lėktuvai

JAV federaliniai prokurorai rengiasi pareikšti kaltinimus buvusiam „Boeing“ pilotui bandytojui, kuris, kaip įtariama, suklaidino aviacijos reguliavimo institucijas dėl orlaivio „Boeing 737 MAX“ saugumo problemų, kurios, kaip manoma, tapo dviejų mirtinų šio modelio orlaivių katastrofų priežastimi, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Pasak leidinio, Markas Forkneris buvo pagrindinis asmuo ryšiams tarp orlaivių gamybos milžinės ir JAV federalinės aviacijos administracijos, su kur...

Mirties kilpos, suktukai ir kiti akrobatiniai lėktuvų bei sraigtasparnių triukai gniaužia kvapą Nidos gyventojams ir svečiams. Ypač šiltą, net 25 laipsnius termometruose rodantį rudens savaitgalį kurorte įvykusi aviacijos šventė sutraukė minias poilsiautojų. Kai kurie į lėktuvus pažiūrėti atėjo tiesiai iš Baltijos bangų. Prieš metus atidarytame Nidos aerodrome pilotas užkuria nedidelį lėktuvėlį. Įsitikina, kad skristi galima ir pakilimo taku šauna į padangę.

Atsistatant skrydžių srautams į Lietuvos oro uostus grįžta ir eilės prie registracijos punktų, kurių priežastis – ne tik didėjantis keleivių skaičius, bet ir nauji su COVID-19 pandemija susiję reikalavimai. Pasak Lietuvos oro uosto specialistų, jei visi keleiviai laikytųsi trijų svarbių taisyklių – laukimo laikas ir eilės būtų gerokai trumpesnės, rašoma pranešime spaudai. „Šiuo metu į Lietuvos oro uostus jau grįžo apie 60 proc. prieš pandemiją buvusių keleivių srautas.

Palangos oro uoste pirmadienį pradedami tris mėnesius truksiantys rekonstrukcijos darbai. Tikimasi, kad atnaujinus infrastruktūrą, per metus keleivių skaičius oro uoste augs iki maždaug 500 tūkst. Iki pandemijos oro uostas aptarnaudavo apie 300 tūkst. keleivių. Tačiau oro uostas visiškai neveiks 45 dienas – iki spalio 20 dienos, kai vyks pagrindiniai lėktuvų kilimo-tūpimo tako atnaujinimo darbai. Skrydžiai į kitus oro uostus iki tol nebus nukreipti.

Sparčiausiai auganti ir aplinkai draugiškiausia Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air” antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė į Vilniaus oro uostą atskraidinanti dar vieną orlaivį. Nuo 2021 m. gruodžio Lietuvos sostinėje bus bazuojami trys įmonės lėktuvai, tai leis iš Vilniaus skraidyti dar dviem naujomis kryptimis, rašoma pranešime spaudai.

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 4,677 mln. eurų grynojo nuostolio – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jie siekė 1,968 mln. eurų. Pasak Lietuvos oro uostų Finansų ir administravimo departamento vadovės Lauros Joffės, dėl pandemijos aviacijos verslas visame pasaulyje vis dar dirba sudėtingomis sąlygomis.  „Šį pavasarį pandemija užsitęsė, todėl pirmąjį pusmetį nepavyko pasiekti suplanuoto keleivių skaičiaus.

Vis dažniau pasigirsta kalbos, kad ne visos skrydžių bendrovės ir ne visos Europos šalys priima keleivius iš Jungtinės Karalystės, kurie paskiepyti indiška „AstraZeneca“ skiepo versija. Savo istorija naujienų portalui „The Telegraph“ pasidalijo du Hullo miesto gyventojai, kurie Mančesterio oro uoste nebuvo įleisti į skrydį būtent dėl netinkamo skiepo. 64-erių Steve ir metais jaunesnė jo sutuoktinė Glenda pasakojo, kad liepos 9 d. oro linijomis „Tui“ jie turėjo skristi iš Mančesterio į Maltą.

