kainos

Pasigirsta kalbų, kad ieškodami pigesnių prekių lietuviai pasuka ir į Latvijos parduotuves. Tačiau kas galioja parduotuvėms, negalioja restoranams. Nuvykus į Rygos centrą ir nusprendus prisėsti, kur nors pavalgyti, netikėtai galima išleisti daug daugiau. Net jei ir restorano pavadinimas toks pat kaip Lietuvoje. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios kainos vyrauja Rygoje.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

Artėjant mokslo metams tėvų galvos ir piniginės skausmu tampa visų reikalingų vaikui priemonių nupirkimas. Vieni patraukia pigesnių prekių ieškoti į turgų, kiti į Lenkiją. Jau žinoma, kad kartais lietuvaičiai pigesnių prekių ieško ir Latvijoje, tačiau ar įmanoma pigiau įsigyti ir mokyklai skirtų prekių? Naujienų portalas tv3.lt apsilankęs Lenkijoje apžiūrėjo ten esamas kainas. Išanalizavus kainas matyti, kad nors latvių atlyginimai didesni, lietuviai moka tokias pačias sumas.

Žmonės skundžiasi, kad kai kurie vaistai atpigo vos vienu kitu litu, o daug jų drastiškai pabrango, mat yra nebekompensuojami. Sveikatos apsaugos ministerija ragina žmones rinktis pigiausius vaistus tikindama, kad jie nesiskiria nuo brangiųjų. Tačiau vaistininkų duomenys rodo, kad net pusė pacientų lieka ištikimi savo vaistui nepaisydami kainos. Vilnietė Donata Balčikonienė, sulaukusi 14-os, suprato, kad serga epilepsija. Nieko nenujausdama tuomet ji patyrė pirmajį priepuolį.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos Lietuvoje per metus pakilo mažiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti praėjusių metų liepa, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 2,9 proc., Latvijos - 3,6 proc., Estijos - 4,1 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželio) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas padidėjo 0,4 proc., Latvijos - 0,5 proc., Estijos - 0,4 procento.

Atrodo jau įprasta, kad visos paslaugos brangiausios – sostinėje. Teigiama, kad čia atlyginimai aukščiausi, tad ir susimokėti tenka daugiausiai. Tačiau tai netiesa pažvelgus į odontologų suteikiamas paslaugas. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo odontologijos paslaugų kainomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir mažesniuose miestuose – Plungėje, Šilutėje. Pirmiausia žvelgiant į skelbiamas kainas internete jau matyti, kad pačiame mieste galimi didžiuliai paslaugų skirtumai.

Vasaros sezonui einant į pabaigą, po truputį mažėja ir atostogaujančiųjų skaičius. Tačiau kiti atostogas renkasi rudenį, tuomet kainos turėtų ne taip skaudžiai kąsti. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar jau vėlu susiplanuoti pigias atostogas svečioje šalyje rudenį. Sakoma, roges tepk vasarą, o ratus žiemą. Norintiems pigiai pakeliauti šis posakis turėtų būti itin pažįstamas, nes juk kuo anksčiau skrydį nusipirksi, tuo geresnės kainos gali tikėtis.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkoje prognozuoto pasiūlos pertekliaus vis dar nėra, o pačią rinką veikia tiek vėluojantys atsidaryti dujų skystinimo terminalai, tiek augantis poveikis bei geopolitinė situacija, teigia Lietuvos dujų prekybos bendrovė „Litgas“. Pirmojo šių metų pusmečio parengtoje SGD rinkos apžvalgoje įmonė nurodo, kad metų pradžioje augo SGD kainos, padidėjo tiek dujų paklausa, tiek ir pasiūla.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,5% (šių metų birželį buvo fiksuojamas 0,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2% (2017 metų birželį metinis augimas sudarė 4,1%). 2017 metų liepos mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kva...

