klimatas

Antarktida – ledu padengtas žemynas, bet nežymi jo dalis yra sausa kaip dykuma. McMurdo sausuosiuose slėniuose per metus iškrenta tik 10 mm kritulių (sniego pavidalu). Slėniuose neauga jokie augalai ir šios vietos laikomos vienos sausiausių pasaulyje.

Druskų persotinta Negyvoji jūra – viena keistesnių pasaulio vietų. Ši jūra skalauja Vakarų Kranto, Jordanijos ir Izraelio krantus. Tai net nėra jūra, o didelis ežeras, nes neturi tiesioginio ryšio su pasauliniu vandenynu. Negyvosios jūros paviršius ir krantai yra 423 metrai žemiau jūros lygio. Ši vietovė yra pats žemiausias Žemės sausumos paviršiaus taškas. Negyvosios Jūros gylis – 377 metrai. Tai giliausias druskų persotintas ežeras pasaulyje. Šis ežeras yra sūresnis už jūros vandenį.

JAV Geofizinės skysčių dinamikos laboratorijos prie Nacionalinės okeanų ir atmosferos administracijos mokslininkai sukūrė įspūdingą grafinę vizualizaciją, kuri iliustruoja, kaip pulsuoja mūsų Žemė, t.y., kaip metų bėgyje kinta planetos vandenynų temperatūra.

Pasaulinį klimato atšilimą galima būtų galima stabdyti gigantiškais kosminiais veidrodžiais, informuoja „Newscientist.com“. Tiesa, kaina už tokią priemonę – taip pat gigantiška: sausros abiejuose Amerikos žemynuose ir Eurazijos šiaurėje. Ankstesnių tyrimų metu buvo įsitikinta, jog geoinžinerija negali į ankstesnius lygmenis grąžinti ir planetos atmosferos temperatūrą, ir kritulių kiekį.

Tarptautinės mokslininkų grupės tvirtinimu, jei žmonija vieningai nesiims ryžtingų priemonių, Žemei gresia katastrofa. Žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje tyrėjai perspėja, kad pasaulis žengia pražūtinga kryptimi, kurią žymi neregėto masto netikėti pokyčiai, rašo livescience.com. „Labai tikėtina, kad jau šio amžiaus pabaigoje Žemė atrodys visiškai kitaip“, – teigė mokslininkas Anthony Barnosky.

Mokslininkai atrado netikėtą vėjo jėgainių keliamą efektą: pasirodo, naktį jos sulaiko šilumą ir šildo žemę. Šį atradimą padarė JAV mokslininkai, nagrinėjantys NASA palydovų „Aqua“ ir „Terra“ padarytas nuotraukas. Tyrėjai konstatavo, kad dideli vėjo jėgainių parkai, pastatyti kai kuriuose šalies regionuose, daro poveikį žemės paviršiaus temperatūrai.

Atsibudau už tūkstančių kilometrų nuo trečiadienio ryto. Už lango lijo, aš vėl savo gimtojoje Lietuvoje. O dar vakar Maljorkoje pusryčiavau šviečiant saulei ir mojant palmėms. Bet apie viską nuo pradžių, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. „Prieš kelis mėnesius sugalvojau, kad privalau gimtadienio dieną būti užsienyje. Kadangi labai norėjosi pamatyti kažką gražaus, pasirinkau Maljorką“, – pasakoja keliauti mėgstanti Viktorija.

Nors didžiąją Namibijos dalį sudaro dykumos, šalies kraštovaizdis keliaujant keičiasi. Ši šalis vienas pagrindinių maršrutų gamtos mylėtojams, norintiems pasigrožėti įspūdingais peizažais, smėlio kopomis bei atrasti gyvūnijos ir augalijos pasaulius. Kelionių tinklalapis touropia.com siūlo susipažinti su populiariausiomis veiklomis ir lankytinomis vietomis Namibijoje.

Artimiausiu metu Saulėje gali susidaryti keturi magnetiniai poliai. Toks reiškinys gali sukelti laikiną Žemės klimato atšalimą, mano Japonijos mokslininkai. Apie tokią Japonijos nacionalinės observatorijos ir Gamtos mokslų instituto mokslininkų prognozę šiandien pranešė šios šalies spauda. Japonų mokslininkai remiasi ilgalaikių Saulės stebėjimų, kuriuos vykdo Japonijos kosminė observatorija „Hinode“, duomenimis, sakoma pranešime.

