konstitucinis teismas

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad teismuose kaip įrodymas gali būti naudojama valstybės paslaptį sudaranti informacija. Ar naudoti tokią informaciją, turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, praneša LTV „Panorama“.Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis prieš 4 metus atleistų konsulų bylas.Septyni Rusijos ir Baltarusijos atstovybėse dirbę konsulai įtariami kyšių ėmimu iš turistinių firmų už tarpininkavimą išduodant Lietuvos vizas.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (KT), pripažindamas, kad keliasdešimt liustracijos įstatymo, kuris įsigaliojo prieš du mėnesius, nuostatų prieštarauja Konstitucijai, sustabdė liustracijos procesą. Tačiau tai nereiškia liustracijos galo. Įmanomi du variantai: arba Liustracijos įstatymas bus taisomas, pagal KT nurodymus, arba bus pasirinktas kelias, apie kurį iškart po KT nutarimo prašneko prezidentas Lechas Kaczynskis - t.y. atveriami visuomenei komunistinio saugumo archyvai.

Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką remianti partija „Mūsų Ukraina“ atsisakė pritarti „Regionų partijos“, kurios lyderis yra Viktoras Janukovičius, pasiūlymui Aukščiausios Rados rinkimus rengti 2007m. rudenį, praneša "Lenta.ru". Nors patys V. Juščenka ir V. Janukovičius užvakar susitarė, jog rinkimai gali vykti vėliau, nei buvo numatyta Ukrainos prezidento įsake (24 birželio), tačiau konkreti data ten aptarta nebuvo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. spalio 16 d. 9 posėdžio stenogramos ištrauka. Sutartiniai žymėjimai: KL. - kalba arba klausia Seimo narys. ATS. - kalba arba atsako parlamentarams liudijęs asmuo. [ ... ] - praleistas posėdžio stenogramos tekstas, kuris neviešinamas. ( ... ) - dėl nekokybiško garso įrašo neiššifruojami žodžiai. KL. Prašau.

Pasibaigę savivaldybių rinkimai ir vykusios intensyvios portfelių dalybos nustelbė kadaise audringus politikų ginčus dėl rinkimų sistemos reformos. Bet reformos idėjos nepamirštos – jų katalizatoriumi tapo šviežia situacija, kai merais daugelyje šalies miestų išrinkti mažumą mandatų surinkusių partijų atstovai. Tėvynės sąjungos narys Petras Ragauskas, savivaldybių rinkimų reformos entuziastas ir su nepartinių grupe labiau ėjęs „į teismą, o ne į rinkimus“, „Balsui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl Rusijos piliečio, eksprezidento Rolando Pakso buvusio finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo teisės gyventi Lietuvoje priims, kai savo sprendimą analogiškose bylose priims Konstitucinis Teismas.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis garsiau skambina pavojaus varpais, reikalaudami valdžios dėmesio galimybei išsaugoti Lietuvos pilietybę, neatsisakant kitos šalies pilietybės.Pasaulių lietuvių bendruomenė pradėjo rinkti parašus po raginimu išsaugoti dvigubą pilietybę.Jau surinktus 3 tūkst. užsienio lietuvių parašus artimiausiu metu ketinama įteikti Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui.

Nors Konstitucinis Teismas (KT) išeivius lyg kaip Lietuvai nebereikalingą menkniekį ir nupilietino, tačiau Lietuvoje valstybės pilietis vis dar dėmesio viršūnėje. Jį ugdo, brandina, tausoja, auklėja, moko šimtais kartų kasdien linksniuodamos valdžios, keli visuomeniniai veiksniai ir net privatūs valstybininkai.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis ir Lietuvos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vygaudas Ušackas sako, kad dviguba pilietybė gali būti įteisinta ir be Konstitucijos keitimo referendumu. E.Šileikis ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasiūlė papildyti Konstitucijos antrojo skyriaus 32 straipsnį, kuriam keisti užtenka Seimo pritarimo, ir taip išplėsti dvigubos pilietybės turėjimą ribojusių įstatymų ir nutarimų vertinimą.

Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, Seimo nariai, pilietės ir piliečiai, 2006-ieji tapo dar vienais mūsų demokratinės sistemos išmėginimo metais. Šiandien juos apžvelgdami dar kartą įsitikiname - demokratija neįmanoma be tokių paprastų, tačiau pamatinių dalykų, kaip tikėjimas idealais ir vertybėmis, pasitikėjimas bendrapiliečiais ir valstybės institucijomis, bendros pastangos kurti mūsų valstybę.

Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad dviguba pilietybė užsienyje gyvenantiems lietuviams turi būti išsaugota. Jis ragina teisininkus surasti tai užtikrinančią galimybę. „Mažai tautai, mano supratimu, reikia ieškoti kelių, kaip apjungti ir išlaikyti žmones, bet ne atstumti. Teisininkai turi rasti galimybę, kad pilietybė tiems, kurie jos nori, būtų išlaikyta, o ne atimta, nes pasaulyje yra visa eilė pavyzdžių, kur dviguba pilietybė yra pripažįstama“, – pirmadienį teigė V. Adamkus.

Teismai turės atsakyti, kam priklauso vertingi, tačiau šiuo metu apleisti pastatai Druskininkuose – profesinėms sąjungoms ar visai valstybei.Kol vyksta teisminiai ginčai tarp Turto fondo ir profesinių sąjungų, kam turi priklausyti nekilnojamas turtas, Druskininkuose esantis sveikatos parkas ir sanatorija areštuoti, praneša „Panorama“.Pasipiktinusi niokojamu turtu, kurorto savivaldybė nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši padėtų apginti valstybės interesą.

Parlamentaras Arminas Lydeka ketvirtadienį popiet Seimo posėdyje nedalyvavo: tuo metu panevėžiečiams jis skaitė paskaitą apie elgesio kultūrą. Nors renginys buvo mokamas, liberalcentristas tikino susitikinėjęs su rinkėjais. Seimo etikos ir procedūrų komisijos nariai žada svarstyti kolegos poelgį, pranešė LTV „Panorama“.Pagal statutą, Seimo nariai papildomai gali užsiimti tik kūrybine ir moksline veikla.

Seime penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje Tėvynės Sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžė nemanąs, jog Konstitucinis Teismas (KT) savo išvadomis uždraudė dvigubą Lietuvos pilietybę. Konstitucinio teismo sprendimas, jog Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, anot A. Kubiliaus, buvo klaidingai interpretuotas. Pasak politiko, neteisingai suprastos KT išvados privertė dalį tautiečių pasijusti atkirstais nuo Tėvynės.

Lietuvos gyventojų simpatijos nesikeičia - jie ir toliau labiausiai pasitiki "Sodra", mažiausiai - Seimu ir partijomis. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" kovo 29-balandžio 1 dienomis atlikta apklausa, "Sodra" pasitiki 71,4 proc. apklaustųjų, kovą šiai institucijai pasitikėjimą deklaravo 70,3 proc. tyrimo dalyvių. Į antrą vietą iš trečios pakilo Bažnyčia, kuria dabar pasitiki 65,2 proc. (kovą buvo 59,4 proc.). Švietimu pasitiki 55,4 proc.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atmetė prieškario Lietuvos prezidento Antano Smetonos vaikaičio Antano Algirdo Smetonos skundą Lietuvai dėl senelio turto, kurį nusavino sovietų valdžia, sugrąžinimo. Lietuvos pilietybės neturinčio pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismo sprendimą dar galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Užulėnis yra pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos tėviškė.

Pirmadienį, balandžio 2 d. 8 val. 30 min. Konstitucinis Teismas viešame posėdyje pradės nagrinėti pareiškėjo – Respublikos Prezidento 2006 m. gegužės 22 d. dekrete išdėstytą prašymą, ar kai kurios Vyriausybės nutarimų nuostatos, numatančios mokslo darbuotojų mokslinės kvalifikacijos vertinimo kriterijus ir tvarką, neprieštarauja Konstitucijai.

Daugiau kaip po trečdalį Lietuvos gyventojų pritaria ir nepritaria nuomonei, kad nušalintojo iš prezidento pareigų Rolando Pakso vadovaujamų liberaldemokratų sėkmingas pasirodymas vasario pabaigoje vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose gali pranašauti R.Pakso politinės reabilitacijos pradžią.Tai rodo reprezentatyvi nuomonių apklausa, kurią BNS užsakymu kovo 9-12 dienomis atliko Rinkos analinės ir tyrimų grupė RAIT.

