mokslas

Klimato kaita galiausiai įgavo aiškų pavidalą – jos pasekmės nepaneigiamai jaučiamos ne tik žmogui, bet ir visai ekosistemai. Klimato kaitos procesą sustabdyti bando tiek mokslininkai, organizacijos, valstybinės institucijos, tiek miestai, įmonės, tačiau kaip šį reiškinį gali paveikti pavienis žmogus? Kokios jo galimybės tiesiogiai savo veiksmais užkirsti kelią šių dienų baubui? Klimato kaita gyvena buityje Žmogus klimato kaitos likimą dažniausiai sprendžia įprasčiausiais kasdieniais pasirinkim...

 Šis daiktas pabuvo ten, kur žmonės dar nesilankė: Klaipėdos universiteto robotas apžiūrėjo 124 metrų gylyje Baltijos jūroje nugrimzdusį lietuvių pilotų lėktuvą „An-2“. Kariškiai, kviesdamiesi mokslininkus į pagalbą, neigė praradę vieną savo robotą, tačiau mokslininkų iškart paprašė ne tik apžiūrėti lėktuvą detaliai iš visų pusių, o ir pabandyti jų robotą rasti.

Daugiau kaip 20 tūkst. abiturientų šeštadienį laiko anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Šio egzamino populiarumas susijęs su tuo, kad šiemet norint gauti valstybės finansuojamą vietą universitetuose ir kolegijose privaloma mokėti anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą B1 lygiu. Egzaminas šeštadienį vyksta 182-uose Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Jį laikyti pasirinko 21 tūkst. 892 kandidatai, pranešė Nacionalinis egzaminų centras.

Šiandien profesinis mokslas mažiau patrauklus už aukštąjį, tačiau galimybėmis absolventams susirasti gerai apmokamą darbą nenusileidžia. Pameistrystė pakeis profesini ugdymą iš esmės – jaunimui padės įsilieti į darbo rinką, mažins atskirtį tarp darbuotojų pasiūlos ir paklausos, tenkins kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, gerins darbuotojų paruošimo kokybę ir stiprins profesinio lavinimo prestižą.

Vykstant šiuolaikinio gyvenimo socialiniams, ekonominiams, kultūriniams pokyčiams, taip pat kintant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sampratai ir turiniui, tapo aktualu stiprinti ugdymo individualizavimą, rengti pedagogus, gebančius vykdyti inkliuzinį ugdymą. Todėl Vilniaus kolegija šiuo metu rengia naują studijų programą – Vaikystės pedagogika. Vaikystės pedagogika skirta norintiems įgyti ikimokyklinio ugdymo pedagogikos profesinio bakalauro laipsnį bei pedagogo kvalifikaciją.

Kūrybiškumas ir verslo inovacijos – sėkmingai Vilniaus kolegijoje startavusi vienintelė Europoje jungtinė verslo profesinio bakalauro studijų programa  anglų kalba, mokanti kūrybiškumo. Per trejus metus – studijos Lietuvoje, Portugalijoje ir Estijoje! Pasak Vilniaus kolegijos Studentų priėmimo skyriaus vedėjos Dovilės Liubinienės, programa ne tik ugdo studentų kūrybiškumą, bet ir skatina tuo uždegti kitus komandos narius.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį diskutuos dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų, kuriomis siūloma minimalius reikalavimus taikyti ne tik valstybės finansuojamiems studentams, bet ir mokantiems už mokslą, taip pat įtvirtinti valstybės užsakymo principą.

Balandžio mėn. 24 d. „Kryptis karjerai“ pakvietė savo skaitytojus dalyvauti konkurse, kuriame klausėme „Kokiame sektoriuje šiuo metu galima pastebėti didžiausią darbo pasiūlos augimą?“ Teisingas atsakymas - „Žemės ūkio sektoriuje“. Sulaukėme nemažai laiškų su teisingais atsakymais, iš kurių išrinkome du laiminguosius. Šį kartą prizai iškeliauja į Kauną Juditai Briedytei ir Sandrai Gudaitytei. Joms atitenka konkurso prizai – USB atmintinės.

