klimatas

 Klimatologė A. Galvonaitė savaitės pabaigą prognozuoja šiltą, debesuotą ir tvankią: net naktimis termometro stulpelis kai kur sieks 17 laipsnių šilumos, o sekmadienio dieną vietomis gali perkopti ir 30 laipsnių ribą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė sako, kad artimiausiomis dienomis besidomintieji debesimis galės jais grožėtis į valias: šių susidarys įvairių formų ir spalvų. Debesuotumas bus besikeičiantis.

Naujausias tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ tyrimas „Lyderystės stiliai ir organizacijos psichologinis klimatas“ („Styles and Climate“) parodė, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) įmonių vadovų visame pasaulyje savo veikloje taiko vieną lyderystės stilių, o daugiau nei pusė (55 proc.) pasaulio lyderių kuria demotyvuojantį psichologinį klimatą darbe.

Į Lietuvą atvykę garsūs užsienio investuotojai gyrė šalį ir teigė, kad ji turi daug potencialio išauginti stiprius verslus. Tik jų nuomone reikia šalyje sukurti tokią atmosferą, kad vystyti verslą čia būtų smagu. „Per pastaruosius 15 metų, mažėjant darbo sąnaudoms, atsiradus tokioms platformoms, kaip „App Store“, pasaulis tapo visiškai plokščias ir geriausia kompanija pasaulyje gali atsirasti bet kur“, – ekonomika.

Neįprastai vėlyvas ir šaltas šių metų pavasaris kelia nelinksmų minčių apie būsimą vasarą, tačiau mokslininkai yra tikri, kad mūsų planetos šiaurinėse platumose ji turėtų būti šilčiausia nuo pat 1400-ųjų – kaip ir kitos antrojo XXI a. dešimtmečio vasaros. Harvardo universiteto mokslininkai žurnale „Nature“ paskelbė savo tyrimo rezultatus, liudijančius, kad 2005, 2007, 2010 ir 2011 metų vasaros buvo pačios karščiausios šiaurinėse Žemės platumose per visus praėjusius 600 metų.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje apsilankęs klimatologas Arūnas Bukantis patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, anomalių oro reiškinių daugėja. Ypač pastebimi ekstremalūs temperatūrų pokyčiai – staigūs atšilimai ir atšalimai, kamuosiantys ir ateinančią vasarą. Būna, kad spalį pražysta kaštonai, o būna, kaip dabar, kad balandį dar vis gausiai sninga, ir naktimis temperatūra krinta iki 10 laipsnių šalčio.

LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Sniegas ir šaltis balandžio mėnesį – ne toks jau neįprastas reiškinys Lietuvos klimato zonoje. Kaip laidai „Teisė žinoti“ teigė klimatologė dr. Audronė Galvonaitė, su tuo teks susitaikyti. Ar įprastas sniegas balandžio mėnesį? Sniegas balandžio mėnesį yra buvęs ne kartą. Gal tiesiog dabar šiek tiek jau pripratome, kad žiemų jau nebebus. Visi susitapatino su klimato kaita ir įtikėjo, kad Lietuvoje visą laiką bus tarsi Afrikoje.

 Pasaulinis atšilimas per pastaruosius 30 metų nuardė 80 proc. Arkties ledynų. Nykstantys ledynai nebegali užtikrinti pakankamos šalto oro srauto galios, todėl žiemos vėsa Šiaurės platumose laikosi vis ilgiau ir ilgiau. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pasaulinis atšilimas didelėje Žemės teritorijos dalyje atėmė galimybę džiaugtis ankstyva pavasario šiluma. Tačiau klimato mokslininkams tai neatrodo keista – visos planetos ekologinės sistemos yra labai glaudžiai susijusios.

„Volvo Trucks“ pagerino kabinoje cirkuliuojančio oro kokybę, nes naujosios „Volvo FH“ serijos sunkvežimių gamyboje panaudota tekstilė ir komponentai išskiria mažiau cheminių medžiagų ir jų junginių. Gamintojo teigimu, dėl to sunkvežimio kabinoje esantis oras yra daug švaresnis nei išorėje. „Siekėme apriboti kabinos vidaus apdailos išskiriamų cheminių medžiagų kiekį bei kenksmingų dalelių patekimą į saloną per ventiliacijos sistemą.

