laisvės partija

Antradienį posėdžiausianti Laisvės partijos valdyba aptars praėjusių Seimo rinkimų rezultatus, nesėkmės priežastis bei tolimesnes politinės jėgos kryptis. Anot vicepirmininko Vytauto Mitalo, taip pat tikimasi išrinkti ir kito suvažiavimo, kurio metu vyks naujojo partijos pirmininko rinkimai, datą. „Aptarsime rinkimų rezultatus ir naujo suvažiavimo, kur bus renkamas naujas pirmininkas ar pirmininkė, datą. Valdyba turės nuspręsti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atsistatydina iš Laisvės partijos pirmininkės pareigų. Apie tai ji pranešė šiandien, sakydama, kad suprato rinkėjų pasiųstą signalą. Laisvės partija naujajame Seime neturės nė vieno atstovo, partija neperžengė 5 procentų barjero, vienmandatėse taip pat patyrė pralaimėjimus – pergalės nepavyko pasiekti ir pačiai A. Armonaitei. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Kitą savaitę vyks Seimo rinkimus pralaimėjusių Laisvės ir Lietuvos regionų partijų valdybų posėdžiai. Juose ketinama aptarti politinių jėgų ateities planus bei veiklos kryptis. Seimo rinkimuose nei vieno mandato taip ir neiškovojusios Laisvės partijos vicepirmininko Vytauto Mitalo teigimu, antradienį vyksiančio partijos valdybos susitikimo metu bus aptariami rinkimų rezultatai, nesėkmės priežastys bei tolimesnės partijos veiklos kryptys.

Laisvės partijos vienas iš lyderių Vytautas Mitalas sako, kad pretendentai į atsistatydinusios partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės vietą kol kas nėra žinomi, o jis pats apsisprendė partijos vadovo posto nesiekti ir savo kandidatūros partijos vadovo rinkimuose nekelti. „Aš tikrai džiaugiuosi, kad su Aušrine Armonaite partija buvo įkurta ir pasiekė gerų rezultatų. Bet šie rinkimai parodė, kad pokyčiai yra reikalingi.

Iš Laisvės partijos pirmininkės pareigų atsistatydina Aušrinė Armonaitė. Apie tai ji sekmadienį pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Tai signalas ir partijai, ir man. Ir aš prisiimu atsakomybę - traukiuosi iš partijos pirmininkės pareigų. Per šiuos metus, kai vadovavau partijai, savęs netaupiau. Ramia sąžine galiu pasakyti, kad daugiau įdėti darbo, nei įdėjau - negalėjau. Bet to nepakako – rinkimų rezultatai yra prasti“, – rašė ji socialiniame tinkle.

Suskaičiavus visus paštu keliavusius balsus paaiškėjo, kad Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo nario mandatą iškovojo konservatorė Dalia Asanavičiūtė. D. Asanavičiūtė surinko 49,21 proc. rinkėjų balsų, o tuo tarpu jos varžovė, Laisvės partijos pirmininkė nusileido vos 563 balsų skirtumu – ji surinko 46,06 proc. Suskaičiavus visus balsus galutinai paaiškėjo, kad Laisvės partija naujame Seime neturės nei vieno mandato.

Šeštadienį turėtų paaiškėti, kam Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje atiteko Seimo nario mandatas. Nors rinkimų naktį, negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę aplenkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė, skirtumas tarp politikių nėra didelis – šiek tiek daugiau nei 500 balsų. Todėl, suskaičiavus visus pastarąją savaitę paštu keliaujančius balsus, situacija gali pasikeisti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė kol kas nepradėti tyrimo dėl naujų balsuoti Pasaulio lietuvių apygardoje užsiregistravusių rinkėjų, bet žada stebėti situaciją. „Matome, kad ta situacija stabilizavosi, bent jau iš Rygos ir iš Seinų dalis asmenų atsišaukia, kad nebebalsuos jie“, – penktadienį žurnalistams sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė. „Sutarėme, kad situaciją stebėsime.

Paskutinę išankstinio balsavimo dieną Laisvės partija apkaltino konservatorius manipuliuojant rinkimų rezultatais ir vežant į Lenkiją balsuoti rinkėjus iš Lietuvos. Laisviečiai aiškina, kad dalis konservatorių ir jiems prijaučiančių sekmadienį balsuos Lenkijoje, kad jų balsas užsiskaitytų Pasaulio lietuvių apygardoje, kur kaunasi konservatorė Dalia Asanavičiūtė ir „Laisvės partijos“ lyderė Aušrinė Armonaitė.

