kęstutis budrys

Europos Komisijai (EK) pranešus, kad kol kas dėl kontrabandinių oro balionų antplūdžių nėra svarstoma įvesti naujų sankcijų Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – Lietuva nesiruošia pasiduoti. Politikas žada dėti dar daugiau pastangų, jog Europos Sąjunga (ES) ekonominiais ribojimais reaguotų į incidentus Lietuvoje. „Žinome, kaip tas procesas vyksta, ir žinome, kad viskas priklauso ir nuo valstybių, kurios inicijuoja, veda paketus, visą procesą stumia.

Politikams diskutuojant, ar nereikėtų apriboti baltarusiškų prekių tranzito į Kaliningradą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog šiuo metu analizuojamos šio siūlymo įgyvendinimo galimybės. Diplomatijos vadovo teigimu, radus galimus sprendimus, Lietuva imtųsi baltarusiškų prekių pervežimo į Kaliningradą ribojimų. „Darome vertinimą, nes iš pradžių eina kalba apie pasienio kontrolės punktų (su Baltarusija – ELTA) uždarymą, dabar yra uždaryta.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pasiuntė žinutę Lietuvai. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, M. Zacharova pareiškė, kad Maskva tikisi, jog Lietuva neblokuos Kaliningrado tranzito. „Niekas neturėtų abejoti, kad Rusijos Federacija bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kokiomis sąlygomis užtikrins savo vakariausio regiono poreikius“, – pareiškė ji.

Valdančiosios koalicijos partneriui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog į Lietuvą plūstantys kontrabandiniai oro balionai yra nesėkmingos užsienio politikos pasekmė, šalies diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys atmeta tokią kritiką. Pasak ministro, negali būti jokių kalbų apie derybas su Minsku, mat tai niekaip neatgrasys Aliaksandro Lukašenkos režimo nuo tolimesnio spaudimo Lietuvai. „Mano patarimas – nesileisti į šitas propagandines pinkles.

Lietuva pasilieka teisę uždaryti Kaliningrado tranzitą, jei tai bus būtina šalies nacionaliniam saugumui užtikrinti, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pasak jo, toks žingsnis gali būti žengtas, jei būtų nustatytas Rusijos įsikišimas vykdant cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos meteorologiniais oro balionais, apie tai informavus Europos Sąjungą (ES). „Pasiliekame tokią galimybę uždarinėti tranzitą, jeigu tai mums reikalinga saugumui užtikrinti.

Dėl kontrabandinių balionų premjerei Ingai Ruginienei paprašius Užsienio reikalų ministeriją suderinti papildomą sankcijų paketą Baltarusijai, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog bus siekiama suvienodinti dalį Maskvai ir Minskui taikomų ribojimų. „Kaip atsaką į (oro erdvės pažeidimus – BNS) mes matome kelias priemones.

Šiąnakt vėl buvo uždarytas Vilniaus oro uostas dėl oro balionų iš Baltarusijos. Sąmyšis dėl balionų ir stojantis oro uosto darbas naujas, bet pati problema sena. Balionai su kontrabanda į Lietuvą pradėjo skraidyti dar prieš 2 metus. Tiesa, oro uosto darbas nebuvo stabdomas, nes, anot Oro navigacijos, tuomet grėsmių skrydžių saugai nebuvo. Toks pasakymas stebina, mat vienas balionas su cigarečių dėže leidosi net pačiame oro uoste.

Situacija dėl kontrabandą iš Baltarusijos nešančių oro balionų nėra nauja, tačiau institucijos šią grėsmę ėmė vertinti griežčiau, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. „Vienas dalykas, ką svarbu akcentuoti, na, nėra ta situacija nauja, ne vakar mums tuos balionus pirmus pripūtė“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo konservatorių frakcija pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras. „Jie čia kartojasi ir kartojasi.

Vyriausybei trečiadienį rengiantis apsispręsti dėl sienos su Baltarusija uždarymo, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog posėdžio metu veikiausiai bus aptariami ir kiti galimi papildomi kontrabandą gabenančių meteorologinių balionų užkardymo būdai. „Dėl pasienio kontrolės punktų dabar sprendimas tikrai yra galiojantis. Trečiadienį Vyriausybės posėdyje dėl jo turėtų būti svarstoma.

