mahmoudas ahmadinejadas

Iranas atmetė Jungtinių Tautų pasiūlymą dėl didžiosios dalies Teherano turimo urano išsiuntimo į užsienį tolimesniam sodrinimui, vėlų ketvirtadienio vakarą pranešė „New York Times“. Teigiama, kad Iranas norėtų pats vykdyti tolimesnį urano sodrinimą, kurį galėtų prižiūrėti JT stebėtojai. Tačiau ekspertai baiminasi, kad taip Iranas vis viena sieks pasigaminti branduolinį ginklą.

Iranas nesirengia atsisakyti savo teisės vystyti branduolinę energetiką, tačiau yra pasirengęs bendradarbiauti tokiais klausimais kaip branduolinis kuras, branduolinės elektrinės ar branduolinės technologijos, teigia prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas antradienį pareiškė, kad Iranas nesustabdys savo branduolinės programos tol, kol Izraelis turi branduolinį ginklą, skelbia „Haaretz“. „Kai neteisėtas režimas turi branduolinių ginklų, kitų šalių valstybių teisė į branduolinės energetikos vystymą taikiems tikslams negali būti paneigta“ - kalbėjo M. Ahmadinejadas per susitikimą su Turkijos ministru pirmininku Recepu Tayyipu Erdoganu.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas ir toliau kursto liepsnas santykiuose su Izraeliu. Šįkart jis pareiškė, kad Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas grasino panaudoti branduolinius ginklus Gazos ruože, pirmadienį skelbia „The Guardian“. Turkijos ir Izraelio santykiai šiuo metu išgyvena gilią krizę. Krizė prasidėjo, kai šio mėnesio pradžioje Turkija nesutiko leisti Izraeliui dalyvauti šalyje turėjusiose vykti NATO karinių oro pajėgų pratybose.

Irano valstybės pirmtakės Persijos susikūrimas datuojamas II tūkstantmečiu prieš mūsų erą, Iranu valstybė oficialiai pasivadino 1935 m., o dabartinį Irano Islamo Respublikos pavadinimą pasirinko po 1979 m. revoliucijos. Iranas yra islamiška valstybė, jos prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nuolat pasisako prieš žydų valstybę Izraelį.

Izraelis turi pakankamai išteklių pulti Irano branduolinius objektus, tačiau tokia operacija būtų labai kompleksiška ir politiškai rizikinga, rašo „Christian Science Monitor“. Ar gali Izraelis atakuoti Iraną? Trumpas atsakymas būtų taip, tačiau veikiausiai Izraeliui nepavyktų sunaikinti visų Irano branduolinių objektų, o tai sukeltų riziką, kad Izraelio užnugaryje lieka dar aršesnis ir dar labiau jo nekenčiantis priešas. Iranas teigia, kad jo branduolinė programa yra taiki.

Nobelio taikos premiją JAV prezidentas Barackas Obama gavo tikrai per anksti, rašo Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ internetinė svetainė. JAV prezidentas kol kas negali pasigirti jokiais realiais diplomatiniais pasiekimais ir galima abejoti, ar tokių pasiekimų sulauksime netolimoje ateityje. Anksčiau buvo įprasta, kad Nobelio taikos premija yra teikiama politikui, galinčiam pasigirti svariais diplomatiniais laimėjimais.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pradeda susidurti su realybe užsienio politikoje. Ji labai paprasta – kiekviena valstybė turi savo nacionalinius interesus arba, kitaip tariant, B. Obamos idealizmas susiduria su skaudžia realybės siena. B. Obama tikriausiai yra pirmasis nuo Johno Kennedy laikų JAV prezidentas idealistas. Drįsčiau sakyti, galbūt net didesnis už jį. Tai pirmasis JAV vadovas, kuris Vakarų Europoje toks populiarus, kad net lenkia reitingus savo šalyje.

