mokslas

Mokslininkai ir gydytojai ir viso pasaulio skelbia išties grėsmingas žinias. Šiuo metu didėja grėsmė, dėl kurios gali mirti 10 milijonų žmonių per metus iki 2050 metų, rašoma portale „Busines Insider“. Atsparumas antibiotikams – išties didžiulė viso pasaulio problema, kuri liečia daug daugiau žmonių nei būtų galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio. Antibiotikai – medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi. Antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų.

Meskite žvilgsnį į keturis banguotus stačiakampius pateiktus paveikslėlyje ir pasakykite kokia jūsų nuomone yra jų vidaus spalva? Greičiausiai teigsite, jog šviesiai mėlyna. Klysite. Nes spalva balta. Pažiūrėkite į paveikslėlį iš labai arti, arba geriausia – uždenkite vienos figūros mėlynus kraštus popieriaus lakštais ir patys įsitikinsite. Šis fenomenas vadinamas akvarelės iliuzija. Jis pasireiškia kai baltas plotas įgauna blyškų jį supančių kraštinių spalvos atspalvį.

Mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planas bus pateiktas gana greitai, ir jo pokyčiai jau bus matomi 2018 metų biudžete, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Manome, kad įvertinimas ir plano pateikimas turėtų įvykti pakankamai greitai, kad galėtume planuodami 2018 metų biudžetą numatyti investavimą į siūlymų įgyvendinimą“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ministrė.

 Britų ir amerikiečių tyrėjai iš Readingo universiteto ištyrė pastarųjų 400 metų Saulės stebėjimus, palygino su naujausiais duomenimis ir priėjo prie išvados, kad stovime ant eilinio Saulės magnetinio aktyvumo minimumo slenksčio. Aktyvumo sumažėjimas bus didžiausias per pastaruosius šimtmečius. Universiteto svetainėje mokslininkai paskelbė specialų paaiškinimą, taip siekdami perspėti visuomenę, kad ji nedarytų skubotų išvadų apie Saulės aktyvumo įtaką globaliam atšilimui.

Šiais laikais kosmoso tyrimai remiasi kompiuteriai. Žmonėms jau nebereikia tyrinėti kiekvieno kadro ar patiems valandų valandas sėdėti prie į dangų nutaikyto teleskopo. Visgi, kartais kompiuteriniai algoritmai nepadeda ir reikia galybės pagalbininkų. Dabar ir jūs galite tiesiogiai prisidėti prie devintosios planetos paieškų. Mokslininkai sukūrė svetainę, kuri leidžia mokslo mėgėjams pabandyti paieškoti tolimų Saulės planetos kūnų, kurie iki šiol yra neatrasti.

Bendrovė „SpaceX“ sekmadienį dar kartą pabandė paleisti raketą iš istorinės NASA pakilimo aikštelės; startas buvo sėkmingas. Raketos „Falcon 9“, turinčios nuskraidinti kapsulę „Dragon“ į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), startas įvyko planuotu naujuoju laiku: 9 val. 38 min. vietos (16 val. 38 min.

Mokslininkai atrado dar vieną žemyną. Po daugiau nei pusšimtį metų trukusių tyrimų jie įrodė, kad Naujoji Zelandija ir Naujoji Kaledonija nėra salos, o tik po vandeniu plytinčio milžiniško žemyno viršūnėlės. 4.5 milijono kvadratinių kilometrų žemynas – beveik triskart didesnis už Australiją – driekiasi Ramiajame vandenyne. Tiesa, net 94 procentai jo – po vandeniu. Mokslininkai teigia, kad Naujoji Zelandija ir Naujoji Kaledonija nėra atskiros salos, o aukščiausios Zelandijos žemyno viršūnės.

Kone trečdaliui Vakarų pasaulio gyventojų pasireiškia miego sutrikimai. Vieni sunkiai užmiega, kiti viduryje nakties daug kartų prabunda, treti nepajėgia atsikelti ryte. Keliant klausimą kodėl taip yra, buvo atsigręžta į praeitį, o tada paaiškėjo, kad anksčiau mūsų miego įpročiai buvo visiškai kitokie. Gal dėl to atsirado ir miego problemos? Pasirodo, sąlyginai nesenai, per parą miegodavome ne vieną, bet du kartus, tačiau atitinkamai trumpiau.

