laisvės partija

Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad keičiantis Nacionalinio stadiono projektui, svarbiausia yra atsakyti į klausimus dėl pokyčių poreikio bei kainos indeksacijos. Jis tikisi, kad prie situacijos išaiškinimo prisidės ir Seimo Audito komitetas, kuris trečiadienį svarstys šį klausimą. „Man atrodo, kad labai svarbu toliau tęsiant stadiono projektą, jog būtų maksimalus aiškumas, skaidrumas ir visi klausimai atsakyti visuomenei.

Laisvės partijos keliamas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas kritikuoja dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos santykius su Vyriausybe. Pasak jo, Daukanto aikštė turėtų bendradarbiauti, o ne kariauti su Ministrų kabinetu. „Kada prezidentas nepaiso konstitucinių imperatyvų ir tampa politinio lauko kovotoju nors turėtų būti mediatoriumi. Jokiu būdu jis nėra viršininkas, kurio reikia klausyti, vyriausias brolis, kuriam reikia paklusti.

Į parlamentinių išlaidų skandalą įsivėlė ir Laisvės partijoje narystę stabdo Seimo narys Marius Matijošaitis. Politikas tūkstančius mokesčių mokėtojų eurų leido ne tik brangiems kompiuteriams, brangiausiam, naujausiam telefonui ar biuro įrangai, bet ir profesionaliai didžėjaus įrangai – prisipirko garso pultų ir mikrofonų. Politikas teisinasi, kad įrangą naudoja būtent Seimo nario darbui, nors dalis jo kolegų tuo abejoja.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė tirti parlamentaro Mariaus Matijošaičio parlamentinėmis lėšomis apmokėtą kompiuterinės ir programinės įrangos įsigijimą. Visgi komisija netikrins visų Seimo nario per kadenciją panaudotų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Pasak komisijos pirmininkės Aušrinės Norkienės, M. Matijošaitis komisijai turės pats nurodyti išlaidas, dėl kurių teisėtumo jam kyla klausimų.

Už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įvairią kompiuterinę įrangą ir garso aparatūrą pirkęs Seimo narys Marius Matijošaitis stabdo narystę Laisvės partijoje ir traukiasi iš „laisviečių“ sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. „Kol vyksta procesiniai veiksmai ir nėra galutinio verdikto, ar mano išleistos lėšos faktiškai atitiko nustatytą tvarką, stabdau narystę Laisvės partijoje ir traukiuosi iš Laisvės partijos rinkimų į Europos parlamentą sąrašo.

Kilus abejonėms dėl parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis įsigytos kompiuterinės įrangos, Laisvės partijos frakcijos atstovas Marius Matijošaitis žada pasibaigus kadencijai viską palikti Seimui, o įsigytą techniką sako naudojantis darbui Seime.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų. Apie naujausius tyrimo „Skaidrinam“ atradimus A. Tapinas pranešė savo „Facebook“ paskyroje.

Nors Vilniaus savivaldybės taryboje esančios koalicijos partnerės Laisvės partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau aptarė pokyčius Nacionalinio stadiono projekte dėl kurių bus sprendžiama vasario pabaigoje, „laisviečiai“ dar nėra priėmė sprendimo, kaip balsuos, tvirtina buvęs sostinės Laisvės frakcijos seniūnas Tomas Gulbinas. „Ne, nėra dar galutinio sprendimo“, – Eltai teigė T. Gulbinas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija šeštadienį suvažiavime patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą, rinkiminę programą. Laisvės partijos lyderiu į EP išrinktas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis taip pat paskelbtas „laisviečių“ kandidatu į prezidentus. Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos kandidatu į prezidentus šeštadienį patvirtintas Dainius Žalimas sieks visų šeimų lygybės, atvirų teismų ir prezidento institucijos desakralizacijos. „Prezidentas neturi būti laikomas nei tautos vadu, nei vaduku, nei viršininku. Tai yra pirmas tarp lygių. Aš tikrai inicijuosiu, kad prezidento institucija būtų prieinama kiekvienam“, – šeštadienį per partijos suvažiavimą pristatydamas savo programą kalbėjo D. Žalimas.

