Karas

Gyvename tokiais laikais, kai be mobiliojo ryšio ir interneto jaučiamės kaip be rankų – negalime nieko rasti, su niekuo susisiekti, paskambinti ar parašyti. Tad dažnai kyla klausimas – ko reikėtų imtis dingus ryšiui ekstremalių situacijų metu? Ryšys ar internetas gali dingti dėl įvairių priežasčių: gamtos stichijų, kibernetinių atakų, avarijų ar karo.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą JAV karinės ir finansinės pagalbos nutraukimą šalims, besiribojančioms su Rusija, įskaitant Baltijos valstybes. TV3 Žinių „Dienos komentare“ su apžvalgininku Vytautu Bruveriu svarstome, ar šios žinios yra tikros, ar klaidingos. Jungtinių Valstijų žiniasklaida skelbia, kad Amerika nusprendė nutraukti karinę ir finansinę pagalbą šalims, besiribojančioms su Rusija.

Ukraina ir toliau atsakys savo smūgiais į Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. Taip Ukrainos vadovas atsakė į žurnalisto klausimą apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino raginimus Europai surengti energetinę blokadą Ukrainai.

Europos lyderiai Paryžiuje susirinko aptarti saugumo garantijų Ukrainai – svarstomas tarptautinių pajėgų dislokavimas, tačiau šalys vis dar nesutaria, rašo „Financial Times". „Norinčiųjų koalicija“, vadovaujama Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, svarsto tarptautinių pajėgų dislokavimą, kuris galėtų tapti pagrindiniu Ukrainos saugumo garantu. Pasibaigus diskusijoms Europos lyderiai ketina kalbėtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl prižadėtos paramos suteikimo.

Vokietija ketvirtadienį per Kyjivo sąjungininkų susitikimą siūlys padėti sustiprinti Ukrainos oro gynybą kaip būsimų saugumo garantijų dalį, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių vyriausybėje. Berlynas, kuris išlieka didžiausias karinės pagalbos Ukrainai tiekėjas po Jungtinių Valstijų, taip pat pasiūlys kitos ginkluotės ir karinių mokymų, tačiau iki šiol vengė žadėti siųsti taikos palaikymo pajėgas.

Vakarų analitikas tvirtina, kad laikinas karo veiksmų įšaldymas padidintų Ukrainos galimybes ateityje susigrąžinti savo teritorijas. Kadangi nei JAV, nei Europa nėra pasirengusios suteikti Ukrainai tokių pajėgumų, kokių reikia pergalei mūšio lauke, būtina ieškoti alternatyvų.

Donaldas Trumpas prisipažino, kad nesitikėjo, jog karą Ukrainoje bus taip sunku sustabdyti, rašoma portale UNIAN. JAV prezidentas vis dar tikisi konfliktą išspręsti diplomatiškai, nepaisant kylančių abejonių, ar Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimas išvis įvyks. „Aš tai stebėjau, mačiau ir kalbėjau apie tai su V. Putinu ir V. Zelenskiu. Kažkas turi įvykti, bet jie dar nėra tam pasirengę. Tačiau kažkas turi įvykti. Mes tai padarysime“, – sakė D. Trumpas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas įvardijo galimą karo pabaigos scenarijų, rašo UNIAN. Anot jo, karo veiksmų sustabdytas dabartinėje fronto linijoje yra laikomas vienu iš karo pabaigos scenarijų. „Realistiškai kalbant, taip, vienas iš galimų scenarijų – karo veiksmų sustabdymas fronto linijoje. Apie tai kalba ir prezidentas. Bet manau, kad sprendimą dėl galutinio scenarijaus priims prezidentas“, – sako jis.

„Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimo Paryžiuje dalyviai pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu aptarė būdus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Ukrainos saugumą, rašo „Evropeiskaja pravda“....

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naujais smūgiais Ukrainai demonstruoja savo nebaudžiamumą.  V. Putinas šiuo metu yra Pekine, kur susitiko su Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiais.  „Putinas demonstruoja savo nebaudžiamumą. Ir tai neabejotinai reikalauja pasaulio atsako.