Bent 40 parlamentarų jau kraunasi daiktus ir ruošiasi baigti darbą Seime. Jie gaus išeitines nuo 13-kos iki maždaug 20-ties tūkstančių eurų – tam valstybė skirs maždaug pusantro milijono. Kai kurie išeina pritrūkę balsų – tarp jų Seimo vicepirmininkas, laisvietis Vytautas Mitalas, teisingumo ministrė Dobrowolska.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo pradėjus formuotis būsimos centro-kairės koalicijos rėmams, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė neabejoja – nauja valdančioji dauguma susiformuos greitai. Anot jos, nepaisant to, ar prie socialdemokratų ir „Vardan Lietuvos“ jungsis liberalai, ar „valstiečiai“, diskusijos dėl koalicijos neužtruks, mat, pažymi „laisvietė“, „noras į valdžią nugalės visus“. „Mano vertinimas, kad visi taip nori į valdžią, kad greitai susitars.

Po pralaimėto pirmojo Seimo rinkimų turo Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius neslepia, kad pokyčiai partijos vadovybėje yra neišvengiami. Anot politiko, partija yra pakankamai lanksti, tad biurokratinių kliūčių tam kilti neturėtų. „Klausimą dėl lyderystės vienareikšmiškai turėsime savo organizacijoje suformuluoti. Tai yra mūsų bendruomenės sprendimas.

Užbaigti nebaigtus darbus naujame Seime žadėjusi Laisvės partija liko už borto, nepasiekė 5 proc. partijai privalomo barjero. Politologų manymu, partija klimpsta į užmarštį, o jų nesėkmę nulėmė negebėjimas įrodyti, kad išmano daugiau nei vieną temą. Dalinasi prognozėmis, kaip trims partijos vienmandatinkams seksis antrame ture.  Laisvės partija, gavusi 4,5 proc. rinkėjų balsų neįveikė minimalios 5 proc. kartelės, taigi į Seimą nepateko.

Valdovų rūmuose vykstančioje BNS spaudos konferencijoje, suskaičiavus pirmojo turo Seimo rinkimų rezultatus, juos aptarti šiandien ryte susirinko dalyvavusių partijų atstovai. Pirmieji žodį tarė vakar daugiausiai mandatų gavusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir jų atstovai – rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevičius ir partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbančiai Laisvės partijai nepavyko perkopti 5 proc. rinkimų barjero.  Už ją balsavo 4,50 proc. rinkėjų. Vidurnaktį į Laisvės partijos rinkimų štabą, esantį pačiame Vilniaus centre,  bare „:BELIKE taproom“, atvyko partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Tuomet ji buvo nusiteikusi pozityviai. „Patys matot, kokie rezultatai dega, mūsų laukia ilga naktis. Lengvas kelias, nėra mūsų kelias.

Belaukiant I Seimo turo rinkimų rezultatų Laisvės partijos štabe liejasi alus, šampanas ir kitas įvairus alkoholis – apstu ir girtų žmonių.  Laisvės partija trykšta optimizmu ir stipriai švenčia, nors šios valandos duomenimis, ji dar neperkopė 5 proc.  Laisvės partija neabejoja, kad perkops 5 proc.

Laukiant Seimo rinkimų rezultatų, Laisvės partijos rinkiminiame štabe gausybė žinomų politikų, o partijos atstovai teigia pasitikintys, jog gali peržengti 5 proc. barjerą Seimo rinkimuose. O Atvykusius svečius Laisvės partijos atstovai taip pat aprūpino ir vaišėmis – netrūksta alkoholinių gėrimų, o tarp žmonių tvyro itin gera nuotaika – paminėtas ir gimtadienis.

Iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko, o intriga tik didėja – kas stos prie valstybės vairo? Politologai pasidalijo prognozėmis, kam nusišypsos didžiausia sėkmė, ar ką nors iš šių rinkimų išsineš Laisvės partija, kur liks buvusio premjero Sauliaus Skvernelio demokratai ir kaip kortas gali sumaišyti teisiamas partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Pareigūnai sulaikė neblaivų vyrą, kuris penktadienį Vilniaus gatvėje vykusio Laisvės partijos programos pristatymo metu į sceną mėtė daiktus. Scenoje sėdint partijos lyderei Aušrinei Armonaitei, susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui bei kitiems asmenims, buvo paleista piniginė bei pilna skardinė alaus.

