laisvės partija

Laisvės partija šiuo metu yra valdančiojoje koalicijoje nacionaliniu lygmeniu, tačiau savivaldoje tai buvo vieno miesto – Vilniaus – partija. Kitose savivaldybėse laisviečiai merų ar savivaldybių tarybų narių neturėjo. Šiuose rinkimuose Laisvės partija iškėlė viso labo 15 kandidatų sąrašų skaičiuojant su koaliciniais. Kaip sako partijos vicemininkas Vytautas Mitalas, kandidatai buvo keliami ten, kur buvo stiprūs partijos skyriai.

Valdančiųjų koalicijai priklausančios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimui pavasario sesijoje svarstant dalies mokesčių pertvarką frakcija tikriausiai nepalaikys nekilnojamojo turto (NT) ir kitų mokesčių didinimo. Jos manymu, iš visų Finansų ministerijos pasiūlymų gali pavykti įteisinti tik investicinę sąskaitą.  A. Armonaitė BNS teigė, jog svarbiausi yra tai, kad mokesčių našta neaugtų ir verslo investicinė aplinka neblogėtų.

Valdančioji Laisvės partija durų trankyti dėl partnerystės neketina ir žada, kad „tas klausimas bus sprendžiamas, kol bus išspręstas“, tačiau surinkti reikiamus balsus yra „beprotiškai sunku“, sako partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Aš tą sakau per visą šitą kadenciją, kad Lietuva vėluoja išspręsti šitą problemą ir tai mūsų netenkina, bet neslėpsiu, ir net nėra ką slėpti, viskas matosi akivaizdžiai, yra beprotiškai sunku surinkti pakankamą balsų skaičių.

2020-ųjų Seimo rinkimų netikėtumas – Laisvės partija. Savivaldos rinkimuose politikos naujokė deleguoja 6 kandidatus į merus skirtinguose Lietuvos miestuose ir rajonuose. O jų šansus ekspertai iškovoti pergales rinkimuose vertina su pesimizmo nuotaikomis. Jų teigimu, kandidatams gali pakišti koją tai, kad didžiajai daliai rinkėjų nepriimtinos liberaliosios vertybės ir idėjos. Vilniuje į merus Laisvės partija kelia Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių.

Laisvės partijos Seimo narė Ieva Pakarklytė inicijavo diskusiją dėl moteriškų pavardžių rašymo dokumentuose su galūne -a. Parlamentarės manymu, jeigu vyro pavardė yra Šarka, tai moteris galėtų būti ne Šarkė ar Šarkienė, kaip dabar, o Šarka. Valstybinė lietuvių kalbos komisija mano, jog tai griautų visą susiklosčiusią sistemą, mat lietuvių kalboje susiformavo tradicija, jog iš pavardės būtų galima atskirti, ar tai moteris, ar vyras.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija savo kandidatus į merus kelia aštuoniose savivaldybėse, kandidatų sąrašai į tarybas bus keliami 15 savivaldybių. Penktadienį partija pranešė surinkusi gyventojų parašus, būtinus dalyvauti savivaldos rinkimuose 15-oje savivaldybių, kur suformuoti partijos kandidatų sąrašai. Laisvės partija savo kandidatus į merus kelia  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Ukmergėje, Kėdainiuose, Šakiuose bei Elektrėnuose.

Vilniaus miestui šiuo metu vadovaujanti Laisvės partija po savivaldybių tarybų rinkimų tikisi turėti didžiausią frakciją sostinės taryboje. „Tikiuosi, kad Laisvės frakcija bus pati didžiausia ateinančios kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje“, – per partijos programos Vilniui pristatymą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmadienį sakė kandidatas į merus, Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kvietė rinkėjus palaikyti jos politinės jėgos kandidatus tam, kad Lietuva „būtų arčiau Vakarų“. Partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad jis yra vienintelis kandidatas, kuriam patinka gyventi sostinėje, o dabartinis miesto meras Remigijus Šimašius kalbėjo apie Vilniaus panašumą su Londonu ar Niujorku.

Gyvūną nužudę ar suluošinę žmonės Lietuvoje neteks teisės tam tikrą laiką jų laikyti, nusprendė Seimas, priėmęs teisės aktų pakeitimus. Jeigu šio draudimo nebus laikomasi, tuomet bus taikomos piniginės baudos. Pirmą kartą bauda gali siekti 150-300 eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai, tuomet baudos padidės iki 300-550 eurų.

