konstitucinis teismas

Teisės aktai, nepripažįstantys draudiminiais įvykiais nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nors ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, tačiau įvyko apdraustajam apgirtus arba apsvaigus nuo narkotikų, prieštarauja Konstitucijai. Tokį nutarimą antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tai pirmasis nutarimas, priimtas pirmininkaujant naujajam KT vadovui Kęstučiui Lapinskui.

Bylą dėl nužudytų Lietuvos partizanų neturtinės žalos atlyginimo jų artimiesiems nagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas antradienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Baudos už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus nekeistos jau ketverius metus ir šiuo metu atrodo juokingai. Tačiau ir taip simbolines baudas pažeidėjai teismuose apkarpo iki minimumo, rašo „Respublika“. Neoficialiomis „Respublikos“ žiniomis, artimiausiu metu bus siekiama gerokai padidinti baudas už tabako reklamą, tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams ir kitus pažeidimus.

Konstitucinis Teismas tirs, ar prezidento valdo Adamkaus 2002 m. birželio 14 d. dekretas, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas, neprieštarauja Konstitucijai. Grupė Seimo narių savarankiškai kreipėsi į KT, nes mėginimai organizuoti viso Seimo kreipimąsi į šią instituciją – žlugo. Tuomet dalis parlamentarų ragino nepulti prezidento ir net baiminosi naujo apkaltos proceso, esą gresiančio valstybės pamatams.

Visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariams nepavyko išsaugoti „Lietuvos“ kino teatro. Teismas paskelbė jiems nepalankų sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ apeliacinį skundą dėl kino teatro žemės sklypo detaliojo planavimo ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Anot teismo, „Lietuva“ nėra kultūros vertybė, todėl sklype galima griauti senus ir statyti naujus pastatus.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti grupės parlamentarų prašymą, kuriuo norima išsiaiškinti, ar prezidentas Valdas Adamkus nepažeidė Konstitucijos bei kitų įstatymų, praėjusios kadencijos metu ordinu apdovanodamas prieštaringai vertinamą Rusijos pilietį Vladimirą Jakuniną. Seimo nariai kreipimesi į KT tvirtina, jog nėra aišku, už kokius nuopelnus V.Jakuninas 2002 metais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą leidusį gyventi Lietuvoje pašalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjui Jurijui Borisovui. Šią bylą vėl iš naujo turės nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J.Borisovo galimai keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui klausimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Seimas antradienį ėmėsi doroti dvigubos pilietybės problemą ir po pateikimo pritarė naujam Lietuvos pilietybės suteikimą reglamentuojančiam įstatymui. Tačiau diskusijų metu paaiškėjo, kad nepaisant darbo grupės pastangų priimti visiems tinkantį sprendimą, bendras sutarimas nepasiektas ir šiuo klausimu egzistuoja mažiausiai trys nuomonės.

Turkija po dešimties metų ramybės, rodos, vėl žingsniuoja politinio perversmo link. Artėjant laikui, kai bus sprendžiama šalį valdančios Teisingumo ir vystymosi (AK) partijos ateitis, vis dažniau prabylama apie galimą svajonių tapti Europos Sąjungos nare pabaigą. Turkijos Respublika įkurta 1923 m. vadovaujant Mustafai Kemaliui Atatiurkui. Jis reformavo šalį ir padarė ją pasaulietine bei į Vakarus orientuota respublika.

Seimo valdybos sudaryta darbo grupė baigė ruošti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti dvigubą pilietybę tiems Lietuvos piliečiams, kurie turi Europos Sąjungai (ES) priklausančių valstybių pasus. Tokia pati nuostata galiotų ir tuomet, jeigu ES nepriklausanti šalis sudarytų su Lietuva sutartį dėl pilietybės.

Po pulkininko Vytauto Pociūno žūties Breste ir jo išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybių parlamentinio tyrimo lauktas valstybės gyvenimo apsivalymas neįvyko, o „valstybininkų“ klanas liko nepaliestas, rašo „Lietuvos žinios“. O gal „valstybininkų“ klano niekad nebuvo, tai tik prielaidos, fikcija? Tada ir pulkininko auka būtų beprasmė? Bet tai ir siekė įrodyti Seimo tyrimo priešininkai, šmeiždami pulkininką po mirties ir drabstydami purvais, persekiodami visus, kurie bandė aiškintis, kam trukdė V.Po...

