konstitucinis teismas

Užsienio lietuviai prašo ne leidimo turėti dvigubą pilietybę, o „prigimtinės teisės“ įtvirtinimo, pabrėžia Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė. „Lietuvių kilmės žmogus turi prigimtinę teisę ir negalima jos varžyti. Mes prašome ne dvigubos pilietybės, o kad įteisintų prigimtinę teisę. Negalima be jokios teisinės procedūros atimti Lietuvos pilietybės“, - BNS kalbėjo užsienio lietuvių atstovė, komentuodama naują prezidentui siūlomą Pilietybės įstatymo projektą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau antrą posėdį įsipainiojo į ginčus dėl Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos atstovės Donaldos Meiželytės-Svilienės elgesio vertinimo, kuomet ji, užuot dalyvavusi plenariniame posėdyje, už atlygį vedė privatų renginį. Po užtrukusių ginčų etikos sargai nusprendė, kad parlamentarė pažeidė Seimo statutą nedalyvaudama Seimo posėdyje.

Teisės ekspertai, baigę rengti ir pirmadienį pristatę naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą, pranešė siūlantys praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Tačiau įstatymo projekte „Lietuvio korta“ nėra reglamentuojama, tik siūloma tai ateityje padaryti Vyriausybei, parengiant atitinkamus teisės aktus.

Lietuvių kilmės kitų valstybių piliečiams, siekiantiems Lietuvos pilietybės, siūlomos dvi išeitys - atsisakyti turimos pilietybės ir gauti lietuviškąją arba suteikti Lietuvio pasą ar kortą.

Teisės ekspertai siūlo praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės išvadas, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams pristatė Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas. Darbo grupės parengtas naujas Pilietybės įstatymo projektas pirmadienį buvo pateiktas prezidentui Valdui Adamkui.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos prašymu svarstė jų atstovės Donaldos Meiželytės-Svilienės elgesį, kuomet ji, užuot dalyvavusi plenariniame posėdyje, vedė privatų renginį. Tačiau valandą ginčijęsi dėl teisinių formuluočių, etikos sargai sprendimo nepriėmė, jis nukeltas kitai savaitei.

Tris mėnesius naujas pareigas einantis LEO LT valdybos pirmininkas, vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika išskirtiniame interviu „Respublikai“ atsako į šiandien dažnai skambančius klausimus apie bendrovės veiklą ir energetiką. Jis įsitikinęs: paleisti pirmąjį reaktorių 2018-aisiais yra visiškai realu. Apie retą kitą bendrovę viešojoje erdvėje kalbama tiek daug ir taip prieštaringai.

Seimo pirmininkas Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas iškrito iš populiariausių politikų dešimtuko, praneša „Žinių radijas“  Dar gruodį, geriausiai piliečių interesus atstovaujančių politikų sąraše jis užėmė trečiąją vietą, tačiau sausį nukrito į antrąjį dešimtuką. Sąrašo viršuje prezidentas Valdas Adamkus, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Toliau rikiuojasi Algirdas Brazauskas, Andrius Kubilius, Vilija Blinkevičiūtė, Rolandas Paksas ir Julius Veselka.

Du Seimo nariai galbūt yra susiję priesaika ar pasižadėjimu su kita valstybe. Ar verta kelti šią problemą – juk priesaikos ant duonos neužsitepsi? Teko prisiekti dar kartą Prisiekiant naujajam JAV prezidentui Barakui Obamai įvyko įdomus incidentas: suklydus Aukščiausiojo Teismo vyriausiajam teisėjui Johnui Robertsui, kuris „sufleravo“ prezidentui priesaikos žodžius, prezidentas taip pat susipainiojo, vienas priesaikos žodis galbūt išvis liko neištartas.

Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija ketina patikrinti, kaip visos specialiosios tarnybos vykdo operatyvinę veiklą. Trečiadienį jau antrame posėdyje nagrinėjusi apžvalgininko Kęstučio Girniaus atvejį komisija nutarė, jog reikia patikrinti visas operatyvinę veiklą vykdančias tarnybas. Jų vadovai bus kviečiami į komisijos posėdžius.

 Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį tęsia nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ bylos nagrinėjimą - viešame posėdyje apklausiami energetikos specialistai. Į Teismo posėdį neatvyko Birutė Vėsaitė, parlamentarų įgaliota atstovauti Seimo, praėjusių metų vasarį priėmusio įstatymą, leidusio steigti „Leo LT“, interesams. Ji į posėdį atsiuntė Seimo Ekonomikos komiteto patarėją, kuri BNS teigė nežinanti parlamentarės neatvykimo į teismą priežasčių.

Konstitucinis Teismas (KT) spręs, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja įstatymų normos, įpareigojančios teismus priimti sprendimą griauti savavališkus statinius arba juos pertvarkyti.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo iš esmės nagrinėti „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Abejojama, ar valstybė užtikrino monopolijų kontrolę ir konkurencijos laisvę, taip pat klausimų kelia ir pati įstatymo priėmimo procedūra. Kol kas viešame teismo posėdyje buvo klausomasi pareiškėjo atstovų – Raimondo Šukio, Juliaus Veselkos ir suinteresuoto asmens atstovės Birutės Vėsaitės kalbų.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.

Išklausę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo ataskaitos Seimo Operatyvinės veiklos komisijos nariai neįžvelgė galimo pareigūnų piktnaudžiavimo naudojant specialiąsias priemones. Operatyvinės veiklos komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko teigimu, negalima teigti, kad VSD vykdytų nepagrįstą pokalbių kontrolę. Jo teigimu, palyginus 2006, 2007 ir 2008 metų statistiką, nematyti tendencijos, jog daugėtų išduodamų sankcijų slapta klausytis pokalbių.

Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai (ŽTK), antradienį išklausę apžvalgininko Kęstučio Girniaus, sutarė, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėtų jo atsiprašyti. Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kartą jau svarsčiusiam šį klausimą, siūloma įvertinti VSD veiksmus. „Gaila, kad NSGK tik išklausė ir aptarė klausimą, tačiau nebuvo priimta jokio sprendimo, manau, komitetas turėtų įvertinti VSD veiksmus“, - posėdyje sakė ŽTK narė liberalė Dalia Kuodytė.

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, reaguodama į premjero Andriaus Kubiliaus teiginius, kad Vyriausybė pasiruošusi teisėjams sumažinti algas tiek pat, kiek jos sumažėtų Seimo nariams ir ministrams, pabrėžia, kad algos teisėjams šiemet jau mažėjo.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad parlamentarų, prezidento bei teisėjų atlyginimai galėtų mažėti vienodai. Jo teigimu, ieškodami papildomų taupymo galimybių valdantieji yra pasirengę įgyvendinti ne tik planuojamus valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo pakeitimus, pagal kuriuos nustatytu procentu mažėtų Seimo narių bei ministrų atlyginimai, bet tiek pat apkarpyti prezidento ir teisėjų algas.

Konstitucinis Teismas (KT) savaitei atidėjo bylos dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo nagrinėjimą. Ji bus nagrinėjama sausio 27 dieną. KT pranešė, jog penktadienį apklausus specialistus paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių būtina apklausti kitus specialistus, taip pat gauta naujų dokumentų. Byla dėl „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo KT turėjo būti pradėta nagrinėjama antradienį.

Stebuklas? Dar visai neseniai „Sodra“ buvo minima kaip socialinių apklausų apie pasitikėjimą viešuoju sektoriumi lyderė, populiarumu kartais lenkianti net Bažnyčią,  „Sodra“ buvo ir vienas geidžiamiausių viešojo sektoriaus darbdavių,  „Sodra“ džiaugėsi biudžeto pertekliumi, kuris, anot prognozių, turėjo tęstis net iki 2020 m. Socialinio stabilumo garantas it kortų namelis sugriuvo Seimui priėmus keletą keistų sprendimų: pavyzdžiui,  nepaisant kelių tūkstančių teismuose „Sodros...

