mg baltic

Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis koncerno „MG Baltic“ vadovams perdavė prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymą dėl žurnalisto Tomo Dapkaus, rašo „Lietuvos rytas“. „E. Masiulis perdavė D. Mockui, kad Lietuvos Respublikos prezidentė nepatenkinta, kad „MG Baltic“ valdoma žiniasklaidos grupė kišasi į generalinio prokuroro paskyrimo procedūrą, buvo apkalbama prezidentė ir jos vykdoma politika stambaus verslo atžvilgiu“, – teismui perduotą kaltinamąjį aktą politinės korupcijos byloje...

Išviešinta VSD medžiaga apie koncerno „MG Baltic“ nurodymus politikams užkūrė tikrą pirtį. Koncernas, kaip aiškėja, Liberalų sąjūdžiui esant valdžioje, iš valstybės įstaigų užsakymų susižėrė šimtus milijonų eurų. Liberalų sąjūdis ir pats koncernas jau puola patį VSD. Esą paviešitna VSD pažyma pakenks teisme bylai dėl Elgijijaus Masiulio vadInamosios „paskolos“ alkoholio butelyje.

 Išviešinta Valstybės saugumo departamento medžiaga apie koncerno „MG Baltic“ nurodymus politikams užkūrė tikrą pirtį. Visi, kas tik gali, kratosi sąsajų su koncernu arba aiškina nesupratę, kodėl jiems rašinėjo koncerno atstovai. O Liberalų sąjūdis ir pats koncernas jau puola VSD, esą šis neturi jokių įrodymų, o medžiaga pakenks būsimai bylai. Po VSD pažymos paviešinimo aiškėja, kad Liberalų sąjūdis – koncerno „MG Baltic“ projektas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintose ataskaitose metamas šešėlis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklai. Teigiama, kad vadovai „prisidavinėjo“ „MG Baltic“ koncernui. Buvęs VMI vadovas Modestas Kaseliauskas pažymoje parašytus kaltinimus vadina gandais, tačiau neatmeta, kad pavaduotojai ar kiti tuometiniai VMI darbuotojai, užėmę aukštas pareigas, galėjo veikti „MG Baltic“ naudai.

Vakar paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje atskleista, kad „MG Baltic“ koncernas turėjo „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje, o tas „savas žmogus“ padėjo greitai „stumti“ „Alitos“ pirkimą. Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas mano, kad tai tik įmonių kalbos, o ne reali situacija. VSD ataskaitoje skelbiama, kad 2008 m. „MG Baltic“ užsinorėjus įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis, turėti savą žmogų Konkurencijos taryboje.

Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje nemažas dėmesys skiriamas koncerno „MG Baltic“ sukurtai politinei jėgai, kuri turėjo suskaldyti tuometinius savo konkurentus – Artūro Zuoko vadovaujamą Liberalų ir centro sąjungą. Pokalbyje su tv3.lt A. Zuokas atvirauja apie tuo metu vykusius politinius procesus ir pasakoja, kokią koncerno įtaką jautė pats.

Ryžtingesnę ir efektyvesnę kovą su korupcine interesų grupių įtaka politiniams procesams lėmė kai kurių teisėsaugos bei žvalgybos institucijų vadovų kaita prieš 2016-uosius, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Interviu LRT radijui antradienį ji teigė, kad anksčiau buvo informuojama apie galimas korupcijos apraiškas ir neteisėtą poveikį politinei sistemai.

Atskleista koncerno „MG Baltic“ įtaka daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykusiems procesams pribloškė visuomenę, bet ne politikus, kurie prisipažįsta apie bandymus daryti įtaką girdėję ir anksčiau. Tiek valdantieji, tiek opozicija sutaria – būtina viešinti visą žvalgybos turimą informaciją apie šį tyrimą.

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus sako, kad jo valdomas verslo koncernas tapo taikiniu asmenų, kurie nori valstybę valdyti istorijoje išnykusių santvarkų metodais. Tai koncerno vadovas pareiškė pirmadienį žiniasklaidai paskelbus informaciją iš žvalgybos rašto apie šios įmonių grupės įtaką politiniams procesams 2006–2017 metais.

