mahmoudas ahmadinejadas

Masiniai protestai Irane jau gali būti vadinami „Irano pavasariu“, tačiau šie judėjimai, neturintys aiškių lyderių, kol kas neturėtų virsti revoliucija, kuri keltų grėsmę pačiam šalies režimui, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

  Irano milijardierius verslo magnatui Babakui Zanjani buvo skirta mirties bausmė, išnagrinėjus korupcijos bylą, sekmadienį pranešė vienas teismo pareigūnas, pasibaigus procesui, kuriame tas veikėjas buvo kaltinamas neteisėtai pasisavinęs 2,8 mlrd. JAV dolerių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra užvaldytas įkyrios idėjos atgaivinti sovietų imperiją, buvęs Kinijos lyderis Hu Jintao (Hu Dzintao) - "atitolęs" nuo valdymo, o buvęs Irano vadovas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) panašus į "karingą povą", savo naujoje knygoje apie svarbius pasaulio lyderius rašo Hillary Clinton (Hilari Klinton). Buvusi JAV valstybės sekretorė antradienį vadovauja kruopščiai surežisuotam savo naujų memuarų „Sunkūs sprendimai“ (Hard Choices) išleidimui.

Irane už pornografinių tinklalapių kūrybą mirties bausme nubausto vyro advokatas pranešė, kad teismas pakeitė sprendimą į kalėjimą iki gyvos galvos. Pusiau oficialios naujienų agentūros „Mehr“, kurios paslaugomis dažnai naudojasi valdžios atstovai, pranešime teigiama, kad tinklaraštininkas Saeedas Malekpouras praleis likusį gyvenimą kalėjime. S. Malekpouras buvo suimtas 2008-ais ir per valstybinę televiziją viešai prisipažino, kad įkūrė ir tobulino pornografinius tinklalapius.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) trečiadienį pareiškė, kad prašys aukščiausio šalies lyderio ajatolos Ali Khamenei (Alio Chamenėjo) panaikinti, jo teigimu, neteisingą sprendimą uždrausti vienam jo padėjėjui dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Irano konstitucinė institucija nusprendė, kad moterys negali kelti savo kandidatūros prezidento rinkimuose, kurie vyks birželio 14 dieną, praneša BBC. Irano konstitucijos sergėtojų tarybos narys Mohammadas Yazdi pareiškė, kad pagrindinis šalies įstatymas neleidžia moterims pretenduoti į prezidento postą. Savo kandidatūras būsimuosiuose prezidento rinkimuose anksčiau įregistravo trisdešimt moterų, tačiau galutinį kandidatų sąrašą tvirtina Konstitucijos sergėtojų taryba.

Artėjant naujam rinkimų maratonui kai kuriose svarbiausiose pasaulio valstybėse, kitais metais, pasak naujienų portalo „The Guardian“ apžvalgininkų, valdžios ir pasaulinės įtakos pasikeitimai dominuos pasaulinės žiniasklaidos antraštėse. 2013 metais šiose šalyse vyksiančios politinės permainos turėtų sulaukti daugiausiai dėmesio.

Dėl staigaus Irano valiutos – rialo – nuvertėjimo šalies parlamentas išsikvietė prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą, praneša agentūra AFP. 77 deputatai pasirašė tekstą, anot kurio, prezidentas parlamentui turės paaiškinti „pavėluotą“ vyriausybės reakciją į valiutos kurso smukimą. Rialo vertė spalį toliau smarkiai mažėjo. Per kelias dienas ji smuko 40 proc., palyginus su JAV doleriu.

Buvusio Irano prezidento Akbaro Hashemio Rafsanjanio duktė šešis mėnesius praleis kalėjime dėl propagandos prieš valstybę. Faezeh Hashemi sulaikyta šeštadienį vėlai vakare, kai grįžo iš Londono. Ji nuteista dar sausį, tačiau iškart neįkalinta įsikišus tėvui. F. Hashemi, kaip ir jos tėvas, yra arši prezidento Mahmoudo Ahmadinejado kritikė. Ji nepripažino jo perrinkimo 2009-ųjų prezidento rinkimuose, kuriuos aptemdė kaltinimai dėl rinkimų apgavysčių.

