Karas

Princas Harry vėl nustebino pasaulį. Po keturių dienų vizito Jungtinėje Karalystėje, kur jis susitiko su savo tėvu karaliumi Karoliu III, Sasekso hercogas užuot grįžęs į Los Andželą, naktiniu traukiniu išvyko į Kyjivą. Netikėtas jo apsilankymas karo niokojamoje šalyje sulaukė plataus dėmesio, nes karališkosios šeimos narys pažadėjo paramą tūkstančiams sužeistųjų.

Rugsėjo 12-osios naktį daugiau nei 30 Ukrainos dronų atakavo Leningrado sritį. Tai pirmasis tokio masto puolimas per pastaruosius tris su puse mėnesio. Daugiausia smūgių teko didžiausiam šalies naftos iškrovimo uostui – Primorskui, praneša „Moscow Times“. „Gaisras viename iš laivų yra gesinamas. Pavojaus, kad laivas nuskęs ar išsilies naftos produktai, nėra“, – sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Jis pridūrė, kad Primorske taip pat buvo užgesintas gaisras siurblinėje.

Pastarųjų dienų įvykiai Lietuvoje ir Lenkijoje gyventojams priminė būtinybę pasiruošti ekstremalioms situacijoms, kurios gali smogti bet kurią akimirką. Lektorė ir konsultantė, civilinės saugos ekspertė Renata Baniulienė sako, kad nors žmonių supratimas dėl civilinės saugos auga, vis dar egzistuoja neįvertintų aspektų, kurie gali tapti kritiniais pavojaus akimirką. Ji taip pat priminė ir kokių pagrindinių priemonių ir veiksmų reikėtų imtis, jei kiltų pavojus.

Slaptosios tarnybos Vidurio Europoje atskleidė pavojingą Baltarusijos šnipų tinklą. Tarp įtariamųjų – buvęs aukšto rango Moldovos žvalgybos pareigūnas, kuris, kaip teigiama, perdavinėjo valstybės paslaptis užsienio agentams, praneša „The Guardian“. Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo padalinys Eurojust pranešė, kad bendradarbiavo su Rumunijos, Čekijos ir Vengrijos institucijomis, siekdamas sulaikyti asmenį, įtariamą valstybės paslapčių perdavimu ir išdavyste.

Naktinis Rusijos puolimas, per kurį kelis kartus buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, parodė šalies pažeidžiamumą. Tarptautinių santykių ekspertas dr. Vitoldas Sokala teigia, kad Lenkija faktiškai jau gyvena karo sąlygomis, o incidentas rodo, jog NATO turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų regiono saugumą, rašoma „Onet“. Rusijos naktinio puolimo metu Ukrainos teritorijoje Lenkijos erdvė buvo pažeista keletą kartų.

Donaldas Trumpas priėmė naująjį Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį ir užsiminė, kad šioje šalyje galėtų dislokuoti dar daugiau JAV karių. Vizitai į Lietuvą, JAV ir Vatikaną bei aštrūs pasisakymai apie Ukrainos narystę NATO ir ES rodo, jog Lenkija siekia įsitvirtinti kaip viena įtakingiausių Europos valstybių.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį įspėjo apie realią grėsmę, kad karas Ukrainoje persimes į kitas šalis, Rusijos dronams įskridus į Lenkijos oro erdvę. „Šis incidentas (...) dar kartą pabrėžia regioninį poveikį ir realią šio niokojančio karo išplitimo riziką“, – teigė jo atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

Lenkijos kariuomenė patvirtino, kad numušė į šalies teritoriją įskridusius keliolika Rusijos dronų. Šalies oro gynybos sistemos pakeltos į aukštą parengtį, o į orą pakilo Lenkijos ir NATO orlaiviai, dėl galimai net keliolikos dronų grėsmės laikinai buvo uždaryti ir oro uostai. Lenkijos kariuomenės pranešime teigiama, kad tai yra agresijos aktas, kuris sukėlė realią grėsmę piliečių saugumui.

