mokyklos

Pirmąją registracijos į Vilniaus mokyklas dieną sulaukta beveik trečdalio būsimųjų pirmokų prašymų. Savivaldybės duomenimis, trečiadienį startavus elektroninei registracijai pavakarę pateikta daugiau nei 2,7 tūkst. prašymų lankyti mokyklas. Iš viso šiemet sostinės mokyklose laukiama apie 7,8 tūkst. pirmokų. Savivaldybė informuoja, kad registracija vyksta sėkmingai, sistema veikia be trikdžių.

Artėja prašymų ateinantiems mokslo metams į Vilniaus mokyklas registracija pagal nuo šių metų pakeistą priėmimo tvarką. Nuo kovo 1 d. pradeda veikti bendra prašymų mokytis registracijos sistema. Kaip skelbia miesto savivaldybė, naujame tvarkos apraše numatyti aiškūs ir objektyvūs pirmumo kriterijai, todėl prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui. Visgi, ar tai neatvers dar vienos problemų skrynios, kokią primena priėmimo į darželius situacija.

Ketvirtasis „LTeam“ olimpinis žiemos festivalis Druskininkuose tradiciškai subūrė žiemos sporto entuziastus bei padėjo išaiškinti pajėgiausius moksleivius, kurie varžėsi „Lietuvos mokyklų žaidynių“ finaliniame žiemos etape. Į jį susirinko daugiau nei 900 mokinių, o jų pasirodymus stebėjo ir palaikė virš šešių tūkstančių festivalio dalyvių, tarp jų ir Lietuvos olimpiečiai.

Studijuoji už valstybės pinigus – baigęs studijas nelik skolingas ir atidirbk valstybės labui. Šalyje, ypač regionuose, trūksta būtiniausių specialistų, mat išsilavinimą įgiję ir diplomus gavę jaunuoliai dažnai lieka didžiuosiuose miestuose arba kelia sparnus į užsienį. Tad brandinamas sumanymas baigus mokslus liepti keletą metų padirbėti ten, kur profesija pakvies.

22 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, atlikę analizę tikina Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistai. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti. 2015 metais mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurų mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln.

Petro Vileišio progimnazijoje Vilniuje dėl mokinių iškabinto plakato net kviesta policija. Moksleiviai ir jų tėvai reikalauja, kad direktorė būtų atstatydinta. Įtarimai šokiruojantys. Dėl vadovės galimai pasisavintų lėšų netgi prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau, anot tėvų, direktorė kaip sėdėjo poste, taip tebesėdi. Švietimo ir mokslo ministrė žada, kad ateityje vadovų veikla bus vertinama žymiai griežčiau.

Tėvai, stengdamiesi kuo geriau atitikti mokyklos sistemos reikalavimus ir bandydami vaikams padėti kuo geriau išgyventi toje sistemoje, atima iš vaikų esminį bruožą – gebėjimą atsakyti už savo veiksmus. Taip sako šeimos santykių ekspertas, pozityviosios tėvystės konsultantas Vaidas Arvasevičius. „Mokykla tėvelių kaltinama, kad neišmoko, nemotyvuoja, nesudomina vaikų, o kai kalbuosi su mokytojais, jie sako, kad yra tos pačios sistemos įkaitai: jie norėtų dirbti kitaip, tačiau negali.

Po skandalo Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje, kuomet mokiniai surengė maištą dėl keistomis aplinkybėmis atleisto mokytojo, ėmė aiškėti daugiau detalių ir apie kitas Vilniaus mokyklas, o vadovai ėmė lėkti iš postų. Be atleistos „Laisvės“ gimnazijos direktorės, Vilniaus meras Remigijus Šimašius spaudos konferencijoje trečiadienį įvardijo, kad postą paliks ir A. Vienuolio progimnazijos vadovė, pasitraukė ir problemų turėjusios J. Basanavičiaus progimnazijos direktorė.

Valstybė negali išlaikyti keturiolikos stiprių ir konkurencingų universitetų šalyje, tad tinklo pertvarka vyks, o jos planas bus rengiamas kartu su Vyriausybės programos įgyvendinimo planu, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Universitetų tinklo pertvarka vyksta, tam vakar pritarė Seimas. Potencialo analizė yra atlikta, potencialas yra išbarstytas, valstybė negali užtikrinti šiai dienai sąlygų vykdyti konkurencingą, stiprią veiklą keturiolikoje universitetų.

