marius dubnikovas

Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės gali ateityje pakeisti tradicinius atsiskaitymo būdus ir jei taip, tai ar pagrįstas valiutos brangimas, kuris vien per paskutinius 6 mėnesius sudarė net 4 kartus, kai Bitcoin kaina pakilo nuo 1000 iki dabar apie 4000 JAV dolerių svyruojančios kainos.

Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl įsisuka į infliacijos verpetą, koks buvo prieš krizę. Statistiką vedantis EUROSTAT paskelbė, kad rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje akseleravo iki senai regėtų 4,6 proc. (panašiai buvo tik 2007 – 2009 ir 2011 metais) ir buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Seimui pradėjus rudens sesiją, BNS pateikia ekonomistų ir verslo atstovų lūkesčius bei numatomus priimti sprendimus. Dauguma ekspertų pasigenda didesnio dėmesio švietimo sistemai, kurios reformą vadina viena svarbiausių, siekiant sėkmingos šalies plėtros ateityje. Taip pat akcentuojama nežinia dėl tolesnės mokesčių sistemos pertvarkos ir veiksmų, skatinančių regionų plėtrą.

 Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui grąžinimas, nustatant naują 15 proc. tarifą, neatneš didelės finansinės naudos gyventojams, bet šalies mokesčių sistemos administravimas taps sudėtingesnis, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas.

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo pelniusios iki 2006 m., kuomet itin sparčiai augo ekonomika. Tačiau jau kurį laiką šis tigras miega. Dabar Eurostat statiska rodo vieną po kito gerėjančius rodiklius. Pavyzdžiui, tiek Lietuva, tiek Estija turėjo perteklinį (+0,3 proc.

Švedijos žiniasklaidos koncernui „Modern Times Group“ (MTG) JAV fondų valdymo bendrovei „Providence Equity Partners“ parduodant verslą Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvos TV3 televizijos grupę, pasipylė įvairūs vertinimai, tiek iš finansinės pusės, tiek iš sandorio reikšmės. 100 proc. Baltijos šalių verslo parduota už 115 mln. eurų, arba už 2016 metų 12 veiklos pelnų (EBIT), pranešė MTG per „Nasdaq“ Šiaurės šalių biržą.

Pastaruoju metu pasikeitus prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ vadovams, rinkoje kilo diskusijų banga - vieni tokios didelės korporacinės struktūros permainas laiko įprastomis, kiti pasigenda skaidrumo ir aiškesnio pokyčių pagrindimo. Dauguma BNS kalbintų įvairių sričių ekspertų sutaria, kad naujai „Maxima LT“ vadovybei keliama užduotis įgyvendinti naują prekybos tinklo strategiją, skirtą atremti pokyčius rinkoje ir išlaikyti savo pozicijas.

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.

Pasaulį kartas nuo karto sukrečia tarptautiniai mokesčių skandalai. Nors Europos Sąjungos institucijose raginama šalims viešinti informaciją apie ypatingus lengvatinius susitarimus (angl. „sweetheart deals“), vis dar matoma, kad kai kuriose šalys to nepaiso. Vyriausybių susitarimai su tarptautinėmis kompanijomis įtraukiami į konkurencinę kovą.

Prieš kelias dienas prisiekusi Vyriausybė pagaliau pademonstravo profesionalumą ir įnešė šviesos, kurios labai trūko tamsioje gruodžio pradžioje, mokesčių pakeitimuose. Startas buvo geras, nes buvo pataisyta kelios svarbios paskubomis siūlomos iniciatyvos, bet maksimalų rezultatą temdo oportunistinis požiūris į akcizų surinkimą.

 Vyriausybei pritarus radikaliam alkoholio akcizų auginimui nuo kitų metų, Lietuva tampa pasaulinio lygio eksperimentu, nes šiuo metu nei vienoje valstybėje pasaulyje nėra taikomi vienodi alkoholio akcizai vienam laipsniui neatsižvelgiant į alkoholio rūšį. Būtent tokius siekius pažymi radikalus alkoholio akcizo auginimas.