Grenlandija – didžiausia pasaulio sala ir didelis ledynas, apsuptas siaurų, kalnuotų ir uolingų pakrančių. Čia gyvena vos 57 695 žmonės, kurie pamažu išmoko prisitaikyti prie atšiauraus salos klimato. Globalinis atšilimas, kuris gali sukurti geresnes gyvenimo sąlygas Grenlandijai, pavojingas visai likusiai planetai.

Dabar po Beringo sąsiaurio vilnimis pasinėręs sausumos ruoželis, paskutiniojo ledynmečio metu jungęs Čiukčių pusiasalį su Aliaska, turėjo milžiniškos įtakos planetos klimatui, tvirtina Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje (Koloradas, JAV) mokslininkai. O gyventi tuo laikmečių Žemėje nebuvo saldu... Klimatas tada buvo ne tik gerokai vėsesnis, bet ir labai permainingas. Apledėjimas prasidėjo prieš maždaug 100 tūkst.

Mokslininkai detaliai išanalizavo duomenis apie Žemės klimatą prieš dešimtis tūkstančių metų ir rado įrodymų, kad paskutinis ledynmetis baigėsi, kai, padidėjus anglies dioksido kiekiui atmosferoje, pakilo oro temperatūra, skelbia BBC. Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda teigia, kad jų atradimai patvirtina teiginius apie pasaulinį klimato atšilimą. Mokslininkai ištyrė, koks buvo Žemės klimatas prieš maždaug 20 ar 10 tūkstančių metų. Tuo metu tirpo šiaurės pusrutulį dengę ledynai.

Šeštadienio vakarą pasaulis, siekdamas parodyti neabejingumą gamtai ir klimatui Žemėje, valandai užgesina šviesas. (Papildyta 07:21val.) Sukantis Žemės rutuliui ir vakaro sutemoms pasiekus Šiaurės ir Pietų Amerikas, simboliškai šviesas pritemdė ir šių žemynų gyventojai. Tamsesnėse gatvėse, bet su viltimi išsaugoti mūsų planetą, vieną valandą praleido JAV, Brazilijos, Aregentinos, Kolumbijos, Čilės miestų gyventojai. (Papildyta 23:31 val.

Dauguma individualių namų savininkų svajoja apie baseiną savo kieme, tačiau dėl neteisingo įsivaizdavimo, jog jį įrengti labai brangu ir problemiška, taip ir lieka neįgyvendinę šios svajonės. O be reikalo. Juk baseinas savame kieme – tai investicija ne tik į turtą, bet ir į sveikatą. „Balsas.lt savaitė“ kalbina įmonės „Fiberpool.

Aplankyti populiarų Turkijos kurortą Alaniją tikrai verta. Čia ne tik pailsėsite ir atgausite jėgas, pavargę nuo darbų rutinos, bet ir pabuvosite Lietuvos liaudies buities muziejaus tipo name, o žvalgytuvės į kurortą nuo pilies kalno paliks neišdildomų įspūdžių. Turintieji kvėpavimo sunkumų ar sergantieji astma čia itin laukiami: stalaktitų urve vokiečių kariai šias ligas išsigydė.

Ilgus amžius Doverio uolos žvelgė per Lamanšą ir buvo laikomos vienu laisvos šalies dvasios simboliu, bet jų kreidos baltumą primenanti  spalva yra rimta užuomina, kad net ir tokios uolos gali būti labai trapios, rašo tinklalapis dailymail.co.uk. Neseniai vienas fotografas užfiksavo įspūdingas akimirkas, kai nuo šių uolų atskilo milžiniškas luitas ir it purus smėlis pabiro į jūrą. Įdomu, tai, kad šios uolos nyksta itin sparčiai ir milžiniški luotai nuo kranto atskyla kasmet.

