kęstutis budrys

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad rugsėjį vyksiančios bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ yra vertinamos rimtai. Todėl, anot Lietuvos diplomatijos vadovo, NATO sąjungininkai šiems mokymams, priklausomai nuo jų masto, skirs dėmesį ir bus pasirengę reaguoti. „Yra planuojami tam tikri veiksmai, priklausomai nuo to, ką matysime kitoje pusėje – kiek bus Rusijos, Baltarusijos pajėgų aktyvuota pratybų metu. Tai tikrai neliks be dėmesio.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO lyderiai šią vasarą vyksiančiame viršūnių susitikime turėtų nustatyti dvigubai didesnį gynybos finansavimo slenkstį. Taip jis kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudamas Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. „Daugiau išlaidų gynybai reiškia, kad turime daugiau investuoti, dabartinis mūsų skiriamų lėšų lygis yra per mažas, kad pasiektume rezultatus ten, kur turime būti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. Per susitikimą ministrai taip pat aptars artėjančio NATO viršūnių susitikimo Hagoje prioritetus – gynybos ir atgrasymo užtikrinimą, gynybos išlaidų didinimo svarbą, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Briuselyje taip pat rinksis NATO ir Ukrainos taryba, kurioje dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha bei ES Užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Vladimiro Putino planai šiemet į karo tarnybą pakviesti 160 tūkst. jaunuolių siunčia NATO aljansui žinią, kad Rusijos karo mašina nesustos. „Tai sako, kad Rusijos karo mašina nesustos. Tie, kurie įsivaizduoja, kad pasiekę paliaubas arba taikos susitarimą mes galėsime grįžti į kažkokią prieš 2022 metus buvusią būklę, gyvena iliuzijose, nes to nebus“, – trečiadienį LRT televizijai kalbėjo K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva kartu su Danija bei jai priklausančia Grenlandija yra pasiruošusios rūpintis Arkties saugumu.  „Turime girdėti, ką sako sąjungininkai vieni kitiems, – ir viena iš žinių, kuri mus pasiekė iš Vašingtono, yra tai, kad rūpinkitės Arkties saugumu, nes besikeičiantis klimatas didina Rusijos ir Kinijos grėsmes, ateinančias iš Šiaurės“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijos prezidentui Vladimiras Putinas įsakius iki liepos vidurio pašaukti 160 tūkst. naujų karių, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog Maskvos karo mašina nesustos.  „Tai sako, kad Rusijos karo mašina nesustos. Tie, kurie įsivaizduoja, kad pasiekę paliaubas arba taikos susitarimą mes galėsime grįžti į kažkokią prieš 2022 metus buvusią būklę, gyvena iliuzijose, nes to nebus“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras.

Jungtinėms Valstijoms trečiadienį turint paskelbti naujus muitus, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, jog padariniai gali sudrebinti globalią prekybą. „Turime ne vieną nusipaišę scenarijų, kokie galėtų būti įvesti muitai, kokias tai sukeltų pasekmes. Neužbėgsiu įvykiams už akių (...). Bet taip, gali būti ir globalus prekybos drebėjimas, globalus sukrėtimas prekybai.

Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio politinę komandą papildė nauja patarėja – Živilė Didžgalvienė. Ji BNS sakė nuo praėjusios savaitės ministrui patarinėjanti strateginės komunikacijos klausimais. Užsienio reikalų ministro atstovės spaudai pareigas eina Kristina Belikova. Iki tol Ž. Didžgalvienė dirbo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamente, buvo kariuomenės vado atstove spaudai, trumpai dirbo NATO rengiantis viršūnių susitikimui Lietuvoje.

