mg baltic

Liberalų sąjūdis klaidinga vadina Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą apie koncerno „MG Baltic“ įtaką partijai – įrodymui skelbia partijos steigimo protokolus. Anot liberalų, VSD rašte politinės korupcijos byloje įtariamas Eligijus Masiulis įvardijamas kaip „MG Baltic“ koncerno „parinktas“ pirmininkas steigiant Liberalų sąjūdį, tačiau jis rinkimuose nė nedalyvavo. „Jei nutekinta VSD pažyma yra rimtas dokumentas, tai VSD – dokumentų klastotojas.

Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ byloje – gudrus žingsnis. Teismo dėl prokurorų tirtos kyšininkavimo bylos belaukiant, pasirodo, kitas teismas patvirtino, kad Masiuliui skirta šimtatūkstantinė suma alkoholio dėžutėje buvo paskola, o ne kyšis. Patvirtinti esą paskolos faktą teismo prašė Raimondo Kurlianskio advokatas, o teismas šį prašymą patenkino. Aiškėja ir koncerno sąsajos su buvusiu ilgamečiu prokuroru Ramučiu Jancevičiumi.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad su koncerno „MG Baltic“ vadovais glaudžiai bendradarbiavo buvęs ilgametis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius, šiuo metu dirbantis koncerne.

Neteisėtą interesų grupių įtaką politinei sistemai ir valstybės institucijoms tiriantis Seimo komitetas išvadas turėtų parengti šią savaitę, tačiau balsavimas dėl jų gali šiek tiek nusikelti. „Šią savaitę parašysim, balsavimas dėl išvadų gali nusikelti ir į kitą savaitę“, – BNS pirmadienį sakė tyrimą atliekančio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė, kad pirmą posėdį politinės korupcijos byloje surengs birželio 7 dieną. „Teisėjų kolegija nutarė, kad kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra, todėl skyrė ją nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Konkurencijos tarybos nario Elono Šato kandidatūrą antrai kadencijai praėjusiais metais pateikė gavęs tarybos pirmininko Šarūno Keserausko rekomendaciją. Vyriausybės vadovo teigimu, E. Šatą paskyrusi prezidentė Dalia Grybauskaitė neturėjo jokios kompromituojančios informacijos apie jį.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos skandalo epicentre atsidūrusio koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus tvirtina pažįstantis buvusius Liberalų sąjūdžio lyderius, tačiau pabrėžia niekada nesikišęs į partijų skaldymo ar naujų politinių jėgų kūrimo procesus.

LNK vadovė teigia, kad iš LRKT neprašė ir negavo jokios išskirtinės informacijos LNK televizijos vadovė Zita Sarakienė sako, kad iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) neprašė ir negavo jokios išskirtinės ir neleistinos informacijos.

Per pastaruosius porą metų Liberalų sąjūdžiui organizuojamos jau antros laidotuvės, bet jie rankų nuleisti neketina net paplitus saugumo išslaptintai medžiagai. Nors liberalų pirmininkas Eugenijus Gentvilas partijai numato sunkius laikus, politologas Saulius Spurga tiesmukesnis – partijos ateities nematyti.

Liberalų sąjūdžio valdyba apsisprendė skųsti teismui Valstybės saugumo departamentą dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo. „Mes apsisprendėme, kad mes kaip partija turime kreiptis su ieškiniu į teismą dėl dalykinės reputacijos menkinimo, VSD pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo“, – BNS sakė partijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Verslo koncernas „MG Baltic“ ketvirtadienį kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo narių Vytauto Bako ir Rasos Juknevičienės elgesio. Koncerno advokatas Linas Belevičius sako, kad parlamentarai galėjo pažeisti įstatymus, nes viešai komentavo „dar nebaigto parlamentinio tyrimo metu gautą ir dar nepatikrintą informaciją, komitetui dar neištyrus visų įrodymų ir nepatvirtinus išvadų“. „Seimo nariai V. Bakas ir R. Juknevičienė galėjo pažeisti įstatymų reikalavimus, draudžiančius skelb...

