lėktuvai

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį skraidinusi 414,5 tūkst. keleivių – dukart daugiau nei pernai liepą. Skrydžių skaičius augo 43 proc. iki 3,67 tūkstančio. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) keleivių padaugėjo 18,5 proc., skrydžių – beveik 5 procentais. Aviakompanijos vadovas Martinas Gaussas pabrėžė, kad šiemet stebimas nuolatinis paklausos kelionėms augimas, skrydžių kiekvieną mėnesį atliekama vis daugiau.

Latvijos oro erdvėje per septynis šių metų mėnesius aptarnauta 114,12 tūkst. skrydžių – 55,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 96 proc. iki 30,52 tūkst., tranzitinių skrydžių – 44,8 proc. iki 88,6 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepa, bendras skrydžių skaičius augo 1,2 proc. iki 18,17 tūkst.

Milžiniškas krateris buvo pastebėtas iš lėktuvo, skrendančio virš Arizonos. Juo skridusiai keleivei šis vaizdas taip užgniaužė kvapą, kad ji nusprendė tuo pasidalinti internete.  Manoma, kad krateris susidarė maždaug prieš 50 000 metų, kai 300 tonų sveriantis meteoras rėžėsi į žemę ir sukėlė didžiulį sprogimą. Beveik mylios pločio ir 550 pėdų gylio (167,64 metro) Baringerio krateris yra netoli Didžiojo kanjono.

Iranas pradėjo tyrimą dėl pranešimo, kad jo oro erdvėje dėl skrydžių kontrolierių klaidos vos nesusidūrė du dideliame aukštyje skridę Pakistano keleiviniai lėktuvai, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Antradienį valstybinė oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) nurodė, kad lėktuvai pavojingai priartėjo vienas prie kito sekmadienį, kai iraniečių skrydžių kontrolė (ATC) leido į Pešavarą reisu PK-268 skridusiam PIA lėktuvui nusileisti iš 11 tūkst. metrų aukščio į 6 tūkst.

Vokietijos pirmaujanti oro vežėja „Lufthansa“ pranešė dėl antžeminio aptarnavimo darbuotojų streiko atšauksianti beveik visus trečiadieniui suplanuotus skrydžius Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose, o tai dar labiau padidins chaosą įtemptu vasaros sezonu Europoje. Vienos dienos streikas, organizuojamas Vokietijos įtakingos profsąjungos „Verdi“, turės „didžiulį poveikį“, sakoma antradienį paskelbtame „Lufthansa“ pranešime. Bus atšaukta daugiau nei 1 tūkst.

Pasaulio oro uostose ir aviacijoje tvyro chaosas – kyla kainos, atšaukiami skrydžiai, streikai. Nors atrodo, kad kelionės apsunksta, tačiau dėl kelių priežasčių keleivis gali aviakompanijos prašyti kompensacijos. Šias priežastis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvardijo Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėja Virginija Žegunytė.

Kauno oro uoste planuojama išplėsti šiaurinį peroną, įrengiant papildomas vietas lėktuvams ir variklių bandymui. Jį išplėtus orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidėtų 1,5 karto, trečiadienį pranešė Lietuvos oro uostai.    Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir operacijų departamento vadovas Arnas Dūmanas sako, kad tai leis sumažinti stovėjimo aikštelių apkrovimą, priimti ir statyti daugiau orlaivių, o tai gerins operacijų saugą.

Aukštos naftos ir degalų kainos antrąjį šių metų pusmetį neturės poveikio skrydžių paklausai, o keliautojų srautas kitais metais gali sugrįžti į ikipandeminį lygį, sako laikinasis Lietuvos oro uostų (LOU) vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Tiek didžiosios Europos organizacijos, tiek oro bendrovės, prognozuoja, kad naftos kainos kardinaliai nepasikeis ir aviacinių degalų rinkoje antrą pusmetį tikrai neįvyks lūžio taškas. Tikėtina, kad degalų kainos išliks aukštame lygyje.