Lietuva prisijungs prie visų tarptautinių iniciatyvų ir koalicijų, kurios stiprina Ukrainą, sako šioje šalyje apsilankęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „Tik pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagrįsta taika, išlaikant visas tarptautinėmis sutartimis pripažintas jos sienas, bus teisinga ir tvari. Lietuva prisijungs prie visų tarptautinių iniciatyvų ir koalicijų, kurios stiprina Ukrainą“, – pranešime antradienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kyjive antradienį viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuvos pareiga yra įtikinti sąjungininkus Europoje daryti daugiau.  „Kad ir kokias gražias istorijas (Rusija – BNS) pasakotų apie bendradarbiavimą, tai nėra susiję su juo. Jie nori teritorijos, nori pavergti savo kaimynus“, – su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ukraina antradienį pranešė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, kuris suteiktų Jungtinėms Valstijoms prieigą prie ukrainiečių naudingųjų iškasenų mainais į tolimesnę karinę paramą.

Kyjive besilankantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva niekada nepripažins Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Pasak jo, tebevykstant karui Ukrainoje, tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau remti Kyjivą.  „Labai aiškiai matome kas yra kas. Lietuva nėra neutrali šalis, Lietuva yra Ukrainos pusėje. Matome, kad Rusija yra aiškus agresorius ir su ja turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį vieši Ukrainoje, kur planuoja susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kitais šalies pareigūnais, pranešė Užsienio reikalų ministerija. K. Budrys aip pat susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir ministro pirmininko pavaduotoja euroatlantinės integracijos klausimams bei teisingumo ministre Olha Stefanišyna.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad sąjungininkai Lietuvai siunčia padėką už tai, kaip šalies institucijos ir tarnybos organizuoja gelbėjimo darbus Pabradės poligone ieškant pelkėje nuskendusios JAV karinės mašinos. „Tuos signalus, kuriuos mes gauname, tai yra padėka už visą suteikiamą paramą ir tai, kaip mes organizuojame gelbėjimo darbus. Tas tikrai yra matoma, koks yra susitelkimas visuomenėje, koks yra dėmesys.

Šią savaitę Vašingtone viešėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorių Marco Rubio patikino, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti dvigubai daugiau amerikiečių karių nei šiuo metu. Be to, diplomatijos vadovo teigimu, iš M. Rubio nebuvo gauta jokių užuominų apie galimą JAV karių skaičiaus Lietuvoje mažinimą ar jų išvedimą. „Nebuvo jokių ženklų apie tai, kad iš Lietuvos pajėgos būtų peržiūrimos ar jos turėtų būti išvestos.

Vašingtone su Jungtinių Valstijų (JAV) specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė JAV diplomatines pastangas siekiant teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje.

Vašingtone viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas ministras Kęstutis Budrys sako Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriui Marco Rubio  perdavęs žinią, jog Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau JAV karių. „Lietuva suteikia pavyzdinę priimančios šalies paramą: pavyzdines kareivines, pavyzdines mokymosi sąlygas, pavyzdinę poligonų įrangą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį lankysis Vašingtone, kur susitiks su JAV administracijos pareigūnais bei užsienio politikos ir saugumo ekspertais.  Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad K. Budrys kartu su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais taip pat dalyvaus Kovo deportacijų minėjime Komunizmo aukų muziejuje.

Lietuvos užsienio ministras Kęstutis Budrys įspėja, kad Lietuvos piliečiams susigundžius rusų siūloma pilietybe, jie neteks lietuviško paso, o vyrams kils grėsmė būti pašauktiems į karą Ukrainoje. „Galiu patikinti, kad turime tam tikras ypatingas išimtis nusimatę, bet absoliučiai visais atvejais būtų naikinama Lietuvos pilietybė, kai ta informacija mus pasieks, nes tai yra neteisėta“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad po uždaro Seimo posėdžio visi parlamentarai turės tą pačią informaciją dėl saugumo situacijos ir galės ja remtis priimdami sprendimus. „(Seimo nariai – BNS) yra tame pačiame žinojimo lauke kaip visi ir galės priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl tų pačių sankcijų, kur ketvirtadienį įvairiais motyvais balsavo“,– Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį vykstantį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos lyderių susitikimą vertina skeptiškai. Anot jo, Vladimirui Putinui nereikalinga nei taika, nei diplomatija, o jį sutramdyti galima tik kieta galia. „Tikrai pastangos iš naujosios JAV administracijos pusės išnaudoti diplomatiją yra tikros. Tikėkimės, kad jos bus ir sėkmingos.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad uždaro Seimo posėdžio atmosfera atitiko Kovo 11-osios salės vardą, o toks informacijos pasidalijimas galėtų būti rengiamas reguliariai. „Na, tikrai, ir posėdžio organizatorių sumanymas buvo ne tai kad kažkokią didelę paslaptį atskleisti, bet aptarti saugioje aplinkoje, platesniame rate, tas tendencijas, kurias matome, kuriose vyksta užsienio politikoje“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.