Kai prieš 4,5 mlrd. metų į Žemę atsitrenkė Marso dydžio objektas, jis išmušė tokio dydžio gabalą, iš kurio vėliau susiformavo Mėnulis. Po susidūrimo Žemė taip pat šiek tiek pasviro į šoną, tad dabar mūsų planeta aplink Saulę skrieja nuožulniai. Tai buvo du didžiausi pokyčiai. Nuo to laiko per metus Šiaurės ir Pietų pusrutulius pasiekiančių saulės spindulių kiekiai skiriasi – pirmiausiai Saulės link nukreipiamas pietinis, tuomet šiaurinis. Dėl šio ciklo Žemėje vyksta sezoniniai pokyčiai.

Klimato pokyčiai keičia Himalajų veidą, o kopti į Everesto viršukalnę tampa vis pavojingiau, įspėja žymiausi pasaulio alpinistai. Nepalietis šerpas Apa, į Everestą įkopęs 21 kartą, teigia esantis sunerimęs dėl sniego stokos ant aukščiausio pasaulio kalno. „1989 metais, kai pirmą kartą kopiau į Everestą, ten buvo daugybė sniego ir ledo, o dabar ten daugiausia plika uola. Dėl to kyla daugiau akmenų griūčių, kurios kelia pavojų alpinistams“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Kaip Lietuvos radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė, šią savaitę orai turėtų truputėlį atšilti, sulauksime sniego, gali kilti pūgos. „Artimiausiomis dienomis vis labiau šils. Pragiedrulių neturėtų būti daug. Beveik visoje šalyje dar sulauksime nedidelio sniego. Temperatūra pakils iki 4–9 laipsnių šalčio, o pajūryje bus 0–2 laipsniai šalčio“, – prognozuoja sinoptikė. Anot jos, vakariniuose rajonuose atkeliaujant šilumai, gali susiformuoti ir vienas kitas trumpalaikis rūkas.

Gyvybė Marso paviršiuje negalėtų egzistuoti, nes planetoje 600 mln. metų tęsėsi „supersausra“, teigia mokslininkai. Raudonosios planetos dirvožemio analizė parodė, kad Marso paviršius sausas buvo taip ilgai, kad bet kokia gyvybė galėtų slypėti tik giliai po žeme, rašo telegraph.co.uk. Tyrėjai padarė išvadą, kad praeityje, šiltesniuoju laikotarpiu, trukusiu iki 5 tūkst. metų, planetoje buvo vandens, tačiau tai pernelyg trumpas laiko tarpas, kad paviršiuje galėtų įsitvirtinti gyvybė.

Lietuvoje, kaip ir didžioje dalyje Europos, spustelėjus šalčiams gyventojai perspėjami imtis saugumo priemonių, juolab, kad šiemet ši gamtos stichija jau pareikalavo aukų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja gyventojus apie stichinį meteorologinį reiškinį – speigą.

Vis dar manantiems, jog Graikijos Koso saloje nėra ką veikti be gulėjimo paplūdimiuose, skubu papasakoti, jog joje stūkso kalnai ir yra galybė lankytinų objektų, istorinio paveldo, kerinčios gamtos kampelių. Bet apie viską iš eilės, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Keliauti po Koso salą labai paprasta – yra pagrindinė gatvė iš kurios pasukama visomis pageidaujamomis kryptimis ir sugrįžtama vėl į pagrindinį kelią.

Jau kurį laiką gyvename dvigubos krizės sąlygomis, rašo „The Guardian“. Viena vertus, per išsivysčiusias pasaulio valstybes praūžė finansų krizė, o po jos sekė ir ekonominis nuosmukis. Iš kitos pusės, žmonės pagaliau suprato kokį milžinišką poveikį civilizacija daro pasaulinio klimato pokyčiams. Daugelio žmonių nuomone ekonominis sunkmetis tikrai nėra tinkamas laikas kovai su ekologinėmis problemomis. Negalima pritarti tokiam požiūriui.

Dėmesio dėmesio – nuo kovo mėnesio vėl skrisime mėgautis Graikijos saulę ir Egėjo jūros gaiva į Koso salą! Jau rašiau apie lankytinus objektus Koso mieste (nepainiokite su visos salos pavadinimu, tai Koso salos didžiausias miestas), o toliau pažintį su šia šaunia Graikijos sala tęsime pasakojimu apie jos paplūdimius rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Pirma asociacija, kuri galėtų kilti kalbant apie Koso salos paplūdimius – tai vieta, skirta poilsiui su visa šeima.