„British Airways“ trečiadienį pranešė iki spalio pabaigos atšauksianti dar 10,3 tūkst. trumpųjų nuotolių skrydžių, visam aviacijos sektorius susiduriant su darbuotojų stygiumi bei atsigaunančia paklausa pandemijai slūgstant. Vežėja, priklausanti konglomeratui „International Airlines Group“ (IAG), pranešime pridūrė, kad jau atšaukė 13 proc. viso vasaros tvarkaraščio.

Kai kuriuose Europos oro uostuose patiriant iššūkių dėl aktyvaus srautų augimo bei atšaukiamų skrydžių, Lietuvos oro uostai teigia, kad situacija Lietuvoje yra nepakitusi, atšaukiamų skrydžių skaičius nedidelis ir nedaro įtakos didesniam keliautojų ratui, o bendra situacija primena laikotarpį prieš pandemiją. Lietuvos oro uostų laikinojo vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, Vilniaus oro uoste birželį atšauktų skrydžių skaičius buvo apie 1 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ orlaivių parką papildė nauju „Boeing 737-800“ orlaiviu. „Boeing 737NG“ yra vienintelis toks orlaivis Baltijos šalyse ir pirmas iš penkių tokių lėktuvų, kuriuos įmonė ketina įsigyti.  189 ekonominės klasės keleivius talpinantis lėktuvas pirmąjį skrydį atliko praėjusį savaitgalį – skraidino keleivius iš Vilniaus į Heraklioną.

Didžiosios Britanijos aviacijos reguliavimo institucija antradienį nurodė Londono „Heathrow“ oro uostui sumažinti lėktuvų nusileidimo mokesčius, tikėdamasi, kad tai paskatins oro linijų bendroves sumažinti bilietų kainas. Atsižvelgdama į didėjančių sąnaudų tendenciją kylant infliacijai, Civilinės aviacijos administracija (CAA) pareiškė, kad oro uostas turi sumažinti mokesčius atsigaunant oro eismo paklausai.

Rusijos gynybos įmonės bando rasti savo lėktuvų dalių analogų, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo UNIAN. Žvalgybos valdyba gavo susirašinėjimą tarp 8-osios specialiosios paskirties aviacijos divizijos vadovybės Maskvos srityje ir gynybos pramonės įmonių. Susirašinėjimo metu 8-osios armijos aviacijos vadavietės vadovybė išreiškė susirūpinimą dėl importuojamų komponentų, skirtų An, Il ir TU serijų lėktuvų remontui ir techninei priežiūrai, trūkumo.

Europos pigių skrydžių bendrovėms šią vasarą gresia dar daugiau streikų, apie tokius naujus planus antradienį pranešus jų darbuotojams Ispanijoje ir Prancūzijoje. Profesinės sąjungos, atstovaujančios „Ryanair“ skrydžių palydovams Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, paragino rengti streikus ateinantį savaitgalį, o „easyJet“ veiklai Ispanijoje kitą mėnesį gresia devynių dienų streikas.

Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas pripažino, kad užsienio gamintojų lėktuvus gali tekti ardyti, jeigu bus norima išvengti aviacijos ūkio degradacijos. Sankt Peterburge vykusiame tarptautiniame ekonomikos forume jis teigė, kad dalis Rusijoje esančių užsienio orlaivių gali būti išmontuota dalimis, mat orlaivių parkas nyksta, rašo „rbc.

Ispanijos profesinės sąjungos pirmadienį paragino pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ darbuotojus surengti streiką vasaros atostogų pradžioje – tai naujausia aviacijos industrijos darbuotojų Europoje planuojama protesto akcija geresnėms darbo sąlygoms išsikovoti.