Vilniaus merui Valdui Benkunskui prašant apsvarstyti galimybę nepageidaujamų atlikėjų sąrašan įtraukti į sostinę atvyksiantį rusų atlikėją Morgenshtern, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina padarysiantis savo darbą šiuo klausimu. Tačiau šalies diplomatijos vadovas akcentuoja, kad Rusijos karą Ukrainoje bei Kremliaus režimą remiančių atlikėjų koncertų klausimas nėra vienos institucijos atsakomybė. „Užsienio reikalų ministerija savo darbą padarys. Ir aš savo darbą padarysiu.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biurą kalbėtis su atsakingomis institucijomis, jei apsaugos formos pakeitimas trukdo vykdyti jų veiklą. Taip ministras reagavo į žinią, kad, nesuteikus apsaugos, S. Cichanouskaja atšaukė vizitą Armėnijoje. „Nesiimsiu vertinti, kas jų veikloje yra svarbu, kas yra svarbiau ir kur reikia vykti.

Į Lietuvą ketvirtadienį keliolikai sekundžių įskridus dviem rusų orlaiviams, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina NATO greičiau įgyvendinti rotacinę oro gynybą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Tokijuje su Japonijos diplomatijos vadovu Toshimitsu Motegi aptarė strateginės partnerystės svarbą, siekiant užkirsti kelią autoritariniams režimams, paramą Ukrainai. „Mūsų strateginę partnerystę reikia kuo skubiau užpildyti konkrečiais bendradarbiavimo projektais – pirmiausia saugumo, visuomenių atsparumo srityse.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad nauji Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ribojimai rusų naftos bendrovėms bei patvirtintas 19-asis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas smogia Maskvos karo ekonomikos galiai. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tik vieningi JAV ir ES veiksmai gali privesti Rusiją sutikti su besąlygiškomis paliaubomis. „Putinas yra užkluptas netikėtai.

Japonijoje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį susitikęs su Japonijos parlamentinės draugystės su Lietuva grupės pirmininku Hirofumi Nakasone aptarė abiejų šalių aktyvų tarpparlamentinį bendradarbiavimą, kvietė plėsti bendras Lietuvos ir Japonijos finansavimo programas prioritetinėse mokslo ir technologijų srityse.

NATO diskutuojant naujas taisykles, kurios palengvintų galimybę numušti oro erdvę pažeidusius Rusijos dronus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šiuo klausimu sąjungininkės privalo bendradarbiauti. Anot K. Budrio, būtina tartis ne tik su sąjungininkėmis, tačiau ir su Ukraina.  „Šioje srityje mes privalome bendradarbiauti su tais, kas turi geriausią ginkluotę ir geriausią patirtį ir tai yra Ukraina.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad siekis užtikrinti Europos Sąjungos (ES) valstybių sienų ir oro erdvės saugumą yra bendras visų Bendrijos narių interesas, tad visos turi prisidėti prie įgyvendinimo. „Mes čia saugome ne tik savo nacionalines sienas, mes čia saugome ES sieną ir ne tik, kad ji nebūtų nepraskrendama ar nepraeinama, bet kad jos apsauga leistų atgrasyti Rusiją“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį atidarė Mokslo diplomatijos forumą, kuriame mokslo politikos formuotojai, akademikai, diplomatai ir tarptautiniai partneriais turės galimybę diskutuoti apie mokslo diplomatijos vaidmenį sprendžiant krizes, stiprinant atsparumą ir konkurencingumą.

Ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiks su Latvijos diplomatijos vadove Baiba Braže, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). „Ministrai aptars aktualius dvišalius, regiono saugumo klausimus, Rusijos karą prieš Ukrainą, transatlantinių santykių stiprinimą“, – rašoma ministerijos pranešime. Lietuvos ir Latvijos diplomatijų vadovai taip pat dalyvaus Baltų apdovanojimo ceremonijoje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad „Nemuno aušros“ buvimas valdančiojoje koalicijoje veikia Lietuvos reputaciją. „Jis turi poveikį – aš tą galiu fiksuoti. Vertinti, koks efektas, kiek žalos padaryta ir kaip galėtų būti alternatyviai daroma, reikėtų kitų klausti, nes aš labai greitai galiu į politines spekuliacijas nuklysti. Bet tai poveikį turi. Ypač kalbant su artimiausiais sąjungininkais“, – interviu naujienų portalui „15min“ trečiadienį sakė politikas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys savo viceministrų komandą sako performavęs po pokalbių su premjere Inga Ruginiene ir valdančiųjų socialdemokratų vadovybe. Rugsėjo pabaigoje prisiekus naujajam ministrų kabinetui, Lietuvos diplomatijos vadovo komandoje neliko viceministrų Juliaus Pranevičiaus ir Gabijos Grigaitės-Daugirdės. Juos pakeitė Vidmantas Verbickas ir Taurimas Valys. „Mes iš tikrųjų kalbėjome su socialdemokratų partijos vadovybe.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį susitiko su Lietuvai akredituotų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių diplomatinių atstovybių vadovais, susitikimo metu aptarė ES darbotvarkės klausimus, Lietuvos užsienio politikos prioritetus. Ministras susitikimo metu akcentavo, kad Rusijos eskalacija, matomi pasikartojantys ES narių oro pažeidimai rodo būtinybę imtis atsakomųjų priemonių, kurie padėtų atgrasyti Rusiją nuo tokių veiksmų ateityje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi tapti ne tik stipriu geopolitiniu, bet ir geoekonominiu veikėju. Taip jis kalbėjo viešėdamas Horsense, Danijoje, kur dalyvauja neformalioje ES prekybos taryboje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį dalyvaus neformalioje Europos Sąjungos (ES) prekybos taryboje Horsense, Danijoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Anot jos, susitikime ministrai aptars ES ir JAV prekybos santykius, liepos mėnesį pasiekto pamatinio prekybos su JAV susitarimo įgyvendinimą, diskutuos bendrijos ekonominio saugumo stiprinimo klausimais, siekiant didinti Bendrijos atsparumą ir užtikrinti tiekimo grandinių patikimumą.

„Mizeris“ ir ne esminis dalykas – taip užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai kalba apie Jungtinių Valstijų paramą Baltijos šalims, kurią Pentagonas nori nutraukti. Jie sako, kad tai nėra esminis dalykas, dėl kurio reikėtų įkyrėti amerikiečiams, nors paramą – 60 mln. eurų per metus – Lietuva vis tiek bando išsaugoti. Kritikos amerikiečiams žeria kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Europos Sąjungos (ES) teisingumo komisaru Michaelu McGrathu. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diplomatijos vadovas Europos Komisijos (EK) narį informavo apie besikartojančius Rusijos revizionistinius bandymus iškraipyti ir perrašyti istoriją.   „Reikia daugiau pastangų bendram istoriniam naratyvui Europoje puoselėti, turime įtvirtinti totalitarizmo nusikaltimų aukų atminimą.

Kęstutis Budrys ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vykusiame valstybinių institucijų ir verslo atstovų diskusijoje pristatė Europos Sąjungos ekonominio saugumo politikos tendencijas. Kaip ketvirtadienį pranešė URM, drauge su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu pakvietė aptarti ekonominio saugumo politikos koordinavimą Lietuvoje.