Kareivis Šveikas yra pasakęs, kad ta valdžia, kuri pabrangina alų – ilgai neišsilaikys. Valstiečiai atrodo žengia panašiu keliu, nes užsimojo į aukštumas pakelti alkoholio kainas. Visų pirma, tai radikalios pataisos, kurios greičiausiai ne tik, kad nesuvienodins rinkos sąlygų, bet, greičiausiai, pakenks biudžetui ir paskatins tautiečius važiuoti apsipirkinėti į Lenkiją.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė duomenis, kiek lietuviai suvartoja alkoholio. Pagal jų pateiktą statistiką, vienam gyventojui tenka beveik 18 litrų per metus absoliutaus alkoholio. Taip kartu su Baltarusija tampame pirmaujančia valstybe Europos regione. Iš kur PSO gavo šiuos duomenis? Švelniai tariant, jie visiškai prasilenkia su realybe. Pirmiausia paanalizuokime tarptautinius tyrimus.

Reali situacija ir situacijos vertinimas – nėra vienas ir tas pats. Išsirinkę naują Seimą, kasdien girdime: reikia alkoholio prekybos monopolio, nes geriame be saiko, daugiau net nei Rusija. Bet ar tikrai? Paimkime Europos Komisijos tyrimą „Special Eurobarometer 331“, skirtą išsiaiškinti Europos Sąjungos (ES) gyventojų alkoholio vartojimo įpročius ir požiūrį. Pagal šį tyrimą, Lietuva alkoholio vartojimo srityje yra vidutiniokė.

Finansų ministerijos sprendimą anksčiau laiko išpirkti dalį tarptautinėse rinkose išplatintų Lietuvos obligacijų vertinti sunku, kol nėra žinoma šių vertybinių popierių išpirkimo kaina, teigia Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Yra neatskleista pagrindinė informacija - kokia kaina buvo išpirktos obligacijos. To nežinant teiginys apie skolos aptarnavimo išlaidų sumažinimą yra visiškai tuščias.

Valstybė neturėtų steigti komercinio banko, nes šiuo metu bankų sektoriuje yra tinkamai veikianti konkurencinė aplinka, kurioje valstybės dalyvavimas galėtų turėti neigiamų pasekmių visai sistemai, mano analitikai. Vieni tai vadina utopija, nes toks bankas nesuvaldytų rizikos, kiti sako, jog tokiam bankui pirmiausia reikia didelio kapitalo, treti pritaria idėjai sukurti regionų finansavimo platformą, kurios pagrindas galėtų būti Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas santūriai vertina Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut Limited“ atėjimą į Lietuvą. Stasys Kropas pabrėžia, kad daugėjant rinkos žaidėjų, svarbu visiems užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. „Konkurencija didėja ir tas yra gerai, naujos technologijos bankas kelia tiek iššūkių, tiek suteikia naujų galimybių, tačiau reikia turėti omenyje tai, kad žaidimo taisyklės visiems turėtų būti tokios pačios.

Pastaruoju metu kainos Lietuvos degalinėse šokinėja tarsi per pasiutpolkę – tai beveik siekia eurą, tai vėl grįžtą prie 90 euro centų ribos. Tačiau po kelių mėnesių už kurą gali tekti atseikėti gerokai brangiau, o tai padarytų įtaką ir kitoms kainoms šalyje. Naftą eksportuojančių šalių karteliui OPEC sutarus peržiūrėti naftos gavybos strategijas ir galbūt mažinti jos kiekius pasaulinėje rinkoje, naftos kainos pajudėjo link aukščiausių taškų šiais metais.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paleista sistema i.MAS kol kas veikia testiniu režimu, tačiau ne už ilgo visiems verslams teks įprasti prie sąskaitų faktūrų ir važtaraščių teikimo elektroniniu būdu. Pasak verslų asociacijų atstovų, su iššūkiais susidurs tiek didesnės įmonės, tiek smulkusis verslas.

