mg baltic

Politinės korupcijos byloje teisiamas buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis toliau teismo reikalauja priteisti jam žalą dėl neįvykusios komandiruotės. R. Kurlianskio advokatas praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismui apskundė rugpjūtį priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą atmesti jo ieškinį prokuratūrai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo Valstybės saugumo departamentui (VSD) įvertinti galimybę išslaptinti atsakymus į parlamentarų klausimus, kilusius po parlamentinio tyrimo apie įtaką politiniams procesams.

Seimo Kultūros komitetas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) vadovu vietoj atsistatydinusio Edmundo Vaitekūno siūlo skirti dabartinį komisijos pirmininko pavaduotoją Mantą Martišių. Trečiadienį komitetas rinkosi iš dviejų pretendentų į šias pareigas. LRKT į šias pareigas be M. Martišiaus buvo pateikusi ir Dainiaus Radzevičiaus kandidatūrą. M. Martišius surinko keturis komiteto narių balsus, D. Radzevičius – du. LRTK pirmininką Kultūros komiteto teikimu skiria Seimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas valstietis Vytautas Bakas siūlys išslaptinti komitete gautus Valstybės saugumo departamento (VSD) atsakymus į parlamentarų užduotus klausimus. Jis teigia, kad NSGK šią savaitę gautą informaciją komitetas vertins trečiadienio posėdyje. „Aš nieko naujo toje pažymoje nematau, gal tik detaliau išdėlioti tie interesai.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį planuoja išrinkti kandidatą vadovauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) vietoj atsistatydinusio Edmundo Vaitekūno. Komiteto prašymu LRKT pateikė du pretendentus į šias pareigas. Komisijos nariai siūlo jos vadovu skirti Mantą Martišių arba Dainių Radzevičių. Komitetas turėtų išrinkti, kurį iš jų teikti Seimui skirti Radijo ir televizijos komisijos pirmininku.

„MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantys trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai ketvirtadienį nepaskelbė, ar nusišalina nuo šios bylos ir ar nagrinės ją toliau. Teisėja Nijolė Žimkienė sakė, kad kitas posėdis vyks spalio 3 dieną. „Nors „MG Baltic“ byla ir yra pripažinta prioritetine byla, nes jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešąjį interesą, ir jai suteiktas ypatingas statusas.

Koncerno „MG Baltic“ valdoma nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „MG Valda“ investuoja į naują sporto klubų tinklą „Re.Formatas“. Į pirmąjį klubą Vilniuje bendrovė investuoja 1,5 mln. eurų, o iš viso kitąmet sostinėje numatoma atidaryti 3 klubus. Investicijų į projektą įmonė kol kas neskelbia, o dėl tolesnės tinklo plėtros bus sprendžiama kitais metais, pranešė bendrovė.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį patenkino kaltinamojo „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vytauto Gapšio gynėjo skundą ir leido jam pasidaryti prašomas baudžiamosios bylos dokumentų kopijas. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 7 dieną nutartimi tokį gynėjo prašymą buvo atmetęs. Lietuvos apeliacinis teismas pranešė padaręs išvadą, kad apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymą dėl bylos dokumentų kopijų darymo bylą nagrinėjant teisme.

  Politinės korupcijos byloje parodymus jau davė šeši kaltinamieji. Vilniaus apygardos teismas apklausė buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusius Seimo narius Eligijų Masiulį ir Vytautą Gapšį, parodymus taip pat davė koncernui „MG Baltic“ bei Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui atstovaujantys advokatai. Teismui parodymų dar nedavė buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis bei dabartinis parlamentaras Gintaras Steponavičius. Jie norėjo duoti parodymus vėliau.