Laisvės partijos valdyba priėmė sprendimą steigti analitinį centrą – Liberalios demokratijos institutą. Kaip ketvirtadienį pranešė partija, planuojama, jog centras vykdys analitinę, tiriamąją ir šviečiamąją veiklą stiprinant liberalizmą bei liberalią demokratiją Lietuvoje. Liberalios demokratijos instituto vadovu tapo teisingumo ministrės patarėjas, partijos valdybos narys Danielius Ilkevičius. Instituto sprendimų priėmimo galią turės Laisvės partijos valdyba.

Seimas žengė dar pusę žingsnio į priekį svarstant mažo kiekio kanapių turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimą Lietuvoje. Po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, pagal kurias mažo kiekio kanapių turėjimas savo reikmėms būtų baudžiamas įspėjimu arba bauda. Vis dėlto, lydinčiajam teisės aktui – Baudžiamojo kodekso pakeitimui – nepritarta, ir jis bus dar kartą svarstomas vėliau, rašoma pranešime spaudai. Žingsnį Seimas žengė, bet pratrūko pūliniais.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad partnerystės ar civilinės sąjungos ir kanapių reguliavimo klausimai lieka centrine žmogaus teisių darbotvarkės dalimi. Nors jie liko neišspręsti ir buvo gautas ne vienas smūgis, ji tikisi, kad reikalai pajudės į priekį. A. Armonaitė aiškina, kad jai liūdna ir gėda prieš žmones, kad šie klausimai nesutvarkyti, o žmogaus teisių žemėlapiuose esame nupiešti su Baltarusija ir Rusija.

Laisvės partija tikisi, jog valdančiosios koalicijos kolegos parems jų iniciatyvą dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą, sako šios partijos frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. „Labai yra valdančiosios koalicijos frakcijoms nesunku pasirinkti, nes ir mokslo argumentai, ir koalicijos kolegų argumentai yra vienoje pusėje, tai aš tikiuosi, kad jie tą pusę ir pasirinks“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė jis.

Į Seimo posėdžių salę ketvirtadienį turėtų grįžti Laisvės frakcijos iniciatyva dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą. Dėl šio projekto įtraukimo į plenarinių posėdžių darbotvarkę trečiadienį sutarė valdančiosios koalicijos frakcijų atstovai. Ketvirtadienį numatytas projekto svarstymas.

Laisvės partiją į savivaldos rinkimus Vilniuje ves sostinės meras Remigijus Šimašius, rinkimų sąraše taip pat – savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja Donalda Meiželytė, mero patarėjų grupės vadovė Ieva Dirmaitė, šeštadienį pranešė partija.  „Esu dėkingas, kad esu išreitinguotas pirmuoju numeriu Tomo Vytauto Raskevičiaus komandoje Laisvės partijos sąraše į miesto tarybą.

Nedidelių politinių partijų išnykimas iš žemėlapio nėra nematytas dalykas. Kaip pavyzdį galima prisiminti Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partiją. O pastaruoju metu prasti ženklai ryškėja Laisvės partijos horoskope. Laisvės partija vis dažniau susilaukia buvusių savo rėmėjų kritikos, kad per mažai ir per švelniai siekia įgyvendinti rinkimų metu duotus politinius pažadus, pavyzdžiui, įteisinti partnerystę arba dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą.

Penktadienį Lietuvą valdančioms partijoms ir opozicijoje esantiems socialdemokratams įteikti galioti baigiantys tortai. Partijos taip pasveikintos artėjančios Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga, primenant, kad rinkiminių pažadų galiojimo terminas – priimti partnerystės įstatymą ir Lietuvą paversti vakarietiška valstybe – eina į pabaigą.   Akciją inicijavęs Lietuvos žmogaus teisių centras aplankė keturių partijų būstines, rašoma pranešime spaudai.

Seimo Laisvės frakcijos narė Silva Lengvinienė antradienį paskelbė kandidatuosianti į Elektrėnų savivaldybes meres.  Laisvės partijos kandidatų sąrašą į Elektrėnų savivaldybės tarybą ves pedagogė Justina Zaleckienė. S. Lengvinienė į Seimą išrinkta Elektrėnų-Kaišiadorių rinkimų apygardoje. Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Laisvės partija didžiuojasi sustabdžiusi pridėtinės vertės mokesčio padidinimą šių metų viduryje maitinimo paslaugoms ir sužlugdžiusi automobilių taršos mokesčio įvedimą. Apie tai valdančiosios koalicijos atstovai prakalbo pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje reklamavo savo pasiekimus per dvejus metus būnant valdžioje.

