konstitucinis teismas

Kadaise šyptelėjau išgirdęs, kai vienas iškilus Lietuvos žmogaus teisių gynėjas tvirtino, kad Lietuvoje veikia tik pusė Konstitucijos. Dabar panašios kalbos nebejuokina. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dalis Seimo priimtų teisės aktų, kuriais buvo įteisintas LEO LT, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.  Tie, kurie šiuo klausimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą, eikvojo laiką ir popierių ne tam, kad šis santvarkos ramstis būtų paprastas juridinis konsultantas.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos siūlo atsisakyti naujos redakcijos Pilietybės įstatymo nuostatų, kuriomis Lietuvos pilietybė garantuojama išeivių vaikams. Ši nuostata galioja ir šiuo metu - yra numatyta dabartiniame, siūlomame keisti įstatyme.

Konstituciniam Teismui pirmadienį paskelbus, kad Atominės elektrinės įstatymas, kuriuo remiantis buvo įsteigta nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ iš dalies prieštaravo Lietuvos Konstitucijai, Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis pateikė atskirąją nuomonę dėl šio įstatymo konstitucingumo. Tai trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis įregistravo įstatymo projektą, kuriame siūlo Atominės elektrinės įstatymą pripažinti netekusiu galios, o Vyriausybės susitarimus su privačiu investuotoju – neteisėtais ir niekiniais. Parlamentaras stebisi valdžios ketinimais tik peržiūrėti ir pakeisti atskirus įstatymo dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas, straipsnius, nesistengiant įžvelgti esmės.

Naujosios Vyriausybės iniciatyva įkurta Energetikos ministerija, žadėjusi apginti valstybės ir Lietuvos žmonių interesus nuo energetikų klanų, randa vis naujų argumentų, kodėl delsiama teikti siūlymą kas mėnesį perskaičiuoti dujų ir šilumos kainas, taip palengvinant piliečių gyvenimą. Naujasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas nemato problemos, kad jo vadovaujama įstaiga darbą galės pradėti tik po kelių mėnesių.

Vakar Konstitucinis Teismas paskelbė verdiktą, kad dalis nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“ palaiminusių įstatymų pažeidžia Konstituciją, tačiau dėl tokio sprendimo „Leo LT“ nebus išformuotas. Visuomenės nuomonė apie „Leo LT“ steigimą buvo labai prieštaringa. Tad ir dabar, norint visiškai išsklaidyti abejones, būtina atsakyti į visus dar neatsakytus klausimus ir imtis teisėtų veiksmų pažeidimams ištaisyti.

Konstituciniam Teismui pirmadienį paskelbus, kad nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ buvo įsteigta pažeidžiat Konstituciją, jos vadovai sako teigiamai vertinantys teismo sprendimą. Tačiau pačios bendrovės veikloje, anot jų, kol kas nėra jokių pokyčių. „Esame patenkinti, kad yra teismo sprendimas ir aiškumas. Bendrovei tai yra labai gerai - klausimo dėl veiklos teisėtumo tokiai bendrovei, kuri vykdo tokios svarbos projektus, neturėtų būti.

Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad dalis „Leo.LT“ palaiminusių įstatymų nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai, tačiau esminių padarinių projektui tai neturės. Po ilgail laukto KT verdikto politikai dabar turės pakeisti keletą įstatymų. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbs, ar nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ įsteigta teisėtai. KT pranešė nutarimą byloje skelbsiantis 16 valandą. KT „Leo LT“ bylą pradėjo nagrinėti šių metų sausio 27-ąją. KT analizavo, ar Konstituciją atitinka Seimo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, leidęs įsteigti „Leo LT“ ir reglamentavęs jos veiklą.

Lietuvos politinė kultūra verčia rinkėjus ilgokai laukti, kol norintys būti prezidentais asmenys baigia maivytis, gudrauti, išsidirbinėti vieni prieš kitus ir prieš balsuotojus. Procesas pagaliau įsisiūbavo ir kai kuriuos kampanijos judesius galima pradėti komentuoti nevaikštant apgraibomis. Europos komisarė Dalia Grybauskaitė atsivadėjusi spyrė į paširdžius oponentams – į  šnabždesius ir krizenimus apie lovos ir sovietinio saugumo (KGB) reikalus atsakė nelietuviškai konkrečiai: ne ir ne.

