mokslas

Nepaisant tarptautinių susitarimų, pavojus karo zonose esančiose mokyklose vis dar išlieka. Svarbiausias klausimas - tas pats: koks pavojus gresia tose mokyklose gyvenančių moksleivių? 2015 metais daugiau nei 50 tūkstančių žmonių pasirašė Saugių mokyklų deklaraciją, kuri bent jau teoriškai turėtų prisidėti prie to, kad sumažintų karinių konfliktų vystymąsi šalia mokyklų ar bet kokių kitų mokymosi įstaigų.

Šiuo metu galiojančią dešimtbalę vertinimo sistemą Lietuvos universitetuose ketinama pakeisti iki kito rugsėjo. Dėl tokio termino sutarė Lietuvos universitetų rektorių konferencija. „Šiais mokslo metais studentų vertinime išlieka dešimtbalė sistema. Per šiuos metus planuojama sukurti naują sistemą“, - BNS sakė konferencijos vadovas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Kaune penktadienį paskelbti Nemuno saloje planuojamo statyti Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ architektūrinio konkurso laimėtojai. Pirmoji vieta atiteko Ispanijos ir Australijos architektų studijai „SMAR Architecture studio“, pristačiusiai projektą „Sun never sets for science“. „Jis buvo vieningai atrinktas komisijos. Jis paremtas patirtimi, o koncepcija yra įkvepianti“, – apie pirmosios vietos projektą sakė komisijai vadovavęs Malcolmas Readingas.

 Būtinybė kasdien keltis ir dirbti nuo devintos valandos yra labiausiai paplitusi kankinimo forma šiuolaikinėje visuomenėje, teigiama Oksfordo universiteto profesoriaus Paulo Kelley (Paul Kelio) atlikto tyrimo išvadose. Jo teigimu, toks grafikas visiškai neatitinka žmogaus organizmo biologinių ciklų, kurie lemia smegenų aktyvumą ir energiją, o taip pat hormonų gamybą.

Vyriausybė nurodė Švietimo ir mokslo ministerijai patobulinti švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą. „Klausimas grąžintas ministerijai, buvo tokia nuomonė, kad kolektyvinėje sutartyje negali būti įrašomas biudžetas. Sutartis gal ir tiktų, tik be finansinės išraiškos“, - BNS sakė Vyriausybės pasitarime vietoje atostogaujančios ministrės Audronės Pitrėnienės dalyvavusi viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad lėšos vadovėliams numatytos mokinio krepšelyje, todėl jiems papildomų rinkliavų neturi vykti. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi ir priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, mokyklos turi tartis su mokinių tėvais.

Kai viešint užsienyje kas paklaus, kuo garsi Lietuva, galime drąsiai teigti, kad esame lazerių šalis. Ir nė kiek nesumeluosime. Lazerių pramonė – sritis, kurioje, pasak doc. dr. Miko Vengrio, esame tikrai nemažai pasiekę lyginant su tokiomis išsivysčiusiomis šalimis kaip JAV, Kinija, Vokietija ir kitos. Galima neabejoti, kad tarp lyderių ir liksime – šios pramonės šakos pardavimai tik auga, daugėja ir lazerius gaminančių įmonių.

„YouTube“ svetainėje, mokslo entuziastams skirtame kanale „Maths Doctor“ yra nuolat talpinami trumpi galvosūkiai bei užduotys. Neseniai čia buvo įdėtas gana įdomus „kodo nulaužimo“ iššūkis. „Pats slapčiausias kodas“ yra skaičių serija, nuosekliai surašyta į eilutes. Šios užduoties tikslas – „nulaužti kodą“, tai yra nustatyti, kokie skaičiai sudarys paskutinę eilutę. Nieko nesugalvojate? Nenusiminkite. Galvosūkio sprendimas reikalauja šiek tiek netradicinio mąstymo... tikrai suprasite.

Rugsėjo 1-osios šventė svarbi kiekvienam žmogui. Prezidentė Dalia Grybauskaitė socialiniame tinkle su tūkstančiais žmonių pasidalijo savo vaikystės nuotrauka. „Prisiminiau...Ir aš pirmokė buvau :)“, - po nuotrauka rašoma prezidentės socialinio tinklo paskyroje. Primename, kad  ketvirtadienį mokyklos duris pravers daugiau kaip 30 tūkst. pirmokų - keliais šimtais daugiau nei pernai. Visgi bendras mokinių skaičius šalyje toliau mažėja - šiemet naujus mokslo metus pradės per 328 tūkst.

Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Bene pagrindinis valstybės progresyvumo požymis yra aukštojo mokslo prieinamumas. Neatsitiktinai Hillary Clinton demokratų rinkimų kampanijoje įrašė nemokamą mokslą valstijų koledžuose ir universitetuose šeimoms, kurių pajamos nesiekia 125 000 JAV dolerių per metus.

Šalies vadovai sveikindami Rugsėjo 1-osios proga kviečia mokslą grįsti vertybėmis, besimokančius – tapti laisvai mąstančiomis ir pilietiškomis asmenybėmis. Savo sveikinime prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad ši diena atneša naujų galimybių pradžią – mokinius ir jų mokytojus pasitinka dar vieni įdomūs savo ir visos Lietuvos ateities kūrimo metai. „Jūsų laukia atradimų ir įspūdžių kupina kelionė per mokslo ir žinių pasaulį, įkvepianti pažintis su mūsų valstybe, jos istorija ir kultūra.

Rytoj – rugsėjo pirmoji. Naujus mokslo metus pradės daugiau nei trys šimtai tūkstančių Lietuvos moksleivių. Pastaruoju metu jų vis mažiau, bet vis viena tai – milžiniška auditorija. Kokius penkis kartus didesnė nei valstybės tarnyba. Absoliuti dauguma moksleivių išsiruoš į mokyklas, kurios priklauso savivaldybėms.

Lenkijoje esančiose lietuviškose mokyklose rugsėjo 1-ąją mokslo metus pradės apie 500 moksleivių – maždaug dešimtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos direktorius Jonas Vydra BNS sakė, kad pernai į rugsėjo 1-ąją atvyko beveik 320 mokinių, o šiemet naujuosius mokslo metus mokykla pasitiks su mažiau nei 300 moksleivių, iš jų 18 – pirmokai. Mokykloje ir gimnazijoje dirba 50 mokytojų, 47 iš jų – lietuviai.

Nerimsta aistros dėl lytiškumo ugdymo programos. Į paskutinį posėdį šiandien rinkosi ją kurianti darbo grupė. O žmogaus teisių aktyvistai susirinko į protestą – esą valdžiai „perdegė lemputė protuose“, nes dalis punktų įrašyta pataikaujant Bažnyčiai. Ši ragina paauglius susilaikyti nuo lytinių santykių, nors realybė visai kitokia. Paauglės Lietuvoje gimdo triskart dažniau nei Vakarų Europoje, taigi, pasak aktyvistų, mokiniams reikia aiškinti apie kontracepciją, o ne susilaikymą.

Baigus studijas į darbo rinką plūsteli jaunų ir ambicingų žmonių srautas. Dalis pradeda aktyviai siuntinėti savo gyvenimo aprašymus, kiti kreipiasi į Darbo biržą. Daugelį metų prestižine laikyta teisės specialybė toliau praranda savo žavesį, nes būtent šį išsilavinimą įgiję jaunuoliai po mokslų  stoja į bedarbių eilę. Įdarbinimo įmonių atstovai pastebi, kad vien stovėjimas Darbo biržoje iš situacijos išsikapstyti nepadės.

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) bus svarstoma galimybė Rusijos Karaliaučiaus srityje įkurti lietuvišką mokyklą. Ministrė susitiks su Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės atstovais aptarti tokią galimybę. ŠMM informavo BNS, kad pradinės mokyklos steigimą šiaurinėje Karaliaučiaus dalyje inicijuoja ten gyvenantys lietuviai. Greta reikėtų įkurti bendrabutį.

Antradienį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitiko su Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktore Saule Vingeliene bei matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijų pirmininkėmis aptarti šių egzaminų vertinimą. Nuspręsta koreguoti valstybinių brandos egzaminų vertintojų funkcijas, įpareigojant juos pranešti apie pastebėtus pažeidimus, taip pat stiprinti vertintojų atsakomybę už parašytus įvertinimus.

Mokslininkai karvių šlapime rado aukso. Ir jį galima išgryninti cheminiu būdu. Neįtikėtinas atradimas padarytas Indijoje, kur karvės laikomos šventu gyvūnu. Mokslininkai aukso rado ne atsitiktiniuose šlapimo mėginiuose, o visuose, paimtuose iš skirtingų vietinės rūšies karvių. Vakarų Indijos žemės ūkio universiteto biotechnologijų departamento mokslininkai ištyrė net pusę tūkstančio čia šventomis laikomų karvių šlapimo mėginių: ir veršelių, ir veršingų karvių, ir jau net nebeduodančių pieno.

