konstitucinis teismas

Minėdamas Konstitucijos dieną Seimas aktyviai ginčijosi dėl pažeistų pensininkų teisių atgauti priklausančią nuosavybę, rašo "Lietuvos žinios".Aštuonerius metus - nuo 1995-ųjų sausio 1 dienos iki 2002-ųjų gruodžio 31 dienos - valstybės skriausti dirbantys pensininkai pagaliau sulauks pelnyto atpildo valandos. Lapkričio 6-ąją Seimas ketina priimti įstatymą, kuris reglamentuos per šiuos metus neišmokėtos senatvės bei invalidumo pensijos dalies grąžinimo sąlygas.

Dabartinis Seimas nesiryš pritarti individualiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, prognozuoja parlamento vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius (pasisakymai, balsavimo istorija).Tokią mintį politikas išsakė Seimo narių ir Nepriklausomybės akto signatarų diskusijoje "Mes ir Konstitucija", skirtoje paminėti 15-ąsias Konstitucijos priėmimo metines.

Buvusi prieštaringos reputacijos verslininko Georgijaus Dekanidzės žmona Tamara Žurova teisme bando įrodyti, kad jos namas Varnikų kaime stovi ne Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį sustabdė šios bylos dėl įpareigojimo patvirtinti gyvenamojo namo statybos projektą ir leidimo statybai išdavimo nagrinėjimą.

Kaip sekasi Lietuvos Seimui ginti laisvos visuomenės principus ir piliečių teises? Ar pavyks mūsų parlamentui taip išspręsti Lietuvos pilietybės klausimą, kad lietuvių tauta išliktų gausi ir gyvybinga, o lietuviai pasaulyje būtų visaverčiai piliečiai. Tokius klausimus LTV2 laidoje “Sankirtos” svarstė laidos vedėjas Darius Kuolys ir Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas.

Eilinis Seimo narys šiuo metu, atskaičius mokesčius, gauna 2 tūkst. 950 litų algos ir net 5 tūkst. 478 litus kanceliarinėms išlaidoms padengti, už kurias niekam neprivalo atsiskaityti.

Parlamentarai galės dalintis žiniomis su studentais nebent dykai - Seimo nariai ketvirtadienį po pateikimo atmetė Konstitucijos pataisas, kuriomis buvo siekiama leisti jiems gauti atlygį net tik už kūrybinę, bet ir pedagoginę veiklą.Pagrindinio šalies įstatymo 60 straipsnio pataisą šių metų balandį pateikė 44 Seimo nariai, keli iš jų dar norėjo įtraukti nuostatą, jog parlamentaras atlyginimą galėtų gauti ir užsiimdamas medicinine veikla.

Parlamento salėje užvirė žodžių mūšis, ar konservatorių siūlomas įstatymo projektas, kuriuo norima tradicinėms šeimoms taikyti daugybę lengvatų, gali būti svarstomas posėdyje, jei Seimo Teisės departamentas jį įvertino kaip antikonstitucinį. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė Paramos šeimai pagrindų įstatymo projektą pasiūlė išbraukti iš antradienio posėdžio darbotvarkės, nes esą Teisės departamentas įžvelgė prielaidų, jog kai kurios projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Kas yra Lietuvos valstybė: iš komunistų partijos perimtas prievartos aparatas ar Kovo 11-ąją atkurtas laisvų piliečių susivienijimas? Kas yra lietuviai: vis dar likę nomenklatūrinės valdžios valdiniai ar savo krašto šeimininkai? Tokius vadovėlinius klausimus netikėtai iškėlė ginčai dėl Lietuvos pilietybės.