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys ir prancūzų mokslininkė Emmanuelle Charpentier, dirbanti Berlyno institute, apdovanoti Danijos fondo „Novo Nordisk” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų). Mokslininkai apdovanoti už genomo redagavimo technologijos CRISPR-Cas9 tyrimus, pranešė Vilniaus universitetas. Šiuos tyrimus jie vykdė atskirai. „Tai didžiulė garbė ir privilegija bei, žinoma, staigmena.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasveikins Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (TSPMI) su gimtadieniu. Valstybės vadovė Prezidentūroje susitiks su šios aukštosios mokyklos studentais ir dėstytojais, siekdama parodyti dėmesį šiai vienai prestižiškiausių šalies aukštųjų mokyklų. TSPMI įsteigtas 1992 metų vasario 7 dieną. Jis vienas pirmųjų Baltijos šalyse ėmė plėtoti politikos mokslus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) atstovai pasirašė integracijos sutartį. Pagal ją, iki 2018-ųjų numatyta baigti šių aukštųjų mokyklų susijungimą. Sutartį pirmadienį pasirašė VDU ir LEU tarybų pirmininkai – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus bei Henrikas Algirdas Juškevičius, taip pat abiejų universitetų rektoriai, Senatų vadovai.

Pirmadienį Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Vilniuje bus paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai. Šiais metais į septynias Lietuvos mokslo premijas pretenduoja 24 darbai, pranešė LMA. Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

Gyventojai, norintys kelti jau įgytos specialybės kvalifikaciją arba mokytis toliau, gali tikėtis mokestinių lengvatų - susigrąžintų dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir taip kompensuotų dalį investicijų į išsilavinimą. Tokia galimybė atsiras jeigu Seimas pritars konservatorės Gintarės Skaistės parengtai pataisai, kuria GPM lengvatą siūloma taikyti ir tada, kai įgyjamas ne tik pirmasis aukštasis išsilavinimas.

Knygose ir filmuose yra paplitusi idėja, kad žmogui prieš mirtį pro akis prabėga visas gyvenimas. Ir dabar tai jau ne vien fantastinė idėja, o ir moksliškai patvirtintas faktas. Vyriškis vos nežuvo, kai paslydo ir nukrito nuo krioklio. Ir jo teigimu, kritimo momentu jis „matė“ įvairius savo gyvenimo vaizdinius. Vyras išgyveno, nes jo broliui pavyko ji pagauti. Dabar vyriškis dalinasi šia savo siurrealistine patirtimi.

Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą nelikus vienos ar kitos aukštosios mokyklos, studentams bus suteikta galimybė baigti pasirinktą studijų programą kitame universitete ar kolegijoje, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Tikrai studijos, kurios yra reikalingos, išliks: jei jungsis aukštosios mokyklos, tai nereiškia, kad nebus rengiami tam tikrų sričių specialistai.

Didžioji dalis Lietuvos įmonių neturėtų nukentėti, Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), tačiau sumažėjo verslą plėsti norinčių įmonių, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. „Kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES darys neigiamą poveikį finansinei būklei, dažniau nurodė didelės įmonės ir prekybos bendrovės. Be to, šįkart įmonių klausėme, kokią įtaką jos pajustų, jeigu sumažėtų ES paramos lėšų.

Tuo metu, kai Lietuva vis dar trypčioja dėl esminių švietimo reformos pokyčių, suomiai imasi itin drastiškų veiksmų – siūlo atsisakyti visų mokomųjų dalykų mokyklose, rašoma brightside.com. Europoje į šios šalies švietimo pagrindus žvelgiama kaip į turinčius pačius aukščiausius standartus. Kaip skelbiama užsienio žiniasklaidoje, Suomija ruošiasi tikrai revoliucijai. Taigi planuojama, kad mokyklose tiesiog nebeliks matematikos, užsienio kalbos, istorijos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų.

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį Vilniuje prasideda didžiausia Baltijos šalyse mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos“. Tris dienas lankytojai galės vienoje vietoje susipažinti su profesiniu mokymu, koleginėmis ir universitetinėmis studijomis, su darbo rinkoje vyraujančiu specialistų poreikiu, jie bus kviečiami savarankiškai priimti su ateities planavimu susijusius sprendimus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Nusistovėjęs žmogaus atminties suvokimas, švelniai tariant, buvo gerokai supurtytas paaiškėjus, kad smegenys sugeba „tyliai“ saugoti informaciją bei kurti nelyginant šešėlinius prisiminimus, nepaliekančius jokių smegenų neuronų aktyvumo kitimo pėdsakų. Iki šiol visuotinai buvo pripažįstama, jog egzistuoja du atminties tipai. Pirmasis apibūdinamas kaip darbinė atmintis.

Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti. Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą.

Lietuvos regionuose turi išlikti kokybiškas aukštasis mokslas, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad turi būti išlaikytos neefektyviai dirbančios esamos aukštosios mokyklos, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Universitetinės studijos regionuose, tame tarpe ir Šiauliuose, išliks – mes kalbame apie tai, kad jos turėtų būti visiškai kitokios kokybės.

Niekas nepaneigs, kad studentų gyvenimas yra labai linksmas ir kupinas iššūkių, tačiau kartais linksmybės gali užsitęsti kiek per ilgai. Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas.

Lietuvoje turėtų likti iki penkių valstybinių universitetų. Trečiadienį tai paskelbė premjeras Saulius Skvernelis, kartu su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene Vyriausybėje žurnalistams pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką.

Šveicarija iškovojo pergalę Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kuris pripažino šalies teisę musulmonų tėvų vaikams lankyti mišrių vaikų grupių plaukimo pamokas. Šalies ir municipalinei valdžiai šis teismo sprendimas suteiks precedentą imtis „bendros mokymo tvarkos“ ir leis „sėkmingai integruoti“ vaikus į visuomenę. EŽTT pripažino, kad šiuo atveju yra kišamasi į religinę laisvę, tačiau atsisakė patvirtinti nuostatą, kad tuo buvo pažeidžiamos islamą išpažįstančių tėvų religinės teisės.

Astronomų komanda išsakė drąsią prognozę: 2022-aisiais (± 1 metai), susijungs ir sprogs pora žvaigždžių, trumpam tapdama vienu iš ryškiausių dangaus objektų – Gulbės žvaigždyne esančios žvaigždės ryškis padidės 10 000 kartų. Tokių kosminių katastrofų tikslų laiką prognozuoti sunku, bet šios žvaigždės jau šoka gerai dokumentuotą mirties šokį, neišvengiamai pasibaigsiantį per kelis metus, sako jie.

Vilniuje pas anūkę gyvenančiai poniai Aleksandrai jau 100 metų. Aštraus proto ir puikios atminties moteris neseniai eidama suklupo ir susimušė šoną, tad dabar daugiau laiko praleidžia lovoje. Prisimindama savo gyvenimą šimtametė net susigraudina. Moteriai teko ir jaunesnįjį sūnų palaidoti – žaibas nutrenkė. Tačiau moteris nusišluosto ašaras ir su optimizmu balse pasakoja toliau.

Į Valdovų rūmus susirinkę gabiausi šalies moksleiviai ne tik džiaugiasi puikiais rezultatais tarptautinėse olimpiadose, bet ir kelia jiems svarbius klausimus. Dvyliktokai sako žino ne vieną istoriją, kaip mokykloms direktoriai vadovauja kone iki gyvos galvos. Mokyklų bendruomenes vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės. Tai ir piktnaudžiavimas padėtimi, neskaidriai valdomos lėšos, neadekvačios bausmės moksleiviams.

Žmogaus kūnas ilgą laiką mokslininkams buvo tikra paslaptis. O štai šiomis dienomis paskelbta naujiena sukėlė tikrą sumaištį ne tik medicinoje, bet ir užsienio spaudoje. Mokslininkai paskelbė apie atrastą naują organą žmogaus kūne, kurį aptiko virškinimo sistemoje, rašoma „The Independent“, kuris cituoja „Science Alert“. Tiesa, kol kas nėra žinoma, kokia šio organo funkcija. Tikimasi, kad tolimesni tyrimai padės tai išsiaiškinti.

Sovietmečiu – eilės prie maisto, šiais laikais – prie mokslo. Kol vaikai atostogauja, mokyklas šturmuoja tėvai. Bent jau uostamiestyje. Mat prasidėjus priėmimui, mamos ir tėčiai į gyvą eilę stojo jau nuo nakties. Pasirodo, kad ir tokios kančios vietos norimoje ugdymo įstaigoje dar negarantuoja. Šiandien – pirmoji registracijos į mokyklas diena Uostamiestyje, o kad patektų į norimą, tėčiai ir mamos eilėse dar prie užrakintų durų stoviniuoja nuo 3 valandos nakties. Ir ne tik prie šios mokyklos.

Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerija kartu su profsąjungomis prakalbo apie iki kovo mėnesio žadamą parengti mokytojų etatinio apmokėjimo modelį. „Esame įsipareigoję iki kovo mėnesio kartu parengti etatinio apmokėjimo modelį“, - žurnalistams pirmadienį po susitikimo su švietimo profesinių sąjungų vadovais sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Lenkijos mokslininkei, buvusiai šios šalies kultūros ministrei Malgorzatai Omilanowskai suteiktas Palangos garbės pilietės vardas. Taip Lenkijos mokslininkė, kultūros istorikė, Palangos miesto istorijos tyrinėtoja, profesorė, habilituota daktarė įvertinta už ypatingus nuopelnus Palangos miestui bei jo vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje, veiklą mokslo bei kultūros srityje. Sprendimą M.Omilanowskai suteikti Palangos garbės pilietės vardą ketvirtadienį priėmė kurorto savivaldybės taryba.

Teptukų potepiai paveiksluose gali padėti anksti diagnozuoti neurodegenaracines ligas, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai, ištyrę tokių garsių šiomis ligomis sirgusių menininkų kaip Salvadoras Dali ar Willemas de Kooningas darbus. Jų tyrimo išvados paremtos 2092 darbų analize. Tarp jų buvo dviejų Parkinsono liga sirgusių pasaulinio garso menininkų S.Dali ir Norvalo Morrisseau (Norvalio Morisjė), bei dviejų dailininkų , W.de Kooningo bei Jameso Brookso, kurie kentėjo nuo Alzheimerio, paveikslai.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos laisvai nebegaus valstybės biudžeto lėšų studijų kainai. Vyriausybė posėdyje trečiadienį numato pagal Seimo birželį priimą Mokslo ir studijų įstatymą atitinkamai pakoreguoti poįstatyminius teisės aktus. Anot Vyriausybės kanceliarijos rengtos pažymos, pagal įstatymą nebelieka teisinio pagrindo numatyti ir skirti valstybės biudžeto lėšų studijų kainai apmokėti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvoje.

Aukštojo mokslo tinklo pertvarka bus numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, tai padaryti reikia per tris mėnesius, sako būsimus pasikeitimus su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu aptarusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Aptarėme bendrą darbą, viziją dėl aukštojo mokslo tinklo.

Tėvai, stengdamiesi kuo geriau atitikti mokyklos sistemos reikalavimus ir bandydami vaikams padėti kuo geriau išgyventi toje sistemoje, atima iš vaikų esminį bruožą – gebėjimą atsakyti už savo veiksmus. Taip sako šeimos santykių ekspertas, pozityviosios tėvystės konsultantas Vaidas Arvasevičius. „Mokykla tėvelių kaltinama, kad neišmoko, nemotyvuoja, nesudomina vaikų, o kai kalbuosi su mokytojais, jie sako, kad yra tos pačios sistemos įkaitai: jie norėtų dirbti kitaip, tačiau negali.

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga (MITAP II)“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Gruodžio 8 dieną žurnale Current Biology pranešta apie gintaro gabalėlyje rastą išlikusią 99 milijonų metų amžiaus dinozauro uodegą su kaulais, minkštaisiais audiniais ir netgi plunksnomis. Nors atskirų dinozaurų eros plunksnų gintare jau buvo rasta ir anksčiau, o plunksnuotų dinozaurų įrodymai išlikę fosiliniuose atspauduose, tai – pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko tiesiogiai susieti gerai išlikusia plunksnas su dinozauru, ir taip geriau suprasti dinozaurų plunksnų vystymąsi ir struktūrą.

Tęsiasi Logitech Lietuvos Hearthstone lygos mūšiai dėl vietų finale. Sužaidus visas kovas C grupėje paaiškėjo tik vienas finalininkas, likę trys kovotojai surinkę vienodą taškų skaičių susirems papildomose kovose. Vieninteliu žaidėju C grupėje nepatyrusiu pralaimėjimo ir užsitikrinusiu vietą finale, po dviejų sekmadieninių Hearthstone maratonų, tapo „Ignas“. Jis jau gali lengviau atsikvėpti ir laukti finalo.

Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje Vilniuje vyks dešimtoji mokslo premijų užsienio lietuviams teikimo ceremonija. Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet skirtos penkios premijos.

Rusijos erdvėlaivis „Soyuz“ šeštadienį atvyko į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir atgabeno tris astronautus: europietį, rusą ir amerikietę, kurie dirbs šioje orbitinėje stotyje pusę metų. „Susijungimas patvirtintas“, – pranešė NASA komentatorius, kai erdvėlaivis susijungė su TKS 21 val. 58 min. Grinvičo (23 val 58 min. Lietuvos) laiku; tuo metu vaizdą tiesiogiai rodė NASA televizija.