Šeštadienį vyko rusų kalbos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti pasirinko 2160 kandidatų, nurodo Nacionalinis egzaminų centras. Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir truks iki birželio 19 dienos, o birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija. Populiariausi tarp abiturientų yra lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminai. Dažnai taip pat pasirinkti matematikos ir istorijos egzaminai.

 Kaip įvairių sričių absolventus priima darbo rinka, kaip greitai jiems pavyksta įsidarbinti, kokius darbus jie dirba ir kokius atlyginimus gauna? Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę. Ji apžvelgia, kaip į darbo rinką integravosi 2012 ir 2013 m. baigusieji Lietuvos kolegijas ir universitetus. Įsidarbinimas Absolventų įsidarbinimas viršija 70 proc.

Kiekvienais metais visame pasaulyje minima triukšmo supratimo diena. Didžiausiais dirbtiniais triukšmo šaltiniais laikomos gatvės, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinė, pramoninė, komercinė veikla ir pan. Todėl kasmet gyventojai raginami bent vieną dieną pasivaikščioti, o ne važiuoti transportu, susikaupti, patylėti ir kitais įmanomais būdais sumažinti keliamą triukšmą.

 „Kryptis karjerai“ jau rašė apie tai, kad pavyzdžiui, įsteigus jaunimo darbo centrą Kaišiadoryse, jaunuolių nedarbas mieste per porą metų sumažėjo kone du kartus. Kokios yra realios tokiuose centruose besilankančių jaunų žmonių sėkmės istorijos? Vilniaus teritorinė darbo birža sutiko pasidalinti keliais sėkmingais bei įkvepiančiais pavyzdžiais.

Įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ dėl pakilusio Šveicarijos franko kurso planuojama sutaupyti beveik 1 mln. Šveicarijos frankų. Šios lėšos bus skiriamos naujiems institucijų partnerysčių projektams vykdyti. Mokslininkai raginami megzti ar atnaujinti ryšius su Šveicarijos partneriais ir įvertinti galimybes dalyvauti naujame kvietime, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

„Darbietis“ Dainius Pavalkis atstatydintas iš švietimo ir mokslo ministro posto, sekmadienį nusprendė Darbo partijos taryba.  Tokį sprendimą partijos taryba priėmė, išklausiusi darbo grupės, kuri pastarąjį mėnesį vertino „darbiečių“ į politinius postus deleguotų asmenų veiklą, išvadas, žurnalistams Kėdainiuose pranešė Darbo partijos Infocentras.

 Seime vėl gaivinamos diskusijos dėl pernai Vyriausybės sukritikuotos idėjos ilginti privalomo mokymo trukmę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Atsirado ir naujų siūlymų, kaip būtų galima perrašyti Konstituciją ir užtikrinti ilgesnį paauglių mokymąsi. Privalomo mokymosi iki 18 metų šalininkai laukia paskutinės – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto – išvados dėl teikiamos Konstitucijos pataisos, kuri įpareigotų jaunuolius mokytis iki pilnametystės.

„Tiek Lietuvoje, tiek JAV yra žmonių, kuriems status quo yra optimali būsena“, – teigia Stenfordo universiteto (JAV) rentgeno spindulių laboratorijos vadovas prof. Artūras Vailionis. Daugiau nei dešimtmetį Silicio slėnyje dirbantis lietuvis įsitikinęs, jog Lietuvos universitetai parengia puikius mokslininkus, todėl valstybė turėtų daugiau investuoti į tas verslo šakas, kurioms reikalingas protinis potencialas, kurios yra imlios naujoms mokslo kryptims.

 Kas iš žmonių nenorėtų žinoti ateitį? Žmonijos etnosas: mitai, legendos, pasakos ir istorijos. Visur galima rasti žynį, pranašą, orakulą, šventiką, būrėją, raganą arba stebuklingą gyvį, kuris herojui pasakys, kokia ateitis jo laukia. Ir, jei sovietmečiu prietaringam žmogui pasirinkimas buvo menkas: juoda katė per gatvę ir gegutė miško tankumoje, dabartyje mus paslaugiai informuos druidų, Rytų arba pagal Zodiako ženklus parašyti horoskopai, spausdinami kiekviename laikraštyje arba žurnale.