Konstitucinis Teismas (KT), ketvirtadienį skelbęs išaiškinimą dėl galimybės parlamentarams sumažinti atlyginimus, tarė žodį ir dėl Seimo narių papildomos veiklos. KT pabrėžė, jog kūrybinė veikla sietina su siekiu sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį, o atlikdamas tokią veiklą Seimo narys turi paisyti savo kaip tautos atstovo statuso.

Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad parlamentarams laikinai gali būti sumažintas atlyginimas, jei to reikalauja valstybės itin sunki finansinė padėtis, valdantieji linkę įteisinti parlamentarų uždarbio mažėjimą. Opozicinės frakcijos teigia svarstysiančios siūlymus mažinti parlamentarų atlyginimus, jei tokių būtų.

Jei to reikalauja valstybės itin sunki finansinė padėtis, parlamentarams galima laikinai sumažinti atlyginimus. Konstitucinis Teismas (KT) popiet paskelbė išaiškinimą dėl parlamentarų atlyginimo bei Seimo finansavimo mažinimo. Į KT su prašymu išaiškinti 1999 metų lapkričio 9 dienos ir 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus kreipėsi Seimo pirmininkas. KT prašyta išaiškinti, ar nutarimo nuostata, „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.

Seime, prezidentūroje ir Vyriausybėje dirbantys politikai bei artimiausi jų bendražygiai kainuoja milijonus litų. Vien jų darbo užmokestis mokesčių mokėtojams kasdien atsieina mažiausiai po 100 tūkst. litų. Svarbiausiose valdžios institucijose plušantiems politikams ir jų svitai nereikia sukti galvos, kaip išgyventi.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį popiet skelbs savo išaiškinimą, ar parlamentarai gali susimažinti atlyginimus ir sumažinti Seimo biudžetinį finansavimą. Į KT su prašymu išaiškinti 1999 metų lapkričio 9 dienos ir 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus kreipėsi Seimo pirmininkas. KT prašoma išaiškinti, ar nutarimo nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį popiet skelbs savo išaiškinimą, ar parlamentarai gali susimažinti atlyginimus ir sumažinti Seimo biudžetinį finansavimą. Į KT su prašymu išaiškinti 1999 metų lapkričio 9 dienos ir 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus kreipėsi Seimo pirmininkas. KT prašoma išaiškinti, ar nutarimo nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.

2007 m. gegužės 23 dieną Lietuvos Konstitucinis Teismas  nusprendė, jog 2003 m. gruodžio  24 d. Vyriausybės nutarimas, įteisinantis akcinės bendrovės Alita (ISIN LT0000118655) privatizavimą,  prieštarauja Konstitucijai. „Tiek visuomenėje, tiek žiniasklaidoje šis sandoris dažnai laikomas neskaidraus privatizavimo pavyzdžiu.

Per apkaltą iš prezidento posto nušalintas Rolandas Paksas gyvenimą didžiosios politikos pakraštyje užsimojo iškeisti į europarlamentaro mandatą. Jis svarsto galimybę vesti savo vadovaujamą partiją „Tvarka ir teisingumas“ į Europos Parlamento (EP) rinkimus,skelbia naujienų portalas delfi. „Tokio sprendimo dar neturiu, bet ir neatmetu, kad taip bus“, - antradienį portalui sakė politikas. Anot R. Pakso, kai kurie „tvarkiečių“ valdybos nariai siūlo jam kandidatuoti į europarlamentarus.

Gyvenimo realijų spaudžiamas Seimas viliasi, kad Konstitucinis Teismas pakeis savo nuomonę. Dar šią savaitę Seimas tikisi parengti paklausimą Konstituciniam Teismui (KT), kuriame būtų prašoma paaiškinti kai kurias prieš 10 metų šio teismo priimto nutarimo nuostatas, susijusias su vardų ir pavardžių rašymu asmens dokumentuose. Tikimasi, kad KT sprendimas pagaliau padės tašką gerą dešimtmetį trunkančioje Lietuvos ir Lenkijos diskusijoje dėl originalios tautinių mažumų pavardžių rašymo tvarkos.

Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės Seimo narių grupės pareiškimą, ar Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas teisėtai išrinktas parlamento pirmininku. Pirmadienį KT pranešė, kad priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą „Dėl A.Valinsko išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku“ atitikimo Konstitucijai ir Seimo Statuto nuostatoms.