Kad ir kur keliautumėte, visada norisi puikaus oro. Kada geriausia keliauti į Tailandą? – Idealiausias laikas kelionėms į šią egzotiškąją šalį – lapkričio – vasario mėnesiai. Šiuo laikotarpiu Tailande yra vėsusis sezonas. Vidutinė oro temperatūra siekia 25-30 laipsnius šilumos. Tai pats palankiausias metas keliauti – karštis pakeliamas, o lietus – retas reiškinys. Turistai taip pat keliauja ir karštuoju sezonu. Jis šalyje trunka nuo kovo iki gegužės mėnesio.

Šiluma, kylanti į dangų virš tokių megapolių, kaip Niujorkas, Paryžius ar Tokijas, gali šildyti žiemos orus labai dideliais atstumais, pavyzdžiui, kai kuriose Aliaskos srityse, Kanadoje ar Sibire. Tokią išvadą paskelbė Scrippso okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai. Pasak jų, toks tolimų miestų šilumos poveikis, nors ir labai nedidelis, vis dėlto yra realus ir prisideda prie vidutinės temperatūros žiemos metu padidėjimo. Tačiau šiluminė didžiųjų miestų įtaka gali veikti ir priešingai.

 Klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, turi įtakos mūsų kasdienei veiklai ir savijautai. Didėjantis klimato sąlygų nepastovumas neleidžia pro pirštus žvelgti į mus supančią aplinką ir joje vykstančius pasikeitimus. Akivaizdu, jog geriausia, ką galime padaryti – tai nuolat domėtis esama situacija ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus.

Klimato mokslininkai teigia radę įrodymų, paremiančių prognozes, jog ateityje lis mažiau, nors praeityje šiltesni Žemės periodai atnešdavo daugiau, o ne mažiau kritulių. Žurnale „Nature“ skelbiamame tyrime mokslininkai teigia aptikę įrodymų, kad pasaulinis klimato šiltėjimas, kurio priežastis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, daro kitokį poveikį kritulių kiekiui nei šiltėjimas, kurį sukelia saulės radiacija.

  Mokslininkai mano, kad didžiausių pasaulio miestų skleidžiama šiluma keičia pasaulio orus ir tikriausiai dėl to kai kuriose Šiaurės Amerikos ir Azijos vietose žiemos tapo šiltesnės, pranešė „Los Angeles Times“. Vadinamoji šiluminė tarša, kuri atsiranda dėl žmonių veiklos dideliuose miestuose, daro įtaką atmosferos sraujymėms ir kitiems atmosferos reiškiniams, todėl kai kuriuose regionuose oras pastebimai atšyla, o kitur atšąla.

Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) ataskaitos „Pasaulio rizikos 2013” tema – atsparumas. Joje pateikiamas naujas „nacionalinio atsparumo matmuo“, kuris nusprendžia, kurios šalys geriausiai gali kovoti su katastrofa. Tačiau jokia šalis nesugebėtų atsigauti po kai kurių rizikų, įtrauktų į tyrimą. „BusinessInsider“ išrinko 13 keisčiausių WEF sugalvotų tragiškų scenarijų.

Besikeičiantis klimatas kenkia trapiai oro, dirvožemio ir kitų faktorių pusiausvyrai, todėl Prancūzijos vyndariai jaučia ne tik augančią konkurenciją iš kitų valstybių, bet ir sulaukia mažesnio rūgštingumo, tačiau saldesnių vynuogių derliaus, rašo cnbc.com. „Prieš 25-40 metų Tasmanijoje buvo pernelyg vėsu auginti vynuoges. Tačiau šiandien klimatas šiame regione tam kur kas labiau tinkamas“, - sako Pietų Oregono universiteto klimato tyrėjas Gregory Jonesas.

Klimato kaitos skeptikai išsyk paskelbė, kad jame nurodoma, jog didžioji globalaus atšilimo dalis priklauso nuo saulės spinduliavimo kaitos, o ne nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Iš tiesų ataskaitoje nieko panašaus nesakoma. Tačiau ji rodo, kad mūsų supratimas apie klimatą kinta. Ir jei vienos ateities grėsmės, atrodo, mąžta, kitų keliamas pavojus didėja.

