konstitucinis teismas

Prisimenate, kaip Širdžių Karalius mėgino išprašyti iš teismo salės netikėtai išaugusią Alisą, liudijančią saldžių pyragaičių vagystės byloje? Jis valandėlę kažką skrebeno savo užrašų knygelėje ir po to iš jos perskaitė: „Keturiasdešimt antras straipsnis. Asmenys, kurių ūgis virš mylios, privalo išeiti iš teismo salės“. Alisa, paprieštaravus, kad jos ūgis nėra "virš mylios", kartu perprato klastą ir pareiškė, kad įstatymas netikras, nes Karalius jį tik dabar sugalvojo.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dabartinis rinkimų įstatymas, neleidžiantis žmonėms tiesiogiai kandidatuoti savivaldybių rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai. Į šį nutarimą Lietuva ėjo ilgai. Manyčiau, jog tokį nutarimą paskatino vis labiau ryškėjanti demokratinės raidos negalia – vaizduojamosios, procedūrinės demokratijos įsitvirtinimas, atitveriantis piliečius nuo valstybės valdymo ir savivaldos reikalų.

Ar atitinka lietuvių tautos interesus dvigubą pilietybę panaikinęs Konstitucinio Teismo nutarimas? Kokiais argumentais jis grindžiamas? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas, ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti vadovas Egidijus Jarašiūnas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas Misevičius (Vašingt...

Gyventojų simpatijos Lietuvos institucijoms išlieka nepakitusios - žmonės labiausiai pasitiki "Sodra" ir Bažnyčia, mažiausiai - Seimu ir partijomis. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" vasario 1-4 dienomis atlikta apklausa, "Sodra" pasitiki 68,3 proc., Bažnyčia - 66,3 proc, respondentų. Sausį pasitikėjimą šioms institucijoms deklaravo atitinkamai 68,7 proc. ir 63,9 proc. tyrimo dalyvių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pradėjo susirašinėti su Lietuvos vyriausybe dėl pašalinto iš prezidento pareigų Rolando Pakso skundo prieš Lietuvą.

Sausį šalies gyventojai palankiausiai vertino Prezidentą Valdą Adamkų, tačiau jį sparčiai vejasi Premjeras Gediminas Kirkilas.Kaip rašo „Respublika“, šalies vadovą 73 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių įvardijo populiariausiu visuomenės lyderiu. Premjerą palankiai vertina 66 proc. respondentų.G. Kirkilas pirmą kartą visuomenės lyderių populiarumo rikiuotėje pakilo į antrą vietą.Trečiąją vietą užima Europos Komisijos komisarė Dalia Grybauskaitė. Jos veiklą teigiamai vertina 65 proc.

Konstitucinis Teismas (KT), ketvirtadienį nagrinėjęs teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų, penktadienį 13 valandą skelbia sprendimą.Ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, rinkimuose leidžianti dalyvauti tik partijų sąrašuose įrašytiems piliečiams, neprieštarauja Konstitucijai, KT nagrinėjo Vyriausiojo administracinio teismo prašymu.

Aistros dėl vadinamojo VSD skandalo, rodos, pamažu rimsta, tačiau svarbiausios jo metu atsiskleidusios problemos niekur nedingo. „Kas toliau?“, - tokį klausimą kalbėdamasis su Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Algimantu Matulevičiumi kelia „Balsas.lt“. Parlamentarą kalbino Tomas Čyvas. - VSD veiklos tyrimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko, parlamentas patvirtino.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar tėvai privalo išlaikyti pilnamečius, tačiau dar besimokančius vaikus.KT Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymu tirs, ar Civilinio kodekso nuostata ta apimtimi, kuria numatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, neprieštarauja Konstitucijai.