Šeštadienį Vilniuje susirinkusi Laisvės partija oficialiai pritarė, kad šiemet vyksiančiuose prezidento rinkimuose partijai atstovautų buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas.   D. Žalimo kandidatūrai buvo pritarta bendru sutarimu. Laisvės partijos kandidatas pirmą kartą dalyvaus Lietuvos prezidento rinkimuose. ELTA primena, kad artimiausi Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužę.

Laisvės partijos pirmininkė Aušinė Armonaitė teigia, kad dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda stovi kitokių vertybių pusėje – tikina palaikantis europietišką požiūrį į žmogų, bet atsisako parodyti lyderystę skatinant tokias vertybes Lietuvoje. Tad, pasak jos, būtina kelti partijos tikslus palaikantį kandidatą į prezidentus. „Deja, atrodo, kad mūsų prezidentas šioje kovoje stovi kitokių vertybių pusėje.

Laisvės partija šeštadienį tvirtins kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pristatys dalį kandidatų vienmandatėse apygardose spalį vyksiantiems Seimo rinkimams. Rengiamame Laisvės partijos suvažiavime taip pat bus tvirtinamas kandidatas į prezidentus – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis suvažiavimo metu pristatys savo rinkiminę programą, kuri turės būti patvirtinta. D. Žalimą „laisviečiai“ taip pat išrinko lyderiu į EP.

Laisvės partijos kandidatui į Lietuvos prezidentus Dainiui Žalimui vedant ir šios partijos sąrašą į Europos Parlamento rinkimus, šalies liberalių pažiūrų rinkėjai yra vedžiojami už nosies, pastebi Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas, frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvi-las. „Mums, liberalams, kaip turbūt daugumai liberalių pažiūrų rinkėjų, tiko simpatiška D. Žalimo kandidatūra į Lietuvos prezidentus. Todėl Liberalų sąjūdis greičiausiai būtų jį parėmęs.

Teisingumo ministrė, Laisvės partijos narė Ewelina Dobrowolska kritiškai vertina siūlymus sugriežtinti sankcijas Baltarusijos piliečiams. Pasak jos, suvienodinant rusams ir baltarusiams taikomas ribojamąsias priemones, nebus sprendžiamos esminės teisėsaugos institucijų įvardijamos problemos.

Laisvės partija neatsitraukia ir yra pasiruošusi likusios Seimo kadencijos metu grįžti prie Civilinės sąjungos iniciatyvos. Visgi, pripažįsta teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, kol kas balsų priimti diskusijas keliantį įstatymą neužtenka. „Šiai dienai priėmimui balsų neužtenka, bet Laisvės partija kiekvieną dieną vertina kaip atrodo tie balsai ir jų dinamika.

Laisvės partijos į prezidentus keliamas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas neatmeta galimybės dalyvauti panašiu metu vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Nors viešojoje erdvėje į kelis postus vienu kartu besitaikę politikai yra susilaukę kritikos bei klausimų, nei D. Žalimas, nei „laisviečiai“ didelės bėdos tame nemato. „Jeigu Laisvės partija manimi pasitiki – aš tikiu šia politine jėga bei jos ateitimi – aš nematau nieko blogo sustiprinti šią politinę jėgą.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad investicijos į gynybą turėtų būti suvokiamos ne tik kaip jos pajėgumų, bet ir kaip šios srities pramonės vystymas.  „Labai svarbu, jog Lietuvos investicijos į gynybą nebūtų suvokiamos taip, kad dabar čia reikia atiduoti paskutinius marškinius, viską dėti tik vardan gynybos pajėgumų stiprinimo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Laisvės partija liks valdančiosios koalicijos sudėtyje tol, kol partija bus arčiau sprendimų, sako jos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Kol mes matysime, kad esame arčiau sprendimų, tol ir dalyvausime šitoje valdančiojoje koalicijoje ar ateities valdančiosiose koalicijose“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.