Nauji tyrimai įspėja: senka laikas, likęs imtis konkrečių veiksmų ir išvengti tragiškų klimato šilimo padarinių, praneša „WorldBank.org“. Pasak specialistų, bendra pasaulio temperatūra per ateinančius 100 metų gali pakilti maždaug keturiais laipsniais, o tą mes pajusime didžiulėmis karščio bangomis bei smarkiai menkesniu žemės ūkio derliumi. Išnyks daugybė unikalių ekosistemų ir žymiai kils jūrų lygis.

Dau­ge­lis sa­ko, kad va­sa­ros šie­met ne­bu­vo. Gal bent bo­bų va­sa­ra nu­džiu­gins? Me­teo­ro­lo­gai nu­liū­di­na – bo­bų va­sa­ros grei­čiau­siai ne­bus. At­ši­li­mo ne­nu­si­ma­to Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Me­teo­ro­lo­gi­nių pro­gno­zių sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Izol­da Mar­ci­no­nie­nė sa­ko, kad bo­bų va­sa­ros tik­riau­siai ne­bus. Taip liau­dy­je va­di­na­mas ke­lių die­nų ar sa­vai­tės at­ši­li­mas rug­sė­jo pa­bai­go­je.

Gale'o kraterį Marse tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ darbuojasi neįprastai šiltomis oro sąlygomis, nors pavasaris šiame planetos regione dar neprasidėjo. „Curiosity“ įrengta meteorologinė stotelė REMS (Remote Environment Monitoring Station) popietėmis registruoja maždaug +6 laipsnius pagal Celsijaus skalę. Nuo to laiko, kai REMS stotelė buvo įjungta, daugiau nei pusės Marso dienų oro temperatūra buvo aukštesnė nei 0 laipsnių, pranešė „Space.

Škotijos mokslininkai siūlo naują būdą, kaip kovoti su pasauliniu klimato atšilimu – nuo asteroido į kosmosą pakelti milžinišką dulkių debesį, kuris tarsi skėtis nuo Saulės saugotų Žemę. Pasaulis šyla, o klimatas keičiasi. Nors daugelis tvirtina, kad norint užkirsti tam kelią, reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kai kas siūlo apsvarstyti, ar nevertėtų imtis didelio masto inžinerinių projektų (geoinžinerijos), leisiančių manipuliuoti planetos klimatu, rašo LiveScience.com.

Vynuogynų derlingumas smarkiai mažėja kai kuriose Europos šalyse - pagrindinėse vyno gamintojose, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija, Italija, Graikija. „Kai kuriuose regionuose derlingumas sumažėjo daugiau nei 40 proc.“, - teigia vienas iš Portugalijos vyndarių Deividas Beverstokas (David Beverstock). Dar blogesnė situacija Burgundijoje: čia kruša sunaikino beveik 80 proc. vynuogynų. Luaroje tik dabar pradėta rinkti derlių, bet vyndariai jau dabar teigia, kad jis bus daug mažesnis.

Ši vasara negailėjo ekstremalių išbandymų gamtos stichijomis: tai viename, tai kitame Lietuvos rajone skraidė stogai, lūžo medžiai ar tvino gatvės. Vis dėlto meteorologai teigia, kad tai nebuvo kokie išskirtiniai metai. Kaip suskaičiavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, per vasarą užfiksuota 14 stichinių meteorologinių reiškinių.

Mėlyna ar oranžine spalva spindintis kiemas, danguje ryškiai šviečiančios trys saulės, virš galvos skraidantys iki tol nematyti objektai – išvydę tokius reiškinius  turbūt ne vienas pagalvotume, kad laikas kreiptis į psichiatrus arba artėja pasaulio pabaiga. Tačiau visa tai paaiškinti gali  klimatologė Audronė Galvonaitė.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Kas sukelia alergijas, plaučių ar net smegenų ligas, reguliuoja klimatą? Už tai labai dažnai atsakingos Žemės atmosferoje kybančios įvairaus dydžio bei sudėties dalelės, vadinamos aerozoliais. Kadangi pastaruoju metu vis daugiau tokių nanodalelių atsiranda dėl žmogaus veiklos, labai svarbu įvertinti jų poveikį mūsų sveikatai ir planetos klimatui.