Nyderlandų gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Rusijos karo lėktuvai praeitą savaitę atliko „nesaugių“ manevrų prie olandų fregatos „HNLMS Evertsen“, plaukiojusios Juodojoje jūroje. Ministerijos duomenimis, incidentas įvyko birželio 24 dieną, kai fregata buvo netoli Rusijos aneksuoto Krymo krantų. Pranešime sakoma, kad Rusijos naikintuvai kelias valandas skraidė šalia „Evertsen“ ir „imitavo atakas“ prieš šį laivą, praskrisdami itin arti.

Netrukus po pakilimo lėktuvas, skridęs iš Niujorko į Dalasą (Teksase), buvo priverstas skubiai nusileisti Filadelfijoje. Itin reta nelaimė skrydžio metu nutiko dar 2018 m., bet aviacijos istorijoje, panašu, ji liks ilgam. Tam tikru momentu per pirmąją skrydžio dalį viena iš variklio ašmenų atsiplėšė nuo orlaivio, todėl sugedo variklis, pranešė „Business Insider“. Variklio gabalas išdaužė langą, o 43 metų Jennifer Riordan iš dalies buvo ištraukta pro langą.

Avarinio testavimo („crash test“) manekenai buvo išrasti 1949 m., todėl dar labiau stebina tai, kad 1950-aisiais JAV oro pajėgos bandė savo lėktuvų kėdes su išmetimo mechanizmu, jose surišant gyvus lokius.

Lietuvos oro erdvę antradienį pažeidė du Rusijos kariniai orlaiviai – šturmo lėktuvai SU-24. Apie incidentą kariuomenė tylėjo daugiau nei parą, kol tuo nesusidomėjo žurnalistai. Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir dėl įvykio įteikė notą. Neprognozuojamas ne tik Rusijos, bet ir Baltarusios režimas. Aliaksandras Lukašenka šalies karinei vadovybei įsakė ruoštis mobilizacijai.

Lietuva trečiadienį apkaltino du virš Baltijos jūros skridusius Rusijos šturmo lėktuvus SU-24 pažeidus šalies oro erdvę Incidentas įvyko antradienio rytą, jis siejamas su Baltijos jūroje vykstančiomis sąjungininkų pratybomis, BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė. „Vakar, maždaug 9.45 val., du rusiški kariniai orlaiviai galimai pažeidė Lietuvos oro erdvę virš teritorinių vandenų virš Baltijos jūros“, – BNS sakė kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis.

Lėktuvų avarijos paprastai baigiasi tragedijomis, tačiau, kai ore susiduria du nedideli lėktuvai, nebūtinai pabaiga būna tragiška. Įvykus kaip tik tokiai avarijai JAV, vienas orlaivis vos neperskilo perpus, o kitas buvo priverstas išskleisti parašiutą, kad galėtų nusileisti. Stipriai apgadinto lėktuvo pilotas manė, kad tiesiog sugedo variklis, ir paprašė leidimo nusileisti mažame Denverio oro uoste. Tik sėkmingai nusileidus jie suprato žalos dydį.

Verslo klasės lėktuvas „Bombardier CRJ200“, „nutūpęs“ biurų komplekso viduje. Tokią unikalią architektūrinę idėją įgyvendino nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „VA Reals“ kartu su architektų komanda iš „2 Bricks Architects”, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jie tapo pirmieji pasaulyje, integravę orlaivį į kubo formos pastato konstrukciją, o šio išskirtinio projekto vystymą, trukusį vos porą metų, lydėjo daugybė inžinerinių iššūkių.

Ukrainos vyriausybė uždraudė Baltarusijoje registruotiems orlaiviams naudotis Ukrainos oro erdve nuo gegužės 29-osios, pranešė šaltinis vyriausybėje. „Ministrų kabinetas patvirtino Infrastruktūros ministerijos ir UkSATSE protokolinį nurodymą nuo gegužės 29 dienos 0 val. įvesti draudimą Baltarusijoje registruotiems orlaiviams naudotis Ukrainos oro erdve“, – sakė jis.