Kai kuriems tautiečiams savaitgalis užsitęsė iki pat šiandien ir būtent dabar jie būriais traukia namo, į didmiesčius ar mažesnius miestelius. Pajūrio kurortai, nors ir neturėję kaitros, šiomis dienomis buvo pilni. O Štai Nidoje gauti nakvynę menki šansai ir pasibaigus Žolinėms - kurortas bus pilnas ir artimiausią savaitgalį. Beje, pasirodo, Nidą jau atranda net australai.

Pakelės prekeiviai skundžiasi kasmet sulaukiantys vis mažiau perkančiųjų grybus ar uogas. O jeigu ir sustoja kas susidomėjęs voveraitėmis ar mėlynėmis, tai nuperka vos vieną kitą litrą, kai ankstesniais metais pirkdavo krepšiais. Ir kainos, kaip sako uogų ar grybų rinkėjai, taip pat nėra aukštos. Jas diktuoja iš pakelių dažnokai juos varantys grybų ar uogų supirkėjai, esą mokantys už darbą varganus centus, kai pakelėje galima gauti dvigubai daugiau.

Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas. Veikiausiai daugelis puikiai žino apie „Facebook“ sukurtą paskyrą „Prastas kambariokas“. Čia studentai talpina nuotraukas iš bendrabučių.

Rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos. Išanalizavus tyrimo duomenis buvo sudaryti pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių reitingai. "Išanalizavus rugpjūčio mėnesį užfiksuotas maisto kainas parduotuvėse matome, kad per mėnesį daugiausiai pabrango pieno produktai. Jie brango visose parduotuvėse, vidutiniškai pigiausia grietinė, (30% riebumo, 1 kg.

Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja. Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas.

Geras oras, ilgasis savaitgalis ir atostogaujantys emigrantai pajūrį daro sausakimšą: Nidoje nakvynių vietų jau nebelikę. Palangiškiai antplūdžio dar laukia – bus svetingi visiems, kurie atvers pinigines. Nenutrūkstamu srautu į Palangą riedantys automobiliai išduoda: kurorte prasideda ilgasis savaitgalis. Rankomis trina būstų nuomotojai. Prie nuomotojų stabtelėjo ir ukmergiškis Viktoras su šeima – ieško kambario iki savaitės pabaigos.

Lietuvoje kainos vis nesustoja augti, o naujausiais duomenimis, infliacija pralenkėme ne tik kitas Europos šalis, bet ir Baltijos šalis. Analitikė mano, kad toks kainų augimas darosi nebe sveikas ir siūlo mažiau vartoti. Tuo tarpu Lietuvos bankas mano, kad jau kitąmet kainos taip nebeaugs.  2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Valdžia, sumažindama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą svarbiausiems maisto produktams, negali užtikrinti, kad kainos sumažės vartotojui, o ne „nauda liks prekybininkui“, Lietuvos radijui antradienį pareiškė premjeras Saulius Skvernelis. „Pritarčiau visiems siūlymas, jie svarstytini, jeigu ta galutinė nauda būtų vartotojui.

Valdžia su džiaugsmu pranešė, kad nuo sausio mažės pridėtinės vertės mokestis knygoms ir viešajam transportui. Tai esą puiki žinia, nes žmonės galės daugiau skaityti ir pigiau važinėtis miestų transportu. TV3 žinios pasidomėjo, ar iš tiesų įžengę į knygynus ir įsėdę į autobusus žmonės lengviau atsipūs. Panašu, kad jokios didelės permainos čia nesišviečia. Vėlyvas rytas viename Vilniaus knygynų. Keletas žmonių neskubėdami verčia dar spaustuve kvepiančius puslapius, renkasi, ar pirkti.

Lietuvoje kartais net yra juokaujama, kad lietuviui gali pritrūkti pinigų maistui, bet niekada jų nepristigs degalams. Prie nuosavo automobilio teikiamų privalumų įpratę tautiečiai įprastai vengia alternatyvų, net ir tada, kai kuro kainos šokteli į viršų. Šiuo metu Lietuvoje degalų kainos išlieka pakankamai stabilios. Benzino kainos nusistovėjo ties 1,10 euro riba, o dyzelino – apie 1 eurą. Dujų litras taip pat jau keletą mėnesių kainuoja vidutiniškai apie 0,5 euro už litrą.