Koncerno „MG Baltic“ voratinklis buvo apraizgęs ir jį kontroliuojančias institucijas. VSD pažymoje rašoma, kad geriausius ryšius koncerno vadovai palaikė su Valstybine mokesčių inspekcija ir Konkurencijos taryba. Pasak VSD, MG atstovai aktyviai bendravo ir bendradarbiavo su VMI vadovais. Kontaktas buvo užmegztas 2007 m., pasklidus gandams, kad VMI pradėjo domėtis koncernu bei žada imtis veiksmų jo atžvilgiu.

Išslaptintoje VSD informacijoje apie koncerno „MG Baltic“ įtaką Lietuvos valstybės institucijoms ir teisėsaugai atskiras dėmesys skiriamas LNK žurnalistui Tomui Dapkui. Pasak žvalgybos, šis žurnalistas rinko informaciją siekdamas manipuliuoti ir šantažuoti. Portalas tv3.lt gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, skirtą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuriame VSD pabrėžia, kad „MG Baltic veikla“ gali destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą.

Išslaptintame Valstybės saugumo departamento (VSD) išraše pažymima, kad koncernas „MG Baltic“ – grėsmė nacionaliniam saugumui, tačiau parlamentarai stebisi, kodėl teisėsauga nesiėmė jokių veiksmų, nors šią informaciją gaudavo nuo 2006 metų. Portalas tv3.lt gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, skirtą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuriame VSD pabrėžia, kad „MG Baltic veikla“ gali destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą.

Išslaptintame Valstybės saugumo departamento (VSD) išraše detaliai aprašoma, kaip koncernas „MG Baltic“ veikdamas per savo sudarytą strategiją siekė įgyti kuo daugiau kontrolės valstybėje. VSD akcentuoja, kad koncernas turėjo didžiulę įtaką vienose svarbiausių šalies ministerijų. VSD pažymi, kad „MG Baltic“ turėjo įtakos daugumoje šalies ministerijų, kur siekė sau naudos per viešinimo paslaugas, projektus ministerijoms pavaldžiuose sektoriuose, statybų projektuose ir kt. Per 290 mln.

VSD pažymoje apie „MG Baltic“ bandymą užvaldyti, konstatuojama, kad koncerno vadovus ypač domino teismai, prokuratūros ir kitos teisėsaugos institucijos. VSD pažymoje teigiama, kad tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis su Tomu Dapkumi, kurį VSD įvardija kaip tarpininką, domėjosi paskyrimais teismuose, kontaktuoja su teismų vadovais, aptaria teisėjų kandidatūras.

Valstybės saugumo departamentas konstatavo, kad koncernas „MG Baltic“ dėl savo destruktyvios veiklos pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui. Portalas tv3.lt gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, skirtą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuriame VSD pabrėžia, kad „MG Baltic veikla“ gali destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Seime paremtų prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos tyrimą, jeigu toks būtų organizuojamas, skelbia portalas delfi.lt „Svarstėme šį klausimą. Tai yra šių dienų aktualija.

Ką man sako Grybauskaitės laiškai? 1. Dalia Grybauskaitė būdama prezidente nesukūrė komandos, kuria pasitiki. Visi daug maž žinojome, kad D.G. nesamdo patarėjais „stiprių“ žmonių. Tokių, kurie jai atstovautų ir kurie turėtų tvirtas nuomones. Nes nepasitiki ir bijo, kad jie imsis valdyti valstybę už ją. Ne kartą sakė, kad jai patarėjų nereikia. Nereikia, tai nereikia – bet po to pačiai tenka imtis buitinių klausimų su politikais derinimo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas sako, kad komitetas atskirai nesiaiškins aplinkybių, minimų prezidentės Dalios Grybauskaitės ir korupcija kaltinamo buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimuose.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytas pastabas apie žurnalistą, paviešintuose susirašinėjimuose su korupcija kaltinamu Eligijumi Masiuliu premjeras Saulius Skvernelis vertina kaip bandymą paveikti žiniasklaidą.

