klimatas

Islandijos sostinėje savaitgalį prisnigo daugiau kaip 16 centimetrų. Sniego šalis gegužę paskutinį kartą buvo sulaukusi beveik prieš dešimtmetį.„Reikjavike užfiksavome 16,4 centimetrų sniego, o mažame Hvalfjoerduro miestelyje (už kelių kilometrų į šiaurę nuo sostinės) jo iškrito 18 centimetrų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Thorsteinnas Jonssonas iš Islandijos meteorologijos tarnybos.

Netoli nuo Gajanos ir Surinamo krantų aptikti du sūkuriai, kurių skersmuo siekia 400 km, praneša laikraščio „La Stampa“ korespondentas. „Atlanto vandenyne, netoli nuo Amazonijos krantų aptikti du milžiniškai sūkuriai, kurių skersmuo siekia apie 400 km. Kalbama apie du gigantiškus duburius – iki šiol Žemėje niekas tokių nežinojo. Manoma, kad būtent jie daro didelę įtaką pastarųjų metų globaliems klimato reiškiniams“, – rašo leidinys.

2010-ųjų vasara buvo karščiausia Europoje per pastaruosius 500 metų. Be to, karščiai dar niekada nebuvo apėmę tokios didelės žemyno teritorijos.Tai parodė tarptautinis tyrimas, kurio rezultatus cituoja agentūra AP. XXI amžiuje tai yra jau antroji rekordinė vasara – Europa prakaitavo ir 2003-aisiais. Mokslininkai spėja, kad žemyną vis dažniau lankys karšti vasaros mėnesiai. 2003-iaisiais nuo karščio sukeltų padarinių užregistruota 70 tūkst.

Jau čia pat kovo vidurys, nulalėjo, deginamų morių laužais nudūmavo Užgavėnės ir buvo išvyta žiema, tačiau pavasario žingsniai atsargūs. Tikriau sakant - kol kas dar labiau matomi net ir ne pavasario, o žiemos pasalūniški, vilties išlikti kuo ilgiau kupini žingsniai. Ši žiema kuo gražiausiai išsilaikė tris mėnesius - nuo pat gruodžio pradžios, o dabar renka ketvirtojo dienas.

Dėl klimato kaitos Australija susidurs su vis stipresnėmis audromis, penktadienį pareiškė įtakingas Klimato kaitos Sidnėjuje institutas. Ciklonas Yasi – penktos, aukščiausios, kategorijos stiprumo – ketvirtadienį smogė Kvynslendui, vėjas siekė net 290 km per valandą. Prestižinio Klimato instituto Sidnėjuje tyrėjai sako, kad aukštesnės temperatūros sukurs daugiau stipresnių liūčių – tokių kaip Yasi, ypač šalies tropinėje šiaurėje, praneša AFP.

Pietų Amerikoje Kalėdų šventės švenčiamos vidurvasarį ir sutampa su atostogų laiku. Nuo JAV sienos su Meksika iki Ugnies Žemės ties pietiniu žemyno smaigaliu ispaniškai kalbančiose šalyse susipina katalikiški Kalėdų papročiai ir indėnų tradicijos. Užuot kūrę prakartėlius, meksikiečiai kasmet patys išsiruošia ieškoti prieglobsčio. Meksikoje tokie Kalėdų papročiai kaip „posadas“, „pinatas“ ir „pastorelas“ atsirado ispanų kolonizatorių laikais.

Aštrialiežuviai juokauja, kad Lietuvą ir vėl ištiko stichinė nelaimė – tinkamai nepasiruošus, gruodžio mėnesį netikėtai užklupo gili žiema... Nors seni žmonės sako, kad nuo pirmo ne iškart ištirpusio sniego iki rogių kelio – 2–3 savaitės, šiemet kaip pradėjo gruodžio pirmosiomis dienomis snigti, taip nesiliauja iki šiol. Gamta valdininkams rodo špygą Lietuvoje paprastai guli 20–30 centimetrų storio sniego danga rytinėje dalyje ir 8–10 centimetrų – pajūryje.

Sprendimai priimti JT klimato kaitos konferencijoje Kankune yra aktualūs ir Lietuvai, kuriai yra ypač svarbu išvengti teisinio vakuumo šioje srityje, teigia aplinkos ministro patarėja Laura Dzelzytė. Pasak jos, Lietuvai, kuri prekiauja nustatytosios normos vienetais ir naudoja protokolo mechanizmus finansuojant klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos projektus, tai be galo svarbu.

Tirpstant ledynams jau po kelių dešimtmečių ir taip sausringose vietovėse – Centrinėje Azijoje, dalyje Andų gyvenantys žmonės gali dar labiau pritrūkti vandens. Tai rašoma naujoje Jungtinių Tautų ir kitų ekspertų parengtoje ataskaitoje. Pažymima, kad ledynai Patagonijoje (Pietų Amerikos pietuose – ELTA) nyksta greičiau ir ilgiau nei kitose pasaulio dalyse.