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minimas Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas tikina nesantis Dariaus Mockaus valdomo koncerno „MG Baltic“ atstovas taryboje. „Galiu tik pasakyti, kad nesu nei palankus koncernui („MG Baltic“ – BNS), nei kažkoks atstovas“, – BNS sakė E. Šatas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) vadovas Edmundas Vaitekūnas verslo koncerno „MG Baltic“ atstovams teikdavo neskelbtiną informaciją apie konkurentų teikiamus prašymus komisijai. Pats E. Vaitekūnas neigia teikęs informaciją koncerno atstovams, tačiau pripažįsta kalbėjęs su koncerno valdomos LNK televizijos vadove dėl dviejų žmonių įdarbinimo LRTK administracijoje, o pats prašęs nufilmuoti jo vadovaujamo orkestro koncertą.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį pareiškė, kad nemato bendros politinės ateities Liberalų sąjūdyje su Seimo nariu Vitalijumi Gailiumi ir europarlamentaru Petru Auštrevičiumi. Tai jis sakė BNS komentuodamas Valstybės saugumo departamento teiginius, kad po Eligijaus Masiulio sulaikymo verslo koncernas „MG Baltic“ siekė, jog Liberalų sąjūdžio lyderiu taptų Vitalijus Gailius.

Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas siekė palankumo „MG Baltic“ koncernui ketinant įsigyti didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijas, skelbiama VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje. Anot VSD, nuo 2008-ųjų, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, koncernui „atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje.

Po Eligijaus Masiulio sulaikymo verslo koncernas „MG Baltic“ siekė, kad Liberalų sąjūdžio lyderiu taptų Vitalijus Gailius, teigia Valstybės saugumo departamentas. VSD rašte parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) V. Gailius vadinamas koncerno vadovams parankiu asmeniu, teigiama, kad juos siejo asmeniniai ryšiai.

  Koncernas „MG Baltic“ trečiadienį kreipėsi į teismą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte parlamentarams pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės.   „Šiandien yra pateiktas neturtinis ieškinys. Prašome pripažinti rašte paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją“, – BNS sakė koncerno atstovas spaudai Tadas Marčiukaitis. Pasak jo, kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte politikų manipuliacijos ir šantažo dėl koncerno „MG Baltic“ naudos kontekste minimas žurnalistas Tomas Dapkus liudijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Jo teigimu, aukšti VSD pareigūnai jam keršija dėl jo žurnalistinės veiklos. Praėjusią savaitę išplatintame VSD rašte NSGK rašoma, kad T. Dapkus buvo verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų interesams atstovaujantis tarpininkas ir naudojo surinktą informaciją kaip šantažo įrankį.

Verslininko Dariaus Mockaus netiesiogiai kontroliuojama bendrovė „MG Baltic Investment“ už 1,19 mln. eurų pardavė didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės drabužių įmonės „Apranga“ akcijų. „MG Baltic Investment“ tiesioginiu sandoriu gegužės 15 dieną pardavė 0,904 proc. „Aprangos“ akcijų, už kurias mokėta po 2,38 euro, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Apranga“. Kovo pabaigoje koncerno „MG Baltic“ bendrovė „MG Baltic Investment“ valdė 62 proc. „Aprangos“ akcijų, dar 9,8 proc.

Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte minimas žurnalistas Tomas Dapkus trečiadienį ketina liudyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. „Esu dėkingas komitetui, kad sutiko mane išklausyti atliekamame parlamentiniame tyrime. Pasiruošęs suteikti visą informaciją, kuria disponuoju ir kuri gali būti naudinga parlamentiniam tyrimui“, – BNS sakė T. Dapkus. Liudyti Seimo komitetui LNK grupės žurnalistą pakvietė Seimo komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

Apie tai, ar nereikėtų atimti licencijų valstybės saugumui grėsmę kėlusios „MG Baltic“ kontroliuojamoms žiniasklaidos priemonėms, prakalbo ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jos nuomone, tai, kad verslas siekia kontroliuoti žiniasklaidą, akivaizdus oligarchinio veikimo pavyzdys. Visgi imtis radikalių priemonių ji nesiūlo.

