konstitucinis teismas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Povilo Malakausko paaiškinimus dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog ši institucija daro spaudimą žurnalistams. P. Malakauskas: perspėsime visus P. Malakauskas po posėdžio žurnalistams aiškino, kad laikosi Valstybės saugumo departamento ir Operatyvinės veiklos įstatymų, visi veiksmai yra teisėti, o jų turinio jis niekada nekomentuosiąs.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas trečiadienį kviečiamas į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) aiškintis dėl prielaidų darius spaudimą apžvalgininkui Kęstučiui Girniui. Apžvalgininkas K.Girnius teigia sulaukęs VSD pareigūnų perspėjimų, kuriuos pats apžvalgininkas vertina kaip jam darytą spaudimą dėl viešai reiškiamos kritiškos nuomonės.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į teisingumo ministrus Remigijus Šimašius teigia sieksiantis, jog Lietuvos gyventojams būtų suteiktos galimybės į Konstitucinį Teismą (KT) kreiptis tiesiogiai. „Manyčiau, kad tos galimybės turi būti sudarytos, tačiau šiuo atveju labai svarbu yra balansas, kad Konstitucinis Teismas nebūtų perkrautas bylomis dar labiau negu yra dabar“, - antradienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi sakė R. Šimašius.

Girtavimą darbo valandomis Vyriausybė siūlo mažinti baudomis geriantiems darbuotojams ir jų darbdaviams. Sprendimą šiuo klausimu turės priimti parlamentarai. Į kovą su girtavimu kyla ne tik Seimas, nuo Naujųjų metų savo restorane ir kavinėse atsisakysiantis prekybos alkoholiniais gėrimais. Griežtos naujovės laukia visų, kurie darbo valandomis ir joms pasibaigus mėgsta pakilnoti taurelę. Tokiems darbų saugos ir higienos reikalavimus pažeidusiems asmenims Vyriausybė parengė baudų apynasrį.

Naujasis Seimo pirmininkas pristato viename restorane verdamą žuvienę, kuri ruošiama iš jo šeimai priklausančiuose tvenkiniuose išaugintų žuvų. Gurmanų nuostabai, vieno Vilniaus restorano valgiaraščio skyrelį „Naujienos“ puošia ne ko nors kito, o paties Seimo pirmininko Arūno Valinsko nuotrauka, rašo „Respublika“. Pirmininkas prie puodo Joje pavaizduotas Parlamento vadovas, pasirišęs prijuostę ir kažką samčiu maišantis dideliame garuojančiame puode.

Mirties bausmė Lietuvoje nebetaikoma. Gruodžio 1-ąją pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“  trečiajame numeryje žurnalisto tyrimas atskleidžia šią slaptą procedūrą: kaip, kur ir kas ją vykdydavo. Gruodį sukanka 10 metų, kai Konstitucinis Teismas nustatė, jog mirties bausmės taikymas neatitinka įstatymų. Pati mirties bausmės vykdymo procedūra buvo sustabdyta dar anksčiau – 1996-aisiais tuometinio prezidento Algirdo Brazausko dekretu.

Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas tvirtina turįs informacijos, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) nedarė spaudimo politologui, apžvalgininkui Kęstučiui Girniui ir tikisi, kad „situacija išsispręs“. BNS žiniomis, VSD vadovas Povilas Malakauskas praėjusią savaitę buvo susitikęs su A.Valinsku.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas penktadienį susitiko su Seimo operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininku Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovu Aleksandru Sacharuku.

Konstitucinis Teismas (KT) papildė savo reglamentą nauju skirsniu  „Konstitucinio Teismo teisėjo atskiroji nuomonė“ .     Nuo šiol viešai paskelbus Teismo posėdžių salėje KT baigiamąjį aktą teisėjas, nesutinkantis su priimtu aktu, turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo pareikšti motyvuotą savo atskirąją nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė surašoma kaip atskiras dokumentas.

Socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas mano, kad saugumiečių dėmesys Kęstučiui Girniui pernelyg sureikšminamas ir neatmeta galimybės, kad tai daroma esą siekiant pakeisti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybę. „Aš nematau čia jokio skandalo“, – K. Girniaus paviešintus faktus ketvirtadienį Žinių radijui komentavo G. Kirkilas. Jo teigimu, įstatymuose kalbama apie prevencinę veiklą ir susisiekusi su K.Girniumi VSD tiesiog pasinaudojo savo teise.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) bei Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija aiškinsis politologo Kęstučio Girniaus įtarimus Valstybės saugumo departamentui (VSD) bandžius daryti spaudimą. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Povilas Malakauskas pakviestas artimiausiame NSGK posėdyje, rengiamame kitą savaitę, informuoti apie VSD pareigūnų veiksmus. Tai BNS trečiadienį patvirtino Seimo NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas.

Politologo Kęstučio Girniaus nuomonės reiškimo galimas varžymas, jeigu pasitvirtintų įtarimai dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) esą daryto spaudimo, gali būti grubus žmogaus teisių pažeidimas, teigia advokatė ir žiniasklaidos teisės specialistė Liudvika Meškauskaitė.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdoma žurnalistų stebėsena ir mėginimai spausti nepatinkančius politikos apžvalgininkus gali būti verta naujo specialaus parlamentinio tyrimo. Tokios galimybės neatmetė naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas. Konservatorius A. Anušauskas portalui „Balsas.lt“ trečiadienį patvirtino, jog VSD vadovas Povilas Malakauskas yra kitą savaitę kviečiamas pasiaiškinti komitetui.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas nekomentuoja apžvalgininko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Kęstučio Girniaus teiginių apie VSD pareigūnų jam galimai darytą spaudimą dėl viešai reiškiamos kritiškos nuomonės. VSD vadovas nepatvirtino bei nepaneigė neoficialių žinių, jog departamentas galimai klausosi kai kurių žurnalistų pokalbių.

Žinomas apžvalgininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Kęstutis Girnius teigia sulaukęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų perspėjimų, kuriuos pats apžvalgininkas vertina kaip jam darytą spaudimą dėl viešai reiškiamos kritiškos nuomonės. Parlamentarai siūlo dėl šio įvykio nedelsiant sušaukti atitinkamos Seimo komisijos posėdį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antrą kartą priėmė sprendimą, kuriuo buvusiam pašalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjui Jurijui Borisovui leista likti gyventi Lietuvoje. Pirmadienį teismas taip pat įpareigojo Migracijos departamentą panaikinti sprendimą išsiųsti J. Borisovą ir išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje. Tokį patį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė ir pernai birželio pabaigoje.

Lapkritį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis Lietuvos gyventojai mažiausiai pasitiki Seimu, partijomis ir Vyriausybe, nors pasitikėjimas šiomis institucijomis, palyginus su ankstesne apklausa, padidėjo. Labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. Ugniagesiais gelbėtojais lapkritį nurodė pasitikintys 92,1 proc. apklaustų gyventojų. Per rugsėjį vykdytą analogišką apklausą pasitikėjimas ugniagesiais siekė 90,2 proc.

Kandidatas į naujosios Vyriausybės vadovus Andrius Kubilius nesureikšmina Estijos premjero Andruso Ansipo pareiškimo, esą prarasta daug laiko siekiant Ignalinoje pastatyti naują atominę elektrinę. „Gali ateiti toks metas kito dešimtmečio pabaigoje, kai kiekvienas didesnis miestelis laikys savo garbe pasistatyti po 50 megavatų galingumo branduolinį reaktorių. Yra tokie planai amerikiečių, japonų“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė A. Kubilius. „Visaip gali būti.