Iki šiol nėra tiksliai aišku, kas lemia gimdymo pradžios laiką, tačiau kalbama, kad tam įtakos turi oras. Ar iš tiesų nukritus slėgiui vaikučiai į šį pasaulį skuba labiau? Mokslininkų nuomonės išsiskiria, skelbia nbcnews.com. Jei barometrinio slėgio kritimas gali paskatinti gimdymą arba „nubėgti vandenis“, tuomet JAV pietryčiuose, kur siaučia tropinė audra „Izaokas“, turėtume pastebėti pagausėjusį gimstamumą. „Taip, tarp mokslininkų yra tokia nuomonė.

Gamtosaugininkai sunerimę, šią vasarą ledas virš Arkties vandenyno traukiasi neregėtais tempais. Tačiau kol žalieji rengia protestus, siekdami atkreipti dėmesį Arkties regiono faunai ir florai iškilusius pavojus , jūrininkai trina rankas ir skaičiuoja būsimus pelnus. Šiaurės ašigalis pretenduoja tapti komercinės laivybos greitkeliu, rašo „France24“. Kinija tapo paskutiniąja valstybe, kuri nutarė prisijungti prie Šiaurės koridoriaus eksploatavimo.

Antradienį Pietų Afrikos Respublikoje iš dangaus pabirusios snaigės privertė uždaryti keletą pasienio perėjų su Lesotu, o kai kurias šalies dalis padengė balta paklode. Šalies gyventojai išskubėjo į gatves pasigrožėti šiuo reiškiniu. „Tai nuostabu, linksmų šv. Kalėdų“, – teigė Rogeris Gibbsas, važiuodamas Johanesburgo priemiesčio gatvėmis, kur medžius buvo papuošęs baltas šerkšnas – pirmą kartą per penkerius metus.

Sakoma, kad ne kiekviena keturis ratus turinti transporto priemonė yra automobilis. Vertinti vienaip ar kitaip kriterijų ir būdų yra gausybė, tačiau šį kartą apsiribokime nuomone, pagal kurią automobiliais laikoma tik ta ratuota technika, kuri buvo pagaminta iki devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Būtent tokio nusistatymo laikosi nuotraukose užfiksuoto ryškiai raudono 1976 m. „Triumph TR6“ kabrioleto savininkas Ričardas Rupkus.

Praėję dvylika mėnesių Jungtinėse Valstijose buvo vidutiniškai šilčiausi nuo orų stebėjimo pradžios prieš daugiau kaip 110 metų. Tai pirmadienį Vašingtone paskelbė JAV orų ir okeanografijos tarnyba. Nuo 2011 metų liepos iki šių metų birželio vidutinė temperatūra šalyje buvo 13,3 laipsnio - 1,78 laipsnio aukštesnė už normą. Kiekvienoje iš 50 valstijų, išskyrus Vašingtoną, buvo šilčiau nei paprastai.

Praėjusią savaitę į Rio de Žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo Rio+20 Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business Insider“ pažvelgė, kaip Žemė pasikeitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais. Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų (turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvigubai.

Antarktida – ledu padengtas žemynas, bet nežymi jo dalis yra sausa kaip dykuma. McMurdo sausuosiuose slėniuose per metus iškrenta tik 10 mm kritulių (sniego pavidalu). Slėniuose neauga jokie augalai ir šios vietos laikomos vienos sausiausių pasaulyje.

Druskų persotinta Negyvoji jūra – viena keistesnių pasaulio vietų. Ši jūra skalauja Vakarų Kranto, Jordanijos ir Izraelio krantus. Tai net nėra jūra, o didelis ežeras, nes neturi tiesioginio ryšio su pasauliniu vandenynu. Negyvosios jūros paviršius ir krantai yra 423 metrai žemiau jūros lygio. Ši vietovė yra pats žemiausias Žemės sausumos paviršiaus taškas. Negyvosios Jūros gylis – 377 metrai. Tai giliausias druskų persotintas ežeras pasaulyje. Šis ežeras yra sūresnis už jūros vandenį.