Marius DUBNIKOVAS, finansų ekspertas, analitikas Įsibėgėjant eiliniams naujiems metams dauguma sugalvoja ne tik naujametinių pasižadėjimų, bet ir galvojame apie aplinkybes, kurios lems ar sugebėsime numesti svorio, sutvarkyti šeimyninį gyvenimą ar pataisyti finansinę padėtį. Paprastai jei žmogui užduodamas klausimas, kurias tris sritis norėtum patobulinti, beveik be išimties bus įvardinti šeimos, sveikatos ir finansų sritys.

Kad ir kaip atrodytų keista ir paradoksalu, tačiau tie, kurie turi pasiskolinę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, tikrai turėtų laukti infliacijos. Šiuo metu pinigai, kurie „guli kojinėje“ ir niekur nedirba ne tik nepraranda vertės bet ir dėl neigiamos infliacijos arba kitaip defliacijos įgauna didesnę vertę. Tai vyksta nepaisant Europos centrinio banko (ECB) titaniškų pastangų įsukti ekonomiką.

Visa Europa šiurpsta nuo pabėgėlių. Graikija imasi už galvos, Vengrija jų nenori nei matyti nei girdėti. Tik ne vokiečiai, kurie kiekvienoje grėsmėje sugeba įžvelgti galimybę. Turbūt dėl to Vokietija galingiausia ekonomika Europoje. Vokietija praėjusiais metais bendrąjį vidaus produktą (BVP) padidino 1,6 proc. ir to pakako, kad metus baigtų su 18 milijardų eurų biudžeto pertekliumi. Palyginimui visas Lietuvos metų išlaidų biudžetas sudaro 8,3 mlrd. eurų.

Prisiimant ilgalaikius įsipareigojimus, dažniausiai tai būna būsto paskola, reikia įvertinti ar sugebėsiu gražinti skolą. Reikia įvertinti ar galėsiu mokėti įmokas ateinančius gal net 30 metų, būtent toks terminas populiarus tarp jaunų ką tik pradėjusių uždirbti šeimų, kurios optimistiškai žvelgia į ateitį. Pirkti būstą pasinaudojant paskola yra normalu, tačiau šiuo metu aktualu (labiau nei bet kada anksčiau) įvertinti galimus palūkanų pasikeitimus.

 Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas. Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) pradėtą ekonomikos skatinimo programą kritikai vertina neigiamai, nes ji gali sukelti ekonomikos krizę, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ji atneš teigiamų rezultatų, nes tokia programa jau ne kartą pritaikytą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Šiandieną nedarbas JAV siekia 5,5 proc. Reikia prisiminti, kad Europoje – apie 10 proc.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose veiklą pradėjo pirmoji licencijuota bitkoinų birža, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad bitkoinai susidūrė su didele pasitikėjimo problema, kuri dar nėra išspręsta.     „Bitkoinų keityklos daugelyje pasaulio vietų praėjusiais metais viena po kitos pradėjo skelbti apie bankrotus, prarastus ar pavogtus bitkoinus ir panašiai.

Smarkiai nukritusios naftos kainos ilgainiui sumažins prekių kainą, prognozuoja Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.     „Naftos kainos kritimas neabejotinai skatins patį vartojimą, nes pas žmones lieka apčiuopiamos pinigų sumos kišenėse ir tos sumos greičiausiai nueis vartojimui, nes žmonės to netraktuoja kaip tam tikros sutaupytos pinigų sumos. Pats naftos kainos kritimas ilgainiui turės mažinti pačių prekių kainą.

