lėktuvai

Aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ paprašė Vyriausybės atstovų leidimo rekonstruoti angarą Vilniaus oro uoste, kur aptarnaujami ir remontuojami orlaiviai. Įmonė pirmadienį pranešė, kad numato investuoti 7 mln. eurų, po rekonstrukcijos 2898 kvadratinių metrų angaro plotas pasieks 5500 kvadratinių metrų, bus sukurta 200 naujų darbo vietų. Šiuo metu projektą vertina nacionaliniam saugumui svarbius sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ nuo vasario 20 dienos atnaujina skrydžius iš Lietuvos į Egiptą. Vasario mėnesį bendrovė taip pat organizuos keliones į Jungtinius Arabų Emyratus, o kovą planuojama atnaujinti skrydžius į Maldyvus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“. Įmonės vadovė Audronė Keinytė pabrėžė, kad Egiptas visada buvo populiariausia lietuvių turistų kryptis žiemos sezonu.

Skrydžių srautams Lietuvoje per metus sumažėjus 58 proc. jų valdymo įmonės „Oro navigacija“ laikinoji vadovė sako, kad pagal Eurokontrolės prognozes pirmąjį šių metų ketvirtį jie toliau išliks nedideli. „Artimiausiu metu nežymaus atsigavimo tikimasi tik Velykų laikotarpiu. Tranzitinių skrydžių rinkoje vilčių teikia krovininiai skrydžiai, kuriais šiuo metu gabenamos vakcinos“, – pranešime teigė Redvita  Četkauskienė.  Ssausį, palyginti su pernai sausiu, skrydžių sumažėjo 57,6 proc.

Lietuvoje gausiai iškritęs sniegas sukėlė problemų ir Kauno oro uostui – nuo antradienio vakaro iki trečiadienio ryto čia lėktuvai negalėjo atvykti, o taip pat ir išskristi. Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas informavo, kad laikinai skrydžiai Kauno oro uoste negalėjo būti vykdomi dėl valymo įrangos gedimo.  „Dėl smarkaus snygio ir valymo įrangos gedimo Kauno oro uostas buvo uždarytas visiems skrydžiams nuo antradienio 20.30 val.

2020 metai pasauliui buvo audringi – COVID-19 pandemija smogė visiems, o ypač stipriai paveikė aviacijos sektorių, kuris vien Europoje patyrė daugiau nei 56 mlrd. EUR siekiančius nuostolius, rašoma pranešime spaudai. Skrydžių industrija patyrė rekordinį nuosmukį, aviacijos bendrovėms teko ieškoti būdų, kaip išgyventi. Tačiau praėjusių metų iššūkiai atnešė ne tik praradimų, bet ir galimybių pasitikrinti savo stiprybes.

Dalis lietuvių sunerimo pamatę tuščią kai kurių skrydžių bendrovių vasario mėnesio grafiką į Didžiąją Britaniją ir iš jos. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai pasakojo nebegalintys įsigyti bilietų sausio pabaigoje ir vasario mėnesį planuotiems skrydžiams, be to, daliai bilietus įsigijusių žmonių numatytas skrydis buvo atšauktas. Tiesa, visiškai skrydžius iš ir į Didžiąją Britaniją atšaukė tik viena oro linijų bendrovė. Apie tai įmonė pranešė sausio 7 dieną.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ ketvirtadienį sumažino savo metinę keleivių srautų prognozę, nes pasaulyje vis dar nepavykstant suvaldyti koronavirusinės infekcijos plitimo, atšaukiama vis daugiau skrydžių. Pasak bendrovės, kovo mėnesį pasibaigsiančiais finansiniais metais bendrovė bus pervežusi nuo 26 iki 30 mln. keleivių. Palyginus su ankstesne prognoze, šis skaičius sumažėjo 35 milijonais.

Didžioji Britanija imasi griežčiausių priemonių, bandydama sustabdyti naujojo koronaviruso varianto plitimą, tačiau Lietuvoje kasdien tupia lėktuvai su keleiviais iš Britanijos, o vežėjai siūlo į tėvynę grįžti ir mikroautobusais. Ekspertų manymu – Britanijoje sparčiai plintant naujai koronaviruso atmainai protinga būtų nutraukti tokias keliones, bet Vyriausybė to daryti neplanuoja. Beveik 59 tūkst.