Tiesiogiai neminėdamas Irano Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas, kuris dalyvauja Neprisijungusių valstybių judėjimo (NAM) susitikime, sukritikavo Teheraną dėl grasinimo sunaikinti Izraelį ir holokausto neigimo. „Aš griežtai atmetu bet kurios valstybės narės grasinimus sunaikinti kitą valstybę ir siaubingus bandymus paneigti istorinius faktus, tokius kaip holokaustas“, – Irano sostinėje Teherane kalbėjo Ban Ki Moonas.

Britų savaitinis žurnalas „New Statesman“ pripažino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel pavojingiausia Europos lydere. Žurnalo viršelyje vaizduojamai kanclerei kuriamas Terminatoriaus įvaizdis. Straipsnio autorius Mehdis Hasanas tvirtina, kad ji kelia didesnę grėsmę pasaulio stabilumui ir klestėjimui nei Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ar Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas.

Mahmoudas Ahmadinejadas yra pirmasis prezidentas Irano istorijoje, kuriam trečiadienį teko asmeniškai atsakinėti į parlamentarų klausimus. Šie jį kamantinėjo vieną valandą. Deputatai pirmiausiai peikė prezidento ekonominę politiką. Pats M. Ahmadinejadas šypsojosi, mėgindamas sumenkinti savo klausinėjimą. Anot prezidento, parlamento pareiga yra teirautis apie vyriausybės kursą. „Tačiau, sąžiningai pasakius, į klausimus, kurie čia užduodami, nesunku atsakyti.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis sako, kad jo šalis niekada nepasiduos tarptautiniam spaudimui. Tą pačią dieną Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pažadėjo greitai paskelbti, kokios bus šalies branduolinės programos gairės. „Ši tauta niekados nepasiduos išoriniam spaudimui“, – A. A. Salehis sakė žurnalistams Teherane.

JAV prezidento rinkimų kampanijų metu užsienio politikos tema kalbama nedaug, išskyrus vieną problemą – Iraną. Visi kalba apie naująją Irano galią ir atkaklumą – raketų bandymus, pažangą vystant branduolinę programą, veiksmus Irake. Mittas Romney, Respublikonų lyderis, apibūdina Iraną kaip didžiausią grėsmę, su kuria pasaulis susidurs per artimiausią dešimtmetį. Newtas Gingrichas palygino Irano iššūkį su Hitlerio Vokietijos iškilimu.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas vizitu Venesueloje pradėjo savo kelionę po Lotynų Ameriką. Čia jis pirmadienį susitiks su kolega Hugo Chavezu. Penkias dienas truksiančioje kelionėje M. Ahmadinejadą lydi keli ministrai bei verslininkų delegacija. Jis dar lankysis Nikaragvoje, Kuboje ir Ekvadore. JAV vyriausybė yra įspėjusi Lotynų Amerikos šalis dėl santykių su Iranu plėtojimo, nes Teheranas dėl savo branduolinės programos yra vis labiau izoliuojamas ir dabar ieško draugų.

Darbo neturintis vyras metė batus į Irano prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą, protestuodamas prieš tai, kad negauna bedarbio pašalpos. Tai pranešė konservatyvus Irano interneto portalas shafaf.ir. Pagal musulmonų papročius toks poelgis išreiškia ypatingą panieką. Tai gana retas Irano žiniasklaidoje atvejis, kai pranešama apie valstybės vadovo patirtą pažeminimą. Portalas shafaf.ir reiškia pažiūras, artimas M. Ahmadinejado oponentų nuomonei.

Iranas ketina skelbti sankcijas Didžiajai Britanijai. Šalies parlamentas ateinantį sekmadienį svarstys atitinkamo įstatymo projektą, pranešė Irano žiniasklaida, kuria remiasi agentūra „RIA Novosti“. Projekte numatoma diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija tęsti reikalų patikėtinių lygiu, taip pat apriboti bendradarbiavimą su Londonu prekybos, ekonomikos ir kultūros srityse, trečiadienį pareiškė parlamento Užsienio politikos ir nacionalinio saugumo komiteto vadovas Alaeddinas Burudjerdi.

