konstitucinis teismas

Stebina diskusijų kultūra, lydinti pilietybės klausimo svarstymą. Nejauku darosi dėl pagiežingo tono, kuriuo komentatoriai pasakoja, kaip emigrantai naudojasi Lietuvos valstybės lengvatomis ir kokia tai  našta Lietuvai ir mokesčių mokėtojams. Teigiama, kad pilietybės norima tik iš savanaudiškų paskatų. Stumiama referendumo link, nes tikima, kad toks referendumas niekada nesuteiks galimybės turėti dvi pilietybes.

Prezidentas Valdas Adamkus nesiruošia sudaryti taikos sutarties su verslininku Jurijumi Borisovu, nenorinčiu atsisakyti jam įteikto apdovanojimo. J. Borisovas Prezidento reikalauja atšaukti dekretą, kuriuo  neteko prieš septynerius metus įteikto apdovanojimo - Dariaus ir Girėno medalio, praneša LTV „Panorama“. Prieštaringai vertinamas verslininkas iš apdovanotųjų Dariaus ir Girėno medaliu sąrašo išbrauktas 2005 metais, Aukščiausiajam Teismui pripažinus J. Borisovą darius psichologinį sp...

Žurnalisto Vytauto Matulevičiaus kuriamas filmas apie aukščiausius politinius postus pasiekusį ir prievarta iš jų ištrenktą pilotą jau kainavo daugiau nei 1 milijoną litų, tačiau šių pinigų kilmė neatskleidžiama. Pasak filmo scenaristo, pilnametražio vaidybinio filmo sukūrimą parėmė žinomi Lietuvos verslininkai. Tačiau konkrečiai filmo rėmėjus V.Matulevičius BNS atsisakė įvardinti.

Teisėjų taryba ir Lietuvos teisėjų asociacija teigia, kad iš esmės nėra sprendžiamos teisėjų atlyginimų reglamentavimo problemos. Priminusios, kad dar 2001 metais Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu sumažintas teisėjų atlyginimas, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principams, taryba ir asociacija pažymi, kad ...

„Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Tomas Dapkus analizuoja prezidento argumentus dėl Pilietybės įstatymo vetavimo. Štai Prezidento spaudos tarnyba su džiaugsmu pranešė, kad Argentinos lietuviai dėkoja Valdui Adamkui už vetuotą Pilietybės įstatymą.

Artėjant Seimo rinkimams daugelio partijų lyderiai sprendžia gan savitas problemas. Jei vieniems svarbu tik išvengti vidinio partijų reitingavimo, tai kitų vizitines korteles puošia teistumas, ikiteisminiai tyrimai, teisiniai apribojimai. Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Gedimino Kirkilo pagrindiniai priešai – infliacija, lėtėjantis ekonomikos augimas ir kitos šalies problemos, kurias Vyriausybė vis dar mėgina nelabai įtikinamai neigti.

Lietuvos ambasadorius Italijoje Šarūnas Adomavičius antradienį įteikė Lietuvos piliečio pasą prelatui Stasiui Žiliui - popiežiškosios lietuvių šv. Kazimiero kolegijos Romoje dvasios tėvui. Š.Adomavičius sveikindamas prelatą pažymėjo, kad jis, nors ir gyvendamas toli nuo tėvynės, savo veikla ir pasišventimu Lietuvai yra tapęs sektinu pavyzdžiu. Ambasadorius palinkėjo prelatui ir toliau tęsti lietuvybės puoselėjimo veiklą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Teisingumo ministerija siūlo svarstyti galimybę negautą teisėjų atlyginimą mokėti skaičiuojant nuo 2000-ųjų, o ne nuo 2005-ųjų, kaip planuojama dabar. Toks ministerijos pasiūlymas buvo pateiktas pirmadienį vykusiame pasitarime, kuriame svarstyta galimybė išplėsti teisėjų, turinčių teisę gauti kompensaciją, ratą. Kaip BNS aiškino Teisingumo ministerijoje, dabar siūloma negautą atlyginimo dalį išmokėti tiems asmenims, kurie teisėjais dirbo 2005-2008 metais.

Rudenį išrinktas Seimas turės imtis iš esmės spręsti dvigubos pilietybės įteisinimo klausimus, o naujasis Pilietybės įstatymas turėtų būti kurpiamas ne vis naujose darbo grupėse, o principingai sutarus dėl esminių nuostatų koncepcijos, teigia opozicinių konservatorių vadovas Andrius Kubilius.

