konstitucinis teismas

Seimas šiandien nepritarė prezidento Valdo Adamkaus teiktam Vytauto Greičiaus atleidimui iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius. Seimo motyvų priimti tokį sprendimą G. Steponavičius nekomentavo. „Ne manęs reikia klausti. Klauskite tų, kurie taip balsavo“, - teigė parlamentaras.

Antradienį Seime buvo svarstomas Prezidento teikimas atleisti iš pareigų (kadencijai pasibaigus) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovą Vytautą Greičių. Tuoj po to turėjo būti pristatytas laikinai pareigas turėjęs perimti įpėdinis – Jonas Prapiestis. Po aštrių diskusijų klausimų svarstymas atidėtas.

Vyriausybės teiktas projektas, kuriuo siūlyta grąžinti teisėjams daugiau nei 52 mln. litų neišmokėtų atlyginimų, Seime buvo atmestas jau pradinėje - pateikimo stadijoje ir grąžintas tobulinti. Daugumai parlamentarų, kurių didesnioji dalis balsuodami susilaikė, kilo abejonių, ar teisėjai šiuo atveju nebūtų išskirti iš kitų visuomenės grupių. Vyriausybė siūlė Seimui minėtą įstatymo projektą dėl negautos atlyginimo dalies grąžinimo svarstyti skubos tvarka.

Seimas pirmadienį pritarė Pilietybės įstatymo naujai redakcijai, pagal kurią užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galės turėti du pasus. Už šį įstatymą pirmadienį balsavo 78, prieš - 4, susilaikė 9 parlamentarai. Naujasis pilietybės įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Valdas Adamkus.

Dvigubos pilietybės problema vis dar priešina politikus ir teisininkus, nepaisant fakto, kad pirmadienį arba antradienį manoma priimti naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris turėtų apibrėžti, kam bus suteikta galimybė turėti Lietuvos ir kartu kitos valstybės pasą, o kam ne. Klausimo svarstymas įtrauktas į pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Seime stringant naujos redakcijos Teismų įstatymui, teismų sistemos spragas bandoma užlopyti taisant senąjį teisės aktą, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo sprendimuose nurodytus trūkumus. Penktadienį neeiliniame posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė pluoštui teisės akto pataisų, kurios apima ir teisėjų atostogų klausimus, ir precedento teisės įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje. Beveik valandą trukusiame svarstyme sutarta dėl kai kurių esminių dalykų.

Seimas ketvirtadienį po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms, leisiančioms piliečiams bei įmonėms tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Greta to, nutarta, jog į Teismą galės kreiptis ir Seimo kontrolieriai bei "kitos kontrolės institucijos". Tačiau parlamentarai susiginčijo dėl "kitų kontrolės institucijų" sąvokos. Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė sakė mananti, jog ginčijama sąvoka siekiama įteisinti suinteresuotų grupių įtaką šeimos politikos klausimais.

Seimas ketvirtadienį po I svarstymo pritarė Konstitucijos 106 ir 107 str. pakeitimo projektui, įteisinančiam individualų konstitucinį skundą. Ginčus sukėlė pats projekto tekstas.

Lietuvos gyventojų nuostatos nesikeičia - šį mėnesį, kaip ir anksčiau, labiausiai jie nepasitiki partijomis ir Seimu, o pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais birželio mėnesį nurodė pasitikintys 90,3 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį tokių buvo 87,6 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, ja pasitiki 69,3 proc. respondentų (gegužę tokių buvo 66,2 proc.

Seimas nutarė, jog prezidento Valdo Adamkaus veto Aukštojo mokslo įstatymo pataisoms yra svarstytinas ir jau anksčiau priimtą teisės aktą, kuriuo turi būti nustatyta, kas yra gerai besimokantis studentas, nagrinės iš naujo. Tam pritarė beveik visi – 67 – iš 69 užsiregistravusių Seimo narių. 2 parlamentarai balsuodami susilaikė. Šalies vadovas nepasirašė Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimų ir pasiūlė nustatyti, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, turintis aštuonių balų vidurkį.

