Karas

Atsižvelgdamas į įtemptą padėtį Artimuosiuose Rytuose dėl kartu su JAV pradėtų karinių veiksmų Irane, Izraelis įspėjo savo piliečius apie galimus išpuolius užsienyje. Izraelio Nacionalinio saugumo taryba ketvirtadienį įspėjo, kad nuo karinių veiksmų pradžios šeštadienį padidėjo pavienių asmenų ir Irano valdžios institucijų keliamas pavojus. Tarybos teigimu, pastarosiomis dienomis buvo užkirstas kelias planuotoms teroro atakoms prieš izraeliečius.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad penktadienį Irano teritorijoje smogė daugiau nei 400 taikinių, tęsdama bombardavimo kampaniją prieš Islamo Respubliką.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kuba gali būti kita šalis po to, kai Jungtinės Valstijos nuvers ajatolų režimą Irane, praneša „Politico“. D. Trumpas sakė, kad JAV vyriausybė atliktų reikšmingą vaidmenį galimoje Kubos vyriausybės žlugimo situacijoje. Jis taip pat užsiminė, kad naujoji Venesuelos vadovybė galėtų dalyvauti pastangose nuversti Kubos valdžią, rašo „RBC-Ukraina“. „Venesuelai sekasi fantastiškai. (Delcy Rodriguez) dirba fantastišką darbą.

Nuo konflikto pradžios Artimuosiuose rytuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas beveik nenulipa nuo telefono – vykdo asmeninę žiniasklaidos kampaniją, rašo „Sky News“. Kaip teigia analitikas James‘as Matthews, D. Trumpas pats skambino žurnalistams – per pastarąsias 5 dienas davė mažiausiai 17 interviu. „Manau, kad tai jau savaime yra problema – ir priežastis, kodėl JAV įsitraukimas ir jo motyvai pateikiami fragmentiškai, o tai atskleidžia prieštaravimus.

Pasak „Sky News“ karo analitiko Michaelo Clarke‘o, per pastaruosius kelis mėnesius Europos požiūris į JAV „patyrė gana didelį pokytį“. Pastarosiomis dienomis JAV operacijas Irane viešai pasmerkė tiek Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, tiek Keiras Starmeris, kuris teigė, kad konfliktui nėra jokio „perspektyvaus ir gerai apgalvoto plano“. M. Clarke‘as sako, kad šiam pokyčiui yra viena pagrindinė priežastis. „Didžiausias dalykas buvo Grenlandija“, – sakė jis.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas apkaltino Iraną terorizmu ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais po to, kai ketvirtadienį per dronų atakas prieš oro uostą ir netoli mokyklos buvo sužeisti keturi žmonės. I. Aliyevas dėl šių išpuolių apkaltino kaimyninę šalį. „Šiandien iš Irano pusės prieš Azerbaidžano teritoriją buvo įvykdytas teroro aktas“, – saugumo tarybos posėdyje pareiškė prezidentas.

Kai kuriems Vakarų diplomatams Saudo Arabijos sostinėje Rijade ketvirtadienį buvo nurodyta slėptis ten, kur jie yra, naujienų agentūrai AFP pranešė patys užsienio šalių atstovai. Vienas liudininkas teigė, jog miesto diplomatinis kvartalas taip pat buvo uždarytas. Dėl šios situacijos jautrumo tiek minėtas asmuo, tiek diplomatai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Pranešimai pasirodė Iranui tęsiant atsakomųjų smūgių kampaniją, per kurią buvo pataikyta ir į JAV ambasadas Persijos įlankos regione.

Pirmasis bendrovės „Aeroflot“ vykdomas specialus grįžtamasis reisas iš Dubajaus negalėjo nusileisti Krasnodare, praneša „RIA Novosti“. To priežastis – dėl galiojančių apribojimų uždaryta oro uosto oro erdvė. „Krasnodare oro erdvė taip pat kol kas yra uždaryta. Į Krasnodaro oro uostą nurodytas reisas neatvyko“, – teigiama pranešime. Remiantis internetinio skrydžių tvarkaraščio duomenimis, reisas SU769D Maskvos laiku nusileido Nalčike 20:30 val. Keleiviai buvo pristatyti į atsarginį aerodromą.