Rimo vaikas – trečiokas. Jo mokykloje prašoma nupirkti spintelę vaiko daiktams dėtis. Rimas už tai turi pakloti 50 eurų, kurie vyrui šiaip nesimėto. Rimas nežino, ką daryti, o tokių kaip jis – tuntai. Rinkliavos už kreidą, tualetinį popierių, žaliuzes, stalus, muilus ir šluotas – tam nuolat prašoma pinigų iš tėvelių darželiuose ir mokyklose. Nors Švietimo ir mokslo ministerija pasisako prieš tokias rinkliavas, tai vis tiek nesibaigia ir tėvų kišenės nuolat tuštėja.

Rugsėjo 1-ąją į mokyklas, universitetus traukia ne tik būriai mokinių, studentų, jų tėvų, bet ir politikai. Į mokslo metų pradžios šventes skuba ir parlamentarai, ir dažnai apie įtemptas darbotvarkes kalbantys ministrai.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad yra nusiteikusi iki 2017 metų sausio akredituoti Vilniaus miesto J.Lelevelio ir V.Sirokomlės mokyklas lenkų kalba bei Vilniaus rajono Zujūnų vidurinę mokykla lenkų kalba ir Valčiūnų vidurinę mokyklą rusų kalba. Šios mokyklos turėtų tapti gimnazijomis. Jei jos nebūtų akredituotos gimnazijomis, turėtų persitvarkyti į dešimtmetes arba aštuonmetes mokyklas. Tuo metu dėl Vilniaus rajono Medininkų šv.

Šiandien juos žinome, kaip sėkmingiausius, turtingiausius ir geidžiamiausius pramogų ir verslo atstovus. Tai kino, televizijos ir muzikos elitas, kurį nuolat lydi pulkai gerbėjų, fotografų ir būrys grožio specialistų. Nors jų išvaizda neretai laikoma tobula, iki to reikėjo gerokai paplušėti. Ne viena garsenybė prisipažįsta, jog norint atrodyti puikiai reikalinga griežta disciplina, pilnavertis maistas ir didelis fizinis krūvis. Tačiau buvo laikai, kai viskas nebuvo taip komplikuota.

Ieškodami narkotikų Sveikatos specialistai nusprendė iškrėsti visas Kauno mokyklas.  Iš kol kas tikrintų 20-ties, net pusėje rasta narkotikų pėdsakų. Mokiniai pripažįsta, kad kasekai, ratai ir snieguolės jų kuprinėse joks stebuklas. Devyniose iš dvidešimt devynių Kauno mokyklų rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Tokie rezultatai, pasak specialistų rodo, kad narkotikai vienokiu ar kitokiu būdu pasiekia mokymosi įstaigas.

Beveik 30-yje Kauno mokyklų savanoriškai atlikus tyrimą dėl narkotinių medžiagų pėdsakų, siūloma privalomai ištirti visas šio miesto mokyklas, pranešė savivaldybė. „Prioritetai šiai veiklai tik didės. Manau, reikia kviesti mokyklas aktyviau dalyvauti tokiuose tyrimuose. Tai parodo, kad problema yra ne kažkur, o visai arti, pačiose ugdymo įstaigose, todėl ją būtina nedelsiant spręsti“, – savivaldybės pranešime cituojamas Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Tautinės mažumos prasčiau nei lietuviai moka savo gimtąją kalbą, tai kliudo jiems per egzaminus baigiant mokyklą, sako Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.

Pirmadienį,12 val. duomenimis, streikas vyksta 150 švietimo įstaigų. Palyginti su vasario 26 d., streiką nutraukė 21 švietimo įstaigos pedagogai, prisidėjo 5 įstaigų pedagogai. Streike dalyvaujančiose įstaigose streikuoja apie 3650 pedagogų, tai 620 mažiau nei vasario 26 d. (4270). Streikas vyksta 36 savivaldybių švietimo įstaigose. Daugiausia streikuojančių švietimo įstaigų yra Telšių rajone: prie streiko prisijungė daugiau kaip pusės (55 proc.) rajono švietimo įstaigų pedagogai.