Detektyvų rašytojas Petras Šatkus pristatė savo tryliktąjį romaną, kuriame savaip žvelgia į jo įsivaizduojamus Rolando Pakso prezidentūros skandalo užkulisius.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nagrinės teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų. Į KT posėdį šaukiamas pareiškėjo - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovas, nutartį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Gintaras Kryževičius ir suinteresuoto asmens - Seimo - atstovai - parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vyresnysis patarėjas Bronius Kleponis ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Audronė Ožiūnienė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nagrinės teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų. Į KT posėdį šaukiamas pareiškėjo - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovas, nutartį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Gintaras Kryževičius ir suinteresuoto asmens - Seimo - atstovai - parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vyresnysis patarėjas Bronius Kleponis ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Audronė Ožiūnienė.

LTV2 laidoje „Savaitė atgarsiai“ savo prognozes ir viltis papasakojo vienas labiausiai patyrusių ir dažnai labai taikliai įvardijančių politinius procesus Lietuvos politikų europarlamentaras Vytautas Landsbergis bei vienas įžvalgiausių Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojų „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. R. Valatka: „G. Kirkilas, matyt, tikrai turės progų atsistatydinti – bent kartą–du per mėnesį“ - 2007 m. įvyks savivaldos rinkimai.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas palaiko nepartinių piliečių norą dalyvauti rinkimuose, tačiau pyksta, kad jie apie savo teisės prabilo per vėlai - prieš pat rinkimus. Tuo tarpu Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas pasinaudojo proga prabilti apie būtinybę keisti Konstituciją.

Štai jums viena pastarųjų savaičių Lietuvos tendencija: piliečiams pavyksta įrodyti savo teisybę teismuose grumiantis su valdžios ir savivaldos institucijomis.

Aukščiausiasis Teismas antradienį paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį trims buvusiems teismų pirmininkams, kurie buvo įtarti korupciniais ryšiais su kontrabandininkų grupuote.Teismo nuosprendžiu eksteisėjams tam tikrą laiką atimta teisė dirbti darbą teisminėse, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose.

Konstituciniam Teismui (KT) svarstant, ar savivaldos rinkimų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigia, jog rinkimų sistemą galima nustatyti tik politiniu, bet ne teisiniu pagrindu, o kalbas apie galimą rinkimų nukėlimą konservatorius pavadino absurdiškomis. „Demokratiniame pasaulyje, besitvarkančiame pagal standartinius konstitucinės demokratijos principus, rinkimų sistemos pasirinkimas yra politinio, o ne teisinio apsisprendimo reikalas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nepritarti, kad Vyriausybė jau iki šių metų liepos 1-osios išmokėtų pinigus visos pensijos negavusiems dirbusiems pensininkams.Vyriausybei siūloma nepritarti šiuo metu Seime svarstomo įstatymo, kuris įpareigotų Vyriausybę atsiskaityti su šiais pensininkais, projektui, kurį parengė liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Šileikis. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti kitą trečiadienį.

Teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės be eilės. Į KT, prašydamas išaiškinti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, rinkimuose leidžianti dalyvauti tik partiniams sąrašams, neprieštarauja Konstitucijai, kreipėsi Vyriausiasis administracinis teismas.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradeda nagrinėti bylą, kurioje ministras ginčys Vyriausybės priimto nutarimo konstitucingumą.Ši paradoksali situacija susidarė todėl, kad Seimo narių grupės, kuri kreipėsi į KT, atstovu Teisme buvo paskirtas parlamentaras Raimondas Šukys, tik vėliau tapęs ir vidaus reikalų ministru.

Gyventojų simpatijos Lietuvos institucijoms išlieka nepakitusios - žmonės labiausiai pasitiki "Sodra" ir Bažnyčia, mažiausiai - Seimu ir partijomis. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" sausio 11-14 dienomis atlikta apklausa, "Sodra" pasitiki 68,7 proc. respondentų ir tai yra 4 proc. punktais daugiau nei gruodį. Pasitikėjimas antroje vietoje esančia Bažnyčia sumažėjo 2,1 proc. punkto iki 63,9 proc.

