klimatas

Tirpstantys ledynai gali pakeisti Žemės gravitacinį lauką, nustatė mokslininkai, teigiantys, kad tai padės sužinoti, kada pradėjo tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledai. Žinant laiką, mokslininkams bus lengviau apskaičiuoti jūros lygio kilimą, kurį sukelia šių dviejų masyvių ledo dangų mažėjimas, rašo ourAmazingplanet.com. Visa, kas turi masę, turi ir gravitacinį lauką, traukiantį kitus objektus. Šio lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės.

Su kuo jums asocijuojasi Aliaska? Prieš akis iškyla atšiaurios žiemos, kalnų upių ir tinginiaujančių baltųjų lokių vaizdai? Štai keltas faktų apie Šią šiaurią JAV valstiją, skelbiamų tinklalapyje great-vacation-in-alaska.com.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Elsvorto kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Liepa kai kuriose JAV dalyse buvo rekordiškai sausas mėnuo. 12 proc. šalies teritorijos kentėjo nuo „išskirtinės“ sausros, sunaikinusios pasėlius ir sukėlusios vandens trūkumą. „Išskirtinė“ sausra, pati stipriausia penkių balų skalėje, išplito didžiausioje JAV teritorija per 12 metų, kuomet Nacionalinis sausros sušvelninimo centras Nebraskos universitete pradėjo rinkti duomenis.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Ellswortho kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Ne viesulai, o tropinės liūtys gali pakoreguoti lietuvių tradicines šventes. Oninės lietuvių siejamos su pirmąja duona, tačiau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyvųjų grūdų. Ūkininkai teigia, kad dėl liūčių lėčiau bręsta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka tikėtis, kad nelytų taip gausiai kaip pernai, kai dėl liūčių žemdirbiai prarado beveik trečdalį derliaus. Šlapios Oninės Oninių šventės ištakos – pagoniškos ir prasmingos.

Jeigu daug keliaujate, greičiausiai pastebėjote, kad nepaprastai patrauklių žmonių galima sutikti kone visuose pasaulio kampeliuose. Nesvarbu, ar apsilankytumėte nedideliuose bažnytkaimiuose, ar erdviuose didmiesčiuose, vis vieną išvystumėte bent kelis asmenis, nuo kurių nesinori atitraukti akių. Tačiau yra ir tokių pasaulio vietų, kur naujai atvykusieji vaikštinėja iš nuostabos nepajėgdami sučiaupti burnos, kadangi pasijunta tarsi patekę į modelių agentūros foje. Pasak bootsnall.

Pasaulyje pripažinti klimatologai teigia, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai – pačių žmonių rankų darbo vaisius. Anot jų, tai pirmieji kaistančios žemės temperatūros požymiai, paskui kuriuos seks jūros lygio kilimas, galintis nušluoti ištisus miestus. Tiesa, tik po šimto metų. Tačiau sustabdyti tai, anot mokslininkų, galima tik dabar.

Stipresnės nei Žemėje pūgos Marse? Atrodo neįtikėtina, tačiau tokie reiškiniai Marse galėjo vykti ir gali pasikartoti ateityje nepaisant ypatingai sauso planetos klimato. Marse nebuvo stebėta jokio lietaus ar jokių pūgų, jo klimatas pastaruosius 3,5 mlrd. metų laikosi labai sausas. Nepaisant to randami mineralų pėdsakai liudija apie tai, kad įvairiose Marso paviršiaus vietose tam tikru metu  galėjo atsirasti trumpalaikiai ežerai.

Šių metų orai yra šiltesni nei įprasti orai vasarą Lietuvoje. Sinoptikų duomenimis, vidutinė liepos mėnesio temperatūra šalyje viršija įprastas normas. Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad šiltesnis nei paprastai šiemet turėtų būti ir rugpjūtis. „Na ne visai tradicinė ta liepa. Buvo numatyta, kad ji bus šiek tiek šiltenė. Kai kada priartėja prie klimatinės normos, tai vėl nutolsta. Manau, kad šitaip kartosis ir per visą vasarą“, – Lietuvos radijui sakė klimatologė.