Šalies oro uostuose jau nuo kovo stebint didelį keleivių srautų augimą, juose neretai susidaro spūstys, todėl keleiviams rekomenduojama atvykti anksčiau nei įprastai. Bendrovė Lietuvos oro uostai sako, kad iššūkių kyla ir dėl sparčiai augančių srautų, ir dėl darbuotojų trūkumo, todėl ji žada priimti daugiau žmonių.  Pasak Lietuvos oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, daugiausiai iššūkių pastaruoju metu – Vilniaus oro uoste, ypač su  užsakomaisiais skrydžiais.

Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos vyriausybė leido šalyje dislokuoti Rusijos karius, lėktuvus ir laivus mokymo, teisėsaugos ar reagavimo į ekstremalias situacijas tikslais.

Kai kuriuose Estijos regionuose sekmadienį, pirmadienį ir antradienį galios pilotuojamų ir nepilotuojamų orlaivių skrydžių apribojimai, nurodė Transporto departamento spaudos tarnyba. Taline skrydžių virš Karių kapinių ir šalia esančios gatvės draudimas galios nuo gegužės 8-osios 8 val. iki gegužės 9-osios 23 valandos. Skrydžius šioje laikino draudimo zonoje reikės derinti su policija ir pasieniečiais.  Kita draudžiama zona gegužės 9-ąją nuo 8 val. iki 22 val.

Kovo 28-ąją Europos bendrovės galutinai prarado galimybę teikti, drausti ir remontuoti Rusijos oro linijų lėktuvus – šiuos apribojimus įtvirtino ketvirtasis ES sankcijų paketas. Iš Rusijos pusės buvo priimti įstatymai, kuriuos užsienio verslininkai ir ekspertai vadina slapta užsienio lėktuvų nacionalizacija. Pasaulinei aviacijos pramonei tai reiškia krizę – lizingo ir draudimo bendrovės turės prisiimti kelių milijonų dolerių nuostolius.

Vokietijos nacionalinė oro vežėja „Lufthansa“ ketvirtadienį pareiškė, kad, po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilus energijos išteklių kainoms, gali pabrangti ir lėktuvų bilietai. Reaktyvinių degalų kainos pakilo „per daug, kad tai būtų galima kompensuoti papildomai karpant išlaidas“, per spaudos konferenciją pareiškė oro bendrovės finansų direktorius Remco Steenbergenas (Remkas Štenbergenas). Didesnės išlaidos energijai reiškia, kad „turės pakilti ir bilietų kainos“, pažymėjo jis.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad nuo vakar (gegužės 3 d.) pradėjo naujus reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Hamburgo (Vokietija). „airBaltic“ sujungia šiuos miestus trimis savaitiniais skrydžiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti jau trečiąjį tiesioginį skrydį iš Vilniaus į Vokietiją.

Australijos oro milžinė „Qantas“ pirmadienį atskleidė planus iki 2025 metų pabaigos pasiūlyti ilgiausią pasaulyje komercinį skrydį – kelionė orlaiviais „Airbus A350“ iš Sidnėjaus į Londoną truks kiek ilgiau nei 19 valandų. Tik keletas oro bendrovių vykdo skrydžius be nutūpimų tokiais milžiniškais atstumais, kurie kelia įvairių iššūkių, įskaitant orlaivių pajėgumą, komercinį perspektyvumą ir net įgulos bei keleivių sveikatą.

Airijos pigių skrydžių įmonė „Ryanair“ plės orlaivių priežiūros bazę Kauno oro uoste ir investuos 15 mln. eurų.  Kaip antradienį paskelbė bendrovės atstovai, angaras padvigubins bendrovės pajėgumus Kaune, jame bus sukurta 200 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos aviacijos inžinerijos, mechanikos ir administracijos specialistams.

Pirmadienį baigiantis laikotarpiui, per kurį Rusijos oro vežėjos privalo grąžinti daugiau kaip 400 išsinuomotų lėktuvų, kurių vertė siekia beveik 10 mlrd.

