klimatas

Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos ataskaitoje patvirtinta, jog žmogus ženkliai prisideda prie klimato pokyčių. Būtent todėl jam tenka didžiausia atsakomybė kovojant su neprognozuojamus gamtos pokyčius žadančiu klimato atšilimu. Šią problemą spręsti bandoma precedentų neturinčiomis Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybose. JT bendroji klimato kaitos konvencija buvo pirmasis politinis atsakas į augantį suvokimą, kad yra ryšys tarp žmonių sukeliamos taršos ir klimato pokyčių.

Klimatas keitėsi visais laikais: ledynmečiai ir atšilimai formavo mūsų planetos veidą milijonus metų. Tačiau šiomis dienomis kalbame apie naują fenomeną – žmogaus veiklos sąlygotą klimato kaitą. 2013 metų rudenį Tarpvyriausybinės klimato kaitos taryba parengė ataskaitą, kurioje teigiama, kad žmogaus indėlis į klimato atšilimą – esminis.

Klimato kaita – viena didžiausių šių dienų grėsmių tiek gamtai, tiek pasaulio ekonomikai. Norėdami sustabdyti gamtoje vykstančius reiškinius, tuo turime rūpintis visi – pradedant kiekvienu žmogumi, baigiant verslu ir politikais. Būtent todėl, tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie mūsų šalies įsipareigojimus ir galimybes kuriant mažiau taršią ekonomiką ir švaresnį pasaulį.

 Planeta Žemė serga, ar pastebite tai? Sausros ir liūtys, audros ir taifūnai, nykstančios žuvys ir kertami miškai – tai mūsų Žemės skauduliai. Apie juos vis dažniau girdėdami vis labiau apsiprantame, pradedame žiūrėti į kaip neišvengiamus dalykus. Bet juk viskas žmogaus rankose, mes galime ir privalome tai pakeisti. Tarptautinė klimato kaitos komisija, vienijanti 195 pasaulio šalių mokslininkus paskelbė ataskaitą.

Yra keletas scenarijų, kaip klimatas mūsų šalyje gali pakisti per artimiausius 100 metų. Jei tikėtume blogiausiuoju, per šimtmetį vidutinė temperatūra Lietuvoje pakils keturiais laipsniais, žiemos dienomis termometro stulpelis nekris žemiau nulio, o vasarą dažnės karščio bangos – laikysis daugiau nei 30 laipsnių karštis. Taip teigia klimatologas Justinas Kilpys.

Mokslininkai mano, kad dabartinės klimato šiltėjimo pauzės priežastis yra Ramiajame vandenyje per pastaruosius 10 metų sustiprėję vėjai. Kai tik jie vėl ims silpnėti, temperatūra mūsų planetoje ims staigiai didėti. Australų mokslininkai mano, kad tai atsitiks jau po 5 metų. Nors šiltnamio dujų emisijos į atmosferą ir toliau didėja, globali vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje nuo 2001 metų išlieka daugmaž stabili.

2014 m. Ramiajame vandenyne laukiamas nestiprus „El Ninjo“ reiškinys, dėl kurio vyksta neįprastas ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas, prognozuoja mokslininkai. „El Ninjo“ vandenyno paviršiaus temperatūros svyravimų fazė gana pastebimai įtakoja klimatą. Apie šiemet prognozuojamą „El Ninjo“ reiškinį pranešė Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) specialistai.

Žemės gelmėse glūdintis skysto metalo branduolys generuoja magnetinį lauką – mūsų planetos imuninę sistemą, saugančią visa kas gyva nuo pragaištingos kosminės radiacijos. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 200 metų Žemės magnetosfera susilpnėjo net 15 proc. Tai reiškia, kad Žemės gyventojams derėtų susimąstyti apie dar vieną žmonijai ir apskritai visos planetos gyvybei gresiantį išbandymą. Žemės magnetinis skydas į kosminę erdvę nusidriekęs ne vieną tūkstantį kilometrų.

