mg baltic

Itin viešumos vengiantis Antanas Nedzinskas gali pasigirti ne vienu talentu ir veikla. Jis dalyvavo realybės šou, dainavo, vedė radijo laidas, aktyviai užsiėmė politika Tautos prisikėlimo partijoje. Visgi nuo šurmulio ir streso pabėgti panorėjęs vyras nusprendė Vilnių iškeisti į daug atokesnę vietą netoliese Trakų. „Gyvenu ramiai, dar ramiau miegu. Gyvenu sodyboje, ją statausi, įsirenginėju. Auginu žoliapjoves ir trimerius. Dvi žoliapjovės pas mane ir trylika trimerių, – juokavo vyras.

Valdančiosios „valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ragina Seimo valdybą neišleisti į komandiruotes Seimo narių, jei jiems suplanuoti teismo posėdžiai pradėtoje nagrinėti politinės korupcijos byloje. „Valdyba gali ir turi užtikrinti, kad panašios situacijos, kuomet suplanuotas teismo posėdis atidedamas dėl vieno iš kaltinamųjų, Seimo nario G. Steponavičiaus, komandiruotės, nepasikartotų.

LNK televiziją ir portalą alfa.lt valdęs koncernas „MG Baltic“ siekė daryti įtaką politikams, siekdamas kuo didesnių viešinimo projektų lėšų, rodo teismui perduota politinės korupcijos byla. Ją aprašo naujienų portalas delfi.lt.

Prezidentės Grybauskaitės ir valstiečių lyderio Karbauskio žodžių karas įgauna naują pagreitį. Ramūno Karbauskio buvimas Seime prieštarauja Konstitucijai – tokia skambi frazė nuaidėjo iš prezidentės lūpų. „Valstiečių“ lyderis skolingas neliko, esą ji puikiai žinojo apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams, tačiau nieko nedarė, todėl Seimas jau netrukus imsis tirti ir Masiulio bei Grybauskaitės laiškus.

Buvęs kelių vyriausybių ministras Raimondas Šukys padavė Valstybės saugumo departamentą (VSD) į teismą, reikalaudamas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie jam darytą koncerno „MG Baltic“ atstovų poveikį. „Kreipimęsi prašau pripažinti VSD pažymoje pateiktus duomenis neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą, jokių finansinių ar žalos klausimų nekeliama. Toje pažymoje yra bent trys epizodai, kuriuose esu paminėtas.

Kad gautų užsakymų tiesiant valstybinius kelius, „MG Baltic“ koncernas, tyrimo duomenimis, savo žmogų įdarbino Kelių direkcijoje ir už tai jam galimai mokėjo ir neoficialų atlyginimą, o prieš Kalėdas ir šimtatūkstantines premijas.  Kelių direkcijoje dirbęs Daivis Zabulionis ir prieš teismą stojęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis pažįstami dar nuo studijų laikų ir iki šiol tebebendrauja šeimomis.

Kūno kalba – tarsi atversta knyga atskleidžia tikrąsias žmogaus emocijas. Teisme pradėjus nagrinėti „MG Baltic“ bylą, keturi kaltinamieji nusispalvino skirtingomis emocijomis ir stebėtojui iš šalies tapo įdomiu reginiu. Kūno kalbos specialistė portalui tv3.lt išanalizavo, kaip jautėsi ir kaip vienas su kitu bendravo politinės korupcijos bylos dalyviai.

Penktadienį Vilniaus administracinis teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, kuriame kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims. Byloje tęsiasi trukdžiai, mat dalis kaltinamųjų prašo nušalinti arba teisėjų tarybą, arba prokurorą. Ketvirtadienį pradėtas bylos nagrinėjimas atidėtas, nes posėdyje nepasirodė vienas kaltinamųjų – Gintaras Steponavičius.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su didžiausios Seimo opozicinės frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – seniūnu Gabrieliumi Landsbergiu aptars, ko imtis patvirtinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvadas. „Su Seimo pirmininku aptarsime pasiūlymą, kurį išsiunčiau praėjusią savaitę dėl tolesnių veiksmų patvirtinus išvadas.

Dešimt su puse metų – tiek laiko nuo pirmųjų kratų iki neskundžiamos teismo nutarties truko Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla. Amžiaus bylos pavadinimą įgavusi „MG Baltic“ politinės korupcijos byla teismą pasiekė tik ketvirtadienį, bet jau pirmasis posėdis nukeltas dėl nepasirodžiusio kaltinamojo. Teisininkai nesutaria, ar bylos svarstymas užtruks ištisą dešimtmetį, bet pripažįsta, kad verdikto teks ilgokai palaukti.

Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu bene didžiausioje politinės korupcijos byloje Lietuvoje kaltinamas buvęs parlamentaras ir Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys tokius kaltinimas kategoriškai atmeta. Jis tikina, kad Darbo partija su koncernu „MG Baltic“ jokių susitarimų neturėjo, o jo bendravimas su tuometiniu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu – ne nusikaltimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą prezidentė vadina politine Seimo nuomone, neturinčia teisinių pasekmių, bei laukia konkrečių pasiūlymų.

Parlamentinį tyrimą atlikusiam komitetui liudijęs eksministras Eligijus Masiulis neslepia, kad eidamas ministro pareigas jautė verslo grupių interesus, tačiau tai esą nepaveikė jo sprendimų. Vis dėlto saugumo medžiaga byloja ką kita. 2008 m., VSD teigimu, koncerno „MG Baltic“ įkurto Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis užėmė Susisiekimo ministro postą.

Tai, kad „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų ir parlamentarą Gediminą Kirkilą sieja meilė tenisui – menka paslaptis. Tačiau saugumo medžiaga ir paties G. Kirkilo liudijimas parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui atskleidžia, kad, naudodamasis bendra aistra, D. Mockus G. Kirkilą spaudė priimti koncernui naudingus sprendimus. Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje aptariamas koncerno „MG Baltic“ bandymas spausti Ūkio ministeriją priimti įmonei naudingus sprendimus.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Seimui patvirtinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas bus sudaryta nauja parlamentinio tyrimo komisija, kad ši pratęstų NSGK darbą. „Neabejoju tuo, kad po patvirtinimo šių išvadų tyrimas bus pratęstas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis. Anot jo, yra labai daug temų, kurios liko nenagrinėtos. „Galvoju, kad parlamentinė komisija tai darys.

Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) Priežiūros komitetas vėl vertins parlamentaro Manto Adomėno elgesį bendraujant su „MG Baltic“ atstovais. Kaip BNS sakė komiteto vadovas Valdas Benkunskas, bus vertinama naujienų portalo delfi.

Žiniasklaidos priemonių savininkams reikėtų taikyti tokius pačius reikalavimus, kaip investuotojams į strategines šalies įmones, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Grasinimai susidoroti, spaudimas ir manipuliacija, šantažas per valdomas žiniasklaidos priemones ir ryšiai su buvusiu KGB agentu – visa tai koncernas „MG Baltic“ vykdė siekdamas gauti užsakymų Ignalinos atominės elektrinės projektuose, atskleidžia saugumo medžiaga. Praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbė ilgiau nei pusmetį vykdyto tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadas.

Išslaptinta saugumo medžiaga naujai spalvina koncerno „MG Baltic“ metodus kovoje dėl valdžios ir įtakos. Pasirodo, koncernas su konkurentais ir politikais dorojosi ne tik per savo valdomas žiniasklaidos priemones, bet ir pasitelkdamas svetimas. Iki šiol Valstybės saugumo departamento (VSD) išslaptintoje medžiagoje apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politiniams procesams kaip įrankis figūravo tik koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės – televizijos kanalai ir portalas.

Seimo narių siūlymai numatyti naujus reikalavimus televizijų savininkams ir vadovams gali padidinti žiniasklaidos priklausomybę nuo politikų, perspėja žiniasklaidos ekspertas, Vilniaus universiteto docentas Deimantas Jastramskis.

Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis savo užrašuose kruopščiai fiksuodavo, kiek kuriam politikui atseikėjo eurų, o kiek – alkoholio. Užrašuose minimi ir šiuo metu politinės korupcijos byloje kaltinami politikai, ir mįslingas „Skvernas“. Portalas Delfi skelbia pareigūnų rastų R. Kurlianskio rankraščių fragmentus, kuriuose verslininkas inicialais pažymėdavo kyšių sulaukusius politikus ir koncerną dominančius Seime svarstomus įstatymus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) patvirtinus tyrimo dėl verslo grupių įtakos politikai išvadas ir paskelbus, jog valstybės ir „Vilniaus prekybos“ sukurta „Leo LT“ valstybei galėjo atnešti nuostolių, įmonės sukūrimo istoriją būtina tirti iš naujo bei peržiūrėti „MG Baltic“ sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“, mokesčių ekspertai kritiškai vertina pastangas kovoti dėl žalos, nes tai labai sunkiai įrodoma, rašo portalas 15min.lt.