Kataro sostinėje Dohoje ketvirtadienį nuaidėjo virtinė sprogimų, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pareigūnai pranešė evakuojantys netoli JAV ambasados gyvenančius žmones. Persijos įlankos šalys tapo nuolatinių Irano dronų ir raketų atakų taikiniu, Teheranui taip keršijant už masinę JAV ir Izraelio oro kampaniją.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas neprašė karinės pagalbos iš savo sąjungininkės Rusijos po to, kai praėjusią savaitę Izraelis ir JAV pradėjo smūgius. „Šiuo atveju jokių prašymų iš Irano pusės nebuvo“, – per kasdienę spaudos konferenciją žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Rusija palaiko diplomatinius, prekybinius ir karinius ryšius su Iranu. Maskva kritikavo JAV ir Izraelio karą Irane.

Karas Irane atveria JAV administracijai galimybę su Persijos įlankos valstybių pagalba suteikti daugiau ginklų Ukrainai, tačiau tam turi pritarti ir Europa, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Amerikos universiteto Kyjive rektoriaus pareigas einantis Danas Rice'as.

Iranas yra pasirengęs invazijai iš Amerikos kariuomenės, „NBC News“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.  ...

10 Šiaurės Europos valstybių susitarė parengti bendrus civilių gyventojų evakuacijos mechanizmus didelės krizės ar karinio konflikto atveju, rašo „Reuters“. Švedija pabrėžė, kad ši iniciatyva remiasi visapusiško karo Ukrainoje patirtimi. Pagal susitarimą šalys parengs suderintus planus dėl transporto, sienų kontrolės, saugių koridorių žmonių judėjimui sukūrimo ir kitų organizacinių klausimų.

Vienas aukštas Vatikano pareigūnas trečiadienį perspėjo dėl „tarptautinės teisės erozijos“ ir „prevencinio karo“ su Iranu koncepcijos, o tai atrodo kaip kritika JAV ir Izraelio kariniams veiksmams. „Ši tarptautinės teisės erozija išties kelia nerimą: teisingumas užleido vietą jėgai“, – interviu, paskelbtame oficialioje „Vatican News“ svetainėje, sakė Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), popiežiaus Leono XIV Valstybės sekretorius.

JAV povandeninis laivas Indijos vandenyne torpedavo ir nuskandino Irano karo laivą, trečiadienį pranešė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas. „Amerikiečių povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą, kuris manė, kad yra saugus tarptautiniuose vandenyse. Bet ne, jį paskandino torpeda“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas. „Irano karinis laivynas ilsisi Persijos įlankos dugne“, – pareiškė jis, rodydamas atakos Indijos vandenyne vaizdus.

Sudanas apkaltino Etiopiją leidus iš savo teritorijos paleisti dronus, kurie vasario ir kovo mėnesiais vykdė atakas Sudane. Tai pirmas kartas, kai Sudanas tiesiogiai apkaltino savo galingą kaimynę dalyvavimu trejus metus trunkančiame pilietiniame kare.

Dubajuje esantys Lenkijos nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose dalijasi žiniomis apie savo sunkią padėtį po to, kai Iranas apšaudė miestą raketomis, atsakydamas į JAV vadovaujamą ataką prieš Teheraną. Kai įtampa Viduriniuose Rytuose persimetė į tankiausiai apgyvendintą JAE miestą, interneto žvaigždės reagavo su siaubu ir nuostaba. Viena lenkų pora prisipažino net nežinojusi, kad vyksta konfliktas, rašoma TVP.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradeda susitikimą su Vokietijos kancleriu aptardamas karą Irane. Jis teigia, kad Friedrichas Merzas „mums padėjo“ ir buvo „iš tiesų labai malonus“, rašo „Sky News“. Kalbėdamas apie Iraną, jis sako: „Jie neturi laivyno – jis sunaikintas, jie neturi oro pajėgų – jos sunaikintos, jie neturi oro erdvės stebėjimo sistemų – jos sunaikintos.“ „Beveik viskas buvo sunaikinta“, – tęsia jis.

Dėl eskaluojamo konflikto Artimuosiuose Rytuose televizijos laidų vedėja Livija Gradauskienė susidūrė su kliūtimis grįžtant į tėvynę. Prasidėjęs karinis konfliktas Irane bei uždaryta oro erdvė virš Persijos įlankos privertė koreguoti jos kelionės maršrutą ir laiką. Po atostogų Šri Lankoje bičiulių grupė keliavo namo maršrutu Kolombas–Vilnius su tarpiniu sustojimu Dubajuje. Visgi skrydis nebuvo sklandus. Lėktuvas buvo priverstas apsisukti ir nusileisti Muskate.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį stojo ginti JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sakydamas, kad Teherano branduolinės ir raketinės ambicijos rimtą grėsmę kelia ne tik Artimiesiems Rytams. Kalbėdamas Skopjėje kartu su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska Davkova surengtoje spaudos konferencijoje, M. Rutte sakė, jog „nedaug trūksta“, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pasakė, kad smūgiai Irano kariniams tikslams yra pagrįsti, turint omenyje Teherano vaidmenį tiekiant ginklus Rusijai, tačiau įspėjo, kad operacija Artimuosiuose Rytuose gali turėti įtakos Ukrainos galimybėms gauti priešlėktuvinių raketų ir sistemų. „Manau, kad Irano karinių taikinių puolimas yra teisingas sprendimas.