Valdančiajai koalicijai apsipykus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams konstatavus koalicinės sutarties pažeidimą, konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio viršūnės pirmadienį susirinko aptarti padėties pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Valdančiojoje koalicijoje laksto kibirkštys. Konservatoriai tvirtina, kad laisviečiai sulaužė koalicijos sutartį, o pastarieji siūlo neieškoti priešų ten, kur jų nėra. Barniai vyksta, nors koalicija yra trapi ir gali tapti dar trapesnė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas teigė, kad keršto konservatoriai gal ir nesiims, bet garą jiems nuleisti tikrai reikės.

Valdančiojoje koalicijoje laksto kibirkštys. Konservatoriai tvirtina, kad laisviečiai sulaužė koalicijos sutartį, pastarieji siūlo neieškoti priešų ten, kur jų nėra. Barniai vyksta, nors koalicija yra trapi ir gali tapti dar trapesnė, nes konservatoriai svarsto, ar iš partijos išmesti nusižengusį Mykolą Majauską.

Į Klaipėdos merus Laisvės partija kelia projektų vadovės, mėlynosios ekonomikos bei aplinkosaugos entuziastės Birutės Andruškaitės kandidatūrą. „Esu labai dėkinga Klaipėdos Laisvės partijos skyriaus nariams už pasitikėjimą. Klaipėda šiandien yra tikra miegančioji gražuolė. Pažadinkime ją! Gyvename neišnaudoto potencialo kupiname mieste, kuriam reikia daugiau kultūros, inovacijų, jėgos ir energijos“, – penktadienį partijos išplatintame pranešime sakė B. Andruškaitė.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigia, kad elgėsi nuosekliai, kai balsavo už ilgesnį PVM lengvatos taikymą maitinimo sektoriui, nors tam prieštaravo Vyriausybė. Pasak jos, koalicijos sutartis nepažeista, o Laisvės partijai svarbūs sprendimai neturėtų būti nustumiami į paraštes, taip kerštaujant dėl balsavimo už PVM lengvatą.

Seimas antradienį pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis nusivylė ne tik už lengvatą balsavusiais partiečiais, bet ir koalicijos partneriais laisviečiais. Pastarųjų atstovas Vytautas Mitalas tikino, kad palaikymo PVM lengvatai niekada neatsižadėjo.

Seimo Laisvės frakcija ketvirtadienį antrai kadencijai seniūnu perrinko Vytautą Mitalą. Parlamentaras dar mažiausiai metus eis šias pareigas. Tuo metu jo pavaduotoju trečią kartą iš eilės perrinktas Tomas Vytautas Raskevičius.

Laisvės partijos bendruomenė apsisprendė: kandidatu į Kauno merus išrinko žinomą prodiuserį, kaunietį Mantą Bertulį. Atviruose pirminiuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo ne tik partijos nariai, bet ir visi norą išreiškę liberalių pažiūrų kauniečiai, M. Bertulis surinko 56 proc. balsų. „Esu labai dėkingas Laisvės partijai už parodytą pasitikėjimą manimi. Žinau, jog laisvės ir proveržio Kaunui nelinkintys jau žada pergalę dabartiniam merui, bet esu tikras, kad mesiu jam rimtą iššūkį.

Valdančioji Laisvės partija į Vilniaus merus kelia parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus kandidatūrą. „Surinkęs 75,5 proc. palaikymo Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus yra Tomas Vytautas Raskevičius“, – per partijos renginį šeštadienį paskelbė Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Praėjus kelioms savaitėms po reakcijų audrą sukėlusio Laisvės partijos frakcijos narių Morganos Danielės ir Ievos Pakarklytės siūlymo dėl sutikimo seksui – tyla. Idėjos iniciatorės žadėtų Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų iki šiol dar neužregistravo, o kada jų tikėtis – lieka neaišku. Parlamentarės sako ieškančios bendraminčių Seime. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvoje iki šiol nėra sistemos, galinčios padėti nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos.

Laisvės partijos kandidatų į Vilniaus mero postą pirminiuose rinkimuose susirungs Tomas Vytautas Raskevičius, Donalda Meiželytė, Vincas Jurgutis ir Nerijus Vitkauskas. Apie savo kandidatūras jie pranešė kampanijos startui skirto renginio metu, rašoma pranešime spaudai. Kandidatu iškeltas Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius priimdamas nominaciją teigė sieksiantis, kad iš vakarietiškų vertybių forposto Vilnius po rinkimų netaptų tik dar vienu rytų Europos miestu, valdomu ūkvedžių.