Pastarosiomis dienomis tikriausiai matėte internete sklandantį pasakojimą apie pilotą, kuris skrendant lėktuvui kabėjo pro langą. Kaip paaiškinta „Twitter“ platformoje, 1990 m. pilotas buvo beveik visiškai ištrauktas pro lėktuvo langą. Likusią kūno dalį kabinoje už kojų laikė jo kolegos. Kitas pilotas buvo priverstas nuleisti lėktuvą, kol į kabiną iš lėto plūdo oro srautas ir jo kolega kabėjo lėktuvo išorėje.

Baltarusijos nacionalinė oro vežėja „Belavia“ pranešė priversta stabdyti reisus į Ukrainos, Latvijos ir Švedijos oro uostus. Ukrainai nuo gegužės 26-osios laikinai nutraukus oro susisiekimą su Baltarusija, „Belavia“ tris mėnesius neskraidins iš Minsko į Kijevą, Lvivą, Odesą ir Charkovą.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį paragino ES Tarybą imtis būtinų priemonių, kad būtų nutraukti Europos oro susisiekimo ryšiai su Baltarusija, Aliaksandro Lukašenkos režimui per televiziją parodžius disidentą žurnalistą Ramaną Pratasevičių, buvusį lėktuve, kuris savaitgalį buvo priverstinai nutupdytas Minske.

Sekmadienio popietę nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas Minske sulaukė kitų šalių pasmerkimo dėl Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos veiksmų. Pirmadienį Vilniuje protesto akcija prie Baltarusijos ambasados surengė ir miesto gyventojai. Kelios dešimtys žmonių rankose laikė plakatus, kuriuose šmėžavo užrašai, dar kartą patvirtinantys A. Lukašenkos režimo žiaurumą, neturintį ateities perspektyvų.

Antradienio naktį Lietuvoje įsigaliojo draudimas keleivių oro bendrovėms skristi į šalį ar iš jos per Baltarusijos oro erdvę. Draudimas įsigaliojo antradienį 3 val. Lietuvos laiku. Vyriausybė pirmadienį priėmė sprendimą reaguodama į savaitgalį Baltarusijos priverstinai Minske nutupdytą „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių.

Skrydžio metu, kai valandų valandas nėra ką veikti, o pro langą, atrodo, galima stebėti visą pasaulį, kartais susimąstoma apie pačius didžiausius gyvenimo klausimus: Ar visatoje mes vieni? Kaip ji atsirado? Ar mūsų egzistencija turi prasmę? Pala, ar lėktuvo languose yra mažų skilučių? Dėka smalsuolio Robbie‘o Gonzalezo iš „io9“, į paskutinįjį klausimą buvo atsakyta.

Oro bendrovė „Finnair“ praneša, kad nuo birželio 15 dienos atnaujina tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Helsinkio, rašoma pranešime spaudai. Skrydžiai Vilniaus oro uoste bus vykdomi keturis kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.  „Džiaugiamės galėdami pranešti apie skrydžio Vilnius-Helsinkis atnaujinimą, o nuo liepos 19 d. skrydžius tarp Lietuvos bei Suomijos sostinių planuojame vykdyti kasdien.

Latvijos oro vežėja „Air Baltic“, skrainanti ir iš kitų dviejų Baltijos valstybių sostinių, pranešė, jog vėl plėsdama maršrutų tinklą, švelnėjant dėl COVID-19 pandemijos įvestiems ribojimams, įdarbindama naujus darbuotojus ar susigrąžindama ankstesnius pirmenybę teiks nuo koronaviruso pasiskiepijusiems pretendentams.

Įsivaizduokite, kad negalite keliauti lėktuvu, tiek kartų per metus, kiek norite? Jums skirtas ribotas skaičius skrydžių kiekis. O jeigu jį išnaudosite greičiau nei per metus, už kiekvieną skrydį mokėsite papildomai. Siekiant mažinti taršą ir klimato kaitą, panašūs siūlymai jau rimtai svarstomi užsienyje. Tačiau Lietuvos kelionių organizatoriai kategoriški – gyventojai nepritartų šiems ribojimams. Aviacija viena didžiausių žemės teršėjų.

