mokslas

2010 m. įkurta ikimokyklinio ugdymo įstaiga “Vaikystės sodas”, per ketverius savo veiklos metus didžiuosiuose Lietuvos miestuose atidariusi 12 darželių padalinių, šiandien duris atveria ir Rygoje, su nauju tarptautiniu pavadinimu “Six Senses International Preschool”. Kiekvienas iš mūsų gamtos esame apdovanoti 5 pojūčiais: pasaulį pažįstame liesdami, girdėdami, ragaudami, matydami ir užuosdami. Kai kurie tiki, kad kiekvienas iš mūsų turi ir šeštąjį – intuicijos – pojūtį.

Nuo prasidėjusio vėžio ankstyvo diagnozavimo iki įtrūkimo keleivinio lėktuvo sparne aptikimo – akimi nepastebimo ultragarso tyrimai ir jo pritaikymo vaisiai žmonių gyvenimą gelbsti kiekvieną dieną. Padeda išvengti aviakatastrofų Šiandien tyrimas bei stebėjimas ultragarsu – vienas iš pagrindinių ekologiškų įrankių, vykdant žmogaus organizmo bei žmogų supančios aplinkos stebėseną ir diagnostiką.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) rugsėjo 24 d. posėdyje pritarė patobulintam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18(1) ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1782(2), kuriuo siūloma nuo 2015 m. sausio 1 d. kitaip reguliuoti apdraustųjų asmenų iki 26 metų, neįgijusių reikalaujamo stažo dėl svarbių priežasčių – mokymosi – teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas –– tai viena iš sričių, kuri daro įtaką ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui, bei sukuria vieną iš didžiausių pridėtinių verčių. Mokslinių tyrimų integravimas į verslo plėtrą sukuria visas sąlygas įmonei tapti savo srities lydere ir savo kuriamais produktais ir paslaugomis konkuruoti su kitais gamintojais.

Būsimieji pedagogai įgis praktinių žinių talkindami mokant mažuosius užsienio lietuvaičius ir padėdami užsienio lietuvių bendruomenėms išlaikyti lietuvybę. Startuoja nauja Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuota programa – Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų praktika lituanistinėse mokyklose užsienyje. Tai bandomasis studentų praktikų lietuvių bendruomenėse projektas.

Saulės aktyvumas per pastarąsias kelias paras buvo labai didelis. Nors rugsėjo 10 d. tiesiai į Žemę atsigręžusi saulės dėmė AR 2158 žiebė X 1,6 klasės žybsnį, kurį palydėjo superkarštos plazmos pliūpsnis, šis užtaisas Žemę pasieks tik šiandien pavakare.

Penktadienį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) lankėsi Japonijos mokslo finansavimo agentūros „Japan Society for the Promotion of Science“ (JSPS) direktorius prof. Makoto Asashima. Garbus svečias ne tik susitiko su universiteto rektoriumi, profesoriais, tačiau ir apžiūrėjo laboratorijas, auditorijas bei Kauno klinikas. „Labai džiaugiuosi pagaliau aplankęs LSMU. Akivaizdu, jog ši aukštoji mokykla rengia ne tik puikius specialistus, tačiau ir naudojasi moderniausia technika.

 Lietuvos tyrėjai, tikėdamiesi bendrų projektų su Japonijos kolegomis sėkmės, turi ieškoti ryšių su geriausiais šios šalies universitetais. Tokia įžvalga su Lietuvos mokslo bendruomene pasidalino Lietuvos mokslo taryboje šią savaitę viešėjęs Japonijos mokslo finansavimo agentūros „Japan Society for the Promotion of Science“ (JSPS) direktorius prof. Makoto Asashima.

Mokslo metų pradžiai prasidėjus pagalvoju apie anuomet ir dabar. Netgi be visų iš senelių girdėtų „O mes penkis kilometrus į mokyklą klampodavom“ ir taip aišku, kad sąlygos mūsų laikais labai geros. Pasaulis tapo toks, kad dauguma produktų norimi pateikti kuo patogesni ir kuo labiau palengvinantys vartotojo kasdienybę. Bet ar visiems reikėtų tai taikyti? Mano mintys veda prie mokyklinio amžiaus vaikų.

