kainos

Prekių kainos litais iki 2022 metų sausio 1 dienos prieštarauja Konstitucijai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio siūlytos Euro įvedimo įstatymo pataisos Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo atmestos. Prieš kelias savaites tvarkietį R.Žemaitaitį supykdė pliušinis žaislas už bene 300 eurų. Tą kartą Seimo narys tikino, kad asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas pelnosi iš to, kad žmonės jau pamiršta kainas versti į litus, todėl smarkiai permoka.

Brangstanti nafta, žaliavų kainos bei kitos pasaulinės tendencijos lemia ir prekių kainų kilimą, tačiau pastebima, kad, kaip niekur kitur, jos sparčiausiai auga būtent Lietuvoje. „Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas įžvelgia kelias priežastis. „Statistiškai tai lemia tai, kad mūsų krepšelyje didesnę dalį sudaro būtent tie produktai, kuria dabar brangsta.

Idėja naikinti PVM lengvatą šildymui pakibo ant plauko. Beveik pusšimtis parlamentarų siūlo skubos tvarka apsvarstyti lengvatos pratęsimą. Tam pritaria ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sakydamas, kad lengvatos panaikinimas suerzintų 400 tūkst. gyventojų. Ekonomistai sako, kad ši lengvata – socialiai jautriausia. Tačiau naikinti ją – būtina. Seimo pirmininkas išsigando gyventojų pykčio Dvejonės dėl PVM lengvatos šildymui nesibaigia.

Atsigaunanti pasaulio ekonomika žada ir kainų didėjimą. Prekių ir paslaugų kilimą stebintys gyventojai linkę kaltinti euro įvedimą. Tuo tarpu ekonomistai teigia, kad lietuviai susiformuoja per didelius lūkesčius. „Ne tas klausimas, ar kažkas brangs, ar pigs – o kiek brangs“, - tv3.lt sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekspertas teigia, kad Lietuvai yra svarbūs du dalykai – kad nebrangtų per daug bei užtikrinti, kad darbo užmokestis augtų sparčiau nei infliacija.

Palanga laukia pirmojo šį sezoną gausesnio svečių savaitgalio – esą viešbučiuose rezervuoti kone visi standartiniai dviviečiai už 60 ar 70 eurų. Besiilsintys lietuviai tikina, kad į kurortą suka dabar, kol dar nėra vasaros spūsčių, ir kol ... pigiau. Šiauliečių pora į pajūrį atvyko visam ilgajam savaitgaliui. Pašnekovė sako, kad kurortą dažniausiai lanko pavasarį ir rudenį, kol dar nėra minių poilsiautojų. O kurortas po truputį ruošiasi šiam sezonui.

Jog Lenkijoje kainos daug mažesnės viešai skelbia ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir gamintojai, ir patys prekybininkai. Lenkijos vardas net pasitelkiamas įvairiose prekybininkų akcijose. Ar toks sprendimas padės vieniems rinkos žaidėjams padės įsiveržti į priekį? Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis tikina, kad vieniems tokia akcija gali pasibaigti nevykusiai, kitiems – būti bilietas į sėkmę. „Mes visi pasirenkame remdamiesi savo nuomone.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė giria Vyriausybės žingsnius, kuriais ji teigia siekianti mažinti vaistų kainas. Ji teigiamai įvertino, kad keičiami reikalavimai, pagal kuriuos vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasiūlytiems pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pagal naująją tvarką, į Kompensuojamųjų vaistų kainyną nebus įtraukiami vaistai, kurių kaina – daugiau nei 10 proc.