Laisvės partija tapo politiniu pastumdėliu, sako kino režisierius Romas Zabarauskas. Apie tai jis antradienį ryte parašė savo „Facebook“ paskyroje. Prieš tai, pirmadienį, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad Civilinės sąjungos projektas neturi pakankamo palaikymo Seime. „Kai nepavyko pirmasis balsavimas dėl partnerystės, ir Laisvės partija atsisakė skelbti ultimatumą, kad po dar vienos nesėkmės paliks koaliciją, buvo 100 proc.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė konstatuoja, kad Civilinės sąjungos projektas neturi pakankamo palaikymo Seime. Politikės teigimu, tai reiškia koalicijos sutarties sulaužymą ir laisviečiai ateityje patys gali nuspręsti nesilaikyti koalicijos sutarties sąlygų.  „Partijos įsipareigojo, sudariusios koaliciją, 5.2 sutarties punkte dėti maksimalias pastangas, kad eilė žmogaus teisių sprendimų būtų įgyvendinti.

Prieš antradienį Seimui balsuojant dėl kitų metų biudžeto priėmimo, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė nupiešė, kokia šiuo metu yra situacija dėl Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo ir konstatavo, kad įvertinus visą padėtį neužtenka balsų priimti šiam įsipareigojimui, todėl Laisvės partija mano galinti atsitraukti nuo tam tikrų savo duotų įsipareigojimų.

Valdančiosios koalicijos partneriams nepavyko užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, Laisvės partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Lapkričio 20 dieną koalicijos susitikime mes kėlėme ir biudžeto, ir Civilinės sąjungos klausimą, partneriai pažadėjo dar paieškoti balsų. Šiandien po dviejų savaičių jie sugrįžo.

Po lėkščių daužymo ir viešo santykių aiškinimosi, valdantieji pagaliau ėmė aiškintis akis į akį. Laisviečiams supykus, kad nesulaukia koalicijos partnerių paramos vertybiniais klausimais, praėjusią savaitę buvo sabotuotas valstybės biudžeto svarstymas Seime. Aušrinė Armonaitė pripažino, kad supriešinti 2 klausimai – biudžeto ir partnerystės priėmimas parlamente. Vis tik ekspertai mano, kad šansų įteisinti partnerystę – mažėja.

Seimo narės Silvos Lengvinienės perėjimas iš valdančiųjų „laisviečių“ pas opozicinius demokratus rodo padidėjusią vidinę įtampą Laisvės partijoje ir jos frakcijoje parlamente, sako Seimo pirmininkė, valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Laisvietė Silva Lengvinienė nusprendė pasitraukti iš valdančiosios koalicijos. Prieš tai nuolat palaikiusi Civilinės sąjungos projektą, dabar S. Lengvinienė taip tvirtai apie balsavimą už nekalba. Seimo narė Silva Lengvinienė palieka valdančiajai koalicijai priklausančią Laisvės frakciją ir pereina dirbti į opozicinę Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Antradienį demokratai nusprendė ją priimti į savo gretas. „Tas sprendimas nebuvo lengvas, bet jis brendo labai ilgai.

Seimo narė Silva Lengvinienė palieka valdančiajai koalicijai priklausančią Laisvės frakciją ir pereina dirbti į opozicinę Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Antradienį demokratai nusprendė ją priimti į savo gretas. „Atstovauju regionams ir tai buvo didžiausia paskata pasirinkti frakciją, kuri atitiktų mano lūkesčius ir dėmesys didesnis būtų skirtas regionams“, – antradienį BNS teigė parlamentarė.  Anot jos, apsispręsti palikti Laisvės frakciją nebuvo lengva.

Koalicijos taryboje valdantieji apsisprendė skirti papildomų lėšų keliams, nes šiuo metu suplanuotas finansavimas nepatenkina jokių poreikių. Pasak premjerės, šiam tikslui bus paankstinta 115 mln. eurų europinių pinigų ir dar dalis lėšų bus perorientuota iš vadinamojo vinječių mokesčio, o biudžeto deficitas bus ne minus 2,9 procento, o minus 3 procentai. Tai reiškia, kad daugiau išlaidų biudžete būti negali.

