mokyklos

Ypač daug nerimo prieš mokslo metus tėvams kyla aiškinantis, kaip reikės elgtis vaikui sukarščiavus ar tiesiog ėmus sloguoti. Nors tokiems asmenims ugdymo procese dalyvauti draudžiama, prievolės tikrinti vaikų sveikatą ugdymo įstaigoms neliko. Mokyklos gi tikina, kad yra pasiruošusios stebėti vaikų sveikatą, nors didžiausio atsakingumo laukia iš pačių tėvų.

Nors jau aišku, kad šiuos mokslo metus moksleiviai sutiks ne namuose, o mokyklų suoluose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina mokyklas ruoštis nuotoliniam ugdymui. Mokyklos skatinamos pasiruošti planus, kaip turėtų elgtis bendruomenėje užfiksavus Covid-19 atvejų, taip pat mokytojams perkami kompiuteriai, jie mokomi dirbti nuotoliniu būdu. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad dėl koronaviruso situacijos bus sugriežtintos taisyklės mokyklose ir jau parengtos rekomendacijos. Pasak ministro, mokiniai turės mokytis vienoje klasėje, kad nesimaišytų srautai, o po mokyklos koridorius mokiniai vaikščioti turės su apsauginėmis veido kaukėmis.  „Ar jie nori, ar nenori (vaikų tėvai – aut. past), ne tai yra svarbu. Svarbu tai, ką sako specialistai ir epidemiologai.

Moksleiviams rengiantis nuo kitos savaitės grįžti į klases, ministerijos rengia planus, kaip mokyklos turės reaguoti į Covid-19 atvejus savo viduje. Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ramina, kad tokiu atveju mokyklos nebūtų uždaromos, užtektų izoliuoti pavienes klases.

Paskutinė savaitė iki mokslo metų pradžios, o reikalavimai mokykloms tik griežtėja. Jų vadovai sako dalies nebepajėgsiantys įgyvendinti, o tėvai susirūpinę dėl vaikų saugumo. Rugsėjo 1-ąją vaikai ateis į šventę, tačiau vėliau dalis mokyklų prašo nuotolinį ugdymą derinti su įprastu. Tačiau ministerija kol kas neskuba apsispręsti. Vilniaus licėjaus kieme – skamba dainos ir gitara. Mokiniai ruošiasi Rugsėjo 1-ajai.

Moksleiviai ir mokytojai pamokų metų neprivalės dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, jeigu pamokose pavyks išlaikyti saugų atstumą. Tačiau, jeigu mokykloje nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo tarp mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų, rekomenduojama dėvėti kaukes. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė teigė, kad daug tėvų teiraujasi, ar jų atžalos nuo naujųjų mokslo metų pamokose privalės dėvėti apsaugines kaukes.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius mokyklas ragina pergalvoti rugsėjo 1-osios šventes ir išvengti masinių susibūrimų. Ministras mokyklas skatina šventes rengti atvirose erdvėse, o tam nesant galimybių – laikytis būtinų saugumo reikalavimų. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Vokietijoje mokslo metai prasidėjo jau prieš kelias savaites ir daugelis mokyklų pradėjo mokymo procesą. Vietos valdžios teigimu, net 41 iš 825 Berlyno mokyklų užfiksuoti susirgimo atvejai, šimtai mokytojų turėjo saviizoliuotis. BBC skelbiama, kad užsikrėtė visų amžiaus grupių moksleiviai – nuo pradinės mokyklos iki paskutinių klasių ar aukštųjų mokyklų. Šimtai moksleivių ar studentų ir mokytojų buvo išsiųsti į karantiną.

Artėjant rugsėjui, valdžia mokykloms pateikė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kaip mokslo metais turi būti organizuojamas ugdymo procesas. Iki mokslo metų pradžios likus savaitei, mokyklų vadovai teigia dedantys visas pastangas, kad rekomendacijos būtų įgyvendintos, o tėvai, savo ruoštu, kritikuoja valdžios sprendimus.

