Karas

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, likus mažiau nei septynioms savaitėms iki rinkimų, visomis jėgomis vykdo kampaniją prieš Ukrainą, pastebi „Bloomberg“. Taip jis be kita ko griauna Europos planus padėti Kyjivui. V. Orbanas susiduria su galimybe patirti nesėkmę rinkimuose. Apklausos rodo nepalankų požiūrį į jo partiją, o tai V. Orbaną stumia į kampą.

Buvusi NATO gynybos ir saugumo bendradarbiavimo direktorės pavaduotoja Gerlinde Nigus įvardijo, kas priverstų Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą, rašo „Ukrinform“. Anot jos, Ukrainą reikia apginkluoti „iki dantų“ ir užtikrinti ilgalaikį finansinį bei politinį stabilumą šalyje.

Aiškėja netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambučio detalės, skelbia „Axios“. Anot leidiniui komentavusio ukrainiečių pareigūno ir dviejų kitų šaltinių, D. Trumpas V. Zelenskiui pareiškė norintis kuo greičiau užbaigti karą. D. Trumpas nori kuo greičiau užbaigti  karą Ukrainoje, tačiau Ukraina ir Rusija nesutaria dėl dalies klausimų, ypač teritorijų.

Ketvirtadienį Ženevoje JAV ir Ukrainos pareigūnai baigė derybas, per kurias aptarė pastangas nutraukti ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, Maskvai pareiškus, kad neskuba pasirašyti susitarimo.

Skeletonininkas Vladyslavas Heraskevyčius įspėjo tarptautinę bendruomenę, kad ji neturėtų pamiršti Rusijos pradėto karo poveikio jo gimtojoje Ukrainoje. „Juntamas tam tikras karo nuovargis, o reportažai apie Ukrainą nebėra prioritetų sąrašo viršuje. Žmonės nebežino, kas čia vyksta kiekvieną dieną“, – duodamas interviu transliuotojui ZDF sakė V. Heraskevyčius.

Kol minimos Rusijos invazijos į Ukrainą metinės, mūsų Seime surengtas slaptas pasitarimas, kaip parlamentas dirbtų kilus karui. Seimo vadovai sako, kad metinės tik sutapimas, o saugumo situacija šalyje nėra pablogėjusi. Vis tik nuolat ragindami Lietuvos žmones būti pasiruošus įvairioms krizėms, parlamentarai niekaip negali pasirengti patys. Metai slenka, o politikai vis tariasi, diskutuoja ir posėdžiauja, bet pripažįsta, kad iki galo nėra pasiruošę.

Ukrainos dronų operatoriai paskelbė Rusijos teritorijoje sunaikinę tikrą „Aladdino urvą“ – sandėlį, kuriame rusai laikė savo techniką, praneša naujienų portalas „TVP World“. Medžiagoje, kuria platformoje „Telegram“ pasidalino Ukrainos 80-osios atskirtoji oro desanto Galicijos brigada, užfiksuotas operatoriaus šokas, kai jo valdomas dronas įskrido į sandėlį Kursko regione vakarinėje Rusijos dalyje.

Keturi žmonės žuvo per Rusijos atakas Zaporižios rajone, trečiadienį pranešė pareigūnai. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fedorovas, pranešęs apie keturių žmonių žūtį ir dar du sužeistuosius. Jis nedetalizavo aplinkybių, tik pažymėjo, kad iš viso per parą okupantai sudavė 643 smūgius 32 Zaporižios srities gyvenvietėms. Valdžios institucijos gavo 218 pranešimų apie apgadintus būstus, automobilius ir infrastruktūros objektus.

Ukrainos gynybos viceministrė Mariana Betsa antradienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Ukraina niekada nesutiks daryti jokių teritorinių nuolaidų Rusijai. „Rusijos režimas ir jo bendrininkai patys nesustos. Rusija jaučiasi nebaudžiama, nes dar nesusidūrė su tinkamomis pasekmėmis už savo nusikaltimus“, – sakė ji.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, priėmė rezoliuciją, kuria raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje. Už rezoliuciją Niujorke balsavo didžioji dauguma – 107 valstybės narės, 12 balsavo prieš, o 51, įskaitant Jungtines Valstijas, susilaikė.