Parlamentinį tyrimą dėl verslo poveikio politikai atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad valstybė galėtų atgauti jai padarytą preliminariai 1,5 mlrd. eurų žalą. „Man atrodo, mes pajėgūs sutelkti gabiausių valstybei dirbančių teisininkų, ekonomistų, finansininkų energetikų komandą, tikrai tokių žmonių yra, ir pabandyti bent jau atgauti tą žalą arba nepagrįsto praturtėjimo sumas ir išrašyti sąskaitas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Energetikos ministerijai neteikė informacijos apie galimas rizikas, 2009 metais Rusijos energetikos milžinei „Rosatom“ perimant šimtamilijoninės vertės Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus įgyvendinančią Vokietijos įmonę „Nukem Technologies“, tikina tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, patvirtinęs tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadas, oficialiai paskelbė ir išvadų priedus. Juose – specialiųjų tarnybų duomenys bei tyrimo metu apklaustų asmenų liudijimai. Paviešintuose prieduose – komiteto sudaryta schema, kurioje sužymėtos visos grupės, apie kurias tyrimo metu komitetas gavo duomenų.

Nekontroliuojama verslo koncernų veikla, per pažintis ir spaudimą laimimi viešieji pirkimai bei nuslepiami mokesčiai valstybei kainavo šimtus milijonų eurų. Parlamentiniam tyrimui apie išsikerojusią verslo įtaką vadovavęs valstietis Vytautas Bakas įsitikinęs, kad šaliai šiuos pinigus pavyks išsikovoti, tačiau teisininkai optimizmą gesina.

Po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams išvadųm sunerimo ne tik patys verslininkai bet ir jų atstovai įvairiose asociacijose. Baiminamasi, kokias pasekmės gali turėti šie kaltinimai. D. Arlauskas: NSGK kaltinimai pakankamai grėsmingi, esame sutrikę Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad NSGK išvados meta šešėlį ant viso šalies verslo, o pats tyrimas turėjo būti išsamesnis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadose apie verslo poveikį Lietuvos politikams sušmėžavo ne viena verslo įmonė. Tarp bandančių daryti įtaką minima ir „Arvi“ įmonė bei tuometinis jos vadovas Vidmantas Kučinskas. Teigiama, kad jis siekė „savo žmogaus“ žemės ūkio ministro poste.

Tyrimo apie verslo įtaką poliniams procesams minimas žurnalistas Tomas Dapkus piktinasi vakar paviešintomis tyrimo išvadomis ir tyrimui vadovavusiu valstiečiu Vytautu Baku. Savo ruožtu žurnalistas tikina „pačiu artimiausiu metu“ pateikti informacijos apie „Rosatom“, „MG Baltic“ ir jų ryšius su politikais. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį paskelbė ilgiau nei pusmetį vykusio tyrimo dėl verslo įtakos politikams išvadas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvados dėl verslo įtakos politikai palieka selektyvumo, fragmentiškumo įspūdį, sako konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas tvirtina, kad išvadose trūksta informacijos apie „Agrokoncerną“, „Vičiūnų“ grupę, „Senukų“ savininkus.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo poveikio politiniams procesams reikia didinti politikų atsakomybę už piktnaudžiavimą. Pasak parlamentaro, taip pat būtina stiprinti teisėsaugos institucijas.

Verslininko Nerijaus Numavičiaus valdoma viena didžiausių pagal pardavimus Lietuvos bendrovių „Vilniaus prekyba“ nesutinka su jai mestais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) kaltinimais dėl Visagino atominei elektrinei statyti sukurtos bendrovės „Leo LT“ neva padarytos žalos valstybei ir koncerno „MG Baltic“ pagalbos prašymais. „Nesutinkame, kad dėl „Leo LT“ projekto valstybei buvo padaryta žala.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NGSK) Vytautas Bakas sako, kad „MG Baltic“ sandoriai ir „Leo LT“ istorija valstybei galėjo padaryti „ne vieną šimtą milijonų eurų žalos“, todėl ją bus bandoma susigrąžinti. „Sieksime, kad tos verslo grupės, sunku jas kai kurias vadinti verslu, kurie padarė žalą valstybei, ją atlygintų. (...) Sieksime peržiūrėti visus „MG Baltic“ sandorius, kurie buvo daromi 2008–2012 metais“, – teigė V. Bakas.

Socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui nerimą kelia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo poveikio politikai objektų atranka ir pasirinkimas. Jis pranešime spaudai tvirtino, jog tyrimas apėmė tik dalį šalies politikų ir verslų.

Opozicinių Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas sako, kad trečiadienį patvirtintos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvados dėl verslo poveikio politikai turi trūkumų, tačiau pats tyrimas buvo reikalingas. Parlamentaras tvirtino pasigedęs informacijos apie verslo įtaką kitoms partijoms.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį patvirtino parlamentinio tyrimo dėl verslo poveikio politikos procesams išvadas. Jose pateikti pasiūlymai, kaip sumažinti šį poveikį, ištirti įtartiniausius verslo ir valstybės sandorius, tobulinti partijų finansinę atskaitomybę, keisti žiniasklaidos reguliavimą ir užkardyti parlamentinio tyrimo metu sukauptos informacijos nutekinimą.

