marius dubnikovas

Pastaruoju metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemiją, jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6–7 proc. punktų rėžyje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad tik laiko klausimas, kada Baltarusija bus atjungta nuo tarptautinių bankinių atsiskaitymo sistemų – tuomet jokia prekyba su šia šalimi nebebūtų įmanoma. „Mūsų žiniomis, tai numatyta rugsėjo pradžioje. Po 18 dienos Europos Sąjungos (ES) patvirtinimo, tikėtina, tų pačių sankcijų, kurios susijusios su tam tikromis energetinėmis, gamybos, trąšų įmonėmis, kitas žingsnis, matyt, bus visa bankinė sistema.

Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė apmokestinti stovėjimą daugiabučių namų kiemuose. Taip miesto valdžia bando spręsti automobiliais tankiai apstatytų kiemų problemą.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai priėmė bendrą susitarimą įvesti sektorines sankcijas Baltarusijos ekonomikai. Nenutylant skeptikų kalboms, kad šios sankcijos atsisuks prieš pačią ES, ekspertai ramina ir sako, kad sankcijų paketas suduos stiprų smūgį ne tik Lukašenkos režimui, bet ir jo santykiams su Putinu. Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Praėjusią savaitę buvo skelbtos kelios geros žinios, kurios palies kiekvieno kišenę artimiausius kelis metus. JAV paslaugų pasitikėjimo indeksas pakilo iki 63,7 punkto, o balandžio 2 dieną buvo paskelbta, kad tose pačiose valstijose per kovo mėnesį į darbą naujai buvo priimta 916 tūkst. žmonių.  Šie skaičiai daugeliui nieko nesako, bet jie yra labai svarbūs. Visų pirma, vartotojų, žmonių, kurie perka prekes, optimizmas pakilo į aukštį, kurio nebuvo 40 metų.

Nuo praėjusių metų gegužės 20 dienos, įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai, Lietuvoje buvo uždrausta prekiauti cigaretėmis su pridėtiniais skoniais. Buvo siekiama sumažinti cigarečių patrauklumą pradedantiesiems rūkaliams bei tiems, kuriems nepatogus degančio tabako kvapas maskuojamas papildomais skoniais ir kvapais. Taip pat buvo bandoma išvengti ribojimų, nes Pasaulinė vien mėtinių cigarečių rinka, pagal IMARC Group duomenis yra vertinama beveik 90 mlrd.

Lietuvoje tęsiantis karantinui, nors jo ribojimai ir švelninami, dalis visuomenės jaučia nepasitenkinimą ir vis mažiau laikosi reikalavimų. „Baltijos tyrimų“ vadovė sako, kad didžioji dalis apklaustų žmonių supranta karantino svarbą, tačiau daugumos nuomone, jis tęsiasi per ilgai. Ekspertų teigimu, dėl per ilgo karantino kenčia žmonių emocinė būklė bei sveikata, situacija nedžiugina ir verslų.

 Europos Centrinio Banko pigių pinigų politikai skatinant nekilnojamojo turto burbulą, ateityje nuosavas būstas gali tapti vis sunkiau prieinamas eiliniams Lietuvos žmonėms ir tapti turtingųjų privilegija, sako analitikai. Šią savaitę Lietuvos banko surengtoje diskusijoje dalyvavę ekspertai teigė, kad dėl mažų palūkanų normų pinigai vis labiau praranda taupymo funkciją, todėl žmonės investuoja į nekilnojamąjį turtą ir finansų rinkas.

Dalyje šalies regionų sparčiai mažėja jaunų gyventojų. Kai kuriuose rajonuose senyvo amžiaus žmonių gyvena net keliais kartais daugiau nei vaikų. Kas bus, kai vyresniosios gyventojų grupės neliks? Specialistai sako, kad tokioms vietovėms reikės stiprios valstybės pagalbos. Statistikos departamento duomenimis, vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus, o likusiuose mažuose rajonuose vis didesnę dalį gyventojų sudaro pensijos amžiaus žmonės.

