klimatas

 Informacija apie orus ir klimatą, o taip pat apie jo pasikeitimus labai įsitvirtino mūsų kasdieniame gyvenime – nuo kasdienių metereologinių prognozių iki sezoninių klimatinių pranašavimų. Taip kartais lengva pamiršti tuos stebėjimų, tyrimų, skaičiavimų ir analizės mastus, kurie sudaro metereologinės ir klimatinės informacinės produkcijos pagrindą. Šiandien įprasta orų prognozė penkioms dienoms į priekį yra tokia pat tiksli, kaip prognozė dviem dienoms į priekį prieš 25 metus.

Su klimato kaitos pasekmėmis taikstosi ne tik žmonija – šios anomalijos paveikia ir visus kitus gyvius, tame tarpe – augaliją bei gyvūniją. Vieniems iš jų šiltėjantis klimatas sukuria tinkamą terpę apsigyventi ten, kur iki tol jiems būtų buvę per šalta, kitiems – reiškia pražūtį, tačiau visi šie pokyčiai gamtoje puikiai atspindi klimato kaitos reiškinio egzistavimą. Kenkėjų rojus Šiltėjantys orai Lietuvoje palankią terpę sukuria žmonių ne itin mėgstamam voragyviui – erkėms.

Mėgstate filmus, kuriuose automobiliai miesto gatvėmis lekia daugiau nei dviejų šimtų kilometrų per valandą greičiu, o po to apsiverčia ore, nusileidžia tiesiai ant ratų ir nestabdomai nudumia toliau? Gerai. O jei pasakytume, kad yra šis tas greitesnio, tačiau lygiai taip pat įsiutusio ir pavojingo? Beje, šiame scenarijuje jums numatytas svarbus bei lemtingas vaidmuo.

Birželio 5-ą dieną yra minima Pasaulinė aplinkos diena, ir šią dieną tradiciniame verslo įmonių konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje“ bus apdovanotos keturios Lietuvos uždarosios akcinės bendrovės, šiemet pelniusios laurus konkurse. Nugalėjusioms bendrovėms įsteigtos nominacijos už geriausią aplinkos apsaugos vadybos sistemą, už palankiausią aplinkai produktą, palankiausią aplinkai gamybą  ir už tarptautinį bendradarbiavimą.

Degalinės vairuotojus vilioja įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis. Jose užkalbinti vairuotojai atvirai prisipažįsta: negalvoja nei apie aplinkos taršą, nei apie klimato kaitą. Svarbiausia – degalų kaina. Lietuvoje pardavinėjami degalai atitinka Europos Sąjungos standartus, benzinas su švinu nebegaminamas, tačiau į Lietuvą jis patenka kontrabandos būdu, taip pat aplinką teršia ir tranzitinis transportas.

Europos Sąjungos (ES) reikalavimai aplinkosaugos bei taršos klausimais – aukšti. Nėra abejonių, kad pasitelktos gana drastiškos priemonės kovoje su klimato kaita duoda vaisių – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys bei Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius sutartinai tarp pirmaujančių šioje kovoje išskiria ES šalis, kurios lenkia ne vieną pasaulio gigantę.

Klimato kaita galiausiai įgavo aiškų pavidalą – jos pasekmės nepaneigiamai jaučiamos ne tik žmogui, bet ir visai ekosistemai. Klimato kaitos procesą sustabdyti bando tiek mokslininkai, organizacijos, valstybinės institucijos, tiek miestai, įmonės, tačiau kaip šį reiškinį gali paveikti pavienis žmogus? Kokios jo galimybės tiesiogiai savo veiksmais užkirsti kelią šių dienų baubui? Klimato kaita gyvena buityje Žmogus klimato kaitos likimą dažniausiai sprendžia įprasčiausiais kasdieniais pasirinkim...