Pernai tiksliausiai JAV dolerio kursą prognozavusi Nyderlandų bankininkystės ir finansų įstaiga ING neseniai paskelbė, kad iki 2017-ųjų euro ir dolerio vertė susilygins. Dėl to gali kilti pagunda pradėti pirkti JAV valiutą, tačiau Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas įspėja, kad eiliniams žmonėms priimti tokį sprendimą per daug rizikinga. „Reikia suprasti, kad gyventojams, kurių paskolos, atlygimai ir išlaidos yra eurais, pirkti dolerius būtų labai drąsu.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas tikina, kad dabar vyksta tiek Pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos augimas. Specialistas pabrėžia, kad krizės kartojasi ciklais, tad, esant ekonomikos augimo įkarštyje, reikia nepamiršti pasiruošti artėjantiems iššūkiams.  „Mes turime gerą laiką. Jeigu pažiūrėtume į labai svarbų skaičių, smulkaus ir vidutinio verslo optimizmą Europoje ir Pasaulyje, šis indeksas paskutinius du, tris metus aktyviai kyla į viršų.

Šie metai paskutiniai, kai verslas pagal galiojančią įstatymo nuostatą dar gali pasinaudoti investicijoms taikomomis mokestinėmis lengvatomis, - perpus sumažinti apmokestinamąjį pelną, praneša „Lietuvos žinios“. Skaičiuojama, kad dėl lengvatos valstybės biudžetas kasmet negauna iki 120 mln. litų šio mokesčio. Tačiau pramonininkai tikina, jog taip skatinamos investicijos sparčiai atsipirks ir papildys biudžetą kitų mokesčių įplaukomis. Aišku, jei investuoti bus skatinama ir toliau.

44,3 mlrd. litų – tokią sumą liepą pasiekė ir rekordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai paskolų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų. Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos bankuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o pinigai neįdarbinami.

Šiuo metu esame paskutiniajame krizės sprendimo etape, teliko išspręsti valstybių skolų problemos ir su sunkmečiu bus galutinai susitvarkyta, mano Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas. „Kai tik pavyks valstybių problemų kamštį pajudinti ir išmušti į priekį, galėsime pasiekti tvaraus ekonominio augimo laikotarpį. Esame kryžkelėje, išsprendę valstybių skolų problemas galėtume iš jos išeiti. Tam pagrindo yra daug.

Į neigiamus įvykius rinkose lietuviai dažnai linkę reaguoti stipriau nei kolegos užsienyje. Pastarąsias kelias savaites akcijų indeksai tai raudonavo, tai žaliavo. Daugelis lietuvių, kaip ir kolegos užsienyje, pasidavė masinei panikai ir puolė parduoti akcijas. Kalbinami investuotojai ir ekspertai nesutaria, ar tai buvo teisingiausias sprendimas, tačiau pabrėžia, kad pastarieji neramumai rinkose – puikūs laikai spekuliantams. Spekuliantų rojus „Kai indeksas svyravo 5 proc.

Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai. Rugpjūtis šįmet nė iš tolo neprimena atostogoms būdingo atsipalaidavimo. Niekas negali nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuostolių banga pasiekė ir provinciškai apsnūdusią Lietuvą.

Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai. Prarastume dešimtadalį eksporto Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt.

Savaitė Vilniaus biržoje prasidėjo niūriomis nuotaikomis. Rinkoje esant vienam ar keliems aktyvesniems pardavėjams iš užsienio pirkėjų gretos išlieka retos ir tai lemia spartesnį rinkos kritimą žemyn. Indeksas OMXV krito daugiau nei 2 proc. iki 150 punktų žymos arba žemiausio taško per beveik paskutinius šešis metus. Investuotojai tesudarė 396 sandorius už 763 tūkst. litų. Net 23 bendrovių akcijos pigo ir vos 3 – pabrango.

Artėjant dienai, kai naujoji Vyriausybė turės galutinai apsispręsti, ar parduoti „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, pastarasis ant stalo meta vis stipresnius kozirius. Lenkų valdomos „Mažeikių naftos“ vadovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad negavus „Klaipėdos naftos“ akcijų, ko gero, atsisakytų produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą.