Konstatavęs iki 2003 metų pradžios Lietuvoje trukusią ekonominę krizę, Apeliacinis teismas Šiaulių teisėjams priteisė neišmokėtą atlyginimo dalį už vieną mėnesį. Laisvosios rinkos institutas konstatavo, kad nuo 2000-ųjų pradžios iki 2003-ųjų Lietuvoje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, o nuo 2033-ųjų ji ėmė gėrėti - ėmė gerėti ekonominiai rodikliai. Apeliacinis teismas konstatavo, kad itin sunkios padėties atveju teisėjams buvo galima mažinti algas.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė ir nutarė teikti Seimui įstatymo projektą, numatantį grąžinti teisėjams daugiau nei 52 mln. litų neišmokėtų atlyginimų. Taip pat nutarta siūlyti, kad įstatymo projektą dėl negautos atlyginimo dalies grąžinimo teisėjams parlamentas svarstytų skubos tvarka. Jei Seimas pritars, teisėjams turėtų būti grąžinta apie trečdalis dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos - maždaug 52 mln. litų.

Vyriausybės pasitarime posėdžiavę ministrai pirmadienį sutarė, jog negautos teisėjų dalies algos klausimas bus svarstomas artimiausiame posėdyje. Galutinai pritarus Teisingumo ministerijos parengtam teisės akto projektui, teisėjams turėtų būti grąžinta apie trečdalis dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos - tai yra 52 mln. litų.

Prezidentas Valdas Adamkus vetavo Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą bei pasiūlė nustatyti, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, turintis aštuonių balų vidurkį.

„Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Tomas Dapkus šį kartą analizuoja dabartinės kadencijos Seimo darbą. Bėga paskutinės savaitės iki šios kadencijos Seimo iš esmės paskutinės sesijos pabaigos. Mat iš rugsėjo 10-ąją prasidėsiančios rudens sesijos galima jau beveik nieko nebesitikėti, nes ji atsidurs spalio 12 dieną vyksiančių parlamento rinkimų šešėlyje.

LSAS iniciatyva pradėta studentų apklausa prašant apibrėžti „gerai besimokančio“ studento sąvoką. Šiai iniciatyvai pritarti negalime. Jos tikslas ir prasmė mums yra neaiškūs ir abejotini. Prielaidas kilti „gero mokymosi“ kriterijų problemai sukūrė politinės jėgos, mėginančios įgyvendinti imitacinę aukštojo mokslo „reformą“ ir žūtbūt įteisinti mokestį už mokslą nepertvarkytose šalies aukštosiose mokyklose.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nelinkęs sutikti su darbo grupės paruošta nauja Pilietybės įstatymo redakcija ir norėtų jį lopyti po truputį, pradedant nuo leidimo Lietuvos piliečių vaikams turėti dvigubą pilietybę. Tuo metu neoficialiai parlamentarai kalba, jog teisės aktą reikia ruošti iš naujo. „Mes neturime įstatymo, dabar jo yra tik skutai, jeigu taip galima pasakyti. Todėl dabar reikia naujo įstatymo, nes po Konstitucinio Teismo išaiškinimo jis yra išdraskytas.

Ilgiau nei metus iš esmės nepradėta nagrinėta prieštaringos reputacijos verslininko Jurijaus Borisovo byla prieš prezidentą Valdą Adamkų tebeskęsta teisiniuose ginčuose. Trečiadienį Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui vėl atvertus šią bylą verslininko advokatas Vytautas Sirvydis suabejojo, ar prezidentui atstovaujantis jo patarėjas Darius Vilimas turi visus įgaliojimus ir žino valstybės vadovo poziciją ginčijamu klausimu.

Teisėjams pažadėta grąžinti trečdalį per beveik 8 metus dėl sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos. Tam neprieštarauja su premjeru susitikę teisėjų savivaldos vadovai. Pasak teisėjų tarybos pirmininkės Laimos Garnelienės, šiuo metu įstatymo, reglamentuojančio teisėjų atlyginimus, nėra, nors Konstitucinis Teismas pritarė, kad jis privalo būti. Kaip pranešė LTV „Panorama“, Seimui jau pateiktame įstatyme keistis turėtų tik apylinkių teisėjų atlyginimo dydis.