Internete buvo publikuotas neįtikėtinas vaizdo įrašas, kuriame matyti didžiulė smėlio audra praūžusi pietvakarinėje Arizonos valstijos dalyje. Šios smėlio audros dar žinomos kaip „habubai“, dažniausiai kyla itin sauso arba pusiau sauso klimato regionuose. Habubai dažniausiai prasideda dėl perkūnijos griausmų, kurie sukelia vėjo gūsius. Pastarieji iš kritulių zonos keliauja link žemės.

Dauguma žmonių nekantraudami laukia vasaros pradžios, tačiau kai kas tampa laimingesni jai pasibaigus. Dėl to kaltas reiškinys, sukeliantis ir žymiai labiau paplitusią žiemos depresiją. Tai sezoninis afektinis sutrikimas (Seasonal Affective Disorder), daliai žmonių tampantis vasaros depresijos priežastimi, rašo portale msn.com. Tokia žmonių grupė, turinti minėtąjį sutrikimą, pasireiškiantį vasarą, šiuo šiltu metų laiku mažiau miega, mažiau valgo ir praranda svorio.

Trijų skirtingų tyrimų rezultatai liudija, kad per artimiausius 10 metų Saulės aktyvumas turėtų sumažėti, o dėl to Europoje vėl gali prasidėti Mažasis ledynmetis. Mokslininkai mano, kad D. Britanijos ir Europos artimiausiais metais laukia šaltos žiemos, o po kelių dešimtmečių net gali prasidėti Mažasis ledynmetis – su žemu Saulės aktyvumu siejamas vidutinės temperatūros sumažėjimas, lemiantis laikiną klimato atšalimą visame žemyne, skelbia  „Dailymail.co.

Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žiemos gniaužtų, birželio pradžioje kentėjome nuo kaitros, o jau praėjusį savaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūties pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti“, – pataria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pratintis prie šylančio klimato, kiti tikina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.

Nė viena tautinė turizmo agentūra kol kas nerengia kelionių į atogrąžų rojų — Ganą. Tačiau egzotiškų kraštų fanatikei Vilijai Gedvilienei pasisekė pamatyti šį įspūdingą, menkai civilizacijos paliestą Afrikos lopinėlį. Į Ganą žinomą kirpėją ir vizažistę Viliją pakvietė sena bičiulė Leonė Lynch. Darbas Didžiosios Britanijos ambasadoje Vilniuje lietuvaitei Leonei prieš kelerius metus baigėsi pažintimi ir vedybomis su britų diplomatu Kevinu Lynchu.

Keliose Anglijos vietose oficialiai paskelbta sausra, praneša Didžiosios Britanijos aplinkosaugos, maisto produktų ir kaimo reikalų departamentas, kuriuo remiasi naujienų kanalas „Sky News“. Sausra paskelbta Rytų Anglijoje, kai kuriose Midlandų dalyse, o Anglijos pietvakariuose ir pietryčiuose fiksuojama „beveik sausra“. Tačiau vandens tiekimo kompanijos nuo sausros kenčiančiose vietovėse teigia, kad vandens tiekimas gyventojams neturėtų sutrikti.

Oro temperatūra pakilo iki 30, vandens – iki 22– 23 laipsnių šilumos. Tokius birželio karščius sinoptikai vadina teigiama anomalija ir žada karšesnę bei sausesnę nei įprastai vasarą. Žmonės kol kas labiau džiaugiasi nei piktinasi pirmąja šilumos banga, bet jau patiria šilumos smūgius. Saulė kaitresnė „Kol kas nieko ypatinga, galvos pasvaigsta, nėra kad virstų ir alptų“, – vakar sakė Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios pagalbos tarnybos vadovė.

Karo, politinės priespaudos ir nepritekliaus iš namų genamų žmonių skaičių netrukus papildys ir klimato chaosas. Kur dėsis milijonai klimato pabėgėlių? Italijos aplinkosaugos judėjimo ,,Legambiente" paskelbtame raporte teigiama, kad 2010 metais pasaulyje buvo apie 40 mln. vadinamųjų klimato pabėgėlių – dėl klimato kaitos namų netekusių žmonių.