Vakarų šalys palaikė Muammarą Gaddafį, kai jis tenkino jų reikalavimus, tačiau sunaikino Libijos lyderį, kai jis bandė pasipriešinti jų siekiui „grobstyti“ Libijoje esančią naftą, pareiškė Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. Kai Teheranas sveikino Libijos žmones dėl diktatoriaus nuvertimo, M. Ahmadinejadas įspėjo libius, jog dabar Vakarai siekia, kad jų šalis tarnautų jiems.

JAV pareigūnai trečiadienį sakė, kad „labiau nei tikėtina“, jog Irano aukščiausiasis lyderis ir „Quds“ pajėgų vadas žinojo apie įtariamą sąmokslą nužudyti Saudo Arabijos ambasadorių Vašingtone, bet pripažino, kad šis teiginys paremtas analize, o ne nenuginčijamais įkalčiais.

Teroristinio „Al Qaeda“ tinklo lyderis Osama bin Ladenas prieš mirtį „kurį laiką“ buvo amerikiečių nelaisvėje. Tai pirmadienį interviu Irano televizijai pareiškė šios šalies prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. „Aš turiu patikimos informacijos, kad Amerikos kariškiai tam tikrą laiką turėjo O. bin Ladeną savo rankose, kol buvo priimtas sprendimas jį pašalinti. Šis sprendimas buvo priimtas Amerikos vidaus politikos interesais.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nusprendė parduoti savo klasikinį „Peugeot 504“. Irano lyderio automobilis pagamintas 1977 metais, todėl jau priklauso antikvarinių automobilių kategorijai. Vasario mėnesį šis automobilis bus eksponuojamas antikvarinių automobilių parodoje, o vėliau apie 70 automobilių bus parduodami aukcione. Pinigai gauti už M. Achmadinejado „Peugeot“ bus skirti fondui, kuris rūpinasi jaunų Irano šeimų aprūpinimu būstu.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos artimiausiu metu rengiasi pradėti du karus Artimuosiuose Rytuose, siekdamos daryti spaudimą Iranui. Tai Irano vadovas pareiškė valstybinei šalies televizijai. Tiesa, jis nekonkretizavo jokios detalesnės informacijos, neužsiminė apie šaltinius ir konkrečias valstybes. Mahmoudas Ahmadinejadas neužsiminė, ar viena iš tokių valstybių būtų pats Iranas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas teigia, kad aštuonkojis Paulius, kuris sėkmingai atspėjo visų Pasaulio futbolo čempionato rungtynių nugalėtojus, yra visų Vakarų pasaulio blogybių simbolis. Jis pareiškė, kad aštuonkojis yra Irano priešų nuosmukio ir supuvimo simbolis. Aštuonkojis Paulius, gyvenantis Vokietijos Oberhauzeno akvariume, išsikovojo simpatijas tiksliai atspėdamas visų Vokietijos rinktinės rungtynių Pasaulio čempionate baigtį.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas perspėjo Europos Sąjungą, jog ji „gailėsis“ jei pradės taikyti sankcijas Iranui, praneša „bbc.co.uk“. Pasak M. Ahmadinejado, kiekvienas, kuris imsis Iranui priešiškų veiksmų, turėtų žinoti, jog šalis „reaguos nedelsdama“. Tikimasi, jog pirmadienį ES ministrai patvirtins sankcijas Iranui dėl branduolinės programos plėtojimo. Jomis turėtų būti apribotas technikos bei paslaugų Irano energetikos sektoriui pardavimas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad Teheranas yra pasirengęs atnaujinti derybas su JAV dėl savo branduolinės programos. Tiesa, Iranas reikalauja, kad prieš tai būtų patenkintos kai kurios išankstinės sąlygos. Kalbėdamas Nigerijoje vykstančiame besivystančių valstybių aštuoneto (D8) grupės susitikime M. Ahmadinejadas pareiškė, kad JAV visų pirma turi aiškiai išsakyti savo poziciją dėl Izraelio branduolinės strategijos.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pasiekė, kad Iranas sulaukė naujų Jungtinių Tautų sankcijų. Papildomas sankcijas taip pat įveda Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga. Tiesa, Turkija ir Brazilija už šias sankcijas nebalsavo, bet jos Jungtinėse Tautose neturi veto teisės, todėl Teheranas gavo vien šiokią tokią moralinę paramą, kuri vargu ar išves Iraną iš politinės, diplomatinės ir ūkio izoliacijos.