Jei oro atžvilgiu ši vasara nėra karšta, tai būsto nuomos rinkoje – pats įkarštis. Šiemet be įprastai kylančių kainų išskiriama dar viena problema – būsto siūloma per mažai, tad galima likti ir be namų. Kiekvienais metais vasarą būsto nuomos rinka virsta kovos lauku, į jį stoja ne tik esami studentai, studijas baigę, bet ir ką tik stojimų rezultatus sužinojusieji. Tai visuomet nuomotojams leidžia pakelti kainas. Šiuos naujausius kainų pokyčius jums ir pateikiame.

Prie brangesnio šildymo netrukus prisidės ir kitų kainų augimas. Jau netruksu lietuviams žadama brangesnė mėsa bei daržovės. Mėsos perdirbėjai sako, kad dėl brangstančių žaliavų kai kurie mėsos produktai gali pabrangti net visu euru. Lyg to būtų maža, dėl laukiamo prastesnio derliaus branginti produkciją nori ir daržovių augintojai. Pensininkai sako dalies produktų neįperka jau dabar, o apie dar brangesnius bijo ir pagalvoti.

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, kad augančių kainų poveikis verslui yra akivaizdus, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Beveik trys ketvirtadaliai, arba 77 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų nurodo, jog didėjančios kainos stabdo verslo plėtrą.

Mokyklinukų tėvus ir vėl kankina galvos skausmas – lygiai po mėnesio atžalas teks leisti į mokyklą. O pasiruošimas jai, kaip skundžiasi tėvai, gerokai ištuština šeimos biudžetą. Prekybos centrai neslepia, bent jau kai kurios prekės bus brangesnės nei pernai. Tiesa, kai kai bus ir pigiau. Tėvai burnoja, kad mokyklos galėtų atsigręžti į užsienį ir tokius daiktus kaip sąsiuviniai ar tušinukai, nupirkti pačios.

Lietuvius traukia ne tik Lenkijos parduotuvės, bet ir Latvijos. Tiesa, ten pigiau dažniausiai patraukiama tik vienos rūšies produktų. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame jis pasakoja, kad lietuviai prieš šventes, dažnai gimtadienius, važiuoja užsipirkti alkoholinių gėrimų į Latviją. „Vien latviškas alus ant stalo“, – teigė jis. Anksčiau sklisdavo kalbos, kad tie patys latviai važiuoja į Lietuvą pirkti maisto produktų.

Nors Statistikos departamentas fiksuoja kitaip, kai kurios prekės ir paslaugos dabar tikrai kainuoja tiek, kiek anksčiau mokėjome litais, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, situaciją pagerintų konkurencijos didinimas, bet net ir tuomet nederėtų tikėtis, kad kainos Lietuvoje būtų tokios, kaip Lenkijoje. – Kas jums, kaip premjerui, dabar labiausiai neduoda ramybės? – Turbūt net sunku išskirti kažkokią sritį. Kasdienė darbotvarkė, kokia buvo, tokia ir tęsiasi.

Konkurencijos taryba teigia, kad sostinės savivaldybės noras reguliuoti Vilniaus oro uostą aptarnaujančių taksi automobilių įkainius nėra pagrįstas. Tokią išvadą tarnyba pateikė Susisiekimo ministerijai. „Vilniaus miesto savivaldybės siūlymas įteisinti maksimalius Vilniaus oro uostą aptarnaujančių taksi paslaugų tarifus nėra motyvuotas ir negali būti laikomas proporcinga bei pagrįsta kainų reguliavimo priemone“, - skelbiama Konkurencijos tarnybos pranešime.