Dvidešimt pirmam amžiui pasibeldus į duris atėjo laikotarpis, kai įmonės bei verslai tarp savo prioritetų iškėlė kovą su klimato kaita. Įvestų aplinkosaugos normų vis labiau laikomasi ne tik dėl valstybinių institucijų kontrolės – būti aplinkai „draugiška“ įmone dabar ne tik prievolė, bet ir gero įvaizdžio, nusakančio verslo prisiimamą atsakomybę, ženklas.

Klimato kaitos padariniai vis labiau matomi, o jei neįžvelgiami plika akimi, tai tikrai jaučiami. Vieni linkę juokauti, kad šylantis klimatas Lietuvos gyventojams išeis tik į naudą – niūrius žvilgsnius pakeis šypsenos, o naktimis slapčia iš kaimynų kiemo galėsi nugvelbti ne obuolį, bet, pavyzdžiui, sultingą apelsiną. Žinoma, didelė fantazija turi daugiau pliusų negu minusų, tačiau bent šį kartą ji ir lieka tik gražiu pasvajojimu.

Klimato tarša – tai problema, kuri yra aktuali visame pasaulyje, ir nuolat yra ieškoma būdų, kaip galima būtų su tuo kovoti. Viena iš galimybių – tai tradicinio kuro keitimas ekologišku, kuris kur kas labiau tausotų aplinką. Planuojama, kad po penkerių metų Europos Sąjungos (ES) šalyse alternatyvus kuras sudarys penktadalį viso sunaudojamo kuro, ir tai ženkliai prisidės prie gamtos išsaugojimo.

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, Lietuva išlieka tarp daugiausiai atliekų į sąvartynus išvežančių ES šalių. Atliekos mūsų šalyje vis dar yra opi ne tik sveikos gyvenamosios aplinkos problema, bet ir ekonominių nuostolių bei klimato kaitos priežastis. Kaip sumažinti išmetamas atliekas ir paversti jas energetiniais ištekliais? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr.

Nėra tikslių duomenų, koks yra žmonijos indėlis į stebimą Žemės temperatūros augimą ir kokią grandininę reakciją jis gali iššaukti. Taip pat nežinomas tikslus santykis tarp šiltnamio dujų koncentracijos augimo atmosferoje ir temperatūros didėjimo. Ir tai drąsina skeptikus: kai kurie mokslininkai mano, kad klimato kaitos problema yra sureikšminama, išpučiama taip, kaip ir duomenys apie Žemės vidutinės temperatūros augimą.

Greičiausiai klimato kaitos terminas yra girdėtas bene kiekvienam Lietuvos gyventojui, o apie jos sukeliamas pasekmes ir galimas grėsmes sužinoti taip pat nėra sudėtinga.

Neseniai pasirodžiusioje klimato kaitos poveikio vertinimo Baltijos jūros baseinui ataskaitoje (BACC II) aptariami klimato pokyčiai šiame regione, kuriame reziduoja apie 90 milijonų gyventojų. Ataskaita parengta 141 mokslininko, kurie pasidalijo atliktais tyrimais. Vienas svarbiausių aspektų, atsispindintis ataskaitoje – Baltijos jūros regionas šiltėja ir šis procesas tęsis toliau.

Politikai ir mokslininkai šiandien vieningai pripažįsta, kad klimato kaita yra viena iš didžiausių aplinkos, o taip pat – socialinių ir ekonominių – problemų pasaulyje.

Televizorius, radijas ir naujienų portalai pro visus galus skalambija apie klimato kaitą ir globalinį atšilimą, o Jūsų kieme balandžio menėsį iškrito sniegas… Skaitote apie kylančias temperatūras, bet per naujienas matote reportažą apie pūgas saulėtoje Kalifornijoje. Pastoviai girdite apie kylančius jūros lygius, apie palmes augsiančias Lietuvoje, apie sausras ir masines mirtys dėl vandens stygiaus, tačiau Užkalnis rašo, kad tai sąmokslas ir blėniai.