Pasak Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado, naujos JAV sankcijos Iranui rodo, jog Vakarai vis dar nesupranta šios islamiškos respublikos ir siekia neleisti jai tapti industriniu centru bei užimti jai priklausančios vietos. Tačiau jo teigimu, Iranas įvaldė sunkumų įveikimo meną ir niekas nebegali sulaikyti jo pramonės plėtros, praneša CNN. Tai buvo pirmoji M. Ahmadinejado kalba po to, kuomet ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą dėl naujų sankcijų Iranui.

Minint Irano prezidento rinkimų metines, šalyje tvyro įtampa, praneša bbc.co.uk. Perrinkus Mahmoudą Ahmadinejadą, šalyje kilo smarkūs protestai. Valdžios atstovai tikino, jog rezultatai buvo teisingi, o demonstracijos – kurstomos iš Vakarų. Tuo tarpu opozicija kaltino valdžia pavogus rinkimus. Regis, M. Ahmadinejadas nesijaučia tvirtai – šalyje vis labiau stiprėja žiniasklaidos bei interneto kontrolė, o artėjant rinkimų metinėms sustiprintos saugumo pajėgos.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas penktadienį lankydamasis Kinijos Šanchajaus mieste vykstančioje „EXPO“ parodoje pareiškė, kad Izraelis yra pasmerktas. Be to, kliuvo ir JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris esą surežisavo visas sankcijas prieš Iraną. Tiesa, pačias JT Saugumo Taryboje priimtas sankcijas Irano prezidentas pavaidno bereikšmiu popieriumi. M. Ahmadinejadas apkaltino galingiausias pasaulio valstybes, kad šios nori monopolizuoti atominę technolgiją.

Viena įtakingiausių Irano žurnalisčių Jila Baniyaghoob buvo nuteista metams kalėjimo. Be to, jai net 30 metų uždrausta užsiimti žurnalistine veikla. 39 moteris nuteista dėl dalyvavimo protestuose, kurie praėjusią vasarą kilo Irane po skandalingai pasibaigusių prezidento rinkimų. Moteris kartu su savo vyru buvo suimta praėjusių metų birželio 20 dieną ir po poros mėnesių paleista už užstatą. J. Baniyaghoob darbavosi keliuose reformistinės pakraipos laikraščiuose.

Irano naujienų svetainės „Kharabonline“ ir „Aftabnews“ skelbia, kad šalies Išafano provincijoje yra dalijami kompaktiniai diskai su kompiuteriniu žaidimu, kuriame raginama sunaikinti pagrindinius šalies opozicijos veikėjus.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas aiškina, kad labiausiai ieškomas pasaulio teroristas Osama bin Ladenas yra susiradęs itin puikią vietą slapstymuisi. M. Ahmadinejadas teigia, kad ši puiki vieta yra Vašingtonas. Trečiadienį M. Ahmadinejadas ABC televizijoje davė interviu žurnalistui George'ui Stephanopoului. Žurnalistas paprašė Irano prezidento pakomentuoti kalbas, kad O bin Ladenas gali slapta gyventi Teherane. „Jūsų klausimas yra juokingas“ - atkirto M. Ahmadinejadas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė manąs, kad jo šalis yra pajėgi iškęsti bet kokias naujas Jungtinių Tautų sankcijas ir JAV spaudimą dėl Teherano vykdomos branduolinės programos. Niujorke, kur vyksta JT konferencija dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, viešintis Irano prezidentas pareiškė, kad Teheranas jokiu būdu nenori naujų sankcijų, tačiau teigė jų nebijantis ir, esant reikalui, pasirengęs jas iškęsti. „Nors mes nenorime sankcijų, tačiau jų ir nesibijome.

Iranas šiandien yra toks galingas, kad jo užpulti nedrįstų nė viena valstybė, sekmadienį per kasmetinį kariuomenės paradą pareiškė šalies prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. „Irano kariuomenė šiandien yra tokia galinga, kad joks priešas negali galvoti apie invaziją į Irano teritoriją“ - teigė Irano prezidentas, kuris čia pat pridūrė, kad Iranas esą yra regione esančių nepriklausomų valstybių draugas ir brolis ir nori taikos, pažangos ir saugumo visoms valstybėms.

