konstitucinis teismas

Grupė parlamentarų Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Konstitucinio Teismo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma "apkarpyti" jo galias.Pataisomis, kurias teikia parlamentarai Algimantas Matulevičius, Vytautas Čepas, Jonas Ramonas, Skirmantas Pabedinskas ir Henrikas Žukauskas, būtų įtvirtintas draudimas "plečiamai aiškinti Konstitucijoje ir įstatyme įtvirtintus Konstitucinio Teismo uždavinius ir įgaliojimus", "kištis į įstatymų leidžiamosios valdžios kompetenciją".Pagal jas, Konstitucini...

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas antradienį atmetė pareiškėjų reikalavimą panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neregistruoti asociacijos "Už konstitucines gyventojų teises" keltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo Vilniaus miesto rinkimų apygardoje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjų skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą.

Paskutiniu metu Lietuvos vadovų išsakyti žodžiai aktualiais kaimynų užsienio politikos klausimais atsiduria užsienio žiniasklaidos dėmesio centre. Dar daugiau, bandoma vadovautis reiškiama mūsų šalies vadovų pozicija sprendžiant dvišales (pvz. Estijos ir Rusijos) ar kaimynų vidaus politikos problemas. Tai rodo, jog Lietuva jau yra viena iš savo regiono lyderių. Deja, tenka apgailestauti, kad mūsų vadovai šiuo metu nesusitvarko su užgriuvusia nauja ir labai neįprasta situacija.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, šeštadienį atidarydamas Seimo pavasario sesiją, tarp svarbiausiųjų valstybės uždavinių įvardino pilietiškumo ir bendruomeniškumo skatinimą.Tardamas įžanginį žodį prasidedant šeštajai šios kadencijos Seimo sesijai, Seimo pirmininkas akcentavo, jog, gyventojų vertinimu, politinės sistemos veikimas neatitinka demokratiškumo kriterijų ir neužtikrina tinkamo gyventojų interesų atstovavimo valdžioje.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris penktadienį pasirašė potvarkį, kuriuo priėmė prašymą ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi viršyti 70 proc. pareiginės algos, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.Prašymas buvo gautas iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo.

Verslininkai skundžiasi, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT) peržengia blaivaus proto ribas ir dėl smulkmenų daugelį įmonių verčia pasirinkti bankroto kelią. Pastaroji tvirtina neperžengianti įstatymų rėmų. Politikai jau keleri metai kalba apie tarnybos naikinimą, tačiau drąsos tokiam žingsniui pritrūksta, rašo dienraštis "Verslo žinios". "Įstatymus VTAKT taiko nelabai žmoniškai ir nelabai protingai. Mūsų manymu, tiesiog kabinėjasi prie smulkmenų.

Ką Vyriausybė siūlo į užsienį išvykusiems lietuviams vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės? Ar ministrų kabineto siūlymai padės mūsų valstybei neprarasti piliečių? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo ministro pirmininko patarėjas teisės klausimais, darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti narys Remigijus Merkevičius, buvusi Respublikos prezidento patarėja Skirmantė Kondratienė, internetinio dienraščio „Balsas.

Kodėl valstybės institucijoms nepavyksta įveikti nelegaliai Lietuvoje veikiančių Rusijos ir Baltarusijos aukštųjų mokyklų? Kurie valstybės institucijų tarnautojai ir kodėl susiję su šia veikla? Kokia Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka tokioms įstaigoms? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Eugenijus Stumbrys, Lietuvos mokslo tarybos narys, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirminin...

Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, siūlymai įkurti "ypatingo ryšio su Lietuva" institutą neišsprendžia visų pilietybės problemų.Tai prezidentas pareiškė po to, kai susipažino su darbo grupės pasiūlymu sukurti ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą, kuris sudarytų sąlygas Lietuvos pilietybės neturintiems išeiviams išsaugoti ryšius su gimtąja šalimi.

Parlamentarų kandidatavimas savivaldybių tarybų rinkimuose ar aktyvi veikla kampanijos metu nesuderinama su Seimo nario mandatu, mano teisės ekspertai.Teisės projektų ir tyrimų centro (TTPC) siūlymu, Seimo nario kandidatavimas savivaldybių tarybų rinkimuose turėtų būti leidžiamas tik tuo atveju, jei parlamentaras pasižadėtų po rinkimų atsisakyti Seimo nario mandato.

Savaitgalį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose iš 141 parlamentaro dalyvavo maždaug 30, tačiau vos keli iš jų, sužinoję rinkimų rezultatus, svarstys galimybę palikti kėdę Seime. Gausiausiai savivaldos rinkimus "okupavo" Darbo partijos parlamentarai - iš 26 Seimo "darbiečių" rinkimuose dalyvavo 8, tačiau nė vienas iš jų po rinkimų nežada kelti sparnų iš Seimo.