Pastaruoju metu į viešumą vis dažniau iškyla valdančiųjų nesutarimai ar net apsižodžiavimai. Kas tai – traškanti koalicija ar priešrinkiminiai žaidimai, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė buvęs Seimo pirmininkas ArūnasValinskas. Kas dabar vyksta Vyriausybėje? Ar Šimonytė pavargo, ar nesusitvarko su vaikų darželiu? Nieko čia nevyksta. Aš suprantu, kad žurnalistams norisi šiek tiek sukurti intrigą. Neabejoju, kad ši koalicija neišvengiamai baigs savo dienas dirbdami kartu.

Seimui antradienį nepradėjus svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projekto, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad šis įstatymas bus priimtas laiku. „Šiek tiek stebinantis sprendimas, bet Seime kartais būna, kad apima emocija, ir kas nors paspaudžia mygtuką ir netikėtai persisveria ne į tą pusę, į kurią turėtų.

Laisvės partija dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose kelia buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą. „Aš manau, kad tikslai yra tiek pasiūlyti alternatyvą, tiek laimėti, – BNS antradienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas. – Galėčiau pagal savo dalykines, profesines savybes, atsižvelgdamas į savo tiek profesinio, tiek valstybinio darbo patirtį, padaryti šitą instituciją teisinga visiems.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina to, kad antradienį Seimas nesiėmė svarstyti kitų metų biudžeto. Ji nedramatizuoja ir to, kad toks sprendimas priimtas koalicijos partnerių iš Laisvės partijos balsais. Darbiečių siūlymu Seimas antradienį nepradės 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Už tai, kad iš antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas būtų išbrauktas, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 53, o šeši susilaikė.

Kiekviena Lietuvos valdžia per kadenciją išvysto savitą politinę kultūrą bei savitą bendravimo stilių tarp koalicijos partnerių. Kai kada politikai valandų valandas praleidžia pietaudami ar vakarieniaudami taip bandydami pasiekti kompromisą, kai kuriais atvejais viskas vyksta klaidų ir bandymų būdu.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viešai susipliekė Vyriausybės susitarime po to, kai Vyriausybė pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui. Tad kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai.

Artėjant rinkimams, Seime – dar viena vertybinė kova: laisviečiai norėjo braukti iš nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo punktą, draudžiantį niekinti tradicinės šeimos vertybes. Opozicinės jėgos sako, kad informacija apie LGBT asmenis išlieka nedraudžiama, o įstatymas draudžia tik niekinti šeimą ir reklamuoti homoseksualizmą kaip gėrį vaikams, tad laisviečių kalbos apie cenzūrą laužtos iš piršto.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis koalicijos partnerės Laisvės partijos elgesį, nepritariant mokesčių reformai, siejo su kitąmet vykstančiais rinkimais. „Šį nuomonės pokytį fiksuojame kaip artėjančių rinkimų atbalsius“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dabar svarbiausia priimti ateinančių metų biudžetą ir leidžia suprasti, kad sprendimai dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio nukeliami į ateitį.  „Visas laikas yra mūsų laikas. Dabar svarbiausia priimti ateinančių metų biudžetą, tikrai yra ką veikti, yra darbo, bus laiko ir kitoms diskusijoms“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė.

Laisvės partija, ginčydamasi su konservatoriais dėl mokesčių reformos, nežada trauktis ir toliau atakuoja Ingridos Šimonytės ginamą Nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Sukūrė net specialią reklamą, kurioje aiškina, kad konservatorių stumiamas mokestis pablogins žmonių gyvenimus.