Valstybės saugomo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis Seime stojo atsakyti į parlamentarų klausimus apie saugumo rinktą informaciją dėl „MG Baltic“ veiklos. Teisėsauga susilaukė kritikos, kad nesiėmė veiksmų, nors daugiau nei dešimtmetį turėjo informacijos apie koncerno„MG Baltic“ valstybėje vykdomą neskaidrią veiklą.

Seimo nario susiliejimas su verslu yra nacionalinė grėsmė, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Kai matome, kad NSGK (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – BNS) vykdo tyrimą dėl asmenų, ypač verslo subjektų, interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms, tai toks susiliejimas Seimo nario, politiko, tiesiogiai su verslu jau yra nacionalinė grėsmė, nacionalinio saugumo iššūkis ir labai aiškiai – iššūkis mūsų konstitucinei sąrangai“, – LRT radijui antradienį teigė D. Gryb...

Visi verslo koncernai, kurie turi ambicijų politikoje, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, teigia opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „Koks skirtumas, koks koncernas prie kokių politikų prieina, ar tai būtų „MG Baltic“, ar „Agrokoncernas“, ar „Vičiūnai“, kurie, matyti, turi ambicijų politikoje. Tai yra verslas, kuris turi konkretų, aiškų lobistinį interesą, ir jeigu jis susikuria savo partiją, remia politikus, tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ pareiškė, kad šios verslo grupės įmonių vadovai nesiekia įtakos politikų sprendimams. Antradienį išplatintame pranešime spaudai „Agrokoncerno grupės“ vadovas Valdas Eimontas teigia, kad nė vienas iš grupės įmonių vadovų niekuomet jokiais būdais nesiekė, nesiekia ir nesieks daryti įtakos politikams, jų sprendimams, pareigūnų skyrimams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jos susirašinėjimas su buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu buvo neteisingai interpretuojamas kaip jo užtarimas. „Labai apgailestauju, kad mano bendravimą kai kas nori priimti arba parduoti kaip kažkokio užtarimo arba vadinamojo „stogo“ gavimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad verslo koncerno „MG Baltic“ veikla yra oligarchinio veikimo pavyzdys, bet teisinio pagrindo naikinti koncerno valdomos LNK televizijos licencijos šiuo metu nėra. „Dar aš kai pradėjau kalbėti apie oligarchinį įsigalėjimą Lietuvoje, tai kaip tik klasikinis oligarchų apibrėžimas ir yra, kada verslas susilieja su politika ir turi savo žiniasklaidos priemones savo interesams siekti, kurie ne visuomet atitinka viešo intereso.

Koncernui „MG Baltic“ nepavyksta parduoti bankrutuojančios buvusios Šilutės etanolio gamybos įmonės „Biofuture“ turto. Juo domėjosi neįvardinta Švedijos bendrovė, tačiau ji tokių planų atsisakė. Šilutėje esančią bioetanolio ir maistinio spirito gamyklą dabar valdo koncerno bendrovė „S4 turtas“. Jos vadovo Marijaus Strončiko teigimu, gamyklą siekiama parduoti. „Potencialaus investuotojo ieškoma visais įmanomais kanalais.

Koncerno „MG Baltic“ veikla jų valdomų televizijos kanalų grupei gali kainuoti transliavimo licenciją. Apie tokią galimybę Seimo narys Vytautas Bakas prabilo nutekėjus saugumo informacijai apie koncerno veiklą, pasitelkus jo valdomas žiniasklaidos priemones. Lietuvos radijo ir televizijos komisija neatmeta galimybės naikinti kanalo licenciją.

Premjeras Saulius Skvernelis ragina nuimti užtušavimus ir atskleisti iki šiol pajuodinimais slepiamas pavardes bei įvykių detales paviešintose Valstybės saugumo departamento pažymose apie koncerno „MG Baltic“ įtaką ir kišimąsi į valstybės valdymą. Visgi tokios išviešinimo nuomonės laikosi ne visi valdantieji. Tuo metu aiškėja, kad koncernas naudingų parankinių ieškojo ne tik tarp politikų, bet ir teisėjų bei prokurorų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) įtariamas šantažu bendrovės „MG Baltic“ naudai žurnalistas Tomas Dapkus nutarė atsitraukti. Apie tai jis pranešė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Šįvakar ir artimiausius kelis sekmadienius „Savaitės panorama" bus be manęs, nes ne savo valia atsidūriau epicentre savaitės įvykių, o daryti laidą ne apie svarbiausius įvykius nėra prasmės. Dėl to nusprendžiau išeiti atostogų.

Paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie „MG Baltic“ koncerną, neteisėtais būdais pasitelkiant politikus, valstybės tarnautojus siekiant verslui palankių sprendimų, išryškino problemas viešuosiuose pirkimuose. Milijonų vertės konkursai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, o viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovai pasakoja apie įprastas verslų schemas.

Ne tik politinės korupcijos byloje, o ir saugumo rinktoje medžiagoje figūruojantis koncernas „MG Baltic“ ilgus metus ne tik siekė įtakos politiniame gyvenime, bet ir naudojosi proga dosniai remti didžiąsias politines partijas. Portalas tv3.lt apžvelgė, kurioms partijoms koncernas buvo dosniausias. Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje pažymima, jog 2006 m. „MG Baltic“ atstovai nusprendė įkurti sau parankią politinę jėgą, manoma, Liberalų sąjūdį.

Nutekinus saugumo informaciją apie galimą LNK žurnalisto Tomo Dapkaus įtaką šalies politiniams procesams ir prieš politikus galimai taikytą šantažą bei manipuliaciją informacija, konservatoriai atkreipia dėmesį į žurnalisto santykius su premjeru Sauliumi Skverneliu. Nors šis pripažįsta žurnalistą pažįstantis ir su juo bendravęs, neatskleidžia, apie ką sukdavosi jų pokalbiai.

Paviešintose Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose daug dėmesio skiriama „MG Baltic“ koncerno įmonių laimėjimams viešuosiuose pirkimuose. Ataskaitoje pažymima, kad į koncerno interesų lauką pateko ir pati Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Buvęs VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas naujienų portalui tv3.lt patvirtina, kad pats jautė spaudimą.

Koncerno „MG Baltic“ įtakos voratinklis buvo nusidriekęs per didžiąją dalį šalies ministerijų, kelias valstybines institucijas, palietė daug politikų. Nors saugumas neturi informacijos apie „MG Baltic“ įtaką Energetikos ministerijoje, buvęs šios ministerijos vadovas Arvydas Sekmokas ryžosi prabilti, kaip koncerno atstovai nepabūgo jo spausti net prezidentūroje.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nori susipažinti su dalimi politinės korupcijos tyrimo medžiagos, kiek ji susijusi su generalinio prokuroro skyrimo aplinkybėmis. „Priėmėme sprendimą pradėti parlamentinės kontrolės veiksmus, kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašant mums leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo epizodais“, – BNS trečiadienį sakė TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Premjeras Saulius Skvernelis patvirtina sistemingai bendraujantis su koncerno „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos grupės žurnalistu Tomu Dapkumi, susitikimus jis vadina formaliais. BNS premjeras sakė, kad jo pažintis su T. Dapkumi užsimezgė dar jam dirbant policijoje, duodant interviu saugaus eismo temomis, pastaruoju metu jis taip pat patvirtina bendraujantis su žurnalistu klausimais dėl Vyriausybės veiklos, tačiau bendravimą įvardija kaip formalų. „Be abejo.

Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis koncerno „MG Baltic“ vadovams perdavė prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymą dėl žurnalisto Tomo Dapkaus, rašo „Lietuvos rytas“. „E. Masiulis perdavė D. Mockui, kad Lietuvos Respublikos prezidentė nepatenkinta, kad „MG Baltic“ valdoma žiniasklaidos grupė kišasi į generalinio prokuroro paskyrimo procedūrą, buvo apkalbama prezidentė ir jos vykdoma politika stambaus verslo atžvilgiu“, – teismui perduotą kaltinamąjį aktą politinės korupcijos byloje...

