Karas

Rusijos pajėgos naktį į sekmadienį ir ryte dronais ir artilerija smūgiavo Dnipropetrovsko srities Pavlohrado ir Nikopolio rajonams. Tai pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Vakare ir naktį priešas smogė Nikopolio rajonui. Sunkioji artilerija buvo nukreipta į rajono centrą ir Pokrovsko bendruomenę. Žmonės nenukentėjo.

Rusijos pajėgos naktį iš šeštadienio į sekmadienį atakavo Ukrainos energetikos objektus, skelbia „Kanal24“. Dėl išpuolio Donecko sritis liko be elektros. „12 spalio ryte Rusijos karinės pajėgos dar kartą tiksliai smogė Donecko srities energetikos infrastruktūrai. Dėl apšaudymo sritis liko be elektros tiekimo“, – cituojamas Donecko srities administracijos vadovas Vadimas Filaškinas. Tarnybos dirba vietoje, vertina žalą ir bando atstatyti elektros energijos tiekimą.

JAV gali suteikti Ukrainai papildomų karinių pajėgumų, kad padėtų sustiprinti pozicijas prieš Rusiją ir priverstų Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, sako JAV ambasadorius NATO Matthew Whitaker, skelbia „Bloomberg“. Anot jo, ginkluotė galėtų būti dislokuota Ukrainoje ir turėtų potencialą pakeisti padėtį kare.

Rusijos pajėgoms ketvirtadienį apšaudžius Slovianską ir Kostiantynivką, žuvo civilis ir 11 buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities prokuratūra. Jos duomenimis, į Slovianską buvo paleistos trys sklendžiančios bombos. Smogta gyvenamajam rajonui. Čia nukentėjo trys moterys ir keturi vyrai, kurių amžius nuo 45 iki 79 metų. Ir Kostiantynivkoje atakuoti civiliai. Per dronų smūgį prieš automobilį žuvo 58-erių civilis. Dar keturi asmenys buvo sužeisti.

Izraelis ir „Hamas“ po dvejus metus trukusio kruvino karo pasiekė istorinių paliaubų susitarimą. Abi pusės ketvirtadienį patvirtino, kad sutiko nutraukti karo veiksmus Gazos Ruože – mainais įkaitai bus išlaisvinti, o Izraelis iš dalies pasitrauks iš teritorijos. Susitarimas, kurį tarpininkaujant JAV inicijavo Donaldas Trumpas, laikomas pirmuoju žingsniu siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV ir Donaldui Trumpui už lyderystę siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose. Reaguodamas į pirmąjį Izraelio ir „Hamas“ taikos plano etapą, jis pabrėžė, kad kiekvienas sustabdytas karas stiprina viso pasaulio saugumą ir išreiškė viltį, jog šis susitarimas priartins ir Ukrainą prie tikrosios taikos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas asmeniškai bijo ugnies nutraukimo, rašo „Ukrainska Pravda“. V. Zelenskis įvardijo, kodėl V. Putinas taip elgiasi. „Iš visapusiško karo pereiti prie ugnies nutraukimo ir vėliau vėl pradėti visapusišką karą jiems nėra lengva. Ekonominiu požiūriu tai sudėtinga, sudėtinga visuomenei, sudėtinga pasauliui. Ir tikrai sudėtinga toms šalims, kurios šiandien dar spaudžia Putinui ranką.

Ričnės kaime Ukrainos Zaporižios srityje per drono ataką žuvo 40-metis vyras, kilo gaisras. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. Jo duomenimis, vyrui buvo 40 metų. Gelbėtojai likvidavo atakos padarinius. Praėjusią parą okupantai surengė 580 atakas 14-oje vietovių Zaporižios srityje. Nukentėjo du žmonės.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė įsakymą evakuoti vaikus ir jų globėjus iš Kramatorsko ir jo apylinkių, motyvuodama padažnėjusiomis Rusijos dronų atakomis. Kramatorskas, kuriame iki karo gyveno apie 147 tūkst. žmonių, yra maždaug 20 km atstumu nuo fronto linijos Donecko srityje. Praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, 2022 metų rugsėjį Kremlius pareiškė aneksavęs šį pramoninį regioną kartu su trimis kitais, nors niekada neturėjo jų visiškos karinės kontrolės.