Mokyklos jau ruošiasi naujiems mokslo metams. Ugdymas vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, tačiau laikantis didesnių saugumo reikalavimų. Mokyklų vadovai pripažįsta, kad dalis mokytojų yra nepatenkinti grįžimu į klases, o vaikai ir lieka vaikais, todėl laikytis saugumo taisyklių jiems gali būti sunku. „Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. ugdymas vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, tačiau laikantis didesnių saugumo sąlygų.

Lietuvos rajonams tuštėjant nuo rugsėjo dar daugiau mokyklų visam laikui užveria duris. Vien Panevėžio rajone nebelieka net 4 mokymo įstaigų, o dar 3 miestelius toks pat likimas ištiks jau kitais metais. Per 5 metus Lietuvos mokyklų tinklas susitraukė 100 mokyklų, kurių daugiausiai nebeliko kaimiškose vietovėse. Žibartonių pagrindinė mokykla nuo Panevėžio nutolusi 40 km. Atokus kaimas nedidelis, jame vos keli šimtai gyventojų.

Apie trečdalis Lietuvos savivaldybių kol kas nėra tinkamai apsirūpinusios asmens apsaugos priemonėmis, kurios bus reikalingos mokyklose prasidėjus mokslo metams, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Svarbu yra pasižiūrėti – ir mes tą padarėme – kaip mokyklų savininkai, steigėjai, darbdaviai yra pasirūpinę saugos priemonėmis. Matome, kad trečdalis savivaldybių dar nėra pakankamai išsisprendusios tų klausimų, tad raginame juos tai padaryti, tai yra jų pareiga.

Nauji mokslo metai prasidės įprastu būdu – moksleiviai galės grįžti į klases. Tačiau tai nereiškia, kad mokymo procesas atrodys taip, kaip visada. Moksleiviai nuo šiol nebevaikščios po klases, liks vienoje, kur juos lankys skirtingi mokytojai. Taip pat mokyklose bus privalu užtikrinti tinkamas higienos normas. Kaukės mokyklose kol kas nebus privalomos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį patvirtino, kad nuo rugsėjo 1-osios moksleiviai galės grįžti į klases.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta 16 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų: aštuoni Vilniaus apskrityje, šeši Panevėžio apskrityje ir du Kauno apskrityje. Du atvejai yra įvežtiniai, septyni susirgę asmenys kontaktavo su sergančiaisiais. Kitų atvejų aplinkybės dar tiriamos. Viruso plitimas Lietuvoje įsibėgėja.

Nauji mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštosios mokykloms mokslo metus siūloma vėlinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatmeta galimybės, kad šiais mokslo metais moksleiviai turės galimybę sugrįžti į klases. Tai Vyriausybėje trečiadienį patvirtino ŠMSM kancleris Tomas Daukantas. „Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo mokyklose prasidės rugsėjo 1-ąją.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Nuo rugsėjo 1-osios visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, mokyklose gaus nemokamus pietus. Kol tėvai džiaugiasi, kad jų atžalos bus pavalgiusios, mokyklų vadovai nemokamus pietus laiko priešrinkiminiu triuku, kritikuoja, kad vieno vaiko maitinimui skiriama per maža suma, ir abejoja, kaip pavyks įgyvendinti naująją tvarką. Visgi, tėvus vienijančių organizacijų atstovai sako, kad iš dalies bus išspręsta ir patyčių problema.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertino priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžias bendrojo ugdymo mokyklas organizavimą. Taip pat nagrinėjo, kaip praktiškai vyksta moksleivių priėmimas penkiose Vilniaus mokyklose: Gedimino progimnazijoje, Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, Žemynos progimnazijoje, Gabijos gimnazijoje ir Žvėryno gimnazijoje, rašoma pranešime spaudai.

Karantinas į Lietuvos abiturientų kasdienybę įnešė sumaišties ir nežinios, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) moksleiviams leido atsisakyti dalies pasirinktų brandos egzaminų. Labiausiai abiturientai skubėjo atsisakyti matematikos brandos egzamino, rečiau atsisakyta anglų kalbos valstybinio egzamino.