Nors Statistikos departamentas skelbia, kad bendras gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo maždaug tūkstančiu, ramybės specialistams neduoda kiti rodikliai – sparčiai krinta mažųjų rajonų gyventojų skaičiai. Jei taip ir toliau, netrukus tuose rajonuose taps ne tik nepatrauklu, bet dar ir per brangu gyventi. Statistikos departamento duomenimis, bendras Lietuvos gyventojų skaičius pernai padidėjo daugiau nei tūkstančiu. Suskaičiuota, kad šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Politinėms partijoms, formuosiančioms naują Vyriausybę, pagrindinį dėmesį pirmiausiai teks skirti 2021 metų biudžetui ir viešųjų finansų stabilizavimui, o ne rinkimų pažadų įgyvendinimui, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas. „Naujos Vyriausybės, kad ir kokios politinės jėgos ją suformuotų, laukia pakankamai dideli iššūkiai, nes reikės spręsti kitų metų biudžeto klausimus, visų pirma susijusius su valstybės skola ir viešųjų finansų deficito valdymu.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad liepos mėnesį Lietuvoje buvo daugiau parduota beveik visų alkoholio rūšių, išskyrus spirituoto vyno. Daugiausiai augo stipraus alkoholio pardavimai – net 42,6 proc. Dviženkliais skaičiai didėjo ir putojančio vyno – 22,5 proc., vyno iki 8,5% stiprumo – 16.2 proc., alaus – 16.1 proc. pardavimo augimas.  Per pirmus septynis šių metų mėnesius daugiausiai lietuviai didino vyno iki 15% stiprumo pirkimus. Pastarojo pardavimai padidėjo 15,7 proc.

Ekonomistų teigimu, pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje trumpuoju laikotarpiu neturės reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai, tačiau ilgesnėje perspektyvoje, jei Lietuvos ir Baltarusijos santykiai paaštrėtų iki ekonominio lygio, kyla rizikų kai kuriems nuo Baltarusijos rinkos priklausomiems Lietuvos sektoriams. „Gauname tiesioginių pinigų iš Baltarusijos, importuodami farmacijos, mašinų inžinerinius gaminius.

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.

Prancūzė Christine Lagard, kuri vadovauja Europos centriniam bankui (ECB), žengė netikėtą žingsnį – birželio 4 dieną paskelbė, kad ECB didina obligacijų supirkimo (pinigų spausdinimo) programą papildomais 600 mlrd. eurų, ši programa išplečiama iki 1,35 trilijono eurų ir veiks mažiausiai iki 2021 birželio. Analitikai tikėjosi programos padidinimo 500 mlrd. eurų, tad paskelbtas skaičius 20 proc. didesnis nei tikėtasi.

Smulkieji Lietuvos verslininkai jaučiasi užspausti didžiųjų prekybininkų ir skundžiasi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis jiems sunku konkuruoti. Tuo metu finansų analitikai pastebi, kad, jei smulkusis verslas nepakeis savo požiūrio ir neieškos, kaip užpildyti nišas rinkoje, jam gresia išnykimas.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos dėl koronaviruso ir karantino šiemet smuks bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dar prasčiau bus tik pietinėms valstybėms. Tokias naujausias prognozes Lietuvos ekonomistai vertina skirtingai. Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujausias prognozes, kas laukia viso pasaulio, skirtingų regionų ir atskirų šalių ūkių dėl užsitęsusios pandemijos. Po jų paskelbimo daugelyje akcijų biržų fiksuotas kainų nuosmukis.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Lietuvai bandant suvaldyti plintantį koronavirusą ekonomistai skatina Vyriausybę pasinaudoti galimybe rinkose pasiskolinti už neigiamas palūkanas ir taip kovoti su viruso padariniais ekonomikai. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nepasinaudoti galimybe pasiskolinti už neigiamas palūkanas būtų nelogiška. „Lietuva turi milžinišką neišnaudotą resursą – skolintis už neigiamas palūkanas. Lietuva gali pasiimti nemokamai pinigus ir netgi investuotojai už tai primoka.

Naftos kainos kritimas nustebino daugelį, tačiau daugumai tai gera žinia, o kitiems nauji iššūkiai. Pirmadienio naktį, Lietuvos laiku, naftos kaina krito kone trečdaliu iki 30 JAV dolerių už barelį ir tai buvo didžiausias kritimas nuo pat 1991 metų Persijos įlankos karo laikų. Vėliau kaina kiek palypėjo, tačiau spaudimas išlieka milžiniškas. Priežastis gan aiški – naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC nesusitarė su Rusija dėl naftos gavybos mažinimo, tačiau šio veiksmo rezultatai gan painūs.