Jau daugelį mėnesių Lietuvos gyventojų nuostatos nesikeičia - labiausiai jie nepasitiki partijomis ir Seimu. Daugiausia simpatijų kovo mėnesį, kaip ir vasarį, sulaukė ugniagesiai gelbėtojai. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais nurodė pasitikintys 92,1 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį tokių buvo 91,8 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, ja pasitiki 74 proc. respondentų (vasarį buvo 71,4 proc.). Kovą, kaip ir vasarį, Bažnyčia liko trečia, ja pasitiki 65,9 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad kai kurios Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Ketvirtadienį KT paskelbė nutarimą byloje dėl Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos ir kai kurių Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų konstitucingumo.

Seime prisaikdinti nauji Konstitucinio teismo (KT) teisėjai: Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis ir Algirdas Taminskas. Naujieji teisėjai pakeis KT pirmininką Egidijų Kūrį ir kitus šio teismo teisėjus: Vytautą Sinkevičių bei Stasį Stačioką, kurių kadencija baigiasi kovo 20-ąją. Pasibaigus KT pirmininko kadencijai, artimiausiu metu Seimas, Respublikos Prezidento teikimu, turėtų paskirti KT Pirmininką.

Seime tęsiasi laikinųjų komisijų mūšis tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos. Parlamentarai po svarstymo pritarė „tvarkiečių“ siūlymui ištirti dabartinės Vyriausybės formavimo ypatumus, tuo metu valdančiųjų planas formuoti komisiją, kuri tirtų, kokių interesų vedami opozicinių partijų nariai balsavo prieš Atominės elektrinės įstatymą, neišdegė - dėl šios komisijos sudarymo buvo balsuojama 4 kartus, bet valdantiesiems pritrūko kelių balsų.

Seime didele balsų persvara pritarta visų trijų pretendentų į Konstitucinio Teismo teisėjus kandidatūroms.  Ženklesnis parlamentarų skaičius – 39 balsavo prieš tik dėl Algirdo Taminsko, kurį į pareigas pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Šalies vadovo Valdo Adamkaus pasiūlytas kandidatas Egidijus Šileikis surinko daugiausia balsų. Šiek tiek mažiau parlamentarų palaikė Aukščiausiojo teismo pirmininko Vytauto Greičiaus pasiūlytą kandidatą Praną Kuconį.

Seimą netrukus pasieks naujojo Pilietybės įstatymo projektas. Nors tikinama radus būdą spręsti dvigubos pilietybės problemą, jau dabar akivaizdu, kad jis priimtinas ne visiems. Praėjus metams ir keturiems mėnesiams, kai Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, parengtas visiškai naujas pilietybės reikalus reglamentuojantis teisės aktas.

Dvigubos pilietybės klausimas neabejotinai rūpi visiems, išskyrus Konstitucijos sergėtojų apakintus valdininkus ir politikus. Lietuvių bendruomenė Airijoje sumanė akciją, kuri turėtų suminkštinti surambėjusias jų širdis.Manoma, kad dar šios kadencijos Seimas svarstys iš esmės naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, rašo „Lietuvos žinios“. 2006 metų lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad dabartinio įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai.

Infliacijai perkopus 10 proc. Vyriausybė turėtų indeksuoti ir minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydį. Tačiau to daryti ji neketina ir siūlo verčiau keisti tai užtikrinantį Gyventojų pajamų garantijų įstatymą, teigia „Lietuvos žinios“. Vasarį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2007 metų vasariu, siekė 10,8 proc. ir buvo didžiausia nuo 1997 metų sausio.

Opozicinės frakcijos galutinai suderino interpeliacijos tekstą socialdemokratų premjerui Gediminui Kirkilui ir surinko reikiamą parašų skaičių, kad nepasitikėjimo procedūra būtų pradėta. Interpeliacija premjerui grasina parlamentinės konservatorių, liberalsąjūdiečių, darbiečių bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos.Po nepasitikėjimo pareiškimu jau pasirašė 42 parlamentarai, nors pradėti interpeliacijos procedūrą pakanka 29 parašų.