Dalis šalies ugdymo įstaigų, daugiausia vakarų Lietuvoje tęsia neterminuotą streiką, profesinės sąjungos planuoja atnaujinti derybas su Švietimo ir mokslo ministerija. Kaip BNS pirmadienio rytą sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Navickas, popiet profesinės sąjungos ketina susitikti su į darbą po ligos grįžusia švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, tačiau streikas, nepaisant derybų, bus tęsiamas.

Kauno miesto savivaldybės parengtame bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų plane keturioms Kauno mokykloms nurodyta per ketverius metus gerokai sumažinti mokinių skaičių, rašo „Kauno diena“. Gerokai per 1 tūkst. mokinių turinčioms J.Grušo meno gimnazijai, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui ir „Vyturio“ gimnazijai teks pasistengti, kad šiose ugdymo įstaigose mokytųsi po 900 vaikų.

Ištyrus 22-ų Klaipėdos ugdymo įstaigų aplinką, narkotinių medžiagų pėdsakų rasta dešimtyje iš jų. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras antradienį pranešė, kad ugdymo įstaigose aptiktų narkotinių medžiagų pėdsakų spektras įvairus: rasta amfetamino, buprenorfino, kokaino, ekstazio, opiatų bei metamfetamino pėdsakų. Dažniausiai pasitaikiusios narkotinės medžiagos buvo amfetaminas (34 proc.) bei buprenorfinas (29 proc.

Vilniečių tėvai sunerimę: negana to, kad turėjo sukti galvas, kaip patekti į miesto darželius, kurių visiems sostinės vaikučiams neužtenka, dar turi ir stovėti gyvoje eilėje po keletą valandų, kad jau paaugęs vaikutis patektų į pirmą klasę. Pasirodo, Vilniaus mokyklos perpildytos, o tėveliai net sulaukia pasiūlymų registruoti atžalas į rusų ar lenkų mokyklas. Vilnietė M.Ž. (vardas ir pavardė redakcijai žinomos) nežino, ar jos dukrą, būsimą pirmokę, pavyks užregistruoti į mokyklą.

Ne retai šiuolaikiniai tėveliai žino, kad vaikų mityba vienas esminių aspektų garantuojančių jų vaikų geresnius mokymosi rezultatus, sveikatą bei turi įtakos emocinei ir psichologinei būsenai. Išleisdami savo vaikus į mokyklą, jie tikisi, kad vaikų mityba bus pasirūpinta. Žinoma, valstybės sveikatos politika ypatingą dėmesį skiria vaikų mitybai ugdymo įstaigose ir nuolat tobulina teisės aktus, atsižvelgdami į naujausius mokslinius tyrimus ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.

Akivaizdžiai matyti, kad gerėjant ekonomikai ir skirstant vis daugiau lėšų valstybėje, švietimas lieka periferijoje, „Žinių radijui“ sakė šešėlinis švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys. „Švietimas lieka tame pačiame vos ne kriziniame finansavimo lygyje. Ir mokinio krepšelis su visais tai padidinimais tedidės vos keliolika eurų“, - laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo V. Stundys.

Mokyklos nebesusitvarko su rūkančiais mokiniais ir vis dažniau prašo policijos ir viešosios tvarkos pareigūnų reidų. Tuo tarpu mokiniai gudrauja: puikiai žino, kur baigiasi mokyklos teritorija, net linijas nusibrėžia ir traukia dūmą ten, nors nepilnamečiams draudžiama apskritai rūkyti ar bent turėti rūkalų. Gimnazijos direktorė paaiškina, ką iš tiesų ši linija reiškia.

Lietuvos čempionas Vilniaus futbolo klubas “Žalgiris” dar intensyviau ir produktyviau ugdys jaunąją šalies futbolininkų kartą. Po Lietuvos čempionų vėliava nuo šiol bursis apie 1300 auklėtinių, kurie profesionaliam sportui bus ruošiami trijose sostinės futbolo mokyklose, rašo oficiali klubo interneto svetainė.