Iš Londono į Rygą pirmadienį parskraidinama per 50 Lietuvos gyventojų, kurie dėl atšauktų skrydžių iš Jungtinės Karalystės (JK) negalėjo grįžti į tėvynę. Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerija, „AirBaltic“ reisu į kaimyninę šalį atskris 48 suaugusieji ir penki vaikai iki dviejų metų. Iš Rygos į Lietuvą tautiečiai bus atvežti dviem autobusais.

Lietuvos Vyriausybei nuo pirmadienio laikinai sustabdžius visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą, oro bendrovės taip pat atšaukė ir skrydžius iš Lietuvos į JK.  „Visi šiandienos skrydžiai iš Lietuvos oro uostų į Jungtinę Karalyste jau atšaukti“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Nuo pirmadienio 4 val. į Lietuvą nebeįleidžiami keleiviniai lėktuvai iš Jungtinės Karalystės (JK). Tokį sprendimą Lietuvos Vyriausybė priėmė sekmadienio vakarą, reaguodama į pranešimus apie JK plintančią naują koronaviruso atmainą, kuri gali būti lengviau užkrečiama. „Tai, kas susiję su kroviniais, Vyriausybė nieko nesako, jie yra leidžiami“, – pabrėžė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Keleivinių lėktuvų skrydžiai iš JK uždrausti iki gruodžio 31 d. 24 valandos.

Šiemet lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, skrydžių srautai Lietuvoje mažėjo 54 proc. ir siekė beveik 9 tūkst. skrydžių, o tranzitinių skrydžių mažėjo 49 proc. iki 7,3 tūkst. skrydžių, skelbia skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“. Jos vadovo Mariaus Beliūno teigimu, vilties aviacijos sektoriui teikia rinkoje pasirodžiusi vakcina ir pačių aviakompanijų planai aktyviau skraidyti gruodžio mėnesį, tačiau prognozuojama, kad Europa bus labiausiai nukentėjęs regionas.

Vilniaus oro uosto valymo įrenginių ir ledo tirpdymo sistemų atnaujinimui iš Europos Sąjungos (ES) fondų skirta 3,5 mln. eurų. Bendra projekto vertė siekia 8,6 mln. eurų. Anot Susisiekimo ministerijos, siekiant pagerinti skrydžių saugumą, 2021 metais Vilniaus oro uoste numatoma įrengti ledo nuo lėktuvų valymo aikšteles bei paviršinių nuotekų valyklą. Anot pranešimo, atlikus darbus orlaivių manevravimas taps saugesnis, be to, sumažės aplinkos tarša.

Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ antradienį pradeda skrydžius iš Vilniaus į Ukrainos sostinę Kijevą ir atgal. Tiesioginiai reisai vyks dukart per savaitę, pranešė „Air Baltic“. Be to, šį mėnesį ji taip pat ketina atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Londoną, Paryžių ir Oslą. Lietuvos oro uostai praėjusią savaitę pranešė, kad gruodį šalies oro uostuose daugės skrydžių.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic Corporation“ steigia padalinį  Lietuvoje. Bendrovė teigia, jog tai susiję su jos planais plėsti Lietuvos susisiekimą su pasauliu. „Šią žiemą aviakompanija tikisi sujungti Vilnių tiesioginiais skrydžiais aštuoniomis kryptimis“, – komentare BNS nurodė įmonė. „Air Baltic“ neseniai pranešė, kad šį žiemos sezoną planuoja vykdyti aštuonis tiesioginius skrydžius iš Vilniaus: į Amsterdamą, Berlyną, Kijevą, Londoną, Miuncheną, Oslą ir Paryžių.