 Izraelio kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas pareiškė, kad nepritaria ketvirtadienį Izraelio ir „Hamas“ pasiektam susitarimui dėl paliaubų Gazos Ruože, ir tvirtino, kad balsuos prieš jį.  „Yra didžiulė baimė dėl padarinių, ištuštinus kalėjimus ir paleidus kitą teroristų lyderių kartą, padarysiančią viską, kad ir toliau lietųsi žydų kraujo upės, neduok Dieve“, – socialiniame tinkle X parašė B. Smotrichas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė detalių apie dabartinę Ukrainos pajėgų kontrpuolimo operaciją Dobropilios kryptimi, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, rusų kariai čia patiria didelius nuostolius. Zelenskis skelbia naujausią informaciją iš fronto V. Zelenskis sako, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį pristatė ataskaitą apie padėtį visoje fronto linijoje.

2026–2028 m. Rusijos federalinio biudžeto projekte numatyta perskirstyti lėšas iš socialinių ir regioninių programų karinio-pramoninio komplekso ir teisėsaugos institucijų naudai. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Pasak žvalgybos pranešimų, Rusijos valdžia planuoja padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 20 iki 22 proc. Finansų ministras Antonas Siluanovas jau pripažino, kad dėl to padidės kainos ir našta įmonėms.

Rusijos kariai gavo įsakymą bet kokia kaina šturmuoti ukrainiečių pozicijas Pokrovsko kryptimi, todėl jų nuostoliai smarkiai išaugo – vien Saugumo tarnybos kariai ten kasdien sunaikina daugiau nei po 100 okupantų. Apie tai gavęs Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovo Vasylio Maliuko ataskaitą platformoje „Telegram“ paskelbė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra nusivylęs Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl jo negebėjimo susitarti dėl karo Ukrainoje pabaigos. Apie tai jis kalbėjo antradienį spaudos konferencijoje su Kanados premjeru Marku Carney, rašo „Kanal 24“. Susitikimo metu D. Trumpas pareiškė, kad praėjusią savaitę dėl karo žuvo 7 812 žmonių, kurių dauguma yra kariai. Anot jo, šį karą sunkiau užbaigti nei konfliktą Gazoje. „Beveik aštuoni tūkstančiai karių žuvo.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį pasisakė apie karą Ukrainoje. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, apie tai V. Putinas kalbėjo pokalbyje su Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo vadovybe. V. Putinas yra įsitikinęs, kad strateginė iniciatyva fronte priklauso Rusijai ir kad 2022 m. vasarį priimti sprendimai buvo teisingi ir priimti laiku. Jis pabrėžė, kad Rusija turi pasiekti visus savo karinių operacijų tikslus.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad dabartinė tarptautinė situacija rodo – visos valstybės ruošiasi dideliems kariniams konfliktams, ir vienintelis klausimas – „kuri pusė gaus palaikymą“.  „Kai karinėms išlaidoms skiriama 5 proc. BVP, o vidurkis yra 2,1 proc., tai yra milžiniška pinigų suma. Tai reiškia, kad visi ruošiasi konfliktams ir karui.

Ukrainos kariuomenė pranešė smogusi sprogmenų fabrikui Rusijoje ir naftos perkrovimo kompleksui Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Dzeržinskio mieste Rusijos Žemutinio Naugardo srityje atakuota sprogmenų gamykla, siekiant sumažinti rusų puolamąjį potencialą, pranešė Generalinis štabas Kyjive. Taikinio apylinkėse esą būta daugybės sprogimų ir gaisrų. Socialinėje žiniasklaidoje plito vaizdo įrašai, kuriuose esą matyti abu smūgiai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad laikinas JAV vyriausybės veiklos sustabdymas neužkirto kelio aprūpinti Ukrainą ginklais. Apie tai valstybės vadovas pranešė Kyjive kartu su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje. „Žinau, kas buvo rašoma žiniasklaidoje apie (vyriausybės) darbo sustabdymą ir tam tikrus iššūkius, tačiau Ukrainos aprūpinimas dėl to nesustojo. Tai svarbu“, – V. Zelenskis.