Seimas trečiadienį priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, kuris įtvirtina studijas valstybės užsakymu, nustato minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir leidžia vykdyti trejų metų bakalauro studijas. Už naujos redakcijos įstatymą balsavo 67, keturi buvo prieš, 31 parlamentaras susilaikė. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2017 metų.

Net išsirinkus patinkančią studijų programą dažnas studentas nerimauja ar jo pasirinkimas tikrai geras ir garantuojantis vaisingas darbo paieškas. Dar labiau nerimą kelia ir aplinkinių nuomonės, specialybių skirstymas į perspektyvias ir ne. Visgi, specialistai įvardina, kad studijuojant atsakingai, motyvuotai ir tikrai užsiimant mėgstama veikla darbą susirasti galima bet kurios specialybės atstovui.

Studijuojantys tėvai nuo kitų metų didesnės finansinės paramos iš valstybės gali nesitikėti. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį nutarė, kad jie labiau nei dabar nebus remiami - parlamentarai nutarė, kad 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį (152 eurus) mokėti tėvams doktorantams, kurie vaikų susilauktų iki 30 metų, valstybei būtų per didelė našta. Anksčiau komitetas buvo priešingos nuomonės ir ją palaikė Seimas.

Renkantis studijas abejonių kyla ne tik dėl studijų programos pasirinkimo, bet ir dėl aukštosios mokyklos. Kolegijose akcentuojamos praktinės žinios, o universitetuose teorinės. Visgi, Lietuvoje tai ir prestižo klausimas – daugelio akimis universiteto diplomas vertingesnis nei kolegijos. Prie tokio požiūrio nemažai prisideda ir abiturientų tėvai, kurie ragina savo vaikus universitetinio išsilavinimo siekti bet kokia kaina.

Prognozuojama, kad nuo šių metų privalomas matematikos egzaminas paskatins abiturientus dažniau rinktis tiksliųjų mokslų specialybes. Išties, šiemet valstybinį matematikos brandos egzaminą laikė ženkliai didesnis skaičius moksleivių nei anksčiau – net 3,5 tūkstančio abiturientų daugiau nei prieš metus pasiryžo įsivertinti savo matematines žinias. Specialistų teigimu, šis pokytis gerokai išplės pasirinkimų galimybes neapsisprendusiems ir abejojantiems dėl studijų programos iki paskutinės minutės.

Ar norėtumėte sužinoti, kiek gyvensite? Lietuvoje siūlomas naujas būdas tą išsiaiškinti - telomerų analizės testas. Visgi tokią diagnostiką genetikai vertina skeptiškai. Lemtingos žmogui dienos kol kas dar niekas pasaulyje tiksliai nurodyti negali. Oskaro Vaildo romano herojus Dorianas Grėjus norėjo amžinai likti jaunas ir nė nesvarstė, kokio amžiaus mirs.

Visą savaitę tarptautinę patirtį ir žinias, KVK Sporto ir kultūros renginių vadybos studijų programos studentams, atidavė „The University of British Columbia“, „McGill University“, „Centennial College“ Kanados universitetų ir kolegijos dėstytoja - mokslų daktarė Lidia Varbanova.

Tiems abiturientams, kurie vis dar neapsisprendė, kur stoti ir ką studijuoti, pravartu susipažinti su statistiniais duomenimis apie tai, kaip išsilavinimas koreliuoja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir gaunamomis pajamomis.

Šviesos greitis yra neginčijama fizikos konstanta. Jo pralenkti negali niekas, tačiau žaismingi mokslininkai nusprendė imituoti tokį neįtikėtiną scenarijų ir čia prasidėjo tikrosios linksmybės. Tarptautinė mokslininkų komanda surengė eksperimentą, kurio metu sumodeliavo situaciją, kai yra sukuriamas virššviesinis (superluminalus) judėjimas.

Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) Sveikatos mokslų fakultetas yra viena seniausių medicinos mokyklų Lietuvoje. Per aštuoniasdešimt dvejus gyvavimo metus buvo parengta daugiau nei dvylika tūkstančių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistų. Vakarų Lietuvos regione – tai viena didžiausių įstaigų, rengiančių biomedicinos srities ir socialinio darbo specialistus. Įsidarbinamumas – 90 procentų Nuolatinės studijos trunka 3 metus, išskyrus Bendrosios praktikos slaugą.