Per bendrovę "Jangila", kuri, kaip manoma, yra susijusi su nuo teisėsaugos besislapstančiu Darbo partijos įkūrėju Viktoru Uspaskichu, galėjo būti išplauta šimtai milijonų litų.

Atlaisvintas tarybų kėdės užims ne sąrašų pirmūnai. Vyriausiosios rinkimų komisijos skaičiavimais, iš 1,5 tūkst. išrinktų naujos kadencijos savivaldybių tarybų narių net trečdalis nepradės dirbti. Juos pakeis kiti partijų iškelti, bet mažesnio rinkėjų pasitikėjimo sulaukę kandidatai.

Vis dar atliekančius savo pilietinę pareigą Lietuvos rinkėjus netrukus šokiruos porinkiminis politinių partijų siurprizas. Masiškai atsisakius mandatų į vietos valdžią pateks ne tie kandidatai, kuriais pasitikėjo rinkėjai, rašo „Kauno diena“. Rekordiškai daug į savivaldybių tarybas išrinktų kandidatų atsisakys mandatų dar iki pirmųjų naujos sudėties vietinės valdžios posėdžių.

Grupė parlamentarų Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Konstitucinio Teismo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma "apkarpyti" jo galias.Pataisomis, kurias teikia parlamentarai Algimantas Matulevičius, Vytautas Čepas, Jonas Ramonas, Skirmantas Pabedinskas ir Henrikas Žukauskas, būtų įtvirtintas draudimas "plečiamai aiškinti Konstitucijoje ir įstatyme įtvirtintus Konstitucinio Teismo uždavinius ir įgaliojimus", "kištis į įstatymų leidžiamosios valdžios kompetenciją".Pagal jas, Konstitucini...

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas antradienį atmetė pareiškėjų reikalavimą panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neregistruoti asociacijos "Už konstitucines gyventojų teises" keltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo Vilniaus miesto rinkimų apygardoje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjų skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą.

Paskutiniu metu Lietuvos vadovų išsakyti žodžiai aktualiais kaimynų užsienio politikos klausimais atsiduria užsienio žiniasklaidos dėmesio centre. Dar daugiau, bandoma vadovautis reiškiama mūsų šalies vadovų pozicija sprendžiant dvišales (pvz. Estijos ir Rusijos) ar kaimynų vidaus politikos problemas. Tai rodo, jog Lietuva jau yra viena iš savo regiono lyderių. Deja, tenka apgailestauti, kad mūsų vadovai šiuo metu nesusitvarko su užgriuvusia nauja ir labai neįprasta situacija.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, šeštadienį atidarydamas Seimo pavasario sesiją, tarp svarbiausiųjų valstybės uždavinių įvardino pilietiškumo ir bendruomeniškumo skatinimą.Tardamas įžanginį žodį prasidedant šeštajai šios kadencijos Seimo sesijai, Seimo pirmininkas akcentavo, jog, gyventojų vertinimu, politinės sistemos veikimas neatitinka demokratiškumo kriterijų ir neužtikrina tinkamo gyventojų interesų atstovavimo valdžioje.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris penktadienį pasirašė potvarkį, kuriuo priėmė prašymą ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi viršyti 70 proc. pareiginės algos, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.Prašymas buvo gautas iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo.

Verslininkai skundžiasi, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT) peržengia blaivaus proto ribas ir dėl smulkmenų daugelį įmonių verčia pasirinkti bankroto kelią. Pastaroji tvirtina neperžengianti įstatymų rėmų. Politikai jau keleri metai kalba apie tarnybos naikinimą, tačiau drąsos tokiam žingsniui pritrūksta, rašo dienraštis "Verslo žinios". "Įstatymus VTAKT taiko nelabai žmoniškai ir nelabai protingai. Mūsų manymu, tiesiog kabinėjasi prie smulkmenų.

Ką Vyriausybė siūlo į užsienį išvykusiems lietuviams vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės? Ar ministrų kabineto siūlymai padės mūsų valstybei neprarasti piliečių? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo ministro pirmininko patarėjas teisės klausimais, darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti narys Remigijus Merkevičius, buvusi Respublikos prezidento patarėja Skirmantė Kondratienė, internetinio dienraščio „Balsas.

Kodėl valstybės institucijoms nepavyksta įveikti nelegaliai Lietuvoje veikiančių Rusijos ir Baltarusijos aukštųjų mokyklų? Kurie valstybės institucijų tarnautojai ir kodėl susiję su šia veikla? Kokia Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka tokioms įstaigoms? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Eugenijus Stumbrys, Lietuvos mokslo tarybos narys, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirminin...

Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, siūlymai įkurti "ypatingo ryšio su Lietuva" institutą neišsprendžia visų pilietybės problemų.Tai prezidentas pareiškė po to, kai susipažino su darbo grupės pasiūlymu sukurti ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą, kuris sudarytų sąlygas Lietuvos pilietybės neturintiems išeiviams išsaugoti ryšius su gimtąja šalimi.

Parlamentarų kandidatavimas savivaldybių tarybų rinkimuose ar aktyvi veikla kampanijos metu nesuderinama su Seimo nario mandatu, mano teisės ekspertai.Teisės projektų ir tyrimų centro (TTPC) siūlymu, Seimo nario kandidatavimas savivaldybių tarybų rinkimuose turėtų būti leidžiamas tik tuo atveju, jei parlamentaras pasižadėtų po rinkimų atsisakyti Seimo nario mandato.

Savaitgalį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose iš 141 parlamentaro dalyvavo maždaug 30, tačiau vos keli iš jų, sužinoję rinkimų rezultatus, svarstys galimybę palikti kėdę Seime. Gausiausiai savivaldos rinkimus "okupavo" Darbo partijos parlamentarai - iš 26 Seimo "darbiečių" rinkimuose dalyvavo 8, tačiau nė vienas iš jų po rinkimų nežada kelti sparnų iš Seimo.

Kvailas nesupras, o protingas patylės Manau, kad būtent šia patarle vadovavosi Konstitucinis Teismas (KT) priimdamas sprendimą, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytas draudimas gyventojams kandidatuoti ne pagal partijų sąrašus prieštarauja Konstitucijai. Jau buvau susitaikęs su mintimi, kad Lietuvos intelektualai apsimes, jog nieko baisaus neįvyko ir neverta abejoti šventos karvės (KT) šventumu, todėl nuoširdžiai apsidžiaugiau tais, kurie netyli.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Naujosios sąjungos lyderio Artūro Paulausko teigimu, atėjo metas aiškiai pasakyti, kad subrendo sąlygos keisti Lietuvos Konstituciją, nes Konstitucinis Teismas užverstas teismų prašymais išaiškinti pagrindiniam šalies įstatymui prieštaraujančių teisės aktų konstitucingumą.

Ką gi iš tikrųjų dėl savivaldos rinkimų tvarkos nusprendė Konstitucinis Teismas? Ar Konstitucinis Teismas laužo savo paties doktriną? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Julius Jasaitis ir Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas teisės mokslų daktaras Petras Ragauskas. Kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.

2007 m. vasario 9 d. nutarimu Konstitucinis teismas  pripažino,  kad  Savivaldybių   tarybų rinkimų įstatymo dalis, leidžianti įgyvendinti Lietuvos nuolatinių gyventojų teisę būti renkamais į savivaldybių tarybas vien per politines partijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos  Konstitucijai. Nutarimas priimtas, išnagrinėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio  teismo kreipimąsi.

Kiekvienais metais, kai sausio – vasario mėnesiais nebūna Seimo posėdžių, TS frakcijos nariai lankosi Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kaimuose ir vienkiemiuose. Šį kartą tai darėme kartu ruošdamiesi ir rinkimams. Nuo praėjusių metų pabaigos aplankėme 48 savivaldybes, įvyko beveik 500 susitikimų, man pačiam pavyko aplankyti 30 savivaldybių ir dalyvauti daugiau nei 100 susitikimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį atnaujino bylą dėl Rusijos piliečio, eksprezidento Rolando Pakso finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo teisės gyventi Lietuvoje. Į posėdį atvyko Migracijos departamento atstovai ir du J.Borisovo advokatai - Adomas Liutvinskas ir Vytautas Sirvydis, pats J.Borisovas teisme nepasirodė. Tačiau į teismą atvyko J.Borisovo žmona Irina Borisova. Moteris šioje byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu.

Kaip ir buvo prognozuota, Konstitucinis Teismas (KT) nušvietė savivaldybių rinkimų sceną. Diagnozavęs, kad rinkimų vežimo arkliai yra blogai pakinkyti, KT išmintingai patarė, kad brastoje jų keisti vis vien nevalia. Dėl to vietos savivaldos politinį portretą galima toliau piešti it nieko ir nebūtų atsitikę.

