mokslas

Abiturientai skaičiuoja paskutines šimtą dienų iki pirmųjų egzaminų. Tačiau daugeliui tikru galvos skausmu tampa ne tik klausimas, kuriuos egzaminus pasirinkti, kaip jiems pasiruošti ir gerai išlaikyti, bet ir lemtingasis klausimas – kur stoti? „Visai kitaip formuluočiau šią dilemą ir tada galvos skausmo būtų kur kas mažiau. Pirmiausia klauskite savęs, ką norite veikti gyvenime, kuo užsiimti, kokį darbą dirbti, ir tik tada mėginkite atsakyti į klausimą kur stoti.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia esanti susirūpinusi dėl vykstančio pedagogų streiko ir dėl grėsmės vaiko teisei į mokslą. „Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, nepaneigdama konstitucinės pedagogų, ginančių savo ekonominius ir socialinius interesus, teisės streikuoti, reiškia susirūpinimą susidariusia padėtimi dėl vykstančio pedagogų streiko ir jo poveikio vaiko teisės į mokslą įgyvendinimui“, – teigiama E.Žiobienės pareiškime.

Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos pedagogai vasario 25 d. organizuoja akciją, kuria kviečia valdžią atkreipti dėmesį į avarinę švietimo padėtį, o kolegas – jungtis prie streiko. Jos metu mokytojai dėvės šviesą atspindinčias liemenes, o įėjimas į mokyklą bei jos langai bus papuošti avariniais trikampio ženklais. „Norime atkreipti visų, pirmiausia – Vyriausybės, dėmesį į tai, kad švietimas turi labai daug problemų, tačiau jos nesprendžiamos.

Praeitą savaitę vykusios studijų mugės metu švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza pareiškė, kad šių metų priėmimo metu planuojama 50 proc. didinti studijų vietų skaičių stojantiesiems į informacinių technologijų specialybes. Drauge jis paminėjo, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai esą svarbūs, tačiau abiturientai turėtų rinktis perspektyvias ir darbo vietas garantuojančias specialybes. Taip pat paragino rūpintis gimstamumu.

Ketvirtadienį paskelbta, kad mokslininkams pagaliau pavyko užfiksuoti gravitacines bangas iš besijungiančių juodųjų skylių. Iki šiolniekam nebuvo pavykę jų stebėti tiesiogiai. Apie atradimą pranešė Pažangios lazerinio interferometro gravitacijos bangų observatorijos LIGO vadovas Davidas Reitze'as. "Iki šiol buvome kurti visatai. Šiandien mes pirmą kartą išgirdome gravitacines bangas", - sakė D. Reitze'as, rašo abcnews.go.com.

Keletą kartų per metus naktį vanduo įgauna ypatingų, gydomųjų galių. Tokia žinia nuvilnijo viešojoje erdvėje. Sausio vidury žmonės buvo raginami jei ne maudytis, tai bent prisisemti to ypatingojo vandens ir po truputėlį jį gerti. Tikinama, kad vanduo taps ypatingas ir vasario vidury.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nori paskatinti mokslininkus kurti lietuviškus mokslo terminus - tam siūloma terminų žodynus pripažinti mokslo produkcija, o nusipelniusius mokslininkus įvertinti apdovanojimu. Pasak VLKK vadovės Daivos Vaišnienės, nepaskatinus mokslininkų kurti lietuviškos terminijos lietuvių kalba ilgainiui gali pasitraukti iš mokslo srities.

Mokslo metai įsibėgėjo - ilgai netrukus, po didžiųjų metų švenčių, moksleiviai susirūpins asmeniniais pusmečio rezultatais. O ar į savo atliktą darbą kritiškai pasižiūrės patys pedagogai? „Šių dienų mokytojas turi būti reiklus pats sau. Jis turi būti ir klasės lyderis, ir draugas, ir gelbėtojas, ir padėjėjas“, - įsitikinusi pedagogė Virginija Birenienė.

Klaipėdos licėjaus mokinys Dovydas Drakšas aštuonis kartus dalyvavo tarptautinėse olimpiadose, ir iš visų jų parsivežė po medalį. Dabar jaunuolis jau studijuoja gamtos mokslus Kembridžo universitete ir džiaugiasi, kad viskas yra taip, kaip tikėjosi. Gabus jaunuolis sako vien tik prie knygų nekirmijantis: spėja ir pasportuoti, ir pagroti, ir paskaityti grožinę literatūrą. „Pirmojoje respublikinėje olimpiadoje sudalyvavau, kai buvau septintoje klasėje.