Neįprastai šilti orai, vyraujantys besibaigiančiais metais Didžiojoje Britanijoje, sujaukė įprastą ritmą gamtoje – čia ir dabar, gruodžio pabaigoje, toliau noksta gervuogės, o ant lapus numetusių šakų iki šiol kabo obuoliai. Pasak gamtininkų, Jungtinę Karalystę 2011 metais „dukart buvo aplankęs pavasaris“, o štai vasaros čia, galima sakyti, nebuvo.

Kur buvus, kur nebuvus, prieš porą mėnesių nulėkus 3 dienoms į Turkiją su “Viskas įskaičiuota" už 400 litų, buvome pakviesti paviešėti ir Egipte – juk reikia išbandyti visas turizmo rūšis ir kelionių organizatorių keliones tam, kad turėčiau su kuo palyginti, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Gruodžio pradžioje pagavom puikų pasiūlymą lėkti į Egiptą, Makadi Bay kurotą, 5* viešbutį “Stella Makadi Beach„ su “Viskas įskaičiuota“ maitinimo tipu vos už 1380 litų.

Kelios valstybės sukritikavo Kanadą už pasitraukimą iš Kioto protokolo, kurio tikslas – kovoti su klimato kaita, informuoja BBC. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai šį Kanados žingsnį pavadino „bloga žinia kovoje su klimato kaita“. Kanados aplinkos ministras Peteris Kentas pirmadienį pareiškė, kad Kanada pasinaudos savo teise oficialiai pasitraukti iš Kioto sutarties.

Jungtinių Tautų (JT) Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, surengtose derybose dėl klimato kaitos pamažu artėjama prie susitarimo, skelbia BBC. Sutarta, kad rengtis priimti naujus įsipareigojimus dėl anglies dioksido išmetimo į atmosferą mažinimo bus pradėta nuo Naujųjų metų. Parengiamajame dokumente sakoma, kad naujasis susitarimas turėtų būti paruoštas iki 2015 metų. Į jį būtų įtrauktos visos pasaulio šalys. Tiesa, neaišku, koks tiksliai bus teisinis šio dokumento pobūdis.

Daugiau kaip 1500 tautiečių didžiąsias žiemos šventes sutiks šiltų kraštų kurortuose, tarp kurių populiariausia Hurgada Egipte. Jau dabar aišku, kad šia poilsio kryptimi minėtam laikotarpiui vyks beveik 600 žmonių, ir tai yra beveik 20 proc. daugiau nei pernai. Tokius skaičius pateikia tarptautinis kelionių organizatorius TEZ TOUR, iki šios dienos pardavęs daugiau kaip 80 proc. visų planuotų kelionių šventiniam periodui.

Žąsys pūkuotos, kiškiai riebūs, kalendoriuje gruodis, o žiemos nėra. Rytais greičiau kvepia nesibaigiančiu vėlyvu rudeniu. Ką kaltinti, kad žiema dar neatėjo ir, kalbama, net neketina ateiti? Tai klausimas Hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėjai mokslų daktarei Audronei Galvonaitei.

Islandijos mokslininkai perspėjo, kad greitai gali išsiveržti vienas iš didžiausių pasaulio ugnikalnių, ir tai gali paveikti pasaulio klimatą, rašo „telegraph.co.uk“. Didžiulio Katla ugnikalnio stebėjimo prietaisai užfiksavo neįprastai didelį aktyvumą. Ekspertai perspėja, kad Islandijoje gali greitai įvykti didžiausias ugnikalnio išsiveržimas per 100 metų. Prietaisai užfiksavo labai padažnėjusius žemės virpesius Katlos ugnikalnyje ir aplink jį.

Aukštai Peru Andų kalnuose, kur labai šalta, sausa ir augmenijos yra labai mažai, išgyvenimas priklauso nuo vieno gyvūno – alpakos. Tačiau pastaraisiais metais auginti alpakas tampa vis sunkiau, praneša CNN. Kalnai aplink Likapos miestelį, esantį maždaug 4,2 tūkst. metrų aukštyje virš jūros lygio, anksčiau buvo padengti ledu, o dabar – visiškai pliki. 30-metis alpakų piemuo Salomonas Parco, gyvenantis Likapoje, teigia, jog tai, kad nėra ledo, reiškia, kad nebus vandens.

Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra pranešė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje 2010 m. padidėjo iki rekordinio lygio, skelbia BBC. Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) teigia, kad didžiausią įtaką klimato kaitai darančių anglies dioksido dujų koncentracija 2010 m. pasiekė 389 molekules milijone oro molekulių. Anglies dioksido dujų nuo 2009 m. iki 2010 m. padaugėjo 2,3 molekulių milijone oro dalelių.

Kanados gyventojas Normanas Armandas Martellis buvo priverstas keletą valandų praleisti Meadow ežere, kai jo kanoja beplaukiojant įšalo.Kaip pasakoja gelbėtojai, kurie padėjo 56 metų vyriškiui parsigauti į krantą, kanadiečio kanoja įšalo trečiadienį ryte, kai pradėjo sklaidytis rūkas ir šalti. Vyriškis, supratęs kas nutiko, bandė iki kranto nusigauti savarankiškai – palikti kanoją ir iki kranto nueiti įšalusiu ledu, rašo cbc.ca.

Geoinžinieriai siekia „išlaikyti“ žiemos šaltį milžiniškame ledo luite, kuris turėtų šaldyti ir drėkinti Ulan Batoro miestą vasaros laikotarpiu.Mongolija šį mėnesį ruošiasi atlikti vieną didžiausių eksperimentų su ledu tam, kad galėtų kovoti su neigiamais globalinio atšilimo padariniais, rašo guardian.co.uk. Ulan Batoro vyriausybės remiami geoinžinieriai siekia „išlaikyti“ žiemos šaltį milžiniškame ledo luite, kuris vasaros metu lėtai tirpdamas padėtų vėsinti ir drėkinti miestą.

Aukščiausio lygio klubas, komandos draugai - Europos žvaigždės, puikus klimatas - dalykai, kuriais Madrido „Real“ naujokas Martynas Pocius nuo šio sezono gali džiaugtis kasdien. Dar jaukiau lietuvis Ispanijoje gali jaustis ir todėl, jog nejaučia didelio kalbos barjero. Pasirodo, jog M.Pocius neblogai kalba ispaniškai. „Real“ internetinės svetainės paklaustas, kaip bendrauja su ekipos draugais, žaidėjas atsakė: „Esu labai laimingas, kad suprantu ispaniškai tai, kas susiję su krepšiniu.

Nors lapkričio pradžioje medžiai ir krūmai jau būdavo numetę lapus, o rudeninės gėlės vos laikydavo galvas, šiuo metu netoli už Panevėžio miesto galima išvysti raudonuojančias aguonas. Nemaža dalis jų dar tik skleidžiasi. Neįprastu gamtos reiškiniu susižavi ne vienas pro šalį važiuojantis vairuotojas: paėmęs fotoaparatą, jis brenda į raudonų žiedų lauką. Žydinčių aguonų lauką Lietuvoje pamatyti nėra labai lengva, ką jau kalbėti apie lapkričio pradžią.

Romos imperija driekėsi nuo pat Britanijos šiaurės iki Egipto dykumos. Tačiau atrodo, kad nenugalimųjų romėnų „Achilo kulnu“ tapo atšiaurus britiškas klimatas, rašo „Mail Online“. Mokslininkai teigia, kad Londiniumą 1-ajame mūsų eros amžiuje įkūrę ir čia apsigyvenę romėnai kentėjo dėl tiesioginės saulės šviesos trūkumo bei varganos mitybos. Londono muziejaus darbuotojai tiria turimus 22 tūkstančius gerai išsilaikiusių įvairių istorinių laikų londoniečių skeletų.

Nustatyta, kad Šiaurės Amerikos miškai gali sugerti daugiau anglies dioksido, nei manyta anksčiau. Dvylika metų trukusio tyrimo rezultatai eksperimentams naudojamame miške šiaurės rytų Viskonsine privertė suabejoti nusistovėjusia nuomone apie tai, kaip ateityje miškai sugebės prisitaikyti prie vis didėjančio anglies dioksido lygio atmosferoje. Kai kurie pirminiai įsitikinimai apie ekosistemos atsaką yra neteisingi ir turės būti peržiūrėti.

