mahmoudas ahmadinejadas

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pasveikino naujojo JAV prezidento iniciatyvą suartėti su musulmonų pasauliu, tačiau pareikalavo, kad Vašingtonas atsiprašytų dėl anksčiau prieš Iraną įvykdytų „nusikaltimų“. M. Ahmadinejadas pareiškė, kad JAV prieš Iraną veikė pastaruosius 60 metų. „Tie, kas kalba apie pokyčius, turi atsiprašyti Irano žmonių ir stengtis ištaisyti savo praeities nusikaltimus“, - kalbėjo Irano prezidentas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas telefoninio pokalbio metu pasveikino Gazos ruožą valdančio „Hamas“ judėjimo politinį vadovą Khaledą Mashaalą su pergale prieš Izraelį, skelbia naujienų agentūra AFP. Be to, Irano prezidentas, pridūręs, kad sionistai turi būti nubausti, paragino, jog Izraelis kuo greičiau išvestų savo karius iš Gazos ruožo. Priminsime, kad sausio 18 dieną Izraelis paskelbė apie vienašališkas paliaubas.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO), kurią šiuo metu sudaro Rusija, Kinija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas bei stebėtojo statusą turintys Indija, Iranas, Mongolija ir Pakistanas. ŠBO kūrimosi pradžia - 1996 m. balandžio mėn., kai Kinijos mieste Šanchajuje susitiko tuomečiai Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano vadovai.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas yra pagarsėjęs dėl savo ilgų darbo valandų ir chaotiškos darbotvarkės, tačiau tai gali atsiliepti jo politinei karjerai. Abejonių kilo po to, kai šį trečiadienį paskutinę minutę buvo atšaukta kalba apie valstybės statistiką ir planavimą, ir ministrų kabineto susitikimas vyko be prezidento. Taip pat atšaukta kalba karių atminimo renginyje.

Rusų karinių laivų pasiplaukiojimas Karibų jūroje ir Maskvos draugystė su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu – toli gražu ne vieninteliai signalai Vašingtonui, kad gali būti suduotas rimtas smūgis dar XIX a. paskelbtai Monro doktrinai. Ir ideologiniais sumetimais, ir trokšdami naujų rinkų,  Lotynų Amerikos šalyse pastaruoju metu vis aktyviau veikia Kinija ir Iranas.

Didžiausia Irano automobilių gamybos kompanija „Iran Khodro“ paskelbė apie savo sumanymą sukurti specialiai moterims skirtą automobilių seriją, skelbia BBC. Šie automobiliai pasižymės ne tik ypatinga technine charakteristika, nuo įprastų transporto priemonių jie skirsis švelniomis spalvomis ir „moterišku“ interjeru. Automobiliai sukonstruoti taip, kad važiuojančioms apsipirkti ar vežančioms vaikus į mokyklą Irano moterims būtų paprasčiau juos valdyti.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė esąs pasirengęs stoti į debatus su kandidatais į JAV prezidentus – demokratu Baracku Obama bei respublikonu Johnu McCainu. M. Ahmadinejadas teigia, kad su abiem politikais galėtų susitikti savo vizito Niujorke metu. Niujorke Irano prezidentas lankysis, kai šiame mieste vyks Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesija.

Pekine prasidėjo vasaros Parolimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, pranešė BBC. Tris valandas truksiančiose iškilmėse dalyvauja 6 tūkstančiai aktorių ir muzikantų bei 4 tūkstančiai neįgalių atletų iš 150 pasaulio šalių. 20 sporto šakų varžybos Pekine vyks iki rugsėjo 17 d. Pranešama, kad atidarymo ceremonijoje dalyvauja Vokietijos prezidentas Horstas Köhleris, Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, Pietų Korėjos premjeras Han Seung Soo bei dar apie 20 aukštų svečių iš užsienio šalių.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas atrodo savarankiškai išsiaiškino karo Gruzijoje priežastis. Pasak jo, konfliktą šioje šalyje sukėlė sionistai. „Mes turime informacijos, kad Gruzijoje problemas sukėlė sionistai. Tačiau mes tikimės, kad Kaukazo tautos sugebės išspręsti savo problemas ir toliau gyvens taikoje“ – teigė M. Ahmadinejadas, kuris yra pagarsėjęs kaip aršus Izraelio valstybės priešas. Irano prezidentas kalbėjo ir apie santykius su JAV.