Paskutinį kovo sekmadienį prasidedant aviacijos vasaros sezonui, Lietuvos oro uostuose suplanuota 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, vasaros sezono metu keleivių ir skrydžių skaičius toliau turėtų augti. „Lietuvos oro uostuose stebime kas savaitę augančius skrydžių ir keleivių srautus. Kartu su vasaros sezono pradžia tikimės dar spartesnio atsigavimo.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ pranešė nuo penktadienio pradedanti skraidinti iš Vilniaus į Splitą Kroatijoje. „Wizz Air“ nuo kovo 27 dienos taip pat skraidins iš Vilniaus į Barseloną, nuo kovo 28 dienos – į Donkasterį, Jerevaną, o nuo kovo 29 dienos – į Belfastą, Nicą, Bilundą ir Atėnus, nuo kovo 30 dienos – į Milaną ir Paryžių.  Iš Kauno oro uosto nuo kovo 28 dienos „Wizz Air“ atnaujins skrydžius į Eindhoveną, iš Palangos – į Londoną.

Antradienį Vokietijos oro uostuose atšaukta šimtai skrydžių, darbo užmokesčio dydžiu nepatenkintiems saugumo darbuotojams surengus streiką, pranešė pareigūnai. Profsąjungos „Verdi“ paskelbtas vienos dienos streikas paveikė aštuonis oro uostus, įskaitant didžiausią šalyje Frankfurto oro uostą, o keleiviai buvo paraginti neatvykti. Streikas surengtas nepavykus susitarti dėl atlyginimų didinimo 25 tūkst.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje nežymiai keičiasi skrydžių ir keliautojų srautai Lietuvoje. Kai kurie šio verslo atstovai sako, kad pirmomis karo dienomis lėktuvų bilietų pardavimų kiek sumažėjo. Jų teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip karas paveiks keliautojų planus Lietuvoje. Lėktuvų bilietų pardavimo platformos skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė sako, kad pirmosios karo dienomis pardavimai krito, tačiau nesmarkiai.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarams uždarius savo oro erdvę Rusijos orlaiviams bei Rusijai ėmusis atsakomųjų veiksmų, o kartu brangstant kurui, visi šie veiksniai, tikėtina, didins lėktuvų bilietų kainas, teigia aviacijos ekspertai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvo pilotas, pravarde „Kijevo vaiduoklis“, per penkias Rusijos invazijos į Ukrainą paras sunaikino 15 Rusijos lėktuvų, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, cituodama Vinicos srities administracijos vadovą Serhijų Borzovą. Apie „Kijevo vaiduoklį“ skelbta šeštadalį – tuomet jo „sąskaitoje“ buvo 10 agresorių lėktuvų.

Rusija oro erdvę uždarė 36 pasaulio valstybių aviakompanijoms, pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“). Pažymėdama, jog tai yra atsakomoji priemonė į šių valstybių analogiškus sprendimus, Rusijos tarnyba paskelbė šių valstybių sąrašą: Austrija, Albanija, Angilija (JK užjūrio teritorija), Belgija, Bulgarija, Mergelių salos, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Vokietija, Gibraltaras, Graikija, Danija (įskaitant Grenlandiją, Farerų salas ir teritorinę jūrą), Džersis, Airija, Islandija...

Lietuvoje uždraudė oro vežėjams, turintiems Rusijos Federacijoje išduotą oro vežėjo pažymėjimą, lėktuvams ir kitokiems orlaiviams skristi Lietuvos oro erdvėje, išskyrus avarinį tūpimą ar avarinį skrydį. Uždrausti skrydžiai nuo 00:00 val. Lietuvos laiku. Taip pat išimtis numatyta skrydžiams humanitariniais tikslais. Tam šeštadienio vakarą pritarė Vyriausybė posėdžio metu.