Pirmadienį vyko visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Tiesa, kaip ir bet kuri kitas egzaminas, taip ir šis, išprovokavo nepasitenkinimo ir skundų laviną. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą registravosi laikyti 19 419 kandidatų, mokyklinį – 13 173 kandidatai, nurodo Nacionalinis egzaminų centras.  „Jei susimaišiau ir vietoj XIX parašiau XVIII amžių, bus labai blogai?“ - klausė abiturientas.

Paulius Paškevičius – internetinės programavimo mokymo platformos „SolidEducation.lt“ įkūrėjas. Tai debesų kompiuterija paremta platforma, kurios pagalba moksleiviai gali internetu mokytis programavimo su dėstytojais-programuotojais 22 miestuose visoje Lietuvoje. Šiandien Solid Education vienija 15 žmonių komandą, tačiau iki to teko nueiti ilgą kelią. – Kaip kilo idėja vystyti būtent tokį verslą?, – paklausėme P. Paškevičiaus.

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo programos projektą rengiančios darbo grupės prašymu jos veikla pratęsta mėnesiui, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Darbo grupė projektą turėjo pateikti birželio 1 dieną, bet paprašė paprašė švietimo ir mokslo ministrės Audronė Pitrėnienės terminą pratęsti iki birželio 30 dienos, argumentuodama aštriais nuomonių skirtumais.

Žemė yra mūsų gimtoji planeta ir oazė kosmoso platybėse. Mokslininkai, pasitelkdami įvairius palydovinių tyrimų centrus gali prognozuoti ne tik orą, bet ir artėjančią sausrą, matyti labiausiai nutolusius Žemės kampelius, stebėti klimato kaitą ir daugybę kitų reiškinių susijusių su mus supančia aplinka, ekonomika ir pačia žmonija. Čia pateikiame keletą įdomių faktų apie mūsų „Mėlynąjį dangaus taškelį“, kuriuos vėliau galėsite papasakoti ir savo draugams. 1. Vienintelė gyvenama vieta.

Nors stojamieji artėja septynmyliais žingsniais, tačiau tikrai dar ne visi abiturientai yra apsisprendę, ką studijuoti ir kur. Kaip nepasiklysti informacijos gausoje, išsigryninti prioritetus ir tinkamai pasirinkti studijų kryptį, pasakoja Šiaulių universiteto karjeros konsultantė Sigita Gintilaitė. Savo patirtimi taip pat dalijasi alumnai Gabrielė Gendvilaitė ir Tautvydas Milaknis.

Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių - labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus. Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos - energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai.

Turbūt daugeliui teko girdėti ar skaityti nuomonę, kad dėl klimato atšilimo Lietuvoje – galbūt jau po kelių dešimtmečių – sužaliuos palmės, bananmedžiai ir kiti tropiniai augalai. Tačiau NASA mokslininkai prabilo apie kardinaliai priešingą galimybę, tad vietoj palmių Lietuvoje galime sulaukti... baltųjų lokių? Pasaulinis atšilimas keičia ne tik klimato ypatumus, bet ir Žemės sukimąsi aplink savo ašį.

Visos žmonijos laukia neabejotinai neįtikėtina ateitis. Plaukiojantys miestai – skamba kiek keistai, bet tai gali virsti realybe. Mokslininkų teigimu, jau kuris laikas kuriamas plaukiojančių miestų projektas, kuris dienos šviesą turėtų išvysti 2020-aisiais metais.

Abiturientų skaičiui mažėjant finansavimas studijoms 2016 m. išlieka stabilus, didinamas priėmimas į IT specialybes. Priėmimui į aukštąsias mokyklas šiemet kaip ir pernai numatoma per 8 mln. eurų. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2016 m. pirmakursių studijoms aukštosiose mokyklose pagal studijų sritis. „Džiaugiamės, kad valstybė išlaiko stabilų finansavimą studijoms, nors abiturientų skaičius kasmet mažėja.

Mielumu visą pasaulį stebinantys paslaptingieji lemūrai gali padėti mokslininkams išsiaiškinti didelę dalį Visatos paslapčių, teigia neurologų komanda, rašoma „The Independent“. Ukrainietis neurologas Vladislavas Viazovskis teigia, kad užmigdymo galia yra nepaprastai svarbi siekiant išsiaiškinti mįslingiausias kosmoso paslaptis. Tai taip pat padėtų astronautams apsiginkluoti nuo kosmoso nuobodulio.