2014 m. lapkričio 28-29 d. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakultetas organizuoja tarpdalykinę konferenciją "Vizualinės kūrybos fenomenas ir sveikata". Jos metu Lietuvos ir užsienio mokslininkai pasidalins idėjomis bei moksliniais pasiekimais vizualinės kūrybos, medicinos, socialinių mokslų tarpkryptinių santykių srityje. Tarpdalykinių tyrimų būtinybę skatina pokyčiai Lietuvos švietimo ir sveikatos priežiūros sistemose.

Švietimo ir mokslo (ŠMM) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) laikosi skirtingų pozicijų dėl privalomo mokslo iki 18 metų. ŠMM ragina Vyriausybę pateikti neigiamą išvadą dėl Seimo narių parengto Konstitucijos 41 straipsnio pataisos projekto, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvoje mokslas privalomas iki 18 metų. Šios ministerijos teigimu, beveik visose Europos Sąjungos valstybėse privalomas mokslas yra iki 15–16 metų, tik Olandijoje ir Portugalijoje – iki 18 metų.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei norite, kad jūsų kūnas po mirties pasitarnautų mokslo tyrimams, tam reikia parašyti notaro patvirtintą prašymą arba liudininkų patvirtintą paskutinės valios pareiškimą. Bet pirmiausiai vertėtų susisiekti su vienu iš dviejų Lietuvos universitetų, atliekančių medicinos tyrimus. Į LRT radiją paskambinęs Petras iš Varėnos teiravosi, kur reikėtų kreiptis, kad po mirties galėtų paaukoti savo kūną moksliniams tyrimams.

Pasibaigus vidurvasario karščiams visi laukė viesulų bangos, tačiau šiemet jie nebuvo tokie agresyvūs kaip ankstesniais metais. Tai vienoje, tai kitoje vietoje siautė vėjas, krito kruša, tačiau sinoptikų tai nestebino. Jų žiniomis, to ir reikėjo laukti. Karščio rekordai Tokia karšta vasara, kokia buvo šiemet, Lietuvoje būna retai, tačiau tai irgi joks stebuklas ir dar negalima daryti išvadų, kad klimatas keičiasi.

Vitaminus daugelis žmonių ima vartoti, kai pajunta, kad silpsta organizmas ar kabinasi kokia nors liga. Kiti, siekdami išlikti sveiki ir energingi, juos vartoja nuosekliai ir nuolat. Tačiau ateityje vitaminai greičiausiai bus parenkami atskirai kiekvienam žmogui, priklausomai nuo jo amžiaus, gyvenimo būdo, ligų istorijos ir kitų inidividualių savybių.

 Mokslininkai sukūrė naują metodą, kuris leis užmiršti skaitymo akinius. Mažas implantas (pavadinimu „Lašas“), patalpintas po ragena, padeda išvengti regėjimo problemų senstant. Tikimasi, kad neskausminga procedūra taps populiariu ginklu kovoje su presbiopija. Ši liga mažina mūsų gebėjimą sutelkti dėmesį į arti esančius objektus. Ji pasireiškia daugeliui 40 metų sulaukusių žmonių, priversdama juos įsigyti akinius skaitymui.

Rugsėjo 10 d. Kaune startuosiančiame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė 2014“, KTU mokslininkai leis išbandyti ne tik jau sukurtus neperšaunamus rūbus, bet ir pakvies pasivaikščioti po virtualią realybę. Visoje šalyje vykstantis festivalis kviečia kauniečius ir miesto svečius iš arčiau susipažinti, ką kiekvieną dieną dirbą Lietuvos mokslininkai ir kokią didelę reikšmę jų atradimai turi visam pasauliui.

XX a. mes darėmės vis protingesni ir protingesni, bet dabar esama ženklų, kad IQ tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė ir Australija ėmė mažėti Danijoje kiekvienas 18 metų sulaukęs vyras privalo atlikti karinę prievolę. Dabar pašaukiama vos keletas tūkstančių, tačiau visi patikrinami ir be viso kito, turi atlikti IQ testą. Nuo šeštojo dešimtmečio tebenaudojamas tas pats testas.