Izraelio žvalgyba dar gerokai prieš Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą buvo įsilaužusi į beveik visas Teherano kelių stebėjimo kameras ir sekė saugumo tarnybų darbuotojus, rašo „Financial Times“, remdamasis šaltiniais. Pasak dviejų leidinio pašnekovų, iš vaizdo stebėjimo kamerų gauti vaizdai buvo šifruojami ir perduodami į serverius Tel Avive.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas internete pasidalijo trumpa naujiena apie karą Irane. Pasak jo, deryboms su Iranu jau „per vėlu“. Atsakydamas kitam „Truth Social“ vartotojui, kuris teigė, kad JAV smūgiai lėmė „Trumpo doktrinos gimimą“, JAV prezidentas apie Iraną sakė: „Jų oro gynyba, oro pajėgos, karinis jūrų laivynas ir vadovybė sunaikinti. Jie nori kalbėtis.

Vasario 28-ąją JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, vėliau pranešta apie Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis, Iranas sako, kad su JAV nesiderės.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

Pirmadienį Didžioji Britanija evakavo vieną iš savo bazių Kipre, o Kipro vyriausybė – antrą pagal dydį šalies oro uostą, pirmiau paskelbusi, kad buvo sunaikinti du dronai, skridę Akrotirio link. Tai įvyko praėjus keletui valandų po to, kai, anot Kipro prezidento Nikoso Christodoulideso, Akrotirio bazėje sudužo Irano dronas „Shahed“, padarydamas nedidelę žalą. Naujienų agentūros AFP korespondentas apie vidurdienį vietos laiku (10.00 val.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį, reaguodamas į kritiką, kad jo karas su Iranu neturi aiškaus tikslo, išvardijo keturis uždavinius, įskaitant siekį užtikrinti, kad šalis niekada neįgytų branduolinio ginklo. Jis teigė, kad smūgiai buvo „paskutinė ir geriausia galimybė“ smogti Iranui – ilgamečiam Jungtinių Valstijų priešininkui. „Mūsų tikslai yra aiškūs“, – sakė jis per renginį Baltuosiuose rūmuose po to, kai JAV pareigūnai pateikė įvairių JAV ir Izraelio puolimo priežasčių.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį išvyko į Vašingtoną, kur taps pirmuoju Europos lyderiu, apsilankiusiu pas prezidentą Donaldą Trumpą po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną. Anksčiau suplanuotame antradienio susitikime Baltuosiuose rūmuose buvo tikimasi daugiausia dėmesio skirti karui Ukrainoje, JAV ir ES prekybos įtampai bei platesnėms pastangoms atkurti pašlijusius transatlantinius ryšius.

Prieš pasirodysiant Donaldo Trumpo kalbai, JAV prezidentas interviu CNN žurnalistui Jackui Tapperiui atskleidė daugiau apie vykdomą kampaniją prieš Iraną, rašo „Sky News“. „Mes jų dar net nepradėjome stipriai smogti. Didžioji banga dar net neprasidėjo. Didžioji ataka netrukus ateis“, – apie karinę operaciją sakė D. Trumpas. Numušė 2 rusiškus lėktuvus Tuo tarpu Kataras teigia numušęs du rusiškos gamybos lėktuvus iš Irano.

Iranas, susidūręs su Izraelio ir JAV atakomis, puolė JAV taikinius Persijos įlankoje, tačiau iki šiol nelietė Turkijos – tai „didelės kainos strateginis lošimas“, kuris gali baigtis katastrofiškai, teigia analitikai. Iranas jau seniai perspėjo, kad Vašingtonui užpuolus, jis taikysis į amerikiečių turtą regione, kuris iš principo turėtų apimti ir Turkiją – JAV kariai dislokuoti keliose bazėse šioje NATO narėje.