Artėja „Zapad“ pratybos, kurios kelia daug klausimų ir nerimo žmonėms Lietuvoje. Ekspertai sako, kad šiemet jos bus kitokios nei anksčiau, bet hibridinis poveikis gali būti didesnis. Ar mums reikia sunerimti? Daugiau apie tai, ar tikrai JAV nutrauks svarbią karinę paramą Baltijos šalims, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis ir buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Ukrainos pajėgos stabdo Rusijos vasaros puolimą ir net pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų, teigia kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. „Esame labiausiai susitelkę į priešo sustabdymą ir kuo didesnių nuostolių jam sukėlimą“, – feisbuke rašė generolas. Pasak jo, pavyko stabilizuoti padėtį pažeidžiamuose fronto ruožuose, pavyzdžiui, Lymane, Dobropilioje ir Pokrovske. Rugpjūtį buvo atkovoti keli kaimai, o iš viso – 58 kv. kilometrai žemės, rašė O. Syrskis.

Savaitgalį Ukrainos ministrų kabineto pastatui smogė ne dronas „Shahed“, kaip buvo manoma iš pradžių, o raketa, paleista iš „Iskander“ sistemos, skelbia „Ukrinform“. Anot leidinio, ES atstovybės Ukrainoje vadovė Katarina Maternova apsilankė vietoje ir tai patvirtino. Tą patį skelbia ir „Defence Express“, remdamiesi savo šaltiniais.

Nuo Rusijos invazijos pradžios kovoje už Ukrainą žuvo mažiausiai 92 JAV piliečiai.  Tokį skaičių pateikė Nacionalinis Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejus, o jį paskelbė laikraštis „The New York Times“ (NYT). Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnavo „keli tūkstančiai“ amerikiečių Muziejuje eksponuojama paroda apie užsienio kovotojus dabartiniame kare.

Daugiau kaip 800 dronų ir 13 raketų šiąnakt skriejo į Ukrainos teritoriją. Tai – masiškiausia agresorės ataka nuo invazijos pradžios. Pirmą kartą apgriautas valdžios simbolis: dronas rėžėsi į vyriausybės pastatą. O Kyjivas sudavė dar daugiau smūgių strategiškai svarbiai Rusijos energetikos infrastruktūrai, kliuvo ir „Družbos“ magistralei. Ukrainos pajėgos fejerverkais pradeda nakties puolimą prieš agresorę Rusiją.

Diplomatinės viltys pasiekti taikos susitarimą greit išblėso, o Ukrainai tenka ruoštis atšiauriai žiemai, lydimai vis intensyvėjančių Rusijos atakų, rašo CNN. Jeigu ankstesniais metais Kyjivą gelbėjo JAV ir ES pagalba, tai šįmet Donaldo Trumpo administracijos ketinimai nenuteikia Volodymyro Zelenskio komandos viltingai.

Europos Sąjungos (ES) vadovai pasmerkė naujausius Rusijos raketų ir dronų išpuolius Ukrainoje, kurie, pasak jų, įrodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas nėra linkęs derėtis. „Kremlius vėl tyčiojasi iš diplomatijos, niekina tarptautinę teisę ir žudo be atrankos“, – sekmadienį platformoje „X“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris sekmadienį pasmerkė Rusijos oro antpuolį prieš Ukrainą ir teigė, jog tai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „į taiką žiūri nerimtai“. „Aš sukrėstas naujausio brutalaus naktinio antpuolio prieš Kyjivą ir Ukrainą. Šie bailūs puolimai rodo, jog Putinas mano galįs veikti nebaudžiamai. Į taiką jis žiūri nerimtai“, – pareiškime teigė K. Starmeris.

Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, nuo šeštadienio pabaigos iki sekmadienio ryto Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 805 bepiločius orlaivius ir 13 raketų – tai buvo didžiausia oro ataka per visą karą. „Oro pajėgų padaliniai aptiko ir stebėjo 818 oro atakos objektų“, – paskelbė oro pajėgos socialiniame tinkle „Telegram“. Oro gynyba numušė arba nuslopino 747 bepiločius orlaivius ir keturias raketas, pridūrė ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs įgyvendinti naujas sankcijas Maskvai po didžiausios per visą karą Rusijos atakos Ukrainoje.

Artėjančios „Zapad-2025“  pratybos daugeliui gyventojų kelia nerimą ir klausimus. TV3 Žinių „Dienos komentare“ kariuomenės vadas Gen. Raimundas Vaikšnoras dalijasi svarbiausiais aspektais, kuriuos turėtume žinoti. Ar mes turime tinkamų priemonių dronui nustatyti? Nustatyti droną padeda radarai, kurie šiuo metu yra dislokuoti pasienyje. Žinoma, vizualus identifikavimas taip pat yra viena iš svarbių sąlygų.