Teigti, kad Iranas yra visiškai izoliuotas ir neturi draugų, būtų neteisinga. Nėra ir vienareikšmės nuomonės apie didžiausią Vakarų susirūpinimą keliančią problemą – Irano branduolines programas ir kiek veiksmingi yra bandymai jas sustabdyti tarptautinėmis sankcijomis. Vakarai vieningi siekdami sustabdyti tai, ką jie laiko Irano siekiais sukurti atominį ginklą. Šiuo požiūriu JAV ir Europos Sąjungos politika nesiskiria.

Iranas blokuoja didžiausią Europos žiniasklaidos palydovą, kuriuo transliuojama BBC bei „Amerikos balsas“. Nors, praneša „Der Spiegel“, Jungtinės Tautos (JT) pasmerkė šį sabotažą, tačiau tarptautinė bendruomenė maža ką gali padaryti. Iranas blokuoja palydovo „Hot Bird 8“ signalus, tad BBC (kuri tame regione transliuojama farsi kalba) bei „Amerikos balsas“ kartais nematoma ne tik Irane, bet ir visame regione. Neabejojama, kad Iranas šitaip stengiasi riboti režimą kritikuojančią informaciją.

Likus dviems dienoms iki vizito Afganistane, Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristiniai išpuoliai JAV buvo didžiulis melas, skirtas tam, kad būtų atverta galimybė Vašingtonui vykdyti karinę invaziją į Afganistaną. Savo antivakarietiškomis ir antižydiškomis kalbomis išgarsėjęs Irano prezidentas aiškino, kad rugsėjo 11-osios išpuoliai buvo surežisuoti, o tą padaryti esą padėjo žvalgyba.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas penktadienį pranešė, kad šalis itin smarkiai didina sporto finansavimą. Jis pareiškė, kad būtent atletai, o ne branduolinės bombos yra Irano ateitis. „Aš nuolatos teigiu, kad mūsų atominės bombos yra mūsų jaunimas ir atletai. Tautai, kuri turi ryžto, intelekto, kultūrą ir civilizaciją, nereikia gamintis atominių bombų“ - teigė M. Ahmadinejadas.

Irane sausio pabaigoje mirties bausmė pakariant buvo įvykdyta dviems vyrams. „Amnesty International“ skelbia, kad tai yra pirmieji politiniai kaliniai, pasmerkti myriop nuo to laiko, kai Irane prasidėjo protestai dėl tariamai neteisėto Mahmoudo Ahmadinejado perrinkimo prezidentu. Tiesa, kol kas neaišku, kokius nusikaltimus padarė Arashas Rahmanipouras ir Mahammadas Reza Ali-Zamanis.

Ketvirtadienį Irane minimos islamiškosios revoliucijos 31-osios metinės. Tiek šalies valdžia, tiek su kovojanti opozicija ragina savo rėmėjus dalyvauti masiniuose susibūrimuose. Ši diena yra pati svarbiausia Irano politiniame kalendoriuje, todėl vyriausybė iš anksto perspėjo, kad su visais protestais bus susidorojama be gailesčio. BBC praneša, kad pastarąsias kelias dienas vyriausybė vykdė savo oponentų areštus.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareikalavo šalies branduolinės energetikos vadovų pardėti sodrinti uraną iki 20 proc., rašo „bbc.co.uk“. Nepaisant Tehreano tikinimų, jog branduolinė programa – taiki, Vakarų valstybės baiminasi, jog Iranas stengiasi sukurti branduolinį ginklą. Statant branduolines elektrines, reikalingas uranas, sodrintas iki 3 proc., tačiau ginkluotei kurti, jį reikia sodrinti iki 90 proc.

JAV trečiadienį pradėjo platinti preliminarų dokumento, kuriame kalbama apie galimas naujas sankcijas Iranui, projektą, BBC teigia vienas Jungtinėse Tautose dirbantis Vakarų diplomatas. Jis teigia, kad siūloma išplėsti kelionių draudimus aukščiausiems Irano pareigūnams, be to, siūloma įšaldyti su Irano branduoline programa susijusių asmenų lėšas.

