kęstutis budrys

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys atkreipia dėmesį, kad sprendimas Lietuvai įsigyti vikšrines kovos mašinas pareikalaus papildomų finansinių išteklių. Jis atkreipia dėmesį, kad papildomai kainuos ne tik šių kovos mašinų priežiūra, tačiau ir reikiamos infrastruktūros parengimas. „(Reikia – ELTA) numatyti resursus tam, nes vikšrinė pėstininkų kovos mašina kainuoja daugiau negu ratinė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neatmeta, kad klausimas dėl kontrabandą iš Baltarusijos gabenančių meteorologinių oro balionų keliamos grėsmės galėtų būti aptartas ir Valstybės gynimo tarybos (VGT) formate. Tačiau, pažymi jis, VGT darbotvarkėje ši tema atsirastų tuo atveju, jeigu atsakingos institucijos indikuotų, kad šiuo metu taikomų priemonių neužtenka ir reikia papildomų politinių sprendimų.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu nežinoma, ar Rusija bandė pasinaudoti 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenančiu audros apgadintu laivu „Ruby“ siekdama kelti pavojų Europos saugumui. Be to, anot jo, net jei laivas nebūtų pakrautas Rusijoje, salietros krovinys keltų saugumo klausimų tiek Lietuvai, tiek kaimynėms šalims.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva šį rudenį turėtų pasirašyti sutartis dėl tankų „Leopard“ įsigijimo. Kitu atveju, anot jo, tikslas iki 2030 m. turėti tankų kuopą ir veikiančią kariuomenės diviziją nebus įgyvendinamas. „Taip, jos turėtų būti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys, klausiamas, ar sutartys dėl tankų įsigijimo turėtų būti pasirašytos šį rudenį.

Siekiant didinti gynybos finansavimą siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas turėtų būti įvestas brangesniam turtui, tačiau ne pagrindiniam būstui, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Didesnis turtas, kurį žmonės draudžiasi, galėtų ir turėtų būti apmokestinamas, galėtų būti vienas iš (gynybos finansavimo – BNS) šaltinių“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tikina, kad sutartų terminų nesilaikymas statant Vokietijos brigadai skirtą infrastruktūrą prilygtų tėvynės išdavystei. „Mes suprantame kiek mums egzistenciškai yra svarbu, kad Vokietijos pajėgos čia būtų. O jeigu mums egzistenciškai svarbu, tai neįgyvendinti šio sumanymo, viso plano statant infrastruktūrą, jau dabar žinant, kokie yra terminai – man tai prilygtų tėvynės išdavystei“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Prezidentūra teigia, kad nereikėtų ieškoti kaltų, kodėl sekmadienio pavakarę Lietuvą užklupus galingai audrai nesuveikė Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS). Kaip teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, dabar svarbiausia pasidaryti išvadas ir žvelgiant į ateitį kompleksiškai rūpintis kritinės infrastruktūros veikla tiek vykstant karui, tiek stichinei nelaimei.

Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą turi  pasiekti 2027 metų pabaigoje, prezidentas Gitanas Nausėda nematė jokio plano B dėl jos dislokavimo, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Prezidentas nematė jokio plano B ir nežino apie planą B. Planas, kurį žino prezidentas, yra pasirašytas memorandumas ir datos, kurios jame numatytos“, – antradienį Žinių radijui sakė jis.

Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkų pajėgoms trūkstant plotų treniruotis, su savivaldybėmis bus kalbama apie tolesnę poligonų plėtrą, tai gali reikšti ir gyventojų iškėlimą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Kai kurie Rusijos kariuomenėje tarnaujantys ar Kremliaus režimui pavaldžiose ir Vakarų sankcionuotose įmonėse dirbantys rusai gauna Lietuvos pilietybę. Jie naudojasi mūsų įstatymuose numatyta galimybe gauti lietuvišką pasą, jeigu jų giminaičiai kadaise buvo ištremti į Sibirą. Gaudami Lietuvos pilietybę, jie išlaiko ir rusišką pasą, o klausimas, kuriai valstybei jie lojalūs, ar nekelia grėsmės Lietuvai – lieka neatsakytas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako besitikintis, kad NATO oro gynybos pajėgų rotacija Lietuvoje ir regione ilgainiui taps nuoseklesnė ir nereikalaus didelių politinių pastangų. NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė, kad būtų kuriami du nauji nedideli poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose. „Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų (...) poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – trečiadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su verslo iniciatyvos „4 procentai“ atstovais. Susitikimo metu šalies vadovas ir verslininkai diskutavo apie galimybes artimiausi metu skolintis bei didinti mokesčius gynybai, sako prezidento vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. „Buvo kalbų ir apie galimybes artimiausiems poreikiams skolintis. Tai, kad mes ją pražiopsojome ir nepasinaudojome kelerius metus iš eilės, yra problema.