Specialistai parengė metodiką, kaip per šimtmetį dėl klimato kaitos pasikeis Panevėžio rajonas ir ūkininkų veikla. Šias rekomendacijas Panevėžio rajonas turės pirmasis šalyje, jomis galės naudotis ir kitos savivaldybės, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkai sako jau seniai jaučiantys klimato pokyčius – dėl pastarųjų dviejų ekstremalių žiemų nukentėjo derlius. „Besniegės tos žiemos, iš pradžių sniego būna, paskui nuleidžia.

Islandijos sostinėje savaitgalį prisnigo daugiau kaip 16 centimetrų. Sniego šalis gegužę paskutinį kartą buvo sulaukusi beveik prieš dešimtmetį.„Reikjavike užfiksavome 16,4 centimetrų sniego, o mažame Hvalfjoerduro miestelyje (už kelių kilometrų į šiaurę nuo sostinės) jo iškrito 18 centimetrų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Thorsteinnas Jonssonas iš Islandijos meteorologijos tarnybos.

Netoli nuo Gajanos ir Surinamo krantų aptikti du sūkuriai, kurių skersmuo siekia 400 km, praneša laikraščio „La Stampa“ korespondentas. „Atlanto vandenyne, netoli nuo Amazonijos krantų aptikti du milžiniškai sūkuriai, kurių skersmuo siekia apie 400 km. Kalbama apie du gigantiškus duburius – iki šiol Žemėje niekas tokių nežinojo. Manoma, kad būtent jie daro didelę įtaką pastarųjų metų globaliems klimato reiškiniams“, – rašo leidinys.

2010-ųjų vasara buvo karščiausia Europoje per pastaruosius 500 metų. Be to, karščiai dar niekada nebuvo apėmę tokios didelės žemyno teritorijos.Tai parodė tarptautinis tyrimas, kurio rezultatus cituoja agentūra AP. XXI amžiuje tai yra jau antroji rekordinė vasara – Europa prakaitavo ir 2003-aisiais. Mokslininkai spėja, kad žemyną vis dažniau lankys karšti vasaros mėnesiai. 2003-iaisiais nuo karščio sukeltų padarinių užregistruota 70 tūkst.

Jau čia pat kovo vidurys, nulalėjo, deginamų morių laužais nudūmavo Užgavėnės ir buvo išvyta žiema, tačiau pavasario žingsniai atsargūs. Tikriau sakant - kol kas dar labiau matomi net ir ne pavasario, o žiemos pasalūniški, vilties išlikti kuo ilgiau kupini žingsniai. Ši žiema kuo gražiausiai išsilaikė tris mėnesius - nuo pat gruodžio pradžios, o dabar renka ketvirtojo dienas.

Dėl klimato kaitos Australija susidurs su vis stipresnėmis audromis, penktadienį pareiškė įtakingas Klimato kaitos Sidnėjuje institutas. Ciklonas Yasi – penktos, aukščiausios, kategorijos stiprumo – ketvirtadienį smogė Kvynslendui, vėjas siekė net 290 km per valandą. Prestižinio Klimato instituto Sidnėjuje tyrėjai sako, kad aukštesnės temperatūros sukurs daugiau stipresnių liūčių – tokių kaip Yasi, ypač šalies tropinėje šiaurėje, praneša AFP.

Pietų Amerikoje Kalėdų šventės švenčiamos vidurvasarį ir sutampa su atostogų laiku. Nuo JAV sienos su Meksika iki Ugnies Žemės ties pietiniu žemyno smaigaliu ispaniškai kalbančiose šalyse susipina katalikiški Kalėdų papročiai ir indėnų tradicijos. Užuot kūrę prakartėlius, meksikiečiai kasmet patys išsiruošia ieškoti prieglobsčio. Meksikoje tokie Kalėdų papročiai kaip „posadas“, „pinatas“ ir „pastorelas“ atsirado ispanų kolonizatorių laikais.

Aštrialiežuviai juokauja, kad Lietuvą ir vėl ištiko stichinė nelaimė – tinkamai nepasiruošus, gruodžio mėnesį netikėtai užklupo gili žiema... Nors seni žmonės sako, kad nuo pirmo ne iškart ištirpusio sniego iki rogių kelio – 2–3 savaitės, šiemet kaip pradėjo gruodžio pirmosiomis dienomis snigti, taip nesiliauja iki šiol. Gamta valdininkams rodo špygą Lietuvoje paprastai guli 20–30 centimetrų storio sniego danga rytinėje dalyje ir 8–10 centimetrų – pajūryje.