Žmogus, užimantis formaliai aukščiausią postą, nebūtinai yra pats įtakingiausias veikėjas. Tokia tiesa buvo galima įsitikinti ir karo Gruzijoje metu, kai formaliai daugiau galių turintis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas buvo visiškame premjero Vladimiro Putino šešėlyje. Be to, ne paslaptis, kad JAV prezidentui George‘ui W. Bushui didelę įtaką daro viceprezidentas Dickas Cheney, kuris yra vadinamas vienu aršiausių Vašingtono vanagų.

Pirmą kartą po 1979-ųjų Jungtinės Amerikos Valstijos planuoja pasiųsti savo diplomatus į Iraną. Ten po 30 metų pertraukos JAV planuoja įsteigti savo diplomatinę būstinę, praneša „The Guardian“. Dienraščio teigimu, jau kitą mėnesį JAV ketina kreiptis dėl galimybės Teherane  įkurti specialiųjų interesų atstovybę, kuri iš esmės atliktų JAV ambasados vaidmenį. Tai leistų JAV pasiųsti  į Teheraną savo diplomatus.

Izraelio gynybos ministras perspėjo, kad grėsmės atveju jo šalis yra pasiruošusi veikti prieš Iraną, rašo BBC. Ehudas Barakas Tel Avive pareiškė, kad Izraelis praeityje jau įrodė, jog nedvejoja, kai šalies gyvybiniai saugumo interesai yra pavojuje. Taip ministras reagavo į Irano raketų bandymus. Tačiau, anot ministro, prieš imantis kraštutinių veiksmų reikia išbandyti diplomatines priemones.

Prancūzijos energetikos giganto „Total“ vadovas sako neinvestuosiąs į Iraną dėl pernelyg didelės rizikos regione. Kaip praneša ketvirtadienio „BBC, Prancūzijos energetikos milžinė „Total“ turėjo planų pietiniuose Irano regionuose  plėtoti naftos telkinius, tačiau kompanijos vadovas Christophe de Margerie „Financial Times“ patikino to nedarysiąs. Ch. de Margerie šitaip pareiškė dieną po to, kai Iranas į orą paleido gausybę bandomųjų raketų.

Po to, kai vakar perspėjo apie galimybę JAV karinės intervencijos atveju sunaikinti šios šalies bei Izraelio laivyną Persijos įlankoje, Iranas trečiadienį atliko bandomuosius tolimojo nuotolio raketos „Shahab-3“ bandymus, skelbia BBC. 9 raketos „Shahab-3“, kurios gali skrieti 2 tūkst. kilometrų, buvo paleistos iš atokios Irano dykumos. Irano valstybinė spauda atvirai didžiuojasi tuo, kad šios raketos gali pasiekti pagrindinio priešo Izraelio teritoriją.

Šią gegužę po aštuonerių metų pertraukos buvo atnaujintos Sirijos ir Izraelio derybos, o liepos 13 d. Paryžiuje gali susitikti ir šių valstybių vadovai. Tarpininkaujant Turkijai, Sirija ir Izraelis derasi dėl taikos ir galimo Golano aukštumų, kurias izraeliečiai okupavo dar 1967 m., grąžinimo Damaskui. Optimistai tikisi, kad teigiama derybų baigtis gali iš esmės pakeisti padėtį Artimuosiuose Rytuose. Ne veltui juk sakoma, kad be Sirijos galima kariauti, tačiau neįmanoma pasiekti taikos.