Vilnius – visos Lietuvos širdis ir vienas pagrindinių galimų taikinių, todėl sostinės gynybai nuo dronų ir kitų grėsmių turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Ekspertai pabrėžia, kad rožiniai akiniai nepadės – būtina ruoštis blogiausiems scenarijams. Ar Vilnius pasiruošęs? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Karas Ukrainoje tęsiasi, tačiau ekspertai mato ženklų, kad Rusijos galimybės silpnėja, o Vakarų parama stiprėja. Ukraina sėkmingai smogia Rusijos užnugariui, o tarptautinė bendruomenė svarsto dar griežtesnius veiksmus agresoriaus atžvilgiu. Ar galime tikėtis greitos karo pabaigos? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Rusija naktį įvykdė didžiausią nuo Maskvos įsiveržimo 2022 m. ataką prieš Ukrainos dujų tinklą, penktadienį pranešė Kyjivo valstybinė dujų operatorė.  Maskvos kariuomenė per naktį nepaliaujamai taikėsi į Ukrainos elektros tinklą per kelias puolimo bangas, dėl to milijonai žmonių paniro į tamsą, nutrūko šilumos tiekimas, temperatūrai nukritus žemiau nulio.

„Nežinau kaip man nusiraminti…visą laiką mintys sukasi apie tą patį, kad karas tik dienų klausimas, žiemą gimdysiu kur nors bunkeryje“, – štai tokiomis mintimis socialiniuose tinkluose dalijasi gimdyvės, atvirai diskutuojančios apie savo baimes. Tokia žinutės iš socialinių tinklų frazė liudija, kad karo baimė pasiekia daugelį iš mūsų ir neduoda ramybės tiems, kam jos labiausiai reikia.

Estijos žvalgyba perspėja, kad artėjant žiemai Rusija greičiausiai suintensyvins atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama palaužti civilių valią ir sutrikdyti šalies energetikos sistemą. Pasak Estijos gynybos pajėgų žvalgybos vadovo Antso Kiviselgo, Maskva šiuo metu turi daugiau išteklių ir galimybių smogti nei anksčiau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkusius Europos lyderius ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija gali pažeisti oro erdvę bet kurioje žemyno vietoje, ir pasiūlė savo šalies karo metu įgytą patirtį, kad padėtų kovoti su šia grėsme. „Jei rusai išdrįsta paleisti dronus prieš Lenkiją arba pažeisti Šiaurės Europos šalių oro erdvę, tai reiškia, kad tai gali nutikti bet kur“, – sakė V. Zelenskis valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Kopenhagoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kopenhagoje susitiks su kitais Europos lyderiais Senajam žemynui siekiant sustiprinti Kyjivą kovoje su Rusija, kai dėl JAV paramos kilo abejonių. Valstybių ir vyriausybių vadovai iš beveik 50 šalių susirinks konferencijų centre itin griežto saugumo sąlygomis, pastarosiomis dienomis Daniją sukrėtus paslaptingiems dronų įsiveržimams.

Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime nuskambėjo netikėti žodžiai iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano lūpų. Vienu sakiniu jis pribloškė dalyvius ir pademonstravo retai matomą drąsą – pareiškė, kad Europa yra stipresnė už Rusiją. Jo pasisakymą įvertino ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, tačiau kartu priminė, kad Rusijos karas su Ukraina – tai visos Europos karas.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas griežtina toną, Rusiją išvadino popieriniu tigru su žlungančia ekonomika ir sako, kad Ukraina gali laimėti karą, ji gali susigrąžinti savo teritorijas ir netgi galbūt pasiekti daugiau. Ką tai reiškia? Apie Trumpo spaudimą Putinui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas  ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Lietuva ir Baltijos šalys nuolat susiduria su informaciniu spaudimu, kuris kelia visuomenės nerimą, ypač dėl dezinformacijos ir galimų grėsmių. Kaip išlikti ramiems krizių įkarštyje? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Tai kaip gyvenasi jums per tas visas krizes? V. Vitkauskas: Intensyviai. Kiekvieną kartą kažkas vyksta.

Ukraina prieš mėnesį iš Izraelio gavo amerikietišką oro gynybos sistemą „Patriot“, šeštadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Izraelio sistema („Patriot“) veikia Ukrainoje. Ji veikia jau mėnesį. Rudenį gausime (dar) dvi sistemas „Patriot“, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė jis. Kyjivas stengiasi stiprinti savo oro gynybą, kad galėtų atremti kasdienes rusų dronų ir raketų atakas, ypač prieš žiemą, kai šildymo infrastruktūra dažnai tampa atakų taikiniu.

Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė neveikia jau keturias dienas, apie tai šeštadienį pranešė Ukraina ir Rusija, kaltindamos viena kitą atakuojant elektros tiekimo linijas. Netoli fronto linijos esančioje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje elektros tiekimas dažnai nutrūksta, tačiau šį kartą tai trunka ilgiausiai. Ekspertai įspėja, kad tai didina incidentų riziką.

Ukraina šeštadienį paskelbė, kad Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei – didžiausiai Europoje – jau keturios dienos netiekiama elektra, ir dėl to apkaltino Maskvą. „Dėl Rusijos veiksmų Zaporižios AE ketvirtą dieną yra be elektros“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jis pridūrė: „Raginame visas šalis, kurioms rūpi branduolinis saugumas, aiškiai pasakyti Maskvai, kad šis branduolinis lošimas privalo baigtis.

Rusija šeštadienį sukritikavo Europos Sąjungos (ES) planus stiprinti gynybą nuo dronų, pridurdama, jog Bendrijos atsakas į neatpažintus bepiločius orlaivius, kertančius jos sienas, tik padidins įtampą. Penktadienį valstybės prie rytinės ES sienos susitarė sukurti „dronų sieną“, saugančią nuo Rusijos įsibrovimų.

Rusai okupantai vadinamojoje Luhansko Liaudies Respublikoje (LLR) paskelbė, kad spalio 1 d. prasidės šaukimas į kariuomenę. Apie tai socialinėje platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko. „Taip vadinamosios LLR vadovas paskelbė, kad rudenį ir žiemą vyks šaukimas į kariuomenę.

Rusija kare Ukrainoje pastarąją parą prarado dar 970 kareivių, kurie žuvo arba buvo sužeisti. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas naujausius duomenis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Nuo pilno masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 27 d. Rusija kare Ukrainoje neteko iš viso apie 1 107 400 kareivių.

„Financial Times“ skelbia, kad buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas siekia vadovauti laikinajai tarptautinei Gazos Ruožo administracijai, nors tokiam planui griežtai priešinasi Europos ir arabų valstybės. T. Blairas siekia aktyviai dalyvauti kuriant Palestinos valstybę, ypač prisiimdamas laikinosios tarptautinės Gazos Ruožo administracijos vadovo vaidmenį. Apie tai rašo „Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais.

Kremliaus statytinis Dmitrijus Rogozinas pripažino, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra patekęs į aklavietę, rašo „Moscow Times“. Anot jo, šiuo metu fronte pažanga pasiekiama tik „didžiulėmis pastangomis ir milžiniška kaina“. Kaip rašo leidinys, D. Rogozinas esą pareiškė, jog technika sudega nepasiekusi fronto linijos. Jis taip pat pripažino, kad jėgų santykis dronų srityje yra nepalankus Rusijai. Jis guodėsi, kad atsirado „aukštųjų technologijų šalių“, kurios stojo į Kyjivo pusę.

Kremlius atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo dukra Elizaveta 2022 m. vasario 23 d. išvyko į Paryžių dieniniu „Aeroflot“ skrydžiu iš Šeremetjevo oro uosto, pranešė „Glavkom“, remdamasis Rusijos žiniasklaida. Būdama Prancūzijoje, ji esą paskelbė „Instagram“ įrašą, kuris netrukus buvo ištrintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad reikia Rusiją ir Vladimirą Putiną sustabdyti dabar – kitu atveju teks kentėti. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, rašo „Sky news“. „Putinas toliau stums karą į priekį, jį plės ir gilins. <...> Ukraina yra tik pirmoji. Rusijos dronai jau skraido virš Europos“, – pastebi jis. Todėl V. Zelenskis ragina lyderius veikti dabar.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje perspėjo, kad rusų dronų ataka Lenkijoje galėjo būti siaubinga, rašo „Sky news“. Savo kalboje V. Zelenskis priminė, kad „Rusijos karas prieš mano šalį tęsiasi, žmonės vis dar miršta kiekvieną savaitę“. „Tačiau nėra paliaubų, nes Rusija atsisako“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipėsi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir pareiškė, kad „tik mes patys galime užtikrinti savo saugumą“, rašo „Sky news“. Jis perspėjo Generalinę Asamblėją, kad tik jėga gali užtikrinti taiką. „Nėra jokių saugumo garantijų, išskyrus ginkluotus draugus“, – sako V. Zelenskis. „Ginklai nusprendžia, kas išgyvens.

JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad Rusija turėjo sustabdyti karą ir kad jo santykiai su Vladimiru Putinu, kuriais jis ilgai didžiavosi, nieko nereiškė, rašo „Sky news“. D. Trumpas pakartojo, jog manė, kad karą Ukrainoje bus lengva užbaigti dėl jo santykių su V. Putinu. „Deja, šie santykiai nieko nereiškė“, – antradienį kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė jis. Kalbėdamas apie savo Prancūzijos kolegą, D. Trumpas sakė, kad E. Macronas kovoja už Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina gali laimėti karą, susigrąžinti visas teritorijas ir galbūt daugiau. Apie tai jis antradienį vakare parašė „Truth Social“ platformoje. „Susipažinęs su Ukrainos ir Rusijos karine bei ekonomine padėtimi ir ją visiškai supratęs, taip pat pamatęs ekonomines problemas, kurias tai sukelia Rusijai, manau, kad Ukraina, turėdama Europos Sąjungos paramą, yra pajėgi kovoti ir atgauti visą Ukrainą jos pirminėje formoje.

Kopenhagos ir Oslo oro uostuose – sumaištis: dėl neatpažintų dronų buvo nutraukti skrydžiai, lėktuvai negalėjo nusileisti. Danijos valdžia keturioms valandoms uždarė oro erdvę – tūkstančiai keleivių nukentėjo dėl perkeltų skrydžių. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen neatmeta, kad tai galėjo būti dar viena suplanuota Rusijos provokacija. Pasak premjerės, tokiomis atakomis Kremliaus diktatorius kelia paniką ES šalyse ir tikrina, kiek toli gali nueiti.

Pirmadienį vakare virš Maskvos nugriaudėjo mažiausiai 10 sprogimų. Socialiniuose tinkluose taip pat viešinami vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip orlaivis skrenda žemai daugiabučių. UNIAN rašo, kad dronų atakų metu Maskvoje rusų krovininis orlaivis skrido labai žemai virš daugiabučių.  Manoma, kad tokiu būdu lėktuvas bandė išvengti smūgių.  Primenama, kad po nugriaudėjusių sprogimų Maskvoje, pirmadienį taip pat buvo sustabdyti skrydžiai virš Rusijos sostinės.

Pirmadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas surengė neįprastą susitikimą su Rusijos Federacijos saugumo tarnybos atstovais. Kaip rašoma viename iš „Telegram“ kanalų, savo teiginiuose V. Putinas esą sakė, kad Rusija gali reaguoti į bet kokias grėsmes „ne žodžiais, o karinėmis-techninėmis priemonėmis“. V. Putinas savo kalbą pradėjo apkaltindamas Vakarus ir pabrėžė, kad neva Rusija gali atremti grėsmes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę. Paklaustas, ar padėtų ginti Europos Sąjungai (ES) priklausančias šalis, jei Rusija išplėstų karo veiksmus, D. Trumpas žurnalistams atsakė: „Taip, padėčiau. Padėčiau.“ Trys Rusijos MiG-31 naikintuvai penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos.

Didžioji Britanija, Kanada ir Australija pripažino Palestinos valstybę. Tai trys šalys paskelbė sekmadienį. Kanada tapo pirmąja iš didžiųjų Vakarų ekonominių valstybių, nusprendusių pripažinti Palestinos valstybę. Tai pranešė ministras pirmininkas Markas Carney. Tuo pat metu apie tokį pat sprendimą paskelbė britų premjeras Keiras Starmeris.

Per Ukrainos atakas Rusijos Belgorodo pasienio srityje, rusų institucijų duomenimis, žuvo du žmonės. Rakitnojės vietovėje per drono smūgį žuvo vyras, o Šebekine apšaudžius namą – moteris, sekmadienį tinkle „Telegram“ rašė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Penki asmenys, jo duomenimis, per įvairias atakas buvo sužeisti.

Rytų Ukrainos ligoninėje guli karys su kruvinu raiščiu ant galvos, rankoje laikantis užrašų knygelę. Tai – Vladyslavas, kuris šiandien priverstas mintis dėstyti rašikliu. Rugpjūčio 17-ąją jis atsidūrė medikų rankose ir dabar gydosi nuo gyvybei pavojingų sužalojimų, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Negalėdamas kalbėti, Vladyslavas užrašais pasakoja savo istoriją. „Jo būklė buvo sunki. Jei būtumėte matę jo gerklę, suprastumėte“, – sakė ligoninės direktorius Serhijus.