Koncerno „MG Baltic“ valdoma prekybos alkoholiu bei tabako gaminiais bendrovė „Mineraliniai vandenys“ teisme neišvengė 2 tūkst. eurų baudos už neleistiną rūkalų reklamą. Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį atmetė „Mineraliniai vandenų“ skundą, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Vilniaus apygardos teisme tęsiamas „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas ir liudijimų maratonas. Liudyti prieš teismą stojo kyšininkavimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs parlamentaras ir Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys. Savaitės pradžioje savo liudijimus pateikė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, eksliberalas Eligijus Masiulis, „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos advokatai. Kaltinimus atmeta (Papildyta 9:14 val.

Besitęsiant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimui teisme, kyšininkavimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs parlamentaras ir Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys prisipažino ne kartą bendravęs su buvusiu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. Šis apie judviejų ryši pasakoja išsamiau. Liudydamas teisme, V. Gapšys ketvirtadienį pasakojo ne kartą bendravęs su R. Kurlianskiu įvairiais klausimais.

Darbo partijai politinės korupcijos byloje atstovaujantis advokatas sako, kad buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys neturėjo jokių įgaliojimų veikti partijos vardu, o pati partija kalta neprisipažįsta. Darbo partija kaltinama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Prokurorai teigia, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davė daugiau kaip 27 tūkst. eurų vertės kyšius buvusiam Seimo nariui V. Gapšiui.

Verslo koncerno „MG Baltic“ advokatas teisme pareiškė, kad papirkimu kaltinamas Raimondas Kurlianskis neatstovavo įmonei. „R. Kurlianskio niekada nebuvo darbuotojų sąraše, jis nebuvo juridinio asmens atstovas, jam nebuvo išduotas leidimas veikti „MG Baltic“ interesais“, – teisme kalbėjo „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius. Advokatas teigė, kad R. Kurlianskis nebuvo koncerno viceprezidentu.

Prekyba poveikiu, kyšininkavimu ir neteisėtu praturtėjimu kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas eksparlamentaras Eligijus Masiulis sako, kad prokuratūra savo kaltinimais šiurkščiai kišasi į partijos vidaus reikalus. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sako, kad kaltinimus dėl kyšininkavimo pateikusi prokuratūra šiurkščiai kišasi į partijos vidaus reikalus.

Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis pirmadienį teisme pareiškė, kad 90 tūkst. eurų buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui jis perdavė kaip paskolą, o ne kyšį.  Atnaujinta 10:30 „90 tūkst. eurų paskolinau asmeniškai Masiuliui“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė R. Kurlianskis. Jis sakė nesidomėjęs, kam konkrečiai bus naudojami pinigai. R. Kurlianskis teigė neabejojęs, kad pinigai bus grąžinti su palūkanomis, jis pasitikėjęs E. Masiuliu.

Vilniaus apygardos teismui pirmadienį parodymus turėtų duoti prekyba poveikiu ir papirkimu kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Jis yra pirmasis iš teismo apklausiamų kaltinamųjų. R. Kurlianskis anksčiau tvirtino nesuprantantis kaltinimų, esą jie daugiaprasmiai, tačiau galiausiai pareiškė esąs pasiruošęs ir duos parodymus teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė svarstyti, ar teismai pagrįstai atmetė verslo koncerno „MG Baltic“ prašymą pradėti bylą prieš Valstybės saugumo departamentą (VSD). „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė koncerno „MG Baltic“ kasacinį skundą“, – trečiadienį pranešė teismas. Du Vilniaus teismai šiemet birželį atmetė „MG Baltic“ prašymą priimti ieškinį dėl VSD rašte pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės.

Vilniaus apygardos teisme tęsiasi vadinamosios amžiaus bylos nagrinėjimas. Politinės korupcijos byloje  kaltinimai pateikti verslo koncernui „MG Baltic“, kelioms partijoms, politikams ir verslininkams. Išklausius kaltinamųjų advokatų prašymų, pereita prie kaltinamojo akto paskelbimo. Jo išklausę, visi kaltinamieji teigė nesutinkantys su jiems mestais kaltinimais.