Naujoji sąjunga šių metų birželio 4 d. paskelbė spaudai pranešimą ir pateikė elektroninę peticiją spręsti dvigubos pilietybės problemą, keičiant Konstituciją referendumo būdu. Šiame pranešime nėra pateikiama formuluotė, kaip yra siūloma keisti Konstituciją, ir padaryta neteisinga išvada, kad „Lietuvoje visi pilietybės įstatymo pakeitimo projektai suteikiant dvigubą pilietybę yra antikonstituciniai.“ Tik Lietuvos Konstitucinis Teismas gali nuspręsti, kas yra antikonstitucinis įstatymas.

Po socialdemokrato Gintauto Mikolaičio bandymo nuslėpti savo nedalyvavimą plenariniame Seimo posėdyje balsavimo kortelę patikint kolegai, parlamente pasigirdo siūlymų už tokius nusižengimus bausti piniginėmis sankcijomis - darbo užmokesčio sumažinimu per pusę. Tokias Seimo Statuto pataisas parlamento posėdžių sekretoriate užregistravo kitas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Ginčams dėl dvigubos pilietybės įstatymo tebeverdant, politikai patys susiplakė, ar reikia aiškintis projektų atitiktį šalies Konstitucijai, ar vis dėlto – ne. Konstitucinis Teismas pripažino, kad ankstesnis Pilietybės įstatymas, kurį rengė Arminas Lydeka, prieštarauja Konstitucijai, nes apėmė pernelyg daug „atskirų atvejų“, kada galima turėti dvigubą pilietybę. Tie „atskiri atvejai“ dvigubą pilietybę padarė norma visiems svetur gyvenantiems lietuviams.

Seimo bandymas apibrėžti gerai besimokančių studentų sąvoką sukėlė pačių studentų pasipiktinimą. Akademinis jaunimas parlamentarus išvadino Konstitucijos neišmanančiais politikieriais ir žada prie Seimo surengti dar nematytą mitingą, jei valdžios vyrai jų nesiklausys, rašo „Respublika“. Studentų už abejingumą ir nesupratimą pliekiami parlamentarai priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, pagal kurias gerai besimokančiais studentais bus laikomi studentai, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurk...

Taikia eisena nuo Vyriausybės iki Seimo grupė studentų reikalavo nepritarti Seime svarstomiems aukštojo mokslo pertvarkos projektams, numatantiems, kad mokesčius už studijas galėtų nustatyti patys universitetai. Tuo metu keletas radikaliai nusiteikusių jaunuolių Seimo priimamajame įteikė prašymą leisti statyti barikadą Seimo rūmų restorane. „Esmė yra pastatyti barikadą prie Seimo restorano tam, kad užblokuotume kelią Seimo nariams į valgyklą.

Jau daugiau kaip dveji metai nepriimamas naujasis Teismų įstatymas, rašoma „Lietuvos žiniose“ skelbiamame komentare. Teisėjų ir jų rėmėjų klanas nesitikėjo, kad Seime atsiras valios nesutikti su jų parengtu projektu ir jį lydinčiu teisėjų inicijuojamu viešu melu apie tariamą teismų reformą.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) trečiadienį pritarė kelių parlamentarų siūlymui naujajame Pilietybės įstatyme numatyti galimybę, jog dvigubą pilietybę gali turėti ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir NATO šalių pasus turintys lietuviai. Tokią nuostatą įtraukti į teisės aktą pasiūlė liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius, konservatorius Andrius Kubilius bei dar keli parlamentarai.

Moksleivių tėvai trečiadienį piketuos prie sostinės savivaldybės, ketvirtadienį Vilniuje protestuos studentai. Vidurinių mokyklų reorganizavimo vilkinimu nepatenkinti moksleivių tėvai trečiadienį piketuos prie Vilniaus savivaldybės, o ketvirtadienį protesto akciją sostinėje ketina surengti aukštojo mokslo reforma nepatenkinti studentai.

Naujoji sąjunga (socialliberalai) įstrigusį dvigubos pilietybės klausimą nori spręsti referendumu. Pasak šiandien išplatinto partijos pranešimo spaudai, vienintelis būdas išspręsti įsisenėjusią problemą yra Konstitucijos pataisos. Tuo tarpu Lietuvos tautinių mažumų atstovai pasisako už bet kokį šios problemos sprendimą, nediskriminuojantį piliečių pagal etninius požymius.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti prašymą išaiškinti, ar įstatymas, kuris reglamentuoja SSRS okupacijos žalos atlyginimo klausimus, neprieštarauja Konstitucijai. Aukščiausiasis Teismas prašo išaiškinti, ar 2000 metais priimtas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kad nenustato, jog genocido vykdytojai, fiziniai asmenys turėtų atlyginti sovietmečiu padarytą žalą.