536 metais Saulė apsiblausė ir pasaulį purtė badas, maras ir imperijų griūtys. Nauji duomenys rodo dvigubą apokalipsę. „Saulė darėsi blausesnė dieną, o mėnuo – naktį, vandenynas kunkuliavo purslais nuo tų metų kovo 24 dienos iki kitų metų balandžio 24-osios… Ir kadangi žiema buvo tokia atšiauri, jog nuo neįprastai gausaus sniego išnyko paukščiai… tarp žmonių… tvyrojo nerimas… dėl negandų“ Zacharias iš Mytilene (Chronicle, 9.19, 10.1) Šie metai yra 536-ieji, ir Bizanti...

JAV mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės poveikis Žemės klimatui yra labai mažas. Mokslininkų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Geoscience“. Tyrimo autoriai analizavo temperatūros pokyčius tolimoje praeityje remdamiesi istoriniais šaltiniais ir metinėmis medžių kamienų rievėmis. Pavyko nustatyti, kad tūkstantį metų beveik iki pat 1800-ųjų svarbiausias klimato kaitos veiksnys šiauriniame Žemės pusrutulyje buvo ugnikalnių išsiveržimai.

2013-ųjų metų lapkričio mėnuo buvo pats šilčiausias per visą meteorologinių matavimų istoriją (nuo 1880 m.), konstatavo JAV nacionalinė Vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Amerikiečių mokslininkų paskelbta ataskaita remiasi duomenimis apie vidutinę sausumos ir vandenynų paviršiaus temperatūrą visame pasaulyje.

Rytoj startuoja lietuvių ekspedicijos „Septynios Afrikos“,per kurią keliautojai aplankys septynias skurdžiausias Juodosios Afrikos šalis. „Pasiruošiamieji darbai vyksta sklandžiai. Nuotaikos geros. Baigiame susidėlioti kelionės maršrutą, nes norime aplankyti tas vietas, kurios nėra turistų lankomos ir mėgstamos. Norime pamatyti daugiau egzotikos“, – apie būsimą kelionę į Afriką pasakojo Vilniaus universiteto dėstytojas, poliglotas, filosofijos mokslų daktaras Gediminas Degėsys.

Žmogus turi genetinę klimatinę atmintį. Todėl mūsų organizmas labiausiai pritaikytas gyventi ten, kur gimėme. Todėl po septynių dienų poilsio šiltuosiuose kraštuose neretai grįžtame labiau pavargę negu pailsėję. Tokias mintis Kelmėje vykusioje mokslinėje praktinėje sveikatos konferencijoje išsakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė. Ar sveika Maldyvuose sutikti Naujuosius metus? A. Galvonaitė pateikė paprastą pavyzdį.

2047 metais Žemės klimatas pasieks vadinamąjį negrįžtamumo tašką, kuomet su pasauliniu atšilimu susiję jo pokyčiai taps nebegrįžtami, prognozuoja JAV mokslininkai. Klimato negrįžtamumo tašku vadinamas reiškinys, kai vidutinė pačių šalčiausių metų temperatūra viršys vidutinę šilčiausių metų temperatūrą per per 145 metų meteorologinių stebėjimų istoriją (nuo 1860 iki 2005 m.), sakoma pranešime.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Stokholme Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija žada paskelbti griežčiausią iki šiol perspėjimą dėl klimato pokyčių, jų padarinių ir galimybių juos paveikti. Ši organizacija, kuriai 2007 metais buvo skirta Nobelio taikos premija, vienija tūkstančius mokslininkų ir, kaip tikimasi, penktadienį baigs svarstyti dokumentą.

Pasaulinis klimato atšilimas dėl natūralių priežasčių šiuo metu laikinai stabtelėjo, tačiau vėliau neišvengiamai tęsis, teigia D. Britanijos klimatologai. Pasak jų, dabartinė atšilimo „pauzė“ nėra netikėta, skelbia „Dailymail.co.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pasaulyje yra daugiau kaip 120 tūkst. musių rūšių. Kai kurios iš jų, anot Lietuvos entomologų draugijos prezidento Andriaus Petrašiūno, siurbia žmogaus kraują, tik skirtingai nei uodai, musės ne kanda, o tarsi kerpa odą žirklėmis, todėl žmogui skauda. Užkrečiamųjų ligų bei AIDS centre dirbanti daktarė Milda Žigutienė primena, kad musės yra pavojingos, nes platina įvairias ligas: žarnyno infekcijas, hepatitą A, dizenteriją, bakteriozę.