Rusijai naktį į trečiadienį pradėjus oro antskrydžius Vakarų Ukrainoje netoli Lenkijos sienos, Lenkija aktyvavo lėktuvus savo oro erdvei apsaugoti. „Siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą, mūsų oro erdvėje intensyviai veikia lenkų ir sąjungininkų orlaiviai, o antžeminės oro gynybos ir radarų žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. 2.40 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad nors „Norinčiųjų koalicijas“ kol kas atrodo teorinė, tačiau šios iniciatyvos rezultatas bus patikimos saugumo garantijos Ukrainai. Tai jis pareiškė Paryžiuje, kai kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

Prancūzijos valdžia paragino ligonines pasirengti galimam kariniam konfliktui, o Vokietija teigia esanti pasirengusi scenarijui, jei Vladimiras Putinas pasinaudotų artėjančiomis karinėmis pratybomis ir nuspręstų pulti Europą, rašo „Daily Mail“. Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija nurodė visos šalies sveikatos priežiūros įstaigoms iki 2026 m. kovo mėn.

Kinijoje vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateikė naujų, jam neįprastai švelnių pareiškimų dėl Ukrainos.

Lietuva iš Briuselio prašo milijardo eurų pasienio stiprinimui. Reikia ne tik geriau aprūpinti pasieniečius, bet ir įrengti fortifikacijas, skirtas stabdyti priešo karius. Tą Gitanas Nausėda šiandien pristatė ir į Medininkus atvykusiai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Komisijos vadovė šiomis dienomis keliauja po Europos Sąjungos pasienio valstybes, dėmesį skirdama sienų saugumui ir deklaruodama bendrijos paramą.

Okupuotame Kryme ukrainiečių dronai smogė dviem Rusijos okupantų Mi-8 sraigtasparniams. Kaip praneša „24 Kanal“, dronai aptiko rusus oro bazėje Gvardiyske, netoli Simferopolio, ir sėkmingai numušė du priešo sraigtasparnius. Jų vertė siekia nuo 20 iki 30 milijonų dolerių. Rusijos nuostoliai auga Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija patyrė daug nuostolių, kurių skaičius vis auga.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje gali trukti dar ilgai, todėl greitai jį užbaigti valstybės sąskaita nėra išeitis. F. Merzas, duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF, į klausimą, ar įmanomos paliaubos šiais metais, atsakė neprarandantis vilties, bet „nepuoselėja iliuzijų“, ir pabrėžė, kad parama šaliai gintis nuo Rusijos yra „visiškas prioritetas“. „Stengiamės tai užbaigti kuo greičiau. Bet tikrai ne Ukrainos kapituliacijos kaina.

Rusijos pajėgos sklendžiančiomis bombomis atakavo Polohivo rajoną Zaporižios srityje, žuvo du žmonės. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.  Jo duomenimis, rusai valdomas aviacines bombas paleido į Omelnyko kaimą. Čia apgadinta pastatų. Viename name žuvo sutuoktiniai – 64 metų vyras ir 64-erių moteris.

Ukrainos saugumo tarnybos specialiųjų pajėgų kariai smogė Rusijos karinei infrastruktūrai laikinai okupuotame Kryme ir sunaikino keletą taikinių, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba. Vardija, kokie Rusijos objektai sunaikinti Kryme Tarp sunaikintų objektų – radijo teleskopas RT-70, kurį Rusija naudojo kariniams ryšiams.

Baltarusijoje sekmadienį duotas startas pratyboms „Interaction 2025“, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. Tai nėra vienintelės pratybos, jų – visa serija.

Rusijos vadovas Putinas atvyko į Kiniją, kur renkasi ir daugiau diktatorių, ir teroristinių režimų lyderių. Visi jie dalyvauja Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikime, kuriame tariasi, kaip toliau kartu priešintis Vakarų aljansams. Manoma, kad Putinas su Xi Jinpingu derins atsaką Amerikos prezidento spaudimui baigti karą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV leidinys „The Hill“ įvardijo penkias priežastis, kodėl Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje. Kaip pastebi leidinys, V. Putinas yra šaltakraujis žudikas ir nėra Donaldo Trumpo draugas, kaip pastarasis įsivaizduoja. Kodėl Putinas nenori pabaigti karo Ukrainoje? Yra bent penkios priežastys, kodėl V. Putinas nesiryš taikai. Pirma, V. Putinas tikrai tiki, kad Ukrainos valstybė turi būti sunaikinta, kad Rusija galėtų išlikti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia manantis, kad karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai. Todėl dabar, taip pat ateityje, parama Rusijos užpultos šalies gynybiniams pajėgumams yra „visiškas prioritetas“, sakė jis sekmadienį ZDF televizijos laidai „Sommerinteview“. Spėliojimai apie Vakarų sausumos dalinius Ukrainoje po galimų paliaubų esą šiuo metu neturi prasmės.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį dar kartą paragino užbaigti karą Ukrainoje. „Dar kartą primygtinai raginu skubiai nutraukti ugnį ir rimtai įsipareigoti užmegzti dialogą“, – Šventojo Petro aikštėje kalbėdamas Viešpaties angelo maldą sakė Leonas. „Deja, karas Ukrainoje ir toliau sėja mirtį ir destrukciją, – pažymėjo katalikų bažnyčios vadovas. – Netgi pastarosiomis dienomis keliuose miestuose, įskaitant sostinę Kyjivą, griaudėjo sprogimai, nusinešę daugybę gyvybių.

Šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau persikelia į nematomą frontą, kuriame mūšiai vyksta žmonių galvose. Kognityvinis karas – tai manipuliacija suvokimu, kurio padariniai gali būti tokie pat pražūtingi kaip fizinės atakos. Tačiau teisinė sistema dar nespėjo pritaikyti savo normų šiai naujai grėsmių formai. Ar įmanoma apsisaugoti nuo tokio pobūdžio karo? Įsivaizduokite, kad pabundate ir sužinote, jog jūsų mieste atsirado nauja mirtina gripo atmaina.

Rusams praėjusią naktį surengus dronų ataką, per kurią nukentėjo netoli Odesos esantis energetikos objektas, daugiau kaip 29 tūkst. namų ūkių šio Ukrainos uostamiesčio apylinkėse sekmadienį liko be elektros, pranešė regiono vadovas. Smarkiausiai nukentėjo Čornomorskas, esantis prie Odesos, čia padaryta žalos gyvenamiesiems namams ir administraciniams pastatams, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis.

Ukrainos pajėgos praneša surengusios virtinę atakų prieš rusų dalinius okupuotame Krymo pusiasalyje.  Per kovinių dronų smūgį prieš bazę netoli Simferopolio sunaikinti mažiausiai trys sraigtasparniai, pranešė kariuomenė „Telegram“ kanale.

Rusijos bombardavimų metu išmesti nesprogę sprogmenys teršia Ukrainos kraštovaizdį ir žudo žmones, rašo „The Guardian“. Tai verčia gyventojus vengti kai kurių kelių, parkų ir miškų. Šiaurės rytų Ukrainoje, mažiau nei 50 km nuo Rusijos sienos, yra Šostkos miestas. Per pirmuosius plataus masto invazijos mėnesius jis papuolė į blokadą ir nuo tada nuolat patiria Rusijos apšaudymus. Nematomas, bet mirtinas pavojus Ukrainoje Tačiau net ir tada, kai atakos baigsis, mieste liks nematomas pavojus.

„Politico“ pateikė penkių karų scenarijus, kurie gali išsipildyti per artimiausius penkerius metus. Tarp jų – galimas Rusijos karas prieš Baltijos šalis. Tekste vardijamos galimybės ir tikimybės, kokioms aplinkybėms susiklosčius karai galėtų prasidėti. „Naujų pasaulinių karų tikimybė yra didesnė, nei jūs manote“, – teigia teksto autorius Garrett M. Graff. Štai vietos, kurias, anot leidinio, reikia stebėti.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 329 kultūros ir žiniasklaidos atstovai, įskaitant 221 Ukrainos menininką ir 108 Ukrainos bei užsienio žiniasklaidos darbuotojus. Apie tai pranešė Ukrainos kultūros ir strateginių komunikacijų ministerija. Ministerija pabrėžė, kad šie skaičiai atspindi ne tik žmonių aukų mastą, bet ir atkartoja tragiškus Ukrainos istorijos puslapius.