Išeivijoje gyvenantiems tautiečiams, šį mėnesį įteikusiems 20 tūkstančių asmenų pasirašytą ir Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui adresuotą peticiją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, naujojo Pilietybės įstatymo dar teks palaukti. Seimo Užsienio reikalų komitetas šiandien nepriėmė jokio sprendimo dėl naujos Pilietybės įstatymo redakcijos, kreipėsi dėl jo į Vyriausybę, išreikšdamas nuomonę, kad šis projektas, kaip ir ankstesnysis įstatymas, gali prieštarauti Konstitucijai.

Pradėsiu nuo, kaip aš įsivaizduoju, kas yra Konstitucija. Man atrodo, kad Konstitucija yra dokumentas, skirtas saugoti tautos interesus, o ne kenkti tautai. Ir jeigu mes taip žiūrėsim į šį dokumentą, mūsų vizija bus teisinga ir sprendimus galėsim orientuoti pagal naudą valstybei, tautai, o ne pagal tai, ką kažkas įsivaizduoja esant įrašyta Konstitucijoje. Vertinimas turėtų būti per naudos tautai prizmę. Noriu kalbėti apie tam tikras Seimo fobijas, teisininkų įkalbėtas Seimui.

Lietuvos gyventojų nuostatos nesikeičia - šį mėnesį, kaip ir anksčiau, labiausiai jie nepasitiki partijomis ir Seimu, o pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais gegužės mėnesį nurodė pasitikintys 87,6 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį tokių buvo 92,2 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, ja pasitiki 66,2 proc. respondentų (balandį tokių buvo 67,5 proc.), Bažnyčia liko trečia, ja pasitiki 66,6 proc.

Ketvirtadienį prie parlamento piketavęs jaunimas spaudė Seimą neapmokestinti mokslo, priešingu atveju grasino jį „pacifistiškai susprogdinti“. Rinkosi prie Seimo „Studentas - ne pinigų maišas“, „40 tūkst. - apiplėšimas“, „Studentai - ne melžiamos karvės“ - tokiais ir panašiais plakatais mosuojančių kelių šimtų jaunų žmonių būrys prie Seimo reiškė protestą prieš aukštojo mokslo pertvarką.

Šį ketvirtadienį, 2008-05-22, 15 val. prie Seimo rengiamas mitingas prieš visuotinai mokamo mokslo įvedimą. Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis paleido projektą, pagal kurį tūkstančiai netgi išskirtinai gerai besimokančių studentų negalės tęsti studijų be banko paskolos. Paryžiaus studentai, reaguodami į tokį konservatorių ir liberalų pasityčiojimą, jau seniai kiltų į Revoliuciją.

Seimo nariai pustuštėje posėdžių salėje taip ir nesugebėjo priimti sprendimo, ar atmesti prezidento veto įstatymui, turinčiam suvienodinti statutinių ir nestatutinių ugniagesių socialines garantijas. Po pertraukos į popietinį posėdį susirinkus gerokai mažiau nei pusei parlamentarų,  balsavimą dėl ugniagesių likimo teko atidėti ketvirtadieniui. Prieš balsavimą rytiniame posėdyje taip pat teko daryti pertrauką, nes salėje nebuvo reikiamo seimo narių skaičiaus.

Lietuvos išeivijos atstovai toliau ragina Seimą nedelsti sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą ir priimti tam reikalingas įstatymų pataisas. Ketvirtadienį išeivijos atstovai Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė apie 20 tūkst.

Lietuvos išeivijos atstovai toliau ragina Seimą nedelsti sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą ir priimti tam reikalingas įstatymų pataisas. Ketvirtadienį išeivijos atstovai Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė apie 20 tūkst.