Maskvoje nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstantis buvęs "darbiečių" lyderis Viktoras Uspaskichas išlaikė neliečiamybės statusą, kuris suteikiamas kandidatams į savivaldybių tarybas.Seime ketvirtadienį buvo planuojama priimti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kuria neliečiamybė būtų panaikinta, tačiau ją blokavo "darbiečiai", paprašę pertraukos iki kito posėdžio.

"Darbiečiai" sustabdė įstatymo, kuriuo naikinama galimybė jų buvusiam lyderiui Viktorui Uspaskichui, besislapstančiam Maskvoje nuo Lietuvos teisėsaugos, pasinaudoti neliečiamybės statusu, priėmimą. Prieš balsuojant dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų, kuriomis būtų panaikinta kandidatų į savivaldą neliečiamybė, "darbiečiai" paprašė pertraukos iki kito posėdžio.

Ukrainos parlamente skeptiškai žiūrima į prezidento pastangas nepripažinti vyriausybės veiklą reguliuojančio įstatymo.

Seimas rengiasi panaikinti kandidatų į savivaldybių tarybas teisinę neliečiamybę. Pasiūlymą panaikinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 46 straipsnį įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

„Balsas.lt“ vyriausiasis redaktorius Saulius Spurga kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, "Balsas.lt" apžvalgininku Egidijumi Aleksandravičiumi. - Pakalbėkime apie tam tikrą teisinę ir konstitucinę stagnaciją, savotiškas juridines pinkles, į kurias patekusi šalis. Kaupiasi atvejai, kai dėl grynai juridinių priežasčių užkertamas kelias priimti sprendimus, kurie būtų naudingi valstybei.

Prezidento dekretas, kuriuo iš pareigų buvo atleisti ryšiais su kontrabandininkais įtarti trijų teismų pirmininkai, atitinka Konstitucijos, Teismų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisėjų atleidimą. Tai antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinis Teismas antradienį skelbs, ar prezidento dekretas, kuriuo iš pareigų buvo atleisti trijų teismų pirmininkai, atitinka Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatoms.

Pilietinės akcijos „Už konstitucines gyventojų teises“ iniciatoriai sausio 15 dieną 10 val. Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai įteiks dokumentus jų kandidatų sąrašui dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose Vilniaus rinkiminėje apygardoje. “Nematėme kito būdo atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje, mūsų manymu, pažeidžiama konstitucinė žmogaus teisė būti renkamu į vietos savivaldos tarybas.

Lietuvoje grupė parlamentarų užsimojo skelbti referendumą dėl prisiekusiųjų teismo įteisinimo.Kaip rašo dienraštis "Kauno diena", Seime įregistruotas ir jau svarstomas daugiau kaip 40-ties parlamentarų pasirašytas nutarimo projektas "Dėl referendumo dėl visuomenės atstovų dalyvavimo teismų darbe paskelbimo". Šiuo teisės aktu nustatoma, kad skelbiamas patariamasis referendumas.

Vilniaus apygardos administracinio teismas pirmadienį sustabdė bylą dėl teisėjų algų sumažinimo. 17 Vilniaus apygardos teismo teisėjų padavė skundą Lietuvos valstybei dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Vasario pabaigoje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus daugiau kaip dvi dešimtys Seimo narių, iš kurių vos keletas pasiryžę palikti parlamentaro vietą ir dirbti vietos valdžioje.Kaip šeštadienį rašo dienraštis "Kauno diena", kandidatais į savivaldybių tarybas bus 21 Seimo narys iš 141-no. Iš viso į daugiau kaip 1,5 tūkstančio vietų 60-yje savivaldybių tarybų turėtų būti iškelta apie 10 tūkstančių kandidatų.

Konstitucinis Teismas pirmadienį nagrinės bylą, kurioje bus tiriama, ar prezidento dekretas, kuriuo iš pareigų buvo atleisti trijų teismų pirmininkai, atitinka Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatoms.