Po dar vieno premjero Gedimino Kirkilo ir eurokomisarės Dalios Grybauskaitės viešo apsižodžiavimo tik aklas galėjo nepastebėti, kad Lietuvoje jau prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, rašo savaitraščio „veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Tai kas, kad iki 2009-ųjų vėlyvą rudenį numatytos oficialios rinkimų datos dar liko šiek tiek daugiau nei dveji metai. Rimti politikai visuomet savo kampaniją pradeda gerokai anksčiau.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį baigė nagrinėti civilinę bylą, kurioje keturi Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjai prašė priteisti jiems neišmokėtas atlyginimų dalis. Posėdžio metu apeliantų atstovas įrodinėjo, kad prieš teisėjų atlyginimų sumažinimą, 1999 metais, akivaizdžios ekonominės krizės nebuvo, o Teisingumo bei Finansų ministerijų atstovai teigė, kad krizė akivaizdžiai buvo. Teismas pranešė, jog sprendimas šioje byloje bus paskelbtas spalio 16 d. 16 val.

Neišmokėta pensijų dalis turi būti grąžinta visiems dirbusiems pensininkams, tačiau ne per vienerius metus, tvirtina Prezidentas. O Premjero teiginiai apie atsistatydinimą, anot Valdo Adamkaus, yra nepagrįsti.„Su juo tuo klausimu nekalbėjau, nebuvau susitikęs – čia jo sprendimas. Manau, kad jis turi įvertinti tikrąją padėtį, toks išankstinis tvirtinimas neturi jokio pagrindo.Seimas ir Premjeras turi galutinai išspręsti šį klausimą.

Premjero Gedimino Kirkilo pareiškimus apie atsistatydinimą prezidentas Valdas Adamkus vadina nepagrįstais ir teigia, jog pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos, tačiau ne per vienerius metus."Su juo (G.Kirkilu - BNS) tuo klausimu nekalbėjau, nebuvau susitikęs. Čia yra jo sprendimas, aš manau, kad jis turi vertinti tikrąją padėtį. Galvoju, kad toks jo tvirtinimas neturi jokio pagrindo. Seimas ir jisai turi galutinai išspręsti šį klausimą", - Lietuvos radijui sakė V.Adamkus.

Opozicinės Tėvynės sąjungos (konservatorių) lyderis Andrius Kubilius spėja, jog Vyriausybė neras naujų argumentų, kurie įtikintų partijas pakeisti nuomonę apie pensijų grąžinimą dirbusiems pensininkams.Pasak A.Kubiliaus, premjero Gedimino Kirkilo grasinimas atsistatydinti tėra pasiteisinimas, dėl ko galima paleisti Vyriausybę."Premjeras tokiais pareiškimais pademonstravo viena - jis jau ieško priežasčių trauktis iš posto.

Premjeras Gediminas Kirkilas žada atsistatydinti, jei Seimas priims sprendimą grąžinti visiems dirbusiems pensininkams neišmokėtą pensijos dalį už 1995–2002 metus. Seimo opozicija sako, jog tai rodo vyriausybės silpnumą. Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė tai numatančiai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 61 parlamentaras, prieš – 13, susilaikė – 24. Seimas dėl įstatymo priėmimo balsuos kitą savaitę.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pirmininkas René van der Lindenas su oficialiu vizitu lankosi Baltijos šalyse. Pirmadienį lankydamasis Vilniuje jis pareiškė, jog etniniams lietuviams nevalia suteikti išskirtinės teisės į dvigubą pilietybę. René van der Lindenas pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir bet kuri kita šalis turi teisę pati spręsti ar jos piliečiams bus suteikiama teisė turėti kitos šalies pilietybę.

Lietuvos Respublikos Prezidentui, gerb. p. Valdui Adamkui, Didžiai gerbiamas Prezidente, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė džiaugiasi sužinojusi, jog Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo Vicepirmininkas Andrius Kubilius viešai parėmė Jūsų poziciją, kad užsienio lietuvių pilietybę reikia išsaugoti ne rengiant  referendumą, bet tobulinant Seime Pilietybės įstatymą.

Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, tačiau tokio referendumo kritikai tvirtina, kad taip balsuoti galėjo tik aktyvūs dvigubos pilietybės priešininkai. Šiandien po pateikimo Seimas pritarė nutarimo projektui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Už tai balsavo 48, prieš – 22, susilaikė 8 Seimo nariai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Artūras Paulauskas siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų keičiama Konstitucija ir taip tariamai sprendžiama dvigubos pilietybės problema, kuri išryškėjo po praėjusių metų Konstitucinio Teismo garsiojo sprendimo. Pabrėžiu žodį “tariamai”, nes, žvelgiant į A.Paulausko iniciatyvą, susidaro vaizdas, kad tokios iniciatyvos rezultatas gali būti priešingas arba labai pavojingas Lietuvai. Jau esu sakęs, kuo nustebino Paulausko iniciatyva.

Prieš rinkimus parlamentarai dažniausiai vengia ryžtingų sprendimų, rašo savitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Šią savaitę Seimas įžengė į paskutiniuosius savo veiklos metus. Ir kartu į paskutinįjį pusmetį, per kurį dar galima nuveikti vieną ar kitą darbą. Mat, kaip rodo pastarųjų penkiolikos metų praktika, likus pusmečiui iki kitų rinkimų parlamento darbas apmiršta, Seimo narius labiausiai domina ne priimamų įstatymų kokybė ir būtinumas, o populiarumas galimų rinkėjų akyse.

“Svarbiausias  Lietuvos  valstybės uždavinys ir prioritetas  yra lietuvių tautos ir tautinės Lietuvos valstybės išsaugojimas” -  teigia Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Toks teiginys įrašytas į šios  grupės  viešą  pareiškimą  Lietuvos  Prezidentui, Seimui ir  vyriausybei, paskelbtą   2007 m. balandžio 17 d. Vilniuje  ir, matyt, nesulaukus nė kokio atsiliepimo, pakartotą  rugsėjo šeštą  tinklapyje “Bernardinai.

Jeigu Lietuvos Konstitucinis Teismas kažką nutarė, tai dar nereiškia, kad ministrai ir Seimo nariai kaip pavyzdingi pionieriai iš karto turi pulti vykdyti. Negalioja jokia teisės norma, kuri prieštarauja Europos teisei. Iš pradžių išnagrinėkime kaip dvigubos pilietybės draudimas atrodo iš ES teisės perspektyvos, po to pereikime prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir užbaikime klausimu, kodėl Konstitucinis Teismas pažeidinėja Europos teisę ir ar jo sprendimas iš tiesų galutinis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Pilietybės įstatymo pataisų projektui, kuris parengtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių LR pilietybės santykius, nuostatų atitikties LR Konstitucijai" nuostatas.Siekiama panaikinti išlygą, kad asmuo turi būti nerepatrijavęs, sprendžiant asmens LR pilietybės klausimą.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė buvusio Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko Arvydo Gudo skundą dėl atleidimo iš teismo pirmininko pareigų.Įtarus ryšiais su cigarečių kontrabandininkų grupuote, 2003 metų liepos 22 d. tuometinio prezidento R. Pakso dekretu A. Gudas ir kiti du teisėjai buvo atleisti iš pareigų už teisėjų vardo pažeminimą. Apkaltinamasis nuosprendis šiems trims teisėjams įsiteisėjo 2006 metais.

Žiūrėdamas neseniai iš gyvenimo pasitraukusio režisieriaus Ingmaro Bergmano filmą „Žemuogių pievelė“ vis stebėdavausi, kodėl filmo herojus profesorius Isakas Borgas vairuodamas automobilį važiuoja kairiąja kelio puse – prisimenate, kai jis vos nesusidaužia kaktomuša su kitu automobiliu, gali pasirodyti, jog profesorius išsuko į priešingą eismo juostą.

