konstitucinis teismas

Konstituciniam Teismui (KT) pareiškus, kad jis nagrinės, ar nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ buvo įsteigta laikantis Konstitucijos, teisininkai teigia, kad šis sprendimas nesustabdo „Leo LT“ veiklos. KT pranešimą paskelbus „Valstybės žiniose“, bus sustabdytas Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių dalių galiojimas, pranešė teismas.

Kalbant apie lygybės principą, visada iškyla daug diskusijų. Tačiau kuomet sprendžiama apie tai, kas turi teisę kandidatuoti į parlamentą, iečių laužymas, matyt, neišvengiamas. Spalio 1 dieną Konstitucinis Teismas nusprendė, jog Seimo rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti parlamento rinkimuose daugiamandatėje apygardoje dalyvauti tik partijų sąrašams, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog Seimo rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti parlamento rinkimuose daugiamandatėje apygardoje dalyvauti tik partijų sąrašams, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teismo išaiškinimu, šiuo metu galiojanti mišri rinkimų sistema sudaro galimybes ir nepartiniams piliečiams kandidatuoti į Seimą.

Artėja rinkimai ir daugelis žmonių manęs klausinėja: ką daryti? Juk nėra už ką balsuoti! Mes nebepasitikime partijomis ir nenorime kad mus kvailintų! Pabandysiu atsakyti į šį nelengvą klausimą. Daugelis yra visiškai nusivylę ir planuoja tiesiog neiti į rinkimus. Kai kurie, vadovaudamiesi „mažesnės blogybės“ principu, vis dėlto bandys ieškoti politinės jėgos, už kurią galėtų atiduoti savo balsą.

Seime dar vakar užvirus aistroms dėl pateiktų Konstitucijos pataisų, kuriomis neva siekiama leisti Lietuvoje kurti NATO karines bazes ir kviestis į pagalbą sąjungininkų pajėgas. Pataisų iniciatoriai mano, kad tai šiuo metu būtų neteisėta. Konservatorė Rasa Juknevičienė portalui „Balsas.lt“ sakė esanti ypač nustebusi, kad po iniciatyva pasirašė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutartį, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti parlamento rinkimuose daugiamandatėje apygardoje dalyvauti tik partijų sąrašams, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Šią bylą KT nagrinėjo išimties tvarka, kad sprendimas būtų paskelbtas dar prieš spalio 12 dieną vyksiančius Seimo rinkimus.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutartį, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti parlamento rinkimuose daugiamandatėje apygardoje dalyvauti tik partijų sąrašams, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Šią bylą KT nagrinėjo išimties tvarka, kad sprendimas būtų paskelbtas dar prieš spalio 12 dieną vyksiančius Seimo rinkimus.

Lietuvos kultūros kongreso taryba reikalauja Kultūros ministeriją grąžinti Vilniaus rotušę menininkams, kuri, anot Tarybos, jiems teisėtai priklauso. Pirmadienį šios tarybos atstovai surengė piketą prie Kultūros ministerijos. Tuo metu, kalbintas kultūros ministras Jonas Jučas stebėjosi, kad tokios iniciatyvos yra vykdomos dabar: „Matyt, kadangi šiuo momentu prieš rinkimus, tai visokių tokių prašymų bus, bet nei mes atėmėm (Menininkų rūmus - aut.

Seimo rinkimuose piliečių teisė išsikelti nėra ribojama, o politinės partijos gali teikti sąrašą vienmandatėje apygardoje, nes jos turi ypatingą statusą, teigia Seimo Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas.

Konstitucinis Teismas (KT) iki parlamento rinkimų atsakys į klausimą, ar nepartiniai kandidatai gali sudaryti savo kandidatų sąrašus ir dalyvauti Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pirmadienį KT rengia viešą posėdį, kuriame pradės nagrinėti bylą dėl Seimo rinkimų įstatymo nuostatos konstitucingumo.

Vakar Kauno medicinos universitete (KMU) vykusios Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dalyviai išgirdo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus Giedriaus Viliūno patikinimą, jog ministras Algirdas Monkevičius spaudžia Vyriausybę ir „laužia“ Finansų ministeriją, kad šalies universitetai kuo greičiau gautų pažadėtus 28 mln.