Jungtinių tautų organizacija (ONU) ketvirtadienį įvykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad 2010 metai yra jau treti karščiausi metai planetoje per pastaruosius 150 metų. Ginčijamasi, ar tai yra naujas klimato atšilimo ženklas, ar tiesiog paprastas atsitiktinumas. Visgi teorijos apie klimato atšilimą, rodos, pasitvirtino. Kankune vykusios konferencijos pranešimas apie klimatą kelia rūpestį. 2010 temperatūra yra aukštesnė nei 1998 ar 2005, t.y., per kitus karščiausius metus.

Pirmąkart šiemet iškritęs sniegas nenutirpo. Gruodžio pradžia žada būti šaltesnė, o pabaiga – šiltesnė. Kelininkai, žiemos režimu dirbantys nuo spalio pabaigos, jau turėjo rimtesnio darbo, tačiau atsakomybės už saugumą kelyje nelinkę prisiimti sau. Pirmasis sniegas – dar ne žiema Daktarė Audronė Galvonaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja, sako, kad pirmasis neištirpęs sniegas dar nereiškia tikros žiemos. „Tai reiškia, kad po mėnesio tikrai bus žiema.

Artėjant dar vienam Jungtinių Tautų viršūnių susitikimui, kai diskusijos dėl kovos su klimato kaita vėl persikels į didžiąją areną, šįkart Meksikoje, Kankune, ir taip ambicingiausius tikslus pasiryžusios prisiimti Europos Sąjungos (ES) pareigūnai greitų sprendimų dėl dar didesnio savo indėlio nežada. Praėjusių metų gruodį Kopenhagoje nepavyko susitarti dėl išmetamųjų dujų kiekio mažinimo.

Naujausias tyrimas leidžia manyti, kad suaktyvėjusi Saulė vėsina Žemę. Tai aukštyn kojom verčia visas prielaidas apie Saulės ir klimato atšilimo ryšį. 2004–2007 metų duomenimis besirėmusio tyrimo rezultatų visų pirma nusitvers tie, kurie įsitikinę, kad žmogaus vaidmuo klimato šilimo procese pervertinamas, rašo „Telegraph.co.

Šiais metais pasaulis vėl rinksis į klimato kaitos konferenciją, vyksiančią Kankune. Jos metu bus aptariamas ateinantį šimtmetį įvyksiantis mokslinių tyrimų prognozuojamas pasaulio klimato atšilimas 3,5°C. Tai reiškia, kad dar šį gruodį Kopenhagoje vykusioje konferencijoje nuspręsto anglies dvideginio emisijų mažinimo neužtenka tam, kad nuspėjamas atšilimas nebūtų per didelis, rašo independent.co.

Po vasaros karščių kaip atokvėpio ir išganymo laukiame rudens. O padažnėjusios liūtys, rūkai bei išskrendantys gandrai – pirmieji rudens pranašai. Apie tuojau prasidėsiantį darganų sezoną ir rugsėjo šventes, susijusias su derliumi, pakalbinome žinomą etnologą, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorių Libertą Klimką. Atsisveikinimas su gandrais Po Šv.Baltramiejaus dienos rugpjūčio 24–osios, liaudyje dar vadinamos Gandrinėmis, senoliai spėdavo, koks bus ruduo ir žiema.

Tropiniai karščiai iš Lietuvos nesitraukė daugiau kaip mėnesį. Termometrai rodė 30 laipsnių ir didesnį karštį, o rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį dirvožemio paviršius siekė 42--48, o kai kur ir 56 laipsnius. Profesorius Arūnas Bukantis sako, kad ši vasara parodė, jog klimatas darosi ekstremalesnis. Klimatologė Audronė Galvinaitė prognozuoja, jog keičiantis orams pamatysime, ko nesame matę, pavyzdžiui, Šiaulių vandens telkiniuose plaukiojančias piranijas. Jų Lenkijoje jau yra.

CNN meteorologas Brendonas Mileris pabandė skaitytojams paaiškinti, kas slepiasi už šios vasaros nenuspėjamų orų keliamo chaoso, ar kas nors sieja mirtį nešančią karščio bangą Rusijoje bei pragaištingus Pakistano potvynius? Taip pat jis kėlė klausimą, ar gamtos nelaimės nutinka vis dažniau ir ar tai nutinka dėl globalinio atšilimo? Kartais tas ryšys tarp gamtos reiškinių būna aiškiai matomas ir suprantamas. Kartais daug sunkiau įvertinti situaciją, nes reikia daugybės laiko.