Turgaus prekeiviai augant kainoms skundžiasi prastėjančiu uždarbiu. Ankstesniais laikais sako pelną skaičiavę šimtais eurų, dabar prisipažįsta po dienos parsinešantys vos keliasdešimt eurų. Negana to, pirkėjai tapo gerokai reiklesni ir piktesni. Išgirdę, kiek eurais dabar kas kainuoja, derėtis bando pardavėjus plūsdami keiksmažodžiais ar kaltindami sukčiavimu. Vilnietė Galina skaičiuoja trisdešimtus metus turguje.

Pirmąjį šių metų Vilniuje baigti statyti trys biurų pastatai, jų užimtumas atidarymo dieną buvo didelis. Bendras neišnuomotų patalpų ir nuomos kainų lygis sostinės modernių biurų rinkoje kol kas išlieka stabilus, tačiau iki metų pabaigos dėl rekordiškai augsiančios pasiūlos turėtų keistis, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų kompanija CBRE. „Pirmąjį pusmetį dominavo išankstiniai nuomos sandoriai, kuriais išnuomota 28,8 tūkst. kv.

Lietuvos statistikos departamentas pateikė liepos mėn. išankstinį infliacijos įvertį, apskaičiuotą pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Nors palyginti su birželiu kainos mažėjo, tačiau pažvelgus į visų metų rezultatą gali nukrėsti šiurpas.  2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn., metinės infliacijos išankstinis įvertis sudaro 4,1 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.  2017 m. liepos mėn.

Latvijos parlamentas per galutinį svarstymą priėmė akcizų įstatymo pataisas, numatančias šio mokesčio degalams, alkoholiui, tabakui augimą. Alaus akcizas nuo 2018 metų kovo bus 6,8 euro už kiekvieną turinį absoliutaus alkoholio procentą, bet ne mažiau kaip 12,5 euro už 100 litrų. Po vienerių metų mokestis didės iki 7,4 euro, dar po metų - iki 8,1 euro.

Dalį tradicinės žemdirbystės, kaip bulvių auginimą, ūkininkai keičia į retesnį, bet pelningesnį verslą. Štai Panevėžio rajone atgimsta uogų auginimas. Ūkininkai vėl imasi auginti avietes, gervuoges, šilauoges. Pastarosios, šiuo metu perkamiausia uoga, o ir uždirbti leidžia. Kilogramas aksominių uogų prasideda nuo 6 eurų. Panevėžio rajone ūkininkaujantis Egidijus Kaluina sako prieš kelerius metus pasisodinęs per 200 šilauogių sodinukų neprašovė pro šalį.

Renkantis prekes nepraraskite budrumo. Tokią žinutę siunčia lietuvis dalindamasis įrašu socialiniame tinkle. Šis beje sulaukė didžiulio ažiotažo ir ne vien dėl nebuvusių akcijų. Socialinėje erdvėje „Facebook“ vakar ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriam vaikinai užfiksuoja raudonai pažymėtas akcijas ledams vienoje „Maximos“ parduotuvėje. Tiesa, pačių ledų šaldytuve nerasta. Vaizdo įraše girdisi, kad viena moteris teigia, jog tokia pati situacija ir su lašiša.

Poros kambarių butas vos už 7 tūkst. eurų. Taip, tai visiškai įmanoma ir visai šalia Lietuvos. Kasmet tokios kainos į Liepoją bei kitus Latvijos pajūrio miestus pritraukia vis daugiau lietuvių. Lietuvos pajūryje nekilnojamasis turtas (NT) tikrai ne visiems įkandamas, tad vis dažniau lietuviai pradedi dairytis į Latvijos pajūrį. Tai pastebi tiek Latvijos, tiek Lietuvos NT ekspertai. Turtas pigus, bet ar kokybiškas? Peržvelgus skelbimus matyti, kad būstas Liepojoje bei Papėje itin pigus.

Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė grynąjį pelną pirmąjį finansinių metų ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais) padidinusi 55 proc. dėka kilsteltų pervežimo įkainių. Vis dėlto bendrovė teigia, kad ketinama mažinti skrydžių kainas.  Bendrovė tikisi, kad aršios konkurencijos ir perteklinės pasiūlos sąlygomis jos bilietų kainos pirmąjį finansinių metų pusmetį bus mažesnės nei prieš metus.

Lietuvoje infliaciją iki 3,5 proc. iškėlė pasibaigęs galioti lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumai ir akcizų alkoholiui bei tabakui padidinimas pavasarį, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad kitais metais infliacija Lietuvoje sieks apie 2 procentus, Anot Lietuvos banko vadovo, toks infliacijos lygis yra normalus. „Bendras kainų lygis euro zonoje mažai keičiasi.

Pokyčiai siūlomuose mobiliojo ryšio paslaugų planuose kai kuriuos pasitiko lyg iš giedro dangaus. Didėjančios kainos maloniai nenudžiugino ir iškėlė klausimus. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vida. Ji teigia nustebusi, kuomet ją pasiekė pasiūlymai su didesnėmis kainomis nei įprastai, o be to, informuota, kad planas bus pakeistas automatiškai. „Kai su jais kalbėjausi birželio pabaigoje, jų operatorius teigė, kad planus perjungs automatiškai. Tai yra, net ir be kliento sutikimo.

„Lietuvos geležinkeliai“ paruošė atsaką Kauno miesto savivaldybės mestam iššūkiui ir žengia dar vienu žingsniu toliau. Nuo liepos 20 d. dviratį maršrutu Vilnius-Kaunas ir atgal galima vežtis nemokamai, jei keleivio bilietas įsigyjamas internetu. Dviračiams draugiškesnės taps ir Vilniaus bei Kauno geležinkelių stočių erdvės. Dviračių vežimas iš Vilniaus į Kauną ir atgal kainuoja nuo 2,16 EUR, šios kainos lieka galioti bilietams, įsigytiems bilietų pardavimo kasose arba traukiniuose.

Prasidėjus atostogų sezonui Pricer.lt užfiksavo degalų kainas degalinėse. Liepą praktiškai visose Vilniaus degalinėse benzinas, dyzelinas ir suskystintos dujos pigo arba kaina liko nepakitusi. Degalų kainos pas didmenininką neženkliai didėjo, vidutinės kainos pasaulyje – mažėjo. Pricer.lt liepos mėnesio pigiausių degalų reitinge toliau lydere išlieka Kauno degalinė „Jozita“, kurioje, tiek benzino, tiek dyzelino, tiek suskystintų dujų kainos - užfiksuotos mažiausios.

Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), maisto produktai šalyje pabrangs ir taps mažiau saugūs, nes vyriausybė net nepagalvoja apie tai, kad būtina pakeisti bendrus ES reikalavimus, kurie buvo formuojami ne vieną dešimtmetį. Tokią išvadą padarė Londono, Sasekso ir Kardifo universitetų mokslininkai, paskelbę savo tyrimo ataskaitą tuo metu, kai Briuselyje prasidėjo eilinis „Brexit“ derybų ratas.

Suderinta metinė infliacija šių metų gegužės mėnesį Baltijos šalyse buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Gegužę Lietuvoje buvo 3,5 proc., Latvijoje ir Estijoje - po 3,1 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Metinis kainų augimas kovą fiksuotas visose ES valstybėse, išskyrus Airiją, kur kainos sumenko 0,6 procento. Visoje ES vidutinė infliacija gegužę siekė 1,4 proc., tik euro zonoje - 1,3 procento.