Mantas Karanauskas jau trečius metus dirba Vilniaus Balsių progimnazijoje geografijos mokytoju. Jaunas pedagogas siekia būti ne tik savo srities specialistu, bet ir draugu mokiniui. Pats didžiausias jo autoritetas – anglų kalbos mokytoja dirbanti mama. Pasak Manto būti geru mokytoju vien noro neužtenka, o pedagogų rengimu turėtų rūpintis universitetas, turintis gilias tradicijas, ilgametės patirties, puikių dėstytojų ir materialinę bazę.

„Thermo Fisher Scientific“ – didžiausia pasaulyje kompanija, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui, – šiandien atidarė naujas gamybos laboratorijas Vilniuje (Graičiūno g. 8). Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir kiti garbūs svečiai. 1700 kv. m ploto gamybos patalpose įrengtos naujos laboratorijos, skirtos „Dynabeads“ magnetinių dalelių, naudojamų imunoterapijos tyrimams, gamybai.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. klasės krepšelio metodika bus išbandoma Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų rajonų savivaldybių mokyklose. Eksperimento dalyves iš visų, kurios pareiškė tokį norą, atrinko Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o ne kiekvienam mokiniui. Eksperimentui įgyvendinti nuo kitų metų skiriama 3,75 mln. eurų.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija menkinti vadybos mokslus, jaunimui, abiturientams formuoti nuomonę, kad šios srities specialistai nelabai reikalingi, šį darbą gali atlikti beveik bet kas, todėl studijuoti vadybą nerekomenduojama. Tokius signalus siunčia kai kurie Lietuvos asocijuotų verslo struktūrų atstovai. Švietimo ir mokslo ministerija pritaria tam, ženkliai mažinama šios studijų krypties finansavimą.

Kaip tik šiandien Pietų Korėjoje vyksta egzaminai, po kurių moksleiviai stos į aukštąsias mokyklas. Moksleiviai prieš egzaminus labai jaudinasi, todėl prie mokyklų susirenka ištisos jaunesnių moksleivių palaikymo komandos su transparantais ir būgnais. O vaikų tėvai egzaminams taip pat ruošiasi.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) trečiadienį pranešė siūlanti nuo kitų metų rugsėjo 24 procentais didinti skatinamąsias stipendijas studentams. „Siekiame didinti skatinamąsias stipendijas. Socialiniams partneriams ir Vyriausybei pritarus mūsų siūlymui, lėšos skatinamosioms stipendijoms kiltų ketvirtadaliu", – pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Į studijų krepšelį įskaičiuota studentų skatinimui skiriama suma kiltų nuo 95 iki 117,8 eurų metams.

Kai perkate žuvį, ar kada pagalvojote, kur ji užauginta ar kas ją išskrodė? Siūlome susipažinti su nauja įdomia specialybe: Šilutės žemės ūkio mokykloje galima mokytis žuvininkystės amato. Iki šiol tokių specialistų niekas neruošė. Šalyje dar labai mažai įmonių, auginančių žuvį uždaroje cirkuliacinėje sistemoje, o žuvies poreikis vis auga.  Šilutės žemės ūkio mokykla visiškai naują centrą įrengė senose dirbtuvėse.

Panašu, kad heteroseksualių moterų, iš tikrųjų... nėra. Essekso Psichologijos Universiteto mokslininkai nustatė, kad bemaž kiekviena moteris susijaudina, stebėdama kitas seksualias savo lyties atstoves. Gydytojo Gerulfo Riegero tyrime dalyvavo 345 moterys. Visoms buvo rodomi filmai su nuogais vyrais ir moterimis, tiriant žiūrovių reakcijas. Rezultatai parodė labai įdomią tendenciją. 82 proc. moterų lygiai tiek pat jaudino ir vyrai, ir moterys pagrindiniame vaidmenyje.

Britų mokslininkų tyrimai parodė, kad vos vienas abstinencijos mėnuo gali pagerinti sveikatos būklę ir savijautą. Pacientai, kurie sutiko keturioms savaitėms atsisakyti alkoholio, parodė daug geresnius rezultatus, tikina tyrimą atlikę mokslininkai iš University College London. Eksperimento dalyviai ne tik geriau miegojo, numetė svorio ir buvo geriau susikoncentravę, bet ir tapo mažiau paveikūs kepenų ligoms.

Siūloma sunkinti patekimą į universitetus ir kolegijas reikalaujant bent vieno išlaikyto valstybinio brandos egzamino net ir iš tų, kurie sutinka mokėti už mokslą savo lėšomis. Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Seimui svarstyti artimiausius metu teiks prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pokyčių reikalauja esame situacija Parengti pataisas paskatino šiandieninė situacija, kai į aukštąsias mokyklas įstoja prastai studijoms pasirengę abiturientai.