Valdančiųjų nepagarba Konstitucijai pasipiktinęs Vytenis Andriukaitis inicijuoja Seimo narių grupės kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl antikrizinio plano prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui. „Virš Seimo narių nėra mėlynas dangus – virš jų yra Konstitucija“, – spaudos konferencijoje teigė socialdemokratas. Šį projektą vadindamas pseudoantikriziniu, V. Andriukaitis teigė, kad KT turi išnagrinėti 2009 metų biudžeto priėmimo aplinkybes ir visus jį lydinčius teisės aktus.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį be Seimo vadovo atstovų pradėjo nagrinėti paklausimą dėl parlamentarų atlyginimo mažinimo galimybės. KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas žurnalistams sakė nematantis didelės problemos, kad viešame posėdyje nedalyvauja Seimo pirmininko atstovas, tačiau atkreipė dėmesį, jog jo dalyvavimas galbūt būtų pagreitinęs išaiškinimo priėmimą, nes KT teisėjams nėra aiškios kai kurios prašymo formuluotės.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį dėl prašymo išaiškinti, ar Teismo nutarimų nuostatos leidžia mažinti Seimo narių atlyginimus. KT praėjusių metų pabaigoje priėmė nagrinėti prašymą išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 metų lapkričio 9 dienos nutarimo nuostatas, susijusias su Seimo narių darbo sąlygomis.

Naujos valdžios užkrauti nauji mokesčiai išgąsdino net advokatus. Ne „grandus“ - pastarieji bet kokiu atveju išgyvens. Nerimas apėmė pradedančius teisininkus bei advokatų padėjėjus. Prognozuojama, kad tokių gerokai sumažės, o likusieji bus priversti branginti savo paslaugas. Apie tai, kas gresia teisininkams ir jų klientams – „Respublikos“ pokalbis su advokate Melita Cibulskaite.

Premjerui Andriui Kubiliui ruošiantis pirmajam vizitui į Varšuvą, naujoji Lietuvos valdžia deklaruoja norą spręsti lenkiškų asmenvardžių rašybos Lietuvoje klausimą. Tokią nuostatą po trečiadienį Vyriausybėje įvykusio pasitarimo, kuriame buvo aptartas pasirengimas sausio 14-15 dienomis vyksiančiam A. Kubiliaus vizitui Lenkijoje, žurnalistams išsakė Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras. „Dėl asmenvardžių tikrai Lietuva yra įklimpusi.

Planai sudaryti galimybę Lietuvos gyventojams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) nukeliami neapibrėžtai ateičiai. Iš šių metų biudžeto projekto išbraukus 2,5 mln. litų individualaus konstitucinio skundo koncepcijai įgyvendinti šio instituto steigimas pakibo ant plauko. BNS žiniomis, į susidariusią padėtį premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo vadovybės dėmesį bando atkreipti KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas.

Seimo Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vedėja Rima Urbonaitė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad parlamentarai prašymus susimažinti atlyginimus pateikia per daug neskubėdami, bet apsisprendusiųjų daugėja. Ji siūlė neskubėti skelbti konkrečių pavardžių bent iki sausio mėn. 12 d., kol Seimas vėl susirinks į posėdį. „Aišku – tokia informacija paskatins kitus, bet tų pavardžių gal dar nereiktų skubėti viešinti. Prašymus jie gali teikti iki pat mėnesio galo“, – sakė ji.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį dėl prašymo išaiškinti, ar Teismo nutarimų nuostatos leidžia mažinti Seimo narių atlyginimus. KT praėjusių metų pabaigoje priėmė nagrinėti prašymą išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 metų lapkričio 9 dienos nutarimo nuostatas, susijusias su Seimo narių darbo sąlygomis.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ įsteigimo atitikimo Konstitucijai bylos Konstitucinis Teismas (KT) turėtų imtis sausio antrojoje pusėje. KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė BNS pirmadienį sakė, kad pirmiausia KT nagrinės Seimo pirmininko pateiktą prašymą išaiškinti dviejų KT nutarimų nuostatas dėl atlyginimų Seimo nariams. Pasak padėjėjos, šis prašymas turi būti nagrinėjamas be eilės. Anot R.Sakalauskaitės, KT imsis Seimo pirmininko prašymo sausio viduryje.