Sprendimai dėl nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ vadovybės keitimo ir jos akcininkų susirinkimo sušaukimo bus priimti po Konstitucinio Teismo nutarimo, kurį numatoma paskelbti kitą pirmadienį. „Manau, kad akcininkų susirinkimo data bus nustatyta po Konstitucinio Teismo sprendimo kitą savaitę. Manau, kad tie sprendimai gali reikalauti tam tikrų veiksmų. Kokie jie bus - ar jie bus vienareikšmiai, ar kitokie, nesiimu prognozuoti.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį turėtų paskelbti, ar nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ įsteigta teisėtai. Tai BNS patvirtino KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė. KT „Leo LT“ bylą pradėjo nagrinėti šių metų sausio 27-ąją. KT analizuoja, ar Konstituciją atitinka Seimo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, leidęs įsteigti „Leo LT“ ir reglamentavęs jos veiklą.

Labiausiai Lietuvos žmonės pasitiki ugniagesiais gelbėtojais bei Bažnyčia, mažiausiai - Seimu ir partijomis. Apklausos duomenimis, vasarį ugniagesiais gelbėtojais pasitikėjo 90,4 proc. respondentų (sausį tokių buvo 88 proc.)., Bažnyčia - 66,6 proc. (59,4 proc.) apklaustųjų. Priešpaskutinėje vietoje esantį Seimą palankiai vertino 4,7 proc., (3,6 proc.), partijas - 3,6 proc. (2,7 proc.) apklausos dalyvių.

Seimo teisininkams kliūna grupės konservatorių inicijuojamas kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų karinių laipsnių konstitucingumo. Seimo Teisės departamento išvadoje teigiama, jog minėtas kreipimasis grindžiamas ne teisiniais, kaip reikalaujama, o filologiniais argumentais. „Terminų skirtumu bandoma pagrįsti skirtingą sukarintų ir saugumo tarnybų apmokamų pareigūnų statusą“, – rašoma departamento išvadoje.

Referendumo dėl dvigubos pilietybės kartu su prezidento rinkimais skelbti nereikėtų, teigia parlamento pirmininkas Arūnas Valinskas. „Manau, kad artimiausiu metu, bent jau su šiais prezidento rinkimais, neturėtų būti referendumas skelbiamas dėl dvigubos pilietybės“, - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vadovas.

„Leo LT“ pasamdyti ekonomistai suka galvas, kaip dvi veikiančias, kartu sudėjus per 2 mlrd. litų kainuojančias Kauno ir Kruonio elektrines taip įkainoti, kad jų vertė būtų beveik tokia, kaip vieno viešojo transporto Vilniuje talonėlio - 2 litai. - Tokių nesąmonių, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė kainuotų 1 litą, negali būti, - išgirdęs žurnalistės klausimą, rėžė buvęs Kruonio HAE direktorius Vaclovas Spudulis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sutinka, jog teorinė galimybė referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti kartu su prezidento rinkimais egzistuoja. Tačiau, Z.Vaigausko teigimu, iniciatoriai turėtų pasverti visus „už“ ir „prieš“ - įvertinti, ar sugebės pasirengti agitacinei kampanijai ir ar per skubą, dar referendumo kampaniją užgožus prezidento rinkimų kampanijai, referendumas nebūtų sužlugdytas.

Šią savaitę pasirodžiusiame savaitraščio „Balsas.lt savaitės“ žurnalistų tyrime teigiama, jog valstybės apdovanojimus Lietuvoje gali gauti ir buvęs kagėbistas, ir žmogus, kurio veikla iš esmės prieštaravo tam, už ką jis apdovanojamas. Vasario 16-osios proga Lietuvos prezidentas, kaip įprasta, apdovanoja nemažai valstybei nusipelniusių žmonių. Masinis ordinų dalijimas šalyje sukuria ginčytinų ir keistų situacijų. Kai kuriuos atvejus aiškintis tenka net Konstituciniam Teismui.