Atšilus orui vėl atgyja statybų sektorius. Kyla kainos, auga statybininkų paklausa, o kartu ir užmokestis, kurį jiems tenka mokėti. Lietuvoje kvalifikuoti specialistai uždirba ir daugiau nei vidutiniškai šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras atlyginimų vidurkis statybų sektoriuje 2016 m. IV ketvirtį buvo 752,9 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas – 822,8 Eur.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų leidinių, tačiau net trečdalis tokiai paieškai skiria daugiau laiko ir aplanko kelias skirtingas parduotuves, ir ši tendencija būdinga ne vien senjorams ir gyventojams su žemiausiomis pajamomis.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje „Maximos“ ir Lietuvoje jau spėjusio įsitvirtinti „Lidl“. Apklausos rezultatais pigiausias – „Lidl“ Prekybos tinklas „Lidl“ vakar pasidalino balandžio pradžioje atlikto „Vilmorus“ tyrimo rezultatais. Anot jų, 37,6 proc.

Viešasis transportas atsiduria beveik kiekvienos šeimos išlaidų sąraše. Mėnesis prie mėnesio ir išleidžiama suma gali atrodyti nebe tokia menka. Ypač, jei gyvenate sostinėje. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Estijos sostinėje Taline, viešasis transportas ten gyvenantiems yra nemokamas. Tačiau Lietuvoje to nėra. Susisiekimo ministerijos teigimu, kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kaip tvarkyti viešąjį transportą ir, kaip jį apmokestinti.

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.

Nuo šiol mažas kainas prekybos tinklas „Maxima“ medžios ir Lenkijoje. Šią savaitę „Maximos“ pasitelkti nepriklausomi kainų rinkėjai pradėjo tikrinti kainas ir didžiuosiuose Lenkijos prekybos tinkluose „Biedronka“, „Tesco“, „Lidl“ ir „Kaufland“.  Pranešime spaudai rašoma, kad pirmosios prekės ypač mažomis kainomis „Maximos“ lentynose pasirodė jau šiandien, dar daugiau prekių pirkėjai galės rasti po Velykų.

Augančios prekių ir paslaugų kainos kaip ir kasmet bus viena pagrindinių pokalbių temų prie Velykų stalo. Vidutiniškai namų ūkis, besiruošdamas Velykų šventei, maisto ir alkoholinių gėrimų per mėnesį nuperka 5 proc. daugiau negu įprastai. Statistikos departamento duomenimis, Velykų stalo produktai šiemet vidutiniškai yra šiek tiek brangesni negu prieš metus. Kita vertus, oficiali statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis ir pensija per metus didėjo sparčiau negu kainos.

Lietuviškų daržovių sezonas dar neįsibėgėjo, tačiau jau prasidėjo. Tiesa, dabartinės kainos gali kai kurių ir kišenę sudraskyti – bet ne taip smarkiai kaip pernai. Lietuviški agurkai į parduotuves plaukė jau nuo vasario, o šį mėnesį jau ir lietuviški pomidorai pūpso daržovių skyriuje. Kaip kaina keitėsi? Pastebima, kad kiekvienais metais lietuviškos daržovės vis greičiau iškeliauja į prekybos tinklus.

Prekybos tinklai nuolat konkuruoja tarpusavyje siekdami įgyti kuo didesnį pranašumą ir užsitikrinti klientų lojalumą. Strategijos įvairios – vieni siūlo platesnį prekių asortimentą, kiti skelbiasi neva skiriantys daugiausia dėmesio kokybei. Pagrindinis adresatas – vartotojas, kuriam svarbiausias aspektas išlieka optimaliausias prekės kainos ir kokybės santykis.

Daugėja nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių, manančių, kad butų nuomos kainos Vilniuje mažės, o dėl parduodamų naujų butų kainų NT rinkos dalyviai turi šiek tiek kitokią nuomonę: numatomas kainų kilimas, tačiau jis turėtų būti nuosaikus. Tai rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa. Tiesa, paskutiniai kovo mėnesio duomenys rodo, kad kainos gali augti labiau nei tikimasi.

Tikriausiai populiariausias pirkinys Velykoms - kiaušiniai. Jei ruošiatės pirkti jų nemažai, pravartu žinoti, kur galima įsigyti pigiausiai. Palyginus kainas tai paaiškėjo.  2017 metų balandžio mėnesį, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko kiaušinių kainų palyginimą maisto prekių parduotuvėse, bei turguje.

