marius dubnikovas

Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai. Rugpjūtis šįmet nė iš tolo neprimena atostogoms būdingo atsipalaidavimo. Niekas negali nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuostolių banga pasiekė ir provinciškai apsnūdusią Lietuvą.

Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai. Prarastume dešimtadalį eksporto Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt.

Savaitė Vilniaus biržoje prasidėjo niūriomis nuotaikomis. Rinkoje esant vienam ar keliems aktyvesniems pardavėjams iš užsienio pirkėjų gretos išlieka retos ir tai lemia spartesnį rinkos kritimą žemyn. Indeksas OMXV krito daugiau nei 2 proc. iki 150 punktų žymos arba žemiausio taško per beveik paskutinius šešis metus. Investuotojai tesudarė 396 sandorius už 763 tūkst. litų. Net 23 bendrovių akcijos pigo ir vos 3 – pabrango.

Artėjant dienai, kai naujoji Vyriausybė turės galutinai apsispręsti, ar parduoti „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, pastarasis ant stalo meta vis stipresnius kozirius. Lenkų valdomos „Mažeikių naftos“ vadovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad negavus „Klaipėdos naftos“ akcijų, ko gero, atsisakytų produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą.

Klumpančios akcijų rinkos visame pasaulyje netruko įbauginti ir Lietuvos investuotojų - investicinių instrumentų poreikis sumažėjęs. Akcijų rinkų žinovai siūlo atidžiau pasidairyti, kokių produktų šiuo metu vertėtų įsigyti akcijų rinkoje, bet pinigų kojinėse nepūdyti. Kadangi Lietuvoje investavimas dar yra naujovė, prastos žinios iš už Atlanto nepatyrusiam investuotojui gali sukelti didesnę paniką, nei ji iš tikrųjų turėtų būti.

Prasidėjus Rusijos karui su Gruzija, akcijų rinka Rusijoje ryškiai krito, o Lietuvos investuotojai susizgribo: jie sparčiai traukiasi iš investicinių fondų. Nuo gegužės 10 d. Rusijos akcijų rinka krito 30 proc. Kai kurie Lietuvos investuotojai įžvelgia ilgalaikę perspektyvą ir godžiai investuoja į su šia rinka susietus fondus, o kiti atsitraukia artimiausiu metu nesitikėdami nieko gero nei Rusijos politikoje, nei ekonomikoje.

Klubas „Pinigų srautas“ organizavo vertybinių popierių rinkos profesionalų ir investicinių fondų valdytojų dalyvių diskusiją apie padėtį vertybinių popierių rinkoje. Finansų rinkose susiklosčiusi padėtis Lietuvos investuotojus verčia gerokai pasukti galvą. Atrodo, kad pagrindiniai pastarųjų metų greito pelno šaltiniai – nekilnojamasis turtas ir akcijų rinkos – išsikvėpė. O infliacija lyg tyčia pinigų vertę ryja itin sparčiai.

Narystė Europos Sąjungoje mūsų šalies vertybinių popierių rinką paveikė taip, kad šiuo metu mažesnė nei 4 mln. litų apyvarta biržoje kartais vertinama kaip nelabai įdomi. Nuo įstojimo į ES iki dabar OMXV indeksas paaugo apie 300 procentų.

Kasmet apie savo veiklos pergrupavimą skelbianti SBA grupė neišbrenda iš nuostolių - grupės įmonės ramsto viena kitą paskolomis, moka duoklę pagrindiniam akcininkui pirkimo-pardavimo maržų ar apmokėjimų už konsultavimo paslaugas pavidalu ir geriausiu atveju skaičiuoja simbolinius pelnus.

"Alytaus tekstilėje" darbo netekusiems žmonėms pinigų iš buvusios darbovietės tikėtis būtų pernelyg naivu, teigia "Lietuvos žinios".  Visas "Alytaus tekstilės" nekilnojamasis turtas yra įkeistas didžiausiems įmonės kreditoriams. "Vienas didžiausių įkeisto turto turėtojų yra šilumos tiekėjas "Litesko", jam 14 mln. litų vertės ilgalaikio turto įkeista pernai gruodžio 31 dieną", - LŽ sakė JT finansų makleris Marius Dubnikovas.

Akcijų kainų griūtis pasaulio akcijų rinkose ketvirtadienį neaplenkė ir Vilniaus vertybinių popierių biržos, tačiau didelės akcijų kainų korekcijos nematyti, praneša "Vz.lt". „Ketvirtadienį bus trečia akcijų kainų kritimo diena Vilniaus biržoje ir ji gali pasižymėti tuo, kad rinkoje pasirodys stabilizavimosi pradžia, tačiau indeksas gali išlikti neigiamas.

Valstybei nutarus nebeužsiimti elektros verslu ir labai pelningai parduoti Rytų skirstomuosius tinklus (RST), tai vertėtų padaryti pirmąjį šių metų pusmetį.

Bendrovei "Alytaus tekstilė" ekspertai prognozuoja bankrotą, o Valstybės kontrolės paraginta Ūkio ministerija įmonei pasistiebti duoda kelis mėnesius, jei ne - valstybės dėmesys išseks.