Penktadienį Laisvės partijos renginyje Vilniuje įvyko nemalonus incidentas. Tiesioginės transliacijos metu į sceną, nuo kurios kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susisiekimo ministras Marius Skuodis ir verslo atstovai, piktas praeivis paleido skardinę alaus, piniginę. Renginys vyko Vilniaus gatvėje, buvo tiesiogiai transliuojamas internete. Iš pradžių viskas prasidėjo nuo riksmų – vienas praeivis ėmė įžeidinėti ant scenos buvusį svečią.

LGBT bendruomenės teisės ir narkotikų dekriminalizavimas – tai pirmieji žodžiai, kurie šauna į galvą išgirdus Laisvės partijos pavadinimą. Tačiau ši partija savyje turi kur kas daugiau, tiesa, nebūtinai gerų dalykų. Prieš Seimo rinkimus kviečiame pasižiūrėti, kokie skandalai lydėjo ryškiuosius „laisviečius“. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Dabartinei valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija, kuriai vadovauja ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, mano, kad turtuoliai Lietuvoje skursta. Dėl to gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą jiems esą reikia mažinti, kad, jį sumokėjus, pinigų liktų daugiau. Tai numatoma ketvirtadienį oficialiai paskelbtoje Laisvės partijos rinkimų programoje. Mažiau turėtų mokėti uždirbantys virš 9,5 tūkst. eurų? Primename, kad šiuo metu įprastinis GPM tarifas yra 20 proc.

Ketvirtadienį Laisvės partija pristatė programą Seimo rinkimams, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus teisėms ir ekonomikos plėtrai. Politinės jėgos pirmininkė Aušrinė Armonaitė akcentuoja, kad ypač svarbu siekti šalies augimo visose kryptyse. „Dažnai Laisvės partijai buvo klijuojamos įvairios etiketės (...), tačiau nesutinkame, kad esame iš kitos planetos. Taip pat partija niekada nebuvo dviejų klausimų partija, ji yra atsakymų partija.

Ginant žmogaus teises, demokratines vertybes nuo radikalių jėgų, Laisvės partija matytų save vaivorykštės koalicijoje, sako šios politinės jėgos lyderė Aušrinė Armonaitė. „Lietuvos interesas absoliutus, gyvybinis yra laisvė, stipri Europa, transatlantiniai ryšiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tai yra mūsų išlikimo garantas ir jis nėra savaime aiškus. Mes giname vertybes, ne tik teritorijas.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad koalicijos partnerė Laisvės partija perdeda, kaltindama jos partiją dėl sulaužyto susitarimo kartu dalyvauti parlamento rinkimų debatuose. „Šiaip nustebau aš pamačiusi tokią nuoskaudą, tokius kaltinimus, priekaištus iš „laisviečių“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen. „Situacija yra tokia, kad kilo audra vandens stiklinėje ir ją kelia mūsų koalicijos mažieji partneriai“, – pridūrė politikė.

Opozicijai keliant klausimus dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio šeimai priklausančios vilos Graikijoje, Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad paaiškinimus apie didelius pirkinius politikams derėtų turėti. „Kiekviena šeima, kiekvienas žmogus, jeigu jis uždirba pinigus, tų pinigų kilmė yra aiški, tikrai turi teisę pirkti tai, ką jis nori pirkti. Taip pat ir užsienyje pirkti.

Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius griežtinti baudas už elektroninių cigarečių pardavimą nepilnamečiams, Seimo „laisviečiai“ siūlo padidinti ir suvienodinti sankcijas už pardavimo draudimo pažeidimus visoms tabako rūšims bei palikti įspėjimus tėvams. Jie įregistravo tai numatančius pasiūlymus Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms.

Laisvės partija trečiadienį vykusiame posėdyje patvirtino dalį kandidatų vienmandatėse apygardose. Paaiškėjo, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvausianti šiuo metu teisingumo ministrės pareigas einanti Ewelina Dobrowolska kandidatuos Šalčininkų–Vilniaus apygardoje. Posėdžio metu nutarta ir dėl kitų „laisviečių“ kandidatavimo.

Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai pažėrė staigmenų – konservatoriai aplenkė socdemus, netikėtai sužibėjo Laisvės partija. Ar iš šių ir kitų partijų pasirodymo jau galime numatyti, kam šypsosis sėkmė Seimo rinkimuose? Politologai aiškina – nors Seimo rinkimų rezultatai bus kitokie vien dėl didesnio aktyvumo, akivaizdu, kad kai kurioms per gerai apie save galvojančioms partijoms per likusius mėnesius teks gerokai paplušėti, jei nenori patirti fiasko.