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos. Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų.

Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja, kad šalies kainos kovo mėn. buvo 1,1 proc. didesnės nei vasarį. Nors kovo mėn. kainos paaugo, palyginti su vasario mėn., nemaža dalis augimo yra susijusi su sezoniniais bei trumpalaikiais veiksniais. Kovo mėn. drabužių ir avalynės kainos nemenkai didėjo dėl parduotuves pasiekusių naujų kolekcijų, taip pat brango kai kurie maisto produktai bei akcizų paveikti alkoholiniai gėrimai. Tiesa, metinė infliacija kovą sudarė 3,1 proc.

Kiek butai kainuoja Klaipėdoje, o kiek – Palangoje? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, kainų skirtumas nėra didelis, tačiau kuo arčiau jūros – tuo būstas brangesnis. Palangoje vidutinės skirtingo ploto kambarių butų kainos didesnės nei uostamiestyje nuo 5 iki 30 proc. ar net ir daugiau. Pavyzdžiui, vidutinė Klaipėdoje parduodamo buto kaina yra 61,7 tūkst. eurų, o Palangoje – 79,4 tūkst. eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt skaičiavimai.

Nors kaina laikoma vienu svarbiausių kriterijų renkantis prekes, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai į ją kreipia dėmesį. Tiesa, tai tik mažesnioji dalis apsiperkančiųjų. Didžioji dalis tikina, kainas tikrinantys visada. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) lietuvių apsipirkdami prekybos centruose į pirkinių kainas dažniausiai nežiūri.

Valdžiai svarstant ar derėtų plėsti grąžintinos taros sąrašą, kai kuriems gamintojams jau tenka svarstyti, kiek tai kainuotų. Mat taromatų atnaujinimo išlaidos nugultų ant jų pečių, o tuo pačiu ir ant Lietuvos gyventojų. Valstietė Virginija Vingrienė jau įtikino Seimą svarstyti pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. į užstato už vienkartines pakuotes sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

Žmonėms besipiktinant didelėmis vaistų kainomis ir tuo metu juos šlamščiant, reikia ar ne, Seimas rengia sankcijas farmacininkams. Vaistų pardavėjai ir gamintojai bauginami slaptais kontrolieriais ir vaistų reklamos draudimais. Šie atkerta, kad politikai turi ne gąsdinti, o išmokti derėtis su farmacijos milžinais dėl mažesnių kainų. Tai – naujausias vieno vaistinių tinklo šūkis. Tą patį žada ir politikai, farmacininkus kaltindami per dideliu godumu.

Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau.  Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.

Seimo narį Remigijų Žemaitaitį šokiravo atviras lupikavimas parduotuvėse. Anot politiko, prekybininkai, pasinaudoję, kad kainos litais nebėra rašomos, o pirkėjas įpranta kainos į litus nebeversti, stipriai permoka už prekes. Seimo narys registruoja ir įstatymo pataisas.  Apie tai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis pasiskundė socialiniame tinkle „Facebook“. Jis, sako, kad užėjęs į žaislų parduotuvę liko šokiruotas.

Po siūlymo į taromatus leisti priduoti ir stipraus alkoholio butelius atsiras dar neregėta schema. Pabrangus degtinei - pabrangs ir pienas. Daugiau nei pusė milijardo. Būtent tiek plastikinių, metalinių bei stiklinių vienkartinių gėrimų pakuočių surinko ir atidavė perdirbti šie taromatai mūsų šalyje atsiradus užstato sistemai. Tačiau vos pusmetį veikianti atliekų surinkimo sistema naujosios valdžios netenkina.

Vos tik kirtus sieną su Lenkija ir atvažiavus į Suvalkus turbūt jau nebestebina tai, kad kiekviename gatvės pakraštyje galima pamatyti automobilį lietuviškais numeriais. Lietuvos gyventojai čia tiesiog plūsta ieškodami pigesnių produktų. Tą pastebėję Lietuvos gamintojai seka jiems įkandin. Deja, tai gali turėti neigiamą poveikį likusiems pirkėjams Lietuvoje.