Paprastai prieš naujus mokslo metus atliekami vaikų sveikatos tikrinimai sustoti neturėtų, tačiau tvarka, iki kada tai reikėtų padaryti, dar iki galo nėra aiški, spaudos konferencijoje pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, paklaustas, ar galėtų būti taip, kad į mokyklines ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas privalomo pristatyti vaiko sveikatos pažymėjimo šiemet galėtų ir neprireikti. Ministras pabrėžė, kad šiuo metu yra pats metas pasirūpinti vaiko sveikatos patikrinimu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raginimas bent porai savaičių sugrąžinti moksleivius į mokyklų suolus virto fiasko. Šiandien duris pradinukams atvėrė vos 10 procentų pradinio ugdymo įstaigų. Nuo kitos savaitės į klases rinktis nebus kviečiami ir vyresnių klasių moksleiviai, o abiturientai egzaminams ir toliau ruošis nuotoliniu būdu. Mokytojai sako, kad mokyklose negalėtų užtikrinti mokinių saugumo, o korepetitoriai dėl to tik trina rankomis.

Pradinės mokyklos nuo šios savaitės jau gali vykdyti ne tik nuotolinį, o ir mišrų ugdymą. Tiesa, nė viena mokykla neišdrįso savo pamokų perkelti į klases pilna apimtimi. Netrukus ir vyresniųjų klasių moksleiviai galės būti mokomi nebe tik nuotoliniu, o mišriu būdu.  Portalas tv3.lt skelbia sąrašą mokyklų, kurios nuo pirmadienio, gegužės 25-osios vykdo pradinį ugdymą mišriuoju būdu. Duomenis iš viso pateikė 652 mokyklos, turinčios pradines klases.

Nuo šios savaitės Lietuvos mokykloms suteikta galimybė pradinukus mokyti ne tik nuotoliniu būdu, o ir klasėse. Netrukus taip mokytis galės ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Tačiau tebelieka neaišku, kurios konkrečiai ugdymo įstaigos nusprendė priimti vaikus į klases, nes nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nei Lietuvos savivaldybių asociacija tokių duomenų neskelbia.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučianti pandemija atskleidžia giliausias švietimo sistemos spragas, mano vieno Kauno technologijos universiteto fakultetų dekanas Ainius Lašas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta skaitmeninės infrastruktūros bei investicijų į kokybišką nuotolinį mokymą, tačiau valstybė švietimui skirtus pinigus skiria mokyklų pastatų remontui.

Sunku patikėti, kad trisdešimties dešimtokų matematikos žinių patikrinimo rezultatų vidurkis gali nesiekti ar vos perkopti dvejetą. Tačiau būtent tokiais rezultatais švietimo specialistus ir Lietuvą 2016-aisiais pribloškė dvi Šilutės mokyklos. Švietimo reitingus sudarantys ekspertai tvirtina – blogiausių mokyklų viešinimas joms tik į naudą. Panašu, kad tai tiesa, nes abi Šilutės mokyklos per kelerius metus pasitempė ir demonstruoja kur kas geresnius rezultatus.

Viso labo tik kas ketvirta šalies mokykla nuo kitos savaitės atvers savo duris moksleiviams. Didžioji dalis jų dirbs, kaip ir beveik du mėnesius iki šiol, – nuotoliniu būdu. Toms ugdymo įstaigoms, kurios nuspręs vykdyti pamokas gyvai, teks laikytis griežtų saugumo reikalavimų – užtikrinti bent vieno metro atstumą tarp moksleivių ir pasirūpinti, kad dauguma veiklų vyktų lauke. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad dauguma mokyklų – beveik 75 proc.

Nuo pirmadienio Vyriausybei leidus mokyklose atnaujinti pradinį ugdymą, o nuo kitos savaitės – ir pagrindinį bei vidurinį, daugumoje savivaldybių moksleiviai šiais mokslo metais į jas negrįš, BNS penktadienį sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektui pritarė Vyriausybė, rašoma pranešime spaudai. „Diskusijos dėl šeimų pasirinkimo mokyti savo vaikus namuose vyksta daugelį metų ir pagaliau šiemet mums pavyks įteisinti tvarką, sudaryti sąlygas tėvams, kurie to nori.