Argentinos lietuviai teigiamai įvertino prezidento sprendimą vetuoti Pilietybės įstatymo pakeitimus, numačiusius dvigubą pilietybę ES ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams. „Mus įskaudino tai, kad neseniai Seimo priimtas Pilietybės įstatymas numatė galimybę gauti dvigubą pilietybę įvairiose pasaulio valstybėse, bet tik ne Pietų Amerikoje gyvenantiems lietuviams.

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Seimu dar labiau sumažėjo, tačiau truputį padidėjo simpatijos partijomis. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, toliau labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. Ugniagesiais gelbėtojais liepą nurodė pasitikintys 90,2 proc. apklaustųjų, birželį tokių buvo 90,3 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, pasitikėjimas ja išaugo nuo 69,3 proc. birželį iki 71,6 proc. liepą. Bažnyčia liko trečia, pasitikėjimas ja sumažėjo 1,1 proc.

Taip suskirstė išeivius Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, vetuodamas pilietybės įstatymą, tuo įdrėbdamas dar vieną samtį jovalo į dar vis užsienio lietuvių Pilietybės įstatymą tebeverdantį ir nuolat prisvylantį katilą košės. Tiksliai rašiau prieš dvi savaites šioje skiltyje apie galimą per ankstyvų niujorkiečių džiaugsmą ir padėką juos lankiusiam premjerui Gediminui Kirkilui už paramą šį įstatymą ruošiant bei didele balsų dauguma jį priimant Seime.

Ginčas dėl Valstybinės šeimos koncepcijos pasiekė Konstitucinį Teismą. Grupė parlamentarų prašo ištirti, ar, išskirdama pilnas ir nepilnas šeimas, koncepcija nepažeidžia Konstitucijos ir ar pagrįstai įstatymo galios neturinčio dokumento nuostatos įrašomos į įstatymus. Trisdešimt šeši Seimo nariai prašo Konstitucinio Teismo įvertinti, ar teisėtai tokios šeimos kaip ši – pilnos ir darnios – turėtų sulaukti valstybės privilegijų.

Prezidento Valdo Adamkaus veto, kuriuo jis nesutiko įteisinti dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams, įžeidė kitose pasaulio šalyse gyvenančius tautiečius. „Aš nesutinku su prezidentu, čia mums buvo siurprizas“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. PLB vadovė ketvirtadienį dvigubos pilietybės klausimus aptarė susitikime su premjeru Gediminu Kirkilu.

Premjeras Gediminas Kirkilas žada dar šią savaitę su teisininkais aptarti dvigubos pilietybės reglamentavimo klausimus bei iš jų suburti darbo grupę, kuri pateiktų atitinkamus siūlymus.

Beveik du mėnesius nuo politinių batalijų įkaitusiuose Parlamento rūmuose tvyros tyla - vakar baigėsi Seimo pavasario sesija. Dauguma parlamentarų tvirtina per likusį vasaros laiką ir toliau uoliai dirbsią, tačiau ir savęs pamiršti neplanuoja - ketina gerai pailsėti, o vėliau pasinerti į artėjančių Seimo rinkimų kampaniją, rašo „Respublika“. Dviejų mėnesių pertrauka Nuo liepos 16 d. iki rugsėjo 10 d. Seimo darbe skelbiama pertrauka.

Seimas gana vieningai pritarė prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytoms Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios smarkiai apribojo galimybes įgyti du pasus. Šalies vadovo pasiūlytoms pataisoms pritarė 65 parlamentarai, 10 balsavo prieš jas, o 7 Seimo nariai susilaikė. Nuo šiol dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, ji taip pat galės būti suteikta tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi atitinkamas sutartis.

Šiandien turėtų paaiškėti, ar Seimas duos atkirtį prezidentui, vetavusiam kaip reta vieningai parlamentarų priimtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, rašo antradienio "Lietuvos žinios" (LŽ). Prezidentas Valdas Adamkus įžvelgė, kad ilgai tautiečių užsienyje lauktas įstatymas netobulas, dar daugiau - prieštarauja Konstitucijai. Todėl šalies vadovas jį vetavo. V.Adamkaus nuomonę vakar per plenarinį posėdį Seime pateikė jo patarėjas Lauras Bielinis.

Seimas antradienį apsispręs dėl prezidento vetuoto Pilietybės įstatymo, pagal kurį užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti du pasus. Praėjusią savaitę vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė gavęs teisininkų išvadas, kad šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą“. „Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeidinėti pagrindinio įstatymo.