 Vilniuje ir Kaune antradienio vakarą paminėtos ketvirtosios plataus masto karo Ukrainoje metinės – surengtos eitynės, paramos ir labdaros koncertas, iš žvakučių sudėta simbolinė Ukrainos vėliava. „Prieš ketverius metus visa Europa pabudo su nauja realybe. Su karo realybe. Ir visus šiuos ketverius metus Ukraina ne tik gina savo sienas, bet iš esmės gina tą vertybę, dėl kurios mes čia galime šiandien stovėti.

Dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų Rusijos atstovams Lietuvoje įteikta dar viena protesto nota, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Artėjant ketvirtosioms plataus masto invazijos į Ukrainą metinėms, naktį iš vasario 21 d. į 22 d., Rusija surengė naujas šaltakraujiškas raketų ir dronų atakas, taikiniais kryptingai pasirinkusi civilius Ukrainos gyventojus, gyvenamųjų namų rajonus ir civilinę infrastruktūrą“, – teigiama notoje.

Minint ketvirtąsias plataus masto karo Ukrainoje metines Lietuva sieks, kad Rusijos ir Baltarusijos valdžia būtų patraukta atsakomybėn už karo nusikaltimus, sako Užsienio reikalų ministerija (URM). „Sieksime, kad Rusijos ir Baltarusijos valdžia būtų patraukta atsakomybėn už karo nusikaltimus, kad kuo greičiau savo veiklą pradėtų Specialusis tribunolas, o įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms.

Rusija dar nepasiekė visų savo karo Ukrainoje tikslų ir kovos tol, kol juos pasieks, antradienį, ketvirtųjų savo puolimo metinių dieną, pareiškė Kremlius. Kremlius taip pat apkaltino Didžiąją Britaniją ir Prancūziją planais aprūpinti Kyjivą branduoliniais ginklais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje, skirtoje Rusijos invazijos metinėms paminėti, pareiškė, kad norėtų, jog Donaldas Trumpas apsilankytų Ukrainoje, rašo UNIAN. „Aš tiksliai žinau: tik apsilankęs Ukrainoje ir savo akimis pamatęs mūsų gyvenimą ir kovą, pajutęs mūsų žmones ir šį skausmo jūrą – tik taip galima suprasti, apie ką iš tiesų yra šis karas. Ir dėl ko. Kas čia yra agresorius. Kam reikia daryti spaudimą. Suprasti, kad Ukraina gina gyvybę, kovoja būtent dėl to.

Tyrimas rodo, kad Rusija, nepaisant Vakarų sankcijų, pernai eksportavo daugiau naftos nei prieš Ukrainos karą. Tačiau Maskvos pajamos iš šio eksporto smuko, sakoma antradienį Suomijos analitinio centro CREA paskelbtoje ataskaitoje. 93 proc. rusiškos naftos eksportuojama į Kiniją, Indiją bei Turkiją. Ekspertai skaičiuoja, kad Rusija per 12 mėnesių iki šių metų vasario 24 dienos eksportavo 6 proc.

Jungtinės Karalystės vyriausybė antradienį, vasario 24-ąją – ketvirtųjų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinių dieną – išplėtė sankcijų sąrašą Rusijai 297 pozicijomis, skelbia Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“. Apribojimai pritaikyti 240 juridinių ir septyniems fiziniams asmenims, taip pat 50 jūrų laivų, nurodoma pranešime JK vyriausybės svetainėje.

Rusijos kariuomenė ketvirtaisiais karo Ukrainoje metais užėmė daugiau šios šalies teritorijos nei per dvejus ankstesnius metus kartu sudėjus, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.

2025 m. užimti vieną kilometrą Ukrainos teritorijos Rusijos Federacijai kainavo apie 120 kareivių, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos prezidentūros kanceliarijos vadovo pavaduotojas pulkininkas Pavlo Palisa. „Rusijos bendri gyvosios jėgos nuostoliai jau siekia 1 milijoną 260 tūkstančių žmonių (tai didžiausi nuostoliai nuo Antrojo pasaulinio karo), o vieną kilometrą užimti 2025 m. jiems atsieidavo po 120 žmonių. Tai ne tik skaičiai.

Minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte žadėjo, kad aljansas ir toliau rems Ukrainą, ir ragino jai suteikti veiksmingas saugumo garantijas. „NATO nuo pat pradžių rėmė Ukrainą. Mes su jumis esame ir šiandien, ir būsime su jumis visų ateities iššūkių akivaizdoje“, – antradienį aljanso būstinėje Briuselyje kalbėjo M. Rutte.

Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra „triguba Rusijos nesėkmė“, antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Vakarų remiamą šalį metines, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šis karas yra triguba Rusijos nesėkmė: karinė, ekonominė ir strateginė“, – rašė jis platformoje „X“. „Vieną dieną rusai supras jų vardu įvykdyto nusikaltimo dydį, pasiteisinimų beprasmiškumą ir pražūtingus ilgalaikius padarinius jų šaliai, – teigiama E. Macrono įraše.

Vienoje iš Dnipro miesto policijos nuovadų nugriaudėjęs sprogimas buvo priskirtas teroro aktams. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė generalinės prokuratūros kanceliarija. Dnipre nugriaudėjo sprogimas Vasario 23 d. apie 20.50 val. vienoje iš Dnipro policijos nuovadų sprogo savadarbis sprogstamasis užtaisas. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Per sprogimą išdužo langai, buvo apgadintas administracinis pastatas ir netoliese stovėjęs automobilis.

Per ketverius plataus masto Rusijos karo su Ukraina metus rusų okupantų pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 24 d. prarado maždaug 1 261 420 karių, iš kurių 920 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė bunkerį, kuriame leido pirmąsias karo dienas. Savo kreipiesi į ukrainiečius antradienį, per karo 4-ąsias metines, jis nurodė, kad būtent iš šio bunkerio surengė pirmuosius pokalbius su pasaulio lyderiais karo pradžioje. „Būtent čia kalbėjausi su prezidentu Bidenu. Būtent čia išgirdau, kad yra grėsmė, kad reikia skubiai palikti Ukrainą, kad esame pasiruošę padėti.

Rusija ir toliau reikalaus, kad Ukraina atiduotų Donbasą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN. Anot jo, nepaisant visų pastarųjų pareiškimų apie pažangą derybose, Rusija neketina sušvelninti savo pozicijos dėl pagrindinio reikalavimo – teritorinio klausimo. Zelenskis: Donbasas nebūtinai bus taškas „Rusija nori Donbaso ir taškas. Nors tai nebūtinai taškas. Jie turi savo poziciją šiuo klausimu, bet jei jiems duosi pirštą, jie nukąs visą ranką.

Per naktinius Rusijos dronų smūgius Zaporižios mieste Pietryčių Ukrainoje buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant vaiką, antradienį pranešė pareigūnai. Ukraina antradienį mini ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, nematant pabaigos kruviniausiam konfliktui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS) nurodė, kad vėlų pirmadienio vakarą įvykdytos atakos buvo nukreiptos į įvairias vietas visame srities centre.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Tarybos pirmininkas António Costa antradienį turėtų atvykti į Kijevą, kur Ukraina minės ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos metines. Abu ES vadovai kartu su keletu Europos šalių lyderių dalyvaus atminimo ceremonijoje ir pareikš solidarumą su Ukraina. Jie taip pat planuoja aplankyti vietoves, kurios buvo apgadintos per Rusijos antskrydžių kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Taikos susitarimui, kuris užbaigtų karą Ukrainoje, labiausiai trukdo būtent Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Tokį pareiškimą per ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines padarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, rašo UNIAN.

Vakarų šalių gyventojai vis labiau įsitikina, kad pasaulis juda link globalinio karo. JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos valstybių piliečiai mano, kad Trečiojo pasaulinio karo pradžia per artimiausius penkerius metus yra visai realus scenarijus. Tuo pačiu, Donaldas Trumpas paskelbė 10 proc.