Patologė Nicole Angemi nusprendė visam pasauliui „padovanoti“ nemokamą anatomijos pamoką, todėl socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis itin šokiruojančiomis nuotraukomis. Negyvų žmonių audinius, organus tirianti daktarė moko „pažinti mirtį“, tačiau jos neįprastas projektas susilaukė daug neigiamų reakcijų. Vis dėlto tarp jų atsiranda ir pritariančiųjų, nes šiuo metu moters socialinį tinklą „Instagram“ seka beveik 500 tūkst. žmonių.

Smegenis veikiant magnetine energija galima sumažinti tikėjimą Dievu ir pakeisti požiūrį į imigrantus, nustatė „Social Cognitive and Affective Neuroscience” atliktas tyrimas. Daktaras Keise Izuma iš Jorko Universiteto kartu su kolegomis iš Kalifornijos universiteto Los Andžele atliko eksperimentus, susijusius su laikinu kai kurių smegenų dalių veikimo išjungimu, panaudojant magnetinę stimuliaciją, rašo newsweek.pl.

Vaikų smalsumą reikėtų auginti nuo mažų dienų, nes yra daug dalykų, kurie atitraukia vaikų dėmesį, ir mokymasis šiandien gali pasirodyti ne tokia įdomi veikla, „Žinių radijui“ sakė VšĮ „Vaiko talentas“ programų vadovė dr. Aida Šimelionienė. „Ką tėvai turėtų vaiką pamokyti, tai mokytis šiame informacijos pasaulyje.

 Lietuvos potencialas inovacijų, mokslo srityje – didžiulis, sutarė penktadienį diskusijoje Kaune apie inovacijų ir robotikos ateitį Lietuvoje kalbėję aukštųjų technologijų įmonių vadovai. Jie pabrėžė būtinybę koncentruotis į mokslininkų darbus, kurie naudingi pramonei, medicinai, statyboms, socialinių paslaugų gerinimui, o sukurti produktai gali būti sėkmingai parduoti pasaulinėse rinkose. „Mes dar turime daug paskatų dirbti.

 Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad kuriant suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasterį būtinas glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, o Klaipėda turėtų tapti centru, kuriame būtų vystomos šios specifinės kompetencijos.

 „Mane žavi galimybė sukurti inovaciją, kuri palengvintų sergančių žmonių kančias, pagreitintų ligonių gijimą. Išmanusis pleistras – tai pirmoji idėja, kurią bandau įgyvendinti“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) doktorantas Tadas Juknius.

 Moksleiviams, norintiems pasimokyti Amerikoje, šiais metais atsiveria nauja galimybė pasinaudoti Lietuvoje pradedančia veikti FLEX programa. Iki dešimties 15-17 metų moksleivių galės vykti į JAV ir vienerius metus mokytis amerikietiškoje mokykloje bei gyventi priimančioje šeimoje. Visos mainų išlaidos bus mokamos iš programos biudžeto. Besimokantieji 9-oje vidurinės mokyklos arba 1-oje gimnazijos klasėje moksleiviai gali teikti paraiškas FLEX mainų programai iki spalio 16 dienos.

Lietuvoje brandinama idėja įkurti modernų mokslo muziejų, kuris padėtų šviesti visuomenę ir žadintų moksleivių susidomėjimą mokslu. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, radus partnerių versle, muziejus duris galėtų atverti 2018-2019 metais. „Tai būtų trečios kartos mokslo muziejus. Tokių mokslo muziejų pasaulinė patirtis rodo, kad tai yra viena efektyviausių priemonių ugdyti visuomenės mokslinę kultūrą ir mokslinį išprusimą.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per pastaruosius dvejus metus pagal specialybę įsidarbino tik kiek daugiau nei pusė absolventų. Net penktadaliui darbo išvis nepavyko rasti. O vienas iš penkių diplomuotų specialistų darbuojasi ten, kur aukštojo mokslo diplomo nė nereikia. 70 procentų bakalauro studijas baigusių absolventų tikina, kad tą darbą galėtų atlikti net žemiausią išsilavinimą turintis žmogus.

Vaikai nuo pirmųjų klasių įsukami į pranašumų maratoną, vietoj to, kad būtų skatinimas jų žingeidumas, empatija ir gera savijauta mokykloje – savo istoriją tv3.lt pasakojo dviejų vaikų mama, nenorėjusi atskleisti savo vardo viešai. Psichologė Rammunė Murauskienė sako, kad tėvai tikrai dažnai per daug tikisi iš vaikų, taip juos skaudindami ir atitolindami nuo savęs. Pirmokai – pranašumų maratone „Natūralu, kad nuo pirmos mokyklos klasės norime papildomo lavinimo savo vaikams.