Didžioji dalis šalies gyventojų neigiamai vertina kai kurių mažmeninės prekybos tinklų praktiką, kai skirtingose jų parduotuvėse tos pačios prekės kainuoja skirtingai, rašoma pranešime spaudai.  Tai nurodė beveik 70 proc. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso užsakymu atliktos apklausos dalyvių. Apklausos tikslas – nustatyti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekybos tinklų kainodarą, kai skirtingose to paties tinklo parduotuvėse tie patys produktai kainuoja skirtingai. 67,8 proc.

Vienas po kito Lietuvos didieji prekybos tinklai praneša apie naujas akcijas siekdami privilioti kuo daugiau pirkėjų. Anksčiau „Maxima“ paskelbė apie mažiausios kainos garantiją, „Lidl“ apie vieną kainą visose parduotuvėse, o dabar į kovą įsijungia ir IKI.  Pranešime spaudai rašoma, kad prekybos tinklas IKI pristatė išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirtą programėlę, kuriame vartotojai ras visas IKI parduotuvėse parduodamų prekių kainas.

Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti lietuvius kalbant, kad pigiau galima apsipirkti ir geriau gyventi ne tik Lenkijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė priežastis – atlyginimų ir kainų skirtumai. Tačiau ar tikrai Lietuvoje visais šiais rodikliais atsiliekame? Kainas lygina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojai. Jie linkę savo pastebėjimais dalintis, o kai kurie pagal tai pasirenka ir kelionės arba gyvenamosios vietos kryptis. Štai internetiniame tinklalapyje numbeo.

Nuo šiol po padidinamuoju stiklu atsidūrė ne tik maisto prekių kainos, bet ir degalų. Atskleidžiama ne tik, kaip kainos skiriasi degalinėse Vilniaus mieste, bet ir palyginama su pasauline kaina.  Kainų palyginimo portalas pricer.lt išanalizavo kuro kainas. Pirmą kartą kainos užfiksuotos vasario mėnesį, antrą - kovą. Pigiausių degalų kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos visų degalų rūšių kainos, kuriomis prekiauja degalinių operatoriai.

„Nordea“ banko ekonomistai pristatydami šių metų bei ateities Baltijos šalių viziją pastebi istorijos pasikartojimą. Prognozuojama, kad galime įsisupti į atlyginimų-kainų spiralę, kuri kadaise jau privedė prie ekonominės krizės. „Nordea“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ kalbėjo, kad tokia situacija, kokia yra dabar, primena 2005 metus. Dabar judame tomis pačiomis linijomis. Nors atlyginimai ir auga taip pat itin auga ir kainos.

Augantys atlyginimai ir didėjančios paslaugų kainos neaplenkė ir vairavimo mokyklų. Tiesa, gyvenantys ne sostinėje praeiti vairavimo kursus gali kur kas pigiau. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo atsiųstos nuotraukos, kuriose jis palygina vairavimo mokyklų kainas skirtinguose miestuose. Matyti, kad A kategorijos kainos tarp Šiaulių ir Vilniaus skiriasi apie 150 eurų. Dar ryškesnius skirtumus galima pastebėti B kategorijos kursų kainose.

Praeitais metais ne vieną gyventoją piktinusios daržovių kainos, sukėlusios net „kalafiorų skandalą“, šiais metais turėtų pradžiuginti. Jos pigesnės net keliasdešimčia procentų. Tuo tarpu pieno produktai brangsta. Ar ir toliau laikysis tokios tendencijos? Maisto produktų kainų pokyčius stebinčio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto puslapyje matyti, ne tik kaip kainos kito per savaitę, bet ir per metus.