Prezidentas Valdas Adamkus pritaria Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nuomonei, kad į klausimus, kilusius dėl dviejų parlamentarų turimos Lenko kortos, turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT). „Konstitucinio Teismo žodis čia reikšmingas ir būtinas ir, manau, laiku padarytas“, - pirmadienį žurnalistams sakė prezidentas Valdas Adamkus. Valstybės vadovas pabrėžė, kad abejonės dėl galimo Seimo narių pasižadėjimo kitai valstybei turi būti išsklaidyti.

Vakar, paskutinę šios kadencijos Seimo darbo dieną, Seimas priėmė „visuotinio sekimo įstatymu“ pakrikštytas Elektroninių ryšių įstatymo pataisas. Jos įsigalios nuo kitų metų kovo 15-osios.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prašydamas išaiškinti, ar, būdamas Seimo nariu, galės ir toliau dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje. VRK peradresuotą kreipimąsi išnagrinėjusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) konstatavo, jog veiklos legitimumą apsprendžia ne užimamos pareigos, o veiklos pobūdis.

Baigiančios kadenciją kairiosios Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas siūlo mažumos Vyriausybei suteikti teisę inicijuoti Seimo paleidimą, jeigu parlamentarai priimtų tokius finansinius sprendimus, kuriems prieštarautų ministrų kabinetas. „Apie tokią galimybę reikia galvoti, nes dabar tarp Vyriausybės ir Seimo tokio balanso nėra“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė premjeras.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, kada savininkas gali atsiimti nutemptą automobilį - tik sumokėjęs baudą ar atlikęs bausmę, ar dar prieš tai. KT tirs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 269 straipsnio 7 dalies konstitucingumą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama.

Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti prezidento Valdo Adamkaus paklausimą dėl rinkimų rezultatų Zarasų-Visagino apygardoje legitimumo. KT savo sprendimą motyvuoja praleistu terminu skųstis dėl galimų pažeidimų. Prezidentas Valdas Adamkus Liberalų ir centro sąjungos skundą gavo lapkričio 6 dieną, kai įstatymai numato terminą rinkimų rezultatus skųsti ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.

Konstitucinis Teismas (KT) šiandien nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti Respublikos Prezidento paklausimą dėl išvados, ar per 2008 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios  lygių rinkimų principą ir demokratines rinkimų procedūras.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Liberalų ir centro sąjunga pavėlavo skųsti prezidentui Seimo rinkimų rezultatus. Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį savo išvadoje konstatavo, kad Seimo rinkimų rezultatai buvo oficialiai paskelbti lapkričio 2 dieną, t.y. paskelbus juos internete. Tokiu atveju konservatoriai bei liberalcentristai, į prezidentą skųsdami rinkimų rezultatus kreipęsi lapkričio 6 d., pavėlavo.

Seimo rinkimų įstatymų nuostatos dėl balsų skaičiavimo ir biuletenių apskaitos, biuletenių pripažinimo negaliojančiais, biuletenių pateikimo ir jų saugumo užtikrinimo sostinės Šeškinės apygardoje nepažeistos. Tokią išvadą penktadienį vakare paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs prezidento Valdo Adamkaus paklausimą dėl rinkimų rezultatų Šeškinės apygardoje legitimumo.