Patikrinus 12 Klaipėdos mokyklų, devyniose aptikta marihuanos pėdsakų. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras trečiadienį informavo, kad savanorišką ir nemokamą tyrimą iš 37 kviestų įstaigų atlikti pageidavo 12 mokyklų ir pora jaunimo laisvalaikio organizacijų. Šie testai buvo atlikti 2014 metais. „Iš viso buvo atlikti 234 testai, vidutiniškai apie 20 kiekvienoje įstaigoje. Iš tyrime dalyvavusių 12 mokyklų net devyniose aptikta marihuanos pėdsakų.

 Skurstantys miesto ir kaimo gyventojai, žiaurūs užpuolimai, smurtas, nesibaigiančios vagystės, eismo įvykiai – apie visa tai nepaliaujamai, net per šventes, nuolat pranešinėja šalies žiniasklaida. Vis dažiau užsimenama ir apie vieną šių skaudžių nelaimių sukėlėją – alkoholio vartojimą. Skaudu matyti, kai vis jaunesni vaikai vartoja alkoholinius gėrimus, juokaudami pamėgdžioja neseniai matytą girtuoklį.

Kaip rodo tarptautinis kompiuterinio ir informacinio raštingumo IEA ICILS 2013 tyrimas, Lietuvos mokinių skaitmeniniai įgūdžiai atitinka tarptautinį vidurkį ir šalies išsivystymo lygį, o mokytojai turi geras galimybes tobulinti kvalifikaciją, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Nors šiuolaikiniai mokiniai laikomi skaitmenine karta, dirbant su informacinėmis technologijomis jiems reikėtų daugiau kūrybiškumo ir kritinio mąstymo, – teigia tyrėjai.

Asta VOLKOVAITĖ Dalis tėvų artėjančių moksleivių žiemos atostogų metu susidurs su problema – kuo užimti atžalas, kol tėveliai dirbs? Sporto salės atviros ir per atostogas Tėvai žino, kad jeigu jie nenukreips vaikų energijos ir laiko kažkuria linkme, tai padarys vaikus supanti aplinka. Mokinių atostogų metu tai aktualu tiems tėvams, kurių vaikai neturi jais pasirūpinti galinčių senelių, o auklės samdyti nėra iš ko.

Kristina Jackūnaitė, Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žurnalas „Reitingai“ išrikiavo geriausias Lietuvos gimnazijas ir vidurines mokyklas pagal tai, kaip jos vaikus išmoko atskirų dalykų. Lyderės dažniausiai išlieka prestižinės Vilniaus ir Kauno gimnazijos, tačiau malonių staigmenų pateikė ir kelios rajonų mokyklėlės, reitingų lentelėse aplenkusios tik su atrinktais gabiausiais vaikais dirbančias mokyklas.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seime įregistruotos Švietimo įstatymo pataisos, siūlančios mokyklų direktoriams įvesti penkerių metų kadencijas. Mokyklų vadovų asociacija tikina, kad kalbos apie rotaciją skaudina ir reiškia abejones: ar atsirastų jaunų žmonių, norinčių ir galinčių dirbti tokį darbą.

 Per aštuonerius metus bene daugiausiai dalyvių pritraukęs šių metų Konstitucijos egzaminas parodė, kad labiausiai pilietiški žmonės gyvena Kaune. Iš viso Konstitucijos egzamine šiemet, skaičiuojant ir Kauno savivaldybėje laikiusius asmenis, ir Kauno mokyklų moksleivius, dalyvavo net 3460 kauniečių. Vilniaus savivaldybė, nors atsiliko nežymiai, liko antroje vietoje – egzamine dalyvavo ir Konstitucijos žinias tikrinosi 3298 vilniečiai.

Šildymo sezoną mokyklose nuspręsta pradėti nuo spalio 22 dienos, trečiadienio. Moksleivių atostogų metu šildymas mokyklose veiks minimaliu režimu. Daugiabučiuose šildymas bus įjungtas taip pat nuo šio trečiadienio – spalio 22 dienos. Šiluma daugiabučiuose bus įjungta pagal nustatytą grafiką – per penkias darbo dienas šiluma palaipsniui turi pasiekti visus daugiabučius bei komercinius objektus.