Rekordinius vėjus į Jungtinę Karalystę atnešusi audra „Eunice“ pridarė nemenkų iššūkių lėktuvų pilotams Londono „Heathrow“ oro uoste. Vasario 18 dieną „Facebook“ puslapyje „Big Jet TV“ išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip audros talžomi lėktuvai nusileidimo taką pasiekė pavojingai svyruodami į visas puses. Vaizdo įraše matyti, kad vienas lėktuvas visiškai atsisakė bandymo nusileisti ir vėl pakilo į orą.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vasario 16 dieną NATO lėktuvai atpažino du rusų naikintuvus SU-27, du SU-35 ir orlaivį IL-22. Vasario 18 dieną vieną kartą palydėtas karinis transporto lėktuvas TU-154, kitą kartą – du SU-27 ir IL-22. Dalis Rusijos orlaivių skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioni...

Lėktuvo avarijos metu greičiausiai saugiausia būtų sėdėti vidurinėje sėdynėje netoli lėktuvo galo. Visgi, lėktuvų katastrofos yra itin retos, todėl šie incidentai nutinka nedažnai, rašo „Business Insider“. Tačiau ankstesnių katastrofų ir bandymų duomenys rodo, kad lėktuvo galas yra bene saugiausia dalis. Lėktuvų katastrofos yra ypač retos. Tačiau, kaip parodė neseniai įvykęs variklio gedimas „Southwest Airlines“ skrydyje 1380, vis tiek gali nutikti kažkas ne taip. 2018-ųjų balandžio mėn.

Lietuvos oro uostai pernai aptarnavo beveik 2,5 mln. keleivių – 37 proc. daugiau nei 2020 metais, kai jų buvo kiek daugiau nei 1,8 mln. Ekspertų teigimu, 2021 metais aviacija augo beveik visose esminėse srityse, o aktyvus atsigavimas prasidėjo metų viduryje. Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, metų pradžia dėl kelionių ribojimų buvo stagnacijos laikas – iki vasaros vidurio keliautojų srautai buvo minimalūs (beveik 480 tūkst.

Dėl pandemijos nemažai įmonių patyrė finansinių sunkumų, ne išimtis ir aviacijos linijos. Jos didžiausią prioritetą skyrė keleivių susigrąžinimui, tačiau dėl patirtų nuostolių šiemet didės skrydžių kainos, bus užtikrintas didesnis kelionių taškų pasiekiamumas. Penktadienį įvykusios nuotolinės konferencijos metu Lietuvos oro uostų atstovas pasakojo, kad aviacija Lietuvoje pamažu atsistato, tačiau finansiniai srautai atsistatys dar negreit.

Vilniaus oro uoste baigtas 36 mln. eurų kainavęs aerodromo atnaujinimas. Po rekonstrukcijos jame turėtų daugėti plataus fiuzeliažo, vadinamųjų „wide-body“ tipo lėktuvų. Didžiausia investicijų dalis – 14,1 mln. eurų – teko šiaurinio perono rekonstrukcijai ir išplėtimui, jame įrengtos 5 papildomos stovėjimo vietos didiesiems orlaiviams, pranešė Vilniaus oro uostas. „Galėsime lengviau pritraukti naujus vežėjus bei plėsti krypčių žemėlapį.

Nerimaujama, kad komercinius lėktuvus vykdančių pilotų skaičiaus mažinimas gali kelti grėsmę saugumui lėktuve. Orlaivių pionieriams broliams Wilburui ir Orville'ui Wrightui teko mesti monetą, kad nuspręstų, kas bandys pirmą kartą skristi lėktuvu, turinčiu variklį, tačiau beveik visa šiuolaikinė aviacija remiasi bent dviem pilotais kabinoje, rašo politico.eu.

Po Europos Sąjungos sankcijų presu patekusi pagrindinė Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ paskelbė dėl naujų ribojančių priemonių neplanuojanti keisti savo skrydžių tvarkaraščio. „Įvesti apribojimai neturės įtakos galimybei vykdyti skrydžius, kurie jau yra numatyti galiojančiame tvarkaraštyje. Valstybės, į kurias dabar vykdomi skrydžiai, „Belavia“ yra atviros, nauji apribojimai jų prieinamumui įtakos neturės, skrydžiai bus vykdomi pagal tvarkaraštį“, – teigiama aviakompanijos pranešime.