Šiuo metu Lietuvoje darželiuose sujudimas – ruošiamasi ne tik vaikų grįžimui po karantino, bet ir sudaromos naujos grupės, o tėvams neramu, ar gaus vietą darželyje šalia namų. Tuo metu Seimas liepia Vyriausybei sukurti nacionalinę elektroninę priėmimo į darželius sistemą. Seimūnai deklaruoja panaikinsią korupciją darželiuose, tačiau savivaldybių atstovai naują tvarką vertina skeptiškai. Mamos lydimi mažyliai gyvena Rastinėnuose, esančiuose už 10 kilometrų nuo Vilniaus vakarinio pakraščio.

Seimui pateiktas siūlymas skirti premijas aukštų pasiekimų mokiniams, taip pat mokytojams, kitiems ugdymo specialistams. Šią savaitę Švietimo įstatymo pataisas Seime pristatęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad Lietuva yra vienintelė Baltijos šalyse, tokių skatinimo priemonių neįtvirtinusi įstatyme.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Nors Švietimo, sporto ir mokslo ministerija siūlo moksleiviams leisti šiuos mokslo metus baigti ne nuotoliniu būdu, o mokyklose, Klaipėdos moksleiviai į mokyklas negrįš. Tokį sprendimą, pasitaręs kartu su miesto ugdymo įstaigų vadovais, priėmė miesto meras Vytautas Grubliauskas. „Bendras sutarimas buvo toks, kad klaipėdiečiai mokiniai šiuos mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu. Čia kalbu apie visas savivaldybės pavaldumo ugdymo įstaigas.

Nors dar nėra priimtas galutinis sprendimas, ar moksleiviai į klases grįš dar šiais mokslo metais, jau aiškėja, kaip galėtų atrodyti ugdymo procesas mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms rekomenduoja rengti ne pamokas, o edukacines ekskursijas ir išvykas, taip pat dirbti ne didelėse klasėse, o mažose grupelėse.

Karantiną pratęsus iki vasaros, dalį įstaigų ir verslo Vyriausybė vėl grąžina į darbus. Netrukus vėl atsidarys visi darželiai. Kada bus atvertos pradinės mokyklos, ministrai dar svarsto. Karantino sąlygas valdžia švelnina ir praneša, kad jau greitai galėsime vėl taisytis dantis ir keliauti ne tik po Lietuvą. Du vaikučiai pastaruosius du mėnesius dienas leidžia namie kartu su mama.

Bent dviem savaitėms mokinius sugrąžinti į mokyklas. Tokį pasiūlymą pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau pasiūlymas abejonių sukėlė ir pedagogams, ir moksleivių tėvams. Jie tvirtina, kad vaikams sugrįžus į mokyklas šios taps virusų židiniais tad nebus įmanoma užtikrinti nei vaikų, nei mokytojų saugumo. Šeštokas Nedas jau daugiau nei mėnesį mokosi nuotoliniu būdu.

Silpniausių mokyklų viešinimas ir nuolatinis linksniavimas padeda joms pasitempti, o per kelerius metus į gerąją pusę besikeičiantys prastų mokyklų rezultatai kalba patys už save, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus.

Tai, kad mokykla vieno vaiko ugdymui per metus skiria solidžią sumą, nėra garantas, kad vaikas gaus geriausią išsilavinimą. Būtent tokią tendenciją atskleidžia naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai.  Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Tarp jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Estijos vyriausybė pirmadienį pritarė švietimo ir mokslo ministrės pasiūlymui šiemet nerengti pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, o vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus padaryti neprivalomus, leidžiant užbaigti vidurinę mokyklą jų nelaikant. „Mes nuodugniai aptarėme šį klausimą su tėvais, moksleiviais, mokytojais ir mokyklų vadovybių atstovais ir pasiekėme bendrą sutarimą, kuriam taip pat vienbalsiai buvo pritarta, kaip žinoma iš vėlesnių atsiliepimų.

E. registracija į sostines mokyklas naujiems mokslo metams įsibėgėjo – iki šiol internetu jau užregistruota 9200 moksleivių prašymų, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai.

Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas ir leidus veikti didesnei daliai šalies įmonių bei įstaigų, namie nebegalinčių dirbti tėvų vaikus Vilniuje ir Klaipėdoje priims daugiau nei pusė darželių. Kaune veiks dvi įstaigos. Taip pat darbą, bent jau sostinėje, atnaujins kai kurios mokyklos, nes savivaldybės nuo pirmadienio privalo užtikrinti ir pradinukų priežiūrą.

Nuo pirmadienio kai kurios mokyklos planuoja atverti duris abiejų dirbančių tėvų pradinukams vaikams, jei tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir neturi kur palikti vaikų. Vilniuje numatoma, jei vienas vaikas iš šeimos jau nuo pirmadienio eis į darželį, tai kartu priežiūra bus užtikrinama ir kitiems šeimos vaikams, jei jie yra pradinukai. Vyriausybei įvedant daugiau karantino palengvinimų, planuojama didinti ir vaikų skaičių darželiuose bei pradinėse mokyklų klasėse.

Plačiau atsiveria jau ne tik parduotuvės, bet ir vaikų darželiai. Nors oficialiai karantinas ugdymo įstaigoms dar neatšauktas, į darželius vesti savo atžalas vyriausybė jau leidžia ne tik medikams ir pareigūnams, bet ir kitų profesijų dirbantiesiems. Tiesa, su sąlyga, kad dirbate ne iš namų. Tad Vilniaus savivaldybė žada netrukus atverti visus savo darželius. Dalį darželių vaikams atvers ir Šiauliai.

Švelninant karantiną ir leidus daugiau verslų atverti savo duris, vis daugiau tėvų galės grįžti į darbus, tačiau daliai jų rūpesčiu taps atžalų priežiūra, kol neveikia darželiai ir mokyklos, o ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. Premjeras Saulius Skvernelis tokiems tėvams savo vaikus siūlo vesti į vaikų dienos centrus. „Bus, aišku, išskirtinių atvejų, kai nebus, kur palikti vaikus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad nei ministerija, nei Vyriausybė kol kas nesvarsto galimybės trumpinti šiuos mokslo metus dėl karantino. Anot ministro, sutrumpinus mokslo metus, kiltų klausimas kaip užimti vaikus, jie patirtų žalą.  „Tikrai tokio sprendimo mes dar kol kas nesvarstome ir kažin, ar reikėtų svarstyti. Aš tik informavau šį rytą, kad kai kurios šalys tai daro ir bando automatiškai kai kurias klases perkelti ir trumpinti mokslo metus.

Mokyklos pirmadienį pradeda mokymą nuotoliniu būdu, šalyje dėl koronaviruso epidemijos trečią savaitę tęsiantis karantinui. „Tikiuosi, kad pirmadienį mes pradėsim šitą nelengvą procesą, jis iš tikrųjų yra išbandymas daug kam“, – pristatydamas pasirengimą pereiti prie nuotolinio mokymo sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ispanijos šiaurės rytuose esančioje Katalonijoje ketvirtadienį buvo karantinuoti keturi miesteliai, pranešė civilinės saugos agentūra. 66 tūkst. gyventojų Igvalados, Odenos, Santa Margarida de Monbujo ir Vilanova del Kamio miesteliuose „negali išvykti iš savo urbanistinių centrų“, bet gali išeiti iš namų, sakoma pranešime, kuriame cituojamos Katalonijos valdžios instrukcijos.

Koronaviruso grėsmė lietuvių poilsiautojų kol kas neatbaido nuo kelionių į saulėtąjį Egiptą. Tačiau jau dabar kai kurios šalies ugdymo įstaigos sunerimo dėl vaikų, kurie su tėvais žada keliauti ar jau grįžo iš šios šalies. Socialiniuose tinkluose tėvai skelbia, kad kai kurios mokyklos ir darželiai po atostogų Egipte prašo vaikų nevesti į ugdymo įstaigas. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad tokių reikalavimų negali būti, mat ši šalis nėra koronaviruso židinys.