 Nerimsta aistros dėl paviešinto prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo su tuometiniu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu. Po ilgos tylos prezidentė pareiškė negalinti patvirtinti laiškų autentiškumo. Esą susirašinėjimas buvo, tačiau turinio ji negalinti nei patvirtinti, nei paneigti. Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris įvertino prezidentės nurodymus žurnalistams, politikams ir verslo grupėms.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, jog po prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymo išlieka neatsakytų klausimų dėl jos susirašinėjimo su Eligijumi Masiuliu turinio.

Susirašinėjimas su politikais vyko, LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad ji susirašinėjo su „MG Baltic“ korupcijos byloje įtariamu liberalu Eligijumi Masiuliu. Vis dėlto prezidentė nepatvirtina, kad žiniasklaidoje pasirodę laiškai yra autentiški. – Viešojoje erdvėje daug kalbama apie tai, kad nėra patvirtinta, jog laiškų tarp Eligijaus Masiulio ir jūsų autentiškumas nėra patvirtintas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neneigia susirašinėjusi su politinės korupcijos byloje įtariamu buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu, tačiau sako negalinti patvirtinti publikuotų laiškų autentiškumo. „Patvirtinti autentiškumo negaliu. Nes pirmiausia patikrinome ir serverius, ir viską – mes jų neišsaugojome. Tai viena.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė į klausimus dėl laiškų politinės korupcijos byloje kaltinamam buvusiam Liberalų sąjūdžio vadovui Eligijui Masiuliui turi atsakyti pati, o ne per patarėjus. „Turinys tai aiškiai yra negeras, sakyčiau toks, labai nekorektiški ten netgi kai kurie išsireiškimai. O ar tie laiškai yra prezidentės, tai taip, reikėtų, kad pati prezidentė ir atsakytų“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas.

Įtarimų politinės korupcijos byloje sulaukęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis už savo konsultacijų bendrovės „Tardigrade Consulting“ sėkmę turėtų būti dėkingas ir vienam turtingiausių Lietuvos politikų Vidmantui Martikoniui, bendrovės paslaugoms išleidusiam tūkstantines sumas, rašo 15min.lt. „Aš asmeniškai, kaip fizinis asmuo, turiu su juo (E. Masiuliu – BNS) sutartį. Ir, jei jau jums taip įdomu, mano „Vilnoja“ – visuomeninė organizacija – irgi turi sutartį.

Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis ėmėsi gynybos taktikos – bando nukreipti ugnį nuo savęs ir kol kas tai daro sėkmingai, mano Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, komentuodama paviešintą elektroninį E. Masiulio susirašinėjimą su prezidente Dalia Grybauskaite. „Akivaizdu, kad ši informacija šiek tiek yra dozuojama. Matome išmestus tam tikrus informacijos blokus ir labai panašu, kad ta informacija šiandieną labai labai reikalinga tam pačiam Eligijui Masiuliui.

Prokuratūra teigia, kad nusikaltimo požymių neturintis politikų elgesys nebuvo ikiteisminio tyrimo dalyku, ir atsisako komentuoti buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio teiginius apie susirašinėjimą su prezidente Dalia Grybauskaite. „Aiškiai neturintis nusikalstamų veikų požymių Lietuvos politikų elgesys nebuvo šio ikiteisminio tyrimo dalyku.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė sako, kad „Lietuvos ryto“ paskelbta informacija atskleidžia netoleruotiną prezidentės Dalios Grybauskaitės elgesį derinant naujo generalinio prokuroro kandidatūrą.

Laikraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė gavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą elektroniniu paštu su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu. BNS pateikia svarbiausius žinomus faktus. Kas kelia daugiausia diskusijų laiškuose ? „Lietuvos rytas“ skelbia paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą [email protected], laikraštyje ir interneto portale skelbiamos ekrano kopijos nuotrauka. Teigiama, kad laiškai rašyti 2014 – 2016 metais.