Nebelikus tyrimo objekto, Konstitucinis Teismas nutarė nebenagrinėti bylos, ar minimalus gyvenimo lygis (MGL) - 125 litai per mėnesį vienam gyventojui - neprieštarauja Konstitucijai. Seimui šių metų liepą priėmus Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą, neteko galios Gyventojų pajamų garantijų įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta MGL teisės instituto samprata, pranešė teismas.

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus priimti nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl Atominės elektrinės įstatymo pataisų, nacionalinio investuotojo „Leo LT“ tolesnę veiklą gali tekti įšaldyti, teigia buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Tuo metu, kito žinomo teisininko, buvusio KT pirmininko Juozo Žilio manymu, svarstyti apie KT nagrinėjimo galimas pasekmes „Leo LT“ veiklai kol kas anksti, pirmiausia reikia sulaukti paties KT nutarimo.

Konstitucinis Teismas (KT) iki parlamento rinkimų atsakys į klausimą, ar nepartiniai kandidatai gali sudaryti savo kandidatų sąrašus ir dalyvauti Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje. KT be eilės imasi nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išaiškinti, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje kandidatus gali siūlyti tik politinės partijos, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Kažkuriame iš savo straipsnių Dainius Žalimas, žinomas plačiajai visuomenei teisininkas, kažko pyktelėjęs, o po to visai įsismarkavęs ragina savo oponentą  ,,mokytis logikos“, kurią kaip discipliną Teisės universiteto studentai esą pradeda studijuoti dar pirmame kurse. Galima tik pavydėti Teisės universiteto studentams, juolab kad kaip tik šioje mokymo įstaigoje, regis, dirba labai puikaus logikos vadovėlio autoriai R. Bubelis ir V. Jakimenko (Logika. I dalis.

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Seimu truputį padidėjo, tačiau partijomis sumažėjo. Rugsėjį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, toliau labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. Ugniagesiais gelbėtojais rugsėjį nurodė pasitikintys tiek pat, kiek ir liepą, - 90,2 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje išliko „Sodra“, pasitikėjimas ja sumažėjo nuo 71,6 proc. liepą iki 65 proc. rugsėjį. Bažnyčia liko trečia, pasitikėjimas ja sumažėjo 4,5 proc. punkto iki 61 proc.

Seimo pirmadienį priimtame naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatyme – kelios naujovės: tarybos nario priesaika ir seniūnaičio mandatas. Tačiau tiesioginių mero rinkimų klausimas nejuda iš vietos. Kaip internetiniam puslapiui „Balsas.

Konstitucinis Teismas (KT) spalį ar lapkritį gali papildomai gauti skubaus darbo - įvertinti Seimo rinkimų rezultatus kai kuriose apygardose. Pasak KT pirmininko Kęstučio Lapinsko, atsižvelgiant į ankstesnių parlamento rinkimų praktiką neatmestina galimybė, kad ir šįkart pasitaikys apygardų, dėl kurių tarp kandidatų kils ginčų.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas ketvirtadienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl prezidento Valdo Adamkaus dekreto, kuriuo iš prieštaringos reputacijos verslininko Jurijaus Borisovo atimtas S.Dariaus ir S.Girėno medalis. KT prašoma išaiškinti, ar prezidento dekretas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, valdžių atskyrimo principui bei Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymui.

Politikai-populistai vis eskaluoja klausimą dėl grupės Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kuriuo prašoma atsakyti, ar Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymas (priimtas 2002 m. sausio 15 d.), reglamentuojantis NATO pajėgų įvedimą siekiant ginti Lietuvą nuo agresijos, neprieštarauja šalies Konstitucijai. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnės pavaduotoja Ramunė Visockytė sveikina Konstitucinio Teismo pirmininką doc.

Labai gali būti, kad Kovo 11-osios Lietuvos istorinis tarpsnis baigiasi. Tai pasitvirtins, jeigu spalio rinkimus laimės prorusiškos populistinės partijos, kurių atstovai dabartiniame Seime, o vienas net Rusijos vicekunigaikštis, neseniai pasirašė skundą Konstituciniam Teismui: nustatykite, kad NATO šalys negali mūsų ginti nuo karinio užpuolimo! Buvo ir skraidančių į Maskvą viešai skųstis: mus Lietuvoj skriaudžia, apginkite! Dabar, po Gruzijos, tai jau girdėtume kaip kvietimą įsiveržti.