Išviešinta VSD medžiaga apie koncerno „MG Baltic“ nurodymus politikams užkūrė tikrą pirtį. Koncernas, kaip aiškėja, Liberalų sąjūdžiui esant valdžioje, iš valstybės įstaigų užsakymų susižėrė šimtus milijonų eurų. Liberalų sąjūdis ir pats koncernas jau puola patį VSD. Esą paviešitna VSD pažyma pakenks teisme bylai dėl Elgijijaus Masiulio vadInamosios „paskolos“ alkoholio butelyje.

 Išviešinta Valstybės saugumo departamento medžiaga apie koncerno „MG Baltic“ nurodymus politikams užkūrė tikrą pirtį. Visi, kas tik gali, kratosi sąsajų su koncernu arba aiškina nesupratę, kodėl jiems rašinėjo koncerno atstovai. O Liberalų sąjūdis ir pats koncernas jau puola VSD, esą šis neturi jokių įrodymų, o medžiaga pakenks būsimai bylai. Po VSD pažymos paviešinimo aiškėja, kad Liberalų sąjūdis – koncerno „MG Baltic“ projektas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintose ataskaitose metamas šešėlis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklai. Teigiama, kad vadovai „prisidavinėjo“ „MG Baltic“ koncernui. Buvęs VMI vadovas Modestas Kaseliauskas pažymoje parašytus kaltinimus vadina gandais, tačiau neatmeta, kad pavaduotojai ar kiti tuometiniai VMI darbuotojai, užėmę aukštas pareigas, galėjo veikti „MG Baltic“ naudai.

Vakar paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje atskleista, kad „MG Baltic“ koncernas turėjo „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje, o tas „savas žmogus“ padėjo greitai „stumti“ „Alitos“ pirkimą. Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas mano, kad tai tik įmonių kalbos, o ne reali situacija. VSD ataskaitoje skelbiama, kad 2008 m. „MG Baltic“ užsinorėjus įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis, turėti savą žmogų Konkurencijos taryboje.

Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje nemažas dėmesys skiriamas koncerno „MG Baltic“ sukurtai politinei jėgai, kuri turėjo suskaldyti tuometinius savo konkurentus – Artūro Zuoko vadovaujamą Liberalų ir centro sąjungą. Pokalbyje su tv3.lt A. Zuokas atvirauja apie tuo metu vykusius politinius procesus ir pasakoja, kokią koncerno įtaką jautė pats.

Ryžtingesnę ir efektyvesnę kovą su korupcine interesų grupių įtaka politiniams procesams lėmė kai kurių teisėsaugos bei žvalgybos institucijų vadovų kaita prieš 2016-uosius, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Interviu LRT radijui antradienį ji teigė, kad anksčiau buvo informuojama apie galimas korupcijos apraiškas ir neteisėtą poveikį politinei sistemai.

Atskleista koncerno „MG Baltic“ įtaka daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykusiems procesams pribloškė visuomenę, bet ne politikus, kurie prisipažįsta apie bandymus daryti įtaką girdėję ir anksčiau. Tiek valdantieji, tiek opozicija sutaria – būtina viešinti visą žvalgybos turimą informaciją apie šį tyrimą.

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus sako, kad jo valdomas verslo koncernas tapo taikiniu asmenų, kurie nori valstybę valdyti istorijoje išnykusių santvarkų metodais. Tai koncerno vadovas pareiškė pirmadienį žiniasklaidai paskelbus informaciją iš žvalgybos rašto apie šios įmonių grupės įtaką politiniams procesams 2006–2017 metais.

Koncerno „MG Baltic“ voratinklis buvo apraizgęs ir jį kontroliuojančias institucijas. VSD pažymoje rašoma, kad geriausius ryšius koncerno vadovai palaikė su Valstybine mokesčių inspekcija ir Konkurencijos taryba. Pasak VSD, MG atstovai aktyviai bendravo ir bendradarbiavo su VMI vadovais. Kontaktas buvo užmegztas 2007 m., pasklidus gandams, kad VMI pradėjo domėtis koncernu bei žada imtis veiksmų jo atžvilgiu.