konstitucinis teismas

Vyriausybė trečiadienį pritarė Pilietybės įstatymo pataisų projektui, kuris parengtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių LR pilietybės santykius, nuostatų atitikties LR Konstitucijai" nuostatas.Siekiama panaikinti išlygą, kad asmuo turi būti nerepatrijavęs, sprendžiant asmens LR pilietybės klausimą.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė buvusio Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko Arvydo Gudo skundą dėl atleidimo iš teismo pirmininko pareigų.Įtarus ryšiais su cigarečių kontrabandininkų grupuote, 2003 metų liepos 22 d. tuometinio prezidento R. Pakso dekretu A. Gudas ir kiti du teisėjai buvo atleisti iš pareigų už teisėjų vardo pažeminimą. Apkaltinamasis nuosprendis šiems trims teisėjams įsiteisėjo 2006 metais.

Žiūrėdamas neseniai iš gyvenimo pasitraukusio režisieriaus Ingmaro Bergmano filmą „Žemuogių pievelė“ vis stebėdavausi, kodėl filmo herojus profesorius Isakas Borgas vairuodamas automobilį važiuoja kairiąja kelio puse – prisimenate, kai jis vos nesusidaužia kaktomuša su kitu automobiliu, gali pasirodyti, jog profesorius išsuko į priešingą eismo juostą.

„Nė vienas išsilavinęs suaugęs žmogus negali tikėtis veikti efektyviai, jeigu neturi supratimo apie dabartinių problemų kilmę“, yra pastebėjęs britų istorikas, vienas iš nedaugelio Lenkijos ir Lietuvos istorijos ekspertų Vakaruose Normanas Davies. Savo knygoje „Europos istorija“ jis įtikinamai atskleidžia priežastingumo ryšius, sąlygojusius valstybių iškilimo ir suklestėjimo laikotarpius, taip pat jų nuosmukio bei žlugimo epochas.

Premjeras Gediminas Kirkilas Lietuvos radijui sako, kad jei nepavyktų dvigubos pilietybės įteisinti Seime, referendumą šiuo klausimu būtų galima surengti kartu su Seimo rikimais, po 1,5 metų.„Iš dalies tai būtų naudinga visiems, nes, be jokios abejonės, referendumas, mano požiūriu, vienaip ar kitaip padidintų ir rinkėjų dalyvavimą Seimo rinkimuose“, – sako G. Kirkilas.

Visuomenei, politikams ir išeiviams diskutuojant dėl dvigubos pilietybės, Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris sako, kad Konstitucijoje įtvirtintą tik vienos pilietybės nuostatą su retomis išimtimis galima pakeisti nebent referendumu, praneša Lietuvos radijas. Pasak E. Kūrio, taip pat reikia taisyti įstatymą, prieštaraujantį Konstitucijai.

Šiandien Kernavėje prasideda Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybų pirmininkų suvažiavimas, jo dalyvių dar vadinamas seimu. Tryliktus metus iš eilės vykstančiame susitikime bus akcentuojami kultūros, švietimo, sielovados, bendruomenių finansiniai bei organizaciniai reikalai, ryšiai su tėvyne, praneša "Lietuvos žinios".Suvažiavimo išvakarėse LŽ kalbėjosi su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininke Regina Narušiene.

Nes mums labai gerai,  primena  Lietuvą valdančios partijos vis garsiau pakeitimų reikalaujantiems piliečiams, pradėdamos ruoštis naujo Seimo rinkimams. Nors jie įvyks dar tik už  keturiolikos mėnesių, tačiau  vasara  ir politikų atostogos  jų apdūmojimui pats tinkamiausias  laikas, o susiprivatintos gražių ežerėlių pakrantės - puikiausia  vietovė susibūrimams.

Parlamente atostogos, o be to daug kalbama apie žmonių nusivylimą  parlamentinių partijų ir politikų veikla, permainų poreikį. Būtent todėl „Balse.lt“ tęsiame ciklą pokalbių su lyderiais tų politinių jėgų, kurios šiandien Seime neatstovaujamos. Šį kartą kalbiname Lietuvos centro partijos lyderį (LCP) pirmininką Romualdą Ozolą. - Pradėkime nuo aktualijų. Prezidentas V. Adamkus nacionalinio transliuotojo eteryje pakartojo, jog oligarchijos pavojus Lietuvoje tebėra. „Balso.