Gigantiškų lėktuvų pakėlimas į orą reikalauja labai daug kruopštumo, tačiau daugiausia tikslumo reikia jų varikliams. Ši besisukanti sistema turi atlaikyti bet kokią temperatūrą ir milžinišką slėgį, todėl turbinos yra kuriamos taip, kad veiktų net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Bet koks į variklį patekęs daiktas, pavyzdžiui, didelis paukštis, gali tapti avarijos priežastimi.

Europoje įsibėgėjant skiepijimo kampanijai, laisvinant keliones į kai kurias šalis, aviacijos verslas pradeda pamažu atsigauti, teigia Lietuvos oro uostai. Bendrovės Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad atsigauna ne tik paklausa, bet ir pasiūla.

Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių pakilimo ir nusileidimo taką turintis Šiaulių oro uostas netrukus galės priimti didelius transatlantinius „Boeing“ ir „Airbus“ lainerius. Beveik 9,5 mln. eurų vertės riedėjimo tako platinimo ir naujo perono statybos darbai bus baigti iki gegužės pabaigos, pranešė oro uostas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pandemija dar tik buvo bepradedanti stabdyti aviacijos sektorių, bendras skrydžių skaičius mažėjo 52 proc., buvo aptarnauta 23,6 tūkst. skrydžių. Tuo metu 2020 m. pirmąjį ketvirtį – 49,2 tūkst. skrydžių, rašoma pranešime spaudai. „Kovo pabaigoje prasidėjęs aviacinės vasaros sezonas leidžia tikėtis didėjančių skrydžių srautų.

Jungtinės Karalystės vyriausybė gali neatverti valstybės sienų, kaip to laukiama gegužės 17-ąją. Labiausiai tikėtinas tarptautinių kelionių atnaujinimas – tik rugpjūtį, skelbia leidinys „Evening Standard“, remdamasis šaltiniais vyriausybėje. „Anot aukšto rango vyriausybės pareigūnų, vargu ar JK piliečiai galės keliauti į užsienį anksčiau nei rugpjūčio mėnesį.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ trečiadienį išreiškė optimizmą dėl vasaros sezono perspektyvų, nepaisant trečiosios Europą apėmusios koronaviruso bangos. Bendrovės vadovas Michaelas O'Leary'is teigė, kad vežėja tikisi, jog liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pasieks naudojama 80 proc. savo pajėgumų.

Keleiviai, kurių skrydžiai bus atšaukti arba atidėti dėl ES oro uostus aptarnaujančių oro linijų bendrovių darbuotojų streikų, galės reikalauti kompensacijas, antradienį paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Šis sprendimas sustiprins keleivių teises Europos Sąjungoje, teismui atmetus Skandinavijos vežėjos SAS argumentą, kad 2019 metais jos pilotų streikas buvo „neeilinė aplinkybė“, nepriklausanti nuo vežėjos valios.

Pavargę nuo karantino ir nuotolinio darbo iš namų lietuviai būriais atostogų traukia į Egiptą, Tenerifę ar Maldyvus. O kelionėms į užsienį tautiečiai negaili ir karantino metu sutaupytų pinigų: renkasi brangesnius nei anksčiau viešbučius ant jūros kranto, kelių savaičių atostogas. Egipte dirbanti gidė Vita pasakoja, kad išvydę dangaus žydrumo jūrą ir palmes lietuviai netgi susigraudina ištrūkę iš namų ir braukia džiaugsmo ašaras.

Vyriausybė sieks iki 2024-ųjų rudens padidinti skrydžių krypčių iš Lietuvos skaičių iki 110. Iki pandemijos, 2019 metais, jų buvo 92.  Iki krizės buvusio lygio tikimasi grįžti 2022 metų viduryje, rašoma Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.  Bendrovės Lietuvos oro uostai atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad šiuo metu iš Lietuvos skraidoma 15 krypčių, tačiau iki kovo pabaigos jų skaičius turėtų išaugti bent tris kartus.