Politinės korupcijos byloje įtariamas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis tvirtina mažiausiai dvejus metus elektroniniais laiškais susirašinėjęs su prezidente Dalia Grybauskaite, skelbia „Lietuvos rytas“. E. Masiulis dienraščiui patvirtino, kad kelerius metus vykusį susirašinėjimą su prezidente matęs ant politinės korupcijos bylai vadovavusio prokuroro Justo Lauciaus stalo.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis nusišalino nuo koncerno „MG Baltic“ bylos. „Teisėjo dukra vienoje kontoroje su kai kuriais advokatais, kurie atstovauja kai kuriuos kaltinamuosius “ – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė. Teisėjas nusišalino nutartimi, vietoje S. Lemežio paskirtas kitas teisėjas – Arūnas Kisielius. S. Lemežys anksčiau buvo paskirtas trijų teisėjų kolegijos pirmininku.

Koncerno „MG Baltic“ byloje apklaustas liberalas Vitalijus Gailius turėtų pasitraukti iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, teigia valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. „Labai tikiuosi, kad ponas V. Gailius, suprasdamas situaciją dėl tos bylos, kuri prasidėjusi, (...) dėl tų aplinkybių, kurios vienaip ar kitaip rodosi spaudoje, turėtų padaryti tą žingsnį pats pasitraukdamas. Tai būtų tikrai teisingas žingsnis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Politinės korupcijos byloje papirkimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis padavė į teismą prokuratūrą dėl neįvykusios komandiruotės į užsienį. R. Kurlianskiui atstovaujantis advokatas Giedrius Danėlius BNS sakė, kad jo klientą tyrimo metu prokuratūra atsisakė išleisti į užsienį. „(Reikalaujame – BNS) žalos atlyginimo – tai yra kelionės ir nakvynės išlaidos, tikrai nesiekia dešimčių, gal daugiau negu tūkstantį eurų.

„MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos politinės korupcijos byla, pripažinta prioritetine, jau įklampino tris juridinius ir penkis fizinius asmenis. Tačiau ją nagrnėjant atrodo, kad gali būti ir daugiau su ja susijusių politikų. Konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio sąsajas su „MG Baltic“ ir įmonės viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, nagrinėja ir laida „Dėmesio centre“. Paklaustas apie bendravimą ir susitikimus su R.Kurlianskiu, L.Landsbergis įvardijo, kad tokių susitikimų buvo.

Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismui perduota koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos politinės korupcijos byla, ją teismas pripažino prioritetine. Kaip penktadienį pranešė Vilniaus apygardos teismas, bylai suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešąjį interesą. Bylą nagrinės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ugniaus Trumpulio, Jurgitos Kolyčienės ir Stasio Lemežio kolegija.

Iš karto po politinės korupcijos skandalo iš viešosios erdvės pasitraukęs buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis ryžosi prabilti – jis pateikė savo versiją apie jam pateiktus kaltinimus bei papasakojo apie iš Raimundo Kurlianskio paimtus pinigus. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė savo poziciją dėl prokuratūros įteiktų kaltinimų.

Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas dalijęs kyšius politikams už poveikį priimant įvairius įstatymus, nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, skiriant pareigūnus, antradienį paskelbė teisėsauga. Pareigūnai pabrėžia, jog šiuo tyrimu atskleista sisteminė korupcija, kuomet verslo atstovai siekdami sau palankių sprendimų ne tik realiuoju laiku, bet ir ateityje, darė ar siekė daryti poveikį įtakingiems politikams ar politinėms partijoms.

Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos politinės korupcijos byla šią savaitę perduodama teismui – kaltinamiesiems šioje byloje įteikiami kaltinamieji aktai.