Bermudų trikampis laikomas vienu didžiausių mokslininkų galvos skausmų – čia dingo daug laivų ir lėktuvų. Tačiau mokslininkai tiki, kad dabar jie dar vienu žingsniu priartėjo prie paslapties išaiškinimo – Barenco jūroje atrasta povandeninių kraterių sankaupa, rašo news.com.au. Nors jie nėra arti Bermudų trikampio, besitęsiančio nuo Floridos iki Puerto Riko ir Bermudų salų, tikima, kad šie krateriai gali paaiškinti mistiškąjį fenomeną.

Lietuvoje atidaryti vieni moderniausių Europoje ir kone patys pažangiausi Baltijos regione moksliniai centrai. Tikimasi, kad dešimtis milijonų eurų kainavusiuose centruose užaugs nauja dar geresnių Lietuvos mokslininkų karta.  Tuo pačiu metu oficialiai atidarytas ir Jungtinis gyvybės mokslų centras. Čia ne vienas ar du mokslininkai, o visa auditorija studentų galės tirti organizmus naujausiais mikroskopais ir kitais aparatais: kad ir suskaičiuoti musės sparno plaukelius.

Jaunam pietų korėjiečiui teko sunki užduotis atstovauti visai žmonijai prieš galingą dirbtinį intelektą. Milžinės „Google" dukterinė kompanija sukūrė algoritmą, kuris bando įrodyti galimą kompiuterio pranašumą prieš žmogaus protą - kompiuteris laimėjo prieš profesionalą senoviniame kiniškame stalo žaidime „Go". Dabar programa ietis surėmė su šio žaidimo pasaulio čempionu Pietų Korėjoje.

Trečiadienį Vyriausybėje apdovanoti geriausi 2015 metų mokytojai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė jiems įteikė Metų mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.

„Mūsų valstybės pažangos pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos bei kūrybingi ir išsilavinę žmonės. Tačiau svarbu ne tik siekti kuo aukštesnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, bet kartu orientuotis į rezultatų perdavimą viešam ir privačiam sektoriams, siekti šių rezultatų komercinės ir socialinės-ekonominės naudos“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, pasveikinusi Lietuvos mokslo premijų laureatus.

Naujausi stebėjimai rodo, kad antradienį, kovo 8 dieną, pro Žemę praskries asteroidas 2013 TX68. Mokslininkai ramina, kad žmonėms nevertėtų jaudintis, mat asteroidas skries daug toliau nuo Žemės nei ankstesniais kartais. Anksčiau manyta, kad asteroidas pro Žemę turėtų praskrieti keliomis dienomis anksčiau, t. y. kovo 5 dieną, tačiau vėliau mokslininkai pasidalijo tikslesnėmis užuominomis.

Pirmadienį bus įteiktos Lietuvos mokslo premijos. Jas šiemet pelnė mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gy...

Darbuotojų lūkestis pirmiausiai yra adekvatus atlyginimas, tačiau yra ir kitų dalykų, galinčių priversti darbdavius susimąstyti, „Žinių radijui“ sakė verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos „OVC Consulting“ partnerė ir įsitraukimo sprendimų vadovė Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė.   „Svarbu ne tik atlyginimo adekvatumas ir tam tikras žmonių iniciatyvumo skatinimas, atsižvelgimas į jų požiūrius, poreikius.

Vyriausybei nusprendus ieškoti papildomų 7 mln. eurų streikuojančių mokytojų reikalavimams patenkinti, Lietuvos studentų studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikisi, jog Švietimo ir mokslo ministerija laikysis susitarimų dėl aukštojo mokslo ir nemažins jam skirtų asignavimų. „Tai, jog ministerija aiškiai nepasako, iš kurių sričių bus ieškomi ir surandami tie papildomi milijonai, skatina sunerimti.

Studentai sunerimę dėl Švietimo ir mokslo ministerijos planų skirti 6 mln. eurų mokytojų algų kėlimui. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) baiminasi, kad staiga atrasti ir švietimo ir mokslo ministrės mokytojams žadami pinigai gali būti tie patys, kurie buvo paskirti kompensacijoms dėl nevykusios rotacijos išmokėti ar studijų kokybei gerinti.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė užsiminė apie galimybę trauktis iš posto, jei Vyriausybė neras streikuojančių pedagogų prašomų papildomų 7 mln. eurų. „Jeigu mūsų Vyriausybė nepalaiko šveitimo, nepalaiko mokytojų, (…) tai palaukit, tai ką aš čia turiu daryt dabar? Manau, kad su tokia Vyriausybe man tiesiog nepakeliui. Ateina ministrai, išeina – nei pirma, nei paskutinė, jeigu ką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį kalbėjo ministrė.