Nors Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad savivaldybių tarybų rinkimuose asmenys galės balotiruotis ir ne politinių partijų sąrašuose, tačiau artimiausiuose, po savaitės vyksiančiose rinkimuose tokie asmenys negalės būti renkami. Tai ketvirtadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), atmesdamas teisininko Petro Ragausko skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo, kuriuo ji atsisakyta įregistruoti kandidatu į savivaldybės tarybą.

Lietuvos radijo laidoje ,,Dienos tema” diskusija dėl iš esmės naikinančio dvigubos pilietybės galimybę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio  13 d. nutarimo išryškino kaip niekada anksčiau aiškiai argumentų ir kontraargumentų sekas šiuo klausimu ir tokiu būdu leido kiekvienam iš besidominčių įgyti labiau subalansuotą požiūrį.

Prisimenate, kaip Širdžių Karalius mėgino išprašyti iš teismo salės netikėtai išaugusią Alisą, liudijančią saldžių pyragaičių vagystės byloje? Jis valandėlę kažką skrebeno savo užrašų knygelėje ir po to iš jos perskaitė: „Keturiasdešimt antras straipsnis. Asmenys, kurių ūgis virš mylios, privalo išeiti iš teismo salės“. Alisa, paprieštaravus, kad jos ūgis nėra "virš mylios", kartu perprato klastą ir pareiškė, kad įstatymas netikras, nes Karalius jį tik dabar sugalvojo.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dabartinis rinkimų įstatymas, neleidžiantis žmonėms tiesiogiai kandidatuoti savivaldybių rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai. Į šį nutarimą Lietuva ėjo ilgai. Manyčiau, jog tokį nutarimą paskatino vis labiau ryškėjanti demokratinės raidos negalia – vaizduojamosios, procedūrinės demokratijos įsitvirtinimas, atitveriantis piliečius nuo valstybės valdymo ir savivaldos reikalų.

Ar atitinka lietuvių tautos interesus dvigubą pilietybę panaikinęs Konstitucinio Teismo nutarimas? Kokiais argumentais jis grindžiamas? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas, ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti vadovas Egidijus Jarašiūnas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas Misevičius (Vašingt...

Gyventojų simpatijos Lietuvos institucijoms išlieka nepakitusios - žmonės labiausiai pasitiki "Sodra" ir Bažnyčia, mažiausiai - Seimu ir partijomis. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" vasario 1-4 dienomis atlikta apklausa, "Sodra" pasitiki 68,3 proc., Bažnyčia - 66,3 proc, respondentų. Sausį pasitikėjimą šioms institucijoms deklaravo atitinkamai 68,7 proc. ir 63,9 proc. tyrimo dalyvių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pradėjo susirašinėti su Lietuvos vyriausybe dėl pašalinto iš prezidento pareigų Rolando Pakso skundo prieš Lietuvą.

Sausį šalies gyventojai palankiausiai vertino Prezidentą Valdą Adamkų, tačiau jį sparčiai vejasi Premjeras Gediminas Kirkilas.Kaip rašo „Respublika“, šalies vadovą 73 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių įvardijo populiariausiu visuomenės lyderiu. Premjerą palankiai vertina 66 proc. respondentų.G. Kirkilas pirmą kartą visuomenės lyderių populiarumo rikiuotėje pakilo į antrą vietą.Trečiąją vietą užima Europos Komisijos komisarė Dalia Grybauskaitė. Jos veiklą teigiamai vertina 65 proc.

Konstitucinis Teismas (KT), ketvirtadienį nagrinėjęs teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų, penktadienį 13 valandą skelbia sprendimą.Ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, rinkimuose leidžianti dalyvauti tik partijų sąrašuose įrašytiems piliečiams, neprieštarauja Konstitucijai, KT nagrinėjo Vyriausiojo administracinio teismo prašymu.

Aistros dėl vadinamojo VSD skandalo, rodos, pamažu rimsta, tačiau svarbiausios jo metu atsiskleidusios problemos niekur nedingo. „Kas toliau?“, - tokį klausimą kalbėdamasis su Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Algimantu Matulevičiumi kelia „Balsas.lt“. Parlamentarą kalbino Tomas Čyvas. - VSD veiklos tyrimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko, parlamentas patvirtino.