Dėl „Nemuno aušros“ atsakomybės srityje atsidūrusios Kultūros ministerijos Vokietijai kyla įvairių klausimų, paaiškinimų dėl situacijos reikia ir kitiems sąjungininkams, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. „Tai, kas vyksta pas mus Lietuvoje, stebi ir užsienio kolegos, užsienio partneriai, šalys. (...) Ir tos abejonės, kurios Lietuvoje iškyla, jos irgi rezonuoja, be jokios abejonės, ir tam tikro aiškinamojo darbo yra“, – BNS penktadienį teigė užsienio reikalų ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad dvišaliai santykiai su Vokietija yra grįsti pagarba, tad nėra pagrindo kelti klausimų dėl Berlyno kišimosi į vidaus politiką.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jei Europos Sąjunga (ES) iki 2027 metų visa apimti neatvers derybų su Ukraina dėl jos narystės Bendrijoje, 2030-aisiais šaliai nerealu pilnai prisijungti prie bloko. „Dėl plėtros, aš labai tikiuosi, kad iki 2027-ų metų pirmo pusmečio mes jau būsime padarę didžiulę pažangą su Ukraina, derybos bus atidarytos pilna apimtimi ir mes jau žiūrėsime, kuriame taške finalizuosimės.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį lankosi Lenkijoje, kur dalyvaus Varšuvos saugumo forume bei susitiks su kitų valstybių kolegomis. Kaip pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), K. Budrys pasisakys diskusijoje apie JAV ir Europos bendradarbiavimą gynybos srityje bei diskusijoje apie Europos strateginės kaimynystės pokyčius. Forumo paraštėse numatyti ministro dvišaliai susitikimai su kitų valstybių kolegomis ir gynybos pramonės atstovais.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Niujorke ir Pakistano vicepremjeras Ishaqas Daras pasirašė susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), tai paskatins glaudesnį prekybinį bendradarbiavimą ir naujų partnerystės ryšių plėtrą, ypač informacinių technologijų srityje. Užsienio reikalų ministrų susitikime aptartas Pakistano siekis stiprinti ekonomines partnerystes su Europos Sąjungos valstybėmis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį atvyko į Kyjivą, kur susitiks su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha bei vicepremjeru europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Tarasu Kačka, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Anot jos, Lietuvos diplomatijos vadovas su Ukrainos vyriausybės nariais bei kitais aukštais pareigūnais aptars padėtį fronte, saugumo situaciją regione bei tarptautines pastangas spausti Rusiją nutraukti ugnį ir pradėti realias derybas dėl taikos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) privalo ir toliau užtikrinti ilgalaikį ir tvarų valstybių narių gynybos poreikių finansavimą, prioritetą teikiant rytinėms Bendrijos narėms, turinčioms sieną su Rusija ir Baltarusija, ketvirtadienį pranešė ministerija. Taip K. Budrys kalbėjo ketvirtadienį Vilniuje susitikęs su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už ES gynybą ir kosmosą, Andriumi Kubiliumi.

Po pastarųjų incidentų Lenkijoje, kuomet į jos teritoriją įskrido beveik dvi dešimtys rusiškų dronų, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų skirti didesnį finansavimą su šalimis agresorėmis besiribojančioms Bendrijos valstybėms. „Privalome stiprinti ES rytinį pasienį, nes būtent ten prasideda Europos saugumas. Būtinas didesnis ES finansavimas rytinėms ES narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija.

Europos Komisijai (EK) siūlant apriboti prekybos ryšius su Izraeliu ir įvesti sankcijas šios šalies ministrams, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako skeptiškai vertinantis pastarąją iniciatyvą. Pasak užsienio reikalų ministro, kyla klausimas, ar tokiomis priemonėmis Europos Sąjunga (ES) bando paveikti Izraelio laikyseną, ar tiesiog jį nubausti.

Opozicijai siūlant sudaryti dvišales gynybos sutartis su Lenkija ir Vokietija, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva gali gilinti dvišalius santykius saugumo srityje, tačiau tai turi būti daroma NATO rėmuose.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad iš partnerių yra sulaukęs klausimų dėl JAV žmogaus teisių ataskaitoje atsidūrusio koalicinės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų. Visgi, pasak jo, Lietuvos poziciją atspindi ne atskirų politikų tezės, o Vyriausybės ir prezidento Gitano Nausėdos laikysena antisemitizmo ir užsienio politikos klausimais.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kalbant apie galimus ministrų portfelių mainus, įskaitant ir Užsienio reikalų ministeriją, jos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad stringant Vyriausybės formavimui, nereikėtų kurti daugiau problemų. „Tokių indikacijų nesulaukiau.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad kitais metais Europos Sąjungos (ES) parama Ukrainai turėtų būti ne mažesnė nei 60 mlrd. eurų. Pasak ministro, sugeneruoti tokią sumą Bendrijai bus iššūkis. „Didžiosios sostinės nesugeneruoja tiek lėšų, kiek turėtų Ukrainai. Mums reikia bent 60 mlrd. kitiems metams iš ES ir tai bus didysis iššūkis“, – susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad diskusijų apie galimą sankcijų Baltarusijai peržiūrėjimą, tarp jų ir kalio trąšų tranzito per Lietuvą ribojimo atsisakymo, nevyksta. „Lietuva nedalyvauja jokiuose procesuose, kurie man būtų žinomi, (...) Lietuvos diplomatinė tarnyba jokiuose procesuose nedalyvauja, kur būtų svarstoma koks nors sankcijų peržiūrėjimo klausimas ar kokios nors iniciatyvos.