Sprendimai priimti JT klimato kaitos konferencijoje Kankune yra aktualūs ir Lietuvai, kuriai yra ypač svarbu išvengti teisinio vakuumo šioje srityje, teigia aplinkos ministro patarėja Laura Dzelzytė. Pasak jos, Lietuvai, kuri prekiauja nustatytosios normos vienetais ir naudoja protokolo mechanizmus finansuojant klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos projektus, tai be galo svarbu.

Tirpstant ledynams jau po kelių dešimtmečių ir taip sausringose vietovėse – Centrinėje Azijoje, dalyje Andų gyvenantys žmonės gali dar labiau pritrūkti vandens. Tai rašoma naujoje Jungtinių Tautų ir kitų ekspertų parengtoje ataskaitoje. Pažymima, kad ledynai Patagonijoje (Pietų Amerikos pietuose – ELTA) nyksta greičiau ir ilgiau nei kitose pasaulio dalyse.

Jungtinių tautų organizacija (ONU) ketvirtadienį įvykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad 2010 metai yra jau treti karščiausi metai planetoje per pastaruosius 150 metų. Ginčijamasi, ar tai yra naujas klimato atšilimo ženklas, ar tiesiog paprastas atsitiktinumas. Visgi teorijos apie klimato atšilimą, rodos, pasitvirtino. Kankune vykusios konferencijos pranešimas apie klimatą kelia rūpestį. 2010 temperatūra yra aukštesnė nei 1998 ar 2005, t.y., per kitus karščiausius metus.

Pirmąkart šiemet iškritęs sniegas nenutirpo. Gruodžio pradžia žada būti šaltesnė, o pabaiga – šiltesnė. Kelininkai, žiemos režimu dirbantys nuo spalio pabaigos, jau turėjo rimtesnio darbo, tačiau atsakomybės už saugumą kelyje nelinkę prisiimti sau. Pirmasis sniegas – dar ne žiema Daktarė Audronė Galvonaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja, sako, kad pirmasis neištirpęs sniegas dar nereiškia tikros žiemos. „Tai reiškia, kad po mėnesio tikrai bus žiema.

Artėjant dar vienam Jungtinių Tautų viršūnių susitikimui, kai diskusijos dėl kovos su klimato kaita vėl persikels į didžiąją areną, šįkart Meksikoje, Kankune, ir taip ambicingiausius tikslus pasiryžusios prisiimti Europos Sąjungos (ES) pareigūnai greitų sprendimų dėl dar didesnio savo indėlio nežada. Praėjusių metų gruodį Kopenhagoje nepavyko susitarti dėl išmetamųjų dujų kiekio mažinimo.

Naujausias tyrimas leidžia manyti, kad suaktyvėjusi Saulė vėsina Žemę. Tai aukštyn kojom verčia visas prielaidas apie Saulės ir klimato atšilimo ryšį. 2004–2007 metų duomenimis besirėmusio tyrimo rezultatų visų pirma nusitvers tie, kurie įsitikinę, kad žmogaus vaidmuo klimato šilimo procese pervertinamas, rašo „Telegraph.co.

Šiais metais pasaulis vėl rinksis į klimato kaitos konferenciją, vyksiančią Kankune. Jos metu bus aptariamas ateinantį šimtmetį įvyksiantis mokslinių tyrimų prognozuojamas pasaulio klimato atšilimas 3,5°C. Tai reiškia, kad dar šį gruodį Kopenhagoje vykusioje konferencijoje nuspręsto anglies dvideginio emisijų mažinimo neužtenka tam, kad nuspėjamas atšilimas nebūtų per didelis, rašo independent.co.

Po vasaros karščių kaip atokvėpio ir išganymo laukiame rudens. O padažnėjusios liūtys, rūkai bei išskrendantys gandrai – pirmieji rudens pranašai. Apie tuojau prasidėsiantį darganų sezoną ir rugsėjo šventes, susijusias su derliumi, pakalbinome žinomą etnologą, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorių Libertą Klimką. Atsisveikinimas su gandrais Po Šv.Baltramiejaus dienos rugpjūčio 24–osios, liaudyje dar vadinamos Gandrinėmis, senoliai spėdavo, koks bus ruduo ir žiema.