„Nė vienas išsilavinęs suaugęs žmogus negali tikėtis veikti efektyviai, jeigu neturi supratimo apie dabartinių problemų kilmę“, yra pastebėjęs britų istorikas, vienas iš nedaugelio Lenkijos ir Lietuvos istorijos ekspertų Vakaruose Normanas Davies. Savo knygoje „Europos istorija“ jis įtikinamai atskleidžia priežastingumo ryšius, sąlygojusius valstybių iškilimo ir suklestėjimo laikotarpius, taip pat jų nuosmukio bei žlugimo epochas.

Premjeras Gediminas Kirkilas Lietuvos radijui sako, kad jei nepavyktų dvigubos pilietybės įteisinti Seime, referendumą šiuo klausimu būtų galima surengti kartu su Seimo rikimais, po 1,5 metų.„Iš dalies tai būtų naudinga visiems, nes, be jokios abejonės, referendumas, mano požiūriu, vienaip ar kitaip padidintų ir rinkėjų dalyvavimą Seimo rinkimuose“, – sako G. Kirkilas.

Visuomenei, politikams ir išeiviams diskutuojant dėl dvigubos pilietybės, Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris sako, kad Konstitucijoje įtvirtintą tik vienos pilietybės nuostatą su retomis išimtimis galima pakeisti nebent referendumu, praneša Lietuvos radijas. Pasak E. Kūrio, taip pat reikia taisyti įstatymą, prieštaraujantį Konstitucijai.

Šiandien Kernavėje prasideda Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybų pirmininkų suvažiavimas, jo dalyvių dar vadinamas seimu. Tryliktus metus iš eilės vykstančiame susitikime bus akcentuojami kultūros, švietimo, sielovados, bendruomenių finansiniai bei organizaciniai reikalai, ryšiai su tėvyne, praneša "Lietuvos žinios".Suvažiavimo išvakarėse LŽ kalbėjosi su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininke Regina Narušiene.

Nes mums labai gerai,  primena  Lietuvą valdančios partijos vis garsiau pakeitimų reikalaujantiems piliečiams, pradėdamos ruoštis naujo Seimo rinkimams. Nors jie įvyks dar tik už  keturiolikos mėnesių, tačiau  vasara  ir politikų atostogos  jų apdūmojimui pats tinkamiausias  laikas, o susiprivatintos gražių ežerėlių pakrantės - puikiausia  vietovė susibūrimams.

Parlamente atostogos, o be to daug kalbama apie žmonių nusivylimą  parlamentinių partijų ir politikų veikla, permainų poreikį. Būtent todėl „Balse.lt“ tęsiame ciklą pokalbių su lyderiais tų politinių jėgų, kurios šiandien Seime neatstovaujamos. Šį kartą kalbiname Lietuvos centro partijos lyderį (LCP) pirmininką Romualdą Ozolą. - Pradėkime nuo aktualijų. Prezidentas V. Adamkus nacionalinio transliuotojo eteryje pakartojo, jog oligarchijos pavojus Lietuvoje tebėra. „Balso.

Surinkusi apie 50 proc. balsų Turkijos parlamento rinkimus laimėjo proislamiška premjero Tayiypo Erdogano partija AKP, praneša BBC.Partijos lyderis T. Erdoganas teigė, kad ši pergalė yra triumfas Turkijos demokratijai. "Demokratija išlaikė labai svarbų testą. Nepaisant už ką jūs balsavote, mes gerbiame jūsų pasirinkimą. Jūsų skirtumus mes laikome mūsų pliuralistines demokratijos dalimi. Mūsų atsakomybė yra saugoti šį turtą.", - sakė jis.

„Veide“ (2007 05 17) yra Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesoriaus Gedimino Mesonio straipsnis, kuris, mano nuomone, verkiant prašosi pakomentuojamas.