Vilniuje antradienį surengtoje diskusijoje apie aukštojo mokslo reformą akademinė bendruomenė ir politikai nerado sutarimo, tačiau įdėjų ir kritikos vieni kitiems oponentai nestokojo. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė gerai besimokančio studento sąvoka - pagal šiuo metu galiojančią Aukštojo mokslo redakciją, kurią vasarą patvirtino Seimas, gerai besimokančiais laikomi tie, kurių vidurkis - 8 ir daugiau balų.

Apeliacinis teismas nepagrįstu ir neteisėtu pripažino Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos Sabinos Petraškaitės atleidimą iš pareigų. Apeliacinis teismas pranešė patenkinęs S.Petraškaitės apeliacinį skundą, kuriuo ji prašė atleidimą iš pareigų 2005 metais laikyti nepagrįstu ir neteisėtu, bei priteisė jai daugiau kaip 197 tūkst. litų darbo užmokesčio ir 10 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Pati eksteisėja prašė teismo jai priteisti 840 tūkst. litų neišmokėto darbo užmokesčio.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdyje antradienį nesiėmė spręsti, ar dera Seimo rinkimų kampanijos metu rodyti filmą „Pilotas“, pasakojantį apie „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso atėjimą į prezidento postą ir apkaltą.

Liberalų sąjūdis pritartų, kad Lietuvoje atsirastų NATO karinės bazės. Tokia nuostata buvo papildyta partijos rinkimų programa. „Pastarieji įvykiai Gruzijoje demonstruoja, kad šaltojo karo grėsmės neišnyko ir pavojus artimiausių Rusijos kaimynių teritoriniam integralumui tapo akivaizdus. Esame visateisiai NATO nariai, todėl natūralu, kad galime ir turime pasinaudoti aljanso teikiamais privalumais.

Seimui vėl teikiamos „visuotinio sekimo įstatymu“ pakrikštytos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos. Kartą panašų projektą po prezidento veto Seimas atsisakė patvirtinti, tačiau Vyriausybės vakar palaimintose pataisose į prezidento Valdo Adamkaus pastabas neatsižvelgta. Minėtos pataisos įpareigoja telekomunikacijų bendroves saugoti visus duomenis apie savo abonentų kontaktus, kad ši informacija galėtų būti panaudota tiriant nusikaltimus.

Artėjant Seimo kadencijos pabaigai bei naujiems Seimo rinkimams, nuo 2007 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų organizacijos iniciatyva minint Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos svarbą žmonių visuomenei, prisimenant, kad 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo Jungtinių Tautų organizacijos nare, turime puikias progas paklausti, ar mūsų valstybėje ginamos ir saugomos žmogaus teisės?    Mūsų šalyje, nepaisant teigiamų Lietuvos vyriausybės, politikų, nevyriausybinių organizacijų pastangų, ž...

Konstitucinis Teismas nagrinės, ar daug diskusijų sukėlęs Seimo nutarimas dėl šeimos koncepcijos apibrėžimo neprieštarauja Konstitucijai. Parlamentarų grupė suabejojo, ar Seimas galėjo šeimos santykius reguliuoti ne įstatymu, o žemesnio lygmens teisės aktu - Seimo nutarimu. Konstitucinis Teismas penktadienį pranešė, kad šis prašymas priimtas nagrinėti.

Šiemet vetavęs Pilietybės įstatymo pataisas, prezidentas Valdas Adamkus siūlo kitąmet rengti referendumą ir leisti žmonėms pareikšti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės. Politikai šį siūlymą vertina prieštaringai. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė portalui „Balsas.lt“ patvirtino, kad prezidentas apie tokį savo siūlymą pareiškė Pasaulio lietuvių bendrijos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimo posėdyje Trakuose.

Nuolatos kaitaliojamas Pilietybės įstatymas sukuria situacijas, kai vieną rytą pabudę Lietuvos Respublikos piliečiai sužino, kad tokie jau nebėra ir savo tėvynėje yra tapę nelegalais, rašo „Lietuvos žinios“. Vilniečių Vilmos ir Jono K. (pavardė redakcijai žinoma, - aut.) šeima tvarkydama reikalus sostinės Migracijos tarnybos Pasų skyriuje buvo šokiruota, kai skyriaus tarnautojos pareiškė, kad šios šeimos nariai jau šešerius metus yra nelegalai savo gimtojoje valstybėje.