Šalys, kuriose aukšti mokinių pasiekimai, užima geresnes pozicijas Inovacijų švieslentėje ir yra kūrybiškesnės. Tai pabrėžė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė šiandien surengtoje konferencijoje „Šiuolaikinės edukacijos iššūkiai: kaip keistis mokyklai, mokytojui, mokiniui“. Konferencijoje aptariama švietimo lyderystė ateities mokyklose, mokymosi paradigmos kaita, modernios mokymosi technologijos. Anot dr.

Neorganinė chemija yra viena nuobodesnių chemijos sričių. Per visą ilgą Nobelio premijų istoriją už pasiekimus neorganinėje chemijoje tebuvo skirta 9 iš virš šimto premijų. O atsižvelgus į tai, kad 2007 metų premija yra susijusi su organine chemija, paskutinė premija buvo skirta 2001 metais. Tuo įdomiau yra perskaityti, kad po 30 metų paieškų ir bandymų chemikai sugebėjo papildyti neorganinės chemijos vadovėlius nauju ryšiu – vibraciniu.

 Didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas sekmadienį vėl buvo paleistas po dvejus metus trukusių patobulinimų, kurie sudarys sąlygas fizikams tyrinėti dar netyrinėtus kampelius to, kas sudaro mūsų Visatą, įskaitant tamsiąją materiją ir antimateriją.

 Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vienas pagrindinių Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų tikslų – sukurti valdymo sistemas, kad žmonėms nebereikėtų dirbti mechaninio darbo. Tačiau kai kuriems jų tokiu atveju tektų palikti savo darbo vietas, nes jų darbą daug efektyviau atliktų sistemos, sako KTU profesorius Rimvydas Simutis. Jo manymu, tuo reikėtų džiaugtis, nes žmonių darbai taptų kūrybiškesni.

 Jei nebūtų archeologijos mokslo, tai žmogus turbūt galvotų, kad jį kažkas sukūrė prieš tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienais metais į muziejus archeologai iš visos Lietuvos atveža šimtus kilogramų radinių. Daugybę amžių po žeme pragulėję daiktai, kaulai, specialistų rankose tarsi atgyja ir pradeda kalbėti. Jie pradeda pasakoti savo istorijas. Mes sužinome, kaip seniau žmonės gyveno, ką veikė, kuo tikėjo.

  Visiškas mėnulio užtemimas šeštadienį truko neįprastai trumpai, bet vis tiek buvo stulbinamas. Anksti atsikėlusieji JAV ir Kanados vakarinėje dalyje prieš prašvintant turėjo galimybę pamatyti, kaip Žemės šešėlis uždengia mūsų planetos gamtinį palydovą. Visiškas užtemimas tetruko kelias minutes ir buvo vienas trumpiausių per pastarąjį šimtmetį. Kai kurie astronomijos entuziastai skundėsi, kad debesys sutrukdė jiems stebėti reginį, kuris truko iš viso apie 3,5 valandos.

 Lietuvos Respublikos Prezidentūrai koordinuojant, Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonės ir asociacijos dalyvaujant ministerijų bei mokslo įstaigų atstovams KTU „Santakos“ slėnyje pradėjo pirmąjį verslui ir mokslui skirtą sėkmingų patirčių ir naujų galimybių pristatymo renginių ciklą penkiuose šalyje integruotose mokslo, studijų ir verslo centruose - slėniuose. „Inovacijos ir technologiniai pokyčiai yra verslo gyvybingumo arba net išlikimo klausimas.

 Mokslininkai analizuos mūsų visuomenės reikmes ir siūlys būdus, kaip galima sukurti visoms socialinėms grupėms palankią aplinką. Tokio tikslo sieks švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtinta nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“. „Nacionalinės mokslo programos – tai galimybė valstybės mokslui skiriamas lėšas nukreipti svarbiausiems iššūkiams spręsti.

 Ar tenka susidurt su lyg ir protingu žmogumi, gebančiu ir mokančiu logiškai mąstyti, tačiau virstančiu visiškai nesukalbama bei ignoruojančia jūsų argumentus pabaisa, vos tik paliečiama kokia nors konkreti tema? Nieko nuostabaus. Jūsų pažįstamas nėra kažkoks unikumas, jis greičiau elgiasi taip, kaip elgiasi didžioji dalis žmonių, tame tarpe ir jus pats. Reikalas yra tas, kad mūsų pažiūros gana stipriai įtakoja mūsų loginius gabumus.