Surinkusi apie 50 proc. balsų Turkijos parlamento rinkimus laimėjo proislamiška premjero Tayiypo Erdogano partija AKP, praneša BBC.Partijos lyderis T. Erdoganas teigė, kad ši pergalė yra triumfas Turkijos demokratijai. "Demokratija išlaikė labai svarbų testą. Nepaisant už ką jūs balsavote, mes gerbiame jūsų pasirinkimą. Jūsų skirtumus mes laikome mūsų pliuralistines demokratijos dalimi. Mūsų atsakomybė yra saugoti šį turtą.", - sakė jis.

„Veide“ (2007 05 17) yra Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesoriaus Gedimino Mesonio straipsnis, kuris, mano nuomone, verkiant prašosi pakomentuojamas.

Praėjus nemažai laiko nelieka abejonių, kad sprendimas, Vyčio kryžiaus ordininkams suteikti ne tik ordinus, bet ir žemės sklypus, supjudė tarpusavyje ordininkus, pavertė juos aršiais valdininkų priešais ir skundikais, užvertusiais įvairias institucijas laiškais ir prašymais, rašo "Lietuvos žinios" (LŽ).Šią savaitę apdovanotųjų Vyčio kryžiaus ordinu ir Vyčio kryžiumi pareiškimas keliaus į teismą.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys ir Seimo narė, Darbo partijos pirmininko pirmoji pavaduotoja Loreta Graužinienė sakė, jog valdantieji, neleidę savo frakcijų nariams dalyvauti balsavime dėl interpeliacijos ir tokiu būdu ją sužlugdę, pamynė Lietuvos Konstituciją.Aukščiausias ir Konstitucinis Teismas konstatavo, kad buvo pažeisti Lietuvos įstatymai ir Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

Balsavimą dėl interpeliacijos keturiems ministrams – Romai Žakaitienei, Vilijai Blinkevičiūtei, Juozui Olekui ir Arūnui Kundrotui – Seimas nukėlė į trečiadienį. Interpeliaciją Algirdo Brazausko kabinete ir dabartinėje Vyriausybėje dirbantiems ministrams dėl netinkamų sprendimų privatizuojant „Alitą“ inicijavo Darbo partijos frakcija.

Lietuva gyvena ant parako statinės – po plonu žemės sluoksniu slepiasi milijonai karo metų sprogmenų, vis dar galinčių nužudyti ar bent jau suluošinti, rašo "Panorama". Užteks ir vaikams Per penkiolika pastarųjų metų kariuomenės išminuotojai rado ir susprogdino ar kitaip sunaikino penktadalį milijono bombų, minų, granatų, sviedinių ir kitų sprogmenų bei šaudmenų. Kiek mirtį nešančių užtaisų dar slypi Lietuvos žemėje, atsakyti nesiryžtų niekas.

Konstitucinis Teismas vakar nutarė, kad Vyriausybės patvirtintas Kuršių nerijos generalinis planas neprieštarauja Konstitucijai. Apie 30 nelegaliai UNESCO saugomame nacionaliniame parke išdygusių statinių, kuriuos reikalaujama nugriauti, likimas pakibo ant plauko, rašo „Klaipėda“. Klaipėdos teismuose nagrinėjama beveik 40 bylų, kuriose prokuratūra, gindama viešąjį interesą, reikalauja nugriauti nelegalius statinius, išdygusius UNESCO saugomame Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Gerai, kad yra Teismų įstatymo projektas, gerai, kad diskutuojama apie teismų sistemos gerinimą ir gerai, kad naujojo Teismų įstatymo projektas atidėtas. Mano, kaip mokslininko, nuomonė buvo tokia pati – jo nebuvo galima priimti. Buvo daug diskusijų, pasiūlymų, visa tai reikia ramiai įvertinti ir įstatymą tobulinti iš esmės. Pirmiausia pažymėtina, kad dabartiniame projekte išlieka teismų sistemos uždarumas, – tegu nepyksta teisėjai.

Gera ilsėtis Giruliuose. Ramu, nėra prastai rusiškai dainuojančios J. Basanavičiaus gatvės ir t.t. Nei kiek nekeista, kad poilsiavietėse „Žuvėdra“ ir „Pasaka“ mėgsta rengti sąskrydžius ir Lietuvos socialdemokratų partija. Geras, grynas oras, pušynas. Tad ir nėra jokių galimybių labai perkaisti galvos, jei nepiktnaudžiauji vidurdienio saule paplūdimy. Darbo partijos vadovas sakė, jo socdemams galvos visgi perkaito.

Seime kuriamas įstatymo projektas, kuriuo numatoma parlamentarams, baigusiems kadenciją ir nebepatekusiems į Seimą, paskirti valstybinę rentą. Pagal kuriamą įstatymo projektą, dvi kadencijas Seime padirbėjęs politikas galėtų pretenduoti gauti rentą, kuri galėtų siekti du trečdalius parlamentaro algos. Mūsų parlamentarai nenori eilinių piliečių dalios dėl kurių gerovės jie privalo dirbti, o rūpinasi užsitikrinti savo ateities gerovę.