Pasas, kurį per kovą vykusius prezidentinius rinkimus viešai demonstravo Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, liudija žydiškas lyderio šaknis, rašo britų dienraštis „The Telegraph“. Atidžiau ištyrus prezidento paso fotografiją, paaiškėjo, jog anksčiau jo šeimos pavardė buvusi „Sabourjian“, kas išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „rūbų audėjas“. Šalia pavardės esanti žyma parodė, jog M.Ahmadinejado šeima į islamą atsivertė po jo gimimo.

Praėjusią savaitę vykusi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja išsiskyrė ne tuo, kad joje būtų priimti kokie nors esminiai sprendimai, galintys padėti išspręsti aktualiausias globalines problemas. Asamblėja tapo įsimintina dėl kelių itin skandalingų kalbų, kurias išdėstė Venesuelos, Irano ir Libijos vadovai. Tačiau skandalingos įvairiausio plauko pasaulio valstybių lyderių kalbos JT jau tapo kasdienybe.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ir toliau nepraleidžia nė vienos progos apjuodinti Izraelį. Šįkart iš Jungtinių tautų tribūnos Irano prezidentas išvadino Izraelį genocidą vykdančia, barbariška, rasistine valstybe. Atsakydami į šį išpuolį, iš salės išėjo dalies valstybių diplomatai. Dalies valstybių delegatai apskritai nėjo į salę klausytis aršaus antisemito kalbos. Priminsime, kad dar praėjusią savaitę M. Ahmadinejadas eilinį kartą ėmė kvestionuoti Holokausto faktą.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas karinio parado metu pareiškė, kad Teheranas „nukirs rankas“ bet kuriam užpuolikui. „Irano ginkluotosios pajėgos nukirs rankas bet kuriam užpuolikui dar iki jam nuspaudžiant gaiduką“ - teigė Irano prezidentas karinio parado, skirto paminėti 1980 metų rugsėjį prasidėjusį karą tarp Irano ir Irako, metu. „Nė viena pasaulio galia nėra tokia drąsi, kad pultų Iraną, nes mes esame labiau patyrę ir galingesni nei bet kada anksčiau“ - teigė M. Ahmadinejadas.

Kalbėdamas Teherano universitete, Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad Holokaustas buvo „melas“, sukurtas kaip pretekstas tam, kad būtų įkurta žydų valstybė. Jo teigimu, Holokaustas yra „nepatikrinama mitinė pretenzija“. Be to, M. Ahmadinejadas pridūrė, kad kiekvienas Irano gyventojas turi „nacionalinę ir religinę priedermę“ kovoti si Izraelio valstybe. Irano prezidentas jau seniai garsėja savo antisemitinėmis nuostatomis.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad jo šaliai nereikia branduolinių ginklų. Tačiau prezidentas aiškino, kad Teheranas ir toliau sieks vystyti savo branduolinę energetiką taikiems tikslams.

Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas pareiškė nemanąs, kad Iranas kelia egzistencinį pavojų Izraelio valstybei. Apie tai jis pareiškė laikraščiui „Yedioth Adronoth“. Šie gynybos ministro žodžiai yra priešingi kitų valstybės lyderių pasisakymams, kuriuose buvo nuolat kalbama apie mirtiną Irano branduolinės programos grėsmę. „Izraelis yra stiprus ir nemato nieko, kas galėtų kelti jam egzistencinį pavojų“ - kalbėjo E. Barakas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ir jo kolega iš Venesuelos Hugo Chavezas pažadėjo remti revoliucijų siekiančias tautas ir kurti antiimperialistinius frontus visame pasaulyje, rašo valstybinė Irano naujienų agentūra. „Siekis padėti užguitoms ir revoliucinėms tautoms bei plėsti antiimperialistinį frontą yra pagrindinė Irano ir Venesuelos misija“ - savaitgalį teigė M. Ahmadinejadas, kurį Teherane su dviejų dienų vizitu aplanklė Venesuelos lyderis H. Chavezas.

Iranas ir Venesuela planuoja kartu įveikti „imperialistinius“ priešus, stiprindamos dvišalį bendradarbiavimą daugelyje sričių, - šeštadienį pareiškė Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. „Teherano-Karakaso“ santykiai yra būtini, turint omeny abiejų šalių bendrus interesus, draugus ir priešus“, - teigė neseniai pakartotinai išrinktas prezidentas. Venesuelos prezidentas Hugas Čavezas į Teheraną atvyko vakar dviejų dienų oficialaus vizito.