Tiesiant naujo magistralinio dujotiekio vamzdyną į Kuršėnus, Klaipėdos rajone rastas tūkstančių metų senumo kapas su unikalia urna. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, senovės baltų paminklą netoli Gargždų, greta Kvietinių kaimelio žvalgymų metu prieš dujotiekio tiesimo darbus aptiko Vilniaus ir Klaipėdos universitetų archeologų komanda. Tyrinėtojus pribloškė tai, kad senesniais laikais sunaikintame iki 2,5 tūkst.

Lietuvos aukštųjų mokyklų abolventai, po studijų mėgindami įsilieti į darbo rinką, dažnai susiduria su viena problema: darbdaviai reikalauja patirties. Todėl studijuojant pravartu būti aktyviems – veikti jaunimo organizacijose, savanoriauti ir pan. Rokui Krūminui savanorystė „Transparency International“, organizacijoje, skatinančioje pilietines antikorupcines iniciatyvas, padėjo ne vien ieškant darbo, bet ir stojant į norimas magistro studijas Prancūzijoje.

 Parengė Sergejus Stonkus Pasaulis – įdomi, nuostabi, bet kartais labai jau keistų klausimų kelianti vieta. Todėl mokslininkai ir nusprendė atsakyti į kai kuriuos iš jų, kad mes pagaliau liautumėmės kamavęsi. Kodėl mūsų pačių knarkimas mūsų nepažadina? Todėl, kad garsiausiai knarkiame, kai miegame giliausiai ir būname sunkiausiai pažadinami.

Knygos „Pandoros sėkla“ autorius Spenceris Wellsas atkreipia mūsų dėmesį į įdomų dėsningumą. Nuo paleolito iki šių dienų matome tris mirštamumo priežasčių bangas. Pirmoji – tai mirtis nuo sužeidimų, prasidėjusi drauge su mūsų protėviais hominidais ir besitęsusi iki neolito pradžios. Kai žmonės tapo sėslūs ir prisijaukino gyvulius, mirtį nuo traumų pakeitė mirtys nuo užkrečiamųjų ligų.

 Sprogimų sukeltos traumos kamuoja šimtus tūkstančių karių. Šios, regis, nematomos sprogimo bangų sukeltos žaizdos palieka gilius randus kario smegenyse ir psichikoje. Apie ilgus metus ignoruotą net ir labai nestiprių sprogimo bangų pavojų ir skaudžius padarinius pasakojama vasario mėnesio žurnalo „National Geographic Lietuva“ numeryje. Vien JAV gynybos departamento duomenimis, 2001–2014 m. maždaug 230 tūkst.

1622 m. popiežius Grigalius XV siekdamas palaikyti kunigų misionierių veiklą bei paskatinti nekatalikiškų šalių krikštą, įkūrė „Šventąją kongregaciją tikėjimui platinti“. Tai pirmoji oficiali propagandos institucija. Propagandos žodis kilęs iš lotyniško žodžio propagare. Jis reiškia platinti. Įdomu tai, kad jis pirmiausia reiškė tiesos, neabejotinos informacijos sklaidą. „Ir štai paprasti Rusijos gyventojai palaiko savo prezidentą, nes tiki, kad jis elgiasi gerai.

Labai dažnai Holivudo filmuose, siekiant pavaizduoti mokslininką, personažas kalba sudėtingais terminais. Scenaristų nuomone, žiūrovas tokiu momentu turi ne gilintis į sąvoką, o tiesiog suprasti: o, tai mokslininkas! Aktoriaus ištartos frazės prasmės (net jei tai buvo visiška nesąmonė) mokslinės terminologijos nežinantis žiūrovas taip ir nesupranta. Šiuo triuku nuo amžių amžinųjų naudojasi scenaristai ir ne tik.