Besikeičiantis klimatas ir mus vers prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių, o rykliai Baltijos jūroje – tik vienas iš galimų netikėtumų, „Balsas.lt“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. – Paprastai klimatologai skeptiškai vertina bandymus neįprastai šaltas žiemas Lietuvoje ar karščių bangomis stebinančias vasaras tiesiogiai sieti su klimato permainomis.

Kai už lango niūru, norisi ne ko kito, o tik klestelėti į hamaką ir mėgautis saulės spinduliais... Ne, šį kartą kviesime jus ne į Maljorką ar Lanzerotę, papasakosime apie tai, kuriuose Europos miestuose dabar vis dar šilčiau, negu Lietuvoje, o prie lankytinų objektų nebevargina turistų eilės, rašoma kelionių tinklalapyje Makalius.lt.

Tvirtai įsikibęs Žydrojo kranto uolos smalsumą kelia siurrealistiškai atrodantis Prancūzijos miestelis Ezas. Jį šios šalies gyventojai taikliai vadina Erelio lizdu. Patekti į Ezą nelengva. Net keletą kartų pasiklydę pagaliau atsiduriame kalno viršuje, o miestelis vis tiek į mus įtariai žvelgia iš viršaus. Susiraizgęs 429 metrų aukštyje Ezas nuo prabanga ir madingu gyvenimu kunkuliuojančios Nicos bei Monako Kunigaikštystės nutolęs vos 10 kilometrų.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gatesų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gates'ų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

657 kilometrų aukštyje virš Žemės skriejantis palydovas „Aquarius“ pradėjo preciziškus pasaulio jūrų ir vandenynų sūrumo matavimus. Jie padės mokslininkams geriau suprasti globalius kritulių susidarymo, vandens garavimo ir  jūrų srovių procesus. „Aquarius“ palydovą NASA raketa į numatytą orbitą iškėlė šių metų birželio 10 dieną. „Aquarius“ tyrimų programą finansavo ir joje dalyvauja ne tik JAV, bet ir Argentina, Brazilija, Kanada, Prancūzija ir Italija.

Kas būtų, jei Žemė vietoje vienos turėtų dvi saules?  Astronomai praėjusią savaitę paskelbė atradę planetą, pavadintą „Kepler-16b“, kuri skrieja aplink dvi netoli viena kitos esančias saules. Kaip atrodytų gyvenimas tokioje planetoje? Kas būtų, jei Žemė vietoje vienos turėtų dvi saules? Astrofizikas Alanas Bossas yra Carnegie mokslo instituto Vašingtone darbuotojas, vienas planetos „Kepler-16b“ atradėjų komandos narių.

Atėjus rudeniui, vis dažniau verkšlename, kad, štai, blogas oras, apsiniaukę, lyja... Tačiau, ko gero, gerai tik ten, kur nėra mūsų. Įdomu, kuris iš mūsų nuoširdžiai apsidžiaugtų, jei nuo šiol tektų gyventi ne šalyje, kurios net ir pavadinimas kai kuriais atvejais kildinamas nuo žodžio „lietus“, o, pavyzdžiui, viename iš sausiausių planetos kampelių? Ten taip sausa, kad net sunku įsivaizduoti: kai kuriuose planetos užkampiuose nė lašo lietaus nėra iškritę jau milijonus metų.

Vienas menininkas ant Arkties ledo atkūrė žymiausią Leonardo da Vinci piešinį „Vitruvijaus žmogus“, taip norėdamas atkreipti dėmesį į tirpstančius ledynus. Arkties ledo danga susitraukė beveik iki tokio paties lygio kaip 2007 metais, kai ji buvo rekordiškai maža, praneša naujienų agentūra AFP.

Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. – J. V. Gėtė. Gal dar kas prisimenate seną rusišką dainą, kurioje sakoma, kad gamtoje nėra blogo oro, bet koks oras – Dievo dovana, kurią reikia su dėkingumu priimti? Deja, ne visi su tuo sutiktų ir ne visiems, kaip mano mamai: geriausias oras – dargana. Kad mes, žmonės, esame labai priklausomi sutvėrimai, jau seniai nesistebime.