Konstitucinis Teismas pirmadienį nagrinės bylą, kurioje bus tiriama, ar prezidento dekretas, kuriuo iš pareigų buvo atleisti trijų teismų pirmininkai, atitinka Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria buvo sustabdyta Rusijos piliečio, eksprezidento Rolando Pakso finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo byla dėl teisės gyventi Lietuvoje.   Galutinę ir neskundžiamą nutartį Vyriausiasis administracinis teismas priėmė pernai gruodžio viduryje.   Pagal šią nutartį, byla nagrinėjimui grąžinama į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Puikus saliutas metų pradžioje skaisčiomis spalvomis nušvietė mūsų besniegę žiemą, privertė bent kuriam laikui užmiršti gatvių purvą ir juodus medžių stagarus. Galbūt kai kas pastebėjo, kad maždaug tuo metu Lietuvos žiniasklaidos danguje įsižiebė nauja žvaigždė - "Balsas.lt". Dabar, gyvenimui sugrįžus į senas vėžes, esame pasiryžę tęsti ir turtinti geros atminties "Omni.lt" tradicijas.

Prezidentui Valdui Adamkui nutarus pakeisti ankstesnį savo sprendimą apdovanoti Rusijos pilietį verslininką Jurijų Borisovą Dariaus ir Girėno medaliu, bylą dėl šio apdovanojimo nutraukė ir Konstitucinis Teismas (KT).Sprendimą nutraukti bylą, kurioje buvo nagrinėjamas grupės Seimo narių prašymas įvertinti, ar nušalintojo prezidento Rolando Pakso finansinio rėmėjo J. Borisovo apdovanojimas neprieštarauja Konstitucijai ir Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo nuostatoms, KT priėmė pe...

Atviras laiškas Finansų ministrui Z. Balčyčiui ir VMI viršininkui M. KaseliauskuiPastarąją savaitę pasirodę pranešimai apie tai, kad Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) esą nubaudė Žilviną Šilgalį yra tik paviršutiniškos interpretacijos, kurios neatitinka tikrovės.VMI kol kas tik atliko mano šeimos pajamų ir išlaidų patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą.

Penktadienį vidurnaktį paskelbtas Seimo NSG komiteto išvadas dėl VSD veiklos pakomentavo politologas R. Lopata. Jo nuomone, visas kontekstas, kuriame vyko tyrimas, buvo smarkiai politizuotas. O prezidentas komiteto išvadų nekomentuos, kol jos nebus patvirtintos Seime.Prezidentas Valdas Adamkus nekomentuoja žinių apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parengtas išvadas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos, lauks parlamento sprendimo.

Žinia apie tai, kad lig šiol be didesnių avarijų veikęs Lietuvos pilietybės įgijimo mechanizmas, nors ir kartais patepamas, yra ne tik išsiderinęs, bet ir nelegalus, naujienų portaluose praslydo beveik nepastebėta. O juk 2006-ųjų lapkričio 13-oji ne tik naujosios, bet ir senosios kartos emigrantams tapo savotišku Rubikonu, anksčiau ar vėliau priversiančiu apsispręsti, ar jie sutinka Lietuvoje tapti svetimšaliais.

|Žinia apie tai, kad lig šiol be didesnių avarijų veikęs Lietuvos pilietybės įgijimo mechanizmas, nors ir kartais patepamas, yra ne tik išsiderinęs, bet ir nelegalus, naujienų portaluose praslydo beveik nepastebėta. O juk 2006-ųjų lapkričio 13-oji ne tik naujosios, bet ir senosios kartos emigrantams tapo savotišku Rubikonu, anksčiau ar vėliau priversiančiu apsispręsti, ar jie sutinka Lietuvoje tapti svetimšaliais.

Kaip žinia, vis dar vyksta atkakli diskusija, kaip geriau sutvarkyti ir įprasminti Lukiškių aikštę. Svarstoma, ar čia statyti stelą, ar triumfo arką. Tačiau šiuo metu realesnis atrodo trečiasis variantas - pensininkai čia, Vilniaus širdyje, statys paminklą ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui. Iš gryno aukso.