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad Konstitucinis Teismas dar 2002 m. nagrinėjo klausimą, kokiu būdu nustatomi gerai besimokantys studentai. Vykstant aukštojo mokslo reformai ir vis dažniau visuomenėje kylant diskusijoms apie Konstitucijos nuostatos, garantuojančios teisę į nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentam užtikrinimo, Švietimo ir mokslo ministerija nori atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2002 metais jau nagrinėjo klausimą kokiu būdu nu...

Prokurorai netirs, ar Seimo komitetas atskleidė valstybės paslaptį išviešindamas Saugumo departamento veiklos tyrimo medžiagą.Generalinė prokuratūra dar kartą išnagrinėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareiškimą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynimo komiteto išslaptintų VSD veiklos tyrimo posėdžių stenogramų.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad privaloma parama studijuojantiems vaikams iki 24 metų prieštarauja Konstitucijai, praneša „Vz.lt“. Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė nutarimą, kad dabar galiojanti Civilinio kodekso nuostata, kuomet teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmen...

AB „Alita“ privatizavimo teisėtumą tiriantys prokurorai ketina apklausti ir tuometinius Lietuvos Vyriausybės atstovus ir kitus aukštus asmenis prisidėjusius prie „Alitos“ privatizavimo. Vilniaus apygardos prokuroras Dainius Vilimas DELFI leido suprasti, kad į apklausas bus kviečiams ir tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.Pastarasis, dabar viešintis Ispanijoje, sakė į apklausą atvyksiąs.

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai Jurgis Razma, Rasa Juknevičienė ir Donatas Jankauskas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl AB „Alita“ privatizavimo aplinkybių tyrimo pratęsimo.Konstitucinis Teismas pripažino, kad AB „Alita“ privatizavimas įvyko pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus. Kiek anksčiau privatizavimą tyrusi Seimo Laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad valstybė dėl tokių tuometinės Vyriausybės veiksmų patyrė 36 mln. litų nuostolį.

Konstituciniam Teismui nustačius, kad „Alitos“ bendrovė buvo parduota pažeidžiant Konstituciją, o Vyriausybės nutarimas dėl „Alitos“ akcijų pardavimo sutarties projekto prieštaravo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui, „Alitos“ privatizavimo laikinajai komisijai vadovavęs Seimo narys Jonas Pinskus pabrėžia, kad toks precedentas yra pirmas Lietuvos istorijoje.

 Vyriausybės sprendimas valstybės įmonę „Alita“ parduoti bendrovės vadovų konsorciumui prieštarauja Konstitucijai, nusprendė Konstitucinis Teismas. Įmonė už 57,55 mln. Lt buvo parduota vos ketvirtą geriausią pasiūlymą pateikusiam investuotojui, tačiau valstybė privalėjo apskritai nutraukti nepasisekusį privatizacijos procesą.Konstitucinis Teismas šioje byloje tyrė teisinę situaciją, susidariusią telikus tik vienam privatizavimo konkurso dalyviui iš keturių – Vytauto Junevičiaus ir kt.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį iš esmės išnagrinėjo „Alitos“ privatizavimo bylą ir rytoj paskelbs savo išvadą, praneša „Panorama“.Į KT Seimas kreipėsi prašydamas išaiškinti ar Algirdo Brazausko Vyriausybės sprendimas parduoti bendrovę „Alita“ neprieštarauja Konstitucijai ir Privatizavimo įstatymui. Šis kreipimasis buvo inicijuotas po to, kai bendrovės privatizavimą tyrusi specialioji parlamento komisija pareiškė mananti, jog valstybei padaryta milijoninė žala.

Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti, ar teisėtai Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos byloje kaip įrodymai naudojami slapti duomenys - Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikti dokumentai, praneša Delfi.lt.