Nuo šiol Vilniaus oro uoste atsirado nauja – šeimyninio gyvenimo – kelionių kryptis. Pirmieji į ją leidosi Kasparas ir Sandra, amžiną meilę vienas kitam prisiekę Vilniaus oro uosto konferencijų centre.  Pora pasakoja vestuves norėję surengti išskirtinėje vietoje. Kadangi abu mėgsta keliauti, Vilniaus oro uostas pasirodė tinkamiausia vieta prisiekti amžiną meilę. Taip pat sutuoktiniai teigia ieškoję vietos, kurioje šventei įtakos neturėtų oro sąlygos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas savo socialinėje paskyroje pasidalijo informacija, kokia yra rizika užsikrėsti koronavirusu lėktuve. Pasak profesoriaus, nors lėktuvuose yra įrengti specialūs filtrai, galintys sumažinti viruso plitimo riziką, tačiau tikimybė rizika užsikrėsti visgi išlieka. „Komerciniuose lėktuvuose įrengti HEPA filtrai, kurie yra naudojami ligoninių izoliatoriuose ir surenka 99,97 proc.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė plečia Vilniaus bazę. Be to, spalį ji pradės skraidinti penkiomis naujomis kryptimis iš Vilniaus į Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos miestus. Vilniaus oro uoste bus bazuojamas dar vienas „Airbus“ orlaivis, iš viso čia bus trys lėktuvai, pranešė bendrovė.  Spalio 22-24 dienomis iš Vilniaus bus pradėti skrydžiai į Birmingamą ir Liverpulį JK, Hamburgą Vokietijoje, Stokholmo Skavsta oro uostą Švedijoje ir Trondheimą Norvegijoje.

Oro transporto keleivių skaičius Europoje dėl koronaviruso krizės 2020 metais turėtų sumažėti 60 proc., prognozuoja Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA), įspėjanti, jog sektoriaus atsigavimo perspektyvos yra labai neaiškios. Nors oro transporto eismas Europoje pastaraisiais mėnesiais padidėjo, skrydžių skaičius tebėra „daugiau nei 50 proc. mažesnis negu tuo pat laikotarpiu pernai“, o tai reiškia 705 mln. mažiau keleivių kelionių.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus konkursą laimėjo Marius Beliūnas, iki šiol laikinai vadovavęs bendrovei. Į skrydžių valdymo įmonės vadovo pareigas jis galės būti paskirtas po įstatymų numatytos patikros, penktadienį pranešė Susisiekimo ministerija.  Konkurse į įmonės vadovo pareigas pretendavo 20 kandidatų. Būsimajam vadovui buvo keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamo darbo patirtį.

Birželio pabaigoje lietuvius pasiekė žinia, kad tarp Vilniaus ir vasaros pramogų sostinės Palangos kartą per savaitę pradeda kursuoti lėktuvai. Komerciniai keleiviniai skrydžiai, panašu, nepasiteisino, nes jau liepos 20 d. šie buvo nutraukti. Tačiau šalies istorijoje būta laikų, kai lėktuvai į pajūrį iš sostinės kasdien kildavo 20 kartų, o bilietas į vieną pusę kainavo kaip du degtinės buteliai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė skubiai surengti didelio masto karines pratybas „saugumui Rusijos pietvakariuose“ užtikrinti, penktadienį paskelbė Gynybos ministerija, kuri nurodė, kad pratybose dalyvauja 150 tūkst. karių, šimtai lėktuvų ir karinio jūrų laivyno laivų. „Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado sprendimu Pietų ir Vakarų karinių apygardų kariai vykdo netikėtas pratybas“, – sakoma gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškime. Pratybose dalyvauja kone 150 tūkst.

Lietuvos oro erdvėje visą parą vyksta intensyvus eismas, kuriame, nesilaikant taisyklių ar sutapus daug nepalankių faktorių, gali kilti įvairių incidentų. Į nelaimę patekusiais orlaiviais visuomet yra pasiruošę pasirūpinti VĮ „Oro navigacija“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro specialistai, kurie vos tik gavę signalą apie galimą nelaimę nedelsiant imasi veiksmų, bendradarbiaudami su kitomis šalies, o kartais ir kaimyninių valstybių institucijomis.

Europos valstybėms palaipsniui atnaujinant oro susisiekimą, Lietuvos oro uostuose nuo liepos mėnesio grįžta 70 krypčių skrydžiai. Tarp jų turėtų būti ir dvi naujos – skrydžiai į  Dubrovniką ir Londono Getviko oro uostą. „Liepos mėnuo, kaip ir prognozavome, prasideda labai aktyviai. Jau šiandien grįžta labai daug prieš karantiną mūsų oro uostuose buvusių oro bendrovių bei skrydžių krypčių“, – BNS sakė bendrovės Lietuvos oro uostai atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Pakistano oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) uždraudė skraidyti beveik trečdaliui savo pilotų, turėjusių padirbtas arba įtartinos kilmės lakūnų licencijas, ketvirtadienį pranešė bendrovė Šis žingsnis buvo atliktas praėjus mėnesiui po vieno PIA lainerio katastrofos Karačio gyvenamajame rajone ir vyriausybei šią savaitę paskelbus 98 gyvybes nusinešusios katastrofos tyrimo pirminę ataskaitą.