Kiekviena lazda turi du galus, sako sena liaudies patarlė, atsiradusi dar greičiausiai prieš prasidedant industrializacijos amžiui, tačiau jam puikiai tinkanti. Industriniai ir moksliniai pasiekimai daro mūsų gyvenimą vis patogesnį, tačiau dėl augančio energijos poreikio didėja CO2 išmetimas, kas spartina klimato atšilimą ir su juo susijusius mirtinus kataklizmus.

Visuotinis atšilimas (arba globalinis atšilimas) – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 ± 0,18 °C. Taigi, trumpai kalbant, imant blogiausią variantą, beveik vienu laipsniu.

 Klimatologė A. Galvonaitė savaitės pabaigą prognozuoja šiltą, debesuotą ir tvankią: net naktimis termometro stulpelis kai kur sieks 17 laipsnių šilumos, o sekmadienio dieną vietomis gali perkopti ir 30 laipsnių ribą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė sako, kad artimiausiomis dienomis besidomintieji debesimis galės jais grožėtis į valias: šių susidarys įvairių formų ir spalvų. Debesuotumas bus besikeičiantis.

Naujausias tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ tyrimas „Lyderystės stiliai ir organizacijos psichologinis klimatas“ („Styles and Climate“) parodė, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) įmonių vadovų visame pasaulyje savo veikloje taiko vieną lyderystės stilių, o daugiau nei pusė (55 proc.) pasaulio lyderių kuria demotyvuojantį psichologinį klimatą darbe.

Į Lietuvą atvykę garsūs užsienio investuotojai gyrė šalį ir teigė, kad ji turi daug potencialio išauginti stiprius verslus. Tik jų nuomone reikia šalyje sukurti tokią atmosferą, kad vystyti verslą čia būtų smagu. „Per pastaruosius 15 metų, mažėjant darbo sąnaudoms, atsiradus tokioms platformoms, kaip „App Store“, pasaulis tapo visiškai plokščias ir geriausia kompanija pasaulyje gali atsirasti bet kur“, – ekonomika.

Neįprastai vėlyvas ir šaltas šių metų pavasaris kelia nelinksmų minčių apie būsimą vasarą, tačiau mokslininkai yra tikri, kad mūsų planetos šiaurinėse platumose ji turėtų būti šilčiausia nuo pat 1400-ųjų – kaip ir kitos antrojo XXI a. dešimtmečio vasaros. Harvardo universiteto mokslininkai žurnale „Nature“ paskelbė savo tyrimo rezultatus, liudijančius, kad 2005, 2007, 2010 ir 2011 metų vasaros buvo pačios karščiausios šiaurinėse Žemės platumose per visus praėjusius 600 metų.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje apsilankęs klimatologas Arūnas Bukantis patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, anomalių oro reiškinių daugėja. Ypač pastebimi ekstremalūs temperatūrų pokyčiai – staigūs atšilimai ir atšalimai, kamuosiantys ir ateinančią vasarą. Būna, kad spalį pražysta kaštonai, o būna, kaip dabar, kad balandį dar vis gausiai sninga, ir naktimis temperatūra krinta iki 10 laipsnių šalčio.

LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Sniegas ir šaltis balandžio mėnesį – ne toks jau neįprastas reiškinys Lietuvos klimato zonoje. Kaip laidai „Teisė žinoti“ teigė klimatologė dr. Audronė Galvonaitė, su tuo teks susitaikyti. Ar įprastas sniegas balandžio mėnesį? Sniegas balandžio mėnesį yra buvęs ne kartą. Gal tiesiog dabar šiek tiek jau pripratome, kad žiemų jau nebebus. Visi susitapatino su klimato kaita ir įtikėjo, kad Lietuvoje visą laiką bus tarsi Afrikoje.