Latvijos parlamentas ratifikavo neseniai pasirašytą sienos sutartį su Rusija. Iki birželio pabaigos ratifikuoti sutartį žada ir Rusija, praneša Lietuvos radijas.Tuo metu kai kurios Latvijos politinės partijos Konstitucinio Teismo pareikalavo išsiaiškinti, ar pasirašant sienos sutartį nebuvo pažeisti šalies įstatymai.Šiuo metu Konstitucinis Teismas aiškinasi, ar sienos sutartimi, pripažįstant Rusijos teises į anksčiau Latvijai priklausiusį Abrenės kraštą, nebuvo pažeisti šalies įstatymai.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad teismuose kaip įrodymas gali būti naudojama valstybės paslaptį sudaranti informacija. Ar naudoti tokią informaciją, turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, praneša LTV „Panorama“.Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis prieš 4 metus atleistų konsulų bylas.Septyni Rusijos ir Baltarusijos atstovybėse dirbę konsulai įtariami kyšių ėmimu iš turistinių firmų už tarpininkavimą išduodant Lietuvos vizas.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (KT), pripažindamas, kad keliasdešimt liustracijos įstatymo, kuris įsigaliojo prieš du mėnesius, nuostatų prieštarauja Konstitucijai, sustabdė liustracijos procesą. Tačiau tai nereiškia liustracijos galo. Įmanomi du variantai: arba Liustracijos įstatymas bus taisomas, pagal KT nurodymus, arba bus pasirinktas kelias, apie kurį iškart po KT nutarimo prašneko prezidentas Lechas Kaczynskis - t.y. atveriami visuomenei komunistinio saugumo archyvai.

Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką remianti partija „Mūsų Ukraina“ atsisakė pritarti „Regionų partijos“, kurios lyderis yra Viktoras Janukovičius, pasiūlymui Aukščiausios Rados rinkimus rengti 2007m. rudenį, praneša "Lenta.ru". Nors patys V. Juščenka ir V. Janukovičius užvakar susitarė, jog rinkimai gali vykti vėliau, nei buvo numatyta Ukrainos prezidento įsake (24 birželio), tačiau konkreti data ten aptarta nebuvo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. spalio 16 d. 9 posėdžio stenogramos ištrauka. Sutartiniai žymėjimai: KL. - kalba arba klausia Seimo narys. ATS. - kalba arba atsako parlamentarams liudijęs asmuo. [ ... ] - praleistas posėdžio stenogramos tekstas, kuris neviešinamas. ( ... ) - dėl nekokybiško garso įrašo neiššifruojami žodžiai. KL. Prašau.

Pasibaigę savivaldybių rinkimai ir vykusios intensyvios portfelių dalybos nustelbė kadaise audringus politikų ginčus dėl rinkimų sistemos reformos. Bet reformos idėjos nepamirštos – jų katalizatoriumi tapo šviežia situacija, kai merais daugelyje šalies miestų išrinkti mažumą mandatų surinkusių partijų atstovai. Tėvynės sąjungos narys Petras Ragauskas, savivaldybių rinkimų reformos entuziastas ir su nepartinių grupe labiau ėjęs „į teismą, o ne į rinkimus“, „Balsui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl Rusijos piliečio, eksprezidento Rolando Pakso buvusio finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo teisės gyventi Lietuvoje priims, kai savo sprendimą analogiškose bylose priims Konstitucinis Teismas.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis garsiau skambina pavojaus varpais, reikalaudami valdžios dėmesio galimybei išsaugoti Lietuvos pilietybę, neatsisakant kitos šalies pilietybės.Pasaulių lietuvių bendruomenė pradėjo rinkti parašus po raginimu išsaugoti dvigubą pilietybę.Jau surinktus 3 tūkst. užsienio lietuvių parašus artimiausiu metu ketinama įteikti Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui.

Nors Konstitucinis Teismas (KT) išeivius lyg kaip Lietuvai nebereikalingą menkniekį ir nupilietino, tačiau Lietuvoje valstybės pilietis vis dar dėmesio viršūnėje. Jį ugdo, brandina, tausoja, auklėja, moko šimtais kartų kasdien linksniuodamos valdžios, keli visuomeniniai veiksniai ir net privatūs valstybininkai.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis ir Lietuvos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vygaudas Ušackas sako, kad dviguba pilietybė gali būti įteisinta ir be Konstitucijos keitimo referendumu. E.Šileikis ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasiūlė papildyti Konstitucijos antrojo skyriaus 32 straipsnį, kuriam keisti užtenka Seimo pritarimo, ir taip išplėsti dvigubos pilietybės turėjimą ribojusių įstatymų ir nutarimų vertinimą.

Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, Seimo nariai, pilietės ir piliečiai, 2006-ieji tapo dar vienais mūsų demokratinės sistemos išmėginimo metais. Šiandien juos apžvelgdami dar kartą įsitikiname - demokratija neįmanoma be tokių paprastų, tačiau pamatinių dalykų, kaip tikėjimas idealais ir vertybėmis, pasitikėjimas bendrapiliečiais ir valstybės institucijomis, bendros pastangos kurti mūsų valstybę.

Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad dviguba pilietybė užsienyje gyvenantiems lietuviams turi būti išsaugota. Jis ragina teisininkus surasti tai užtikrinančią galimybę. „Mažai tautai, mano supratimu, reikia ieškoti kelių, kaip apjungti ir išlaikyti žmones, bet ne atstumti. Teisininkai turi rasti galimybę, kad pilietybė tiems, kurie jos nori, būtų išlaikyta, o ne atimta, nes pasaulyje yra visa eilė pavyzdžių, kur dviguba pilietybė yra pripažįstama“, – pirmadienį teigė V. Adamkus.

Teismai turės atsakyti, kam priklauso vertingi, tačiau šiuo metu apleisti pastatai Druskininkuose – profesinėms sąjungoms ar visai valstybei.Kol vyksta teisminiai ginčai tarp Turto fondo ir profesinių sąjungų, kam turi priklausyti nekilnojamas turtas, Druskininkuose esantis sveikatos parkas ir sanatorija areštuoti, praneša „Panorama“.Pasipiktinusi niokojamu turtu, kurorto savivaldybė nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši padėtų apginti valstybės interesą.

Parlamentaras Arminas Lydeka ketvirtadienį popiet Seimo posėdyje nedalyvavo: tuo metu panevėžiečiams jis skaitė paskaitą apie elgesio kultūrą. Nors renginys buvo mokamas, liberalcentristas tikino susitikinėjęs su rinkėjais. Seimo etikos ir procedūrų komisijos nariai žada svarstyti kolegos poelgį, pranešė LTV „Panorama“.Pagal statutą, Seimo nariai papildomai gali užsiimti tik kūrybine ir moksline veikla.

Seime penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje Tėvynės Sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžė nemanąs, jog Konstitucinis Teismas (KT) savo išvadomis uždraudė dvigubą Lietuvos pilietybę. Konstitucinio teismo sprendimas, jog Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, anot A. Kubiliaus, buvo klaidingai interpretuotas. Pasak politiko, neteisingai suprastos KT išvados privertė dalį tautiečių pasijusti atkirstais nuo Tėvynės.

Lietuvos gyventojų simpatijos nesikeičia - jie ir toliau labiausiai pasitiki "Sodra", mažiausiai - Seimu ir partijomis. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" kovo 29-balandžio 1 dienomis atlikta apklausa, "Sodra" pasitiki 71,4 proc. apklaustųjų, kovą šiai institucijai pasitikėjimą deklaravo 70,3 proc. tyrimo dalyvių. Į antrą vietą iš trečios pakilo Bažnyčia, kuria dabar pasitiki 65,2 proc. (kovą buvo 59,4 proc.). Švietimu pasitiki 55,4 proc.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atmetė prieškario Lietuvos prezidento Antano Smetonos vaikaičio Antano Algirdo Smetonos skundą Lietuvai dėl senelio turto, kurį nusavino sovietų valdžia, sugrąžinimo. Lietuvos pilietybės neturinčio pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismo sprendimą dar galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Užulėnis yra pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos tėviškė.

Pirmadienį, balandžio 2 d. 8 val. 30 min. Konstitucinis Teismas viešame posėdyje pradės nagrinėti pareiškėjo – Respublikos Prezidento 2006 m. gegužės 22 d. dekrete išdėstytą prašymą, ar kai kurios Vyriausybės nutarimų nuostatos, numatančios mokslo darbuotojų mokslinės kvalifikacijos vertinimo kriterijus ir tvarką, neprieštarauja Konstitucijai.

Daugiau kaip po trečdalį Lietuvos gyventojų pritaria ir nepritaria nuomonei, kad nušalintojo iš prezidento pareigų Rolando Pakso vadovaujamų liberaldemokratų sėkmingas pasirodymas vasario pabaigoje vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose gali pranašauti R.Pakso politinės reabilitacijos pradžią.Tai rodo reprezentatyvi nuomonių apklausa, kurią BNS užsakymu kovo 9-12 dienomis atliko Rinkos analinės ir tyrimų grupė RAIT.

Per bendrovę "Jangila", kuri, kaip manoma, yra susijusi su nuo teisėsaugos besislapstančiu Darbo partijos įkūrėju Viktoru Uspaskichu, galėjo būti išplauta šimtai milijonų litų.

Atlaisvintas tarybų kėdės užims ne sąrašų pirmūnai. Vyriausiosios rinkimų komisijos skaičiavimais, iš 1,5 tūkst. išrinktų naujos kadencijos savivaldybių tarybų narių net trečdalis nepradės dirbti. Juos pakeis kiti partijų iškelti, bet mažesnio rinkėjų pasitikėjimo sulaukę kandidatai.