Savivaldybės nėra pasiruošusios dienai X – nežino, kiek žmonių reiktų padėti nuvažiuoti iki gyventojų surinkimo punktų ar priedangų. Liūdna situacija ir dėl pačių priedangų: 400 tūkstančių tautiečių turėtų ieškoti kitų vietų slėptis nuo pavojaus, tačiau ir numatytos priedangos ne visada tinkamose vietose. Pavyzdžiui, elektros pastotėse. Savivaldybės sako, kad tebelaukia bendrų gairių, kaip ruoštis dienai X. Pavyzdžiui, nacionalinis evakuacijos planas vis dar nėra paruoštas.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino Izraelį atsisakyti plano užimti Gazos miestą. „Šimtai tūkstančių civilių vėl bus priversti bėgti, o šeimos pateks į dar didesnį pavojų. Tai turi liautis. Nėra karinio sprendimo šiam konfliktui“, – rašė A. Guterresas ketvirtadienį tinkle „X“. Civiliai gyventojai Gazoje susiduria su „tolesne mirtina eskalacija“. Izraelio planai užimti Gazos miestą yra naujas ir pavojingas etapas, pažymėjo JT vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori baigti karą Ukrainoje ir jam iš esmės nebėra svarbu, kaip, skelbia „The Atlantic“. Apie tai leidiniui komentavo aukštas pareigūnas, kurio tapatybės leidinys neatskleidžia. „Jis tiesiog nori, kad tai baigtųsi. Beveik nesvarbu, kaip“, – sako pareigūnas. D. Trumpas anksčiau rugpjūtį Aliaskoje susitiko su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Po kelių dienų sekė susitikimas su Europos lyderiais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusijos pajėgos jūriniu dronu smogė Ukrainos žvalgybiniam kateriui „Simferopolis“. Anot Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo kapitono Dmytro Pletenčuko, įgula buvo evakuota, dabar yra saugi. „Deja, vienam iš mūsų laivų buvo smogta. Dėl to buvome priversti evakuoti įgulą. Ji dabar yra saugi. Sužeisti įgulos nariai gavo visą reikiamą pagalbą. Žinoma apie vieną žuvusįjį“, – sako jis.

Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti antrines sankcijas, siekdama užkirsti kelią trečiosioms šalims padėti Rusijai apeiti ES taikomas sankcijas Maskvai, rašo „Bloomberg“. Tai leidiniui patvirtino su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. „ES rengia 19-ąjį sankcijų paketą, kuris, kaip numatoma, bus skirtas Rusijos ukrainiečių vaikų pagrobėjams.

Situacija Ukrainos ir Rusijos pasienyje lieka įtempta. Priešas stiprina atakas prieš Černihivo sritį, sakė pasienio dalinių atstovas Andrijus Demčenka. „Pasienio regionai Černihivas, Sumai ir Charkivas nuolat apšaudomi. Pastaruoju metu rusų pajėgos sustiprino savo atakas prieš Černihivą“, – kalbėjo pareigūnas. Anot A. Demčenkos, priešas vis dažniau rengia oro atakas Sumų ir Charkivo srityse.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad tikisi, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo kantrybė su Rusija greitai baigsis, rašo „Yle“. „Darysime viską, kas įmanoma, kad pasiektume ilgalaikę taiką. Darysime viską, kas įmanoma, kad Ukraina kuo labiau išsaugotų savo apsisprendimo teisę ir teritorinį vientisumą“, – cituojamas jis.

Gazos Ruože žuvo „Al Jazeera“ žurnalistas, pirmadienį pranešė šio Katare įsikūrusio televizijos tinklo atstovas. Atstovas spaudai teigė, kad fotožurnalisto ir operatoriaus Mohammado Salamos mirtis buvo patvirtinta, „Al Jazeera“ anksčiau pranešus, kad jis žuvo per Izraelio smūgį. Jis žuvo per ataką prieš medicinos kompleksą, sakė televizija. Izraelis šių pranešimų kol kas nekomentavo.

Prieš 80 metų Tokiją užgriuvo pragariškas JAV bombardavimas, kurio metu per vieną naktį žuvo iki 100 tūkst. civilių – daugiau nei per atominę ataką Nagasakyje. Šiandien apie šią tragediją beveik niekas neprisimena, tačiau 94-erių Tomoko, kuri anuomet buvo vos 14, tą vis dar mena, kaip dangų nušvietė ugnies lietus, o gatvėse liko tik pelenai ir sudegusių kūnų krūvos. Hirošimos ir Nagasakio šešėlis tebetvyro žmonių atmintyje. Per 3 dienas JAV numetė dvi atomines bombas – žuvo apie 200 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad organizuoja susitikimą tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, tačiau šio žingsnio tikslai ir galimybės kelia daugybę klausimų.