Šiandien nebeįsivaizduojame gyvenimo be kai kurių daiktų ar reiškinių. Tačiau kadaise tai buvo tikrų tikriausi išradimai. Kviečiame susipažinti su kai kuriais jų. Galbūti tai įkvėps ir jus kūrybai, o gal net išrasite kažką naujo... Tim Berners-Lee sukūrė World Wide Web Britų išradėjas nekūrė paties interneto. Kai Tim pasiūlė savo naujoves, tinklas jau egzistavo, tačiau būtent jis pavertė jį tokiu, prie kokio esame pripratę. Tim Berners-Lee išrado URI, URL, HTTP, HTML.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir NBA klubo Toronto "Raptors" vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas sieks sporto mokslo žinių Lietuvos sporto universitete. Lietuvos krepšinio rinktinės vidurio puolėjas pasirašė laisvojo klausytojo sutartį su Universitetu ir studijuos treniravimo sistemas. "Jau dabar galvoju apie ateitį. Baigęs profesionalaus sportininko karjerą, norėčiau dirbti treneriu.

Jeigu kada nors esate susidūrę su medūzomis, tuomet turbūt žinote, koks siaubingas skausmas jai įgėlus perveria visą kūną... Tačiau argi ne smalsu sužinoti, kaip visa tai vyksta? Sulėtintos vaizdo įrašas mikroskopiniame lygmenyje padės pažvelgti į šį procesą iš labai arti.   Medūzos (lot. Medusozoa) yra duobagyviai, kurių kūną sudaro į drebučius panašus audinys.

 Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardu metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Manyta, kad planetą dar šimtus milijonų metų daužė dangaus kūnai, kurių daugumos skersmuo buvo didesnis negu kilometras. Skaičiuota, kad bombardavimas iš kosmoso turėjo sustoti maždaug prieš 3,8 mlrd. metų.

Šią savaitę, rugpjūčio 11 d. Kijeve (Ukraina) vyko Ukrainos švietimo ir mokslo ministro Serhijaus Kvito susitikimas su Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Petru Vaitiekūnu ir Mykolo Romerio universiteto rektoriumi prof. dr. Alvydu Pumpučiu. Kaip skelbia Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerija, ambasadorius P. Vaitiekūnas susitikime pažymėjo, kad Ukrainai susidūrus su humanitarinėmis problemomis, tarp kurių ir švietimo, Lietuva siūlo savo pagalbą.

 Šį sekmadienį, rugpjūčio 10 dieną, įvyks šiais metais didžiausias mėnulio priartėjimas prie Žemės. Toks mėnulio pasirodymas, pastaraisiais metais gavęs „supermėnulio“ terminą, šią vasarą numatytas tris kartus. Liepos 12 – ąją „supermėnulį“ paslėpė audros debesys, tačiau tai ne didelė bėda. Astronomijos entuziastai labiausiai laukia sekmadienio, kuomet įvyks didžiausias „supermėnulio“ pasirodymas metuose - mėnulis priartės 356,896 kilometrų iki Žemės. Tuomet mėnulis bus pilnaties fazėje.

  NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome trečiąją dalį. Gibraltaro sąsiausis Japonija   Urugvajus   Uraganas JAV   Jemenas   Vokietija   Alžyras   Alžyras   Hondūras   Ekvadoras   Sarajevas, Bosnija ir Hercegovina   Jungtinėms Amerikos Valstijoms priklausianti sala   Rytų pakrantė JAV   Vulkano išsiveržimas   Rožinis ežeras Ispanijoje   Mozambik...

Nuo senų laikų daug kalbėta apie ateivius. Nors daugelis žmonių atmeta ateivių egzistavimo idėją, nemažai mokslininkų tiki, jog nežemiškos kilmės būtybių egzistavimas yra galimas. Tokie mokslininkai tvirtina, kad prieš milijardus metų egzistavę organizmai, iš kurių isivystė žmogus, galėjo duoti pradžią ir ateiviams. Būtent todėl jie galėtų būti ir šiek tiek į mus panašūs.