 Pasaulinis atšilimas per pastaruosius 30 metų nuardė 80 proc. Arkties ledynų. Nykstantys ledynai nebegali užtikrinti pakankamos šalto oro srauto galios, todėl žiemos vėsa Šiaurės platumose laikosi vis ilgiau ir ilgiau. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pasaulinis atšilimas didelėje Žemės teritorijos dalyje atėmė galimybę džiaugtis ankstyva pavasario šiluma. Tačiau klimato mokslininkams tai neatrodo keista – visos planetos ekologinės sistemos yra labai glaudžiai susijusios.

„Volvo Trucks“ pagerino kabinoje cirkuliuojančio oro kokybę, nes naujosios „Volvo FH“ serijos sunkvežimių gamyboje panaudota tekstilė ir komponentai išskiria mažiau cheminių medžiagų ir jų junginių. Gamintojo teigimu, dėl to sunkvežimio kabinoje esantis oras yra daug švaresnis nei išorėje. „Siekėme apriboti kabinos vidaus apdailos išskiriamų cheminių medžiagų kiekį bei kenksmingų dalelių patekimą į saloną per ventiliacijos sistemą.

Kad ir kur keliautumėte, visada norisi puikaus oro. Kada geriausia keliauti į Tailandą? – Idealiausias laikas kelionėms į šią egzotiškąją šalį – lapkričio – vasario mėnesiai. Šiuo laikotarpiu Tailande yra vėsusis sezonas. Vidutinė oro temperatūra siekia 25-30 laipsnius šilumos. Tai pats palankiausias metas keliauti – karštis pakeliamas, o lietus – retas reiškinys. Turistai taip pat keliauja ir karštuoju sezonu. Jis šalyje trunka nuo kovo iki gegužės mėnesio.

Šiluma, kylanti į dangų virš tokių megapolių, kaip Niujorkas, Paryžius ar Tokijas, gali šildyti žiemos orus labai dideliais atstumais, pavyzdžiui, kai kuriose Aliaskos srityse, Kanadoje ar Sibire. Tokią išvadą paskelbė Scrippso okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai. Pasak jų, toks tolimų miestų šilumos poveikis, nors ir labai nedidelis, vis dėlto yra realus ir prisideda prie vidutinės temperatūros žiemos metu padidėjimo. Tačiau šiluminė didžiųjų miestų įtaka gali veikti ir priešingai.

 Klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, turi įtakos mūsų kasdienei veiklai ir savijautai. Didėjantis klimato sąlygų nepastovumas neleidžia pro pirštus žvelgti į mus supančią aplinką ir joje vykstančius pasikeitimus. Akivaizdu, jog geriausia, ką galime padaryti – tai nuolat domėtis esama situacija ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus.

Klimato mokslininkai teigia radę įrodymų, paremiančių prognozes, jog ateityje lis mažiau, nors praeityje šiltesni Žemės periodai atnešdavo daugiau, o ne mažiau kritulių. Žurnale „Nature“ skelbiamame tyrime mokslininkai teigia aptikę įrodymų, kad pasaulinis klimato šiltėjimas, kurio priežastis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, daro kitokį poveikį kritulių kiekiui nei šiltėjimas, kurį sukelia saulės radiacija.

  Mokslininkai mano, kad didžiausių pasaulio miestų skleidžiama šiluma keičia pasaulio orus ir tikriausiai dėl to kai kuriose Šiaurės Amerikos ir Azijos vietose žiemos tapo šiltesnės, pranešė „Los Angeles Times“. Vadinamoji šiluminė tarša, kuri atsiranda dėl žmonių veiklos dideliuose miestuose, daro įtaką atmosferos sraujymėms ir kitiems atmosferos reiškiniams, todėl kai kuriuose regionuose oras pastebimai atšyla, o kitur atšąla.

Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) ataskaitos „Pasaulio rizikos 2013” tema – atsparumas. Joje pateikiamas naujas „nacionalinio atsparumo matmuo“, kuris nusprendžia, kurios šalys geriausiai gali kovoti su katastrofa. Tačiau jokia šalis nesugebėtų atsigauti po kai kurių rizikų, įtrauktų į tyrimą. „BusinessInsider“ išrinko 13 keisčiausių WEF sugalvotų tragiškų scenarijų.