Vilniaus apygardos teismas antradienį po pertraukos turėtų grįžti prie politinės korupcijos bylos, kurioje kaltinimai pateikti verslo koncernui „MG Baltic“, kelioms partijoms, politikams ir verslininkams. Pastarąjį kartą posėdis šioje byloje vyko birželio viduryje. Tuomet kaltinamųjų gynėjai nesėkmingai bandė nuo bylos nagrinėjimo nušalinti teisėjus ir prokurorą.

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis ir antrą kartą iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, jam priteista 13,2 tūkst. eurų kompensacija už priverstines pravaikštas. D. Zabulionio atleidimą neteistu pirmadienį paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Tačiau pareiškėjas į darbą negrąžinamas, nes teismo vertinimu, nebus sudarytos sąlygos dirbti. Teisėja Irena Paulauskienė sakė, kad atleidimas pripažintas neteisėtu, nes pažeistos procedūros.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ieškinį prokuratūrai dėl neįvykusios komandiruotės. „Teismas nenustatė neteisėtų Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmų, todėl nebuvo pagrindo priteisti žalos“, – sakė teisėja Kristina Lysionok. Iš žalą siekusio prisiteisti ir bylą pralaimėjusio R. Kurlianskio teismas priteisė sumokėti 3,36 eurus valstybės naudai proceso išlaidų.

Liberalų sąjūdis atsiėmė ieškinį prieš Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl Seimo komitetui pateiktoje medžiagoje nurodytų teiginių apie partiją paneigimo, BNS patvirtino partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Pasak E. Gentvilo, teismui liberalus įpareigojus nurodyti, kas paviešino VSD medžiagą, liberalai nutarė „nesivelti į beviltišką situaciją“. „Teismas nurodė, kad mes kaip ieškovas turime įvardyti, kas paviešino informaciją. Tai skambėjo paradoksaliai teismo posėdyje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis nepritaria dviejų frakcijos atstovų siūlymui Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija. „Aš vertinu kaip skaldymą, tuo metu, kai visuomenei reikia idėjų, kurios vienytų, telktų, parodytų žmonėms viltį ir nutiestų kelius į ateitį.

Įtariamasis politinės korupcijos byloje, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis vykstant bylos tyrimui bandė išvykti į Jungtinius Arabų Emyratus ir ten bendrauti su koncerno prezidentu Dariumi Mockumi ir valdybos nariu Romanu Raulynaičiu. Šios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo iš prokuratūros, neįvykus komandiruotei į Dubajų.

Įsigaliojus šią savaitę pasirašytai Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos laisvos prekybos sutarčiai, mažinančiai muitus, Lietuvos pieno ir žuvies perdirbėjai bei vyndariai tikisi plačiau atverti Japonijos rinką. Vis dėlto mėsos perdirbėjams Japonijos rinka kol kas tikriausiai neatsivers, nes šalis jautriai reaguoja į Lietuvoje siaučiantį afrikinį kiaulių marą. Tuo metu Lietuvos naujų automobilių pirkėjai tikisi mažesnių japoniškų automobilių kainų, o tai gali kiek paskatinti jų pardavimus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos partneriai socialdarbiečiai sako kol kas nesantys apsisprendę, ar palaikyti „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuojamą parlamentinį tyrimą dėl verslo poveikio politikai. „Šiai dienai neturime (pozicijos – BNS). Frakcija rinksis ir svarstys“, – BNS sakė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas. Pasak jo, frakcija dėl paramos naujam tyrimui turėtų apsispręsti rudenį.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį įregistravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu. R. Karbauskis siūlo tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės.

Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl per didelių kainų nutraukė pirmojo prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena ruožo rekonstrukcijos konkursą. Tikimasi, kad tai darbus pavėlins keliais mėnesiais, o nauja kelio atkarpa bus nutiesta 2019-ųjų pabaigoje.

Vilniaus apygardos teismas antradienį atmetė koncerno „MG Baltic“ prašymą priimti ieškinį dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės. Teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS sakė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. „Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tekinti skundo jame nurodytais pagrindais“, – BNS sakė L. Nemeikaitė.