Prezidentas Valdas Adamkus remtų referendumą dėl dvigubos pilietybės ir pavasario sesijoje Seimui teiks svarstyti Pilietybės įstatymo naują redakciją, kurią parengė jo sudaryta darbo grupė. Tai antradienį po prezidento susitikimo su Seimo valdybos atstovais žurnalistams sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Konstitucinis Teismas (KT) savo pirmininkus įamžino tapybiniuose portretuose, menančiuose garsių giminių ir grafų tradicijas. Nors ši ekspozicija stilistiškai artima „gotikiniams“ KT teisėjų apdarams ir turi pretenzijų į kilnumą, tačiau kiek daugiau nei po tūkstantį litų kainavę paveikslai atsiduoda prastu skoniu.

Užsienio lietuviai prašo ne leidimo turėti dvigubą pilietybę, o „prigimtinės teisės“ įtvirtinimo, pabrėžia Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė. „Lietuvių kilmės žmogus turi prigimtinę teisę ir negalima jos varžyti. Mes prašome ne dvigubos pilietybės, o kad įteisintų prigimtinę teisę. Negalima be jokios teisinės procedūros atimti Lietuvos pilietybės“, - BNS kalbėjo užsienio lietuvių atstovė, komentuodama naują prezidentui siūlomą Pilietybės įstatymo projektą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau antrą posėdį įsipainiojo į ginčus dėl Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos atstovės Donaldos Meiželytės-Svilienės elgesio vertinimo, kuomet ji, užuot dalyvavusi plenariniame posėdyje, už atlygį vedė privatų renginį. Po užtrukusių ginčų etikos sargai nusprendė, kad parlamentarė pažeidė Seimo statutą nedalyvaudama Seimo posėdyje.

Teisės ekspertai, baigę rengti ir pirmadienį pristatę naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą, pranešė siūlantys praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Tačiau įstatymo projekte „Lietuvio korta“ nėra reglamentuojama, tik siūloma tai ateityje padaryti Vyriausybei, parengiant atitinkamus teisės aktus.

Lietuvių kilmės kitų valstybių piliečiams, siekiantiems Lietuvos pilietybės, siūlomos dvi išeitys - atsisakyti turimos pilietybės ir gauti lietuviškąją arba suteikti Lietuvio pasą ar kortą.

Teisės ekspertai siūlo praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės išvadas, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams pristatė Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas. Darbo grupės parengtas naujas Pilietybės įstatymo projektas pirmadienį buvo pateiktas prezidentui Valdui Adamkui.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos prašymu svarstė jų atstovės Donaldos Meiželytės-Svilienės elgesį, kuomet ji, užuot dalyvavusi plenariniame posėdyje, vedė privatų renginį. Tačiau valandą ginčijęsi dėl teisinių formuluočių, etikos sargai sprendimo nepriėmė, jis nukeltas kitai savaitei.

Tris mėnesius naujas pareigas einantis LEO LT valdybos pirmininkas, vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika išskirtiniame interviu „Respublikai“ atsako į šiandien dažnai skambančius klausimus apie bendrovės veiklą ir energetiką. Jis įsitikinęs: paleisti pirmąjį reaktorių 2018-aisiais yra visiškai realu. Apie retą kitą bendrovę viešojoje erdvėje kalbama tiek daug ir taip prieštaringai.

Seimo pirmininkas Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas iškrito iš populiariausių politikų dešimtuko, praneša „Žinių radijas“  Dar gruodį, geriausiai piliečių interesus atstovaujančių politikų sąraše jis užėmė trečiąją vietą, tačiau sausį nukrito į antrąjį dešimtuką. Sąrašo viršuje prezidentas Valdas Adamkus, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Toliau rikiuojasi Algirdas Brazauskas, Andrius Kubilius, Vilija Blinkevičiūtė, Rolandas Paksas ir Julius Veselka.

Du Seimo nariai galbūt yra susiję priesaika ar pasižadėjimu su kita valstybe. Ar verta kelti šią problemą – juk priesaikos ant duonos neužsitepsi? Teko prisiekti dar kartą Prisiekiant naujajam JAV prezidentui Barakui Obamai įvyko įdomus incidentas: suklydus Aukščiausiojo Teismo vyriausiajam teisėjui Johnui Robertsui, kuris „sufleravo“ prezidentui priesaikos žodžius, prezidentas taip pat susipainiojo, vienas priesaikos žodis galbūt išvis liko neištartas.

Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija ketina patikrinti, kaip visos specialiosios tarnybos vykdo operatyvinę veiklą. Trečiadienį jau antrame posėdyje nagrinėjusi apžvalgininko Kęstučio Girniaus atvejį komisija nutarė, jog reikia patikrinti visas operatyvinę veiklą vykdančias tarnybas. Jų vadovai bus kviečiami į komisijos posėdžius.

 Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį tęsia nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ bylos nagrinėjimą - viešame posėdyje apklausiami energetikos specialistai. Į Teismo posėdį neatvyko Birutė Vėsaitė, parlamentarų įgaliota atstovauti Seimo, praėjusių metų vasarį priėmusio įstatymą, leidusio steigti „Leo LT“, interesams. Ji į posėdį atsiuntė Seimo Ekonomikos komiteto patarėją, kuri BNS teigė nežinanti parlamentarės neatvykimo į teismą priežasčių.

Konstitucinis Teismas (KT) spręs, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja įstatymų normos, įpareigojančios teismus priimti sprendimą griauti savavališkus statinius arba juos pertvarkyti.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo iš esmės nagrinėti „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Abejojama, ar valstybė užtikrino monopolijų kontrolę ir konkurencijos laisvę, taip pat klausimų kelia ir pati įstatymo priėmimo procedūra. Kol kas viešame teismo posėdyje buvo klausomasi pareiškėjo atstovų – Raimondo Šukio, Juliaus Veselkos ir suinteresuoto asmens atstovės Birutės Vėsaitės kalbų.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.

Išklausę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo ataskaitos Seimo Operatyvinės veiklos komisijos nariai neįžvelgė galimo pareigūnų piktnaudžiavimo naudojant specialiąsias priemones. Operatyvinės veiklos komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko teigimu, negalima teigti, kad VSD vykdytų nepagrįstą pokalbių kontrolę. Jo teigimu, palyginus 2006, 2007 ir 2008 metų statistiką, nematyti tendencijos, jog daugėtų išduodamų sankcijų slapta klausytis pokalbių.

Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai (ŽTK), antradienį išklausę apžvalgininko Kęstučio Girniaus, sutarė, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėtų jo atsiprašyti. Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kartą jau svarsčiusiam šį klausimą, siūloma įvertinti VSD veiksmus. „Gaila, kad NSGK tik išklausė ir aptarė klausimą, tačiau nebuvo priimta jokio sprendimo, manau, komitetas turėtų įvertinti VSD veiksmus“, - posėdyje sakė ŽTK narė liberalė Dalia Kuodytė.

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, reaguodama į premjero Andriaus Kubiliaus teiginius, kad Vyriausybė pasiruošusi teisėjams sumažinti algas tiek pat, kiek jos sumažėtų Seimo nariams ir ministrams, pabrėžia, kad algos teisėjams šiemet jau mažėjo.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad parlamentarų, prezidento bei teisėjų atlyginimai galėtų mažėti vienodai. Jo teigimu, ieškodami papildomų taupymo galimybių valdantieji yra pasirengę įgyvendinti ne tik planuojamus valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo pakeitimus, pagal kuriuos nustatytu procentu mažėtų Seimo narių bei ministrų atlyginimai, bet tiek pat apkarpyti prezidento ir teisėjų algas.

Konstitucinis Teismas (KT) savaitei atidėjo bylos dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo nagrinėjimą. Ji bus nagrinėjama sausio 27 dieną. KT pranešė, jog penktadienį apklausus specialistus paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių būtina apklausti kitus specialistus, taip pat gauta naujų dokumentų. Byla dėl „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo KT turėjo būti pradėta nagrinėjama antradienį.

Stebuklas? Dar visai neseniai „Sodra“ buvo minima kaip socialinių apklausų apie pasitikėjimą viešuoju sektoriumi lyderė, populiarumu kartais lenkianti net Bažnyčią,  „Sodra“ buvo ir vienas geidžiamiausių viešojo sektoriaus darbdavių,  „Sodra“ džiaugėsi biudžeto pertekliumi, kuris, anot prognozių, turėjo tęstis net iki 2020 m. Socialinio stabilumo garantas it kortų namelis sugriuvo Seimui priėmus keletą keistų sprendimų: pavyzdžiui,  nepaisant kelių tūkstančių teismuose „Sodros...