Besikeičiantis klimatas kenkia trapiai oro, dirvožemio ir kitų faktorių pusiausvyrai, todėl Prancūzijos vyndariai jaučia ne tik augančią konkurenciją iš kitų valstybių, bet ir sulaukia mažesnio rūgštingumo, tačiau saldesnių vynuogių derliaus, rašo cnbc.com. „Prieš 25-40 metų Tasmanijoje buvo pernelyg vėsu auginti vynuoges. Tačiau šiandien klimatas šiame regione tam kur kas labiau tinkamas“, - sako Pietų Oregono universiteto klimato tyrėjas Gregory Jonesas.

Klimato kaitos skeptikai išsyk paskelbė, kad jame nurodoma, jog didžioji globalaus atšilimo dalis priklauso nuo saulės spinduliavimo kaitos, o ne nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Iš tiesų ataskaitoje nieko panašaus nesakoma. Tačiau ji rodo, kad mūsų supratimas apie klimatą kinta. Ir jei vienos ateities grėsmės, atrodo, mąžta, kitų keliamas pavojus didėja.

Nauji tyrimai įspėja: senka laikas, likęs imtis konkrečių veiksmų ir išvengti tragiškų klimato šilimo padarinių, praneša „WorldBank.org“. Pasak specialistų, bendra pasaulio temperatūra per ateinančius 100 metų gali pakilti maždaug keturiais laipsniais, o tą mes pajusime didžiulėmis karščio bangomis bei smarkiai menkesniu žemės ūkio derliumi. Išnyks daugybė unikalių ekosistemų ir žymiai kils jūrų lygis.

Dau­ge­lis sa­ko, kad va­sa­ros šie­met ne­bu­vo. Gal bent bo­bų va­sa­ra nu­džiu­gins? Me­teo­ro­lo­gai nu­liū­di­na – bo­bų va­sa­ros grei­čiau­siai ne­bus. At­ši­li­mo ne­nu­si­ma­to Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Me­teo­ro­lo­gi­nių pro­gno­zių sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Izol­da Mar­ci­no­nie­nė sa­ko, kad bo­bų va­sa­ros tik­riau­siai ne­bus. Taip liau­dy­je va­di­na­mas ke­lių die­nų ar sa­vai­tės at­ši­li­mas rug­sė­jo pa­bai­go­je.

Gale'o kraterį Marse tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ darbuojasi neįprastai šiltomis oro sąlygomis, nors pavasaris šiame planetos regione dar neprasidėjo. „Curiosity“ įrengta meteorologinė stotelė REMS (Remote Environment Monitoring Station) popietėmis registruoja maždaug +6 laipsnius pagal Celsijaus skalę. Nuo to laiko, kai REMS stotelė buvo įjungta, daugiau nei pusės Marso dienų oro temperatūra buvo aukštesnė nei 0 laipsnių, pranešė „Space.

Škotijos mokslininkai siūlo naują būdą, kaip kovoti su pasauliniu klimato atšilimu – nuo asteroido į kosmosą pakelti milžinišką dulkių debesį, kuris tarsi skėtis nuo Saulės saugotų Žemę. Pasaulis šyla, o klimatas keičiasi. Nors daugelis tvirtina, kad norint užkirsti tam kelią, reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kai kas siūlo apsvarstyti, ar nevertėtų imtis didelio masto inžinerinių projektų (geoinžinerijos), leisiančių manipuliuoti planetos klimatu, rašo LiveScience.com.

Vynuogynų derlingumas smarkiai mažėja kai kuriose Europos šalyse - pagrindinėse vyno gamintojose, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija, Italija, Graikija. „Kai kuriuose regionuose derlingumas sumažėjo daugiau nei 40 proc.“, - teigia vienas iš Portugalijos vyndarių Deividas Beverstokas (David Beverstock). Dar blogesnė situacija Burgundijoje: čia kruša sunaikino beveik 80 proc. vynuogynų. Luaroje tik dabar pradėta rinkti derlių, bet vyndariai jau dabar teigia, kad jis bus daug mažesnis.