Seimui svarstant Vyriausybės siūlymą pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog draudimas importuoti žemės ūkio produkciją iš šių šalių turi likti tarp ribojimų. „Šita ribojamoji priemonė, ji yra reikalinga, ji yra efektyvi, galų gale Europos Sąjunga eina drauge ta pačia kryptimi, keldama tarifus tokioms prekėms. Tai mes nenorime, kad jos čia būtų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė K. Budrys.

Su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pirmadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, jog žodžiais atgrasyti Rusijos nėra įmanoma, tai padaryti galima tik pasitelkus NATO karinę galią. Kaip rašoma pirmadienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime, ministras akcentavo, kad NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl 3–3.5 proc.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungą (ES) priimti strateginius sprendimus, nes jie ateityje formuos saugumo situaciją Bendrijoje. Taip jis kalbėjo pirmadienį prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį. „Tai strateginis momentas Europai, nes šiandien priimti sprendimai formuos rytojaus saugumą.

Artėjant JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbiui, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtina, jog Rusijos keliami reikalavimai turi būti atmesti. Pasak K. Budrio, taikos procesas dar neprasidėjo, o Rusijos reikalavimai niekuo nepasikeitė nuo tada, kai prasidėjo karinė agresijoje Ukrainoje. „Tai yra pavojinga situacija ir visi šie (Rusijos – ELTA) reikalavimai turi būti atmesti“, – pirmadienį LRT televizijai komentavo K. Budrys.

Prezidento Donaldo Trumpo administracijai pradėjus masiškai atleidinėti „Amerikos balso“ ir kitų JAV finansuojamų žiniasklaidos priemonių darbuotojus, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Lietuva šiuos kanalus vertina ir palaiko.  „Tiek „Laisvosios Europos radijas“, tiek „Amerikos balsas“ vaidino svarbų vaidmenį lietuviams stengiantis atkurti nepriklausomybę. Labai jaudinamės dėl jų. Šias žiniasklaidos priemones laikome padėjusiomis kovoti prieš spaudimą, režimus.

Pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su darbo vizitu lankysis Briuselyje, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) ir susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. URT posėdyje ES šalių užsienio reikalų ministrai aptars skubią karinę paramą ir saugumo garantijas Ukrainai, sankcijas Rusijai ir agresorės atsakomybės užtikrinimą, ES ir JAV santykius bei transatlantinio bendradarbiavimo prioritetus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys skatina ir toliau stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimą. Anot jo, šių valstybių prioritetu turėtų išlikti tvari ir teisinga taika Ukrainoje.  „Tvari ir teisinga taika Ukrainoje ir toliau turi likti mūsų prioritetu.

Seimas svarstys siūlymą dar vieneriems metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šiuo metu įstatyme numatyta, jog minėtos ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 m. gegužės 2 d. Siūloma šį terminą metams nukelti. Užsienio reikalų ministerijos (URM) vertinimu, 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą vis dar tęsiasi, todėl reikia ir toliau taikyti prieš dvejus metus nustatytus ribojimus.