Valdantieji ir jiems oponuojantieji kuria vieni kitiems laikinąsias komisijas. Po pateikimo ketvirtadienį buvo pritarta opozicinių „tvarkiečių“ siūlymui ištirti dabartinės Vyriausybės formavimo ypatumus, tuo metu valdančiųjų planas formuoti komisiją, kuri tirtų, kokių interesų vedami opozicinių partijų nariai balsavo prieš Atominės elektrinės įstatymą, buvo atidėtas kitam kartui.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas siūlo visus konstitucinius įstatymus tvarkingai sudėti į vieningą sąvadą. Tokiu atveju konstitucinių įstatymų keitimas būtų atsietas nuo Konstitucijos pataisų, kurios Seime priimamos remiantis griežtai nustatytomis taisyklėmis. Į sąrašą pakliūtų Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų, taip pat Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų bei Valstybės himno ir Referendumo konstituciniai įstatymai.

Seimo kuluaruose aptariami Valdo Adamkaus rinkiminių skolų apmokėjimą lydintys įtarimai: esą Viktoro Uspaskicho finansine parama pasinaudojęs šalies vadovas gali būti pažeidžiamas ir nesavarankiškas priimant sprendimus. Pirmadienio Seime prasidėjus naujai parlamento sesijai Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas nuogąstavo dėl padarinių, kuriuos gali sukelti spaudoje vėl pasirodžiusi informacija apie galimai neskaidrų prezidento Valdo Adamkaus rinkiminių skolų apmokėjimą.

Seimūnai pirmadienį pradėję pavasario sesiją ėmėsi pirmojo darbo ir po pateikimo pritarė Egidijaus Šileikio, Pranco Kuconio ir Algirdo Taminsko skyrimui Konstitucinio Teismo teisėjais. Lietuvos Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Teismas kas treji metai yra atnaujinamas vienu trečdaliu: teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas.

Konstitucinis Teismas aiškinsis, ar prezidentas Valdas Adamkus neviršijo savo įgaliojimų iš Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) nario pareigų atleisdamas Petrą Naviką. Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris antradienį pasirašė potvarkį, kuriuo priimtas nagrinėti toks Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašymas. Priėmus šį prašymą, Konstituciniame Teisme nagrinėjimo šiuo metu laukia 35 prašymai.

Konstitucinis Teismas (KT) vakar paskelbė, kad Nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT buvo įsteigta pažeidžiant Konstituciją. Vis dėlto manoma, kad pagal KT nutarimą pakoregavus teisės aktus LEO LT galės sėkmingai veikti toliau.

Ar verta stebėtis, kad prezidentas, nekreipdamas dėmesio nei į pažeistas procedūras, nei į visuomenės interesus, pasirašė amžiaus projektą - "Leo LT"?"Su prezidentūra viskas gerai", - raportuoja Maskvai dujų prekiautojas iš Lietuvos. "Mes turime prezidentą!" - savo kolegoms sako įtakingi teisėjai. "Valdas turės tai padaryti", - daug familiariau pažįstamiems aiškina kai kurie politologai.

Prezidentas Valdas Adamkus, vetuodamas naująjį Liustracijos įstatymą, kuriame buvo apibrėžta KGB rezervo karininko sąvoka ir nurodoma įtraukti juos į specialią įskaitą, nenusižengė Konstitucijai. Tokį sprendimą penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), nagrinėjęs parlamentarų skundą.Į KT kreipęsi Seimo nariai prašė, kad Teismas atsakytų į klausimą, ar šalies vadovas gali pasinaudoti atidedamojo veto teise, turėdamas įtarimų, jog priimant teisės aktą galėjo būti pažeistos procedūros.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį ryte skelbs nutarimą, ar prezidentas Valdas Adamkus, vetuodamas naująjį Liustracijos įstatymą, kuriame buvo apibrėžta KGB rezervo karininko sąvoka ir nurodoma įtraukti juos į specialią įskaitą, nenusižengė Konstitucijai. Prezidento veto pagrindinis argumentas buvo tai, jog įstatymo priėmimo metu galėjo būti pažeistos procedūros.

Pristatome mielam skaitytojui 10 istorijų, kurios savo laiku drebino Lietuvą ir kėlė aistras. Tuo pačiu tai proga susimąstyti, kiek valstybė prarado dėl neskaidrių sandėrių, nekompetentingų, o gal ir korumpuotų pareigūnų kaltės. Pateikiame jas daugmaž chronologine tvarka, o skaitytojams paliekame galimybę pareikšti savo nuomonę ir išrinkti jiems labiausiai įsiminusį mažiausiai skaidrų sandėrį: be abejo, ne visi jie vienodo svorio, galbūt ne visi padarė didelės žalos.