Dėl vis dažniau Žemę aplankančių ekstremalių oro stichijų ir kitų iššauktų pokyčių kaltinama klimato kaita neliks nuošaly ir šį kartą. Tūkstančiai mokslininkų, vykdydami įvairiausius tyrimus visame pasaulyje, kasdien bando patvirtinti vieną ar kitą hipotezę dėl klimato kaitos daromos žalos planetai. Ir atrodo visai ne be reikalo. Mokslininkams pavyko atskleisti dar vieną globalinio atšilimo „nusikaltimą“ Žemėje.

Klimato kaitos, klimato šiltėjimo tema pastaruoju metu aktyviai diskutuojama viešojoje erdvėje. Reikia pastebėti, kad nuomonės gana prieštaringos. Yra teigiančių, kad klimatas sparčiai šiltėja ir tai yra didžiulė grėsmė visai žmonijai. Tačiau atsiranda ir skeptikų, nesutinkančių su šia nuomone.

Prasidėjus naujiems metams jau tapo įprasta apžvelgti praėjusių metų įsimintiniausius įvykius. Beveik visos temos yra tinkamos tokioms apžvalgoms: nuo politikos iki žymių žmonių vestuvių. Tačiau viena tema, kurią dažnai pamirštame – klimato kaita. Šįkart pateikiame svarbiausių 2014 metų klimato kaitos įvykių suvestinę.

Klimato pokyčiai ir viso pasaulio oro temperatūros kilimas nėra ateities gąsdinančios prognozės, šie procesai, pasak mokslininkų, vyksta jau dabar. Tai šių dienų įvykiai, kurie aiškiai rodo, kad mūsų planetoje kintanti temperatūra daro įtaką kitiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, daugėja potvynių, plečiasi dykumos, vis dažniau susiduriama su miško gaisrais. „Vienas iš klimato kaitos požymių pastebimas visame pasaulyje ir Lietuvoje – jūros lygio kilimas.

Pasaulio mokslininkai teigia, kad jau šį šimtmetį dėl visą planetą apimančios klimato kaitos drastiškai sumažės daugybės augalų ir gyvūnų arealai. Pokyčiai vyksta visur, ir nors Lietuvoje plika akimi jų dar nepastebime, mūsų kraštas – ne išimtis. Lietuvoje drastiškų pokyčių dar nematyti ,,Išėję į lauką ar sodą augalų pokyčių kol kas gal ir nepastebėsite, bet jų vegetacijos periodas pailgėjo.

Žinių radijas Klimato kaita liečia ir Lietuvą, o vienas iš šio reiškinio padarinių kai kuriuos net ir labai džiugina – tai ilgesnės vasaros, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilnius universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis. „Nesame izoliuoti, išskirtiniai. Pastabesni žmonės jau tą seniai pamatę, o kitiems klimato kaita net kelia malonių pojūčių. Sakykim, vienas iš akivaizdžių reiškinių – ilgesnis vasaros sezonas.

  Staigūs klimato pasikeitimai mokslininkus paskatino dar garsiau kalbėti apie mus ištiksiančią katastrofą. News.com pristato 27 nutoraukas, kurios įrodo kaip sparčiai keičiasi mūsų Žemė ir kad kiekvienas turime padaryti išvadas. Didžiausi pasaulio vandens rezervuarai džiūsta. Midaus ežeras, Nevada   Pauelo ežeras, Juta   Džiūsta Kalifornijos vandens rezervuaras.   Dauguma augalų sparčiai nyksta dėl per mažo vandens kiekio.

 Paskutinės savaitės dienos bus gaivesnės ir leis šiek tiek atsipūsti nuo alinančio karščio. Taip LRT radijui teigė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Ketvirtadienis bus neramus. Antroje dienos pusėje trumpi lietūs palaistys daugelio šalies vietovių laukus. Vietomis liūtys bus smarkios, griaudės perkūnija, sulauksime škvalo ir krušos. Temperatūra dieną vietomis pakils iki 33 laipsnių. Penktadienio naktį trumpai palis vietomis, o dieną lis beveik visur. Galima tikėtis krušos, škvalo.