Kol vieni Dubajuje esantys žinomi lietuviai su nerimu stebi regione paaštrėjusį konfliktą, dainininkas Egidijus Dragūnas, panašu, išlieka ramus.  „Su pavasariu“ – tokia žinutė skrieja iš E. Dragūno paskyros. Mėgaujasi saulės spinduliais Kol kiti nuomonės formuotojai drebančiomis rankomis filmuoja oro erdvės atakas, Egidijus mėgaujasi saulės spinduliais prie baseino.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį perspėjo, kad plintantis karas tarp Jungtinių Valstijų, Izraelio ir Irano gali peržengti Europos sienas. Taip jis kalbėjo pristatydamas naują Paryžiaus branduolinio atgrasymo strategiją. Konfliktas kelia nestabilumą Konfliktas, prasidėjęs šeštadienį, „kelia ir toliau kels nestabilumą bei galimą gaisrą prie mūsų sienų, o Irano branduolinės ir balistinės galimybės tebėra nepakitusios“, teigė Prancūzijos lyderis.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pirmadienį pareiškė, kad karas prieš Iraną nėra demokratijos kūrimo Islamo Respublikoje iniciatyva. „Jokių kvailų elgesio taisyklių, jokio tautos kūrimo liūno, jokio demokratijos kūrimo. Jokių politiškai korektiškų karų. Mes kovojame, kad laimėtume, ir nešvaistome laiko ar gyvybių“, – spaudos konferencijoje sakė P. Hegsethas. Paklaustas, ar Irane yra JAV karių, P. Hegsethas nurodė: „Ne, bet mes neketiname aptarinėti, ką darysime, o ko nedarysime.

Vokietijos vyriausybė rengiasi siųsti lėktuvus į Artimuosius Rytus ir grąžinti namo čia įstrigusius vokiečių turistus. Lėktuvai bus siunčiami į Maskatą Omane ir Saudo Arabijos sostinę Rijadą, Berlyne sakė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. Ten oro erdvė esą dar atidaryta, tačiau siunčiant lėktuvus saugumas yra prioritetas. Ministras teigė kalbėjęs su „Lufthansa“ bendrovės vadovu Carstenu Spohru, kompanija esą iš esmės turinti pajėgumų.

Irano remiama Irako grupuotė perspėja apie galimą eskalaciją regione – jos kovotojai raginami ruoštis ilgam konfliktui, jei JAV imtųsi karinių veiksmų prieš Iraną. „Kataeb Hezbollah“ grasina JAV dideliais nuostoliais ir neatmeta tiesioginio įsitraukimo. Taip pat šiandien ryte Pakistanas bombardavo Afganistano sostinę ir kelis kitus regionus. Pakistanas teigia, kad tai yra karas su Talibano valdomu Afganistanu.

Pavasario kelionių planus į šiltuosius Artimųjų Rytų kurortus temdo beprecedentė karo grėsmė. Po pastarųjų dienų karinių išpuolių ir masinių atakų Persijos įlankos regione, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išplatino skubius perspėjimus visiems keliautojams. Portalas „MadeinVilnius.lt“ apžvelgia naujausią saugumo situaciją ir detaliai pristato kryptis, kurių Lietuvos piliečiams šiuo metu privalu vengti.

Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad mobilizuoja beveik 100 000 rezervo karių tęsiamai kampanijai prieš Iraną. „Izraelio kariuomenė rengiasi pašaukti apie 100 000 rezervo karių ir kelia parengties lygį įvairiuose frontuose – tai įeina į operaciją „Riaumojantis liūtas“, – sakoma kariuomenės pranešime. Taip Izraelis vadina savo kampaniją prieš Iraną, pradėtą šeštadienį drauge su Jungtinėmis Valstijomis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad per paskutinįjį derybų raundą Rusija sutiko su JAV pasiūlytomis saugumo garantijomis Ukrainai.

Sekmadienio rytą Persijos įlankos miestuose Dubajuje, Dohoje ir Menamoje nugriaudėjo sprogimai jau parą besitęsiant Irano smūgiams regione, kuriuos Teheranas surengė atsakydamas į JAV ir Izraelio oro atakas. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė girdėję sprogimus ir sirenas prieš juos Dubajuje (JAE), Kataro sostinėje Dohoje ir Bahreino sostinėje Menamoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jei Rusija atsisakys trišalio susitikimo, karas gali užsitęsti. Anot jo, lemiamą vaidmenį įvykių raidoje vaidins JAV ir Europos įsitraukimo lygis. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo interviu „Sky news“, rašo „Kanal 24“. Interviu metu jis papasakojo, kad pokalbio su Donaldu Trumpu metu pasiūlė surengti trišalį susitikimą lyderių lygiu.