 Daugybė mokslininkų jau ne vieną dešimtį ar šimtą metų tiria žmogaus kūną, tačiau neatsakytų klausimų vis dar gausu. Tiesa, paprastiems mirtingiesiems žadą kartais atima ne tik žinios apie naują atradimą, bet ir apie seniai jau mokslininkų nebestebinantį faktą. Kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, siūlome pasidomėti playbuzz.com parengtu faktų sąrašu apie žmogaus kūną. 12. Vyrai kiekvieną dieną “pagamina” apie 10 milijonų naujų spermatozoidų.

Nuo pirmųjų juodosios bedugnės atvaizdų iki laiko, buvusio prieš Didįjį Sprogimą tyrimo, dabar yra naujas bendrosios reliatyvumo teorijos aukso amžius, sako kosmologas Pedro Ferreira  Nuo pirmųjų juodosios bedugnės atvaizdų iki laiko, buvusio prieš Didįjį Sprogimą tyrimo, dabar yra naujas bendrosio reliatyvumo teorijos aukso amžius, sako kosmologas Pedro Ferreira Kovą fizikų komanda pranešė aptikusi erdvėlaikio raibulius, kilusius visatai gimstant. Jų teiginys sukėlė audrą visame pasaulyje.

 Mokslininkai Antarktidoje rado didžiausio Žemėje gyvenusio pingvino fosilijas. Jo ūgis siekė 2 metrus, svoris – 115 kg. Palaeeudyptes klekowskii gyveno prieš 37–40 mln. metų. Tuo metu Antarktidoje gyveno apie 10–14 pingvinų rūšių, newscientist.com sakė La Plata muziejaus Argentinoje mokslininkė Carolina Acosta Hospitaleche. Dar šių metų pradžioje mokslininkų komanda rado daug mažų Palaeeudyptes klekowskii kaulų, daugiausiai – iš sparnų.

Nebūtų išimčių socialinio draudimo srityje, „Sodros“ biudžetas kasmet papilnėtų keliais šimtais milijonų litų, ir būtų galima pradėti kaupti rezervinį fondą. Tokias rekomendacijas pateikia mokslininkai, kuriantys Lietuvos socialinį modelį, rašo „Verslo žinios“. „Mūsų rekomendacija nėra kuo nors ypatinga – būtina didinti apdraustųjų ratą ir mažinti išimčių skaičių“, – sako mokslininkų grupei, kuriančiai Lietuvos socialinį modelį, vadovaujantis Tomas Davulis.

Kelerius metus vidutinio mokyklinio krepšelio suma praktiškai nekito, tačiau šiemet akivaizdu, kad tėvai perka daugiau tų priemonių, kurias moksleiviai galės naudoti ištisus mokslo metus. Prekybos tinklo „Senukai“ specialistai skaičiuoja, kad vien sąsiuvinių, kuprinių, mokinio baldų kiekių pardavimai, palyginus su ankstesniais metais, sparčiai auga. Nei alinantis karštis, nei mėnuo, kuris liko iki mokyklinių metų pradžios, nestabdo pirkėjų nuo pasiruošimo mokslams.

Štai taip atrodo vienas liūdniausių žmogaus išradimų – Didysis Livenso galerinės liepsnos projektorius (Livens Large Gallery Flame Projector). Visų pasaulio liepsnosvaidžių motina ir tėvas, pelenais paverčiantis viską, kas šalia jo atsiduria 30-40 metrų atstumu. Kad jų kelyje laukia toks slibinas, vokiečių kariai sužinodavo tik tada, kai trauktis būdavo per vėlu.   Pirmą kartą šį baisų ginklą Pirmajame pasauliniame kare panaudojo britų pajėgos.

Jau kuris laikas Lietuva leipsta nuo mūsų kraštui nebūdingo karščio. Spiginanti saulė vargina dieną, o tropinės naktys, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, neleidžia užmigti. Senka vandens telkiniai, o miškininkai trimituoja apie ypatingai išsausėjusius miškus ir gaisrų pavojų. Šitokią gamtos situaciją galima vadinti ekstremalia. Tokios gamtos anomalijos kaip karščiai, sausros, didelės liūtys, škvalai ir uraganai yra klimato kaitos padariniai.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ mokslinės redakcinės tarybos nariais ir leidėjais. Paskutinio – 25-ojo – enciklopedijos tomo išleidimo proga valstybės vadovė jiems įteikė padėkos raštus už prasmingą darbą įgyvendinant ilgametį mokslinį informacinį Lietuvos projektą. „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ yra mūsų valstybingumo ir identiteto įtvirtinimas. Tai – epochos darbas, sutelkęs žymius šalies mokslo, meno ir kultūros žmones.