Lenkijos saugumas skelbia sulaikęs Baltarusios pilietį, kuris Minskui šnipinėjo strateginius ir saugumui svarbius objektus. Baltarusių šnipas veikė ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje bei Vokietijoje. O kol lenkų saugumiečiai gaudo šnipus, šalies prezidentas Karolis Nawrockis viešai iškėlė naują ambiciją – pasigaminti Lenkijai nuosavus branduolinius ginklus. Apie norą savo teritorijoje turėti tokius ginklus, paskelbė ir Estijos ministras. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ukraina neturėtų perleisti Rusijai jokios savo teritorijos dalies, o Europos Sąjunga (ES) turi sudaryti sąlygas kuo greitesnei Ukrainos integracijai į ES, interviu „Ukrinform“ sakė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa. Jis pabrėžė, kad Ukraina neprivalo atiduoti nė vieno milimetro savo žemės. Buvęs Lenkijos prezidentas: Ukraina nieko neturi atiduoti „Ukraina sunkiai išgyvena, kenčia, bet negali atsitraukti; ji nieko neturi atiduoti Rusijai.

Ketvirtųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo kalboje pasmerkė Vladimiro Putino valdomos Rusijos „absoliutų barbariškumą“. „Ši šalis, vadovaujama šio lyderio, šiuo metu yra žemiausiame absoliutaus barbariškumo taške, ir niekam neturėtų kilti jokių abejonių, su kokiu režimu ir barbariškumu iš Rusijos šiais laikais susiduriame“, – pirmadienį Berlyne kalbėjo Vokietijos kancleris.

Vyriausioji Europos Sąjungos (ES) diplomatė pareiškė nesitikinti, kad pirmadienį pavyks susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai, Vengrijai pažadėjus jas blokuoti, kol Ukraina neatidarys jai svarbaus naftotiekio. 27 valstybių blokas siekia įvesti naują ekonominių sankcijų etapą Maskvai artėjant antradienį minimoms ketvirtosioms Kremliaus plataus masto invazijos metinėms.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje, kad aptartų naują paskolą Kyjivui ir 20-ąjį sankcijų paketą, kurį rengiamasi pritaikyti Rusijai dėl karo Ukrainoje. Derybos vyks likus vienai dienai iki ketvirtųjų plataus masto Rusijos įsiveržimo metinių, kurios bus minimos vasario 24 d. Dėl 90 mlrd. eurų paskolos buvo sutarta gruodžio mėnesį, ją patvirtino ir Europos Parlamentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu AFP metu papasakojo apie savo kasdienybę karo metu, rašo „France 24“. Tai gana retas atvejis, kai V. Zelenskis įsileidžia į asmeninį gyvenimą. Zelenskis atskleidė, kaip atrodo jo kasdienybė karo metu Interviu metu jis pareiškė, kad karo metu nebegali eiti į kiną ar teatrą, kitas viešas vietas. „Aš neinu į parduotuves, per visus karo metus nė karto nebuvau kavinėje“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu AFP metu pakomentavo savo asmeninio gyvenimo karo metu detales, skelbia „France 24“. Ukrainiečių lyderis pripažino neturintis dienų su šeima ir apgailestavo, kad negali su savo žmona ir vaikais praleisti daugiau laiko. Antradienį sueis lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. „Nėra tokio dalyko kaip šeimos diena su vaikais, kai mes kažkur išvykstame“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sutikimas su Rusijos reikalavimais atiduoti žemes reikštų Ukrainos pozicijų susilpnėjimą ir žmonių palikimą valiai. Apie tai jis kalbėjo savo naujausiame interviu BBC. Interviu buvo paskelbtas sekmadienį. Ukrainos lyderis pridūrė, kad Ukraina ne tik nepralaimės, bet ir laimės karą.

Pietų Korėja pareiškė protestą Rusijai, kurios ambasada Seule iškėlė milžinišką transparantą su užrašu „Pergalė bus mūsų“, omenyje aiškiai turėdama karo Ukrainoje metines. Pietų Korėja pasisako prieš plataus masto Maskvos invaziją į Ukrainą ir kareivių verbavimą iš Šiaurės Korėjos, su kuria Seulas formaliai tebekariauja.

Ukrainoje įvyko jau antras teroro aktas per vieną vakarą. Dnipre pasigirdo sprogimas policijos administracijos pastate, praneša „Telegram“ kanalas UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis nepralaimi karo su Rusija, per naują kontrpuolimą užėmė šimtus kvadratinių kilometrų ir kad po bet kokio ugnies nutraukimo Europos pajėgos turėtų būti dislokuotos tiesiai prie fronto linijos. Ukrainos lyderis išskirtinį interviu naujienų agentūrai AFP davė prieš ketvirtąsias Rusijos invazijos metines, kai karo baigtis arba bet kokio susitarimo dėl mūšių pabaigos forma vis dar yra neaiški.