Konservatoriai kartu su karybos ekspertais siūlo Lietuvos gynybai kurti pusę milijardo eurų kainuosiančią „dronų sieną“, kurti specializuotus kariuomenės batalionus, kuriuose kartu veikia oro gynybos sistemos, dirbtinis intelektas, žvalgybos, vidutinio ir ilgojo nuotolio, sunkieji, jūriniai dronai ir kitų ršių bepilotės sistemos. Konservatoriai kritikuoja Krašto apsaugos ministeriją – neva šiuo metu dronų technologijos Lietuvos kariuomenėje integruojamos netinkamai.

Italijoje šią savaitę sulaikytas ukrainietis, įtariamas dėl Rusiją ir Europą jungiančių povandeninių dujotiekių „Nord Stream“ sabotažo 2022 metais, penktadienį atsisakė būti išduotas Vokietijai, pranešė žiniasklaida. 49-erių metų vyras, kurį Italijos prokurorai įvardijo kaip Serhijų K., o žiniasklaidoje buvo nurodyta ir jo pavardė – Kuznecovas, buvo suimtas ankstyvą ketvirtadienio rytą Italijos Riminio provincijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė „nesąs patenkintas“ naujausiomis Rusijos atakomis Ukrainoje ir dar kartą pagrasino Maskvai ekonominėmis atsakomosiomis priemonėmis. „Nesu tuo patenkintas ir nesu patenkintas niekuo, kas yra susiję su tuo karu“, – tvirtino D. Trumpas, paklaustas apie ketvirtadienį surengtą ataką, kurios metu Ukrainoje buvo smogta į JAV priklausančią gamyklą.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį susitiko aptarti saugumo garantijų Ukrainai, pranešė naujienų portalas „Suspilne“, cituodamas šaltinius prezidento kanceliarijoje, susipažinusius su derybomis. Kaip portalą cituoja „The Kyiv Idependent“, susitikimas surengtas Ukrainos sąjungininkams siekiant numatyti saugumo garantijas Kyjivui pasirašius taikos sutartį su Rusija.

Europos Sąjunga (ES) prieš pat 34-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines išmokėjo dar 4,05 mlrd. eurų finansinės pagalbos. „ES solidarumas su Ukraina yra nepajudinamas“, – penktadienį tinkle „X“ parašė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Daugiau nei 4 mlrd. eurų išmokėjimas parodo tvirtą ES įsipareigojimą šios šalies atsigavimui ir ateičiai. EK nurodė, kad 3,05 mlrd. eurų skiriami iš vadinamosios Ukrainos priemonės (angl. Ukraine Facility) – iki 50 mlrd.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard uždraudė dalytis žvalgybos informacija apie Rusijos ir Ukrainos derybas su partneriais, skelbia „CBS News“. Anot leidinio, direktyva išleista prieš kelias savaites. Agentūros buvo įpareigotos nesidalinti informacija Joje nurodoma, kad visa informacija apie Rusijos ir Ukrainos taikos derybas neturi būti dalijamasi su JAV sąjungininkų žvalgybos partneriais.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrėsi tarpininkavęs taikos Ukrainoje sudarymui. Tačiau ketvirtadienį jis jau užsiminė, kad Kyjivas neturi jokių šansų laimėti karą be naujų atakų prieš Rusiją, skelbia „The Wall Street Journal“. „Labai sunku, o gal net ir neįmanoma, laimėti karą neatakuojant šalies užpuolikės, – sakė D. Trumpas. – Tai tarsi puiki komanda sporte, kuri fantastiškai ginasi, bet jai neleidžiama žaisti puolime. Nėra jokių šansų laimėti! Taip yra su Ukraina ir Rusija.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 14-ojo dronų pulko dronai puolė naftos perdirbimo stotį „Družba“, esančią Unečos mieste, Rusijos Briansko srityje, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų dronų pajėgų vadas Robertas Brovdi. Po smūgio kilo didžiulis gaisras. Naftotiekio „Družba“ naftos siurblinę Briansko srityje ukrainiečiai atakavo ir anksčiau rugpjūtį.

Rusija naktį surengė retą dronų ir raketų ataką Vakarų Ukrainoje, smogdama tokiems taikiniams kaip amerikiečiams priklausanti elektronikos gamykla, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Šis oro išpuolis Ukrainos dalyje, kuri iš esmės nepatiria tokių tikslingų atakų, buvo viena didžiausių Rusijos atakų šiais metais.