Rusijos pasieniečiams pašalinus estų demarkacinius plūdurus Narvos upėje, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog tai – provokatyvus Kremliaus elgesys. „Estijos pasidalintas vertinimas man nekelia abejonių, kad tai yra provokatyvus elgesys – be jokio paaiškinimo ne tau priklausantį daiktą tiesiog paimti, pašalinti. Kai eina kalba apie valstybės sieną, taip yra tiesiog nesielgiama“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neatskleidžia, ar Daukanto aikštėje dirbs ir ateinančius penkerius metus. Visgi, jis tikina padėsiatis šalies vadovui pasiruošti liepos mėnesį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vašingtone. „Ką darau šiandien ir tikrai darysiu artimiausiu metu – padėsiu prezidentui tinkamai pasiruošti Vašingtono viršūnių susitikimui liepos mėnesį.

Lietuvoje sumušamas Rusijos opozicionierius, bandoma padegti prekybos centrą IKEA, Estijoje trikdomas GPS ryšys. Trečiadienį pagrasinta vienašališkai pakeisti jūros sieną su Lietuva ir kitomis valstybėmis. Apie tai, kokia grėsmė kyla Lietuvai dėl Rusijos provokacijų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ atsakė Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione. „Apie tai reikia kalbėtis jau vien dėl to, kad šiuo metu tai yra didelė tema Europoje ir įvairiose sostinėse.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pristačius civilinės saugos programą, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys tikina pasigendantis nuoseklios Vyriausybės lyderystės šioje srityje. Taip pat, anot jo, nors pažanga plečiant priedangų tinklą yra, tačiau ji galėtų būti spartesnė. „Klausimas turbūt (...) lyderystės, tik žiūrint, kur mes norim tos lyderystės ieškoti.

Seimui nusprendus metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad priimtu įstatymu suplakami migracijos ir Lietuvos užsienio politikos klausimai, kuriuos būtina atskirti.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva būtų pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti į šalį mobilizuojamo amžiaus vyrus, jeigu Kyjivas matytų tam poreikį. Visgi, anot jo, siekiant užtikrinti tokių politinių sprendimų efektyvumą, būtų naudinga galvoti apie regioninio lygmens sprendimus. „Ta apimtimi ir tuo būdu, kaip Ukrainai atrodys reikalinga, mes, žinoma, su jais kalbėsime ir padėsime įgyvendinti.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys mano, kad teroro išpuolis Maskvoje nėra kažkuo netikėtas, nes, pasak jo, teroristinės organizacijos Rusijoje yra įsišaknijusios. Jis svarsto, kad radikalizacijos Rusijos visuomenėje ateityje tik daugės. „Tai yra (Rusijos – ELTA) realybė. Terorizmas ir tos organizacijos yra ten įsišaknijusios. Kas pasikeitė – kad pasikeitė dėmesys joms. Lygiai taip pat pasikeitė ir tarnybų pajėgumai Rusijoje, kurie gali būti skiriami kovai su terorizmu.

Pramonės pritraukimu į šalį rūpinantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o Krašto apsaugos ministerijai ribojant bendravimą su verslu, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad reikės pokyčių krašto apsaugos sistemos bendravimo su verslu kultūroje.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad nuogąstavimai dėl karių instruktorių siuntimo į Ukrainą nėra be pagrindo. Visgi, jis pabrėžia, kad Lietuva bei NATO neturi jokio intereso įsivelti į karinį konfliktą su Rusija, todėl diskusijos tarp Europos lyderių vyksta ne apie dalyvavimą tiesioginiuose kovos veiksmuose, bet apie paramą Kyjivui.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais. Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys nekomentuoja prezidento sprendimo ignoruoti klausimus, kuriuos pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tirianti Seimo komisija. Patarėjas įsitikinęs, kad Prezidentūros teisininkai įsivertino, ar tokiu sprendimu nebuvo pažeista Konstitucija. „Aš esu įsitikinęs, kad teisininkų vertinimas buvo atitinkamas prieš teikiant komisijai tokį atsakymą“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė K. Budrys.

Dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2026-ųjų pabaigos, nusprendė pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT). „Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus, iki 2026 metų pabaigos, 2027 metų.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šalies vadovas priims sprendimą dėl kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno sulaukęs atsakingų tarnybų vertinimo. Anot patarėjo, tikimasi šiuos formalumus sutvarkyti dar šią savaitę. „Prezidentas kreipsis į tarnybas – kaip kad numato įstatymas – tam, kad gautų iš jų informaciją pagal Korupcijos prevencijos įstatymą.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad į krašto apsaugos ministrus vietoj atsistatydinančio Arvydo Anušausko siūlomas parlamentaras Laurynas Kasčiūnas turi privalumų, kadangi yra susipažinęs su krašto apsaugos sistemos aktualijomis. Pasak patarėjo, tai užtikrintų darbų tęstinumą siekiant stiprinti sistemą, priimant reikiamus sprendimus Seime.

Prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad šiuo metu reikalinga diskusija dėl valstybės institucijų ir gynybos pramonės santykių didelių ginkluotės pirkimų kontekste, kadangi nėra aiškiai nustatytos bendradarbiavimo ribos. Anot jo, anksčiau institucijos bandė užtikrinti kuo mažesnį ryšį su gynybos pramonės bendrovėmis, bet šiuo metu kyla poreikis joms kuo artimiau bendrauti su kariuomene.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos susitikime su atsistatydinančiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku šis įvardijo korupcines rizikas galbūt keliančių asmenų „tam tikrus vardus ir pavardes“. Pasak K. Budrio, šiuos klausimus prezidentas ketina aptarti su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu Linu Pernavu ir generaline prokurore Nida Grunskiene dar prieš susitikimą su kandidatu pakeisti A. Anušauską...

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad su atsistatydinančiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda tikisi sklandaus darbų krašto apsaugos sistemoje tęstinumo. „Prezidentas akcentavo poreikį užtikrinti krašto apsaugos sistemos funkcionalumą ir vykdomų darbų tęstinumą ir jų greitį“, – žurnalistams šeštadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvos dronų gamybos pramonės pajėgumai yra pakankami, jog būtų aprūpinti šalies gynybiniai pajėgumai. Visgi sutrumpinti ir sulietuvinti šioms gamybos ir tiekimo grandinėms reikalingas teisinis pagrindas. „Šiandienos diskusija parodė, kad mūsų pramonės pajėgumai atlieptų ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius. Galima sutrumpinti tas tiekimo grandines ir jas sulietuvinti. Tik reikia sutvarkyti įstatyminį reguliavimą.

Įsigaliojus naujam statybos techniniam reglamentui priedangoms, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad svarbu įvertinti, ar jau esančios priedangos atitinka numatytą dokumentą.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, dar 2022 metais buvo parengtas Suvalkų koridoriaus gynybos planas, Lietuvoje esančią teritoriją gintų ir Lenkijos kariai, tad tam nėra jokio teisinio aprobojimo. Jis priminė, kad 2022 metais Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė vadinamąjį Oršos planą, kurio didžioji dalis yra įslaptinta. „Tai numato sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimo, tiek atsakant į tam tikras grėsmes.

Lietuvos pareigūnai svarsto galimybę į Ukrainą siųsti Lietuvos karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija, sako prezidento patarėjas. „Apie tą galimybę mes kalbamės ir visiškai atvirai. Kas ir kokiomis sąlygomis galėtų įvykti, yra labai daug niuansų, – antradienį sakė Kęstutis Budrys. – Bet pagrindinė priemonė, kurios reikia šiandien ir kurios reikėjo vakar, yra amunicija, bet svarstomas yra viskas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vakaruose pasigirdusios diskusijos dėl karių Ukrainoje dislokavimo nėra naujos. Anot jo, įvairios paramos Ukrainai opcijos – taip pat ir karių siuntimas – buvo aptarinėjamos jau ir anksčiau. Visgi, pažymi šalies vadovo patarėjas, dabar Kyjivui labiausiai reikalinga parama amunicija.

Lėšos gynybai turi augti iš kelių šaltinių, tai ir bendras ekonomikos kilimas, ir skolinimasis, ir mokesčių peržiūra, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak K, Budrio, peržiūrint mokesčius kai kurie iš jų gali būti padidinti, bet laikantis progresyvumo principo, kad nenukentėtų socialiai jautrios grupės. „Prezidentas mato tam tikrą rinkinį priemonių, kurios leistų padidinti gynybos finansavimą ir užtikrinti jo tvarumą.