Ši vasara negailėjo ekstremalių išbandymų gamtos stichijomis: tai viename, tai kitame Lietuvos rajone skraidė stogai, lūžo medžiai ar tvino gatvės. Vis dėlto meteorologai teigia, kad tai nebuvo kokie išskirtiniai metai. Kaip suskaičiavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, per vasarą užfiksuota 14 stichinių meteorologinių reiškinių.

Mėlyna ar oranžine spalva spindintis kiemas, danguje ryškiai šviečiančios trys saulės, virš galvos skraidantys iki tol nematyti objektai – išvydę tokius reiškinius  turbūt ne vienas pagalvotume, kad laikas kreiptis į psichiatrus arba artėja pasaulio pabaiga. Tačiau visa tai paaiškinti gali  klimatologė Audronė Galvonaitė.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Kas sukelia alergijas, plaučių ar net smegenų ligas, reguliuoja klimatą? Už tai labai dažnai atsakingos Žemės atmosferoje kybančios įvairaus dydžio bei sudėties dalelės, vadinamos aerozoliais. Kadangi pastaruoju metu vis daugiau tokių nanodalelių atsiranda dėl žmogaus veiklos, labai svarbu įvertinti jų poveikį mūsų sveikatai ir planetos klimatui.

Iki šiol nėra tiksliai aišku, kas lemia gimdymo pradžios laiką, tačiau kalbama, kad tam įtakos turi oras. Ar iš tiesų nukritus slėgiui vaikučiai į šį pasaulį skuba labiau? Mokslininkų nuomonės išsiskiria, skelbia nbcnews.com. Jei barometrinio slėgio kritimas gali paskatinti gimdymą arba „nubėgti vandenis“, tuomet JAV pietryčiuose, kur siaučia tropinė audra „Izaokas“, turėtume pastebėti pagausėjusį gimstamumą. „Taip, tarp mokslininkų yra tokia nuomonė.

Gamtosaugininkai sunerimę, šią vasarą ledas virš Arkties vandenyno traukiasi neregėtais tempais. Tačiau kol žalieji rengia protestus, siekdami atkreipti dėmesį Arkties regiono faunai ir florai iškilusius pavojus , jūrininkai trina rankas ir skaičiuoja būsimus pelnus. Šiaurės ašigalis pretenduoja tapti komercinės laivybos greitkeliu, rašo „France24“. Kinija tapo paskutiniąja valstybe, kuri nutarė prisijungti prie Šiaurės koridoriaus eksploatavimo.

Antradienį Pietų Afrikos Respublikoje iš dangaus pabirusios snaigės privertė uždaryti keletą pasienio perėjų su Lesotu, o kai kurias šalies dalis padengė balta paklode. Šalies gyventojai išskubėjo į gatves pasigrožėti šiuo reiškiniu. „Tai nuostabu, linksmų šv. Kalėdų“, – teigė Rogeris Gibbsas, važiuodamas Johanesburgo priemiesčio gatvėmis, kur medžius buvo papuošęs baltas šerkšnas – pirmą kartą per penkerius metus.

Sakoma, kad ne kiekviena keturis ratus turinti transporto priemonė yra automobilis. Vertinti vienaip ar kitaip kriterijų ir būdų yra gausybė, tačiau šį kartą apsiribokime nuomone, pagal kurią automobiliais laikoma tik ta ratuota technika, kuri buvo pagaminta iki devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Būtent tokio nusistatymo laikosi nuotraukose užfiksuoto ryškiai raudono 1976 m. „Triumph TR6“ kabrioleto savininkas Ričardas Rupkus.

Praėję dvylika mėnesių Jungtinėse Valstijose buvo vidutiniškai šilčiausi nuo orų stebėjimo pradžios prieš daugiau kaip 110 metų. Tai pirmadienį Vašingtone paskelbė JAV orų ir okeanografijos tarnyba. Nuo 2011 metų liepos iki šių metų birželio vidutinė temperatūra šalyje buvo 13,3 laipsnio - 1,78 laipsnio aukštesnė už normą. Kiekvienoje iš 50 valstijų, išskyrus Vašingtoną, buvo šilčiau nei paprastai.