Penktadienį Rusijos kariuomenė pražudė keturis Donecko srities gyventojus ir sužeidė vieną žmogų, praneša „Ukrinform“. „Rugsėjo 5 d. rusai nužudė keturis Donecko srities gyventojus: tris Siverske ir vieną Bilycke. Per parą dar vienas asmuo regione buvo sužeistas“, – tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Donecko regione žuvo 3587 žmonės, dar 8016 buvo sužeisti.

Gyvename tokiais laikais, kai be mobiliojo ryšio ir interneto jaučiamės kaip be rankų – negalime nieko rasti, su niekuo susisiekti, paskambinti ar parašyti. Tad dažnai kyla klausimas – ko reikėtų imtis dingus ryšiui ekstremalių situacijų metu? Ryšys ar internetas gali dingti dėl įvairių priežasčių: gamtos stichijų, kibernetinių atakų, avarijų ar karo.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą JAV karinės ir finansinės pagalbos nutraukimą šalims, besiribojančioms su Rusija, įskaitant Baltijos valstybes. TV3 Žinių „Dienos komentare“ su apžvalgininku Vytautu Bruveriu svarstome, ar šios žinios yra tikros, ar klaidingos. Jungtinių Valstijų žiniasklaida skelbia, kad Amerika nusprendė nutraukti karinę ir finansinę pagalbą šalims, besiribojančioms su Rusija.

Ukraina ir toliau atsakys savo smūgiais į Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. Taip Ukrainos vadovas atsakė į žurnalisto klausimą apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino raginimus Europai surengti energetinę blokadą Ukrainai.

Europos lyderiai Paryžiuje susirinko aptarti saugumo garantijų Ukrainai – svarstomas tarptautinių pajėgų dislokavimas, tačiau šalys vis dar nesutaria, rašo „Financial Times". „Norinčiųjų koalicija“, vadovaujama Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, svarsto tarptautinių pajėgų dislokavimą, kuris galėtų tapti pagrindiniu Ukrainos saugumo garantu. Pasibaigus diskusijoms Europos lyderiai ketina kalbėtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl prižadėtos paramos suteikimo.

Vokietija ketvirtadienį per Kyjivo sąjungininkų susitikimą siūlys padėti sustiprinti Ukrainos oro gynybą kaip būsimų saugumo garantijų dalį, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių vyriausybėje. Berlynas, kuris išlieka didžiausias karinės pagalbos Ukrainai tiekėjas po Jungtinių Valstijų, taip pat pasiūlys kitos ginkluotės ir karinių mokymų, tačiau iki šiol vengė žadėti siųsti taikos palaikymo pajėgas.

Vakarų analitikas tvirtina, kad laikinas karo veiksmų įšaldymas padidintų Ukrainos galimybes ateityje susigrąžinti savo teritorijas. Kadangi nei JAV, nei Europa nėra pasirengusios suteikti Ukrainai tokių pajėgumų, kokių reikia pergalei mūšio lauke, būtina ieškoti alternatyvų.

Donaldas Trumpas prisipažino, kad nesitikėjo, jog karą Ukrainoje bus taip sunku sustabdyti, rašoma portale UNIAN. JAV prezidentas vis dar tikisi konfliktą išspręsti diplomatiškai, nepaisant kylančių abejonių, ar Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimas išvis įvyks. „Aš tai stebėjau, mačiau ir kalbėjau apie tai su V. Putinu ir V. Zelenskiu. Kažkas turi įvykti, bet jie dar nėra tam pasirengę. Tačiau kažkas turi įvykti. Mes tai padarysime“, – sakė D. Trumpas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas įvardijo galimą karo pabaigos scenarijų, rašo UNIAN. Anot jo, karo veiksmų sustabdytas dabartinėje fronto linijoje yra laikomas vienu iš karo pabaigos scenarijų. „Realistiškai kalbant, taip, vienas iš galimų scenarijų – karo veiksmų sustabdymas fronto linijoje. Apie tai kalba ir prezidentas. Bet manau, kad sprendimą dėl galutinio scenarijaus priims prezidentas“, – sako jis.

„Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimo Paryžiuje dalyviai pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu aptarė būdus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Ukrainos saugumą, rašo „Evropeiskaja pravda“....

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naujais smūgiais Ukrainai demonstruoja savo nebaudžiamumą.  V. Putinas šiuo metu yra Pekine, kur susitiko su Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiais.  „Putinas demonstruoja savo nebaudžiamumą. Ir tai neabejotinai reikalauja pasaulio atsako.

Rusijai naktį į trečiadienį pradėjus oro antskrydžius Vakarų Ukrainoje netoli Lenkijos sienos, Lenkija aktyvavo lėktuvus savo oro erdvei apsaugoti. „Siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą, mūsų oro erdvėje intensyviai veikia lenkų ir sąjungininkų orlaiviai, o antžeminės oro gynybos ir radarų žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. 2.40 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad nors „Norinčiųjų koalicijas“ kol kas atrodo teorinė, tačiau šios iniciatyvos rezultatas bus patikimos saugumo garantijos Ukrainai. Tai jis pareiškė Paryžiuje, kai kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

Prancūzijos valdžia paragino ligonines pasirengti galimam kariniam konfliktui, o Vokietija teigia esanti pasirengusi scenarijui, jei Vladimiras Putinas pasinaudotų artėjančiomis karinėmis pratybomis ir nuspręstų pulti Europą, rašo „Daily Mail“. Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija nurodė visos šalies sveikatos priežiūros įstaigoms iki 2026 m. kovo mėn.

Kinijoje vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateikė naujų, jam neįprastai švelnių pareiškimų dėl Ukrainos.

Lietuva iš Briuselio prašo milijardo eurų pasienio stiprinimui. Reikia ne tik geriau aprūpinti pasieniečius, bet ir įrengti fortifikacijas, skirtas stabdyti priešo karius. Tą Gitanas Nausėda šiandien pristatė ir į Medininkus atvykusiai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Komisijos vadovė šiomis dienomis keliauja po Europos Sąjungos pasienio valstybes, dėmesį skirdama sienų saugumui ir deklaruodama bendrijos paramą.

Okupuotame Kryme ukrainiečių dronai smogė dviem Rusijos okupantų Mi-8 sraigtasparniams. Kaip praneša „24 Kanal“, dronai aptiko rusus oro bazėje Gvardiyske, netoli Simferopolio, ir sėkmingai numušė du priešo sraigtasparnius. Jų vertė siekia nuo 20 iki 30 milijonų dolerių. Rusijos nuostoliai auga Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija patyrė daug nuostolių, kurių skaičius vis auga.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje gali trukti dar ilgai, todėl greitai jį užbaigti valstybės sąskaita nėra išeitis. F. Merzas, duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF, į klausimą, ar įmanomos paliaubos šiais metais, atsakė neprarandantis vilties, bet „nepuoselėja iliuzijų“, ir pabrėžė, kad parama šaliai gintis nuo Rusijos yra „visiškas prioritetas“. „Stengiamės tai užbaigti kuo greičiau. Bet tikrai ne Ukrainos kapituliacijos kaina.

Rusijos pajėgos sklendžiančiomis bombomis atakavo Polohivo rajoną Zaporižios srityje, žuvo du žmonės. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.  Jo duomenimis, rusai valdomas aviacines bombas paleido į Omelnyko kaimą. Čia apgadinta pastatų. Viename name žuvo sutuoktiniai – 64 metų vyras ir 64-erių moteris.

Ukrainos saugumo tarnybos specialiųjų pajėgų kariai smogė Rusijos karinei infrastruktūrai laikinai okupuotame Kryme ir sunaikino keletą taikinių, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba. Vardija, kokie Rusijos objektai sunaikinti Kryme Tarp sunaikintų objektų – radijo teleskopas RT-70, kurį Rusija naudojo kariniams ryšiams.

Baltarusijoje sekmadienį duotas startas pratyboms „Interaction 2025“, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. Tai nėra vienintelės pratybos, jų – visa serija.