Tropiniai karščiai iš Lietuvos nesitraukė daugiau kaip mėnesį. Termometrai rodė 30 laipsnių ir didesnį karštį, o rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį dirvožemio paviršius siekė 42--48, o kai kur ir 56 laipsnius. Profesorius Arūnas Bukantis sako, kad ši vasara parodė, jog klimatas darosi ekstremalesnis. Klimatologė Audronė Galvinaitė prognozuoja, jog keičiantis orams pamatysime, ko nesame matę, pavyzdžiui, Šiaulių vandens telkiniuose plaukiojančias piranijas. Jų Lenkijoje jau yra.

CNN meteorologas Brendonas Mileris pabandė skaitytojams paaiškinti, kas slepiasi už šios vasaros nenuspėjamų orų keliamo chaoso, ar kas nors sieja mirtį nešančią karščio bangą Rusijoje bei pragaištingus Pakistano potvynius? Taip pat jis kėlė klausimą, ar gamtos nelaimės nutinka vis dažniau ir ar tai nutinka dėl globalinio atšilimo? Kartais tas ryšys tarp gamtos reiškinių būna aiškiai matomas ir suprantamas. Kartais daug sunkiau įvertinti situaciją, nes reikia daugybės laiko.

Mokslininkai teigia, kad klimato šiltėjimas gali sukelti ekologinę katastrofą su labai tragiškomis pasekmėmis: žmonija gali išmirti. Gyvybę sunaikino asteroidas Žemės istorijoje jau buvo bent penkios katastrofos, per kurias žuvo 99 procentai visų Žemėje gyvenusių gyvių. Prieš 160 milijonų metų žemėje gyveno dinozaurai. Ir staiga, prieš 65 milijonus metų, jie visi išmirė. Mokslininkai teigia, kad jie išmirė beveik vienu metu.

Liepą Lietuvą kamavo karščiai ir smarkios liūtys. Užklupus tokiai kaitrai, vėdinomės, kaip kas išmanėme: dirbantieji jungėsi kondicionierius, traukė iš palėpių „vėjelius“, o daugelis džiaugėsi – nebereikia jokių turkijų ir ispanijų – turime ir saulę, ir šiltą vandenį. Liepa karštesnė net 5 laipsniais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr.

Dėl klimato kaitos Europos, Šiaurės Amerikos ir Rytų Azijos laukia šaltesnės, žvarbesnės ir sniegingesnės žiemos, perspėja JAV ekspertas. Pasak JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos atstovo Jameso Overlando, šaltos ir sniegingos žiemos, tokios, kaip praėjusioji, šiuose pasaulio regionuose taps taisykle, o ne išimtimi, skelbia „Physorg.com“. Mokslininkų teigimu, žiemos Europoje ir Šiaurės Amerikoje šaltės dėl pasaulinio atšilimo.

NASA klimatologai ir D. Britanijos Meteorologijos tarnybos specialistai perspėja, kad 2010-ieji gali tapti karščiausiais metais visoje meteorologinių stebėjimų istorijoje. Didžiausio pasaulyje Žemės klimato stebėjimo centro – NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto (JAV) – direktorius Jamesas Hansenas Paryžiuje surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad ši vasara Europoje gali būti pati karščiausia per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.

Mokslininkai abejoja, ar Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis lems reikšmingesnius klimato pokyčius. Tačiau jei pabus šalia esantis, Žemėje gali atvėsti. Prieš du dešimtmečius Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis vieniems metams atvėsino žemę. Dėl prieš du šimtus metų dėl Jungtinėse Valstijose įsiveržusio ugnikalnio vasarą ėmė snigti. XVIII amžiuje išsiveržęs Islandijos Lakio ugnikalnis klimatą taip pat atvėsino.