Nors artimiausiu metu karinės grėsmės Lietuvai nekyla, antradienį posėdžiavusioje Valstybės gynimo taryboje (VGT) sutarta svarstyti ir rengtis įvairiems scenarijams, teigia prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys. „Žinoma, kad yra prasiplėtęs tam tikrų vertinimų spektras. Dėl to yra svarbu matyti metodiškai tvarkingą tam tikrų vertinimų apibendrinimą tai, ką mato mūsų valstybės institucijos.

Rusija prie ES sienų šiuo metu vykdo du procesus, įspėjo Antrasis operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Elegijus Paulavičius. „Reikia pasakyti, kad Rusija vykdo du procesus vienu metu. T.y. telkia resursus Ukrainos kryptimi, atstato patirtus nuostolius ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – kalbėjo E. Paulavičius.

Dar spalį nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką Valstybės gynimo taryboje (VGT) aptarti ketinusi Prezidentūra tikina, kad klausimą ruošiasi spręsti kitais būdais. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, siekiant spręsti šią problemą, prezidentas Gitanas Nausėda inicijuos susitikimą su atitinkamais ministrais, teisėsaugos ir prevencijos institucijų atstovais.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad praėjusią savaitę Prezidentūroje vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu buvo aptarti ne tik karinės paramos klausimai. Visgi, pasak jo, klausimų, kodėl į susitikimą nebuvo pakviestas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ukrainiečiams nekilo. „Visi klausimai buvo aptarti. Prezidentai dalinosi vertinimais apie būsimą procesą dėl Ukrainos narystės ES.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad šalies vadovas būtų pasiryžęs kviesti politinių partijų atstovus tartis dėl to, kaip stiprinti krašto apsaugą, jeigu jiems patiems pasiekti sprendimų nepavyktų. „Šalia rinkimų ciklo yra ir karo ciklas ir dėl to sutarimas yra reikalingas, būtinas“, – trečiadienį LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys mato poreikį peržiūrėti vizų politiką Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Taip jis kalbėjo Seime praėjusią savaitę registravus siūlymą griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams.

Daliai valdančiųjų konservatorių bei prezidentui Gitanui Nausėdai raginant atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad tai neturėtų tapti rinkimine tema.  „Aš nemanau, kad padarymas to rinkimine tema, diskusijų tema, apart galbūt mobilizavimo tam tikros grupės žmonių tam tikroms politinėms jėgoms, atneštų dar mums papildomos naudos.

Valstybės gynimo taryba patvirtino gynybos planą. Ar turėsime dar vieną gražų dokumentą stalčiuje, ar tikrai žengėme rimtą žingsnį valstybės gynybos link?  Į šį bei kitus klausimus laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Seimo komisijos, kuri aiškinsis Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, sukūrimas silpnina pasitikėjimą kitomis šį klausimą svarsčiusiomis institucijomis, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Dėl ko tikrai yra šiek tiek apmaudu, kad šiuo metu, kai buvo šnekama apie visą istoriją, apie įtarimus, jau buvo sukurta įrankių, kurie turėjo didinti pasitikėjimą“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.

Kitais metais Lietuvoje bus surengtos didelio masto mobilizacijos pratybos, pirmadienį po Valstybės gynimo tarnybos (VGT) sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Kitais metais turėtume organizuoti visuotinės mobilizacijos didelio masto pratybas, patikrinti, kaip mūsų visa ši sistema veikia“, – teigė jis. Pasak patarėjo, VGT taip pat įvertino per dvejus metus nuveiktus darbus mobilizacijos srityje.

Tikimybė, kad kartosis panašios atakos į pastarosiomis dienomis gautus tūkstančių melagingų laiškų bus tuo didesnė, kuo prasčiau į jas reaguosime, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Mes nuo to esame neapsaugoti – tai gali būti ryt, poryt, ir tikimybė, kad taip įvyks, didėja su kiekvienu mūsų blogu sureagavimu: kuo blogiau reaguosime, tuo didesnė tikimybė, kad tai kartosis“, – LRT televizijos „Dienos temai“ ketvirtadienį sakė patarėjas.

Gynybos mokesčio principas – sveikintinas, tačiau apie jį diskutuojant būtų svarbu žinoti, iš ko ir kaip jis būtų renkamas, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Kalbėti apie papildomus mokesčius, su gynyba susietus, žinoma, kad galima ir verta, bet jau tada planuojant ilgesnio laikotarpio gynybos išlaidų didinimą, – LRT televizijos „Dienos temai“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.