Iranas antradienį pareiškė toliau vykdysiąs urano sodrinimo darbus, kuriuos jis laiko savo "raudonąja linija", praneša šalies oficiali naujienų agentūra IRNA. Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana šeštadienį įteikė Iranui didžiųjų Vakarų valstybių pasiūlymą dėl prekybos santykių ir kitų paskatų, kuriomis mėginama įtikinti šią šalį sustabdyti įslaptintą branduolinę programą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana šeštadienį įteikė Iranui Vakarų valstybių pasiūlymą dėl prekybos santykių ir kitų paskatų, kuriomis mėginama įtikinti šią šalį sustabdyti įslaptintą branduolinę programą, sakė C.Solanos atstovė spaudai. Pasak jos, į Teheraną atvykęs C.Solana pasiūlymus pateikė Irano užsienio reikalų ministrui Manouchehrui Mottaki ir šiuo metu toliau tęsia derybas.

Iranas neprekiaus savo „orumu“ dėl šalies branduolinės programos, trečiadienį pareiškė prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas), prieš artimiausiomis dienomis įvyksiantį ES užsienio politikos vadovo vizitą, per kurį rengiamasi Teheranui pateikti naujus Vakarų valstybių pasiūlymus.

Kad ir kas laimėtų lapkritį įvyksiančius JAV prezidento rinkimus, Iranas iš naujo Amerikos lyderio tikisi "kitokio požiūrio", sakė prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, kurio interviu trečiadienį paskelbtas Italijoje. "Kad ir kas laimės rinkimus, esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos pasikeis, (kad) jos turės kitokį požiūrį", - italų dienraščiui "La Repubblica" sakė Irano lyderis.

Iranas kovoja su kaklaraiščių importu. Jie esą nesuderinami su šalies kultūra. „Įvežti rūbus nėra draudžiama, bet mes turime imtis priemonių, kad užkirstume kelią kai kurių gaminių, pirmiausiai kaklaraiščių, importui”, - ketvirtadienį sakė muitinės vado pavaduotojas Ashgaras Hamidis. Po Islamo revoliucijos 1979-aisiais žinybos laipsniškai įvedė griežtus aprangos ribojimus. Moterys privalo ryšėti skaras, vyrai - kostiumus stačiomis apykaklėmis.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ragina plėtoti Lietuvos ir Irano santykius. M.Ahmadinejadas pirmadienį priėmęs naujojo Lietuvos ambasadoriaus Iranui Dariaus Pranckevičiaus skiriamuosius raštus pabrėžė, kad būtina išnaudoti esantį potencialą. Pasak Irano vadovo abi šalys turi daug neišnaudoto potencialo turizmo, mokslo ir technologijų srityse, pranešė naujienų agentūra IRNA. D.Pranckevičius sakė, jog Lietuva norėtų plėsti ekonominius, politinius ir kultūrinius ryšius su Iranu.

Irano sostinėje Teherane atidarytas parkas, kuris yra skirtas vien moterims, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Parkas, kuris yra skirtas moterų laisvalaikiui bei sportui, vadinasi „Moterų rojus“. Čia moterys gali vaikščioti, bėgioti ir užsiimti kitu sportu neslėpdamos savo galvos po dangalu. Parką supa sienos, kad į jį neužklystų nepageidaujamas vyrų žvilgsnis. Kai kurie žmonės itin giria parko moterims idėją, nes šioje erdvėje moterys galės elgtis laisvai ir nesivaržyti.

Teheranas skundžiasi Jungtinėms Tautoms (JT) dėl Hillary Clinton, kandidatės į prezidentus, elgesio. Praėjusią savaitę viešoje kalboje kandidatės į JAV prezidentus užsiminė apie aplinkybes, kuriomis JAV pultų Iraną. Kaip teigia BBC, Demokratų partijos kandidatė H. Clinton TV interviu metu perspėjo Teheraną, kad jeigu ji taptų prezidente, JAV galėtų „visiškai sunaikinti“ Iraną atsakydamos į branduolinį išpuolį prieš Izraelį.

Iranas, kuris yra antras pagal dydį kartelio OPEC naftos gamintojas, nustojo pardavinėti naftą už dolerius, trečiadienį pareiškė šios šalies Naftos ministerijos atstovas. Kaip teigia CNN, taip esą siekiama sumažinti Teherano priklausomybę nuo Vašingtono, nes vis dar tebesitęsia nesutarimai dėl Irano branduolinės programos ir tariamo šios šalies kišimosi į įvykius Irake.

 Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) trečiadienį pakartojo savo abejones dėl pripažintos 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose versijos ir pavadino tas atakas „įtartinu įvykiu“. „Prieš ketverius ar penkerius metus Niujorke įvyko įtartinas įvykis“, - per mitingą šventajame Komo mieste, kurį tiesiogiai transliavo valstybinė televizija, sakė M.Ahmadinejadas. „Sugriuvo pastatas, ir jie sakė, kad žuvo 3 tūkst.

Aštuoni iš dešimties arabų pasaulio gyventojų nesimpatizuoja Jungtinėms Valstijoms, rodo ką tik surengtos apklausos rezultatai, paskelbti Vašingtone. Tyrimo, kurio metu Merilando universiteto ir instituto „Zogby International“ mokslininkai apklausė 4 tūkst. Maroko, Egipto, Jordanijos, Libano, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų gyventojų, duomenimis, JAV neigiamai vertina net 83 proc. apklaustųjų, o dar 70 proc. jomis nepasitiki.

 Pagrindinėje Irano atominėje elektrinėje Natanze pradėjo veikti 492 naujos urano sodrinimo centrifugos, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA, remdamasi gerai informuotais šaltiniais. „Trys kaskados po 164 centrifugas iš antrosios 3 000 centrifugų serijos pradėjo veikti Natanze“, - neįvardytas šaltinis sakė agentūrai.

Irane moterų seksualinis nepasitenkinimas yra 50 proc. skyrybų priežastis. Tokia statistika buvo paskelbta trečiojoje nacionalinėje konferencijoje „Šeima ir gimdymas“, kuri įvyko Teherane, praneša AKI. Pirmosios dvi konferencijos vadinosi „Šeima ir seksualinė sveikata“, tačiau Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas liepė žodį „seksualinis“ pakeisi neutraliu žodžiu „gimdymas“. Sprendimas pakeisti konferencijos pavadinimą sukėlė kai kurių religinių lyderių nepasitenkinimą.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas antradienį pranešė, kad Natance pradėti 6 tūkst. centrifugų uranui sodrinti montavimo darbai, pranešė Irano žiniasklaida. Šis pranešimas nėra naujiena. Praėjusią savaitę diplomatai iš Jungtinių Tautų (JT) Vienos biuro pranešė, kad Teheranas pradėjo manuoti pagerintas centrifugas, kurios leis paspartinti urano sodrinimą, jeigu bus būtina paversti jį branduolinio ginklo komponentu.

Iranas šeštadienį pareiškė, kad nedarys jokių nuolaidų mainais į paskatas, kurias siūlo Vakarai, siekiantys sustabdyti Irano branduolinę programą. „Iranas neparduos savo teisių mainais į paskatinimus“, - žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Gholamas Hosseinas Elhamas.

JT turimais duomenimis, Iranas toliau vykdo branduolinio ginklo kūrimo programą, nors 2003 metais buvo skelbta, jog Iranas nutraukė šią veiklą, praneša BBC. Kad branduolinio ginklo kūrimo programa tebevykdoma leidžia manyti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TAEA) turimi dokumentai. Tačiau Irano atstovas TAEA Asgharas Soltaniehas jau pareiškė, jog šis dokumentas yra klastotė.

Vasario 25 diena: JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, pradėdama vizitą Azijoje, lankysis Pietų Korėjoje. Vėliau C. Rice kelias pasuks į Kiniją bei Japoniją. Per susitikimą Vašingtone JAV, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Kinijos, Vokietijos be Prancūzijos politikai vėl svarstys nerimą keliantį Irano branduolinės programos klausimą.