Nors Lietuvoje naujų koronavirusų atvejų nėra, pasaulyje viruso grėsmė dar nenurimo. Tad kai kurie miestai vis dar lieka izoliuoti, o Kinija dar irgi nepradėjo normalaus gyvenimo. Dėl to, ekonomika stoja, o akcijų kaina biržoje krenta. Tad kaip koronavirusas paveiks pasaulio ir Lietuvos ekonomiką kalbame su ekonomistu, finansų analitiku Mariumi Dubnikovu.

„Ar Lietuvą netrukus užklups krizė?“ – šis klausimas pastaruoju metu skamba taip dažnai, kad pretenduoja tapti tokiu pat liaudies folkloru, kaip ir juokelis, kad „kelininkus žiema vėl užklupo netikėtai“. Yra gerų ir ne tokių gerų žinių. Geroji žinia, kad šiemet tikros žiemos dar nebuvo, kaip ir signalų, kad ekonomika perkaito, bet tai nereiškia, kad orų ir ekonominio klimato permainos neįmanomos.

Lietuvai nuo šių metų apmokestinus į užsienį verslą iškeliančias įmones, naujas mokestinis netaps rimta kliūtimi tokių planų turintiems verslininkams, teigia finansų analitikas. Apie verslo iškėlimą į užsienį kalbančių vežėjų atstovai tvirtina, kad šis procesas jau prasidėjo, o vien dėl vilkikų registravimo Lenkijoje šalies biudžetas neteks apie 24 mln. eurų pajamų. Į užsienį verslą iškeliančios įmonės nuo šių metų turi sumokėti pelno mokestį nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės.

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.

Šių metų pradžioje investuotojai sutiko gan ramiai ir su perspektyva, kad 2020-ieji gali būti ramūs metai be didesnių netikėtumų. Tačiau jau sausio 3 d. pasaulį apskriejo žinia, kad JAV pajėgos, atsakydamos į išpuolius prieš ambasadą Bagdade, nukovė Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimanį. JAV – Irano santykius nagrinėjantys politologai šį įvykį įvertino svarbiausiu įvykiu po Osama bin Ladeno nukovimo 2011 m. Ambasados užpuolimas ir atsakas raketomis turės ir ekonominių padarinių.

Akcizai alkoholiniams gėrimams didinami ne tik Lietuvoje. Apie tokius pačius planus pranešė ir Lenkija, ir Latvija. Nemažai tautiečių vienoje ir kitoje šalyje bent pro retą apsiperka. Tad kaip jų įpročius pakeis didėjančios kainos? Kaip jau skelbta, Lietuvoje nuo kitų metų kovo etilo alkoholiui akcizas didinamas iki 2025 eurų (nuo 1832 eurų, t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Skaičiuojama, kad dėl to 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro.

Svarbiausi 2019-ųjų įvykiai Lietuvos versle buvo startuolio „Vinted“ tapimas pirmuoju lietuvių „vienaragiu“ ir Vokietijos milžinės „Continental“ elektronikos komponentų gamyklos atidarymas, teigia BNS apklausti ekspertai.  Naujienų agentūra BNS aštuoniolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš aštuonių svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti po tris reikšmingiausius.  Keturiolika apklaustųjų mano, kad reikšmingiausias buvo 128 mln.

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc., analitikai sako, kad toks sprendimas nėra teisingas. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems parlamentarams svarstant, jog reikėtų diskutuoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, dalis ekspertų sutinka, jog tai padidintų konkurenciją. Tačiau kiti baiminasi, kad valstybė gali nesuvaldyti su tokio banko veikla ir valdymu susijusių rizikų.   G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad padėtis bankų rinkoje verčia galvoti apie tokio  banko steigimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija atskleidė trijų ketvirčių alkoholio pardavimo Lietuvoje duomenis. Tendencijos išlieka panašios – toliau traukiasi alaus ir spiritinių kokteilių pardavimai, o augimo raumenis demonstruoja vynas ir stiprieji gėrimai. Alkoholio pirkėjai į biudžetą sunešė 251 mln. eurų arba 9 proc. daugiau nei pernai. Beveik visas akcizo padidėjimas yra sunešamas stipraus alkoholio mėgėjų – 19,5 mln. eurų iš 20,3 mln. eurų padidėjimo.