Paskirtasis užsienio reikalų paskirtasis ministras Kęstutis Budrys sako, kad JAV sankcijų baltarusių oro bendrovei „Belavia“ panaikinimas bus didelis testas Europos Sąjungos (ES) sankcijų politikos stuburui. „Tai nereiškia, kad, JAV priėmus tokį sprendimą, iš karto bus ES sprendimas. Bus didelis testas ES sankcijų politikos stuburui. Man atrodo, jį reikės išlaikyti, ir Lietuva tikrai prisidės prie to, kad mes jį išlaikytume“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu Baltarusijos kalėjimuose yra keliasdešimt Lietuvos piliečių.  „Mes jų turime apie keliasdešimt žmonių, kurie šiuo metu kali ir kuriuos norime turėti kuo greičiau namuose ir dėl kurių Užsienio reikalų ministerija dirbs ir toliau“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.  Jis pabrėžė, kad nė vienas kalintis Baltarusijoje Lietuvos pilietis nebus paliktas.

Baltarusijai paleidus 52 politinius kalinius ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) panaikinus sankcijas aviakompanijai „Belavia“, paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog Vašingtonas neprašo Lietuvos naikinti ribojamųjų priemonių Minsko režimui. „Aš jums galiu garantuoti, šio klausimo nėra ant stalo. Sankcijos, kurios įvestos, yra pratęsinėjamos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys žada tolesnes diplomatines pastangas, siekiant išlaisvinti Baltarusijoje likusius Lietuvos politinius kalinius. „Mums tai yra prioritetas numeris vienas, kad jie visi grįžtų pas mus, dėl to mes toliau dirbsime“, – ketvirtadienį išplatintame vaizdo įraše sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Kaip skelbė BNS, iš Baltarusijos kalėjimų ketvirtadienį paleisti 52 šios šalies ir Vakarų valstybių politiniai kaliniai, tarp jų – ir šeši Lietuvos piliečiai.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO įsivertins, ar trečiadienį Lenkijos oro erdvę pažeidę dronai buvo tyčinis veiksmas. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad šios išvados bus svarbios, planuojant tolimesnius Aljanso sprendimus. „Vienas svarbiausių klausimų ir yra su tuo susijęs, nes vykstant tokio masto atakai prieš Ukrainą (...), (oro erdvės pažeidimų – ELTA) tikimybė smarkiai išauga, tai yra natūralu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šią savaitę Kinijoje vykę susitikimai rodo, kad dabartinė tarptautine teise grįsta pasaulio tvarka yra taikinyje, o Vakarams reikia plėsti savo vertybines nuostatas ir neužsidaryti „geriausių draugų darželyje“. „Tai yra stipri deklaracija apie tai, kad pasaulio tvarka yra suklibinama, kad dabartinė tarptautinės teisės normomis pagrįsta tvarka, su pagarba žmogaus teisėms, suverenitetui, kitų valstybių teritoriniam integralumui, yra taikinyje“,...

Laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė galimybę Lietuvoje kurti diplomatų akademiją. „Keliame klausimą, kiek turėtų būti politinio pobūdžio paskyrimų, kiek norime turėti visiškai profesionalių diplomatų, kokie turėtų būti diplomatai ir kokios turėtų būti savybės.