Jungtinėje Karalystėje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad susitarimas dėl taikos Ukrainoje turi išspręsti saugumo klausimus Europoje bent vienai kartai. Pasak jo, Jungtinės Valstijos ir Europa negali atsisakyti jokių derybinių svertų, kol nesutarė dėl ilgalaikės taikos.

Be stiprios Ukrainos negalime įsivaizduoti ir saugios bei stiprios Europos, tikina trečiadienį su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministru Davidu Lammy susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. „Šiandien kaip niekad aišku, kad be stiprios Ukrainos negalime įsivaizduoti saugios bei stiprios Europos. Todėl privalome dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta tvari ir ilgalaikė taika, paremta stipriomis saugumo garantijomis ir aiškia Rusijos atgrasymo strategija.

Donaldui Trumpui suartėjus su Kremliumi, pasigirdo kalbos ir apie galimybę Europai vėl pirkti rusiškas dujas ir naftą. Nors per pirmąją kadenciją D. Trumpas aršiai kritikavo „Nord Stream“ projektą, bet dabar užsienio žiniasklaida skelbia, kad būtent amerikiečiai gali tapti tarpininkais šiuose susitarimuose tarp Vokietijos ir Rusijos.  „Liūdna, kai Vokietija sudarinėja didžiulius sandorius su Rusija dėl naftos ir dujų.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį išvyksta į Londoną, kur su Jungtinės Karalystės (JK) diplomatijos vadovu Davidu Lammy aptars saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai bei dvišalių Lietuvos ir JK santykių stiprinimą. „Jungtinės Karalystės vaidmuo ir lyderystė yra svarbi siekiant teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje bei stipresnės, atsparesnės ir vieningesnės Europos.

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui siūlant Europos Sąjungos (ES) mastu kurti branduolinio atgrasymo „skėtį“, panaudojant jo vadovaujamos šalies atominio ginklo arsenalą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys siūlymą palaiko ir ragina pradėti viešas diskusijas apie tai, „kada kaip“ tokie ginklai veikia. „Prancūzijos viešas siūlymas išplėsti branduolinį atgrasymą („skėtį“) yra labai savalaikis ir reikalingas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį Miunchene susitiko su Vokietijos Bavarijos federacinės žemės ministru federaliniams reikalams Florianu Herrmannu. Susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad sprendimas 2026–2030 m. laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto Bavarijai atveria papildomų investavimo galimybių.

Lietuvos generalinį konsulatą Miunchene atidaręs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad tai paskatins investicijas ir prekybą su Bavarija. Kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, ministras akcentavo, kad Lietuvos sprendimas 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto turėtų tapti svariu finansiniu stimulu Bavarijos gynybos pramonei rimtai svarstyti investicijų į Lietuva galimybes.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nedramatizuoja to, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo kalboje Kongrese nebuvo užsiminta apie gynybą ir atgrasymą. Pasak jo, šis kreipimasis buvo skirtas vidaus auditorijai. Visgi, K. Budrys pastebėjo, jog kalboje buvo ir pozityvesnių ženklų dėl JAV paramos Ukrainai. Tai, anot ministro, rodo, jog diplomatinės pastangos duoda rezultatą. „Matome, kad vis dėlto yra didesnio įsitraukimo ženklas ir tam tikros pozicijos pašvelnėjimas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį su Danijos Europos reikalų ministre Marie Bjerre aptarė galimybę Ukrainai tapti vienas iš Europos Sąjungos (ES) narių. Anot ministerijos, K. Budrys susitikime vylėsi, kad per Danijos pirmininkavimą paspartės šis klausimas, apimantis ir Moldovos eurointegraciją, bus sprendžiamas sparčiau.  „Ukrainos narystė ES iki 2030 m. turi būti mūsų siekiamybė.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus nutraukti karinės paramos Ukrainai tiekimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – tai dar vienas signalas, rodantis, kad Europa turi labiau susirūpinti savo saugumu. „JAV nuosekliai signalizuoja, kad būtinas didesnis Europos indėlis į Europos saugumo užtikrinimą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva turi įtikinti JAV, kad taikos Ukrainoje derybose be lazdos nebus ir rezultato. Taip jis kalbėjo po didžiųjų žemyno šalių lyderių susitikimo Londone, kuriame jie įsipareigojo didinti gynybos išlaidas, sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą bei parengti Ukrainos taikos planą, kuris bus pateiktas JAV.