Irano revoliucinių gvardijų vadas Mohammedas Ali Jafari pareiškė, kad Izraeli netrukus bus sunaikintas Libane veikiančios grupuotės „Hezbollah“ rankomis, skelbia „Haaretz“.Kaip žinia, Iranas yra vienas iš teroristine laikomos grupuotės rėmėjų. Viltį, kad Izraelis bus sunaikintas Irano Revoliucinių gvardijų vadas išreiškė laiške „Hezbollah“ vadui Hassanui Nasralah, kuriam išreiškė užuojautą dėl vieno grupuotės lyderių bei kadaise labiausiai JAV ieškomo teroristo Imado Mughniyah žūties.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas išsakė komentarus dėl JAV prezidento G. Busho vizito Artimuosiuose Rytuos, praneša BBC. Interviu televizijos kanalui „Al Jazeera“ jis teigė, jog G. Bushas siekė destabilizuoti regioną, įspėdamas apie grėsmę, kurią kelia Irakas. Jis taip pat pasakė, jog Izraelis neišdrįs atakuoti Irano. M. Ahmadinejado pasisakymas sutapo su pasirodžiusia naujiena apie tai, kad Izraelis išbandė balistinę raketą.

Nors Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Machmūdas Achmadinežadas) kol kas gali džiaugtis aukštomis naftos kainomis, jo viešpatavimui Irano Islamo Respublikoje neužilgo gali ateiti galas. To priežastis galėtų būti „kvapą gniaužiančios“ prezidento nesėkmės ekonomikos fronte, kurios gali lemti jau šių metų kovą vyksiančių parlamento rinkimų rezultatus, antradienį skelbia britų dienraščio „The Times“ apžvalgininkas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas kreipėsi į šalies gyventojus ragindamas taupyti dujas, kurių vartojimas smarkiai išaugo dėl neįprastai šaltos žiemos, pranešė „Newsru.co.il“. „Gyventojai privalo rengtis šilčiau ir sumažinti temperatūrą savo namuose, jie turi pagalvoti apie kitus žmones, kuriems dujų gali neužtekti“, - pareikalavo šalies vadovas vyriausybės posėdyje.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ketvirtadienį pareiškė pritarsiantis draugiškų santykių tarp Irano bei JAV atkūrimui, jei tokie santykiai pasitarnaus islamiškosios respublikos interesams, praneša „Haaretz“.„Tačiau šiandien tai nėra aktuali tema ir santykių, nutrūkusių dar 1979 metais, pagerinimo šiuo metu siekiama nebus“ – kalbėjo ajatola.

Saudo Arabijos pareigūnams taikant griežtas saugumo priemones, beveik 2 mln. musulmonų, dalyvaujančių šių metų hadže, pirmadienį iš Mekos keliauja į Minos slėnį.Hadžo - kasmet vykstančios piligriminės kelionės į Meką - dalyviai vilkėdami baltai ėjo ar autobusais važiavo į Miną, esančią už 5 km į rytus nuo šio musulmonams švento miesto. Jie keliauja pranašo Muhammado (Muhamado), atlikusio tokią kelionę daugiau kaip prieš 1,4 tūkst. metų, pėdomis.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, jog vis dar tikisi surengti debatus su didžiausiu savo oponentu - JAV vadovu George'u Bushu. Žurnalistams Teherane M. Ahmadinejadas  sakė norįs diskusijos apie pasaulio raidą, rašo „Deutsche Welle“. Kontraversiškasis Irano lyderis teigė, jog rugsėjį pateiktas pasiūlymas G. Bushui surengti pokalbį  „akis į akį vis dar galioja, o tokie debatai būtų naudingi sprendžiant pagrindines pasaulio problemas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pirmadienį pareiškė, kad Teheranas norėtų pasirašyti ekonominį bei saugumo paktus su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, praneša BBC.Tokius siekius Irano prezidentas išreiškė viešėdamas Katare, kur vyksta Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitikimas. M. Ahmadinejadas – pirmasis Irano prezidentas, kada nors atvykęs į šį susitikimą.

ES užsienio reikalų vadovas Javieras Solona Londone susitiks su pagrindiniu Irano branduolinės programos derybininku Saeed Jalilio, praneša BBC.Po šio susitikimo paaiškės, ar JAV ir jos sąjungininkai taikys Iranui dar griežtesnes sankcijas, mano ekspertai. Nepaisant didelio JAV ir jos partnerių Europoje spaudimo, Rusija ir Kinija sankcijų taikymui priešinasi.