Pakistanas skelbia karą Afganistano Talibano režimui po kelis mėnesius trukusių susirėmimų tarp dviejų kaimyninių valstybių. Pakistanas subombardavo Afganistano sostinę Kabulą ir pasienio Kandaharo bei Paktikos sritis. Pakistano valdžia skelbia, kad atakavo teroristinės organizacijos, vadinamos Pakistano Talibanu, būstines. Šie teroristai jau kelis mėnesius rengia išpuolius prieš Pakistano karius ir teisėsaugos pareigūnus.

Pakistanas teigia, kad operacija yra „vykdoma“ ir skelbia nukovęs 274 Talibano narius, rašo „Sky News“. Šalies kariuomenės atstovas spaudai Ahmedas Sharifas Chaudhry žurnalistams pranešė, kad ginkluotosios pajėgos nukovė 274 Talibano pareigūnus ir kovotojus. Jis taip pat teigė, kad buvo smogta 22 Afganistano kariniams taikiniams. Kariuomenės atstovas spaudai pridūrė, kad per susirėmimus žuvo mažiausiai 12 Pakistano karių. Nė vienas iš šių skaičių nėra nepriklausomai patvirtintas.

Viena galinga Irano remiama Irako ginkluota grupuotė nurodė savo kovotojams pasirengti ilgo karo kaimyniniame Irane scenarijui, jeigu Jungtinės Valstijos pradėtų karinę operaciją šioje šalyje. „Kataeb Hezbollah“  įspėjo JAV, kad, pradėjusios karą regione, jos patirs „didžiulius nuostolius“, o vienos ginkluotos grupuotės vadas naujienų agentūrai AFP teigė, jog yra labai tikėtina, kad jo grupuotė įsikiš, jei bus suduoti smūgiai.

Po pastarųjų dienų mirtinų susirėmimų su Pakistanu Afganistano vyriausybė penktadienį pareiškė norinti dialogo konfliktui išspręsti. „Mes ne kartą pabrėžėme, kad siekiame taikaus sprendimo, ir vis dar norime, kad problema būtų išspręsta dialogo būdu“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Talibano vyriausybės atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas.

Britanija „labai susirūpinusi dėl reikšmingo įtampos tarp Afganistano ir Pakistano eskalavimo“, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, Islamabadui subombardavus didžiuosius afganų miestus, įskaitant sostinę Kabulą.

Pakistanas penktadienį bombardavo didžiuosius Afganistano miestus, įskaitant sostinę Kabulą, o pakistaniečių gynybos ministras po kelis mėnesius trukusių kaimyninių šalių susirėmimų paskelbė, kad dabar šalys atvirai kariauja.

Pasaulyje įsiplieskė naujas karinis konfliktas – Afganistanas paskelbė pradėjęs plataus masto puolamąsias operacijas prieš Pakistaną. Kovos vyksta palei Durando liniją ir jau apėmė kelias Afganistano provincijas. Abi pusės skelbia apie didelius priešininko nuostolius, tačiau pateikia skirtingas versijas dėl žuvusiųjų – kalbama ir apie galimas civilių aukas. Pastaraisiais mėnesiais abiejų šalių santykiai pablogėjo.

Pagrindinis veikėjas tinkle, kuris išsiuntė daugiau kaip 1 tūkst. Kenijos piliečių kovoti Rusijos kariuomenės pusėje, ketvirtadienį buvo apkaltintas prekyba žmonėmis, pranešė valstybės prokuroras. Įdarbinimo agentūros „Global Face Human Resources“, per kurią keniečiai tariamai buvo siunčiami į Rusiją, įkūrėjas 33-ejų Festus Omwamba buvo atvesdintas į teismą po jo sulaikymo Mojalės mieste, esančiame palei sieną su Etiopija.

Europai būtina kuo skubiau kurti hipergarsinius ginklus, net jei tai brangiai kainuoja, nes šiuolaikinės Rusijos priešlėktuvinės gynybos priemonės pajėgios patikimai apsaugoti Maskvą ir užkirsti kelią Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos branduolinių raketų smūgiams.

JAV ir Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį Ženevoje turi susitikti naujam derybų ratui, vyksiančiam kelios valandos po to, kai Rusija į savo kaimynę paleido naują raketų ir dronų krušą. Susitikime dalyvaus pagrindinis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas ir JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas bei Jaredas Kushneris, o tolesnės trišalės derybos, taip pat dalyvaujant Rusijai, turėtų įvykti kovo pradžioje.