Skiriant naujus ministrus dalyvaus ne tik besiformuojanti keturių partijų valdančioji dauguma bei šalies prezidentas, bet ir specialiosios tarnybos. Pasak „Vilniaus dienos“, skiriant naujos Vyriausybės narius Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir kitos teisėsaugos bei kontrolės institucijos pateiks prezidentui Valdui Adamkui turimą informaciją apie kandidatus. Neatmetama, kad specialiųjų tarnybų turimos žinios apie tam tikrus kandidatus gali sutrukdyti jiems siekti ministrų portfelių.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradėjo nagrinėti prezidento Valdo Adamkaus paklausimą dėl rinkimų rezultatų Vilniaus vienmandatėje Šeškinės apygardoje, kur iš pradžių rinkimų nugalėtoja buvo pripažinta socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau vėliau perskaičiavus balsus pergalė teko konservatoriui Audroniui Ažubaliui.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti prezidento Valdo Adamkaus kreipimąsi dėl rinkimų rezultatų Vilniaus vienmandatėje Šeškinės apygardoje, kur iš pradžių rinkimų nugalėtoja buvo pripažinta socialdemokratė, tačiau vėliau - konservatorius.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, būsimasis Seimo narys Gintaras Songaila antradienį kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas išsiaiškinti, ar vadinamąsias „Lenkų kortas“ turintys naujai išrinkti parlamentarai Valdemaras Tomaševskis ir Michailas Mackevičius gali prisiekti Seime.

Vyriausybė siūlo Seimui suteikti teisę į draudimo išmokas darbuotojams, kurie apsvaigę patyrė nelaimingą atsitikimą, tačiau jų apsvaigimas neturėjo įtakos sveikatos sutrikimui ar mirčiai. Antradienio posėdyje Ministrų kabinetas pritarė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pataisoms, kuriose numatomas liberalesnis požiūris į nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas, kai darbuotojas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų medžiagų.

Nueinančios valdžios palikimas - milijardinė „Sodros“ biudžeto skylė, - atrodo, dar ilgai bus ateinančios valdžios galvos skausmu - pinigų deficitui padengti nėra, o siūlomi sprendimai yra gana radikalūs. Siūlymai lopyti „Sodros“ biudžeto deficitą gali kirstis ir su valstybės įsipareigojimais, ir su teisinėmis normomis, rašo „Respublika“. Vyriausybei neturint užtektinai lėšų „Sodros“ biudžeto deficitui padengti (pažadėta 600 mln.

Vyriausybė nori suteikti teisę į draudimo išmokas darbuotojams, kurie apsvaigę patyrė nelaimingą atsitikimą, tačiau jų apsvaigimas neturėjo įtakos sveikatos sutrikimui ar mirčiai. Antradienio posėdyje Ministrų kabinetas svarstys Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pataisas, kuriose liberalesnis požiūris į nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas, kai darbuotojas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų medžiagų.

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Socialdemokratai kreipėsi į prezidentą Valdų Adamkų, prašydami kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis panaikintų sostinės Šeškinės apygardos, kur pergalė iš socialdemokratės Vilijos Blinkevičiūtės rankų po balsų perskaičiavimo perėjo konservatoriui Audroniui Ažubaliui, rinkimų rezultatus. Ketvirtadienį socialdemokratų atstovas rinkimams Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) Julius Jurginis į Prezidentūrą pristatė socialdemokratų vadovo Gedimino Kirkilo pasirašytą kreipimąsi.

Prezidentas Valdas Adamkus šią savaitę sudarė darbo grupę, kuriai pavedė iki kitų metų vasario pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus.

Teisėjams bus grąžinta nesumokėta algos dalis už trejus metus. Seimas antradienį priėmė tai numatančią Vyriausybės pateiktą įstatymo pataisą, už ją balsavo 68 parlamentarai, vienas buvo prieš, 5 susilaikė. Šiam siūlymui įgyvendinti reikės 56 mln. litų. Įstatymu teisėjams numatoma kompensuoti trejų iš aštuonerių metų skolą, mokėjimus išdėstant per ketverius metus.

Konstitucijos dieną Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) studentai kvietė švęsti kitaip. Ketvirtą kartą Lietuvoje buvo įteikta Konstitucijos Taurė už indėlį į LR Konstitucijos taikymo plėtrą. Miestiečiams ir miesto svečiams – išdalinta specialūs šiai dienai išleistos Konstitucijos leidiniai ir „konstituciniai“ saldainiai. Vakare visi norintys pakviesti į išskirtinį Alinos Orlovos koncertą.