Šių metų rugsėjį nemokamai maitinti 5 tūkst. 662 mokiniai, pernai rugsėjį - 6 tūkst. 502 mokiniai, BNS nurodė sostinės savivaldybė. „Mažėja mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, skaičius – kol kas nedaug mažėja, bet vis vien yra mažėjimo tendencija“, - BNS sakė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Planavimo ir pirkimų organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Kasperaitienė. Pasak jos, tai gali būti susiję su minimalios algos augimu, nedarbo lygio mažėjimu.

Praėjusią savaitę Klaipėdos regiono mokyklose prasidėjo golfo sezonas. Socialinio projekto „BMW GolfSport“ iniciatoriai 21 mokyklai įteikė uždarų patalpų golfo įrangos komplektus, o profesionalūs golfo treneriai kūno kultūros mokytojus supažindino su golfo subtilybėmis. Šių mokyklų moksleiviai nuo šiol galės patys užsiimti šia sporto šaka, teigiama pranešime spaudai.

Didžiojoje Britanijoje neseniai išsiaiškinta, kad šalies mokyklose vos 15 metų sulaukusiems mokiniams siūloma mokyklų tualetuose atlikti tyrimus dėl lytiniu būdu plintančių ligų, skelbia šalies žiniasklaida. „Blatchington Mill“ vidurinė mokykla Hove mieste, East Sussexo grafystėje, yra viena iš tokių mokyklų, kuriose 15-16 metų mokiniams suteikiama galimybė pasitikrinti dėl lytiniu būdu platinamu chlamidijų.

 ,,Valstybė privalo rasti tinkamą formą bei būdą jauniems žmonėms įgyti krašto gynybos žinių. Tai labai svarbu esant dabartinei geopolitinei situacijai, nes jaunimas turi teisę ir nori žinoti jų saugumui svarbią informaciją bei būti pasirengęs tinkamai elgtis ir reaguoti į grėsmes”, – teigia Seimo narys Liutauras Kazlavickas, trečiadienį pasitarimui dėl krašto gynybos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose pakvietęs Švietimo ir Krašto apsaugos ministerijų, Ugdymo plėtotės centro, Pilietin...

Pastaruoju metu – greičiausiai dėl artėjančių savivaldos rinkimų – Lietuvoje vėl grįžtama atgal prie esminių žmogiškų klausimų. Užuot klausus paprastų dalykų, klausiama „iš esmės“. Kas dėl visko kaltas? Kodėl vieni gyvena pasiturinčiai, o kiti skursta? Kas atsakingas už šiuos dalykus? Kas apskritai yra socioekonominė gerovė ir koks turėtų būti socialinis kontraktas, garantuojantis bent jau teorinę visų visuomenės narių lygybę? Klausimai tikrai puikūs, net jei dažnu atveju pasitelkiami manipuliac...

Indrė Urbaitė, LRT radijas, LRT.lt Keliolika sostinės gimnazijų ir aukštųjų mokyklų nuo rugsėjo keičia pamokų pradžios laiką. Pamokos šiems mokiniams prasidės pusvalandžiu ar valandą vėliau. Vėlinti pamokų laiką buvo siūloma jau keletą metų. Po ilgų diskusijų 17-olika Vilniaus gimnazijų ir licėjus nutarė nuo rugsėjo keisti pamokų pradžios laiką. Tikimasi, kad dėl to gerės mokinių savijauta, mokymosi rezultatai, taip pat bus išspręsta viešojo transporto perpildymo problema.

Rugsėjo 1-ąją pirmokai, pirmą kartą įžengę į mokyklą, gaus Švietimo ir mokslo ministerijos dovaną – Pirmoko pasą. Pase trumpai ir žaismingai supažindinama su Lietuvos gamta, kalba, miestais, kariuomene, gretimomis šalimis, pateikiama faktų iš Lietuvos istorijos, Lietuvos himnas, papasakojama apie svarbiausius Lietuvos simbolius – Vytį ir vėliavos spalvų reikšmę, apie žmones, savo darbais garsinančius Lietuvos vardą pasaulyje.