Kainų komisija iš sostinės šilumos ūkio pasitrauksiančiai „Vilniaus energijai“ skyrė maksimalią baudą - 1,307 mln. eurų. Ji skirta už tai, kad 2012-2014 metais įmonė nepagrįstai padidino šilumos kainas. „Komisija „Vilniaus energijai“ skyrė 1,307 mln. eurų baudą už tai, kad bendrovė 2012–2014 metais šilumos tiekimo veiklai nepagrįstai priskyrė 24,3 mln. eurų ir pažeidė vartotojų interesą už šilumos energiją mokėti tik būtinosiomis sąnaudomis pagrįsta kaina“, - pranešė komisija.

Ar pagalvojate, kokie maisto produktai pastarąjį mėnesį brango labiausiai?  2017 metų kovą, jau trečią mėnesį iš eilės, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Kainų tyrimo metu, kaip ir vasarį, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos. Išanalizavus tyrimo duomenis buvo sudaryti pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių reitingai.

Po žiemos miego pradeda busti nekilnojamojo turto rinka. Vystytojai praneša apie naujus butų projektus, skelbimų puslapiuose daugėja pranešimų apie išnuomojamą būstą. Kada reikėtų susirasti gyvenamą vietą, norint laimėti kainos atžvilgiu? „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Arnoldas Antanavičius TV3 studijoje pasakoja, kad vieno atsakymo pirkti ar nuomotis būstą nėra. Kiekvienas sprendžia pagal save, tačiau jis asmeniškai labiau rinktųsi nuomą. „Yra argumentų už pirkimą, už nuomą.

Britų žurnalo „The Economist“ analitinis padalinys „Economist Intelligence Unit“ (EIU) brangiausiu pasaulio miestu gyventi ketvirtus metus iš eilės skelbia Singapūrą. Antras naujausiame EIU brangiausių pasaulio miestų reitinge – Honkongas, trečias – Ciurichas. Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Tokijas, Osaka, Seulas, Ženeva, Paryžius, Niujorkas, Kopenhaga. Paskutinė sąraše – buvusi Kazachstano sostinė Almata.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Kol universalios nuomonės pirkti būstą ar nuomotis nėra, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai atrodo sutaria dėl vieno – grąža iš nuomos taip mažėja. Taigi pirkti būstą vien nuomai tampa rizikinga. Būtent tokios nuomonės laikosi „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pastebi, kad būsto kainos kyla, o nuomos kainos stabilizavosi ir dar mažės.

Darbovietėse jau prašoma pasakyti, kuriuo metu ruošiamasi vasarą atostogauti. Bėda tik ta, kad jei šiemet norėjote skristi į užsienį, dienas reikėtų pasirinkti atidžiau. Mat daugiau nei mėnesį truksianti Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija kortas sumaišė ir keliautojams, ir agentūroms. Patį atostogų įkarštį, liepos 14 d. – rugpjūčio 17 d., dėl tūpimo tako rekonstrukcijos uždaromas Vilniaus oro uostas pareikalaus Lietuvos turizmo agentūrų iš naujo planuoti savo siūlymus.

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. Didėsiančią infliaciją aplenks darbo užmokesčio augimas, šiemet numatomas 6,1, kitąmet – 5,7 proc. Tai didesnės ūkio augimo ir atlyginimų didėjimo prognozės, nei tikėtasi ir skelbta praėjusių metų pabaigoje.

Nors būsto kainos ir toliau auga, susidomėjimas jais ne, teigiama nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt pranešime spaudai. Mat skelbimuose publikuojama kainų statistika atskleidžia, kad per metus kainos didėjo net iki 17 proc., tuo tarpu ieškančiųjų skaičius augo.  Šių metų vasario mėnesį skelbimuose siūlomos vidutinės parduodamų butų kainos buvo didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Praeitais metais į Lietuvos rinką žengęs mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ vis dar bando įsitvirtinti šioje šalyje. Norint susidaryti vaizdą, ar Lietuvos gyventojai priima naująjį prekybos tinklą, „Lidl“ rengia pirkėjų apklausas ir dalinasi jų rezultatais.   Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad naujausios apklausos metu, atsakydami į klausimą apie kasdienius apsipirkimo įpročius 11 proc. Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse kalbintų pirkėjų nurodė apsiperkantys tik šiame prekybos tinkle.