Vilniuje penktadienį vyks renginiai, skirti Konstitucijos 16-osioms metinėms paminėti. Rotušėje vyksiančiame minėjime, kurį rengia Konstitucinis Teismas (KT), kalbės prezidentas Valdas Adamkus, KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas, Latvijos KT pirmininkas Gunaras Kūtris.

Vilniuje penktadienį vyks renginiai, skirti Konstitucijos 16-osioms metinėms paminėti. Rotušėje vyksiančiame minėjime, kurį rengia Konstitucinis Teismas (KT), kalbės prezidentas Valdas Adamkus, KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas, Latvijos KT pirmininkas Gunaras Kūtris.

Jau antros iš eilės Seimo kadencijos pabaigoje bandoma patyliukais prastumti ir Konstitucinio Teismo, ir prezidento sukritikuotą Medžioklės įstatymą. Ydingu, kontroversišku ar tik medžiotojams, bet ne miško (žemės) savininkams naudingu laikomą įstatymą jau net tris kartus vetavo prezidentas Valdas Adamkus. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad nemažai šio teisės akto nuostatų prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašymą nustatyti, ar draudimas pareigūnui dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, jį įtarus nusikalstama veika, neprieštarauja Konstitucijai. VAAT kilo abejonių, ar minėtos nuostatos neprieštarauja nekaltumo prezumpcijai ir konstitucinės teisinės valstybės principui, pranešė KT.

Klaipėdos universiteto studentų kantrybė išseko - nesulaukę, kol šalies Vyriausybė ištesės pažadą kompensuoti aukštųjų mokyklų skolas, susidariusias dėl nesurinktų įmokų už studijas, jaunuoliai pradėjo savaitę truksiančią Klaipėdos universiteto gelbėjimo akciją, kurios metu miesto gyventojų prašo pinigais paremti universitetą.

Politologo Antano Kulakausko nestebina, jog užsienyje Seimo rinkimuose tebalsavo 9 tūkst. rinkėjų, kai neoficialiai išeivių priskaičiuojama tarp 200-400 tūkst. žmonių. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) instituto docento A.Kulakausko, procesai Lietuvoje išeiviams - „antros ar trečios svarbos klausimas“. „Negalima norėti, kad balsavimas užsienyje būtų aktyvus, kai pačioje Lietuvoje nebalsavo apie 30 proc. gyventojų.

Konstitucinis Teismas aiškinsis, ar įstatymas, reglamentuojantis valstybinių pensijų muitinės pareigūnams skyrimą, neprieštarauja Konstitucijai. KT pranešė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymu priėmė nagrinėti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo straipsnį, kuriuo nustatoma, jog muitinės pareigūnams valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po 2007 metų sausio 19 dienos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius, laukdamas antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų, kurie gali ryškiai sustiprinti partijos pozicijas Seime, dar nepuola dėlioti galimų koalicijų. Tikras yra tik tuo, kad vadovaus naujajai Vyriausybei. Kaip ir 1999-aisiais, vienais sunkiausių šaliai metų.

Konstitucinis Teismas (KT) nenagrinės, ar prezidento dekretas, kuriuo iš apdovanotųjų Dariaus ir Girėno medaliu sąrašo išbrauktas prieštaringos reputacijos verslininkas Jurijus Borisovas, neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Į KT su tokiu prašymu rugsėjo pradžioje kreipėsi Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas.

Partijos tvarka ir teisingumas štabas, įsikūręs Totorių g. Vilniuje, didelių emocijų po balsavusių rinkėjų apklausų nerodė. Partijos sąrašo lyderis, kandidatas į premjerus Valentinas Mazuronis sakė, kad rezultatus galės vertinti tuomet, kai juos turės.   Net jei viskas būtų taip, kaip dabar atrodo, nebūtų blogai. Liktume antra partija Seime ir inicijuotume valdančiosios koalicijos formavimą", - aiškino V. Mazuronis.