marius dubnikovas

 Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas. Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) pradėtą ekonomikos skatinimo programą kritikai vertina neigiamai, nes ji gali sukelti ekonomikos krizę, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ji atneš teigiamų rezultatų, nes tokia programa jau ne kartą pritaikytą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Šiandieną nedarbas JAV siekia 5,5 proc. Reikia prisiminti, kad Europoje – apie 10 proc.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose veiklą pradėjo pirmoji licencijuota bitkoinų birža, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad bitkoinai susidūrė su didele pasitikėjimo problema, kuri dar nėra išspręsta.     „Bitkoinų keityklos daugelyje pasaulio vietų praėjusiais metais viena po kitos pradėjo skelbti apie bankrotus, prarastus ar pavogtus bitkoinus ir panašiai.

Smarkiai nukritusios naftos kainos ilgainiui sumažins prekių kainą, prognozuoja Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.     „Naftos kainos kritimas neabejotinai skatins patį vartojimą, nes pas žmones lieka apčiuopiamos pinigų sumos kišenėse ir tos sumos greičiausiai nueis vartojimui, nes žmonės to netraktuoja kaip tam tikros sutaupytos pinigų sumos. Pats naftos kainos kritimas ilgainiui turės mažinti pačių prekių kainą.

Pernai tiksliausiai JAV dolerio kursą prognozavusi Nyderlandų bankininkystės ir finansų įstaiga ING neseniai paskelbė, kad iki 2017-ųjų euro ir dolerio vertė susilygins. Dėl to gali kilti pagunda pradėti pirkti JAV valiutą, tačiau Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas įspėja, kad eiliniams žmonėms priimti tokį sprendimą per daug rizikinga. „Reikia suprasti, kad gyventojams, kurių paskolos, atlygimai ir išlaidos yra eurais, pirkti dolerius būtų labai drąsu.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas tikina, kad dabar vyksta tiek Pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos augimas. Specialistas pabrėžia, kad krizės kartojasi ciklais, tad, esant ekonomikos augimo įkarštyje, reikia nepamiršti pasiruošti artėjantiems iššūkiams.  „Mes turime gerą laiką. Jeigu pažiūrėtume į labai svarbų skaičių, smulkaus ir vidutinio verslo optimizmą Europoje ir Pasaulyje, šis indeksas paskutinius du, tris metus aktyviai kyla į viršų.

Šie metai paskutiniai, kai verslas pagal galiojančią įstatymo nuostatą dar gali pasinaudoti investicijoms taikomomis mokestinėmis lengvatomis, - perpus sumažinti apmokestinamąjį pelną, praneša „Lietuvos žinios“. Skaičiuojama, kad dėl lengvatos valstybės biudžetas kasmet negauna iki 120 mln. litų šio mokesčio. Tačiau pramonininkai tikina, jog taip skatinamos investicijos sparčiai atsipirks ir papildys biudžetą kitų mokesčių įplaukomis. Aišku, jei investuoti bus skatinama ir toliau.

44,3 mlrd. litų – tokią sumą liepą pasiekė ir rekordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai paskolų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų. Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos bankuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o pinigai neįdarbinami.

Šiuo metu esame paskutiniajame krizės sprendimo etape, teliko išspręsti valstybių skolų problemos ir su sunkmečiu bus galutinai susitvarkyta, mano Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas. „Kai tik pavyks valstybių problemų kamštį pajudinti ir išmušti į priekį, galėsime pasiekti tvaraus ekonominio augimo laikotarpį. Esame kryžkelėje, išsprendę valstybių skolų problemas galėtume iš jos išeiti. Tam pagrindo yra daug.

Į neigiamus įvykius rinkose lietuviai dažnai linkę reaguoti stipriau nei kolegos užsienyje. Pastarąsias kelias savaites akcijų indeksai tai raudonavo, tai žaliavo. Daugelis lietuvių, kaip ir kolegos užsienyje, pasidavė masinei panikai ir puolė parduoti akcijas. Kalbinami investuotojai ir ekspertai nesutaria, ar tai buvo teisingiausias sprendimas, tačiau pabrėžia, kad pastarieji neramumai rinkose – puikūs laikai spekuliantams. Spekuliantų rojus „Kai indeksas svyravo 5 proc.

Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai. Rugpjūtis šįmet nė iš tolo neprimena atostogoms būdingo atsipalaidavimo. Niekas negali nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuostolių banga pasiekė ir provinciškai apsnūdusią Lietuvą.

Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai. Prarastume dešimtadalį eksporto Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt.