Stebina diskusijų kultūra, lydinti pilietybės klausimo svarstymą. Nejauku darosi dėl pagiežingo tono, kuriuo komentatoriai pasakoja, kaip emigrantai naudojasi Lietuvos valstybės lengvatomis ir kokia tai  našta Lietuvai ir mokesčių mokėtojams. Teigiama, kad pilietybės norima tik iš savanaudiškų paskatų. Stumiama referendumo link, nes tikima, kad toks referendumas niekada nesuteiks galimybės turėti dvi pilietybes.

Prezidentas Valdas Adamkus nesiruošia sudaryti taikos sutarties su verslininku Jurijumi Borisovu, nenorinčiu atsisakyti jam įteikto apdovanojimo. J. Borisovas Prezidento reikalauja atšaukti dekretą, kuriuo  neteko prieš septynerius metus įteikto apdovanojimo - Dariaus ir Girėno medalio, praneša LTV „Panorama“. Prieštaringai vertinamas verslininkas iš apdovanotųjų Dariaus ir Girėno medaliu sąrašo išbrauktas 2005 metais, Aukščiausiajam Teismui pripažinus J. Borisovą darius psichologinį sp...

Žurnalisto Vytauto Matulevičiaus kuriamas filmas apie aukščiausius politinius postus pasiekusį ir prievarta iš jų ištrenktą pilotą jau kainavo daugiau nei 1 milijoną litų, tačiau šių pinigų kilmė neatskleidžiama. Pasak filmo scenaristo, pilnametražio vaidybinio filmo sukūrimą parėmė žinomi Lietuvos verslininkai. Tačiau konkrečiai filmo rėmėjus V.Matulevičius BNS atsisakė įvardinti.

Teisėjų taryba ir Lietuvos teisėjų asociacija teigia, kad iš esmės nėra sprendžiamos teisėjų atlyginimų reglamentavimo problemos. Priminusios, kad dar 2001 metais Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu sumažintas teisėjų atlyginimas, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principams, taryba ir asociacija pažymi, kad ...

„Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Tomas Dapkus analizuoja prezidento argumentus dėl Pilietybės įstatymo vetavimo. Štai Prezidento spaudos tarnyba su džiaugsmu pranešė, kad Argentinos lietuviai dėkoja Valdui Adamkui už vetuotą Pilietybės įstatymą.

Artėjant Seimo rinkimams daugelio partijų lyderiai sprendžia gan savitas problemas. Jei vieniems svarbu tik išvengti vidinio partijų reitingavimo, tai kitų vizitines korteles puošia teistumas, ikiteisminiai tyrimai, teisiniai apribojimai. Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Gedimino Kirkilo pagrindiniai priešai – infliacija, lėtėjantis ekonomikos augimas ir kitos šalies problemos, kurias Vyriausybė vis dar mėgina nelabai įtikinamai neigti.

Lietuvos ambasadorius Italijoje Šarūnas Adomavičius antradienį įteikė Lietuvos piliečio pasą prelatui Stasiui Žiliui - popiežiškosios lietuvių šv. Kazimiero kolegijos Romoje dvasios tėvui. Š.Adomavičius sveikindamas prelatą pažymėjo, kad jis, nors ir gyvendamas toli nuo tėvynės, savo veikla ir pasišventimu Lietuvai yra tapęs sektinu pavyzdžiu. Ambasadorius palinkėjo prelatui ir toliau tęsti lietuvybės puoselėjimo veiklą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Teisingumo ministerija siūlo svarstyti galimybę negautą teisėjų atlyginimą mokėti skaičiuojant nuo 2000-ųjų, o ne nuo 2005-ųjų, kaip planuojama dabar. Toks ministerijos pasiūlymas buvo pateiktas pirmadienį vykusiame pasitarime, kuriame svarstyta galimybė išplėsti teisėjų, turinčių teisę gauti kompensaciją, ratą. Kaip BNS aiškino Teisingumo ministerijoje, dabar siūloma negautą atlyginimo dalį išmokėti tiems asmenims, kurie teisėjais dirbo 2005-2008 metais.

Rudenį išrinktas Seimas turės imtis iš esmės spręsti dvigubos pilietybės įteisinimo klausimus, o naujasis Pilietybės įstatymas turėtų būti kurpiamas ne vis naujose darbo grupėse, o principingai sutarus dėl esminių nuostatų koncepcijos, teigia opozicinių konservatorių vadovas Andrius Kubilius.