Seimas nusprendė rytoj priimti galutinį sprendimą dėl prezidento vetuotos naujos Pilietybės įstatymo redakcijos. Tai portalui „Balsas.lt“ pranešė partijos “Tvarka ir teisingumas“ narys Petras Gražulis. Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė Tėvynės sąjungos narys Jurgis Razma, lemiamas apsisprendimas dėl šalies vadovo vetuotos naujos Pilietybės įstatymo redakcijos bus rytoj.  „Tada bus balsuojama, ar priimti įstatymą su visom prezidento pataisom, ar ne“, - sakė J. Razma.

Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovai sako besitarsiantys, kaip reaguoti dėl Lietuvoje stringančių sprendimų įteisinant dvigubą pilietybę. Lenkijoje su vizitu sekmadienį viešinčio prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas Lenkijos lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas Wiktoras Buwelskis (Viktoras Buvelskis) teigė nesutinkąs su sprendimu grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą, numatantį dvigubos pilietybės galimybę užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir ES, NATO vals...

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė neslepia nusivylimo dėl prezidento Valdo Adamkaus sprendimo vetuoti dvigubos pilietybės įstatymą. Penktadienį BNS komentuodama prezidento veto, ji taip pat leido suprasti, kad tokį šalies vadovo verdiktą nulėmė jo patarėjai. „Man yra labai skaudu ir esu labai nusivylusi, be to nežinau ką pasiūlė Seimui, bet bandysiu tai išsiaiškinti.

Šalies vadovas Valdas Adamkus penktadienį vetavo naują Pilietybės įstatymo redakciją, numatančią galimybę gausiai Lietuvos piliečių daliai turėti du pasus. Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje prezidentas teigė gavęs teisininkų išvadas, esą šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą“. „Laikydamasis šių principų, šiandien grąžinau Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą, numatantį dvigubą pilietybę.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius parengė Aukštojo mokslo įstatymo pataisą, kuri, anot jo, užtikrintų visų pakopų studentų paskolų finansavimo rėmimą. Seimo posėdžių sekretoriate antradienį įregistruota pataisa numato, kad visų studijų pakopų studentai galės gauti valstybės ar jos finansuojamas paskolas studijų įmokai bei kainai mokėti, gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Prezidentas Valdas Adamkus antradienį pasirašė dekretą, kuriuo iš naujo teikia Seimui svarstyti Vytauto Greičiaus atleidimą iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų. Perspektyvos, jei Seimas vėl nepritars V. Greičiaus atleidimui  iš pareigų, Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui atrodo liūdnos. Gali būti liūdna Dar kartą Seimui teikti svarstyti V. Greičiaus atleidimą V.Adamkus nusprendė po pasitarimo su Č.Juršėnu.

Niujorko lietuviai džiaugėsi, sveikindami pas juos atvykusį premjerą Gediminą Kirkilą ir dėkojo jam už paramą, patyrę, kad kaip tik šiomis Amerikoje svečiavimosi dienomis Lietuvos Seimas didele balsų persvara priėmė dvigubos pilietybės įstatymą. Susitikimas malonus abiem pusėm. Tačiau jis gali būti ir per ankstyvas, nes vos tik balsavimui pasibaigus - 78 už , 4 prieš, 9 susilaikė - tuojau pat pasigirdo ūžimas prieš.

Lietuvos aukštosiose mokyklose neįmanoma mokytis gerais pažymiais. Pasirodo, dėstytojams yra "nuleisti" planai, kiek galima parašyti dešimtukų, devynetukų. Plano viršyti nevalia, - skelbia dienraštis "Vakaro žinios". Vos priėmę naujos redakcijos Aukštojo mokslo įstatymą, seimūnai puolė jį taisyti. Prieš savaitę nutarę, kad už mokslą neturėtų mokėti tik "aštuntukininkai" ir už juos geresni studentai dabar jau seimūnai nori, kad pinigai būtų imami tik iš akademinių skolininkų.

Artėjant Seimo rinkimams partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su viešųjų ryšių kompanija Brown Lloyd James, kuri turėtų pagelbėti bendrauti su rinkėjais bei įvairiomis organizacijomis. Ketvirtadienį, „tvarkiečių“ pirmininkas Rolandas Paksas ir rinkimų štabo vadovas bei pirmasis pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis susitiko su BLJ kompanijos atstovu Mike Holtzmanu ir susitarė dėl viešųjų ryšių konsultacijų. „Dirbama bus projektiniu principu.

Seime stringant naujos redakcijos Teismų įstatymui, teismų sistemos spragas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nurodytus trūkumus bandoma užlopyti taisant senąjį teisės aktą. Ketvirtadienį plenariniame posėdyje parlamentarai galutinai pritarė pluoštui teisės akto pataisų, kurios apima ir teisėjų atostogų klausimus, ir precedento teisės įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje. Beveik valandą trukusiame svarstyme sutarta dėl kai kurių esminių dalykų. Vienas jų - įtvirtinama precedento teisė.