Savaitė Vilniaus biržoje prasidėjo niūriomis nuotaikomis. Rinkoje esant vienam ar keliems aktyvesniems pardavėjams iš užsienio pirkėjų gretos išlieka retos ir tai lemia spartesnį rinkos kritimą žemyn. Indeksas OMXV krito daugiau nei 2 proc. iki 150 punktų žymos arba žemiausio taško per beveik paskutinius šešis metus. Investuotojai tesudarė 396 sandorius už 763 tūkst. litų. Net 23 bendrovių akcijos pigo ir vos 3 – pabrango.

Artėjant dienai, kai naujoji Vyriausybė turės galutinai apsispręsti, ar parduoti „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, pastarasis ant stalo meta vis stipresnius kozirius. Lenkų valdomos „Mažeikių naftos“ vadovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad negavus „Klaipėdos naftos“ akcijų, ko gero, atsisakytų produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą.

Klumpančios akcijų rinkos visame pasaulyje netruko įbauginti ir Lietuvos investuotojų - investicinių instrumentų poreikis sumažėjęs. Akcijų rinkų žinovai siūlo atidžiau pasidairyti, kokių produktų šiuo metu vertėtų įsigyti akcijų rinkoje, bet pinigų kojinėse nepūdyti. Kadangi Lietuvoje investavimas dar yra naujovė, prastos žinios iš už Atlanto nepatyrusiam investuotojui gali sukelti didesnę paniką, nei ji iš tikrųjų turėtų būti.

Prasidėjus Rusijos karui su Gruzija, akcijų rinka Rusijoje ryškiai krito, o Lietuvos investuotojai susizgribo: jie sparčiai traukiasi iš investicinių fondų. Nuo gegužės 10 d. Rusijos akcijų rinka krito 30 proc. Kai kurie Lietuvos investuotojai įžvelgia ilgalaikę perspektyvą ir godžiai investuoja į su šia rinka susietus fondus, o kiti atsitraukia artimiausiu metu nesitikėdami nieko gero nei Rusijos politikoje, nei ekonomikoje.

Klubas „Pinigų srautas“ organizavo vertybinių popierių rinkos profesionalų ir investicinių fondų valdytojų dalyvių diskusiją apie padėtį vertybinių popierių rinkoje. Finansų rinkose susiklosčiusi padėtis Lietuvos investuotojus verčia gerokai pasukti galvą. Atrodo, kad pagrindiniai pastarųjų metų greito pelno šaltiniai – nekilnojamasis turtas ir akcijų rinkos – išsikvėpė. O infliacija lyg tyčia pinigų vertę ryja itin sparčiai.

Narystė Europos Sąjungoje mūsų šalies vertybinių popierių rinką paveikė taip, kad šiuo metu mažesnė nei 4 mln. litų apyvarta biržoje kartais vertinama kaip nelabai įdomi. Nuo įstojimo į ES iki dabar OMXV indeksas paaugo apie 300 procentų.

Kasmet apie savo veiklos pergrupavimą skelbianti SBA grupė neišbrenda iš nuostolių - grupės įmonės ramsto viena kitą paskolomis, moka duoklę pagrindiniam akcininkui pirkimo-pardavimo maržų ar apmokėjimų už konsultavimo paslaugas pavidalu ir geriausiu atveju skaičiuoja simbolinius pelnus.

"Alytaus tekstilėje" darbo netekusiems žmonėms pinigų iš buvusios darbovietės tikėtis būtų pernelyg naivu, teigia "Lietuvos žinios".  Visas "Alytaus tekstilės" nekilnojamasis turtas yra įkeistas didžiausiems įmonės kreditoriams. "Vienas didžiausių įkeisto turto turėtojų yra šilumos tiekėjas "Litesko", jam 14 mln. litų vertės ilgalaikio turto įkeista pernai gruodžio 31 dieną", - LŽ sakė JT finansų makleris Marius Dubnikovas.

Akcijų kainų griūtis pasaulio akcijų rinkose ketvirtadienį neaplenkė ir Vilniaus vertybinių popierių biržos, tačiau didelės akcijų kainų korekcijos nematyti, praneša "Vz.lt". „Ketvirtadienį bus trečia akcijų kainų kritimo diena Vilniaus biržoje ir ji gali pasižymėti tuo, kad rinkoje pasirodys stabilizavimosi pradžia, tačiau indeksas gali išlikti neigiamas.

Valstybei nutarus nebeužsiimti elektros verslu ir labai pelningai parduoti Rytų skirstomuosius tinklus (RST), tai vertėtų padaryti pirmąjį šių metų pusmetį.

Bendrovei "Alytaus tekstilė" ekspertai prognozuoja bankrotą, o Valstybės kontrolės paraginta Ūkio ministerija įmonei pasistiebti duoda kelis mėnesius, jei ne - valstybės dėmesys išseks.