Irano parlamentas šalies sveikatos apsaugos ministre patvirtino Marzieh Vahid Dastjeri. Tai pirmoji moteris, vadovausianti ministerijai, per visą Irano Islamo Respublikos istoriją. Anksčiau Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas į švietimo ir socialinio vystymosi ministrų postus planavo siiūlyti dar 2 moteris, tačiau jų kandidatūros palaikymo nesulaukė.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė planuojantis į naują vyriausybę paskirti dvi moteris, praneša BBC. Šalies televizijai galimai suklastotų rinkimų laimėtojas teigė, kad moterys vadovaus socialinio saugumo ir sveikatos ministerijoms. Vyriausybę M. Ahmadinejadas formuos nepaisydamas po rinkimų vykusių protestų bei jos lyderio planų ir toliau ginčyti rinkimų rezultatus.

Po neseniai vykusių prezidento rinkimų suėmusi apie 100 rezultatais ir jų skaidrumu nepatenkintų protestuotojų Irano valdžia parodė savo silpnumą ir tai, kad bijo savo žmonių, CNN pareiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. „Manau, kad tai geriau nei bet kas parodo, jog dabartinis Irano prezidentas bijo savo šalies žmonių, bijo tiesos ir bijo, kad jį nepaaiškėtų,“ –  tvirtino Afrikoje su 11 dienos vizitu viešinti H. Clinton.

Trečiadienį Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pradėjo eiti savo antrąją kadenciją. 52 metų politikas priesaiką Irano parlamentui davė tuo metu, kai už jo sienų vyko nepatenkintų žmonių protesto akcijos. Birželio 12 dieną vykusiuose rinkimuose jis surinko du trečdalius visų balsų. Pastarieji rinkimai susilaukė daugybės kritikos – JAV, Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija ir Vokietija nusprendė nesiųsti net formalių pasveikinimo laiškų naujai perrinktam prezidentui.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad ginčytini birželio 12 dienos prezidento rinkimai buvo patys laisviausi visame pasaulyje. Savo pirmoje kalboje po oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo M. Ahmadinejadas teigė, kad rinkimai žymi naują pradžią. „Prezidento rinkimai buvo patys laisviausi visoje žemėje... Nauja vyriausybė žengia į naują erą tiek tarptautinėje, tiek vidaus erdvėje. Rinkimai buvo naujas startas Islamo respublikai“ - kalbėjo M. Ahmdainejadas.

„World Public Opinion“ atlikta 20 valstybių gyventojų nuomonių apklausa parodė, kad šių šalių gyventojai iš visų pasaulio lyderių labiausiai pasitiki JAV prezidentu Baracku Obama. Verta pastebėti, kad vos prieš metus B. Obamos pirmtakas George'as W. Bushas buvo vienas iš labiausiai nemėgstamų politikų. B. Obama teigė pasitikintys 61 proc. respondentų. Nepasitikėjimą JAV prezidentu išreiškė 31 proc. apklaustųjų.

Dubajuje įsikūrusi televizija „Al-Arabiya“ pranešė, kad įtampa Irane auga ir aukščiausi režimo pareigūnai svarsto galimybę nuversti aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Televizija teigia, kad buvęs Irano prezidentas Akbaras Hashemis Rafsanjani yra pagrindinis veikėjas, galintis nuversti Ali Khamenei.

Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad susidoros su bet kokiais naujais bandymais rengti demonstracijas dėl tariamai suklastotų šalies prezidento rinkimų, skelbia BBC. Savo pareiškime gvardija teigia „revoliuciniu“ keliu kovosianti su bet kokiais bandymais rengti nesankcionuotas demonstracijas. Revoliucinė gvardija, kuri yra pati svarbiausia ir įtakingiausia Irano saugumo tarnyba, palaiko glaudžius ryšius su aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei.