Kaip atrodo jauno, sėkmingo žmogaus portretas, kuris pernai metais tapo pasauline savo srities pažiba? Iš kokios šeimos jis kilęs, kur mokėsi, kelintą valandą eina miegoti, kokios asmenybės jį įkvepia? Verslo žurnalas „Forbes“, kasmet skelbiantis sėkmingiausių jaunų profesionalų sąrašą, nusprendė atsakyti į šiuos klausimus.

Žurnalas „Science“ rašo apie JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkų išradimą, kuris, rodos, įgalins kurti naujus scenarijus realybėje, o ne fantastiniuose filmuose. Pasirodo, bakterijas galima paversti savotiškais jutikliais ar informacijos kaupikliais. Na, kaip kokias USB „atmintines“... Nors tikslesnis atitikmuo būtų – juostinis magnetofonas.

Mes visi esame bendros kilmės. Medžiai, žuvys, paukščiai. Visi esame kilę iš vieno protėvio, iš vienos ląstelės. Kaip galėjo atsirasti tokia milžiniška gyvybės įvairovė? Manoma, taip yra dėl DNR mutacijų. Pavyzdžiui, sprogsta žvaigždė. Į Žemę skrieja didelės energijos dalelės. Kažkoks organizmas juda į priekį ir netikėtai viena kosminė dalelė pataiko į jo ląstelę. Įvyksta pakitimas. „Kai sportuoji, greitai pradeda augti raumenys. Kelias dienas darai prisitraukimus, atsilenkimus ir jau junti.

Ne per seniausiai teko kalbėtis su vyriškiu, kurio vaikai po skyrybų išvyko į Londoną su motina, – jis nerimavo, ar jie pateko į gerą mokyklą. Esu patyrusi londonietė, tad pagal adresą nesunkiai nustačiau, kad mokykla įsikūrusi vadinamame babajyne, ir paraginau tėvą dėl to tik džiaugtis, nes tyrimais nustatyta, kad iš Pakistano ar Indijos atvykusių vaikų mokymosi rezultatai yra geresni, palyginti su vietinių.

„Ar daug iš jūsų žino, kaip veikia telefonas? Ne koks tai mechanizmas, bet kaip jis veikia?”, –išsitraukdamas „iPhone“ išmanųjį telefoną, klausimu KTU surengtą viešą paskaitą „Švietimas XXI amžiuje – laikas keistis“ pradėjo garsus Estijos akademikas ir politikas Jaakas Aaviksoo. Jo įsitikinimu, dėstytojams, mokytojams svarbu suvokti, kad neįmanoma žinoti viską.

Su švietimo ir mokslo ministru D. Pavalkiu kalbamės apie pagrindines švietimo problemas, pedagogų streikus, atlyginimus, švietimo pasiekimus ir artimiausius planus. – Kokias įžvelgiate didžiausias švietimo problemas? – Švietime, jei imsime bendrojo ugdymo sritį, yra dvi problemos: vaikų stoka ir mokytojų perteklius. Statistikos duomenimis, vienam pilnu krūviu dirbančiam, mokytojui tenka vidutiniškai 11 mokinių.

Lapkričio 21 dieną Vilniuje viešbučio „Panorama“ konferencijų centre (Sodų g.14) vyks septintoji mokinių Idėjų mugė, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Renginyje mokiniai pristatys 60 įvairios tematikos mokslinių idėjų ir darbų.

Aistė Plaipaitė, LRT Radijas, LRT.lt Naujausias tyrimas rodo, kad nutukimas pasauliui kainuoja panašiai tiek pat kiek rūkymas ar ginkluotas konfliktas ir daugiau nei alkoholizmas ir klimato kaita. Skaičiuojama, kad nutukimas kainuoja daugiau nei du trilijonus dolerių arba beveik tris procentus kasmetinės ekonominės veiklos. Ši problema didina išlaidas sveikatos apsaugai, nutukimo sukeltos ligos mažina gamybos našumą ir kitaip atsiliepia ekonomikai.

Žinot tą anekdotą apie Andriušą, kuriam kokie šešeri, bet jis temoka pasakyti savo vardą ir dar žodį „košė“, nes ją visada valgo per pusryčius. Nežinau, ar tas anekdotas išvis juokingas, bet kalbant apie švietimą jis labai tiks. Ne, Andriuša neturi jokių sutrikimų, jis sveikas ir smalsus vaikas kaip ir kiti jo bendraamžiai, tik mažai kas rūpinosi, kad Andriuša ne tik išmoktų skaityti ir rašyti, bet apskritai daugiau bendrautų su darželio auklėtoju, o vėliau – ir su mokytojais.