Ministrų kabineto nustatyti Kvalifikaciniai reikalavimai, kurie nustato, jog norint dirbti teisėju nepakanka šalia neteisinio bakalauro diplomo turėti teisės magistro laispnį, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nusprendė Konstitucinis Teismas. Tai reiškia, kad vadybos ar bet kurios kitos nieko bendra su teise neturinčios srities bakalauro ir teisės magistro diplomus turintis asmuo negali pretenduoti tapti teisėju.

Prezidentas pareiškė pasitikėjimą, kad „Vilniaus prekyba“ Lietuvos neišduos.Grąžinti įstatymo kad ir su maža pataisėle svarstymui iš naujo, tad ir balsuoti iš naujo, tiesiog neleista. Rizika. Visa Lietuva matė ekranuose, kaip net „opoziciniai“ darbiečiai buvo sutrikę, o paskui gavo autoritarinę komandą iš namų arešto ir paklusniai nužygiavo atlikti savo funkcijos. Nerizikuosime leidę mąstyti. Toks buvo viešas aktas, ir aktas yra.

Opozicinė nušalintojo prezidento Rolando Pakso partija "Tvarka ir teisingumas" dėlioja kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą. Politikai įsitikinę, jog Atominės elektrinės įstatymo pataisomis, kurias antradienį pasirašė prezidentas, nėra užtikrinami valstybės interesai būsimojoje nacionalinio investuotojo bendrovėje "Leo LT". "Mes kreipimąsi dabar dėliojame. Manau, kad nėra didelės skubos dabar, nes prezidentas jau pasirašė įstatymą.

Seimo nario, teisininko Kęstučio Čilinsko manymu praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusio Latvijos ministro pirmininko pasisakymai, kuriais skubinama priimti įstatymą dėl „Leo LT“ bendrovės kūrimo, negerbia Lietuvos suvereniteto, teigiama Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos spaudos tarnybos pranešime.  Iš šio Latvijos pareigūno teiginių matyti, kad jis žino, jog Lietuvos visuomenė kartu su Prezidentu abejoja šio įstatymo skaidrumu.

Mokslo darbų reikšmingumą turi padėti nustatyti ne tik formalūs, bet ir alternatyvūs kriterijai, o juos įtvirtinti gali ir pačios aukštosios mokyklos, išaiškino Konstitucinis Teismas (KT). Penktadienį paskelbtame teismo sprendime išaiškinta, kad vertinant humanitarinių ir socialinių mokslų srityse dirbančių asmenų mokslo darbų reikšmingumą jokie formalūs kriterijai negali būti suabsoliutinami.

Lietuvos muitininkai prieš metus išsikovojo socialines garantijas ir didesnius atlyginimus. Dabar dėl to paties sukilo jų kolegos iš Lenkijos. Praradę viltį taikiai susitarti su valdžia jie jau ketvirtą dieną tęsia streiką, rašo „Vilniaus diena“. Lenkų muitininkai nedirba ir per sieną nepraleidžia mašinų.

Ar pilietininkai nepersistengė, kalbėdami apie Lietuvos demokratijos ydas? - savaitraštyje "Veidas" klausia Algimantas Šindeikis.Pilietinės visuomenės institutas ir "TNS Gallup" pranešė, kad Lietuvoje vėl griūva dangus. Sociologinis tyrimas parodė, kad per 60 proc. Lietuvos žmonių pasyviai stebėtų, jei šalyje žlungtų demokratija.

Verslininkai, iš kurių net už menkus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus buvo atimta prekybos alkoholiu licencija, galės tikėtis teismų malonės, rašo "Vilniaus diena".Pirmadienį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kai kurie Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatai prieštarauja Konstitucijai. Įstatyme nebuvo numatyta galimybė įmonėms kreiptis į teismą dėl kontroliuojančių įstaigų sprendimo panaikinti prekybos alkoholiu licenciją.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad 2002 metais patvirtinta konkursų į valstybės tarnybą tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes nereikalauja fiksuoti egzamino žodžiu eigos. KT išaiškino, kad Vyriausybės patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas prieštarauja Konstitucijai ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatai, pagal kurią valstybės tarnyba, be kita ko, yra grindžiama skaidrumo principu.

Raginame Vyriausybę ir Seimą nedelsiant įvykdyti savo konstitucinę pareigą Lietuvos piliečiams bei įsipareigojimus pasaulio bendruomenei – kuo skubiau paruošti ir priimti UNESCO Pasaulio paveldo teritorijoms Lietuvoje specialųjį apsaugos įstatymą ir suderinti Lietuvos teisės aktus su mūsų šalies ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis.