Dariaus ir Girėno laikais Lietuvą su pasididžiavimu laikėme šalimi lakūnų. Didžiavomės prieš visą pasaulį, kad lietuviai skraidyti moka, o praėjus šešiolikai metų nuo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatėme, kad gyvename valstybėje nebe lakūnų, o lakstūnų. Laksto dabar visi ir visur. Paprasti žmonės, geresnio gyvenimo ieškodami, bėga iš valstybės, nes Marijos žemėje gyventi ir išgyventi nebegali.

Lietuvos valdžia galop išėjo iš laikinumo būsenos – naujoji Vyriausybė jau gali veikti ne tik vietos, bet ir tarptautiniu lygiu. Tačiau naujos programos tvirtinimas Seime parodė, kad Vyriausybės netolimoje ateityje gali laukti nemenkos kliūtys ir sukrėtimai, kadangi oponuojančios parlamentinės partijos kol kas nėra išsiaiškinusios santykių ir suformavusios aiškaus požiūrio į Vyriausybę. Vyriausybei būtina išnaudoti dėkingą seimūnų atostogų metą.

Kaip žinia, vis dar vyksta atkakli diskusija, kaip geriau sutvarkyti ir įprasminti Lukiškių aikštę. Svarstoma, ar čia statyti stelą, ar triumfo arką. Tačiau šiuo metu realesnis atrodo trečiasis variantas - pensininkai čia, Vilniaus širdyje, statys paminklą ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui. Iš gryno aukso.

Lietuvos visuomenėje reikia viešos teisinės diskusijos, kad „nebūtų kartojami niekai, esą Lietuvos prezidentas gali užsimanęs imti ir paleisti Seimą, kad nebūtų pažiūrėjus į lubas sugalvojama, girdi, mūsų Konstitucija leidžia homoseksualias santuokas, dėl to reikia kažkokių Civilinio kodekso pataisų, kurios jas uždraustų“, – „Omni.lt“ teigė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Egidijus Kūris.

Vos dėlto politinėje Lietuvos padangėje susitelkia juodi skandalo debesys, visi sužiūra į laikinąsias komisijas. Ar laikinųjų komisijų sudarymas išties yra neišvengiama būtinybė, ar besitęsiantis jų vajus tiesiog atveria opiausias mūsų valstybės valdymo ydas? Valdančiajam kvartetui užblokavus iniciatyvą per laikinąją komisiją ištirti premjero Algirdo Brazausko šeimos verslo reikalus, opozicijai, atrodo, neliko nieko kito tik kaip konstatuoti triuškinamą smūgį šalies demokratijai ir blaškytis i...

Kai kuriuos vilniečius nustebino pašto dėžutėse rastas Seimo vicepirmininko liberalcentristo Gintaro Steponavičiaus kvietimas sekmadienį atvykti į Rudens šventę Pasakų parke. Apvertus kitą jo pusę, paaiškėja, kad tai ne tik kvietimas, bet ir loterijos bilietas. Nurodžius savo vardą, pavardę, adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą galima laimėti 100 prizų. Pagrindinė loterijos dovana - kelionė visai šeimą į vandens pramogų parką Latvijoje.

Politologai Mauzeris su Sūrskiu sako, kad premjerui ateina klaikūs laikai: po ausų ataugų operacijos jis faktus ne tik matys, bet ir girdės. Vėliau kalba, kad Konstitucinis Teismas buvo teisus, neleidęs seimūnams atostogauti, - po vasaros reiks Seime tvirtesnes grindis pakloti. Sūrskis: (pašnabždom) A girdėjai, Mauzeri, kad Brazauskas, apžiūrinėdamas Valdovų rūmų iškeltą vainiką, susiplėšė švarką, o prieš tai jam buvo nupjautos ausų ataugos. Mauzeris: Ajajai, kaip gaila švarko.