Kol pasaulyje vyksta dideli geopolitiniai pokyčiai, Lietuvos vadovai lieja ašaras, kad savaitgalį nebuvo pakviesti į Londoną, kur europiečiai tarėsi, ką daryti toliau. Prezidentas ir užsienio reikalų ministras sako, kad tai buvo britų klaida, tačiau po Gitano Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio viešų pykčių praėjusią kadenciją, Lietuva iki šiol net neturi ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje.

Su Šiaurės ir Baltijos (NB8), Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės (JK) kolegomis nuotoliu pirmadienį kalbėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Europa ant stalo turi dėti „realius sprendimus ir pinigus“. Pasak K. Budrio, siekiant tvarios taikos taip pat būtina toliau stiprinti Ukrainą, numatant ilgalaikę karinę paramą, bei išlaikyti ekonominį spaudimą Rusijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Ukrainos saugumas yra Europos saugumas.

Dėl žmogaus teisių pažeidimų Vilnius sankcionavo dar 74 Sakartvelo pareigūnus – jiems uždrausta atvykti į Lietuvą. Apie tai socialiniame tinkle „X“ paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Dėl šiukščių žmogaus teisių pažeidimų ir represijų Sakartvele, Lietuva įtraukė 74 Sakartvelo pareigūnus į keliauti į šalį sankcionuotų asmenų sąrašą. Remiame Sakartvelo žmones ir jų demokratijos bei Europinės ateities siekį“, – rašė politikas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nemato galimybių atnaujinti Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ bei tikina, jog projektas iš pat pradžių buvo didelė geopolitinė klaida, kurios kartoti dabartiniame kontekste Europos valstybės nesvarstytų. Taip jis kalbėjo užsienio žiniasklaidai skelbiant, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), veikiant Rusijos lobistams, galimai ruošiasi dujotiekio veiklos atnaujinimui.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog paliaubų Ukrainoje sąlygos dar turės būti apibrėžtos, o karą pradėjusi Rusija aiškiai informuota, kas įvyktų pažeidimo atveju. „Kaip galėtų atrodyti vienos ar kitos paliaubos ir jų užtikrinimas, žinoma, tai reikės aiškiai apsibrėžti ir tas sąlygas aiškiai perduoti Rusijai, kas bus jeigu tokios paliaubos bus pažeidžiamos“, – pirmadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.

Sekmadienį Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio paviešintas keturių punktų planas dėl tolimesnės paramos Ukrainai yra judesys pirmyn ir ženklas, jog Europa imasi atsakomybės, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Tai yra judėjimas į priekį. Galime tikrai konstatuoti, kad Europa vienijasi.

Jungtinei Karalystei (JK) nepakvietus Baltijos šalių į Europos viršūnių susitikimą Londone, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad partneriams perduota žinia – nepakviesti Baltijos valstybių buvo klaida. Ministras taip pat įvardijo priežastis, kodėl Lietuva, Latvija ir Estija turėtų tokiuose susitikimuose dalyvauti. „Kai yra ratas (dalyvaujančių šalių – red. past.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva neatmeta galimybės prisidėti prie „norinčiųjų koalicijos“ ir siųsti į Ukrainą taiką palaikančius karius. Visgi, pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas, iš pradžių reikia išsiaiškinti didžiųjų valstybių poziciją dėl šios iniciatyvos.  „Lietuva viena pirmųjų pradėjo sakyti ir tos pozicijos laikėsi – kad jokių variantų neatmeta.