Jau kuris laikas Lietuva leipsta nuo mūsų kraštui nebūdingo karščio. Spiginanti saulė vargina dieną, o tropinės naktys, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, neleidžia užmigti. Senka vandens telkiniai, o miškininkai trimituoja apie ypatingai išsausėjusius miškus ir gaisrų pavojų. Šitokią gamtos situaciją galima vadinti ekstremalia. Tokios gamtos anomalijos kaip karščiai, sausros, didelės liūtys, škvalai ir uraganai yra klimato kaitos padariniai.

Lietuvą užplūdusi neįprastai ilga karščių banga suteikė puikią progą prisiminti pasaulinio atšilimo keliamas problemas. Nors klimatologai primygtinai siūlo nepainioti besikeičiančių orų sąlygų su ilgalaikiais klimato kaitos procesais, daugelis mūsų gyvename tik šios dienos rūpesčiais, pamiršdami pasidairyti į platų su klimato kaita susijusių reiškinių horizontą.

Kai kalbama apie klimato kaitą, dažniausiai minimi nieko gero nežadantys pokyčiai. Mokslininkai mums vis primena, kad jei leisime temperatūrai ir toliau augti, ateityje susidursime su rimtomis gamtos išdaigomis. Pagrindinės grėsmės – ekstremalūs gamtos reiškiniai, kurių padažnėjimas ir suintensyvėjimas stebimas jau šiandien. Tai suvokdami įvairių šalių inžinieriai ieško technologinių sprendimų kaip pagerinti įvarius daiktus ir objektus, prie kurių esame pratę, kad jie neterštų aplinkos.

Mokslininkai dažnai kalbėdami apie klimato kaitos grėsmes mini ekstremalių gamtos reiškinių padažnėjimą. Žadama, jog kai kurias pasaulio vietas dėl didelio iškrentančių kritulių kiekio siaubs potvyniai ir audros, pasauliui taip pat gresia ir alinančios sausros. Tačiau neretai užsimenama ne tik apie orų permainas, bet ir grėsmę įvairioms gyvūnų ir augalų rūšims.

2014 m. gegužės mėnuo buvo pats šilčiausias nuo 1880 metų, skelbia JAV mokslininkai, apibendrinę naujus vidutinės planetos temperatūros pokyčių duomenis. Pasak mokslininkų, tokios šiltos gegužės pasaulyje nebuvo nuo 1880-ųjų. Vidutinė praėjusio mėnesio temperatūra pasaulyje buvo 15,54 laipsnių pagal Celsijų, arba 0,74 laipsnio daugiau už vidutinį XX amžiaus rodiklį. Ankstesnis tokio pobūdžio temperatūrinis rekordas buvo užfiksuotas 2010m. gegužę.

Mokslininkai nustatė, kad per pastarąjį šimtmetį Žemės klimatas atšilo 0,6– 0,9 laipsniais. Anot jų, nuo XX-ojo amžiaus vidurio mūsų planetos temperatūros augimą didžiąja dalimi lemia tai, kad atmosferoje padidėjo dujų, sulaikančių šilumą Žemės paviršiuje ir troposferoje, koncentracija. O pagrindiniais „kaltininkais“ jie įvardija anglies dioksidą, metaną, fluorintas arba f-dujas bei kitas ozono sluoksnį ardančias medžiagas.

Kai mes kalbame apie klimato taršos grėsmę, dažniausiai įsivaizduojame gamyklų ir transporto taršą, o ne pietus ant mūsų stalo. Tačiau tiesa yra tokia, kad augantis maisto poreikis kelia vis daugiau grėsmės mūsų planetai. Pasaulio laukiantys iššūkiai, su kuriais susidurs dabartinė karta Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką globaliam atšilimui, išskiriantis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, negu visos mašinos, sunkvežimiai, traukiniai ir lėktuvai kartu sudėjus.

Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Didelę dalį šių dujų į aplinką išmeta sunkvežimiai, transportuojantys prekes po visą pasaulį. Augant vartojimui – didėja pervežamų prekių kiekiai, o tuo pačiu ir CO2. Klimato kaita – viena svarbiausių ES sričių, bendri aplinkos apsaugos standartai galioja visoms šalims narėms.