Mokslininkai teigia, kad klimato šiltėjimas gali sukelti ekologinę katastrofą su labai tragiškomis pasekmėmis: žmonija gali išmirti. Gyvybę sunaikino asteroidas Žemės istorijoje jau buvo bent penkios katastrofos, per kurias žuvo 99 procentai visų Žemėje gyvenusių gyvių. Prieš 160 milijonų metų žemėje gyveno dinozaurai. Ir staiga, prieš 65 milijonus metų, jie visi išmirė. Mokslininkai teigia, kad jie išmirė beveik vienu metu.

Liepą Lietuvą kamavo karščiai ir smarkios liūtys. Užklupus tokiai kaitrai, vėdinomės, kaip kas išmanėme: dirbantieji jungėsi kondicionierius, traukė iš palėpių „vėjelius“, o daugelis džiaugėsi – nebereikia jokių turkijų ir ispanijų – turime ir saulę, ir šiltą vandenį. Liepa karštesnė net 5 laipsniais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr.

Dėl klimato kaitos Europos, Šiaurės Amerikos ir Rytų Azijos laukia šaltesnės, žvarbesnės ir sniegingesnės žiemos, perspėja JAV ekspertas. Pasak JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos atstovo Jameso Overlando, šaltos ir sniegingos žiemos, tokios, kaip praėjusioji, šiuose pasaulio regionuose taps taisykle, o ne išimtimi, skelbia „Physorg.com“. Mokslininkų teigimu, žiemos Europoje ir Šiaurės Amerikoje šaltės dėl pasaulinio atšilimo.

NASA klimatologai ir D. Britanijos Meteorologijos tarnybos specialistai perspėja, kad 2010-ieji gali tapti karščiausiais metais visoje meteorologinių stebėjimų istorijoje. Didžiausio pasaulyje Žemės klimato stebėjimo centro – NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto (JAV) – direktorius Jamesas Hansenas Paryžiuje surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad ši vasara Europoje gali būti pati karščiausia per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.

Mokslininkai abejoja, ar Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis lems reikšmingesnius klimato pokyčius. Tačiau jei pabus šalia esantis, Žemėje gali atvėsti. Prieš du dešimtmečius Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis vieniems metams atvėsino žemę. Dėl prieš du šimtus metų dėl Jungtinėse Valstijose įsiveržusio ugnikalnio vasarą ėmė snigti. XVIII amžiuje išsiveržęs Islandijos Lakio ugnikalnis klimatą taip pat atvėsino.

Islandijoje išsiveržęs Eyjafjallajökullio ugnikalnis yra per mažas, kad galėtų bent kiek labiau pakeisti klimatą, tačiau mokslininkai svarsto ir blogiausią scenarijų. Atsakymas į klausimą, ar Islandijoje vykstantis ugnikalnio išsiveržimas gali turėti poveikį klimatui, yra teigiamas, tvirtina JAV nepriklausomos mokslininkų organizacijos „Union of Concerned Scientists“ (UCS) atstovai.

Jau penktadienį Lietuvos orus pradės lemti žemesnio slėgio laukas. Iš Vakarų Lietuvos link skuba šaltasis atmosferos frontas. Jis išstums šilumą iš mūsų krašto, prognozuoja sinoptikai. Penktadienio diena bus debesuota su pragiedruliais. Pietų vėją pamažu pakeis vėjas iš vakarų. Pajūryje vakare jau pūs šiaurės vakarų vėjas. Daug kur turėtų trumpai palyti. Vakariniuose rajonuose lietaus bus mažiau, nors vakarop šaltoje oro masėje gali ne tik palynoti, bet ir nukristi sniego grūdelis.

Kanados aplinkosaugos agentūra pranešė, kad ši žiema buvo pati šilčiausia ir sausiausia per 60 metų meteorologinių stebėjimų istoriją, skelbia „Physorg.com“. Pasak agentūros meteorologo Andre Cantino, vidutinė temperatūra 2009 – 2010 m. žiemą Kanadoje buvo 4 laipsniai pagal Celsijų. Tai aukščiausia temperatūra nuo pat 1948 m. Be to, šią žiemą iškrito 20 proc. mažiau kritulių, nei paprastai.

Nors klimato šiltėjimo tendencija išlieka, Europoje ši žiema buvo pati šalčiausia per 50 metų, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Šiaurės Europoje nuo gruodžio 13 dienos beveik be pertrūkių snigo. Kai kuriose Vokietijos vietose vidutinė nakties temperatūra buvo apie 20 laipsnių šalčio. Ši „arktinė" žiema, šalčiausia nuo 1957 metų, užšaldė upes ir kanalus, sutriko keltų reisai į kai kurias Baltijos jūros salas.