Seimas šiandien nepritarė prezidento Valdo Adamkaus teiktam Vytauto Greičiaus atleidimui iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius. Seimo motyvų priimti tokį sprendimą G. Steponavičius nekomentavo. „Ne manęs reikia klausti. Klauskite tų, kurie taip balsavo“, - teigė parlamentaras.

Antradienį Seime buvo svarstomas Prezidento teikimas atleisti iš pareigų (kadencijai pasibaigus) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovą Vytautą Greičių. Tuoj po to turėjo būti pristatytas laikinai pareigas turėjęs perimti įpėdinis – Jonas Prapiestis. Po aštrių diskusijų klausimų svarstymas atidėtas.

Vyriausybės teiktas projektas, kuriuo siūlyta grąžinti teisėjams daugiau nei 52 mln. litų neišmokėtų atlyginimų, Seime buvo atmestas jau pradinėje - pateikimo stadijoje ir grąžintas tobulinti. Daugumai parlamentarų, kurių didesnioji dalis balsuodami susilaikė, kilo abejonių, ar teisėjai šiuo atveju nebūtų išskirti iš kitų visuomenės grupių. Vyriausybė siūlė Seimui minėtą įstatymo projektą dėl negautos atlyginimo dalies grąžinimo svarstyti skubos tvarka.

Seimas pirmadienį pritarė Pilietybės įstatymo naujai redakcijai, pagal kurią užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galės turėti du pasus. Už šį įstatymą pirmadienį balsavo 78, prieš - 4, susilaikė 9 parlamentarai. Naujasis pilietybės įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Valdas Adamkus.

Dvigubos pilietybės problema vis dar priešina politikus ir teisininkus, nepaisant fakto, kad pirmadienį arba antradienį manoma priimti naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris turėtų apibrėžti, kam bus suteikta galimybė turėti Lietuvos ir kartu kitos valstybės pasą, o kam ne. Klausimo svarstymas įtrauktas į pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Seime stringant naujos redakcijos Teismų įstatymui, teismų sistemos spragas bandoma užlopyti taisant senąjį teisės aktą, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo sprendimuose nurodytus trūkumus. Penktadienį neeiliniame posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė pluoštui teisės akto pataisų, kurios apima ir teisėjų atostogų klausimus, ir precedento teisės įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje. Beveik valandą trukusiame svarstyme sutarta dėl kai kurių esminių dalykų.

Seimas ketvirtadienį po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms, leisiančioms piliečiams bei įmonėms tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Greta to, nutarta, jog į Teismą galės kreiptis ir Seimo kontrolieriai bei "kitos kontrolės institucijos". Tačiau parlamentarai susiginčijo dėl "kitų kontrolės institucijų" sąvokos. Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė sakė mananti, jog ginčijama sąvoka siekiama įteisinti suinteresuotų grupių įtaką šeimos politikos klausimais.

Seimas ketvirtadienį po I svarstymo pritarė Konstitucijos 106 ir 107 str. pakeitimo projektui, įteisinančiam individualų konstitucinį skundą. Ginčus sukėlė pats projekto tekstas.

Lietuvos gyventojų nuostatos nesikeičia - šį mėnesį, kaip ir anksčiau, labiausiai jie nepasitiki partijomis ir Seimu, o pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais birželio mėnesį nurodė pasitikintys 90,3 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį tokių buvo 87,6 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, ja pasitiki 69,3 proc. respondentų (gegužę tokių buvo 66,2 proc.

Seimas nutarė, jog prezidento Valdo Adamkaus veto Aukštojo mokslo įstatymo pataisoms yra svarstytinas ir jau anksčiau priimtą teisės aktą, kuriuo turi būti nustatyta, kas yra gerai besimokantis studentas, nagrinės iš naujo. Tam pritarė beveik visi – 67 – iš 69 užsiregistravusių Seimo narių. 2 parlamentarai balsuodami susilaikė. Šalies vadovas nepasirašė Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimų ir pasiūlė nustatyti, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, turintis aštuonių balų vidurkį.