Argentinos lietuviai teigiamai įvertino prezidento sprendimą vetuoti Pilietybės įstatymo pakeitimus, numačiusius dvigubą pilietybę ES ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams. „Mus įskaudino tai, kad neseniai Seimo priimtas Pilietybės įstatymas numatė galimybę gauti dvigubą pilietybę įvairiose pasaulio valstybėse, bet tik ne Pietų Amerikoje gyvenantiems lietuviams.

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Seimu dar labiau sumažėjo, tačiau truputį padidėjo simpatijos partijomis. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, toliau labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. Ugniagesiais gelbėtojais liepą nurodė pasitikintys 90,2 proc. apklaustųjų, birželį tokių buvo 90,3 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, pasitikėjimas ja išaugo nuo 69,3 proc. birželį iki 71,6 proc. liepą. Bažnyčia liko trečia, pasitikėjimas ja sumažėjo 1,1 proc.

Taip suskirstė išeivius Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, vetuodamas pilietybės įstatymą, tuo įdrėbdamas dar vieną samtį jovalo į dar vis užsienio lietuvių Pilietybės įstatymą tebeverdantį ir nuolat prisvylantį katilą košės. Tiksliai rašiau prieš dvi savaites šioje skiltyje apie galimą per ankstyvų niujorkiečių džiaugsmą ir padėką juos lankiusiam premjerui Gediminui Kirkilui už paramą šį įstatymą ruošiant bei didele balsų dauguma jį priimant Seime.

Ginčas dėl Valstybinės šeimos koncepcijos pasiekė Konstitucinį Teismą. Grupė parlamentarų prašo ištirti, ar, išskirdama pilnas ir nepilnas šeimas, koncepcija nepažeidžia Konstitucijos ir ar pagrįstai įstatymo galios neturinčio dokumento nuostatos įrašomos į įstatymus. Trisdešimt šeši Seimo nariai prašo Konstitucinio Teismo įvertinti, ar teisėtai tokios šeimos kaip ši – pilnos ir darnios – turėtų sulaukti valstybės privilegijų.

Prezidento Valdo Adamkaus veto, kuriuo jis nesutiko įteisinti dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams, įžeidė kitose pasaulio šalyse gyvenančius tautiečius. „Aš nesutinku su prezidentu, čia mums buvo siurprizas“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. PLB vadovė ketvirtadienį dvigubos pilietybės klausimus aptarė susitikime su premjeru Gediminu Kirkilu.

Premjeras Gediminas Kirkilas žada dar šią savaitę su teisininkais aptarti dvigubos pilietybės reglamentavimo klausimus bei iš jų suburti darbo grupę, kuri pateiktų atitinkamus siūlymus.

Beveik du mėnesius nuo politinių batalijų įkaitusiuose Parlamento rūmuose tvyros tyla - vakar baigėsi Seimo pavasario sesija. Dauguma parlamentarų tvirtina per likusį vasaros laiką ir toliau uoliai dirbsią, tačiau ir savęs pamiršti neplanuoja - ketina gerai pailsėti, o vėliau pasinerti į artėjančių Seimo rinkimų kampaniją, rašo „Respublika“. Dviejų mėnesių pertrauka Nuo liepos 16 d. iki rugsėjo 10 d. Seimo darbe skelbiama pertrauka.

Seimas gana vieningai pritarė prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytoms Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios smarkiai apribojo galimybes įgyti du pasus. Šalies vadovo pasiūlytoms pataisoms pritarė 65 parlamentarai, 10 balsavo prieš jas, o 7 Seimo nariai susilaikė. Nuo šiol dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, ji taip pat galės būti suteikta tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi atitinkamas sutartis.

Šiandien turėtų paaiškėti, ar Seimas duos atkirtį prezidentui, vetavusiam kaip reta vieningai parlamentarų priimtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, rašo antradienio "Lietuvos žinios" (LŽ). Prezidentas Valdas Adamkus įžvelgė, kad ilgai tautiečių užsienyje lauktas įstatymas netobulas, dar daugiau - prieštarauja Konstitucijai. Todėl šalies vadovas jį vetavo. V.Adamkaus nuomonę vakar per plenarinį posėdį Seime pateikė jo patarėjas Lauras Bielinis.

Seimas antradienį apsispręs dėl prezidento vetuoto Pilietybės įstatymo, pagal kurį užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti du pasus. Praėjusią savaitę vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė gavęs teisininkų išvadas, kad šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą“. „Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeidinėti pagrindinio įstatymo.