Praėjus nemažai laiko nelieka abejonių, kad sprendimas, Vyčio kryžiaus ordininkams suteikti ne tik ordinus, bet ir žemės sklypus, supjudė tarpusavyje ordininkus, pavertė juos aršiais valdininkų priešais ir skundikais, užvertusiais įvairias institucijas laiškais ir prašymais, rašo "Lietuvos žinios" (LŽ).Šią savaitę apdovanotųjų Vyčio kryžiaus ordinu ir Vyčio kryžiumi pareiškimas keliaus į teismą.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys ir Seimo narė, Darbo partijos pirmininko pirmoji pavaduotoja Loreta Graužinienė sakė, jog valdantieji, neleidę savo frakcijų nariams dalyvauti balsavime dėl interpeliacijos ir tokiu būdu ją sužlugdę, pamynė Lietuvos Konstituciją.Aukščiausias ir Konstitucinis Teismas konstatavo, kad buvo pažeisti Lietuvos įstatymai ir Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

Balsavimą dėl interpeliacijos keturiems ministrams – Romai Žakaitienei, Vilijai Blinkevičiūtei, Juozui Olekui ir Arūnui Kundrotui – Seimas nukėlė į trečiadienį. Interpeliaciją Algirdo Brazausko kabinete ir dabartinėje Vyriausybėje dirbantiems ministrams dėl netinkamų sprendimų privatizuojant „Alitą“ inicijavo Darbo partijos frakcija.

Lietuva gyvena ant parako statinės – po plonu žemės sluoksniu slepiasi milijonai karo metų sprogmenų, vis dar galinčių nužudyti ar bent jau suluošinti, rašo "Panorama". Užteks ir vaikams Per penkiolika pastarųjų metų kariuomenės išminuotojai rado ir susprogdino ar kitaip sunaikino penktadalį milijono bombų, minų, granatų, sviedinių ir kitų sprogmenų bei šaudmenų. Kiek mirtį nešančių užtaisų dar slypi Lietuvos žemėje, atsakyti nesiryžtų niekas.

Konstitucinis Teismas vakar nutarė, kad Vyriausybės patvirtintas Kuršių nerijos generalinis planas neprieštarauja Konstitucijai. Apie 30 nelegaliai UNESCO saugomame nacionaliniame parke išdygusių statinių, kuriuos reikalaujama nugriauti, likimas pakibo ant plauko, rašo „Klaipėda“. Klaipėdos teismuose nagrinėjama beveik 40 bylų, kuriose prokuratūra, gindama viešąjį interesą, reikalauja nugriauti nelegalius statinius, išdygusius UNESCO saugomame Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Gerai, kad yra Teismų įstatymo projektas, gerai, kad diskutuojama apie teismų sistemos gerinimą ir gerai, kad naujojo Teismų įstatymo projektas atidėtas. Mano, kaip mokslininko, nuomonė buvo tokia pati – jo nebuvo galima priimti. Buvo daug diskusijų, pasiūlymų, visa tai reikia ramiai įvertinti ir įstatymą tobulinti iš esmės. Pirmiausia pažymėtina, kad dabartiniame projekte išlieka teismų sistemos uždarumas, – tegu nepyksta teisėjai.

Gera ilsėtis Giruliuose. Ramu, nėra prastai rusiškai dainuojančios J. Basanavičiaus gatvės ir t.t. Nei kiek nekeista, kad poilsiavietėse „Žuvėdra“ ir „Pasaka“ mėgsta rengti sąskrydžius ir Lietuvos socialdemokratų partija. Geras, grynas oras, pušynas. Tad ir nėra jokių galimybių labai perkaisti galvos, jei nepiktnaudžiauji vidurdienio saule paplūdimy. Darbo partijos vadovas sakė, jo socdemams galvos visgi perkaito.

Seime kuriamas įstatymo projektas, kuriuo numatoma parlamentarams, baigusiems kadenciją ir nebepatekusiems į Seimą, paskirti valstybinę rentą. Pagal kuriamą įstatymo projektą, dvi kadencijas Seime padirbėjęs politikas galėtų pretenduoti gauti rentą, kuri galėtų siekti du trečdalius parlamentaro algos. Mūsų parlamentarai nenori eilinių piliečių dalios dėl kurių gerovės jie privalo dirbti, o rūpinasi užsitikrinti savo ateities gerovę.