Svarstymai ir diskusijos šiuo klausimu vis dar netyla. Įprasta Žemę taip vadinti dėl to, kad net 70 proc. jos paviršiaus dengia vanduo, o pastarojo gyvybės įvairovei neprilygsta joks kitas Žemės kampelis. Iš kur atsirado vanduo Žemėje? Nors netyla diskusijos, kad vanduo mūsų planetą pasiekė kur kas vėliau nei ji susikūrė, visgi nauji moksliniai tyrimai priverčia atsukti laikrodį atgal ir iš naujo svarstyti vandens kilmę ne tik Žemėje, bet ir visoje Saulės sistemoje.

Mokslo ir Industrijos muziejus atliko tyrimą, kuriame išanalizavo 220 pasaulyje geriausiai parduodamų dainų įrašus. Padedami 12 tūkstančių klausytojų, jie išrinko įsimintiniausių dainų dvidešimtuką, remiantis laiko trumpumu, kurio prireikia klausytojui siekiant identifikuoti dainą. „Spice Girls“ daina „Wannabe“ pripažinta įsimintiniausia visų laikų daina, kurią klausytojai atpažįsta per 2,29 sekundės. Siūlome išgirsti visas 20 įsimintiniausių dainų.

Pastaruoju metu daug vairuotojų vietoj oro automobilio padangas užpildo azotu. Kai kam tai gali sukelti juoką, tačiau naudojant azotą normalus slėgis padangose išlaikomas kelis kartus ilgiau bei prailginamas padangos tarnavimo laikas. Patikrinta pramonėje ir lenktynėse Kurį laiką azotas buvo naudojamas išskirtinai lenktyninių automobilių, lėktuvų ir sunkiųjų krovininių automobilių padangose. Dabar jį vis dažniau renkasi paprastų lengvųjų automobilių vairuotojai.

Naujausi paskelbti moksliniai tyrimai patvirtino prielaidą, jog fizinis aktyvumas turi įtakos geresniems vaikų ir paauglių mokymosi rezultatams švietimo ir ugdymo įstaigose. Be to, mergaičių fizinis aktyvumas vaikystėje ir jaunystėje glaudžiai siejasi su jų lyderiavimu, vadovavimo įgūdžiais vyresniame amžiuje, teigiama pranešime spaudai.

Ar galėtų kompiuteris pats, automatiškai, įvertinti interneto komentarą kaip netinkamą – įžeidžiantį, skatinantį nusikalsti ar kurstantį neapykantą? Arba, pavyzdžiui, parinkti jums knygą? Atrodo kaip iš fantastikos srities, tačiau Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas dr. Linas Bukauskas kaip tik ir kuria tokį įrankį. „Kartu su kolegomis kuriame sentimentų analizės įrankį.

Spalio 13 d. Švietimo ir mokslo ministerijos delegacija, vadovaujama viceministrės Svetlanos Kauzonienės, dalyvavo Paryžiuje surengtame Lietuvos ir Prancūzijos mokslinio bendradarbiavimo programos „Žiliberas“ posėdyje. Šalių delegacijos pasikeitė informacija apie naujausias mokslo ir technologijų politikos tendencijas ir atrinko bendrus tyrimų projektus, kurie bus finansuojami 2015-2016 metais. Lietuva ir Prancūzija numato finansuoti šešis mokslininkų mobilumo projektus.

 Jei paieškosite informacijos apie klimato kaitą ar visuotinį atšilimą, dažniausiai ji bus negatyvi ir šokiruojanti. Jus pasieks žinia, kad miškus gali sunaikinti gaisrai, o kai kurios gyvūnų rūšys išnyks ir mūsų palikuonys juos pažins tik iš iliustracijų knygose. Tai šokiruojančios, keliančios baimę ir blogą nuotaiką žinios. Tiesa, mokslininkai irgi prisideda prie neigiamo klimato kaitos įvaizdžio kūrimo.