Kvailas nesupras, o protingas patylės Manau, kad būtent šia patarle vadovavosi Konstitucinis Teismas (KT) priimdamas sprendimą, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytas draudimas gyventojams kandidatuoti ne pagal partijų sąrašus prieštarauja Konstitucijai. Jau buvau susitaikęs su mintimi, kad Lietuvos intelektualai apsimes, jog nieko baisaus neįvyko ir neverta abejoti šventos karvės (KT) šventumu, todėl nuoširdžiai apsidžiaugiau tais, kurie netyli.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Naujosios sąjungos lyderio Artūro Paulausko teigimu, atėjo metas aiškiai pasakyti, kad subrendo sąlygos keisti Lietuvos Konstituciją, nes Konstitucinis Teismas užverstas teismų prašymais išaiškinti pagrindiniam šalies įstatymui prieštaraujančių teisės aktų konstitucingumą.

Ką gi iš tikrųjų dėl savivaldos rinkimų tvarkos nusprendė Konstitucinis Teismas? Ar Konstitucinis Teismas laužo savo paties doktriną? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Julius Jasaitis ir Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas teisės mokslų daktaras Petras Ragauskas. Kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.

2007 m. vasario 9 d. nutarimu Konstitucinis teismas  pripažino,  kad  Savivaldybių   tarybų rinkimų įstatymo dalis, leidžianti įgyvendinti Lietuvos nuolatinių gyventojų teisę būti renkamais į savivaldybių tarybas vien per politines partijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos  Konstitucijai. Nutarimas priimtas, išnagrinėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio  teismo kreipimąsi.

Kiekvienais metais, kai sausio – vasario mėnesiais nebūna Seimo posėdžių, TS frakcijos nariai lankosi Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kaimuose ir vienkiemiuose. Šį kartą tai darėme kartu ruošdamiesi ir rinkimams. Nuo praėjusių metų pabaigos aplankėme 48 savivaldybes, įvyko beveik 500 susitikimų, man pačiam pavyko aplankyti 30 savivaldybių ir dalyvauti daugiau nei 100 susitikimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį atnaujino bylą dėl Rusijos piliečio, eksprezidento Rolando Pakso finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo teisės gyventi Lietuvoje. Į posėdį atvyko Migracijos departamento atstovai ir du J.Borisovo advokatai - Adomas Liutvinskas ir Vytautas Sirvydis, pats J.Borisovas teisme nepasirodė. Tačiau į teismą atvyko J.Borisovo žmona Irina Borisova. Moteris šioje byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu.

Kaip ir buvo prognozuota, Konstitucinis Teismas (KT) nušvietė savivaldybių rinkimų sceną. Diagnozavęs, kad rinkimų vežimo arkliai yra blogai pakinkyti, KT išmintingai patarė, kad brastoje jų keisti vis vien nevalia. Dėl to vietos savivaldos politinį portretą galima toliau piešti it nieko ir nebūtų atsitikę.

Nors Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad savivaldybių tarybų rinkimuose asmenys galės balotiruotis ir ne politinių partijų sąrašuose, tačiau artimiausiuose, po savaitės vyksiančiose rinkimuose tokie asmenys negalės būti renkami. Tai ketvirtadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), atmesdamas teisininko Petro Ragausko skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo, kuriuo ji atsisakyta įregistruoti kandidatu į savivaldybės tarybą.

Lietuvos radijo laidoje ,,Dienos tema” diskusija dėl iš esmės naikinančio dvigubos pilietybės galimybę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio  13 d. nutarimo išryškino kaip niekada anksčiau aiškiai argumentų ir kontraargumentų sekas šiuo klausimu ir tokiu būdu leido kiekvienam iš besidominčių įgyti labiau subalansuotą požiūrį.

Prisimenate, kaip Širdžių Karalius mėgino išprašyti iš teismo salės netikėtai išaugusią Alisą, liudijančią saldžių pyragaičių vagystės byloje? Jis valandėlę kažką skrebeno savo užrašų knygelėje ir po to iš jos perskaitė: „Keturiasdešimt antras straipsnis. Asmenys, kurių ūgis virš mylios, privalo išeiti iš teismo salės“. Alisa, paprieštaravus, kad jos ūgis nėra "virš mylios", kartu perprato klastą ir pareiškė, kad įstatymas netikras, nes Karalius jį tik dabar sugalvojo.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dabartinis rinkimų įstatymas, neleidžiantis žmonėms tiesiogiai kandidatuoti savivaldybių rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai. Į šį nutarimą Lietuva ėjo ilgai. Manyčiau, jog tokį nutarimą paskatino vis labiau ryškėjanti demokratinės raidos negalia – vaizduojamosios, procedūrinės demokratijos įsitvirtinimas, atitveriantis piliečius nuo valstybės valdymo ir savivaldos reikalų.