„Wizz Air“ aviakompanijos bendrovė trečiadienį taiko 30 proc. nuolaidą visiems skrydžiams, neribojant kelionės laikotarpio, rašoma pranešime spaudai. „Wizz Air“ rekomenduoja keleiviams į savo rezervaciją įtraukti „WIZZ Flex“. Tokiu būdu keleiviai gali atšaukti savo skrydį likus ne mažiau kaip 3 valandoms iki išvykimo be jokio papildomo mokesčio, iš karto susigrąžinti 100 proc. pradinės kainos avialinijos kreditais, pakeisti datas ir net maršrutus neribotą skaičių kartų.

Po karantino atsinaujinantys skrydžiai džiaugsmas ne tik keliautojams, bet ir išskirtinio pomėgio gerbėjams – lėktuvų stebėtojams. Neįprasto hobio mylėtojai, mėgstantys fotografuoti lėktuvus, sako, kad per karantiną išgyveno tikrą renesansą, nes štai pirmą kartą Vilniuje galėjo užfiksuoti, kaip patys sako, tikrą dangaus karalienę. Apie tai, kaip gimsta įspūdingi kadrai pasakoja tikri lėktuvų fanatai, kurie vardan geresnio kadro pasiryžę nemiegoti net ir naktį.

Lietuvos aeroklubų turtą nuo šių metų liepos siūloma panaudos pagrindais perduoti aviacijos sporto federacijas ir aeroklubus vienijančioms asociacijoms arba atskiriems aeroklubams.    Tokias Aviacijos įstatymo pataisas, kurias pateikė žemės ūkio ministras „socialdarbietis“ Andrius Palionis ir „valstietis“ Jonas Jarutis,  pradėjo svarstyti Seimas. Dabar jas analizuos Ekonomikos, Audito bei  Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime leido atnaujinti reguliariuosius skrydžius į ir iš dar šešių šalių: Kipro, Graikijos, Kroatijos, Italijos, Ispanijos ir Airijos.  Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, kad į ją kreipėsi oro linijos „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „AirBaltic“, informuodamos, kad pageidauja įvairiu dažnumu atnaujinti iki karantino įvedimo vykdytus reguliariuosius skrydžius į ir iš Lietuvos.

Neringos valdžia planuoja jau šio birželio pradžioje atnaujinti skrydžius į Kuršių neriją. Aerodromas čia yra ir toks susisiekimas prieš kelerius metus vyko, tačiau dėl pasienio zonos reikalavimų kariškiai jį uždraudė. Vis dėlto, neringiškiams susitarti pavyko ir su jais, ir su UNESCO atstovais. Tik Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai į tokią mintį žiūri atsargiai. Triukšmo bei taršos nepageidauja ir dalis vietinių gyventojų.

Į Lietuvą ir iš Lietuvos kiekvieną diena skrenda vis daugiau lėktuvų su vis daugiau keleivių. Trečiadienį pirmą kartą po pustrečio mėnesio į Vilniaus oro uostą nusileido keleivinis lėktuvas iš Oslo. Svetur karantino laikotarpiu įstrigę tautiečiai džiaugiasi pagaliau sugrįžę namo, tačiau kai kurie apie privalomą dviejų savaičių saviizoliaciją kalba nenoriai, esą gimtinėje tiek daug visko pasiilgo.

Vyriausybė trečiadienį leido nuo ketvirtadienio atnaujinti reguliarųjį oro susisiekimą tarp Lietuvos ir Vokietijos bei Nyderlandų.  Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad į ją dėl skrydžių maršrutų atnaujinimo iš šių šalių kreipėsi aviakompanijos  „AirBaltic“ ir „Wizz Air“.  „Tai būtų „Wizz Air“ siūlytos krytpys į Dortmundą ir Eindhoveną, į Eindhoveną taip pat ir iš Kauno.

COVID-19 stipriai sumažino keleivių srautus. Oro linijos ir oro uostai stengiasi įtikinti žmones, kad keliauti yra saugu, tačiau prireiks šiek tiek laiko, kol lėktuvai vėl bus pilni. Tiesa, ne viskas sugrįš į buvusias vėžes - vieno kelionių atributo gali ir nebelikti. Oro linijos imasi įvairių priemonių higienai užtikrinti. Lėktuvai dažniau dezinfekuojami, juose nebeliko žurnalų, o ir užkandžiai dalinami rečiau. Oro uostai taip pat stengiasi sumažinti kontaktų skaičių.