Irano teismas antradienį išteisino buvusį šalies derybininką Hosseiną Mousavianą, kaltintą šnipinėjimu bei slaptų valstybės dokumentų pasisavinimu, skelbia CNN.Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas prieš keletą savaičių leido suprasti, jog jis neigiamai vertina H. Mousavianą bei kitus „tėvynės išdavikus“ bei baiminasi, jog „priešiškos“ jėgos siekia paveikti teismų sprendimus branduolinio šnipinėjimo bylose.

Arabų šalių vadovams – paskutinė galimybė susitarti dėl bendrų pozicijų derybose su Izraeliu ir JAV. Ketvirtadienį prestižiniame Egipto Šarm al-Šeicho kurorte šios šalies vadovas Hosni Mubarakas priima Jordano ir Palestinos Savivaldos lyderius, o jau penktadienį Egipto sostinėje Kaire turėtų paaiškėti, kurios arabų šalys dalyvaus kitą savaitę prasidėsiančioje Artimųjų Rytų taikos konferencijoje JAV Anapolio mieste.

Amerika ir Izraelis slapta ruošia veiksmų planus Irano atžvilgiu, jei šis sukurtų atominį ginklą, remdamasis savo šaltiniais skelbia britų dienraštis „The Telegraph“. Pasak leidinio, du nesutaikomi Teherano priešininkai ruošiasi tam, ką jie ilgą laiką vadino nepriimtina įvykių eiga, nes sumanymas smogti Iranui smūgį iš oro ir sunaikinti jo branduolinius objektus neefektyvus, o pastangas įvesti tarptautines sankcijas žlugdo Kinija ir Rusija.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pasiūlė OPEC grupės šalims liautis atsiskaitymo už naftą piniginiu vienetu laikyti JAV dolerį, praneša BBC.Tokį pasiūlymą M. Ahmadinejadas išreiškė per vieną iš retų OPEC valstybių narių susirinkimų. Irano prezidentas, pavadinęs dolerį beverčiu popiergaliu,  tikėjosi, kad toks jo pasiūlymas, kuriam itin prieštaravo JAV sąjungininkė Saudo Arabija, bus įtrauktas į bendrą susitikimo pabaigoje priimtą deklaraciją.

Kontraversiškasis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad JAV ir jos sąjungininkai turi atsiprašyti dėl veiksmų prieš Irano atominę branduolinę programą. M. Ahmadinejadas taip pat pažymėjo, jog paskutinė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ataskaita apie Irano branduolines galimybes yra "teisinga", skelbia BBC.

Iranas jau turi 3 tūkst. centrifugų, kurių užtenka tam, kad būtų galima pradėti pramoninę branduolinio kuro, tinkamo branduoliniams ginklams, gamybą, Tarptautinės atominės energetikos (TATENA) vadovo Mohamedo ElBaradei išartus žodžius cituoja „The Guardian“.Tokią ataskaitą M. ElBaradei pristatė 30 šalių atstovus vienijančiai TATENOS tarybai. Teigiama, kad ši ataskaita bus dar vienas paskata JAV bei Europos šalims raginti Jungtinių Tautų Saugumo tarybą įvesti papildomas sankcijas Iranui.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pirmadienį viešai išvadino savo kritikus „išdavikais“, kurie esą dirba Vakarams, ir pagrasino surengti su jais susidorojimą, rašo „Guardian Unlimited“.M. Ahmadinejado teigimu, kai kurie Irano politikai siekia sabotuoti šalies branduolinę programą, tokiu būdu esą kenkdami netgi labiau, negu Irano „užsienio priešai“. Tokiems „elementams“ esą gali ateiti metas, kai jie bus išviešinti Irano tautos akivaizdoje.

„Apvalaus“ gimtadienio išvakarėse žmonės guodžiasi sakydami, kad, pavyzdžiui, keturiasdešimt – viso labo tik skaičius. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie 100 dolerių už barelį kainuojančią naftą, rašo dienraštis „Financial Times“. Tačiau tokios gairės padeda koncentruoti protus. Naftos kainai grasinant įveikti 100 dolerių ribą, politikai visame pasaulyje turės kaip reikiant pasukti galvą apie strategines tokio fakto pasekmes, tvirtina dienraštis.