Kad kainos Palangoje kandžiojasi, žino jau ne vienas. Tačiau, kur apsistoti, kad kaina tikrai atitiktų kokybę? Nors vienareikšmiško atsakymo nėra, bet šis reitingas gali padėti. Naujienų portalas tv3.lt atsižvelgė į viešbučiams suteiktą žvaigždučių skaičių, booking.com bendrą įvertinimą ir jų nurodomą kainą už dvivietį standartinį numerį nakčiai savaitgalį, vasaros įkarščio metu.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį gyventojai būstui įsigyti skyrė 422,7 mln. eurų - 11,6 proc. daugiau nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius ir 5,3 proc. daugiau nei 2016-ųjų balandį-birželį. Prie to prisidėjo išaugęs susidomėjimas individualiais namais, kuriems išleista suma sudarė beveik ketvirtadalį visos būsto rinkos apyvartos. Didžioji rinkos dalis (57 proc.), kaip įprasta, atiteko senos statybos butams įsigyti, teigiama Registrų centro pranešime.

Maisto kainoms toliau kopiant į rekordines aukštumas, gyventojai laužo galvas, kaip sutaupyti. Dažnas suka į turgų, tikėdamasis ten rasti pigesnių maisto produktų, vaisių bei daržovių. Tačiau, kaip parodė portalo tv3.lt žurnalistų tyrimas, apsipirkimas turguje kartais gali būti net brangesnis, nei parduotuvėje. Tradiciškai turgus laikomas pigesne apsipirkimo vieta, nei prekybos centrai. Iš tiesų, kai kurių prekių kaina skiriasi beveik dvigubai.

Vieniems pajūris – vasaros poilsio vieta nuomojamame viešbučio kambaryje, kitiems – antri namai. Tačiau vis daugiau lietuvių per vasarą nori ilsėtis ne viešbučiuose, o nuosavuose namuose. Tad kiek gi kainuoja būstas pajūryje? Štai šiuos butus ir kotedžus bene arčiausiai jūros Giruliuose naujoje gyvenvietėje siūlantys pardavėjai vilioja į saugų ir aptvertą kvartalą. Pusė būstų čia jau parduota ir labiausiai juos graibsto klaipėdiečiai kaip pirmąjį būstą. Trečdalis pirkėjų – kauniečiai.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje birželį siekė 3,6 proc., Latvijoje - 3,0 proc., Estijoje - 2,9 procento. Mėnesio infliacija Lietuvoje birželį sudarė 0,3 proc., Latvijoje - 0,2 procento. Estijoje užfiksuota 0,1 proc. defliacija.

Pirkėjai šią vasarą pastebi gerokai išaugusias pieno produktų kainas. Prekybininkai tai sieja su visame pasaulyje brangstančiu pieno supirkimu, kuris neaplenkė ir anksčiau mažiausiai karvių augintojams mokėjusios Lietuvos. Tačiau kas pinga, neužkliūva niekam, tokių žemų daržovių kainų mūsų šalyje seniai bebuvo. Miško gerybių išsiilgę tautiečiai derasi su prekiautojais turguje. Ir sau palankią kainą išsiprašyti sekasi sunkiai.

2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, azartinių lošimų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, daržovių, vyno, drabužių kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Nekilnojamojo turto skelbimai šiemet sulaukia daug dėmesio. Iš NT portalo Aruodas.lt statistikos matyti, kad kai kuriais pirmojo pusmečio mėnesiais būsto skelbimų puslapių portale peržiūrėta keliolika procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Jaučiamas ne tik susidomėjimo padidėjimas – palyginti su pernai metais ar metų pradžia, pakito ir vidutinės siūlomos parduodamų butų kainos. Nuo metų pradžios butų pasiūlos kainos Vilniuje ir Kaune išaugo apie 1 proc.

Kylančias maisto kainas Lietuvoje pastebi jau ne tik nepasiturintys gyventojai. Vienas žymiausių sostinės virtuvės šefų Deivydas Praspaliauskas pripažįsta – kelionė į eilinį prekybos centrą jį tiesiog pribloškė. „Bandau susivokti, bet man sunkiai sekasi, netikiu! Tikriausiai maisto užsipirkti neužilgo skraidysim į Kopenhagą.