Gegužės mėnesi su prezidento rinkimais gali būti surengtas referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tačiau dėl to dar turės apsispręsti valdančioji dauguma. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė kol kas nesvarstęs, ką daryti su buvusios kadencijos parlamente pateiktu siūlymu surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Dauguma Lietuvos žmonių supranta, kad krizė nėra vien dabartinės vyriausybės fantazijos produktas. Griežtas antikrizinis planas yra būtinas. Bėda, kad ir buvusios, ir dabartinės vyriausybės, rodos, stengiasi nepastebėti vieno paprasto dalyko: labiau nei vieno kito lito piniginėje Lietuvos žmonės pasigenda teisingumo, skaidrumo, aiškaus ir įtikinančio vyriausybės darbo. Įvykdžius šias sąlygas tauta pakeltų ir kur kas griežtesnes antikrizines priemones.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas konservatorius Stasys Šedbaras suka galvą, ką daryti su iš kabineto į kabinetą keliaujančiu raštu dėl Lenko kortos, kurią turi du Seimo nariai - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LRRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis ir kitas šios partijos atstovas Michalas Mackevičius.

Visą praėjusią kadenciją neleistina pedagogine veikla besivertusį konservatorių Egidijų Vareikį pagavę etikos sargai tik pabarė. Dabar aiškėja, kad dar šiurkščiau įstatymus galėjo pažeisti ir į naują Seimą perrinktas liberalcentristas Arminas Lydeka, pranešė „Lietuvos rytas“. Seimo nariams draudžiama užsiimti bet kokia kita veikla, išskyrus kūrybinę. E.Vareikis Seimo Etikos ir procedūrų komisijai įkliuvo atsitiktinai.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui už fizinio asmens padarytas veikas, konstitucingumą.

Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir dvylika buvusios Sovietų Sąjungos šalių atėjo Lenkijos įstatymas štai toje neva „posovietinėje“ erdvėje gyvenantiems tautiečiams. Pasiūlyta lyg ir atskiras lenkiškas asmens tapatybės dokumentas norintiems jį turėti papildomai prie lietuviško arba ukrainietiško paso. Tuo dokumentu nustatoma ypatingas pageidavusių rūšiavimas: Lietuvos lenkas savo laisva valia gali tapti „lenku Rytuose“. Nors ir gyventų išvykęs Tolimuose Vakaruose – apie tai jau esu rašęs.

Vieniems parlamentarams neaišku, ar siūlymas Seimo nariams susimažinti darbo užmokestį prieštarautų Konstitucijai, kitiems atsakymas atrodo akivaizdus. Kilo neaiškumų Vakar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius-krikdemas Stasys Šedbaras pasiūlė Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar pagrįstos komiteto narių abejonės, kad Seimo narių algų sumažinimas prieštarautų pagrindiniam šalies įstatymui.

Migracijos departamentas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) nutartimi leisti verslininkui, Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui likti Lietuvoje, penktadienį apskundė ją Vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Tai penktadienį BNS patvirtino Migracijos departamento Teisės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Vaidas Kulikauskas.

Žinomas apžvalgininkas Kęstutis Girnius neatsisako savo priekaištų Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir jo vadovui Povilui Malakauskui. Jis sako nesiimąs spręsti, ar VSD veikė pagal įstatymus, tačiau pati žurnalistų „perspėjimo“ praktika jam neatrodo demokratiška. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ir žiniasklaidai Povilas Malakauskas neigė, jog ši institucija daro spaudimą žurnalistams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas ketvirtadienį popiet Seime susitiks su politikos apžvalgininku Kęstučiu Girniumi, kuris praėjusią savaitę paskelbtame komentare išsakė nuomonę dėl VSD pareigūnų galimai neteisėto spaudimo. Trečiadienį NSGK komitetas išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko paaiškinimus.