Bet koks Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimas turi apimti tvirtas saugumo garantijas Kyjivui, penktadienį perspėjo didžiosios Europos galybės. Ši deklaracija, kurią Krokuvoje vykusiame susitikime priėmė Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos gynybos ministrai, paskelbta Jungtinėms Valstijoms toliau stengiantis tarpininkauti dėl beveik ketverius metus besitęsiančios plataus masto invazijos į Ukrainą pabaigos.

Artėjant ketvirtosioms karo Ukrainoje metinėms, Vilniuje šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rengiama akcija „Put in Jail“. Jos metu bus demonstruojama dirbtinio intelekto sukurta Rusijos prezidento Vladimiro Putino realaus ūgio figūra su nusikaltėlio uniforma ir antrankiais.

Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose, Baltieji rūmai siunčia aiškią žinią Teheranui – Iranui būtų „labai protinga“ sudaryti susitarimą su JAV dėl branduolinės programos. Tuo metu Izraelis skelbia aukščiausią parengtį, kalba apie galimą karą ir viliasi, kad Irane prasidės politiniai pokyčiai, galintys pakeisti viso regiono ateitį. Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Iranui būtų išmintinga siekti susitarimo su JAV dėl savo branduolinės programos.

Vilniuje viešintys Rusijos opozicijos atstovai pripažįsta, kad beveik ketverius metus besitęsiančios Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pabaigą gali lemti ne derybos, o ilgalaikis Rusijos politinis ir ekonominis išsekimas. Buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Markas Feiginas pripažįsta, kad Maskvos karas Ukrainoje šiuo metu yra tokioje fazėje, kad jo pabaigos reikėtų tikėtis ne per karinę, o per politinę prizmę.

Antradienį prasidedant naujam Rusijos, Ukrainos ir JAV taikos derybų raundui, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako vis dar nematantis Maskvos realių politinių pastangų užbaigti karą. „Mes labai norėtume tikėtis, kad kažkas įvyks, bet kol kas, kaip ir kalbėjau, tikrai nesimato jokių politinių pastangų iš Rusijos pusės baigti karą.

Po Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą sekmadienį Kyjive be šildymo liko apie 1,6 tūkst. pastatų, pranešė pareigūnai. Ukrainos sostinės institucijos teigė, kad siaučiant karo žiemai Kyjive be šildymo vis dar yra apie 1,1 tūkst. gyvenamųjų namų ir 500 kitų pastatų. Pastarosios Rusijos atakos sukėlė didžiausią Ukrainos energetikos krizę per beveik ketverius karo metus, palikdamos šimtus tūkstančių namų be šildymo ir elektros tuo metu, kai temperatūra nukrito iki 20 laipsnių šalčio.

Rusija Ukrainoje tris kartus smogė Azerbaidžano diplomatinei misijai ir energetikos infrastruktūrai, o tai rodo, kad šie išpuoliai buvo tyčiniai, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. „Ukrainoje buvo ne tik išpuolių prieš Azerbaidžano energetikos infrastruktūrą, bet ir trys išpuoliai prieš Azerbaidžano ambasadą. Po pirmojo išpuolio galėjome manyti, kad tai buvo atsitiktinis įvykis.

Lietuvos karo pramonė jau dabar pajėgi kurti technologijas, galinčias aptikti ir neutralizuoti iš Baltarusijos į mūsų teritoriją įskrendančius objektus, tačiau vis dar matome spragas. Kodėl iki šiol neturime veikiančios sistemos visai šaliai ir kada pagaliau galėsime ne tik pamatyti, bet ir suvaldyti grėsmes? Apie tai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su saugumo ir verslo atsparumo ekspertu Edvinu Kerza.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra karo vergas. „Niekas Ukrainoje netiki, kad (V. Putinas) kada nors paliks ramybėje mūsų žmones, bet jis nepaliks ramybėje ir kitų Europos tautų, nes negali atsisakyti pačios karo idėjos“, – kalbėjo V. Zelenskis.