JAV Geofizinės skysčių dinamikos laboratorijos prie Nacionalinės okeanų ir atmosferos administracijos mokslininkai sukūrė įspūdingą grafinę vizualizaciją, kuri iliustruoja, kaip pulsuoja mūsų Žemė, t.y., kaip metų bėgyje kinta planetos vandenynų temperatūra.

Pasaulinį klimato atšilimą galima būtų galima stabdyti gigantiškais kosminiais veidrodžiais, informuoja „Newscientist.com“. Tiesa, kaina už tokią priemonę – taip pat gigantiška: sausros abiejuose Amerikos žemynuose ir Eurazijos šiaurėje. Ankstesnių tyrimų metu buvo įsitikinta, jog geoinžinerija negali į ankstesnius lygmenis grąžinti ir planetos atmosferos temperatūrą, ir kritulių kiekį.

Tarptautinės mokslininkų grupės tvirtinimu, jei žmonija vieningai nesiims ryžtingų priemonių, Žemei gresia katastrofa. Žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje tyrėjai perspėja, kad pasaulis žengia pražūtinga kryptimi, kurią žymi neregėto masto netikėti pokyčiai, rašo livescience.com. „Labai tikėtina, kad jau šio amžiaus pabaigoje Žemė atrodys visiškai kitaip“, – teigė mokslininkas Anthony Barnosky.

Mokslininkai atrado netikėtą vėjo jėgainių keliamą efektą: pasirodo, naktį jos sulaiko šilumą ir šildo žemę. Šį atradimą padarė JAV mokslininkai, nagrinėjantys NASA palydovų „Aqua“ ir „Terra“ padarytas nuotraukas. Tyrėjai konstatavo, kad dideli vėjo jėgainių parkai, pastatyti kai kuriuose šalies regionuose, daro poveikį žemės paviršiaus temperatūrai.

Atsibudau už tūkstančių kilometrų nuo trečiadienio ryto. Už lango lijo, aš vėl savo gimtojoje Lietuvoje. O dar vakar Maljorkoje pusryčiavau šviečiant saulei ir mojant palmėms. Bet apie viską nuo pradžių, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. „Prieš kelis mėnesius sugalvojau, kad privalau gimtadienio dieną būti užsienyje. Kadangi labai norėjosi pamatyti kažką gražaus, pasirinkau Maljorką“, – pasakoja keliauti mėgstanti Viktorija.

Nors didžiąją Namibijos dalį sudaro dykumos, šalies kraštovaizdis keliaujant keičiasi. Ši šalis vienas pagrindinių maršrutų gamtos mylėtojams, norintiems pasigrožėti įspūdingais peizažais, smėlio kopomis bei atrasti gyvūnijos ir augalijos pasaulius. Kelionių tinklalapis touropia.com siūlo susipažinti su populiariausiomis veiklomis ir lankytinomis vietomis Namibijoje.

Artimiausiu metu Saulėje gali susidaryti keturi magnetiniai poliai. Toks reiškinys gali sukelti laikiną Žemės klimato atšalimą, mano Japonijos mokslininkai. Apie tokią Japonijos nacionalinės observatorijos ir Gamtos mokslų instituto mokslininkų prognozę šiandien pranešė šios šalies spauda. Japonų mokslininkai remiasi ilgalaikių Saulės stebėjimų, kuriuos vykdo Japonijos kosminė observatorija „Hinode“, duomenimis, sakoma pranešime.

Grenlandija – didžiausia pasaulio sala ir didelis ledynas, apsuptas siaurų, kalnuotų ir uolingų pakrančių. Čia gyvena vos 57 695 žmonės, kurie pamažu išmoko prisitaikyti prie atšiauraus salos klimato. Globalinis atšilimas, kuris gali sukurti geresnes gyvenimo sąlygas Grenlandijai, pavojingas visai likusiai planetai.

Dabar po Beringo sąsiaurio vilnimis pasinėręs sausumos ruoželis, paskutiniojo ledynmečio metu jungęs Čiukčių pusiasalį su Aliaska, turėjo milžiniškos įtakos planetos klimatui, tvirtina Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje (Koloradas, JAV) mokslininkai. O gyventi tuo laikmečių Žemėje nebuvo saldu... Klimatas tada buvo ne tik gerokai vėsesnis, bet ir labai permainingas. Apledėjimas prasidėjo prieš maždaug 100 tūkst.