Nors pripažįsta, kad pensijas Lietuvoje reikia didinti, finansų analitikai ir parlamentarai stebisi prezidento Gitano Nausėdos įregistruotais pensijų kaupimo pakeitimais ir siūlo, kaip būtų galima užtikrinti didesnę pensiją ne ateities, o jau šių dienų pensininkams. G. Nausėda Seime registravo Socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisas, kuriomis numatoma, kad kitąmet indeksavimo koeficientas būtų papildomai didinimas 1,83 procentinio punkto, o 2021 metais – 1,91 punkto.

Nuo kitų metų Lietuvoje ruošiama ne viena mokestinė naujovė: prezidento Gitano Nausėdos siūlymai jau tampa konkrečiais skaičiais. Seimui ruošiantis svarstyti 2020 m. Lietuvos biudžetą, darosi aiškiau, kaip kitąmet siūloma didinti pensijas, kiek lėčiau augs uždirbančių mažiausiai atlyginimai ir kokie Lietuvoje galimi akcizų pakeitimai.

Kol dalis lietuvių dar tik ruošiasi Visų šventųjų ir Vėlinių dienoms, perka parduotuvėse žvakes, kiti jau planuoja Kalėdas. Žaliaskarių žaisliukus išvydę dalis pirkėjų nustemba,  kiti gi noriai perka ne tik dovanas, bet ir pačias eglutes.  „Sako, kad roges reikia ruošti vasarą, tai gal mes dar truputį vėluojam. Ruduo – jau pats laikas“, – mano pirkėja. Spalį vilnietė Ramunė kartu su savo anūke į parduotuvės vežimėlį jau įsikrovė Kalėdų eglutę ir dar įsidėjo žaisliukų.

Finansų ministerijai pasiūlius išplėsti nekilnojamo turto apmokestinimą, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad toks siūlymas yra sveikintinas – mokestis padės atvėsinti rinką. Nepaisant to, jis kritikuoja ministeriją, kad ši skuba ir naujus mokesčius nori patvirtinti kartu su biudžeto projektu. „Šito mokesčio (NT mokesčio – BNS) jau seniai reikėjo. Jis, vienas dalykas, aušina pačią rinką, nes lietuvaičiai tikrai įsisiūbavo su nekilnojamuoju turtu, galbūt net per daug.

Alkoholio apmokestinimo klausimas visada priverčia gyventojus ir verslininkus suklusti. Net ir visai nesena Lietuvos istorija demonstruoja, kad politikai su malonumu kas kelerius metus tai stipriai kėlė, tai netrukus drastiškai mažino mokesčius alkoholiui, taip ir skandindami, ir gelbėdami verslininkus. Dabar, kai alkoholio akcizai keliami jau kelerius metus, analitikai prognozuoja, kokių pokyčių šiuo klausimu galime tikėtis netolimoje ateityje.

Užsimoję didinti įvairias išmokas valdantieji nusprendė didinti ir mokesčius. Naujieji valstiečių koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija įregistravo siūlymą taikyti 0,4 proc. bankų aktyvų mokestį. Planuojama naujus mokesčius įvesti ir prekybos tinklams. Politikai tvirtina, esą bus į biudžetą bus surinkta papildomi 100 mln. eurų. Tačiau bankų asociacijos vadovas pareiškė, kad galiausiai mokestis nuguls ant vartotojų pečių.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie alkoholio pardavimus ir surinktus mokesčius per pirmus aštuonis šių metų mėnesius. Alkoholinių gėrimų vartotojai į biudžetą per minėta laikotarpį išviso sumokėjo 227,7 mln. eurų akcizo arba 10 proc. daugiau nei per analogišką laikotarpį pernai. Stipraus alkoholio mėgėjai sumokėjo 61 proc. viso akcizo, kas sudarė 140 mln. eurų (+20 mln. eurų), o alus ir vynas į biudžetą sunešė atitinkamai 58 mln. eurų (-1,3 mln. eurų) ir 12 mln.

Pirmadienio naftos kainos šuolis, kokio nebuvo kone 30 metų, rinkose pasėjo baimę dėl plataus mąsto karinių veiksmų nafta turtingame regione. Antradienį pinigais rizikuojančiose finansų rinkose vyravo laukimo nuotaikos. Akcijų kainas atspindintys indeksai po pirmos prekybos valandos keičiasi itin mažame rėžyje (Vokietijos DAX minus 0,09 proc., o Prancūzijos CAC40 plius 0,1 proc.