Pastarosiomis dienomis Irane sulaikyta apie 500 aktyvistų, opozicijos atstovų, žurnalistų ir studentų. Šimtai tūkstančių žmonių nepasitenkinimą lieja dėl prezidento rinkimų rezultatų, kuriuos esą laimėjo konservatyvių pažiūrų buvęs šalies prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. Guardian.co.

Rusijoje viešintis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas antradienį apkaltino Vakarus nesugebant spręsti tarptautinių krizių. „Irakas ir toliau yra okupuotas, Palestinos problema neišspręsta, o padėtis Afganistane blogėja“, - pareiškė jis Jekaterinburge, kur vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas. Nei JAV, nei jų sąjungininkai esą negali sureguliuoti šių krizių.

Mahmoudas Ahmadinejadas perrinktas Irano prezidentu antrai ketverių metų kadencijai. Tai reiškia, kad šalies kursas ir politiniai pareiškimai nesikeis, o būgštavimai dėl Irano mėginimo pasigaminti atominę bombą tik dar labiau sustiprės. Akivaizdi parama dabartiniam vadovui.

Per pergalei rinkimuose skirtą spaudos konferenciją perrinktasis prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad Irano branduolinės problemos yra jau praeityje, rašo BBC. Per spaudos konferencija paklaustas apie Teherano branduolinę programą ir santykius su užsienio valstybėmis M. Ahmadinejadas teigė, kad branduoliniai ginčai jau praeitis, o Iranas priėmė tarptautinės bendruomenės idėją eliminuoti branduolinius ginklus.

Mahmoudas Ahmadinejadas Irano prezidentu tikriausiai bus išrinktas dar pirmajame ture, praneša BBC. Pasak rinkimu komisijos, jau suskaičiuota 80 proc. balsų, 65 procentai jų atiteko M. Ahmadinejadui. Norint išvengti antrojo turo užtenka surinkti 50 proc. balsų. Pagrindinis jo varžovas buvęs šalies premjeras Mir Hosseinas Mousavis surinko apie 32 proc. balsų. Pagrindine tema šių metų rinkiminėje kampanijoje buvo ekonominiai klausimai.

Po poros savaičių vyksiantys Irano prezidento rinkimai nuspręs, ar prezidento poste liks Holokaustą neigiantis, Izraelio nekenčiantis Mahmoudas Ahmadinejadas. Panašu, kad politikas daro viską, kad tik užsitikrintų rinkėjų paramą. Šiuo metu vyriausybė kaimo vietovėse siekia išdalinti 400 tūkst. tonų nemokamų bulvių ir taip palenkti rinkėjus į M. Ahmadinejado pusę. Tiesa, vyriausybė pati teigia tik dalinanti gyventojams praėjusių metų derliaus perteklių ir jokio papirkinėjimo neįžvelgia.

Irano rinkimų komisija patvirtino, kad šalies prezidento rinkimuose, kurie vyks birželio 12 dieną, dalyvaus 4 kandidatai. Pagrindiniu rinkimų favoritu yra laikomas dabartinis prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. Tiesa, pastaruoju metu šis politikas susilaukia vis daugiau kaltinimų dėl rinkėjų papirkinėjimo. Anksčiau buvo skelbiama, kad per savo keliones į Irano provinciją M. Ahmadinejadas vargingiau gyvenantiems žmonėms nemokamai dalina bulves ir apelsinus.

Dvylikametis berniukas siekia dalyvauti Irano prezidento rinkimuose. Nepaisant jauno amžiaus, vaikas jau išdėstė savo griežtai antiizraelietišką poziciją. Kaip skelbia naujienų svetainė „Ynetnews.com“, Teherane gyvenantis Koreshas Mouzunis teigia, kad pagrindinis jo kaip būsimo prezidento siekis yra sustabdyti vaikų žudynes visame pasaulyje, o ypač Gazos ruože. Berniuko pažiūras neabejotinai įtakojo dabartinis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas.

Irano teismas dviem dienomis anksčiau nei planuota pradėjo nagrinėti nuteistos žurnalistės Roxanos Saberi apeliaciją, rašo BBC. R. Saberi advokatas teigė, kad teismo sprendimo paskelbimo data yra nežinoma, bet išreiškė optimizmą dėl 32 metų moters išteisinimo galimybės. Priešingai nei pirmasis teismo procesas, pasak BBC žurnalisto Teherane, apeliacijos procesas buvo daug atviresnis ir teisingesnis.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pavadino homoseksualumą vienu iš bjauriausių elgesio tipų, kokį tik gali praktikuoti žmogus. Tokią nuomonę Irano prezidentas pareiškė per kalbą Širaze. M. Ahmadinejadas teigė, kad liberaliose demokratijose žmonės iš tikro neturi didelės įtakos, nes patį bjauriausią ir gėdingiausią elgesį, įskaitant ir homoseksualumą, skatina patys valstybių prezidentai.

Pradėti naujų santykių su Iranu Jungtinėms Amerikos Valstijoms nesutrukdys net ir skandalas Ženevoje vykusioje Jungtinių Tautų organizuotoje konferencijoje, skirtoje rasizmo problemoms.

Jungtinių Tautų vadovas Ban Ki-moonas šiandien pareiškė, jog Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas „pasinaudojo“ antirasizmui skirta konferencija, kurioje išvadino Izraelį rasistine valstybe, rašo BBC. Jo kalbą daugelis valstybių pasmerkė, o ES delegatai protestuodami išėjo iš salės.

Užsienio valstybių diplomatai, dalyvaujantys Jungtinių Tautų rengiamoje antirasizmo konferencijoje, paliko posėdžių salę, kai savo kalbą sakė Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. Savo kalboje jis pareiškė, kad Izraelis turi rasistinę vyriausybę. Didžioji dalis delegatų salę paliko po to, kai Irano prezidentas sukritikavo pačios Izraelio valstybės sukūrimą. Dalis pasilikusiųjų M. Ahmadinejado kalbą palydėjo plojimais.

Izraelis iš Šveicarijos atšaukė savo ambasadorių, skelbia BBC. Tokio žingsnio Izraelis griebėsi protestuodamas prieš Ženevos mieste vykstančią antirasizmo konferenciją, kurioje dalyvauja ir Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, kadaise pareiškęs, jog Holokaustas tėra mitas. Šią konferenciją boikotuoti nusprendė JAV, Australija ir Vokietija, tačiau Prancūzija ir Didžioji Britanija visgi nusprendė nusiųsti savo atstovus.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad 8 metams įkalintai JAV pilietybę turinčiai žurnalistei privalo būti suteikta teisė save apginti, rašo BBC. Tokį reikalavimą M. Ahmadinejadas išdėstė laiške prokurorui. Laišką paviešino šalies spauda. Pasak Irano vadovo, žurnalistės Roxanos Saberi ir blogerio Hosseino Derakhshano teisės jokiu būdu negali būti pažeistos. „Prašau imtis reikiamų priemonių, kad visas procesas būtų nešališkas ir atidus. Būtina laikytis įstatymų reikalavimų.

Teheranas trokšta šiltesnių santykių su Vakarais ir jau ruošia naujus pasiūlymus dėl savo branduolinės programos – taip šiandien pareiškė Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. Guardian.co.uk rašo, kad tūkstančiams susirinkusiųjų Irane prezidentas pareiškė, jog, Vašingtonui ir Europai davus ženklą apie galimas nuolaidas, jei Iranas vėl sės prie derybų stalo, „aplinkybės pasikeitė“. Pagrindinė derybų kliūtis iki šiol buvo Irano atsisakymas sustabdyti urano sodrinimo darbus.

Iranas netrukus paleis į kosmosą naują, dar sunkesnį palydovą, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA. Jį į orbitą turi iškelti nauja raketa nešėja, galinti įveikti 1500 kilometrų nuotolį. Pranešime cituojamas Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, pareiškęs, kad šalies mokslininkai ir inžinieriai konstruoja naują sunkiuosius palydovus galinčią iškelti raketą, kurios veikimo nuotolis sieks nuo 700 iki 1500 kilometrų. "Scanpix" nuotr.

Šiandien Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas iškilmingai atidarė pirmąją šalyje atominę elektrinę. Guardian.co.uk rašo, kad Iranas siekia atnaujinti derybas dėl urano sodrinimo darbų, ir tai bus pirmas toks susitikimas Barackui Obamai tapus JAV prezidentu. Komplekso vadybininko Vajihollah Asadi teigimu, elektrinė gamins energiją Irano Arako sunkiojo vandens reaktoriui. Tai, kad Iranas ruošiasi gaminti natūralų urano kurą, yra ne naujiena.

Po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama apreiškė apie norą pagerinti santykius su Iranu, neatmestina galimybė, kad dviejų Teherano miesto komandų - „Persepolis“ ir „Esteghlah“ - derbis gali vykti viename iš JAV miestų, kuriame gyvena didelė išeivių iš Irano bendruomenė. Šių dviejų Teherano futbolo komandų derbis nuolatos pasižymėdavo ne tik įtempta ir grubia kova aikštėje, tačiau ir smurtu tribūnose. Dabar abi Irano komandos planuoja vykti į turą po Ameriką.

JAV prezidentas Barackas Obama pasiūlė santykiuose su Iranu viską pradėti iš pradžių. Tokius žodžius JAV prezidentas išsakė tiesioginiame vaizdo kreipimęsi į Irano žmones. „Mano administracija dabar yra įsipareigojusi diplomatijai, kuri apima visą eilę mums svarbių reikalų“ - teigė B. Obama. „JAV nori, kad Irano Islamo Respublika užimtų jai prideramą vietą tautų bendrijoje. Jūs turite teisę, tačiau ji ateina su atsakomybe“ - teigė B. Obama.

Kovo 2 dieną dienraštis „The New York Times“ paskelbė, kad JAV prezidentas Barackas Obama nusiuntė slaptą laišką Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Laiške teigiama, kad mainais už pagalbą stabdant Irano branduolinę programą Rusija gali tikėtis, kad Vašingtonas atsisakys savo planų Vidurio Europoje dislokuoti priešraketinį gynybos skydą. Rusijos lyderiai atstūmė ištiestą B. Obamos ranką.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė pritariantis dialogui su JAV tol, kol šis dialogas yra paremtas „abipuse pagarba“. Kalbėdamas 30 Islamo revoliucijos Irane metinių proga, M. Ahmadinejadas pareiškė, kad Irano tauta yra pasirengusi rengti derybas garbingoje atmosferoje. Jis taip pat pridūrė, kad Teheranas sveikintų fundamentalius pokyčius JAV užsienio politikoje. JAV prezidentas Barackas Obama taip pat pasisako už dialogą su Iranu.

Ankstesnis Irano prezidentas Mohammadas Khatami po ilgų mėnesių spekuliacijų paskelbė apie dalyvavimą birželio mėnesį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, rašo BBC. M. Khatamis Irano prezidento pareigas ėjo 1997-2005 metais. Jį pakeitė konservatyvusis Mahmoudas Ahmadinejadas. „Aš rimtai sieksiu prezidento posto“, - už reformas pasisakančios grupės susitikime pareiškė M. Khatamis. Kad rinkimuose greičiausia dalyvaus ir M. Ahmadinejadas, sausio mėnesį atskleidė jo patarėjas.

Irane prasidėjo dešimt dienų truksiantis 30-ųjų Islamo revoliucijos metinių minėjimas, praneša „bbc.co.uk“. Kalbėdamas sostinėje Teherane, prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas tvirtino, jog revoliucija buvo gyvybinga ir tebėra gyva. M. Ahmadinejadas tvirtino, jog šalies laukia dar ilgas kelias. Be to, pasak jo, nors Islamo revoliucija įvyko Irane, ji neturi apsiriboti tik vienos šalies sienomis. 1979 metais Irane nuverstas šacho Rezos Pahlavi režimas, o šalis paskelbta islamiška respublika.