Mokslininkai detaliai išanalizavo duomenis apie Žemės klimatą prieš dešimtis tūkstančių metų ir rado įrodymų, kad paskutinis ledynmetis baigėsi, kai, padidėjus anglies dioksido kiekiui atmosferoje, pakilo oro temperatūra, skelbia BBC. Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda teigia, kad jų atradimai patvirtina teiginius apie pasaulinį klimato atšilimą. Mokslininkai ištyrė, koks buvo Žemės klimatas prieš maždaug 20 ar 10 tūkstančių metų. Tuo metu tirpo šiaurės pusrutulį dengę ledynai.

Šeštadienio vakarą pasaulis, siekdamas parodyti neabejingumą gamtai ir klimatui Žemėje, valandai užgesina šviesas. (Papildyta 07:21val.) Sukantis Žemės rutuliui ir vakaro sutemoms pasiekus Šiaurės ir Pietų Amerikas, simboliškai šviesas pritemdė ir šių žemynų gyventojai. Tamsesnėse gatvėse, bet su viltimi išsaugoti mūsų planetą, vieną valandą praleido JAV, Brazilijos, Aregentinos, Kolumbijos, Čilės miestų gyventojai. (Papildyta 23:31 val.

Dauguma individualių namų savininkų svajoja apie baseiną savo kieme, tačiau dėl neteisingo įsivaizdavimo, jog jį įrengti labai brangu ir problemiška, taip ir lieka neįgyvendinę šios svajonės. O be reikalo. Juk baseinas savame kieme – tai investicija ne tik į turtą, bet ir į sveikatą. „Balsas.lt savaitė“ kalbina įmonės „Fiberpool.

Aplankyti populiarų Turkijos kurortą Alaniją tikrai verta. Čia ne tik pailsėsite ir atgausite jėgas, pavargę nuo darbų rutinos, bet ir pabuvosite Lietuvos liaudies buities muziejaus tipo name, o žvalgytuvės į kurortą nuo pilies kalno paliks neišdildomų įspūdžių. Turintieji kvėpavimo sunkumų ar sergantieji astma čia itin laukiami: stalaktitų urve vokiečių kariai šias ligas išsigydė.

Ilgus amžius Doverio uolos žvelgė per Lamanšą ir buvo laikomos vienu laisvos šalies dvasios simboliu, bet jų kreidos baltumą primenanti  spalva yra rimta užuomina, kad net ir tokios uolos gali būti labai trapios, rašo tinklalapis dailymail.co.uk. Neseniai vienas fotografas užfiksavo įspūdingas akimirkas, kai nuo šių uolų atskilo milžiniškas luitas ir it purus smėlis pabiro į jūrą. Įdomu, tai, kad šios uolos nyksta itin sparčiai ir milžiniški luotai nuo kranto atskyla kasmet.

Kai prieš 4,5 mlrd. metų į Žemę atsitrenkė Marso dydžio objektas, jis išmušė tokio dydžio gabalą, iš kurio vėliau susiformavo Mėnulis. Po susidūrimo Žemė taip pat šiek tiek pasviro į šoną, tad dabar mūsų planeta aplink Saulę skrieja nuožulniai. Tai buvo du didžiausi pokyčiai. Nuo to laiko per metus Šiaurės ir Pietų pusrutulius pasiekiančių saulės spindulių kiekiai skiriasi – pirmiausiai Saulės link nukreipiamas pietinis, tuomet šiaurinis. Dėl šio ciklo Žemėje vyksta sezoniniai pokyčiai.

Klimato pokyčiai keičia Himalajų veidą, o kopti į Everesto viršukalnę tampa vis pavojingiau, įspėja žymiausi pasaulio alpinistai. Nepalietis šerpas Apa, į Everestą įkopęs 21 kartą, teigia esantis sunerimęs dėl sniego stokos ant aukščiausio pasaulio kalno. „1989 metais, kai pirmą kartą kopiau į Everestą, ten buvo daugybė sniego ir ledo, o dabar ten daugiausia plika uola. Dėl to kyla daugiau akmenų griūčių, kurios kelia pavojų alpinistams“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.