 Į informacinių technologijų specialybes profesinėse mokyklose stojančiųjų skaičius šiemet gerokai viršijo lūkesčius, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Anot D.Pavalkio, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre nuo rugsėjo startuojanti nauja programuotojų specialybė sulaukė netgi didesnio susidomėjimo nei kai kurios prestižinės specialybės šalies universitetuose.

Lietuvos kelių policijos tarnyba kasmet atkreipia dėmesį, kad rugsėjo pradžioje transporto srautai neišvengiamai išauga, o kartu padidėja ir nelaimių rizika. Vairuotojai raginami būti itin atidūs gatvėse, prie kurių yra mokyklos. Patariama, prie mokymo įstaigų vairuoti itin atsargiai. Vaikai, paaugliai po vasaros atostogų gali būti išsiblaškę ir bėgti per gatvę neleistinose vietose.

Nuo sausio mokinio krepšelį numatoma padidinti 15 litų - iki 3363 litų, jo dydis sieks 974 eurus. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, mokinio krepšelį siūloma kelti dėl mokyklų bibliotekininkų atlyginimų didinimo, taip pat siekiant mokytojams, kurie dirba su daugiau nei 22 mokiniais klasėje, padidinti atlygį už darbų tikrinimą - dabar šis atlygis vienodas už darbą nuo 12 mokinių. Preliminarus papildomų lėšų poreikis metams iš viso siekia 9,6 mln.

 Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuriuo savivaldybėms perduos 48 naujus mokyklinius autobusus. Šiuos „Volkswagen Crafter“ markės autobusus, kuriuose yra 19 sėdimų vietų mokiniams, atviro konkurso būdu nupirko Švietimo ir mokslo ministerija. Mokykliniams autobusams įsigyti šiemet buvo skirti 6 milijonai litų. „Manau, geltonieji autobusai visiškai pateisino mokyklų ir mokinių lūkesčius. Jie patogūs, gražūs ir saugūs.

Šiaulių miesto savivaldybė mokyklų ir lopšelių-darželių sveikatos kabinetams remontuoti ir naujai įrangai bei baldams įsigyti iš Norvegijos fondo tikisi gauti pinigų. Maksimali suma apie 863 tūkst. Lt (863 200 Lt). Iš jų patalpoms remontuoti gali būti skirta apie 130 tūkstančių litų (129 400 Lt). Savivaldybė gavo prašymus iš 48 švietimo įstaigų. Pagal paraiškas, remontui reikėtų apie 60 tūkst. Lt daugiau. Rytoj savivaldybės atstovai ketina apžiūrėti mokyklų sveikatos kabinetus.

Pastaraisiais metais vis daugiau pasaulio šalių šachmatus atranda kaip mokomąją pradinių klasių mokinių priemonę. Vienur šis žaidimas yra privalomas ir dėstomas kelis kartus per mėnesį, kitur – pasirenkamoji popamokinė veikla.

2013 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų lėšos sudarė 5,7 mlrd. litų – tai 91,3 mln. litų (1,6 proc.) daugiau nei 2012 m., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Remiantis išankstiniu bendrojo vidaus produkto (BVP) įverčiu, švietimo įstaigų lėšų dalis 2013 m. sudarė 4,8 procento BVP (2012 m. – 5 proc.). Valdžios sektoriaus lėšos švietimo įstaigoms, sudarančios didžiąją dalį (4,6 mlrd. litų, arba 80 proc.

Iš 220 atrankoje dalyvavusių Lietuvos mokyklų buvo atrinktos 28-ios, kurių mokytojai turės galimybę penkis mėnesius nemokamai tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius – išmoks kurti animaciją, įdomias prezentacijas, tinklaraščius, prasmingai panaudoti socialinius tinklus pamokose.

„Mano vaikai mokosi Londone, aš šioje mokymo sistemoje įžvelgiu daugiau privalumų nei Lietuvos“, – rašo antrus metus Britanijoje gyvenanti lietuvė. O ką šiuo klausimu manai tu? Kokią mokymo sistemą renkiesi ar rinksiesi savo vaikams? Kalba netaisyta Jau keli mėnesiai internetinėje erdvėje stebiu tarsi susišaudymą tarp rašančių apie mokyklas, tarp mokytojų ir mokinių, tarp mokyklų vadovų. Aštrios nuomonės, argumentai, mokinių kontrargumentai.