Klumpančios akcijų rinkos visame pasaulyje netruko įbauginti ir Lietuvos investuotojų - investicinių instrumentų poreikis sumažėjęs. Akcijų rinkų žinovai siūlo atidžiau pasidairyti, kokių produktų šiuo metu vertėtų įsigyti akcijų rinkoje, bet pinigų kojinėse nepūdyti. Kadangi Lietuvoje investavimas dar yra naujovė, prastos žinios iš už Atlanto nepatyrusiam investuotojui gali sukelti didesnę paniką, nei ji iš tikrųjų turėtų būti.

Prasidėjus Rusijos karui su Gruzija, akcijų rinka Rusijoje ryškiai krito, o Lietuvos investuotojai susizgribo: jie sparčiai traukiasi iš investicinių fondų. Nuo gegužės 10 d. Rusijos akcijų rinka krito 30 proc. Kai kurie Lietuvos investuotojai įžvelgia ilgalaikę perspektyvą ir godžiai investuoja į su šia rinka susietus fondus, o kiti atsitraukia artimiausiu metu nesitikėdami nieko gero nei Rusijos politikoje, nei ekonomikoje.

Klubas „Pinigų srautas“ organizavo vertybinių popierių rinkos profesionalų ir investicinių fondų valdytojų dalyvių diskusiją apie padėtį vertybinių popierių rinkoje. Finansų rinkose susiklosčiusi padėtis Lietuvos investuotojus verčia gerokai pasukti galvą. Atrodo, kad pagrindiniai pastarųjų metų greito pelno šaltiniai – nekilnojamasis turtas ir akcijų rinkos – išsikvėpė. O infliacija lyg tyčia pinigų vertę ryja itin sparčiai.

Narystė Europos Sąjungoje mūsų šalies vertybinių popierių rinką paveikė taip, kad šiuo metu mažesnė nei 4 mln. litų apyvarta biržoje kartais vertinama kaip nelabai įdomi. Nuo įstojimo į ES iki dabar OMXV indeksas paaugo apie 300 procentų.

Kasmet apie savo veiklos pergrupavimą skelbianti SBA grupė neišbrenda iš nuostolių - grupės įmonės ramsto viena kitą paskolomis, moka duoklę pagrindiniam akcininkui pirkimo-pardavimo maržų ar apmokėjimų už konsultavimo paslaugas pavidalu ir geriausiu atveju skaičiuoja simbolinius pelnus.

"Alytaus tekstilėje" darbo netekusiems žmonėms pinigų iš buvusios darbovietės tikėtis būtų pernelyg naivu, teigia "Lietuvos žinios".  Visas "Alytaus tekstilės" nekilnojamasis turtas yra įkeistas didžiausiems įmonės kreditoriams. "Vienas didžiausių įkeisto turto turėtojų yra šilumos tiekėjas "Litesko", jam 14 mln. litų vertės ilgalaikio turto įkeista pernai gruodžio 31 dieną", - LŽ sakė JT finansų makleris Marius Dubnikovas.

Akcijų kainų griūtis pasaulio akcijų rinkose ketvirtadienį neaplenkė ir Vilniaus vertybinių popierių biržos, tačiau didelės akcijų kainų korekcijos nematyti, praneša "Vz.lt". „Ketvirtadienį bus trečia akcijų kainų kritimo diena Vilniaus biržoje ir ji gali pasižymėti tuo, kad rinkoje pasirodys stabilizavimosi pradžia, tačiau indeksas gali išlikti neigiamas.

Valstybei nutarus nebeužsiimti elektros verslu ir labai pelningai parduoti Rytų skirstomuosius tinklus (RST), tai vertėtų padaryti pirmąjį šių metų pusmetį.

Bendrovei "Alytaus tekstilė" ekspertai prognozuoja bankrotą, o Valstybės kontrolės paraginta Ūkio ministerija įmonei pasistiebti duoda kelis mėnesius, jei ne - valstybės dėmesys išseks.