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pašalintas Seimo narys Mantas Adomėnas paliko šios partijos frakciją Seime. Apie tai antradienį pranešta per plenarinį Seimo posėdį. Likęs be frakcijos M. Adomėnas dirbs Mišrioje Seimo narių grupėje.

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų įstatymu numatyto barjero, rodo apklausa. Šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa rodo, kad už šią partiją, kurios bylą neseniai pradėjo nagrinėti teismas, dabar balsuotų 3,2 proc. rinkimuose ketinančių balsuoti arba 2 proc. visų apklausos dalyvių. „Čia labai mažas skaičius, šokiruojančiai mažas. Pirmą kartą yra paskutinėje vietoje tarp parlamentinių partijų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį Seimo nariui Vytautui Bakui uždraudė koncerną „MG Baltic“ vadinti „organizuota nusikalstama grupe“. Parlamentarui taip pat nurodyta susilaikyti nuo teiginių, kad koncernas padarė valstybei 500 mln. eurų žalą. Anot teismo, tokių teiginių skleidimas per žiniasklaidą ir per susitikimus regionuose gali daryti poveikį baudžiamąją politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam teismui ir pažeidžia „MG Baltic“ nekaltumo prezumpciją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija nusprendė atlikti naują tyrimą dėl politikos ir verslo ryšių, pratęsiant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą. „Frakcija pritarė projektui ir planuoja, kad nutarimo projektas bus įregistruotas šioje sesijoje, o balsuojama bus pirmame posėdyje naujos sesijos“, – po frakcijos posėdžio penktadienį žurnalistams sakė LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis.

Dar šią savaitę koncernas „MG Baltic“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako viešai paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rašoma trečiadienį ryte išplatintame pranešime spaudai. O penktadienį „MG Baltic“ išplatino dar vieną pranešimą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad naujo parlamentinio tyrimo dėl verslo poveikio politikai vadovu gali tapti jos frakcijos narys Virgilijus Poderys. Pats parlamentaras teigia, kad su juo apie tai niekas nekalbėjo ir sako dar neapsisprendęs, ar apskritai prisidėtų prie tokio tyrimo, kol nežino jo turinio.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Lietuva turėtų būti pasirengusi Rusijos puolimui. Tačiau, jeigu mes ir mūsų sąjungininkai bus pasirengę gintis, puolimo galima bus išvengti, interviu vokiečių „Spiegel“ pasakojo prezidentė. „Grėsmė yra didelė, jeigu mes nebūsime pasirengę gintis“, – pareiškė ji, atsakydama į žurnalisto klausimą apie tai, kiek, jos manymu, yra rimta Lietuvai yra Rusijos puolimo grėsmė.

Koncernas „MG Baltic“ antradienį kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako viešai paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rašoma trečiadienį ryte išplatintame pranešime spaudai.

Naujasis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus sako, kad politinės korupcijos bylos detalių išankstinis viešinimas žiniasklaidoje gali būti naudingas kaltinamiesiems. Be to, jis įžvelgia problemą, kad buvę prokurorai pereina į kitą barikadų pusę ir tampa kaltinamųjų advokatais. Interviu BNS Ž. Bartkus tikino, kad daugeliu atveju jo tarnyba teismuose įrodo nusikaltimus, o garsiai nuskambėjusius išteisinimus, anot jo, lėmė pasikeitusi teismų praktika.

Teistiems dėl korupcijos asmenims siūloma dešimčiai metų užkirsti kelią į rinkimus. Draudimai galiotų kandidatuojant Seimo, savivaldybių tarybos bei merų, Europos Parlamento rinkimuose. Kandidatui į prezidentus Lietuvoje galioja reikalavimas turėti galimybę būti renkamam į Seimą.