Kandidatas į teisingumo ministrus Giedrius Danėlius dėl profesinių ryšių su politinės korupcijos byloje įtariamu koncernu „MG Baltic“ atsidurs po padidinamuoju stiklu, tačiau turi galimybę suvaldyti rizikas, sako su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas. Pasak Sergejaus Muravjovo, dėmesio G. Danėlius sulauks ir kaip buvęs prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės advokatas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas reikalauja buvusio šios partijos nario europarlamentaro Antano Guogos atsisakyti mandato. Kaip ketvirtadienį pranešė partija, kaip Liberalų sąjūdžio atstovo išrinkto A. Guogos trauktis reikalaujama po jo antradienį paskelbtų teiginių apie liberalų parlamentarą Virgilijų Alekną. „Jau ne pirmą kartą A. Guoga patvirtino savo „bobos liežuvautojos“ reputaciją.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas sako, kad viešinant informaciją apie politinės korupcijos bylą jai dar nepasiekus teismo gali būti siekiama politizuoti procesą ir taip padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės. „Kalbant apie viešumą pasiekusias detales, tikrai neaišku, kokiais motyvais į viešumą pateikiama tokia informacija.

Užpernai, praėjus dienai po įtarimų pareiškimo prekyba poveikiu kaltinamam „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovui Gedvydui Vainauskui, jis susitiko su buvusiu advokatu Juzefu Kozubovskiu.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Priežiūros komitetas svarstys Seimo nario Lauryno Kasčiūno elgesį per susitikimą su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu. Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas BNS sakė, kad bus nagrinėjama viešai paskelbta informacija. Į posėdį kviečiamas L. Kasčiūnas, kad paaiškintų susitikimo su Raimondu Kurlianskiu aplinkybes.

Lietuvoje svarbu stabdyti verslo interesus politikoje, teigia Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos Seimo narys Andrius Kubilius. Šeštadienį kalbėdamas tarybos posėdyje Kaune jis sulygino galimos paslėptos „valstiečių“ reklamos „Naisių vasaros“ seriale su Liberalų sąjūdžio korupcijos byla. Joje partijai ir buvusiam jos pirmininkui pareikšti įtarimai dėl korupcijos.

Iš pareigų vakar atleistas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis. Galimą tarnybinį nusižengimą LAKD tyrusi komisija pripažino, kad D. Zabulionis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, todėl negali būti laikomas turinčiu nepriekaištinga reputaciją.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį planuoja vertinti iš prokuratūros gautą medžiagą dėl galimo Liberalų sąjūdžio neteisėto finansavimo ir spręsti, ar kreiptis į Mokesčių inspekciją dėl „Agrokoncerno“ paramos su Ramūnu Karbauskiu susijusiems renginiams. Prokurorai dar praėjusių metų gruodžio 21 dieną VRK perdavė dalį medžiagos iš ikiteisminio tyrimo dėl koncerno „MG Baltic“ ir kelių partijų politinės korupcijos.

Buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorės Daivos Gineikaitės tuometinis patarėjas Gintaras Jonas Furmanavičius teigia vadovės skambučius supratęs kaip į bėdą patekusios moters pagalbos prašymą. „Maža ką... moteris avarijoje. Manau, kad kiekviena moteris, kiek avarijas padaro, su telefonais vaikšto, matyt, skambina kažkokiems vyrams“, – pirmadienį apklausiamas byloje dėl D. Gineikaitės piktnaudžiavimo sakė G. J. Furmanavičius.

Neblaivi avariją padariusi buvusi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorė Daiva Gineikaitė prašė pagalbos, kad žinia apie eismo įvykį nepasiektų viešumos. Apie tai ketvirtadienį liudijo jos byloje dėl piktnaudžiavimo apklausti buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir buvęs susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. R. Kurlianskis teigė D. Gineikaitę pažįstantis ir būtų jai padėjęs, tačiau nespėjo. „D. Gineikaitė man skambino.

Iš pareigų neteisėtai atleistas Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis į pareigas bus grąžintas pirmadienį. Tai BNS pranešė laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. Pasak jo, D. Zabulionis užims vieną iš dviejų direktoriaus pavaduotojo pareigų. Laikinai D. Zabuliono vietą iki šiol užėmė Neringa Kryževičienė, o antruoju direktoriaus pavaduotoju taip pat laikinai dirba Eduardas Grinaveckas.