Atsižvelgę į ugniagesių gelbėtojų prašymus, Seimo nariai nusprendė iš naujo svarstyti prezidento vetuotą įstatymą, sulyginantį statutinių ir nestatutinių ugniagesių socialines garantijas. Už siūlymą svarstyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą iš naujo balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 20. Svarstymo išvakarėse Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas išplatino pranešimą, kuriame paragino parlamentarus atmesti prezidento veto.

Seimui siūloma dvigubą pilietybę suteikti tremtiniams, lietuviams kaimyninėse valstybėse ir kitose ES šalyse. Išeiviai JAV ir kitose ne ES šalyse šios teisės negautų.

Išeivijos atstovai atvirai pripažįsta, kad kadenciją baigiantis Seimas jiems daug žadėjo, tačiau toli gražu ne viską ištesėjo. „Lietuvos žinios“ rašo, kad šiandien Vilniuje, parlamento rūmuose, prasideda Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžiai. Visą savaitę truksiančio renginio darbotvarkė gana intensyvi.

Seimas po pateikimo pritarė Aukštojo mokslo įstatymo pataisoms, tarp kurių - siūlymas, kad universitetų rektoriais galėtų būti ne tik profesoriai, bet ir vadybinio darbo patirties turintys moksliniai darbuotojai ar pripažinti menininkai. Tokį aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo projektą pasiūlė socialliberalas Valerijus Simulikas. Seimas pritarė, kad užuot reikalavus profesoriaus vardo iš kandidatų į rektorius būtų reikalaujama vadybinio darbo patirties.

Teisės aktai, nepripažįstantys draudiminiais įvykiais nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nors ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, tačiau įvyko apdraustajam apgirtus arba apsvaigus nuo narkotikų, prieštarauja Konstitucijai. Tokį nutarimą antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tai pirmasis nutarimas, priimtas pirmininkaujant naujajam KT vadovui Kęstučiui Lapinskui.

Bylą dėl nužudytų Lietuvos partizanų neturtinės žalos atlyginimo jų artimiesiems nagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas antradienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Baudos už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus nekeistos jau ketverius metus ir šiuo metu atrodo juokingai. Tačiau ir taip simbolines baudas pažeidėjai teismuose apkarpo iki minimumo, rašo „Respublika“. Neoficialiomis „Respublikos“ žiniomis, artimiausiu metu bus siekiama gerokai padidinti baudas už tabako reklamą, tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams ir kitus pažeidimus.

Konstitucinis Teismas tirs, ar prezidento valdo Adamkaus 2002 m. birželio 14 d. dekretas, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas, neprieštarauja Konstitucijai. Grupė Seimo narių savarankiškai kreipėsi į KT, nes mėginimai organizuoti viso Seimo kreipimąsi į šią instituciją – žlugo. Tuomet dalis parlamentarų ragino nepulti prezidento ir net baiminosi naujo apkaltos proceso, esą gresiančio valstybės pamatams.

Visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariams nepavyko išsaugoti „Lietuvos“ kino teatro. Teismas paskelbė jiems nepalankų sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ apeliacinį skundą dėl kino teatro žemės sklypo detaliojo planavimo ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Anot teismo, „Lietuva“ nėra kultūros vertybė, todėl sklype galima griauti senus ir statyti naujus pastatus.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti grupės parlamentarų prašymą, kuriuo norima išsiaiškinti, ar prezidentas Valdas Adamkus nepažeidė Konstitucijos bei kitų įstatymų, praėjusios kadencijos metu ordinu apdovanodamas prieštaringai vertinamą Rusijos pilietį Vladimirą Jakuniną. Seimo nariai kreipimesi į KT tvirtina, jog nėra aišku, už kokius nuopelnus V.Jakuninas 2002 metais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą leidusį gyventi Lietuvoje pašalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjui Jurijui Borisovui. Šią bylą vėl iš naujo turės nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J.Borisovo galimai keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui klausimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Seimas antradienį ėmėsi doroti dvigubos pilietybės problemą ir po pateikimo pritarė naujam Lietuvos pilietybės suteikimą reglamentuojančiam įstatymui. Tačiau diskusijų metu paaiškėjo, kad nepaisant darbo grupės pastangų priimti visiems tinkantį sprendimą, bendras sutarimas nepasiektas ir šiuo klausimu egzistuoja mažiausiai trys nuomonės.