Buvusio Vilniaus mero vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga penktadienį pakvietė Liberalų sąjūdžio narius kartu atkurti istorinę Lietuvos liberalų sąjungą. Eksmero vadovaujama neparlamentinė Lietuvos laisvės sąjunga teigia, kad kreipimąsi į liberalsąjūdiečius paskatino Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateikta informacija apie koncerno „MG Baltic“ įtaką Liberalų sąjūdžiui.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad problemų kamuojamą partiją bando sužlugdyti išorės jėgos. Politinės korupcijos byloje teisiamos bei parlamentinio tyrimo dėl verslo poveikio politikai išvadose figūruojančios partijos vadovai teigė, kad tai daro politiniai konkurentai arba žmonės, nekenčiantys liberalizmo. „Aš taip ir traktuoju tuos įvykius, kaip iš išorės ateinančius bandymus sužlugdyti mus“, – penktadienį per Liberalų sąjūdžio tarybos posėdį sakė E. Gentvilas.

Nepaisant to, kad parašu patvirtino suprantantys, už ką yra kaltinami, „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos dalyviai penktadienį teisme piktinosi, kad kaltinimai jiems neaiškūs ir primena „pasakų jūrą“ ar „tikrais faktais paremtą romaną“. Vis dėlto teismas trijų kaltinamųjų prašymo grąžinti bylą prokuratūrai nepaisė.

Vilniaus apygardos teismas nepaisė kaltinamųjų „MG Baltic“ byloje prašymo nušalinti teisėjų kolegiją arba valstybės kaltinimą byloje palaikantį prokurorą Justą Laucių nuo bylos. Savo ruožtu kaltinamuosius ginantys advokatai teismo prašo bylą grąžinti į prokuratūrą, kadangi mato trūkumų kaltinamajame akte. Bylos nagrinėjimą teismas tęs nepakitusia sudėtimi. Kitas teismo posėdis numatomas rugpjūčio 21 dieną.

Paneigti, kad kaltinamąjį politinės korupcijos byloje Raimondą Kurlianskį ir prokurorą Justą Laucių sieja ne pati maloniausia praeitis – neįmanoma. Kartu jie teismų slenksčius mina ne pirmą kartą ir būtent šio prokuroro prašymu verslininkas atsidūrė už grotų. R. Kurlianskis siekia J. Laucių nušalinti nuo „MG Baltic“ bylos, tačiau ankstesni judviejų nesutarimai rodo, kad tam – mažai šansų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę pateikė Prezidentūrai informaciją apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką Eloną Šatą, minimą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje. „Taip, ne per seniausiai. Šią savaitę“, – BNS ketvirtadienį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus. VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje buvo rašoma, kad E. Šatas siekė palankumo „MG Baltic“ koncernui ketinant įsigyti didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijas.

 M. Adomėnas: tapau trumparegiško mąstymo ir tendencingų interpretacijų įkaitu Vilnius, birželio 12 d. (BNS). Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pašalintas Seimo narys Mantas Adomėnas teigia tapęs trumparegiško mąstymo ir tendencingų interpretacijų įkaitu. „Prisipažinsiu, nesitikėjau tokio Priežiūros komiteto sprendimo. Su „MG Baltic“ vadovais bendravo daug partijų, taip pat ir mūsų partijos, lyderių.

Sprendimas šalinti parlamentarą Mantą Adomėną iš partijos yra skaudus, bet reikalingas, teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, M. Adomėno išmetimas rodo, kad partija sugeba savikritiškai įvertinti savo narių veiksmus. „Tai yra skaudus sprendimas, bet norint užtikrinti partijos integralumą, ypač visų tų kaltinimų, tyrimų kontekste, tai yra reikalinga“, – BNS antradienį sakė G. Landsbergis.

Seimo narys Mantas Adomėnas pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) už ryšius su koncernu „MG Baltic“. Tokį sprendimą antradienį priėmė partijos Priežiūros komitetas. „Priežiūros komitetas priėmė sprendimą Mantą Adomėną pašalinti iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.