JAV ir Šveicarijos klimatologai pasiūlė pastaruoju metu pasaulyje stebimo temperatūros kilimo tempų sumažėjimo paaiškinimą, pranešė „Nature News“. Mokslininkai mano, kad tai lėmė stratosferoje sumažėjusi vandens garų koncentracija. Jų tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Science“. Pasak straipsnio autorių, nors 2000 – 2009 m. laikotarpis buvo pats šilčiausias dešimtmetis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, paskutiniaisiais metais temperatūros didėjimas pasaulyje kiek sumažėjo.

Toks geoinžinerinis projektas būtų 100 kartų pigesnis nei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas. Globalus planas, kurį įgyvendinant į atmosferą būtų paleidžiamos žmogaus sukurtos ir Saulės šilumą atspindinčios dalelės, greitai sumažintų oro temperatūrą. Tai būtų veiksminga priemonė, kol rezultatų duotų išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimas, teigia klimato pokyčius tiriantys mokslininkai, rašo „Telegraph.co.

Kraštą sukaustę šalčiai katastrofiškų pasekmių neturėjo, tik be vandens paliko kai kuriuos klaipėdiečius. Vis dėlto vieną auką Suvalkijoje speigas pasiėmė. Šeštadienį netoli Vištyčio miestelio, esančio Vilkaviškio rajone, pro šalį čiuožę slidininkai rado mirtinai sušalusį Rėčiūnų kaimo gyventoją Gemą V. Jie buvo šokiruoti radinio - vyriškis gulėjo ant nuošalaus kaimo keliuko, šalia jo buvo krepšiai su sušalusiais produktais. Namų nepasiekė.

"Klimato kaita ir sezoniškumas - tai du atskiri dalykai. Todėl nesuplakime visko į vieną. Visuotinis klimato atšilimas vyksta, na, o šaltą ir, panašu, ilgalaikę žiemą mums dovanoja itin stiprus sibirinis anticiklonas virš Europos", - Lietuvą užplūdusią šalčio bangą komentavo klimatologė daktarė Audronė Galvonaitė. Tokią šaltą, tik kur kas trumpesnę žiemą Lietuva išgyveno prieš ketverius metus.

2000-2009 metai buvo šilčiausi nuo orų stebėjimo pradžios, rodo JAV mokslininkų pateikti duomenys. Remiantis Nacionalinio klimato duomenų centro ataskaita, oro temperatūra pasaulyje praėjusį dešimtmetį pakilo 0,54 laipsnio virš ilgamečio vidurkio. Šilčiausi metai buvo 2005-ieji, kai temperatūra buvo aukštesnė 0,62 laipsnio. 2009 metai buvo 0,54 laipsnio šiltesni už vidurkį ir tai yra penkti pagal šiltumą metai nuo stebėjimų pradžios.

Orų prognozės šį savaitgalį džiugina mėgstančius slidinėti ir šliuožti – ir ne per šalta, ir sniego užtenka. Tačiau, kaip ir kiekvieną žiemą orai ganėtinai dažnai pasikeičia. Kodėl taip yra? Gal klimatas ne šyla, o šąla? - Kodėl šalčiai laikosi ne visą žiemą, o temperatūra nuolat kinta - tai šyla, tai šąla? - Kontrastingi orai žiemą yra būdingi mūsų regionui. Labai didelė temperatūros svyravimo amplitudė tarp pagretinių parų. Temperatūra pasikeičia 10-15 laipsnių per keliolika valandų.

Netikėtai šalta ir snieginga žiema visame šiauriniame Žemės pusrutulyje nuo Floridos iki Kinijos gali reikšti, kad pasaulinis atšilimas stabtelėjo, mano kai kurie mokslininkai. Jų teigimu, vietoj laukiamo klimato atšilimo gali prasidėti kelis dešimtmečius truksiantis jo atšalimo periodas, susijęs su cikliškais pasaulio vandenynų srovių pokyčiais, rašo „Telegraph.co.uk“. Naujasis atšalimo ciklas esą gali trukti 20 – 30 metų.

Dar prieš kelias dienas šiltesniais orais besimėgavusią Lietuvą antradienį užklupo šaltas rytas. Rokiškio rajone temperatūra nukrito iki 20 laipsnių šalčio. Sostinėje šalo truputį mažiau – iki 17 laipsnių. Kelininkai perspėja, kad keliai slidūs ir reikia pratintis vairuoti atsargiau. Anot sinoptikų, antradienį kai kur pasnigs, o šilčiausia bus pajūryje, kur temperatūra turėtų siekti apie tris laipsnius šalčio.

D. Britanijos Meteorologijos tarnyba sudarė apokaliptiniu vadinamą pasaulio žemėlapį, perspėjantį visuomenę apie 4 laipsniais atšilusio pasaulio klimato pasekmes. Šis žemėlapis buvo parengtas šalies vyriausybės užsakymu, jis buvo pristatytas naujos ekspozicijos Londono Mokslo muziejuje atidarymo metu, rašo „Telegraph.co.