Konstatavęs iki 2003 metų pradžios Lietuvoje trukusią ekonominę krizę, Apeliacinis teismas Šiaulių teisėjams priteisė neišmokėtą atlyginimo dalį už vieną mėnesį. Laisvosios rinkos institutas konstatavo, kad nuo 2000-ųjų pradžios iki 2003-ųjų Lietuvoje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, o nuo 2033-ųjų ji ėmė gėrėti - ėmė gerėti ekonominiai rodikliai. Apeliacinis teismas konstatavo, kad itin sunkios padėties atveju teisėjams buvo galima mažinti algas.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė ir nutarė teikti Seimui įstatymo projektą, numatantį grąžinti teisėjams daugiau nei 52 mln. litų neišmokėtų atlyginimų. Taip pat nutarta siūlyti, kad įstatymo projektą dėl negautos atlyginimo dalies grąžinimo teisėjams parlamentas svarstytų skubos tvarka. Jei Seimas pritars, teisėjams turėtų būti grąžinta apie trečdalis dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos - maždaug 52 mln. litų.

Vyriausybės pasitarime posėdžiavę ministrai pirmadienį sutarė, jog negautos teisėjų dalies algos klausimas bus svarstomas artimiausiame posėdyje. Galutinai pritarus Teisingumo ministerijos parengtam teisės akto projektui, teisėjams turėtų būti grąžinta apie trečdalis dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos - tai yra 52 mln. litų.

Prezidentas Valdas Adamkus vetavo Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą bei pasiūlė nustatyti, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, turintis aštuonių balų vidurkį.

„Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Tomas Dapkus šį kartą analizuoja dabartinės kadencijos Seimo darbą. Bėga paskutinės savaitės iki šios kadencijos Seimo iš esmės paskutinės sesijos pabaigos. Mat iš rugsėjo 10-ąją prasidėsiančios rudens sesijos galima jau beveik nieko nebesitikėti, nes ji atsidurs spalio 12 dieną vyksiančių parlamento rinkimų šešėlyje.

LSAS iniciatyva pradėta studentų apklausa prašant apibrėžti „gerai besimokančio“ studento sąvoką. Šiai iniciatyvai pritarti negalime. Jos tikslas ir prasmė mums yra neaiškūs ir abejotini. Prielaidas kilti „gero mokymosi“ kriterijų problemai sukūrė politinės jėgos, mėginančios įgyvendinti imitacinę aukštojo mokslo „reformą“ ir žūtbūt įteisinti mokestį už mokslą nepertvarkytose šalies aukštosiose mokyklose.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nelinkęs sutikti su darbo grupės paruošta nauja Pilietybės įstatymo redakcija ir norėtų jį lopyti po truputį, pradedant nuo leidimo Lietuvos piliečių vaikams turėti dvigubą pilietybę. Tuo metu neoficialiai parlamentarai kalba, jog teisės aktą reikia ruošti iš naujo. „Mes neturime įstatymo, dabar jo yra tik skutai, jeigu taip galima pasakyti. Todėl dabar reikia naujo įstatymo, nes po Konstitucinio Teismo išaiškinimo jis yra išdraskytas.

Ilgiau nei metus iš esmės nepradėta nagrinėta prieštaringos reputacijos verslininko Jurijaus Borisovo byla prieš prezidentą Valdą Adamkų tebeskęsta teisiniuose ginčuose. Trečiadienį Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui vėl atvertus šią bylą verslininko advokatas Vytautas Sirvydis suabejojo, ar prezidentui atstovaujantis jo patarėjas Darius Vilimas turi visus įgaliojimus ir žino valstybės vadovo poziciją ginčijamu klausimu.

Teisėjams pažadėta grąžinti trečdalį per beveik 8 metus dėl sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos. Tam neprieštarauja su premjeru susitikę teisėjų savivaldos vadovai. Pasak teisėjų tarybos pirmininkės Laimos Garnelienės, šiuo metu įstatymo, reglamentuojančio teisėjų atlyginimus, nėra, nors Konstitucinis Teismas pritarė, kad jis privalo būti. Kaip pranešė LTV „Panorama“, Seimui jau pateiktame įstatyme keistis turėtų tik apylinkių teisėjų atlyginimo dydis.

Naujoji sąjunga šių metų birželio 4 d. paskelbė spaudai pranešimą ir pateikė elektroninę peticiją spręsti dvigubos pilietybės problemą, keičiant Konstituciją referendumo būdu. Šiame pranešime nėra pateikiama formuluotė, kaip yra siūloma keisti Konstituciją, ir padaryta neteisinga išvada, kad „Lietuvoje visi pilietybės įstatymo pakeitimo projektai suteikiant dvigubą pilietybę yra antikonstituciniai.“ Tik Lietuvos Konstitucinis Teismas gali nuspręsti, kas yra antikonstitucinis įstatymas.