Dar lankydama mokyklą, Greta Adlytė ant popieriaus lapo turėjo užrašyti įdomią, tačiau, atrodytų, neįmanomą pasiekti profesiją. Akimirką pagalvojusi, ji parašė – pilotė. Tačiau jau tą pačią dieną mergina savęs paklausė – o kodėl tai neįmanoma? Neradusi tam jokios priežasties, ji pradėjo kryptingai siekti svajonės ir šiandien degančiomis akimis kalba apie didžiausią savo gyvenimo aistrą – aviaciją.

Aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ paprašė Vyriausybės atstovų leidimo rekonstruoti angarą Vilniaus oro uoste, kur aptarnaujami ir remontuojami orlaiviai. Įmonė pirmadienį pranešė, kad numato investuoti 7 mln. eurų, po rekonstrukcijos 2898 kvadratinių metrų angaro plotas pasieks 5500 kvadratinių metrų, bus sukurta 200 naujų darbo vietų. Šiuo metu projektą vertina nacionaliniam saugumui svarbius sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ nuo vasario 20 dienos atnaujina skrydžius iš Lietuvos į Egiptą. Vasario mėnesį bendrovė taip pat organizuos keliones į Jungtinius Arabų Emyratus, o kovą planuojama atnaujinti skrydžius į Maldyvus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“. Įmonės vadovė Audronė Keinytė pabrėžė, kad Egiptas visada buvo populiariausia lietuvių turistų kryptis žiemos sezonu.

Skrydžių srautams Lietuvoje per metus sumažėjus 58 proc. jų valdymo įmonės „Oro navigacija“ laikinoji vadovė sako, kad pagal Eurokontrolės prognozes pirmąjį šių metų ketvirtį jie toliau išliks nedideli. „Artimiausiu metu nežymaus atsigavimo tikimasi tik Velykų laikotarpiu. Tranzitinių skrydžių rinkoje vilčių teikia krovininiai skrydžiai, kuriais šiuo metu gabenamos vakcinos“, – pranešime teigė Redvita  Četkauskienė.  Ssausį, palyginti su pernai sausiu, skrydžių sumažėjo 57,6 proc.

Lietuvoje gausiai iškritęs sniegas sukėlė problemų ir Kauno oro uostui – nuo antradienio vakaro iki trečiadienio ryto čia lėktuvai negalėjo atvykti, o taip pat ir išskristi. Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas informavo, kad laikinai skrydžiai Kauno oro uoste negalėjo būti vykdomi dėl valymo įrangos gedimo.  „Dėl smarkaus snygio ir valymo įrangos gedimo Kauno oro uostas buvo uždarytas visiems skrydžiams nuo antradienio 20.30 val.

2020 metai pasauliui buvo audringi – COVID-19 pandemija smogė visiems, o ypač stipriai paveikė aviacijos sektorių, kuris vien Europoje patyrė daugiau nei 56 mlrd. EUR siekiančius nuostolius, rašoma pranešime spaudai. Skrydžių industrija patyrė rekordinį nuosmukį, aviacijos bendrovėms teko ieškoti būdų, kaip išgyventi. Tačiau praėjusių metų iššūkiai atnešė ne tik praradimų, bet ir galimybių pasitikrinti savo stiprybes.

Dalis lietuvių sunerimo pamatę tuščią kai kurių skrydžių bendrovių vasario mėnesio grafiką į Didžiąją Britaniją ir iš jos. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai pasakojo nebegalintys įsigyti bilietų sausio pabaigoje ir vasario mėnesį planuotiems skrydžiams, be to, daliai bilietus įsigijusių žmonių numatytas skrydis buvo atšauktas. Tiesa, visiškai skrydžius iš ir į Didžiąją Britaniją atšaukė tik viena oro linijų bendrovė. Apie tai įmonė pranešė sausio 7 dieną.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ ketvirtadienį sumažino savo metinę keleivių srautų prognozę, nes pasaulyje vis dar nepavykstant suvaldyti koronavirusinės infekcijos plitimo, atšaukiama vis daugiau skrydžių. Pasak bendrovės, kovo mėnesį pasibaigsiančiais finansiniais metais bendrovė bus pervežusi nuo 26 iki 30 mln. keleivių. Palyginus su ankstesne prognoze, šis skaičius sumažėjo 35 milijonais.