Konstitucinis Teismas (KT), ketvirtadienį skelbęs išaiškinimą dėl galimybės parlamentarams sumažinti atlyginimus, tarė žodį ir dėl Seimo narių papildomos veiklos. KT pabrėžė, jog kūrybinė veikla sietina su siekiu sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį, o atlikdamas tokią veiklą Seimo narys turi paisyti savo kaip tautos atstovo statuso.

Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad parlamentarams laikinai gali būti sumažintas atlyginimas, jei to reikalauja valstybės itin sunki finansinė padėtis, valdantieji linkę įteisinti parlamentarų uždarbio mažėjimą. Opozicinės frakcijos teigia svarstysiančios siūlymus mažinti parlamentarų atlyginimus, jei tokių būtų.

Jei to reikalauja valstybės itin sunki finansinė padėtis, parlamentarams galima laikinai sumažinti atlyginimus. Konstitucinis Teismas (KT) popiet paskelbė išaiškinimą dėl parlamentarų atlyginimo bei Seimo finansavimo mažinimo. Į KT su prašymu išaiškinti 1999 metų lapkričio 9 dienos ir 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus kreipėsi Seimo pirmininkas. KT prašyta išaiškinti, ar nutarimo nuostata, „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.

Seime, prezidentūroje ir Vyriausybėje dirbantys politikai bei artimiausi jų bendražygiai kainuoja milijonus litų. Vien jų darbo užmokestis mokesčių mokėtojams kasdien atsieina mažiausiai po 100 tūkst. litų. Svarbiausiose valdžios institucijose plušantiems politikams ir jų svitai nereikia sukti galvos, kaip išgyventi.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį popiet skelbs savo išaiškinimą, ar parlamentarai gali susimažinti atlyginimus ir sumažinti Seimo biudžetinį finansavimą. Į KT su prašymu išaiškinti 1999 metų lapkričio 9 dienos ir 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus kreipėsi Seimo pirmininkas. KT prašoma išaiškinti, ar nutarimo nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį popiet skelbs savo išaiškinimą, ar parlamentarai gali susimažinti atlyginimus ir sumažinti Seimo biudžetinį finansavimą. Į KT su prašymu išaiškinti 1999 metų lapkričio 9 dienos ir 2006 metų kovo 28 dienos nutarimus kreipėsi Seimo pirmininkas. KT prašoma išaiškinti, ar nutarimo nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.

2007 m. gegužės 23 dieną Lietuvos Konstitucinis Teismas  nusprendė, jog 2003 m. gruodžio  24 d. Vyriausybės nutarimas, įteisinantis akcinės bendrovės Alita (ISIN LT0000118655) privatizavimą,  prieštarauja Konstitucijai. „Tiek visuomenėje, tiek žiniasklaidoje šis sandoris dažnai laikomas neskaidraus privatizavimo pavyzdžiu.

Per apkaltą iš prezidento posto nušalintas Rolandas Paksas gyvenimą didžiosios politikos pakraštyje užsimojo iškeisti į europarlamentaro mandatą. Jis svarsto galimybę vesti savo vadovaujamą partiją „Tvarka ir teisingumas“ į Europos Parlamento (EP) rinkimus,skelbia naujienų portalas delfi. „Tokio sprendimo dar neturiu, bet ir neatmetu, kad taip bus“, - antradienį portalui sakė politikas. Anot R. Pakso, kai kurie „tvarkiečių“ valdybos nariai siūlo jam kandidatuoti į europarlamentarus.

Gyvenimo realijų spaudžiamas Seimas viliasi, kad Konstitucinis Teismas pakeis savo nuomonę. Dar šią savaitę Seimas tikisi parengti paklausimą Konstituciniam Teismui (KT), kuriame būtų prašoma paaiškinti kai kurias prieš 10 metų šio teismo priimto nutarimo nuostatas, susijusias su vardų ir pavardžių rašymu asmens dokumentuose. Tikimasi, kad KT sprendimas pagaliau padės tašką gerą dešimtmetį trunkančioje Lietuvos ir Lenkijos diskusijoje dėl originalios tautinių mažumų pavardžių rašymo tvarkos.