Laisvės partija savo idėjomis ir tikslais ne kartą audrino konservatyvesnę šalies visuomenės dalį. Pastaroji tokia „audra“ – gyvenimo įgūdžių programa mokyklose, kuria pasak kai kurių tėvų, jų vaikams į galvas bus brukama LGBT propaganda. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad nieko panašaus programoje nėra ir siūlo tėvams ją paskaityti. Laisvės partijos pirmininkė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė apie tai kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvoje artėjant prezidento rinkimams, politinėje arenoje išnyra vis daugiau kandidatų pavardžių. Savo ruožtu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė užsiminė, kad artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kas bus jų partijos kandidatas. Tiesa, politiniuose užkulisiuose minima buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pavardė, o šio fakto paneigti neskuba nė viena iš pusių. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Iki prezidento rinkimų likus vos kiek daugiau nei pusmečiui, aiškėja pirmieji kandidatai. Tarp jų – ir gerai žinomi politikai, ir margos asmenybės. Tačiau savo kandidato dar nepaskelbė viena jauniausių – Laisvės partija.  Apie tai, kaip Laisvės partija rinks savo kandidatą į prezidentus ir kas juo galėtų būti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.

Narkotinių medžiagų vartojimo dekriminalizavimui reikėtų platesnės paramos iš specialistų, dirbančių su priklausomybių turinčiais žmonėmis, sako Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Ji pripažįsta, kad visuomenėje tvyrant baimei dėl narkotikų vartojimo mokyklose palaikymas šiai temai menkai tikėtinas, nors pabrėžia, jog padėtų spręsti šią, jos žodžiais, milžinišką problemą.

Kovai su narkotikų plitimu tarp vaikų savo siūlymus teikia ir prokurorai – sako, kad reikia uždrausti elektronines cigaretes ir išplėsti atsakomybę. Dabar baudžiami paaugliai nuo 16-os metų, o prokurorai mano, kad reikėtų bausti ir 14-mečius. Tiesa, sako, kad į kalėjimus jų sodinti nereikėtų, todėl siūlo taisyti įstatymus, jog pirmą kartą su narkotikais pagautiems žmonėms būtų siūloma rinktis – atsakomybė pagal įstatymą arba dalyvavimas prevencijos, reabilitacijos programose.

Valdančioji Laisvės partija svarsto siūlyti kitais metais didinti valstybės kompensacijas vaikų būreliams, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Kol kas mes dar neregistravome savo pasiūlymo, norime atkreipti daugiau dėmesio į vaikų būrelius, nes nerimą kelia tos tendencijos dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo mokyklose. Vienintelis kelias, kaip valstybės išsprendę tas problemas, ypač, Islandija, tai per vaikų užimtumą.

Seimas svarstys pataisas, kurios daugiau žmonių leistų kreiptis dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo turint kitos valstybės pilietybę. 102 parlamentarams balsavus „už“ ir penkiems susilaikius po pateikimo pritarta Laisvės partijos vadovės Aušrinės Armonaitės pataisai, kuria naikinamas terminas Lietuvos piliečių vaikams, kai pilietybę įgijo gimdami, sulaukus pilnametystės kreiptis dėl pilietybės išsaugojimo. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad su pelno bei pridėtinės vertės apmokestinimu susiję Vyriausybės inicijuotos mokesčių reformos pakeitimai galėtų būti priimti dar šiais metais.  „Man atrodo, kad kai kurie pelno mokesčio kai kurie pakeitimai, pridėtinės vertės mokesčio kai kurie pakeitimai gali būti priimti dar šiemet“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Ketvirtadienį Vilniuje ant kojų pakeltos specialiosios tarnybos – pranešta apie įtartiną dėžutę prie Laisvės partijos būstinės. Įvestas planas „Skydas“. Pranešimas gautas 7.48 val. ryto.

Grasindamas nupjauti pirštus ir nužudyti, ginkluotas gyvuliams skersti skirtu peiliu ir dujų balionėliu Klaipėdos rajono verslininkas apiplėšė tris uostamiesčio prostitutes. Tik praėjus pusmečiui nuo nusikaltimo žurnalistai išsiaiškino, kad prostitutes plėšė politikas – Laisvės partijos kandidatas į Klaipėdos rajono tarybą Vaidas Macevičius. Prokurorai į valdžią ėjusio plėšiko nusikaltimą nuo visuomenės nuslėpė, o Laisvės partijos vadovai ir dabar nelinkę komentuoti.