Harvardo universitete išdalintos humoristinės IgNobelio premijos. Lengva satyra paženklinto renginio dalyviai apdovanojami, atrodytų, už absurdiškiausius tyrimus ir atradimus. Pavyzdžiui, bandymą išsiaiškinti, kurioje kūno vietoje labiausiai skauda, kai įgelia bitė. Karštai plojimais renginio dalyviai sveikina juokingosios IgNobelio literatūros premijos laureatus.

Rugsėjo 1-ąją Elektrėnų profesinio mokymo centre atidarytas Energetikos sektorinio praktinio mokymo centras. Čia būsimieji energetikos specialistai galės dirbti su moderniausiomis technologijomis. Naujajame centre įrengtos 5 modernios laboratorijos, skaitykla, biblioteka ir amfiteatrinė salė.

Vienas didžiausių verslo portalų „Business Insider“ naujus mokslo metus pasitiko apklausdamas verslininkus ir mokslininkus apie tai, kokias klaidas savo profesiniame ir asmeniniame gyvenime dažniausiai daro žmonės nuo 20 iki 30 metų. Štai kaip atrodo pagrindinių klaidų sąrašas: Jie galvoja, kad talento ir išsilavinimo pakanka Aukštas intelekto koeficientas ir geriausio šalyje universiteto diplomas – tai dalykai, kuriuos, be abejo, verta turėti.

Šių metų rugsėjo pirmoji yra neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 eurų kompensacija. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė šiemet pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamą vietų skaičių valstybiniuose darželiuose.

 Švietimo ir mokslo ministerija ragina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovus ne politikuoti ir kviesti streikui, o verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis, nes geras išsilavinimas yra sėkmingos ateities garantija. Kiekviena iš mokinių atimta pamoka yra vaikų teisės į mokslą pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas privalomas mokslas iki 16 metų.

 Valstybės lėšomis naujais mokslo metais universitetuose ir kolegijose studijuos apie 15 tūkst. pirmakursių, per 11 tūkst. už mokslą mokės patys, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Bendrojo priėmimo metu valstybės finansuojamų studijų sutartis pasirašė 13 879 būsimi pirmakursiai, studijų stipendijas gaus 433 šiemet stojusieji.

Atlikti nauji moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 58 tūkst. moterų, parodė, kokio amžiaus sulaukus joms geriausia pastoti. Žinoma, daug priklauso nuo to, kiek norime turėti vaikų. Žinoma, moterys, kurios nori turėti daug vaikų, turi pasistengti jų susilaukti greičiau nei tos, kurios tikisi tik vienos atžalos. 30 metų amžių viršijusios moterų vaisingumas pradeda pamažu kristi, o sulaukusios 35-erių susiduria su labai rimta rizika nepastoti.

Pasibaigus pirmam galvos skausmui, kas kur studijuos, nerimas kitas – o kur gyventi atvažiavus į didmiestį? Ypač sostinėje kainos gan didelės. Ir kasdien jos auga kaip ant mielių. Besiruošiantys studijuoti jaunuoliai  tikisi, kad buto paieška bus lengviausias naujo gyvenimo etapas. Tačiau toli gražu taip nėra. Šią savaitę abiturientai skubėjo į aukštąsias mokyklas pasirašyti sutarčių.

 Seniai sakiau, kad mes ilgą laiką – ir nepelnytai – buvome pamiršę profesinį mokymą. Jį tiesiog ignoravome. Nes visi urmu puolė į universitetus. Esą profesinis mokymas – tik beviltiškiems. Ne prestižas. O ir kam pagaliau jo reikia. Gyvenimas parodė, jog elgėmės neteisingai. Žmonių su aukštojo mokslo diplomais „prigaminta“ tiesiog konvejeriniu būdu. Jų marios, o realiai dirbti nėra kam. Nutiko tai, kas tokioje situacijoje ir turėjo nutikti: verslas ėmė dairytis žmonių kitose valstybėse.

Ar įmanomas kultūros ir kūrybinių industrijų proveržis Kaune ir Kauno regione? Tokį klausimą savivaldybėje surengtoje diskusijoje su reklamos, dizaino, projektų valdymo specialistais ir verslininkais iškėlė Kauno miesto tarybos narė Ina Pukelytė. Potencialo netrūksta Neseniai atlikta Kauno miesto kultūros plėtros galimybių studija parodė, jog su kultūrinėmis ir kūrybinėmis industrijomis susijusiose mokslo programose Kaune mokosi net 4575 studentai.

Liepos 23 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Šiame etape 61 proc. stojančiųjų rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose ar su studijų stipendijomis pakviesta 14 516 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Skelbiant pakviestųjų aukštosiose mokyklose studijuoti sąrašus labai retas pagalvoja apie kitą jų reikšmę. Šias žinias, neabejotinai seka ir pačios aukštosios mokyklos, mat su atėjusiais studentais ateina ir pajamos. Vis dėlto šiemet net keletas aukštųjų mokyklų sulaukė tik simboliško stojančiųjų skaičiaus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus.

Ketvirtadienį baigusieji mokyklas sužinos, ar pateko į savo svajonių specialybes universitetuose ir kolegijose. Verslas taip pat stebi šiuos pasirinkimus, tačiau dažnai jo poreikia ir abiturientų svajonės prasilenkia. Vis dėlto šiais metais Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ liepos viduryje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.

 Šimtą milijonų dolerių – tokią sumą moksliniams tyrimams skyrė rusų milijonierius Jurijus Milneris. Jo iniciatyva iškiliausių mokslininkų komanda bandys išsiaiškinti, ar kur nors kitur be Žemės dar egzistuoja gyvybė, norinti su mumis susisiekti. „Šiandien mes pradedame pačią išsamiausią paieškų programą. Tik per vieną dieną ji sugebės surinkti daugiau duomenų nei iki šiol buvo surenkama per metus. Mūsų paieškų apimtis neturės precedento“, - aiškina J. Milneris.

Nors darbo rinkos specialistai ir verslo atstovai vis kalba, kad Lietuvoje itin trūksta inžinerijos, technologijų, gamtos, matematikos mokslų specialistų, tačiau tarp stojančiųjų vis dar populiariausia studijų sritis – socialiniai mokslai – juos ir šiemet rinkosi daugiausiai stojančiųjų, pirminiais LAMA BPO duomenimis apie 37 procentai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų sausio-birželio mėnesiais įregistruota 5,1 tūkst. absolventų, atitinkamu laikotarpiu prieš metus – 5,7 tūkst. Absolventų dalis tarp registruotų jaunų iki 29 m. amžiaus bedarbių sudarė 12 proc., 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 13,8 proc. Lietuvos darbo biržos duomenų registre liepos 1 d. buvo registruota 1,4 tūkst. absolventų. 35 proc. jų baigę universitetus, 17 proc. – kolegijas, 48 proc. – profesinio mokymo įstaigas.

Netrukus žmonija sužinos kur kas daugiau apie vieną mūsų Saulės sistemos planetą nykštukę Plutoną. NASA misija „Naujieji horizontai“ artėja prie tikslo. Netrukus palydovas priartės prie Plutono, kuris yra net už 5 mlrd. kilometrų, ir mes artimiau su juo susipažinsime. „Naujųjų horizontų“ misija prasidėjo prieš 9-erius metus. Tuomet pakilusi raketa į beribį kosmosą išmetė palydovą ir šis pradėjo net 5 mlrd. kilometrų kelionę link vienos mažiausių mūsų saulės sistemos planetų Plutono.

Stojimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas administruojančios LAMA BPO duomenimis, šiemet pirmąjį registracijos žingsnį atliko, t.y. pateikė vardą, pavardę ir el. pašto adresą 22616 stojantieji. Visgi pagrindinio priėmimo prašymus pateikė 16090 stojantieji, jie surašė net 76084 studijų programų pageidavimų. Studijų sričių populiarumas pagal pirmąjį prioritetą universitetuose ir kolegijose nesikeičia – pirmauja socialiniai mokslai, juos pageidauja šiemet studijuoti 37,1 procento stojančiųjų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ragina Vyriausybę nepritarti Seime svarstomam projektui, kuriuo siūloma aptverti mokyklas tvoromis. Tokį siūlymą dar 2012 metais yra pateikę penki ankstesnės Seimo kadencijos parlamentarai. Tos pačios kadencijos Vyriausybė jau yra nepritarusi šiai idėjai. ŠMM aiškina, kad siūlomose pataisose nepakankamai atskleista, kaip mokyklų aptvėrimas išspręstų mokinių savižudybių, patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo problemas.

 Gera žinia norintiems derinti mokslus ir pažintis su egzotiškais kraštais. „Ananta Centre“ Indijoje siūlo galimybę Lietuvos studentams teikti paraiškas dalinėms (2 mėnesių trukmės) studijoms. Pagal „Avantha International Fellowship“ programą galima rinktis magistro ir doktorantūros studijas. Mokslinės sritys – tarptautiniai santykiai, plėtros studijos, socialiniai ir humanitariniai mokslai.