Ar atitinka lietuvių tautos interesus dvigubą pilietybę panaikinęs Konstitucinio Teismo nutarimas? Kokiais argumentais jis grindžiamas? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas, ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti vadovas Egidijus Jarašiūnas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas Misevičius (Vašingt...

Gyventojų simpatijos Lietuvos institucijoms išlieka nepakitusios - žmonės labiausiai pasitiki "Sodra" ir Bažnyčia, mažiausiai - Seimu ir partijomis. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" vasario 1-4 dienomis atlikta apklausa, "Sodra" pasitiki 68,3 proc., Bažnyčia - 66,3 proc, respondentų. Sausį pasitikėjimą šioms institucijoms deklaravo atitinkamai 68,7 proc. ir 63,9 proc. tyrimo dalyvių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pradėjo susirašinėti su Lietuvos vyriausybe dėl pašalinto iš prezidento pareigų Rolando Pakso skundo prieš Lietuvą.

Sausį šalies gyventojai palankiausiai vertino Prezidentą Valdą Adamkų, tačiau jį sparčiai vejasi Premjeras Gediminas Kirkilas.Kaip rašo „Respublika“, šalies vadovą 73 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių įvardijo populiariausiu visuomenės lyderiu. Premjerą palankiai vertina 66 proc. respondentų.G. Kirkilas pirmą kartą visuomenės lyderių populiarumo rikiuotėje pakilo į antrą vietą.Trečiąją vietą užima Europos Komisijos komisarė Dalia Grybauskaitė. Jos veiklą teigiamai vertina 65 proc.

Konstitucinis Teismas (KT), ketvirtadienį nagrinėjęs teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų, penktadienį 13 valandą skelbia sprendimą.Ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, rinkimuose leidžianti dalyvauti tik partijų sąrašuose įrašytiems piliečiams, neprieštarauja Konstitucijai, KT nagrinėjo Vyriausiojo administracinio teismo prašymu.

Aistros dėl vadinamojo VSD skandalo, rodos, pamažu rimsta, tačiau svarbiausios jo metu atsiskleidusios problemos niekur nedingo. „Kas toliau?“, - tokį klausimą kalbėdamasis su Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Algimantu Matulevičiumi kelia „Balsas.lt“. Parlamentarą kalbino Tomas Čyvas. - VSD veiklos tyrimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko, parlamentas patvirtino.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar tėvai privalo išlaikyti pilnamečius, tačiau dar besimokančius vaikus.KT Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymu tirs, ar Civilinio kodekso nuostata ta apimtimi, kuria numatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, neprieštarauja Konstitucijai.

Detektyvų rašytojas Petras Šatkus pristatė savo tryliktąjį romaną, kuriame savaip žvelgia į jo įsivaizduojamus Rolando Pakso prezidentūros skandalo užkulisius.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nagrinės teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų. Į KT posėdį šaukiamas pareiškėjo - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovas, nutartį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Gintaras Kryževičius ir suinteresuoto asmens - Seimo - atstovai - parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vyresnysis patarėjas Bronius Kleponis ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Audronė Ožiūnienė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nagrinės teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų. Į KT posėdį šaukiamas pareiškėjo - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovas, nutartį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Gintaras Kryževičius ir suinteresuoto asmens - Seimo - atstovai - parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vyresnysis patarėjas Bronius Kleponis ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Audronė Ožiūnienė.

LTV2 laidoje „Savaitė atgarsiai“ savo prognozes ir viltis papasakojo vienas labiausiai patyrusių ir dažnai labai taikliai įvardijančių politinius procesus Lietuvos politikų europarlamentaras Vytautas Landsbergis bei vienas įžvalgiausių Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojų „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. R. Valatka: „G. Kirkilas, matyt, tikrai turės progų atsistatydinti – bent kartą–du per mėnesį“ - 2007 m. įvyks savivaldos rinkimai.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas palaiko nepartinių piliečių norą dalyvauti rinkimuose, tačiau pyksta, kad jie apie savo teisės prabilo per vėlai - prieš pat rinkimus. Tuo tarpu Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas pasinaudojo proga prabilti apie būtinybę keisti Konstituciją.

Štai jums viena pastarųjų savaičių Lietuvos tendencija: piliečiams pavyksta įrodyti savo teisybę teismuose grumiantis su valdžios ir savivaldos institucijomis.