Pirmadienis pasižymėjo stipriai brangusia nafta. Dėl dronų atakų Saudo Arabija neteko pusės naftos gavybos pajėgumo, kas reiškia, kad pasauliui kasdieninės naftos tiekimas sumažėjo apie 5 proc. arba 5,7 mln. barelių per dieną. Mums aktualios BRENT rūšies naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 10 proc. ir 9 val. Lietuvos laiku siekė 66,55 JAV dolerių už barelį. Lietuvoje šis naftos kainos pokytis atsilieps visiems transportą vairuojantiems žmonėms. Žaliavinė nafta sudaro apie 40 proc.

Visą gyvenimą teko sieti su Kaunu ir Kauno rajonu, o dabar ir būti Kauno regiono plėtros tarybos nariu, todėl matant įsisiūbuojančias diskusijas norisi išsigryninti argumentus, kurie sprendimai galėtų vesti link didesnės perspektyvos. Pradžiai truputį įdomiųjų skaičių. Kauno rajono plotas yra 1496 kvadratinių kilometrų, o miestas užima 158 kvadratinius kilometrus. Abu sudėjus kas yra lygu 1654 kvadratiniai kilometrai ir tai labai panašu Londono plotui, kuris sudaro 1572 kvadratinius kilometrus.

Didelė dalis žmonių gana ramiai tikisi, kad likus vos metams iki naujų seimo rinkimų didelių nustebimų nebus ir nauja valdančioji dauguma praplauks šį periodą be radikalių sprendimų. Visgi kova vyksta ir sprendimus, kurie potencialiai paveiks visų kišenes, gali tekti priimti. Šiuo metu yra dvi kryptys, kurios pasiūlytos valdančios daugumos ir prezidento, kaip surinkti papildomas lėšas biudžeto perskirstymui.

Pastaruoju metu politikai lemia finansų rinkų nuotaikas stipriau nei pačio ekonominės nuotaikos. Šios savaitės rezultatas yra 2:1. Nykokai prasidėjęs rugsėjo mėnuo gąsdino investuotojus, tačiau savaitė baigiasi gana neblogai. Pasaulio akcijų kainas atspindintys indeksai vėl įgyja sodrią žalią spalvą. Ketvirtadienį pagrindiniai indeksai kilo virš procentinio punkto ir vėl stiebiasi link rekordinių aukštumų. Priežastys yra kelios ir jos turi ilgalaikį poveikį.

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams? Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Marius Dubnikovas sako, kad svarstant prezidento siūlymą vienodinti pajamų apmokestinimą reikia įvertinti kapitalo pasitraukimo iš Lietuvos rizikas. Konfederacijos Mokesčių komisijai vadovaujantis M. Dubnikovas teigia, kad „pati idėja suvienodinti GPM tarifus ir taip patobulinti visą sistemą yra gera“, tačiau poveikį lems, koks bus siūlomas standartinis GPM tarifas ir kaip bus siekiama jo progresyvumo.

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie alkoholio pardavimus per pirmus septynis šių metų mėnesius. Paaiškėjo, kad šiais metais sparčiausiai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o silpniausios alkoholio grupės (alaus) pardavimai toliau nuosekliai krenta. Per septynis šių metų mėnesius vyno buvo parduota 18,7 proc. daugiau, o akcizų iš šios grupės buvo surinkta taip pat tiek pat daugiau ir biudžeto pajamos siekė 10,8 mln. euro.

Nuo rugpjūčio 1 dienos Latvijoje įsigalioja sumažintas akcizo mokestis stipriajam alkoholiui, kuris žymi naujas mokestines kovas tarp Baltijos šalių. Šį kartą dėl pasienio prekybos ir alko-turistų iš Skandinavijos. Latvija skaičiuoja, kad akcizo mažinimas jų biudžetui kainuos 32 mln. eurų per metus.

Vilnius, gegužės 2 d. (BNS). Europos Sąjungos suvaržymų bijantys Lietuvos vežėjai toliau grasina iškelti verslą į kitas valstybes, pirmiausia Lenkiją. Pasak Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linavos“ generalinio sekretoriaus Mečislavo Atroškevičiaus, vežėjai ieško būdų, kaip apsaugoti savo verslą, jei Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujasis Mobilumo paketas.