Klimato kaita neatsiranda iš niekur. Mokslininkai sutinka, jog prie besikeičiančio klimato daugiausia prisidėjo žmonija ir jos vykdomos veiklos. Atrodytų nieko labai pavojingo nedarome, o dabar esame kaltinami. Tačiau ar susimąstome kiek energijos suvartoja didieji miestai ir kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) patenka į atmosferą dėl to.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Miškininkystė Lietuvoje nemodernėja, o prisitaikymo prie klimato kaitos programos, jei ir yra kur nors „ant popieriaus“, praktiškai netaikomos, sako gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pasakoja, kad yra patvirtinta daug programų, kuriose numatyta, kaip mišką padaryti atsparų klimato kaitai.

Mokslininkai jau kuris laikas kalba apie klimato kaitą ir tai, kaip ji paveiks ne tik žmones, bet ir visą gamtą. Reikia pripažinti, jog mums prie klimato kaitos prisitaikyti bus lengviau, kad ir ką ji atneštų, nors prognozės tikrai nežada lengvo gyvenimo. Tačiau pastaruoju metu kalbama apie gyvūnų prisitaikymą prie kintančio klimato ir svarstoma, ar vis dėlto jiems pavyks išgyventi tai, ką yra paruošusi klimato kaita.

Klimato kaita vis labiau veržiasi į mūsų gyvenimus ir žada juos pakeisti. Daugeliu atveju pasikeitęs klimatas sukels nepatogumų, nes pasaulyje daugės ekstremalių gamtos reiškinių, kurie kels problemų visai ekosistemai ir jos išlikimui. Mokslininkai, suprasdami grėsmę, ieško įvairių būdų kaip švelninti klimato kaitą ir gyventi prisitaikant prie jos.

Klimato kaita ir jos sukeltos gamtos anomalijos – vienas iš svarbiausių iššūkių žmonijai. Tačiau jis gali tapti politinių bei ekonominių interesų ginklu galingųjų rankose. Vida Tavorienė Mokslininkai kol kas nesutaria, kokios yra esminės vykstančių gamtos pokyčių priežastys. Vieni tvirtina, kad klimato kaitą sukėlė žmonių veikla. Kiti daro prielaidą, kad tam daugiausia įtakos turi Saulės aktyvumas.

Mokslininkai kalbėdami apie klimato kaitą neapsiriboja vienu scenarijumi, nes viskas priklauso nuo to, kaip greitai ir kokių veiksmų imsimės, kad sušvelnintume jau dabar matomus klimato kaitos padarinius. Dažniausiai aptariami du scenarijai: pirmasis – jei nieko nekeisime, antrasis – jei imsimės pradėsime veikti jau šiandien.

Žinių radijas Gyvename pakankamai dėkingoje klimato zonoje, nes neturime tokio pavojaus dėl invazinių augalų rūšių, kurios kitoms pasaulio valstybėms sukelia tiek problemų. Taip teigia Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila. „Viena vertus, turime pakankamai drėgmės, kas labai skatina mūsų augalijos gyvybingumą. Kita vertus, mūsų klimatas yra gana šaltas.

Klimato kaita yra visuotinė problema, svarbiausius sprendimus dėl jos mažinimo priima politikai, valstybės institucijos. Bet nuo klimato šiltėjimo kenčiame visi. Dėl šiltėjančios atmosferos tirpstantys ledynai, kylantis vandenynų lygis, dažnėjantys siaubingi taifūnai, audros, visa naikinančios sausros ir didelės liūtys, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys – su tokiais reiškiniais vis dažniau susiduria žmonija. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime daug padaryti, kad sumažintume klimato kaitą.

Artėjanti vasara Europoje gali tapti viena karščiausių per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, prognozuoja Vokietijos ir D. Britanijos mokslininkai. Neįprastas karščių bangas ir stichines sausras jie sieja su prognozuojamu stipresniu nei vidutiniškai „El Nino“ reiškiniu Ramiajame vandenyne, kurio susidarymo tikimybė šiuo metu vertinama 65 proc.