Daugiau nei pusmetį parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus vykdęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikė savo galutines išvadas. „Šiandien komiteto nariai balsų dauguma pritarė nuo spalio vykdyto parlamentinio tyrimo išvadoms.

Naujos atominės elektrinės (AE) Lietuvoje statybų projektas jau pačioje jo pradžioje buvo neskaidrus, todėl teisėsauga turi įvertinti galimus nusikaltimus ir žalą valstybei, jai kartu su privačia verslo grupe „VP Market“ (dabar „Vilniaus prekyba“) kuriant nacionalinį investuotoją „Leo LT“ ir vėliau jį panaikinant, nurodoma parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politikai atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų projekte.

Vyriausybė ir Generalinė prokuratūra turėtų įvertinti valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ ir koncerno „MG Baltic“ statybų bendrovės „Mitnija“ 2009–2013 metų sandorių teisėtumą, teigiama parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politikai atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) projekte.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiuo metu ruošia išvadas apie verslų įtaką Lietuvos politinėms partijoms. Paviešintame juodraštyje nurodytos schemos, kaip net 2012 metais įsigaliojus draudimui finansuoti partijas, verslai toliau rado būdų užsitikrinti savo įtaką. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė NSGK tyrimo išvadų juodraštis.

Gegužės pradžioje nutekintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje apie verslo įtaką Lietuvos poliniams procesams ne kartą linksniuotas koncernas „MG Baltic“ suspindo vėl. Panašu, kad Rusijos gigantas „Rosatom“, siekdamas įtakos Lietuvoje, galėjo veikti būtent per šį koncerną. Daugiau nei pusmetį parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus vykdęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pateiks savo galutines išvadas.

Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pažadėjo atskleisti tyrimo išvadas, dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Dar prieš oficialių išvadų paskelbimą, viešojoje erdvėje pasirodė nutekintas išvadų juodraštis. Portalas tv3.lt skelbia, kas įvardijami išvadų juodraštyje.

„MG Baltic“ skųs teismo atsisakymą priimti ieškinį dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės.

Vilniaus apylinkės teismas atsisakė priimti koncerno „MG Baltic“ ieškinį dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte parlamentarams pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, pranešė LRT televizija. Koncernas šį sprendimą dar galį skųsti aukštesnės instancijos teismui. Į teismą „MG Baltic“ kreipėsi prieš dvi savaites.

Opozicinis Liberalų sąjūdis toliau ieško argumentų paneigti Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte nurodytai informacijai, kad partija buvo kontroliuojama koncerno „MG Baltic“. Pirmadienį paskelbtame pareiškime partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas primena, kad buvęs VSD vadovas Gediminas Grina dalyvavo liberalams rengiant rinkimų programą, o buvęs jo pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus 2015 metais įstojo į partiją.

Koncerno „MG Baltic“ vadovybė, siekdama daugiau nei 10 mln. eurų europinės ir valstybinės paramos teniso arenos projektui, naudojosi sau lojaliais Ūkio ministerijos atstovais, tuometiniu viceministru Nerijumi Eidukevičiumi, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Pasak VSD, daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjus vystyti naujų teniso kortų sostinėje projektą, koncernui tuomet tarpininkavo ir tuometis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, taip pat minimi buvę Kūno kultūros ir sporto d...

Dariaus Mockaus kontroliuojamo koncerno „MG Baltic“ valdoma nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „MG valda“ siekia iš valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) prisiteisti beveik 7,23 mln. eurų už ginčijamą sklypo Vilniaus Viršuliškėse sandorį. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė „MG valdos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, BNS patvirtino teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad parlamentinis tyrimas dėl verslo įtakos politiniams procesams yra selektyvus, nes neapima dabartinių valdančiųjų sąsajų su verslu. Ji taip pat tvirtino, kad tyrimo išvados neturės teisinių pasekmių, o jomis gali būti pasinaudota gynybai koncerno „MG Baltic“ ir kelių politinių partijų politinės korupcijos byloje. Trečiadienį paskelbtame interviu portalui delfi.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtai paviešintos žvalgybos informacijos. VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė BNS patvirtino, kad departamentas kreipėsi į teisėsaugą „dėl neteisėtai paviešintos žvalgybos informacijos“ ir detaliau situacijos nekomentavo. Generalinė prokuratūra BNS nurodė, jog VSD kreipimąsis gautas trečiadienį.