Penktadienį parlamentarai nutarė iš naujo svarstyti 3 įstatymų pataisas, po to, kai šios buvo vetuotos šalies prezidento Valdo Adamkaus. Seimūnai nusprendė taisyti jų pačių paliktas klaidas Elektroninių ryšių, Pinigų plovimo prevencijos, Ūkininko ūkio ir Teritorijų planavimo įstatymuose.

Konstitucinis Teismas turės nutarti, ar Lietuvoje žmogus gali išgyventi už 130 litų per mėnesį - minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tokį galvosūkį Teismui užminė grupė Seimo narių. Konstitucinis Teismas trečiadienį pranešė priėmęs nagrinėti parlamentarų prašymą.Seimo narių nuomone, nuo 2007 metų pradžios galiojantis 130 litų MGL neatitinka realaus minimalaus gyvenimo lygio, kuris yra žymiai didesnis.Parlamentarai abejoja, ar taip nėra pažeidžiamas konstitucinis teisinio saugumo principas.

Privaloma antstolių narystė šia profesija užsiimančių žmonių asociacijoje - Lietuvos antstolių rūmuose - neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nusprendė Konstitucinis Teismas (KT). Į KT kreipėsi Palangos miesto apylinkės teismas, prašydamas išaiškinti, ar Antstolių įstatymo nuostatos, numatančios privalomą narystę asociacijoje, neprieštarauja Konstitucijai, kurioje sakoma, jog piliečiai turi teisę, bet ne pareigą, vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas.

Prezidentas Valdas Adamkus vetavo eurointegracines Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, kurios įpareigoja stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendroves fiksuoti telefoninius gyventojų pokalbius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus.

Už šiurkščius konstitucijos pažeidimus nušalinto prezidento Rolando Pakso bylai Strasbūre įsikūręs Europos žmogaus teisių teismas pirmenybės neteiks. Lietuvos Vyriausybės atstovei Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) Elvyrai Baltutytei buvo pranešta, jog tai nusprendė EŽTT Kolegijos, kuriai paskirta nagrinėti R.Pakso bylą, pirmininkas, ketvirtadienį paskelbė Teisingumo ministerija. EŽTT skundą prieš Lietuvą pateikęs R.Paksas prašė jo pareiškimą nagrinėti pirmumo teise.

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo septynių Vyčio Kryžiumi apdovanotų asmenų skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Jie prašo panaikinti įsakymus, kuriais iš jų buvo atimta teisė nemokamai įgyti sklypus prestižinėje sostinės vietoje. Vilniaus apskrities viršininkas šiemet birželio 15 dieną priimtu įsakymu pripažino netekusiais galios 2006-ųjų balandį priimtus penkiolika savo įsakymų.

Religinių bendruomenių skirstymas į tradicines, valstybės pripažintas ir visas likusias yra natūralus, todėl joms suteikiamos skirtingos teisės - tai yra tradicinėms bendruomenėms ir bendrijoms nustatoma išskirtinė padėtis.Tokį sprendimą ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), gavęs teisingumo ministro Petro Baguškos prašymą detaliau išaiškinti ankstesnį nutarimą, kuriame kalbama apie Lietuvoje teisėtai veikiančių religinių bendruomenių statusą bei teises.

Seimo nariai nenusiteikę įteisinti tiesioginių merų rinkimų, nors dar praėjusią vasarą balsavo už atitinkamas Konstitucijos pataisas. Dabar parlamentarai nesusitaria, kokius įgaliojimus turės tiesiogiai išrinktas meras. Šią arba kita savaitę Seimo nariams bus siūloma apsispręsti, koks turėtų būti tiesiogiai išrinktas miesto ar rajono meras, rašo "Kauno diena". Alternatyvos kelios. Pagal vieną jų, meras vadovautų savivaldybės tarybai.

Seimo nariai nenusiteikę įteisinti tiesioginių merų rinkimų, nors dar praėjusią vasarą balsavo už atitinkamas Konstitucijos pataisas. Dabar parlamentarai nesusitaria, kokius įgaliojimus turės tiesiogiai išrinktas meras. Šią arba kita savaitę Seimo nariams bus siūloma apsispręsti, koks turėtų būti tiesiogiai išrinktas miesto ar rajono meras, rašo "Kauno diena". Alternatyvos kelios. Pagal vieną jų, meras vadovautų savivaldybės tarybai.