Londono mokslininkų tyrimai parodė dar vieną neigiamą globalios klimato kaitos rezultatą. Specialistai nustatė, kad dėl temperatūros pakilimo plinta kenkėjai, naikinantys žemės ūkio kultūras. Jie palaipsniui persikrausto iš tropikų į vidutinių platumų klimato sritis, kur anksčiau niekada nebuvo sutinkami.

Dėl šylančio klimato besikeičianti aplinka verčia augalus ir gyvūnus elgtis neįprastai. Egzotiškos rūšys iš šiltųjų kraštų keliasi gyventi į vietas, kuriose iki šiol niekada nebuvo pastebėtos, o poliarinių zonų gyventojams tenka vis sunkiau grumtis už savo būvį.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Net jei išsipildytų gerojo scenarijaus prognozės ir vidutinė pasaulio temperatūra iki 2050 m. pakiltų mažiau nei dviem laipsniais, skaičiuojama, kad pasaulio valstybėms, siekiant prisitaikyti prie pokyčių, kasmet reikės apie 100 mlrd. dolerių. Tačiau į šią sumą neįskaičiuojami tokie galimi katastrofiški įvykiai, kaip taifūnai ar potvyniai, pridarantys galybę nuostolių.

Per tūkstantį metų vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 proc. Meteorologė dr. Audronė Galvonaitė teigia, kad tai – labai daug. „Įsivaizduokite: jūsų vidutinė temperatūra yra 37 °C. Jei pastoviai ją matuodami pastebėsite, jog ji pakilo iki 37,5 °C, trečią dieną eisite pas gydytoją ir klausite, kas jums yra. Tas pats – ir su gamta.

Vandenynų ir jūrų vandens lygis kyla jau nuo XIX amžiaus vidurio ir atrodytų tai nėra pats baisiausias dalykas. Tačiau pastebima, jog šis procesas įgauna vis didesnį pagreitį. Prognozuojama, jog dėl šiltėjančio klimato vandens lygis dar labiau kils bei kels grėsmę ir pakrančių ekosistemoms, ir ten gyvenantiems žmonėms. Sparčiau tirpsta Grenlandijos ledas Pagrindinės vandens lygio kilimo priežastys seniai žinomos.

Gyvūnų migracija įprastas reiškinys, tačiau dabar jai gana stipriai įtaką daro klimato kaita. Gyvūnai migruoja, nes jų gyvenamoji zona atšyla ir jie ieško patogesnės vietos, taip išsikeldami į šaltesnes ar kalnuotas vietoves. Paukščiai, viena iš gyvūnų rūšių, kurios migracija į šiltus kraštus, vyksta natūraliai. Tačiau dėl klimato kaitos ir jie susiduria su problemomis.

Nuosavas automobilis yra neįkainojamas turtas, nes jis sutaupo mūsų laiką, kai reikia iš taško A nuvykti į tašką B. Tačiau taip išnaudodami visus jo privalumus mes nesusimąstome apie tai, kokią žalą darome gamtai. Juk automobilių skaičius vis auga, oro užterštumas didėja, o klimato kaita darosi vis akivaizdesnė. Laikas keisti savo vairavimo įpročius Mes visi galime rinktis kokiu būdu vykti į darbą.

Tai neįprasta šiluma, tai stingdančiu šalčiu stebinusi žiema baigiasi – jau rytoj kalendoriuje atversime pirmosios pavasario dienos puslapį. Vasario mėnuo buvo net keliais laipsniais Celsijaus šiltesnis nei vidutinė daugiametė temperatūra. Pasak klimatologės Audronės Galvonaitės, tai lėmė iš pietinių Atlanto vandenyno rajonų atkeliavusios oro masės: „Visus temperatūros pokyčius lemia bendroji atmosferos cirkuliacija: kur formuojasi, iš kur atkeliauja oro masės ir kaip jos pasiekia Lietuvą.