Rusijos vadovas Putinas atvyko į Kiniją, kur renkasi ir daugiau diktatorių, ir teroristinių režimų lyderių. Visi jie dalyvauja Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikime, kuriame tariasi, kaip toliau kartu priešintis Vakarų aljansams. Manoma, kad Putinas su Xi Jinpingu derins atsaką Amerikos prezidento spaudimui baigti karą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV leidinys „The Hill“ įvardijo penkias priežastis, kodėl Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje. Kaip pastebi leidinys, V. Putinas yra šaltakraujis žudikas ir nėra Donaldo Trumpo draugas, kaip pastarasis įsivaizduoja. Kodėl Putinas nenori pabaigti karo Ukrainoje? Yra bent penkios priežastys, kodėl V. Putinas nesiryš taikai. Pirma, V. Putinas tikrai tiki, kad Ukrainos valstybė turi būti sunaikinta, kad Rusija galėtų išlikti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia manantis, kad karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai. Todėl dabar, taip pat ateityje, parama Rusijos užpultos šalies gynybiniams pajėgumams yra „visiškas prioritetas“, sakė jis sekmadienį ZDF televizijos laidai „Sommerinteview“. Spėliojimai apie Vakarų sausumos dalinius Ukrainoje po galimų paliaubų esą šiuo metu neturi prasmės.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį dar kartą paragino užbaigti karą Ukrainoje. „Dar kartą primygtinai raginu skubiai nutraukti ugnį ir rimtai įsipareigoti užmegzti dialogą“, – Šventojo Petro aikštėje kalbėdamas Viešpaties angelo maldą sakė Leonas. „Deja, karas Ukrainoje ir toliau sėja mirtį ir destrukciją, – pažymėjo katalikų bažnyčios vadovas. – Netgi pastarosiomis dienomis keliuose miestuose, įskaitant sostinę Kyjivą, griaudėjo sprogimai, nusinešę daugybę gyvybių.

Šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau persikelia į nematomą frontą, kuriame mūšiai vyksta žmonių galvose. Kognityvinis karas – tai manipuliacija suvokimu, kurio padariniai gali būti tokie pat pražūtingi kaip fizinės atakos. Tačiau teisinė sistema dar nespėjo pritaikyti savo normų šiai naujai grėsmių formai. Ar įmanoma apsisaugoti nuo tokio pobūdžio karo? Įsivaizduokite, kad pabundate ir sužinote, jog jūsų mieste atsirado nauja mirtina gripo atmaina.

Rusams praėjusią naktį surengus dronų ataką, per kurią nukentėjo netoli Odesos esantis energetikos objektas, daugiau kaip 29 tūkst. namų ūkių šio Ukrainos uostamiesčio apylinkėse sekmadienį liko be elektros, pranešė regiono vadovas. Smarkiausiai nukentėjo Čornomorskas, esantis prie Odesos, čia padaryta žalos gyvenamiesiems namams ir administraciniams pastatams, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis.

Ukrainos pajėgos praneša surengusios virtinę atakų prieš rusų dalinius okupuotame Krymo pusiasalyje.  Per kovinių dronų smūgį prieš bazę netoli Simferopolio sunaikinti mažiausiai trys sraigtasparniai, pranešė kariuomenė „Telegram“ kanale.

Rusijos bombardavimų metu išmesti nesprogę sprogmenys teršia Ukrainos kraštovaizdį ir žudo žmones, rašo „The Guardian“. Tai verčia gyventojus vengti kai kurių kelių, parkų ir miškų. Šiaurės rytų Ukrainoje, mažiau nei 50 km nuo Rusijos sienos, yra Šostkos miestas. Per pirmuosius plataus masto invazijos mėnesius jis papuolė į blokadą ir nuo tada nuolat patiria Rusijos apšaudymus. Nematomas, bet mirtinas pavojus Ukrainoje Tačiau net ir tada, kai atakos baigsis, mieste liks nematomas pavojus.

„Politico“ pateikė penkių karų scenarijus, kurie gali išsipildyti per artimiausius penkerius metus. Tarp jų – galimas Rusijos karas prieš Baltijos šalis. Tekste vardijamos galimybės ir tikimybės, kokioms aplinkybėms susiklosčius karai galėtų prasidėti. „Naujų pasaulinių karų tikimybė yra didesnė, nei jūs manote“, – teigia teksto autorius Garrett M. Graff. Štai vietos, kurias, anot leidinio, reikia stebėti.