Ketvirtadienį Lietuvoje minima Tarptautinė studentų diena. Ta proga studentas perims Kauno mero pareigas, vyks studentų konferencija, koncertas. Šventės pradžią paskelbs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vienai dienai savo darbo kabinetą perleisiantis studentų atstovui. Dieninę programą atidarys akademiškumo konferencija „Apšvietimas“, skirta aptarti studentų kūrybiškumą, verslumą, akademiškumą bei kitas aktualias jaunimui temas.

Supermasyvios juodosios skylės dažniausiai randamos savo galaktikų centruose. Kartais, kai jos yra besijungiančiose galaktikose, gali būti ir ne centre, bet keliauti jo link. O dabar, beieškant tokių susijungiančiose galaktikose esančių juodųjų skylių porų, aptikta viena supermasyvi juodoji skylė, bėganti lauk iš galaktikos.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė penkiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir Lietuvos pilietybę turintiems mokslininkams skyrė mokslo premijas.

Valstybė siekia pernelyg kontroliuoti akademinę universitetų veiklą, mano rektoriai, praėjusią savaitę aptarę Mokslo ir studijų įstatymą įgyvendinančių teisės aktų projektus. Kaip BNS sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, turėtų būti diskutuojama, kokią atsakomybę už universitetų veiklą turėtų prisiimti valstybė, o kokią – pati aukštoji mokykla.

Kelių valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų iniciatyvinė grupė spalio 28 d. 12–14 val. rengia piketą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žeminančią mokslininko padėtį Lietuvoje ir reikalaujama, kad 2017 m. valstybės biudžete būtų numatyta lėšų mokslininkų atlyginimams didinti. Dar 2008 m. Vyriausybė parengė programą, pagal kurią per trejus metus mokslininkų atlyginimai turėjo išaugti 70 proc., bet prasidėjus krizei šie įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti.

Kalbant apie barzdaskutę „Panasonic“ ES-LT2N tikslinga pirmiausia paminėti tris esminius ją apibūdinančius aspektus: 1) šiuolaikinis, modernus dizainas; 2) šią sritį puikiai išmanančių japonų technologijos švelniam ir tiksliam skutimui; 3) ergonomika ir galimybė skusti tiek sausu, tiek šlapiu būdu. O dabar apie viską iš eilės... Dizainas ir konstrukcija Dėl „Panasonic“ ES-LT2N formos paėmus barzdaskutę į ranką balansas per daug neperkeliamas žemyn, todėl skutantis ranka nepavargsta.

Apžvelkime detaliau moterišką epiliatorių „Panasonic“ ES-ED96 su gausiu, net 8 priedu, rinkiniu. Dizainas, konstrukcija. Paėmus į rankas iš karto galime pastebėti, kad rankoje laikome kokybišką gaminį. Pati forma padaryta taip, kad būtų patogu laikyti delne ar bet kokiu kampu prižiūrint savo kūną. Kuo šis epiliatorius ypatingas? Pirma, ką pastebėsime, tai platesnė, nei įprasta, 60 laipsnių paslanki galvutė su net 48 plaukų šalinimo diskais-pincetais.

Žmonės nuo seniausių laikų ieško priemonių kaip efektyviau prižiūrėti savo dantis. Vienas iš tokių šiuolaikinių priemonių yra burnos irigitorius. Kada irigatorius reikalingas: - norint pasiekti efektyvesnę burnos higieną po išvalymo su dantų šepetuku. Irigatorius taip pat efektyviai išvalo tarpdančius kaip ir tarpdančių siūlas ir tai atlikti užtenka iki, apie 1 minutės; - dantų priežiūros profilaktikai, nes irigatorius ne tik pašalina apnašas, bet ir gerina dantenų kraujotaką jas masažuojant.

Sony PlayStation VR - ilgai laukti, vieni pirmųjų Lietuvos rinkoje pasirodę profesionalūs virtualios realybės akiniai. Pigiausi, sunkiausi ir patogiausi iš konkurentų, taip būtų galima apibūdinti apčiuopiamus šių akinių ypatumus. Visa kita - paprasta - gausybę emocijų ir radikaliai kitokią žaidimų patirtį dovanojantis prietaisas. Panašu, kad skeptiškai į šią technologiją žiūri tik tie, kurie jos dar nebandė.