Laisvės partijai iškovojus mandatą Europos parlamento (EP) rinkimuose, partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atkerta, kad gandai apie „laisviečių“ pabaigą buvo paskleisti per anksti. „Laisvės partija 8,07 proc. ir mandatas Europos Parlamente. Ketvirta partija Lietuvoje Gandai apie mūsų mirtį yra gerokai perdėti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Armonaitė.

2035 metais įsigaliosiantis transporto priemonių, turinčių vidaus degimo variklį draudimas laikomas vienu prieštaringiausiu šios Europos Parlamento kadencijos sprendimu. Automobilių pramonėje šiuo metu dirba 13 mln. europiečių. Net 2,4 mln. europiečių tiesiogiai dalyvauja lengvųjų automobilių, furgonų, autobusų ir sunkvežimių gamyboje, todėl bet kokie reikšmingi pokyčiai šioje industrijoje sutinkami itin jautriai.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad jos vadovauja politinė jėga yra kaip „priešnuodis“ toms partijoms, kurios yra populistinės, „ciniškos“, ar programose įrašo „daug gražių žodžių apie žmogaus teises“, tačiau to nepatvirtina savo sprendimais. „Tie politikai, kurių programose prirašyta daug gražių žodžių apie žmogaus teises, Seime mums ciniškai ir visai atvirai atkirto: tai mums bus svarbu tada, jei ar kai būsime valdžioje. Aš netikiu, kad jiems tai bus svarbu kada nors.

 Valdančioji Laisvės partija šeštadienį Vilniuje rengia suvažiavimą, skirtą Europos Parlamento, Seimo rinkimams aptarti. „Suvažiavimo metu Laisvės partija priims deklaraciją dėl Europos Parlamento rinkimų, sprendimą dėl gynybos mokesčių palaikymo ir preliminarų sprendimą dėl rinkimų į Seimą“, – nurodo partija. Renginio metu taip pat ketinama priimti organizacinius sprendimus, tvirtinti finansinę veiklos ataskaitą, diskutuoti apie aktualijas.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė neskuba vertinti jos politinės jėgos kandidato į prezidentus Dainiaus Žalimo pasirodymo prezidento rinkimuose. Politikės teigimu, pergale ji rinkimuose laiko ir tai, kad juose sudalyvavo partijos keltas kandidatas. „Apskritai labai džiaugiuosi, kad Laisvės partija dalyvavo prezidento rinkimuose, kad turėjo puikų kandidatą, kuris atstovavo progresyviai, vakarietiškai Lietuvai, jos ateičiai.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas spėja, kad rinkėjai pareikš nepritarimą siūlomai Konstitucijos pataisai referendume dėl pilietybės išsaugojimo, jei šis įvyktų. Jis siūlė pradėti diskusiją dėl referendumo kartelės mažinimo. D. Žalimas, paklaustas, kodėl, jo manymu, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo veikiausiai gali žlugti. Anot jo, tai susiję su „savotiška referendumo agitacija“. „Man atrodo, kad buvo noras pavieniams asmenims dominuoti tos agitacijos metu.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas teigia, kad, jei pirmajame prezidento rinkimų ture sulauktų 7 proc. rinkėjų palaikymo, tai vadintų geru rezultatu.

Skandalinga Laisvės partijos reklama su degančiu kūdikiu galbūt ir buvo provokacija, tačiau jeigu ji paskatins daugiau žmonių ateiti į prezidento rinkimus bei kartu vykstantį referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, Lietuvai bus tik geriau, sako Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Taip ji kalbėjo antradienį ryte, atėjusi į išankstinio balsavimo punktą Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Laisvės partija taip stipriai siekia išsiskirti savo reklamine kampanija, kad agitacijai už daugybinės pilietybės referendumą pasirinko labai keistą formą. Feisbuke partija pasidalijo vadinamuoju memu, kuriame matyti į kompiuterį susitelkusi jauna moteris, o už jos liepsnose degantis į vystyklus įsuptas vaikas.

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą. Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

„Laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas pripažįsta, kad Laisvės partijos ir jo žmonos sudaryta sutartis dėl rinkiminės kampanijos planavimo galėjo sukelti klausimų. „Visada reikia kvalifikuotų žmonių, kurie atliktų deramai tokį darbą. Tai yra formaliai teisėta ir skaidru, tačiau neturi būti net regimybės, kad tai kertasi su etika. Tai tiesiog darbai yra atliekami nemokamai“, – Eltai sakė D. Žalimas.