Kipro valdžia patvirtino veiksmų planą dėl Larnakos ir Pafoso oro uostų atidarymo, rašo KNEWS portalas. Kipro transporto, ryšių ir viešųjų darbų ministras Yannis Karusos pranešė, kad kol kas tarptautinį oro susisiekimą numatyta atnaujinti dviem etapais: pirmasis etapas truks birželio 9-19 dienomis, o antrasis etapas prasidės birželio 20-ąją.

Lėktuvų bilietus perkantys lietuviai turėtų tai daryti ypač atidžiai, nes šiuo metu galimi skrydžiai tik trimis kryptimis – į Frankfurtą, Vilnių ir Taliną. Gyventojai įspėjami nepirkti lėktuvų bilietų kitomis kryptimis, nes jų skrydžiai paprasčiausiai neįvyks. Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys trečiadienį Vyriausybėje akcentavo, kad reguliarūs skrydžiai šiuo metu atnaujinti tik trimis kryptimis.

Latvijos oro bendrovei „Air Baltic“ nuo pirmadienio atnaujina skrydžius iš Rygos į Vilnių į atgal. Leidimą skrydžiams praėjusią savaitę suteikė Lietuvos Vyriausybė. Vilniaus oro uosto duomenimis, „Air Baltic“ lėktuvas Vilniuje lėktuvas leisis 13.05 val., o atgal į Rygą kils apie 14.05 val.  „Air Baltic“ teigimu, skrydžių atnaujinimas vyksta atsižvelgiant į įvairius apribojimus. Nuo gegužės 25 dienos bendrovė planuoja atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Taliną.

Kelionių organizatorius „Kidy Tour“ praneša grąžinantis pinigus keleiviams, kurie dėl draudimo vykdyti skrydžius, negalėjo keliauti. „Kidy Tour“ su didžiuliu apgailestavimu praneša, jog dėl atsakingų institucijų nesusikalbėjimo ir biurokratizmo, negalime įvykdyti savo įsipareigojimo parvežti bilietus įsigijusius keleivius namo laiku. Įmonė negali prognozuoti, kiek užtruktų organizuoti skrydį kitomis datomis.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“, planavusi skrydžius iš Vilniaus į Rygą atnaujinti trečiadienį, gegužės 13-ąją, nusprendė juos atidėti iki gegužės 17 dienos.  Apie tai bendrovė skelbia savo interneto svetainėje. Skrydžiai laikinai stabdomi iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas BNS patvirtino, kad „Air Baltic“ skrydis trečiadienį neįvyks.  „Kompanija kol kas tolesnių planų konkrečiau neatskleidė“, – teigė jis.

Dėl koronaviruso krizės pasaulyje o kartu ir Lietuvoje labai sumažėjus skrydžių, jų valdymo bendrovės „Oro navigacija“ laikinasis vadovas sako jau pastebintis nedidelį augimą. „Šiuo metu pastebimas mažas mažas augimas. Pagal praeitos savaitės duomenis, pakilome iki antros karantino savaitės rodiklių. Pirmąją savaitę viskas pradėjo leistis, tai dabar sugrįžome į antrąją, skrydžiai po truputį atsigauna“, – BNS sakė Marius Beliūnas.

Vykdydama restruktūrizavimą, kurio teko imtis dėl koronaviruso pandemijos padarinių, „British Airways“ panaikins iki 12 tūkst. darbo vietų, antradienį pranešė Didžiosios Britanijos oro vežėjos patronuojančioji bendrovė IAG. Bendrovė pareiškė, jog dėl šių planų vis dar tariamasi, tačiau „poveikio greičiausiai neišvengs dauguma „British Airways“ darbuotojų ir gali būti atleista iki 12 tūkst.

Tūkstančiai lietuvių turistų taip ir nesulaukė ar nesulauks apmokėtų atostogų užsienyje ar Lietuvoje, tad dabar sprendžiama, kokiu būdu ir per kiek laiko kelionių agentūros turėtų grąžinti jiems pinigus. Kelionių organizatoriai baiminasi, kad liepus jiems pinigus žmonėms grąžinti anksčiau nei per pusmetį, pasipils bankrotai, o tuomet pinigų žmonės neatgaus dar ilgiau.

Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „easyJet“ pranešė ketinanti išmontuoti vidurines sėdynes orlaiviuose, kai atnaujins skrydžius pasibaigus koronaviruso pandemijai, kad išlaikytų socialinį atstumą tarp keleivių. „Tikėjomės, kad taip nutiks“, – žurnalistams pareiškė bendrovės vadovas Johanas Lundgrenas, paklaustas apie dabartinę bendrovės, kuri dėl COVID-19 nutraukė visus komercinius skrydžius, finansinę būklę.

Lietuvai uždarius oro erdvę sekmadienį su atskiru leidimu Vilniuje leisis lėktuvas iš Minsko. Specialus Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos organizuotas Lėktuvas iš Baltarusijos sostinės atvyksta su Lietuvos piliečiais iš įvairių valstybių. Juo parskrenda 14 piliečių, kuriems pavyko išskristi iš Saudo Arabijos Lietuvos ambasados Jungtiniuose Arabų Emyratuose pastangomis. Tuo pačiu reisu grįžta ir keturi žmonės, kurie ilgai neturėjo galimybių išvykti iš Peru džiunglių.

Vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą visiškai uždrausti keleiviams vykti keltais ir lėktuvais. Taip siekiama išvengti koronaviruso plitimo šalyje. Tiesa, šie ribojimai nebus taikomi prekių judėjimui. „Būtų nustatoma, kad nuo balandžio 4 dienos 00:00 val.

Kovo 31 dieną Kauno oro uoste nusileido Vietnamo avialinijų „Bamboo Airways“ lėktuvas, kuriuo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos ambasados Kinijoje ir Lietuvos garbės konsulo Vietname Nguyen The Kien pastangomis, į Lietuvą grįžo 111 Lietuvos piliečių iš Vietnamo ir Tailando, rašoma pranešime spaudai. „Esame dėkingi Lietuvos garbės konsului Vietname ir Lietuvos ambasados Pekine kolektyvui, kuriems teko didžiausias darbo krūvis organizuojant šį skrydį.

Vilniaus oro uoste sekmadienį laukiama atvykstančių lietuvių iš Londono, Tenerifės, taip pat iš Minsko, kuriuo vyksta Frankfurto, Paryžiaus. Specialus Lėktuvas užsienyje įstrigusiems Lietuvos piliečiams iš Ispanijai priklausančios Tenerifės salos per Varšuvą Vilniuje turėtų leistis po 23 valandos, jame iš viso – 180 vietų. Iš Londono specialus lėktuvas su 220 keleivių sostinėje turėtų leistis po vidurnakčio, į šį reisą bilietai buvo išpirkti prieš kelias dienas.

Kiekvieną dieną skrydžių į Lietuvą mažėja, tačiau kol kas susisiekimas oru dar vyksta. Planuojama, kad penktadienį Lietuvoje nusileis 16 keleivinių lėktuvų. Planiniai keleivinių lėktuvų nusileidimai per parą. Informacija gali keistis. Vilniaus oro uoste kovo 20 dieną viso 10 keleivinių lėktuvų nusileidimai. Kauno oro uoste kovo 20 dieną viso 6 keleivinių lėktuvų nusileidimai. Palangos oro uoste kovo 20 dieną nėra planuojamų pasitikti orlaivių.

Dėl koronaviruso grėsmės šalies oro uostuose nuo šeštadienio įvedama visų atvykstančių keleivių patikra, išvykstantiems pareigūnai draus keliauti į rizikingomis paskelbtas valstybes, pranešė Lietuvos oro uostai. „Lietuvos oro uostuose nuo kovo 14 dienos pradedama visų be išimties atvykstančių keleivių patikra, kurią vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) su kariuomenės atstovų pagalba“, – informavo oro uostai.

Viena didžiausių kelionių organizatorių „Tez Tour“ stabdo skrydžius į Italijos miestą Veroną.  Vienos didžiausių kelionių organizatorių „Tez Tour“ ir „Novaturas“ stabdo skrydžius į šiaurės Italijoje esančius Veronos ir Bergamo miestus. „Tez Tour“ pranešė, kad atsižvelgiant į sugriežtintas Užsienio reikalų ministerijos (URM) rekomendacijas nevykti į šiaurės Italijos regionus, nebus vykdomi vasario 29 dienos ir kovo 7 dienos skrydžiai į Veronos oro uostą.