Vaizdas išties toks, kad gali atvipti žandikaulis: eksperimento autorius į, rodytųs, vandens sklidiną stiklainį įmerkia ranką, ir vanduo staiga pradeda ledėti. Ledu apauga visa plaštaka. Įdomiausia tai, kad stiklainis sklidinas šilto skysčio! Visa tai – karštojo ledo fokusai. Viskas labai paprasta. Stiklainį reikia pripilti lydyto natrio acetato. O tada beveik pakaks į jį įmerkti ranką – ir skystis tiesiog beregint pradės ledėti. Įdomu tai, kad ledas nėra šaltas – jis maloniai šiltas.

Žinome, kad mokslas negali pateikti visų atsakymų į mūsų klausimus. Tačiau juk jau 2014 metai ir tikrai yra tokių klaustukų, kurie, daugelio manymu, jau seniai turėjo būti išaiškinti. Štai dešimt iš jų, rašo listverse.com. 6. Kodėl paukščiai migruoja? Paukščių migracija yra vienas paslaptingiausių gamtos reiškinių. Yra žinoma, kad paukščiai kasmet nuskrenda didelius atstumus tam, kad saugiai paslėptų kiaušinius arba tiesiog pabėgtų nuo atšiaurių žiemų.

Žinome, kad mokslas negali pateikti visų atsakymų į mūsų klausimus. Tačiau juk jau 2014 metai ir tikrai yra tokių klaustukų, kurie, daugelio manymu, jau seniai turėjo būti išaiškinti. Štai dešimt iš jų, rašo listverse.com. 1. Kas yra turbulencija? Jei esate skridę lėktuvu, galbūt esate girdėję ar bijoję išgirsti piloto nurodymus dėl pernelyg didelės turbulencijos tvirtai užsegti saugos diržus. Tačiau mažai žmonių žino, kas tai yra.

Visuomenės harmonizavimo parke liepos 10-13 dienomis vyksiančio Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizatoriai pristato pilną renginio programą. Verslo, politikos, kultūros ir mokslo festivalyje lankytojai girdės pranešimus apie ateities maistą, Lietuvos pramonę žemėje ir kosmose, drauge su žinomais šių sričių specialistais diskutuos aukštojo mokslo, asmeninio verslo steigimo, lietuvių meninio identiteto ir kitais klausimais.

Pastaraisiais metais vis daugiau pasaulio šalių šachmatus atranda kaip mokomąją pradinių klasių mokinių priemonę. Vienur šis žaidimas yra privalomas ir dėstomas kelis kartus per mėnesį, kitur – pasirenkamoji popamokinė veikla, teigiama pranešime spaudai.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Išsilavinusi, kritiškai ir sistemiškai mąstyti sugebanti kūrybinga asmenybė – valstybės ir tautos išlikimo sąlyga. Ypač XXI a. pasaulyje, kuriame auga konkurencija, kinta socialinė visuomenės struktūra, vis daugiau įtakos išsilavinimui, pasaulėžiūros formavimui turi naujausios informacinės ir kitos technologijos. Kaip tokią asmenybę išugdyti? Pasaulio istorijoje būta laikmečių, kuomet genijų koncentracija itin išaugdavo.

Kai kurie asmenys galvoja, kad su savo genialiais išradimais jie gali pakeisti pasaulį. Tačiau kiekvienam sėkmingam išradimui yra daugybė nesėkmių, kurios patenka į tokius sąrašus kaip šis, rašo list25.com. Įvertinkite patys, ar kartais išradėjai neperžiangia protingumo ribų.

Kai kurie asmenys galvoja, kad su savo genialiais išradimais jie gali pakeisti pasaulį. Tačiau kiekvienam sėkmingam išradimui yra daugybė nesėkmių, kurios patenka į tokius sąrašus kaip šis, rašo list25.com. Įvertinkite patys, ar kartais išradėjai neperžiangia protingumo ribų.