Laisvės partijos pirmininkė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad negalima atskirti nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių. Taip ji komentavo jos vadovaujamai partijai nepalaikant premjerės Ingridos Šimonytės teikiamo kandidato į krašto apsaugos ministro postą Lauryno Kasčiūno. „Jeigu mes atskirsime nacionalinį saugumą nuo žmogaus teisių, prisišauksime orbanizmą Lietuvoje. Aš to nenorėčiau“, – LRT laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė A. Armonaitė.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos vadovaujama politinė jėga nepalaiko konservatoriaus Lauryno Kasčiūno kandidatūros į krašto apsaugos ministrus. „Nauja kandidato į ministrus L. Kasčiūno kandidatūra Laisvės partijos palaikymo neturi. Štai kodėl: mūsų politinės nuostatos dažnai yra priešingos, jis nuosekliai vykdė politiką, nesuderinamą su Laisvės partijos atstovaujamomis vertybėmis, ir sąmoningai blokavo Seime projektus, tokius, kaip Civilinė sąjunga ir pan.

Kritikos iš koalicijos partnerių dėl ideologinių nuostatų susilaukęs kandidatas į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas sako, kad dirbdamas Vyriausybėje gintų visus piliečius, nepaisant išsiskiriančių vertybinių pažiūrų. „Laisvės partijai noriu pasakyti labai paprastą dalyką – ginsime visus Lietuvos piliečius, nepaisant jų pažiūrų. Man kiekvienas pilietis, nesvarbu, myli mane, gerbia ar nekenčia, yra vienodai brangus.

Po žinios apie krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą, Laisvės partija pirmadienio vakarą siūlo šaukti koalicinės tarybos posėdį. Apie tai Eltai patvirtino Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Koalicijos formate siūloma aptarti ne tik A. Anušausko pasitraukimo priežastis, bet ir naujojo Krašto apsaugos ministro (KAM) vadovo paskyrimo procesus. Taip pat „laisviečiai“ norėtų aptarti A. Anušausko pareiškimus dėl galimos korupcijos gynybos srityje.

Kylant naujoms įtampoms valdančiojoje koalicijoje, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako nesuprantanti, kodėl Laisvės partija vis dar galvoja priklausanti Seimo daugumai. „Kyla natūralus klausimas – ar iš tikrųjų yra valdančioji koalicija? Ko gero, jos jau nebėra. Nežinau, kodėl Laisvės partija vis galvoja, kad dar yra toje koalicijoje ir neva tai dirba. Tai toks pastebėjimas – ir jis yra liūdnas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos politinė jėga palaikys siūlymą iš esmės uždrausti lošimų reklamą Lietuvoje. „Mūsų frakcijos nariai yra pasirašę Tėvynės sąjungos Seimo narių pasiūlymus riboti reklamą ir juos palaikysime“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė. Vasario viduryje buvo registruotos įstatymo pataisos, siūlančios nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.

Šį trečiadienį TV3 laidoje „TOP 3“ žiūrovai į svarbiausias aktualijas bus pakviesti pažvelgti kitu kampu. Kodėl pinigų krašto gynybai – trūksta, o naujam stadionui – ne? Kokioje Europos Sąjungos šalyje jau visai netrukus rekreaciniais tikslais bus galima įsigyti ir laikyti nedidelį kiekį kanapių? Galiausiai, kaip atrodo vieno iš turtingiausių kandidatų į prezidentus Remigijaus Žemaitaičio asmeninis gyvenimas, ir kodėl, kalbėdamas su žurnalistais, jis nubrauks ašarą? Visa tai – jau šį vakarą.

Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad keičiantis Nacionalinio stadiono projektui, svarbiausia yra atsakyti į klausimus dėl pokyčių poreikio bei kainos indeksacijos. Jis tikisi, kad prie situacijos išaiškinimo prisidės ir Seimo Audito komitetas, kuris trečiadienį svarstys šį klausimą. „Man atrodo, kad labai svarbu toliau tęsiant stadiono projektą, jog būtų maksimalus aiškumas, skaidrumas ir visi klausimai atsakyti visuomenei.

Laisvės partijos keliamas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas kritikuoja dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos santykius su Vyriausybe. Pasak jo, Daukanto aikštė turėtų bendradarbiauti, o ne kariauti su Ministrų kabinetu. „Kada prezidentas nepaiso konstitucinių imperatyvų ir tampa politinio lauko kovotoju nors turėtų būti mediatoriumi. Jokiu būdu jis nėra viršininkas, kurio reikia klausyti, vyriausias brolis, kuriam reikia paklusti.