Islandijoje išsiveržęs Eyjafjallajökullio ugnikalnis yra per mažas, kad galėtų bent kiek labiau pakeisti klimatą, tačiau mokslininkai svarsto ir blogiausią scenarijų. Atsakymas į klausimą, ar Islandijoje vykstantis ugnikalnio išsiveržimas gali turėti poveikį klimatui, yra teigiamas, tvirtina JAV nepriklausomos mokslininkų organizacijos „Union of Concerned Scientists“ (UCS) atstovai.

Jau penktadienį Lietuvos orus pradės lemti žemesnio slėgio laukas. Iš Vakarų Lietuvos link skuba šaltasis atmosferos frontas. Jis išstums šilumą iš mūsų krašto, prognozuoja sinoptikai. Penktadienio diena bus debesuota su pragiedruliais. Pietų vėją pamažu pakeis vėjas iš vakarų. Pajūryje vakare jau pūs šiaurės vakarų vėjas. Daug kur turėtų trumpai palyti. Vakariniuose rajonuose lietaus bus mažiau, nors vakarop šaltoje oro masėje gali ne tik palynoti, bet ir nukristi sniego grūdelis.

Kanados aplinkosaugos agentūra pranešė, kad ši žiema buvo pati šilčiausia ir sausiausia per 60 metų meteorologinių stebėjimų istoriją, skelbia „Physorg.com“. Pasak agentūros meteorologo Andre Cantino, vidutinė temperatūra 2009 – 2010 m. žiemą Kanadoje buvo 4 laipsniai pagal Celsijų. Tai aukščiausia temperatūra nuo pat 1948 m. Be to, šią žiemą iškrito 20 proc. mažiau kritulių, nei paprastai.

Nors klimato šiltėjimo tendencija išlieka, Europoje ši žiema buvo pati šalčiausia per 50 metų, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Šiaurės Europoje nuo gruodžio 13 dienos beveik be pertrūkių snigo. Kai kuriose Vokietijos vietose vidutinė nakties temperatūra buvo apie 20 laipsnių šalčio. Ši „arktinė" žiema, šalčiausia nuo 1957 metų, užšaldė upes ir kanalus, sutriko keltų reisai į kai kurias Baltijos jūros salas.

JAV ir Šveicarijos klimatologai pasiūlė pastaruoju metu pasaulyje stebimo temperatūros kilimo tempų sumažėjimo paaiškinimą, pranešė „Nature News“. Mokslininkai mano, kad tai lėmė stratosferoje sumažėjusi vandens garų koncentracija. Jų tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Science“. Pasak straipsnio autorių, nors 2000 – 2009 m. laikotarpis buvo pats šilčiausias dešimtmetis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, paskutiniaisiais metais temperatūros didėjimas pasaulyje kiek sumažėjo.

Toks geoinžinerinis projektas būtų 100 kartų pigesnis nei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas. Globalus planas, kurį įgyvendinant į atmosferą būtų paleidžiamos žmogaus sukurtos ir Saulės šilumą atspindinčios dalelės, greitai sumažintų oro temperatūrą. Tai būtų veiksminga priemonė, kol rezultatų duotų išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimas, teigia klimato pokyčius tiriantys mokslininkai, rašo „Telegraph.co.

Kraštą sukaustę šalčiai katastrofiškų pasekmių neturėjo, tik be vandens paliko kai kuriuos klaipėdiečius. Vis dėlto vieną auką Suvalkijoje speigas pasiėmė. Šeštadienį netoli Vištyčio miestelio, esančio Vilkaviškio rajone, pro šalį čiuožę slidininkai rado mirtinai sušalusį Rėčiūnų kaimo gyventoją Gemą V. Jie buvo šokiruoti radinio - vyriškis gulėjo ant nuošalaus kaimo keliuko, šalia jo buvo krepšiai su sušalusiais produktais. Namų nepasiekė.

"Klimato kaita ir sezoniškumas - tai du atskiri dalykai. Todėl nesuplakime visko į vieną. Visuotinis klimato atšilimas vyksta, na, o šaltą ir, panašu, ilgalaikę žiemą mums dovanoja itin stiprus sibirinis anticiklonas virš Europos", - Lietuvą užplūdusią šalčio bangą komentavo klimatologė daktarė Audronė Galvonaitė. Tokią šaltą, tik kur kas trumpesnę žiemą Lietuva išgyveno prieš ketverius metus.