Didžioji Britanija imasi griežčiausių priemonių, bandydama sustabdyti naujojo koronaviruso varianto plitimą, tačiau Lietuvoje kasdien tupia lėktuvai su keleiviais iš Britanijos, o vežėjai siūlo į tėvynę grįžti ir mikroautobusais. Ekspertų manymu – Britanijoje sparčiai plintant naujai koronaviruso atmainai protinga būtų nutraukti tokias keliones, bet Vyriausybė to daryti neplanuoja. Beveik 59 tūkst.

Iš Londono į Rygą pirmadienį parskraidinama per 50 Lietuvos gyventojų, kurie dėl atšauktų skrydžių iš Jungtinės Karalystės (JK) negalėjo grįžti į tėvynę. Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerija, „AirBaltic“ reisu į kaimyninę šalį atskris 48 suaugusieji ir penki vaikai iki dviejų metų. Iš Rygos į Lietuvą tautiečiai bus atvežti dviem autobusais.

Lietuvos Vyriausybei nuo pirmadienio laikinai sustabdžius visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą, oro bendrovės taip pat atšaukė ir skrydžius iš Lietuvos į JK.  „Visi šiandienos skrydžiai iš Lietuvos oro uostų į Jungtinę Karalyste jau atšaukti“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Nuo pirmadienio 4 val. į Lietuvą nebeįleidžiami keleiviniai lėktuvai iš Jungtinės Karalystės (JK). Tokį sprendimą Lietuvos Vyriausybė priėmė sekmadienio vakarą, reaguodama į pranešimus apie JK plintančią naują koronaviruso atmainą, kuri gali būti lengviau užkrečiama. „Tai, kas susiję su kroviniais, Vyriausybė nieko nesako, jie yra leidžiami“, – pabrėžė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Keleivinių lėktuvų skrydžiai iš JK uždrausti iki gruodžio 31 d. 24 valandos.

Šiemet lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, skrydžių srautai Lietuvoje mažėjo 54 proc. ir siekė beveik 9 tūkst. skrydžių, o tranzitinių skrydžių mažėjo 49 proc. iki 7,3 tūkst. skrydžių, skelbia skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“. Jos vadovo Mariaus Beliūno teigimu, vilties aviacijos sektoriui teikia rinkoje pasirodžiusi vakcina ir pačių aviakompanijų planai aktyviau skraidyti gruodžio mėnesį, tačiau prognozuojama, kad Europa bus labiausiai nukentėjęs regionas.

Vilniaus oro uosto valymo įrenginių ir ledo tirpdymo sistemų atnaujinimui iš Europos Sąjungos (ES) fondų skirta 3,5 mln. eurų. Bendra projekto vertė siekia 8,6 mln. eurų. Anot Susisiekimo ministerijos, siekiant pagerinti skrydžių saugumą, 2021 metais Vilniaus oro uoste numatoma įrengti ledo nuo lėktuvų valymo aikšteles bei paviršinių nuotekų valyklą. Anot pranešimo, atlikus darbus orlaivių manevravimas taps saugesnis, be to, sumažės aplinkos tarša.

Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ antradienį pradeda skrydžius iš Vilniaus į Ukrainos sostinę Kijevą ir atgal. Tiesioginiai reisai vyks dukart per savaitę, pranešė „Air Baltic“. Be to, šį mėnesį ji taip pat ketina atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Londoną, Paryžių ir Oslą. Lietuvos oro uostai praėjusią savaitę pranešė, kad gruodį šalies oro uostuose daugės skrydžių.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic Corporation“ steigia padalinį  Lietuvoje. Bendrovė teigia, jog tai susiję su jos planais plėsti Lietuvos susisiekimą su pasauliu. „Šią žiemą aviakompanija tikisi sujungti Vilnių tiesioginiais skrydžiais aštuoniomis kryptimis“, – komentare BNS nurodė įmonė. „Air Baltic“ neseniai pranešė, kad šį žiemos sezoną planuoja vykdyti aštuonis tiesioginius skrydžius iš Vilniaus: į Amsterdamą, Berlyną, Kijevą, Londoną, Miuncheną, Oslą ir Paryžių.