Minios migrantų – vis dar Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Nemaža dalis jų kasdien bando patekti ir į kitų šalių teritorijas. Nors iš Minsko jau ir pakilo pirmieji lėktuvai, pilni namo grįžtančių migrantų, situacija išlieka įtempta. Migrantai tikina, kad ir toliau bandys pasiekti Vakarus. Jau pasitaiko atvejų, kurie gali tapti rimtu galvos skausmu ir pačiam krizės sukelėjui Aliaksandrui Lukašenkai.

Europos Sąjungos pradėtos derybos su oro bendrovėmis ir tranzito valstybėmis dėl pastangų išspręsti krizę dėl migrantų, besirenkančių prie Baltarusijos sienos su bloko valstybėmis, pradeda duoti rezultatų, padedančių sušvelninti padėtį, penktadienį pareiškė Berlynas.

Ispanijos pareigūnai ieško grupės neteisėtų migrantų, kurie skrydžio iš Maroko į Turkija metu lėktuvą privertė nutūpti Maljorkoje, o tada iš jo pabėgo. Dėl incidento sutriko oro uosto darbas, o jame įstrigo šimtai keleivių. Ir nors dalį bėglių pavyko pagauti, mažiausiai 11-ka jų vis dar slapstosi. Oro linijų „AirArabica“ skrydžio iš Maroko į Turkiją keleiviai filmuoja, kaip grupė kartu skridusių asmenų veržiasi pro skrydžio palydovus ir skuodžia tūpimo taku.

Lenkija lapkričio 8-ąją atnaujins reguliarų oro susisiekimą su Jungtinėmis Valstijomis, nutrauktą dėl COVID-19 pandemijos, sekmadienį pranešė Lenkijos radijas. Skelbiama, jog Lenkijos oro vežėja „PLL LOT“ nuo pirmadienio kasdien skraidins iš Varšuvos į Niujorko Džono F. Kenedžio oro uostą. Be to, numatyti reguliarūs skrydžiai į Naujojo Džersio Niuarko oro uostą – šešis kartus per savaitę iš Varšuvos ir vieną kartą per savaitę iš Krokuvos.

Vilniaus oro uostui organizuojant vis daugiau skrydžių ir didėjant keleivių srautui, nuo spalio 25 d. grąžinamas 88N naktinio autobusų maršruto kursavimas. Miestiečiai ir sostinės svečiai savo kelionėms į oro uostą ir iš jo galės rinktis viešąjį transportą.   „Pandemijai pristabdžius skrydžių reisus - teko laikinai atsisakyti naktinio maršruto.

Oficialiai baigus pusantro mėnesio trukusią Palangos oro uosto rekonstrukciją, susisiekimo ministras tiki, kad artimiausiais metais jis aptarnaus daugiau keleivių nei iki pandemijos.  „Mes tikrai matome labai daug perspektyvų.

Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ nustatė lapkričio 15 dienos terminą, iki kurio jos darbuotojai turi pasiskiepyti nuo COVID-19. Oro vežėjos atstovai pažymėjo, kad šis sprendimas leis išvengti veiklos sutrikimų, nes vis daugiau šalių reikalauja įrodymų, kad orlaivių įgulos nariai yra paskiepyti.

Lietuvos oro uostai primena, kad visi keleiviai prieš kelionę laukiantys skrydžio ir po kelionės patekę į terminalą – turėtų toliau dėvėti apsaugines veido kaukes. Tokia pati tvarka galioja ir keleivių terminaluose viešintiems lankytojams, artimiesiems, kurie pasitinka keleivius, šiuo atveju išimtis dėl privalomo kaukių dėvėjimo taikoma tik jaunesniems nei šešerių metų amžiaus vaikams, rašoma pranešime spaudai.