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad Konstitucinis Teismas dar 2002 m. nagrinėjo klausimą, kokiu būdu nustatomi gerai besimokantys studentai. Vykstant aukštojo mokslo reformai ir vis dažniau visuomenėje kylant diskusijoms apie Konstitucijos nuostatos, garantuojančios teisę į nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentam užtikrinimo, Švietimo ir mokslo ministerija nori atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2002 metais jau nagrinėjo klausimą kokiu būdu nu...

Prokurorai netirs, ar Seimo komitetas atskleidė valstybės paslaptį išviešindamas Saugumo departamento veiklos tyrimo medžiagą.Generalinė prokuratūra dar kartą išnagrinėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareiškimą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynimo komiteto išslaptintų VSD veiklos tyrimo posėdžių stenogramų.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad privaloma parama studijuojantiems vaikams iki 24 metų prieštarauja Konstitucijai, praneša „Vz.lt“. Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė nutarimą, kad dabar galiojanti Civilinio kodekso nuostata, kuomet teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmen...

AB „Alita“ privatizavimo teisėtumą tiriantys prokurorai ketina apklausti ir tuometinius Lietuvos Vyriausybės atstovus ir kitus aukštus asmenis prisidėjusius prie „Alitos“ privatizavimo. Vilniaus apygardos prokuroras Dainius Vilimas DELFI leido suprasti, kad į apklausas bus kviečiams ir tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.Pastarasis, dabar viešintis Ispanijoje, sakė į apklausą atvyksiąs.

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai Jurgis Razma, Rasa Juknevičienė ir Donatas Jankauskas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl AB „Alita“ privatizavimo aplinkybių tyrimo pratęsimo.Konstitucinis Teismas pripažino, kad AB „Alita“ privatizavimas įvyko pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus. Kiek anksčiau privatizavimą tyrusi Seimo Laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad valstybė dėl tokių tuometinės Vyriausybės veiksmų patyrė 36 mln. litų nuostolį.

Konstituciniam Teismui nustačius, kad „Alitos“ bendrovė buvo parduota pažeidžiant Konstituciją, o Vyriausybės nutarimas dėl „Alitos“ akcijų pardavimo sutarties projekto prieštaravo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui, „Alitos“ privatizavimo laikinajai komisijai vadovavęs Seimo narys Jonas Pinskus pabrėžia, kad toks precedentas yra pirmas Lietuvos istorijoje.

 Vyriausybės sprendimas valstybės įmonę „Alita“ parduoti bendrovės vadovų konsorciumui prieštarauja Konstitucijai, nusprendė Konstitucinis Teismas. Įmonė už 57,55 mln. Lt buvo parduota vos ketvirtą geriausią pasiūlymą pateikusiam investuotojui, tačiau valstybė privalėjo apskritai nutraukti nepasisekusį privatizacijos procesą.Konstitucinis Teismas šioje byloje tyrė teisinę situaciją, susidariusią telikus tik vienam privatizavimo konkurso dalyviui iš keturių – Vytauto Junevičiaus ir kt.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį iš esmės išnagrinėjo „Alitos“ privatizavimo bylą ir rytoj paskelbs savo išvadą, praneša „Panorama“.Į KT Seimas kreipėsi prašydamas išaiškinti ar Algirdo Brazausko Vyriausybės sprendimas parduoti bendrovę „Alita“ neprieštarauja Konstitucijai ir Privatizavimo įstatymui. Šis kreipimasis buvo inicijuotas po to, kai bendrovės privatizavimą tyrusi specialioji parlamento komisija pareiškė mananti, jog valstybei padaryta milijoninė žala.

Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti, ar teisėtai Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos byloje kaip įrodymai naudojami slapti duomenys - Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikti dokumentai, praneša Delfi.lt.