Įsibėgėjus stojimo į aukštąsias mokyklas karuselei, netyla ir diskusijos dėl studijų kokybės universitetuose, kolegijose bei profesinėse mokyklose vertinimo bei reitingavimo. Svarbiausi specialistų keliami klausimai - kiek tokie reitingai yra patikimi ir naudojami nesąžiningai konkurencijai? Dėl ko laužomos ietys, bandė išsiaiškinti naujienų portalas balsas.lt.

Mokslininkai dažnai kalbėdami apie klimato kaitos grėsmes mini ekstremalių gamtos reiškinių padažnėjimą. Žadama, jog kai kurias pasaulio vietas dėl didelio iškrentančių kritulių kiekio siaubs potvyniai ir audros, pasauliui taip pat gresia ir alinančios sausros. Tačiau neretai užsimenama ne tik apie orų permainas, bet ir grėsmę įvairioms gyvūnų ir augalų rūšims.

Antikiniais laikais gyvenę žmonės pranašavo, kad po daugelio daugelio metų nuo tada pasaulis bus daug labiau išsivystęs. Ir jie neklydo. Tai, kas iš pradžių priskiriama mokslinei fantastikai pamažu tampa įprastais dalykais ir faktais dėl technologinės pažangos. Per pastaruosius metus mokslininkai taip pat pasistengė ir buvo pasiekta daug naujų atradimų. List25.com siūlo paskaityti apie 25 iš jų.

Antikiniais laikais gyvenę žmonės pranašavo, kad po daugelio daugelio metų nuo tada pasaulis bus daug labiau išsivystęs. Ir jie neklydo. Tai, kas iš pradžių priskiriama mokslinei fantastikai pamažu tampa įprastais dalykais ir faktais dėl technologinės pažangos. Per pastaruosius metus mokslininkai taip pat pasistengė ir buvo pasiekta daug naujų atradimų. List25.com siūlo paskaityti apie 25 iš jų.

LRT laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Jeigu darbuotojas pateikia visas būtinas pažymas, jokių motyvų neišleisti mokslo atostogų darbdavys negali turėti ir visiškai nesvarbu, ar mokslai susiję su darbu, tvirtina advokatas Justinas Usonis. Tačiau pabrėžia, jog darbdavį būtina laiku informuoti apie reikalingas mokslo atostogas. „Dirbu mokytoja ir ruošiuosi mokytis neakivaizdžiai, o specialybė nebus susijusi su darbu.

Užauginti sveiką, stiprų ir produktyvų gyvulį reikia įdėti nemažai pastangų ir darbo, o tam, kad sėkmingai veiktų visa gyvulininkystės šaka, būtinas bendras susitelkimas. Pirmieji žingsniai jau žengti – patvirtinta nacionalinė gyvulininkystės strategija. Tačiau gyvulininkystė neįsivaizduojama bei veislininkystės, todėl buvo suburta mokslininkų komisija, kurios vienas iš tikslų – skatinti naujoviškų technologijų diegimą veislininkystės ūkiuose, sakoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Daugelio romantizuojama, kartais pašiepiama ir atrodytų šiai dienai jau nebepritaikoma profesija – filosofas. Tarsi dar vienas priekaištingas akmenėlis į humanitarinių mokslų daržą. Be reikalo. Su filosofijos daktaru, dėstytoju, naujienų portalo generalinio direktoriaus pavaduotoju Donatu Večerskiu kalbamės apie praktinę filosofijos pusę. Apie jos naudą kuriant save kaip ypač darbo rinkai patrauklią asmenybę.

Šiandien nebeįsivaizduojame gyvenimo be kai kurių daiktų ar reiškinių. Tačiau kadaise tai buvo tikrų tikriausi išradimai. Kviečiame susipažinti su kai kuriais jų. Galbūti tai įkvėps ir jus kūrybai, o gal net išrasite kažką naujo... Tim Berners-Lee sukūrė World Wide Web Britų išradėjas nekūrė paties interneto. Kai Tim pasiūlė savo naujoves, tinklas jau egzistavo, tačiau būtent jis pavertė jį tokiu, prie kokio esame pripratę. Tim Berners-Lee išrado URI, URL, HTTP, HTML.