Lietuvoje iki šiol nėra sistemos, galinčios padėti nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Šalis nėra ratifikavusi ir Stambulo konvencijos, stipriai susijusios su seksualinio smurto prevencija. Ir tai, anot ekspertų, yra didelė problema, apie kurią kalbama nuo nepriklausomybės atkūrimo. Vis tik kalbos kalbomis, tačiau per dešimtmečius mažai kas pasikeitė teigiama kryptimi, kad seksualinį smurtą patyrę asmenys gautų reikiamą pagalbą ir būtų apsaugoti.

Psichikos negalią turinčią moterį vyrai nugirdė, atsivedė į butą ir pririšę prie lovos lytiškai santykiavo, bet tyrėjai nusprendė, kad moteris neišreiškė aiškaus prieštaravimo, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi kaltininkai fizinio smurto ir jėgos nenaudojo, tyrėjai padarė išvadą, kad rišimas prie lovos buvo seksualinių žaidimų dalis, o pats faktas, kad moteris buvo girta, nebuvo traktuojamas kaip bejėgiška būklė.

Laisvės partijos politikės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė siūlo imtis priemonių, kaip geriau apsaugoti moteris ir vyrus nuo seksualinio smurto, ketvirtadienį apie tai surengė spaudos konferenciją, bet kol kas dar neparengė teisės aktų projektų. Abi politikės pripažįsta, kad tai yra dalis vadinamosios Stambulo konvencijos: kol jos neįmanoma Lietuvoje ratifikuoti dėl per didelio pasipriešinimo, geriau tam tikras dalis, apsaugančias aukas nuo smurto, priimti atskirais teisės aktais.

Mirė Lietuvos politikas ir visuomenės veikėjas 81-erių Domininkas Velička. Apie tai pirmas pranešė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Išėjo Domininkas Velička. Bičiulis, kolega politikoje, Vilniaus miesto tarybos Laisvės frakcijos narys. Visada kūrybiškas, visada matantis plačiau, visada trykštantis pozityvumu ir dalijantis džiaugsmą ir bendraamžiams, ir jaunimui. Geros Tau kelionės, Domininkai“, – feisbuke skelbė R. Šimašius.

Už turizmo politiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos valdžios atstovai penktadienį Vilniuje pasirašo susitarimą dėl turizmo skatinimo regione ir paramos Ukrainai. Šalys įsipareigos aktyviau bendradarbiauti skatinant turizmą, siekiant susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmo ekosistemai atkurti.

Trečiadienį – skaudi žinia. Mirė vienas iš Laisvės partijos steigėjų Auris Jarašūnas. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė. „Šiandien netekome nuostabaus, nuoširdaus, pozityvaus žmogaus, Laisvės partijos steigėjo ir nario, Los Andžele gyvenusio pasaulio lietuvio Auris Jarasunas. Matėmės tik ką Baltic Pride renginiuose. Viename kurių, organizuotame Tomas Vytautas Raskevičius, Auris pasidalino savo neįtikėtina asmenine LGBTQ istorija.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimas žengtų minimalų žingsnį į priekį, jeigu priimtų siūlymą dekriminalizuoti kanapių ir jų produktų turėjimą nedideliais kiekiais. Parlamentas pernai atmetė „laisvietės“ Morganos Danielės siūlytas pataisas, kurios būtų dekriminalizavusios ne tik kanapių, bet ir kitų narkotikų turėjimą mažais kiekiais, ir grąžino jas tobulinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Karas Ukrainoje iš esmės pakeitė visuomenės požiūrį į Lietuvos politikus ir atskiras politines jėgas. Dėl aiškios ir griežtos Rusijos veiksmus smerkiančios politikos palankiau vertinami konservatoriai, o partiją atstovaujantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tapo populiariausiu ministru. Vis tik tuo gali pasidžiaugti ne visos partijos.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė šeštadienį paprašė Liberalų sąjūdžio paramos šią savaitę registruotam civilinės sąjungos projektui. „Yra dar vienas egzaminas, kurį mes turime kartu išlaikyti su jumis – yra civilinės sąjungos projektas, kuriam labai prašau jūsų palaikymo“, – kreipdamasi į Liberalų sąjūdžio suvažiavimą Vilniuje sakė A. Armonaitė. „Išlaikykime šitą egzaminą.