Teheranas pranešė, kad trečiadienį sėkmingai į kosmosą paleido raketą, kurioje buvo pelė, du vėžliai ir kirmėlių. Prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas teigia, kad raketos paleidimas rodo, jog Teheranas yra pajėgus technologinėje kovoje įveikti Vakarus. Apie raketos „Kavoshgar-3“ paleidimą kiek anksčiau trečiadienį jau pranešė Irano gynybos ministras generolas Ahmadas Vahidis. Jis teigė, kad štai tėra tik dalis ambicingos Irano branduolinės programos.

Iranas teisia 16 gruodžio mėnesį Teherane vykusių protestų dalyvių, praneša BBC. 5 teisiamieji kaltinami „kariavimu prieš Dievą“, kiti - viešosios tvarkos ir nacionalinio saugumo pažeidimu, propagandos skleidimu prieš šalies valdžią, riaušių kėlimu. Pagal Irano teisę už „kariavimą prieš Dievą“ baudžiama mirties bausme. Visi teisiamieji buvo suimti gruodžio 27 dieną, kai šiitai musulmonai šventė Ašuros religinį festivalį.

Pirmadienį, vasario 1 dieną, Irane prasidės 10 dienų truksiantis Irano Islamo revoliucijos minėjimas. Teheranas ta proga planuoja paleisti kelias raketas ir palydovus. Šventė savo kulminaciją pasieks vasario 11 dieną. Būtent tą dieną 1979 metais revoliucinės pajėgos, vadovaujamos ajatolos Ruhollah Khomeinio, gatvės mūšiuose nugalėjo provyriausybines pajėgas. Revoliucijos minėjimas Irane dažniausiai sutampa su naujausių šalies pasiekimų, ypač karinėje sferoje, demonstravimu.

Programišiai antradienį nulaužė Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado internetinę svetainę. Programišiai prezidentui paliko štai tokį laišką: „Mielas Dieve, 2009 metais tu pasiėmei mano mėgstamiausią dainininką Michealą Jacksoną, mano mėgstamiausią aktorę Farrah Fawcett, mano mėgtsmiausią aktorių Patricką Swayze'ą, mano mėgstamiausią balsą – Nedą. Prašau, prašau nepamiršk mano mėgstamiausio politiko Ahmadinejado ir mano mėgstamiausio diktatoriaus Khamenei 2010 metais. Ačiū tau.

Irano sostinėje Teherane šiandien, vykstant religinei Ašuros šventei, atsinaujino neramumai. Naujausiais duomenimis per masines demonstracijas žuvo bent keturi žmonės, įskaitant opozicijos lyderio, į prezidento postą kandidavusio Huseino Musavio, sūnėną. Nuo prezidentinių rinkimų birželį, kuomet per šalį nuvilnijo protestų banga, opozicija stengiasi bet kokius didesnius žmonių susiėjimus paversti demonstracijomis prieš dabartinį šalies lyderį Mahmoudą Ahmadinejadą.

Praėjusią savaitę žiniasklaida paskelbė, kad Iranas slapta konstruoja neutronų tirgerį, kuris yra esminė branduolinės bombos dalis, sukelianti branduolinį skilimą ir tuo pačiu metu bombos sprogimą. Tačiau Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, duodamas interviu „ABC News“ aiškino, kad visi tai įrodantys dokumentai tėra JAV vyriausybės klastotė. „Ne, aš nenoriu matyti šių dokumentų. Tai yra suklastoti popieriai, kuriuos išleido JAV vyriausybė“ - teigė M. Ahmadinejadas.

Irano teisėsauga paskelbtame pareiškime pripažino, kad mažiausiai 3 asmenys, sulaikyti po ginčytinų birželio 12 dienos prezidento rinkimų, mirė dėl to, kad buvo mirtinai sumušti kalėjimo pareigūnų. Gruodžio 19 dieną paskelbtame dokumente teigiama, kad kaltinimai pareikšti 12 Kahrizako kalėjimo, esančio į pietus nuo sostinės Teherano, pareigūnų. 3 pareigūnai yra kaltinami žmogžudyste.