Aukščiausiasis Teismas antradienį paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį trims buvusiems teismų pirmininkams, kurie buvo įtarti korupciniais ryšiais su kontrabandininkų grupuote.Teismo nuosprendžiu eksteisėjams tam tikrą laiką atimta teisė dirbti darbą teisminėse, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose.

Konstituciniam Teismui (KT) svarstant, ar savivaldos rinkimų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigia, jog rinkimų sistemą galima nustatyti tik politiniu, bet ne teisiniu pagrindu, o kalbas apie galimą rinkimų nukėlimą konservatorius pavadino absurdiškomis. „Demokratiniame pasaulyje, besitvarkančiame pagal standartinius konstitucinės demokratijos principus, rinkimų sistemos pasirinkimas yra politinio, o ne teisinio apsisprendimo reikalas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nepritarti, kad Vyriausybė jau iki šių metų liepos 1-osios išmokėtų pinigus visos pensijos negavusiems dirbusiems pensininkams.Vyriausybei siūloma nepritarti šiuo metu Seime svarstomo įstatymo, kuris įpareigotų Vyriausybę atsiskaityti su šiais pensininkais, projektui, kurį parengė liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Šileikis. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti kitą trečiadienį.

Teisinę koliziją dėl savivaldybių tarybų rinkimų Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės be eilės. Į KT, prašydamas išaiškinti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, rinkimuose leidžianti dalyvauti tik partiniams sąrašams, neprieštarauja Konstitucijai, kreipėsi Vyriausiasis administracinis teismas.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradeda nagrinėti bylą, kurioje ministras ginčys Vyriausybės priimto nutarimo konstitucingumą.Ši paradoksali situacija susidarė todėl, kad Seimo narių grupės, kuri kreipėsi į KT, atstovu Teisme buvo paskirtas parlamentaras Raimondas Šukys, tik vėliau tapęs ir vidaus reikalų ministru.

Gyventojų simpatijos Lietuvos institucijoms išlieka nepakitusios - žmonės labiausiai pasitiki "Sodra" ir Bažnyčia, mažiausiai - Seimu ir partijomis. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" sausio 11-14 dienomis atlikta apklausa, "Sodra" pasitiki 68,7 proc. respondentų ir tai yra 4 proc. punktais daugiau nei gruodį. Pasitikėjimas antroje vietoje esančia Bažnyčia sumažėjo 2,1 proc. punkto iki 63,9 proc.

Maskvoje nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstantis buvęs "darbiečių" lyderis Viktoras Uspaskichas išlaikė neliečiamybės statusą, kuris suteikiamas kandidatams į savivaldybių tarybas.Seime ketvirtadienį buvo planuojama priimti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kuria neliečiamybė būtų panaikinta, tačiau ją blokavo "darbiečiai", paprašę pertraukos iki kito posėdžio.

"Darbiečiai" sustabdė įstatymo, kuriuo naikinama galimybė jų buvusiam lyderiui Viktorui Uspaskichui, besislapstančiam Maskvoje nuo Lietuvos teisėsaugos, pasinaudoti neliečiamybės statusu, priėmimą. Prieš balsuojant dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų, kuriomis būtų panaikinta kandidatų į savivaldą neliečiamybė, "darbiečiai" paprašė pertraukos iki kito posėdžio.

Ukrainos parlamente skeptiškai žiūrima į prezidento pastangas nepripažinti vyriausybės veiklą reguliuojančio įstatymo.

Seimas rengiasi panaikinti kandidatų į savivaldybių tarybas teisinę neliečiamybę. Pasiūlymą panaikinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 46 straipsnį įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

„Balsas.lt“ vyriausiasis redaktorius Saulius Spurga kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, "Balsas.lt" apžvalgininku Egidijumi Aleksandravičiumi. - Pakalbėkime apie tam tikrą teisinę ir konstitucinę stagnaciją, savotiškas juridines pinkles, į kurias patekusi šalis. Kaupiasi atvejai, kai dėl grynai juridinių priežasčių užkertamas kelias priimti sprendimus, kurie būtų naudingi valstybei.

Prezidento dekretas, kuriuo iš pareigų buvo atleisti ryšiais su kontrabandininkais įtarti trijų teismų pirmininkai, atitinka Konstitucijos, Teismų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisėjų atleidimą. Tai antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinis Teismas antradienį skelbs, ar prezidento dekretas, kuriuo iš pareigų buvo atleisti trijų teismų pirmininkai, atitinka Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatoms.

Pilietinės akcijos „Už konstitucines gyventojų teises“ iniciatoriai sausio 15 dieną 10 val. Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai įteiks dokumentus jų kandidatų sąrašui dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose Vilniaus rinkiminėje apygardoje. “Nematėme kito būdo atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje, mūsų manymu, pažeidžiama konstitucinė žmogaus teisė būti renkamu į vietos savivaldos tarybas.