Seimo narys Mindaugas Puidokas ketvirtadienio rytą Seimo posėdžio metu metė kaltinimus Laisvės frakcijos nariui Mariui Matijošaičiui. Aiškino, kad šis „kelia orgijas“ Seimo viešbutyje. Taip pat teigė, kad esą grasina virš jo gyvenantiems ukrainiečiams, kurie nori ramybės. Karo pabėgėliams atvykus iš Ukrainos, daugelis Lietuvos žmonių geranoriškai priėmė juos į savo būstus.

Seimo valdantieji iš naujo siekia įteisinti lyčiai neutralią partnerystę ir parengė kur kas nuosaikesnį Civilinės sąjungos projektą. Tiesa, šį kartą projektu ne itin patenkinti ir patys „laisviečiai“ – kad jo parašo po nauju projektu nebus, pareiškė net ankstesniojo iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius. Savo ruožtu, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad geriau žengti žingsnį į priekį, nei trypčioti vietoje.

Laisvės partija nesuinteresuota, kad Partnerystės įstatymas Seime būtų priimtas kuo greičiau, sako parlamento vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis. „Kai matau tą diskusiją iš arti ir matau neoficialius debatus tuo klausimu posėdžių salėje, man toks jausmas susidaro, kad tie žmonės, kurie deklaruoja, kad atėjo išspręsti to klausimo, jie tiesiog politiškai iš jo maitinasi ir to noro išspręsti jį iki galo paprasčiausiai nėra“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Partnerystės įstatymas ir toliau kaitina aistras Seime. Ketvirtadienį valstietis Dainius Gaižauskas iškvietė Laisvės partijos narį Artūrą Žukauską atsiprašyti, neva sprendimo dėl Partnerystės įstatymo likimo pavasario sesijos metu jis opoziciją prilygino fašistinei Vokietijai.

Aistras Lietuvos politinėje padangėje vėl kaitina Laisvės frakcijos siūlomas Partnerystės įstatymo klausimas. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė siūlo išbraukti šį klausimą iš Seimo pavasario sesijos darbų, o Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė linki kolegei būti arčiau vakarų, nes šios kalbos esą primena Putino ir Rusijos Dūmos naratyvą.

Lietuvos gyventojams susidūrus su rekordiškai išaugusiomis elektros bei šilumos kainomis, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad ateityje kainų augimą padėtų suvaldyti atsinaujinančios energijos šaltiniai. Jo teigimu, pavyzdžiui, elektros kaina, pasitelkus vėjo energiją, galėtų būti ir dvigubai ar trigubai mažesnė. Energetikos ministerijos teigimu, 2020 m. 20 proc. Lietuvos sunaudojamos elektros energijos atėjo iš atsinaujinančios energetikos.

Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija neturi prabangos išsivaikščioti, nes nė viena jos sudedamųjų dalių paprasčiausiai neturi kitų alternatyvų. Užtai ryškėja išskirtinė politinių partijų elgsena: tai partnerių išdūrinėjimas, kuris galėtų tapti aštria problema, jeigu ministrų kabinetui nesisektų kurį laiką priimti svarbių einamųjų sprendimų.

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį nutarė, kad Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė ir Laisvės partija pažeidė įstatymą, socialiniuose tinkluose skelbdami paslėptą politinę reklamą. VRK įvertino Laisvės partijos „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose praėjusių metų lapkritį ir gruodį paskelbtus įrašus, kuriuose partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė bei šios partijos narys Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kalba apie 2023 m. savivaldos rinkimus.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė paprašė Seimo valdybos sudaryti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už naujo referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo organizavimą. „Įvertinus, kad iki planuojamo naujo referendumo liko tik kiek daugiau nei du metai, turime aktyviai pradėti ruoštis artėjančiam referendumui, kad šįkart jis būtų sėkmingas“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė. 2019 metų gegužę vykusiame referendume dėl Konstitucijos 12 str. pakeitimo 72,3 proc.

Laisvės partija parlamente prieš pat Kalėdas patyrė nokdauną, prie to prisidėjo ir kai kurie koalicijos partneriai konservatoriai bei liberalai. Seime nepavyko priimti Seimo Statuto pataisos, kuri būtų leidusi teikti prieš tai atmestus teisės aktus nepraėjus 6 mėnesių terminui: toks reikalavimas galioja dabar ir trukdo iš naujo svarstyti Laisvės partijos jau atmestą siūlymą dekriminalizuoti mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms.