kainos

Jei iki šiol manėte, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos jau pasiekė piką, teks nemaloniai nusivilti. Praėjusį mėnesį rekordiškai išaugusi ir prieškrizinį lygį pasiekusi infliacija gerokai smogs Lietuvai ir dar labiau susilpnins žmonių perkamąją galią. Vieni ekonomistai ramina ir sako, kad tai laikina, kiti – ragina ruoštis finansiškai sunkesniam metui ir diržų veržimuisi.

Pastaruoju metu Vilniaus būsto rinka išgyvena antrąjį savo renesansą, kuomet fiksuojami augantys būsto pasiūlos, paklausos ir, žinoma, pardavimo kainų rodikliai. Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas – brangiausi butai didžiausiame šalies mieste.

Lietuvoje metinei infliacijai pasiekus 4,8 proc., valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis dėl kainų kilimo kaltina eurą ir verslą. Anot jo, būtent dėl euro įvedimo kainos Lietuvoje kyla, o verslininkai naudojasi tuo, toliau didindami kainas. „Iš principo mes įspėjome prieš porą metų, kad euro įvedimas sukels labai stipriai kainas ir prekybininkai tuo labai aiškiai naudosis.

Trečiąjį metų ketvirtį būsto rinkos apyvarta viršijo tiek praėjusio ketvirčio, tiek to paties praėjusių metų laikotarpio rezultatus, o prie to labiausiai prisidėjo naujo būsto pirkėjai. Didžiausias kainų augimas fiksuotas Vilniuje, kur naujų butų kainos pasiekė 2008 m. lygį. Negalutiniais Registrų centro būsto pirkimo sandoriuose fiksuotų kainų duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius lietuviai būstui išleido 442,3 mln. Eur. Tai 4,6 proc. daugiau nei per praėjusį ketvirtį ir 4,9 proc.

Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas dalinasi įžvalgomis, kas kitais metais infliacijos rodiklius kels į viršų. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos.

Iki Vėlinių dar daugiau nei dvi savaitės, tačiau prekybininkai jau vilioja pirkėjus pigesnėmis kapų žvakutėmis. Kai kuriose parduotuvėse verslininkai šiomis dienomis žada net perpus mažesnes kainas. Tačiau pirkėjai skundžiasi - kad ir kokias patrauklias kainas siūlytų pardavėjai, žvakutės vis tiek kainuoja brangiai. Esą anksčiau galėdavę pastatyti ir ant kaimyno kapo, dabar žvakių įperka tik tiek, kiek yra mirusiųjų giminėje.

Kasdien prekybos tinklų skelbiamos akcijos vilioja pirkėjus įsigyti tam tikras prekes už itin patrauklią kainą. Kyla klausimas – kuriame prekybos tinkle vartotojai gali įsigyti dažno vartojimo prekes kišenei palankia kaina net ir tada, kai jos nepažymėtos akcijos ženklu? Slapto pirkėjo tyrimų agentūra SeeNext spalio 4 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X), „Lidl“, „Rimi“, IKI bei „Norfa“ (XL). Tyrimas buvo atliktas ...

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal metinės infliacijos tempus Lietuva ir toliau karaliauja Europos Sąjungos (toliau - ES) šalių rikiuotės viršūnėje. Šio rodiklio atžvilgiu nežymiai lenkiame kaimynines šalis, o visos ES vidurkį viršijame net 2,7 karto.

Viešojoje erdvėje ne kartą yra pasirodžiusios nuotraukos, kuomet prekybininkai skelbiasi taikydami didžiules nuolaidas, tačiau nulupę kainų lipdukus pirkėjai pastebi, kad anksčiau ji buvo dar mažesnė. Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad prekybininkai manipuliuoja akcijomis, nes lietuviai linkę pirkti tas prekes, kurios pažymėtos su nuolaida.

Sekmadienį įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Šiame kainyne įrašyti apie 2000 prekinių vaistų pavadinimų, iš jų – 106 nauji pavadinimai, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šis naujasis yra dar vienas įrodymas, kad vaistų kainų mažinimo politika duoda rezultatų. „Į jį yra įtrauktos dvi visiškai naujos veikliosios medžiagos, kurios anksčiau nebuvo kompensuojamos.

Jei visai neseniai lietuviai širdo dėl žiedinių kopūstų, kurių kainos buvo šoktelėjusios į neregėtas aukštumas, tai dabar daugelis mūsų stebisi sviesto kainomis, kurios netrukus sieks net du eurus.  Jei nenorite išleisti tokios sumos sviesto pakeliui, skubėkite jo pasigaminti namuose! Patikėkite, gaminti verta, nes tikrai pavyks sutaupyti. Žinoma, nereikia priminti, kad naminis sviestas yra kur kas sveikesnis ir palankesnis jūsų organizmui.

Jei produkto kaina padidėja vienu ar pora centų, lyg ir pasipiktinimo tai dar nekeltų, tačiau jei tuo pačiu sumažėja ir kiekis? Tai ekonomistai įvardija „paslėpta infliacija“. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu ir nuotrauka, kurioje užfiksuotas tas pats varškės sūrelis, tačiau vienoje nuotraukoje jo svori 50 g ir kaina 0,44 Eur, o kitoje – svoris 40 g, o kaina 0,45 Eur.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje aktyvėja ne tik sostinėje, tačiau ir kituose miestuose. Pastaruoju metu nekilnojamojo turto specialistų akiratyje atsidūrė Kaunas. Parduodamų butų pasiūla, lyginant šių metų rugsėjį su praėjusiu metų tuo pačiu laikotarpiu, Kaune išaugo 51 proc., rodo portalo Domoplius.lt duomenys. Labiausiai padaugėjo 1 kambario butų – jų skaičius išaugo 66 proc. „Skaičiuojama, kad per metus būsto kainos Kaune pakilo apie 8-12 proc.

Nekilnojamojo turto rinka keliuose stambiuose pasaulio miestuose kaista, o kai kuriuose miestuose gali susiformuoti burbulas, perspėja Šveicarijos bankas UBS. „Stambių miestų besivystančiose šalyse būsto rinkos yra pervertintos ir čia egzistuoja didesnė burbulo rizika, lyginant su praėjusiais metais“, – skelbiama banko ataskaitoje.

ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, maistas Lietuvoje – vienas pigiausių Europoje. Nepaisant šio fakto, maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama išlaidų dalis – viena didžiausių ir sudaro beveik ketvirtadalį (23,5 proc.) visų lietuvio išlaidų. Nereikia nė sakyti, kokią didelę įtaką svarbiausių maisto produktų kainos turi metiniam žmogaus biudžetui.

Didžiųjų prekybos sektoriaus įmonių vadovai abejoja, ar prekybos tinklas iš Lenkijos galėtų pateisinti premjero Sauliaus Skvernelio lūkesčius ir pasiūlyti pirkėjams būtiniausių prekių pigiau, rašo „Verslo žinios“. „Lenkai iš pradžių irgi gali bandyti kažkiek dempinguoti.

Vyriausybė siūlo kol kas nesvarstyti visiško vaistų kompensavimo visiems 80-ies metų ir vyresniems asmenims. Tokias pataisas Seime yra registravę socialdemokratas Antanas Vinkus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Darius Kaminskas. Vyriausybė teigia, kad reikėtų palaukti, kol bus pateikti kiti projektai, susiję su mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimu.

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių lūkesčiai dėl būsto kainų tebėra nuosaikūs, tačiau keitėsi lūkesčiai dėl būsto nuomos sostinėje – padaugėjo manančių, kad ji brangs. „Apklausos rezultatai rodo rinkoje vyraujant gana nuosaikias nuotaikas.

Pasaulio rinkoje brangstantis sviestas Lietuvoje per metus jau pabrango 74 proc. 82 proc. riebumo sviestą luitais Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vietos rinkoje rugpjūtį pardavinėjo po 5,61 euro už kilogramą (be PVM) - 73,8 proc. brangiau nei pernai rugpjūtį, rodo Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos preliminarūs duomenys. Lietuviško sviesto kaina Europos Sąjungos (ES) ir trečiųjų šalių rinkose per metus padidėjo 67,4 proc. iki 5,89 euro.

Atlyginimai 5–6 kartus mažesni, o SPA kainos skiriasi vos keliais šimtais eurų. Tokį kainų palyginimą pateikė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tiesa, viešbučių ir restoranų asociacija įžvelgė klaidą ir tikina, kad realybė visai kitokia. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinėje erdvėje „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje yra užfiksavęs spalio 13–15 d. savaitgalio kainas Norvegijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos SPA viešbučiuose.

Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas kitose šalyse, kur ta pati kolekcija kainavo daug pigiau. „Lidl“ atstovės paaiškinimas suglumino ir ekonomistą Gitaną Nausėdą.

Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims – 0,75 Eur. Kartu priimtas sprendimas nekeisti plačios krepšelio sudėties. „Būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina pradėta riboti neseniai, bet tai iš esmės pakeitė rinką.

Lietuviai iš Vakarų gauna dažniausiai antrarūšį maistą. Ir taip jau teigia ne kokie nors gurmanai tautiečiai, o tarptautinį tyrimą atlikusi Žemės ūkio ministerija. Paaiškėjo, kad lietuviškoms parduotuvėms skirtuose produktuose prifarširuota maisto priedų, tirštiklių, dažiklių, skonio stipriklių, pigaus palmių aliejaus. Nors analogiškos prekės, skirtos, pavyzdžiui, vokiečiams, savo sudėtyje tokio šlamšto neturi.

Anot medikų, valstybės skiriamų pinigų dantų gydymui – katastrofiškai trūksta. Skaičiuojama, jog metinė bazinė odontologinės priežiūros kaina, kurią skiria valstybė gydymo įstaigoms, vienam vaikui iki 18 metų amžiaus yra 12,83 eurų. Tuo tarpu suaugusiam mokesčių mokėtojui valstybės finansuojama suma siekia 10,33 eurų. Valstybinėse įstaigose gydymas mokesčių mokėtojams yra nemokamas. Tačiau medikų bendruomenę ši informacija spaudžia į kampą.

Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį švarkelį Didžiojoje Britanijoje jie galės įsigyti pigiau. Redakcija gavo Joanos laišką, kuriame ji palygina odinės striukės kainą.

Sveikatos apsaugos ministerijoje pirmadienį pristatomos naujos priemonės vaistų kainoms mažinti. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai patvirtino vaistų politikos gaires.

Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę skelbia tam tikrų produktų kainų prekybos tinkluose pakitimus. Iš paskutinių matyti, kad kol dauguma daržovių pinga, brangsta lietuviškos bulvės – 0,54 Eur/kg, o tai – ęį proc. brangiau nei tokiu pat metu praeitais metais.

Trečdalis šalies didmiesčių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų ketina arba nori įsigyti naują būstą, ir kas antras iš jų dairytųsi buto naujos statybos daugiabutyje, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Dalis šių gyventojų turės galimybių savo planus įgyvendinti – dėl spartaus atlyginimų didėjimo, sulėtėjusio butų kainų augimo bei stabiliai žemų palūkanų būsto įperkamumas šalies didmiesčiuose išlieka aukštas.

Seimas imasi Vyriausybės siūlymo iki šildymo sezono pradžios grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinį tarifą šilumai, galiojusį iki vasaros. Parlamentarams ketvirtadienį finansų ministras Vilius Šapoka pristatys Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria centriniam šildymui nustatyti 9 proc. PVM tarifą siūloma nuo spalio 1 dienos iki metų pabaigos. Seimo pirmininko pirmoji pavaduoti Rima Baškienė BNS sakė, kad dėl PVM lengvatos šildymui Seimas balsuotų kitą ketvirtadienį.

Kainų palyginimo portas pricer.lt ėmėsi buitinės technikos. Pasirinkę šaldytuvių ir šaldiklių prekių grupę, jie atliko patikrinimą, kur prekes būtų glima įsigyti pigiausiai. Visgi tyrimas ne tik pateikė atsakymus, kur prekė pigiausia, bet ir iškėlė klausimą, kokia tikroji kaina prekės ir kokius antkainius užsideda prekybininkai. Tyrimą atlikusi Pricer.lt komanda savo tyrime nevertina prekės techninių charakteristikų, kokybės savybių, dizaino ar prekės funkcionalumo.

Apsipirkimas didžiuosiuose prekybos centruose tampa neišvengiama šiandieninio vartotojo būtinybe: pirkėjui siūlomas platus prekių asortimentas, greitas aptarnavimas bei darnus kokybės ir kainos santykis. Bent jau pastaroji frazė – itin dažna prekybos centrų vilionė. Nors analogiškas prekes galima rasti kone visose didžiosiose šalies parduotuvėse, panašu, jog ne visur jos siūlomos už vienodą kainą.

Maistas yra neatsiejamas žmonių gyvenimo įprotis. Ir visiškai nesvarbu, kuriame pasaulio krašte būtum, tuščiu skrandžiu toli nenueisi. Šįkart naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo maisto ir gėrimų kainomis Stambulo kavinėse ir restoranuose. Reikia pripažinti, kad ypatingų kainų skirtumų tarp Lietuvos ir Turkijos nėra. Žinoma, vieni patiekalai pigesni, kiti – brangesni, bet vidurkis, greičiausia, būtų panašus. Skyrėsi nebent tik maisto kokybė. Bet apie viską iš eilės.

Prezidentūra teigia nekomentuojanti ir ragina susilaikyti kitus nuo komentarų apie šiuo metu tarptautiniame Vašingtono arbitraže nagrinėjamą ginčą tarp Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir Lietuvos. Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sako, jog buvusi Kainų komisijos pirmininkė nesugebėjo pasiekti, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų. „Noriu pasakyti, kad šiuo metu vyksta arbitražas.

Jeigu yra šalis, kur kainos itin nesikandžioja net ir preciziškai taupiam lietuviui, tai pirmiausia reikėtų paminėti Turkiją. Tik neapsigaukite, šiuo atveju kalbame ne apie čia esančius kurortus, o didžiausią šios šalies miestą Stambulą. Stambulas tikrai turėtų patikti mėgstantiems taupyti. Mat maisto ir prekių kainos bent jau parduotuvėse tikrai yra palyginti žemos.

Kainos kyla. Ir prekių, ir paslaugų. Šią tendenciją jau aptarinėja ne tik gyventojai, bet oficialiai pripažino ir Statistikos departamentas, ir Lietuvos bankas. Atrodė, daugelis žinojo ir buvo nusiteikę tam, jog Lietuvai atsidūrus bendroje rinkoje ir euro zonoje kartu su kitomis Europos valstybėmis vyks konvergencijos procesas – mūsų prekių bei paslaugų kainos nori nenori priartės prie kitų šalių kainų. Ir priartėjo.

Miškuose rugsėjį pasipylė grybai, tačiau miško gėrybių supirkėjai teigia, kad neseniai pasirodę baravykai itin sukirmiję. Liūdina ir tai, kad grybautojų gretos kasmet silpnėja, o miško derliaus supirkimo kainos – menkos. Užsidirbti iš grybų galima, ir geriausias būdas – patiems juos ir rinkti, ir pardavinėti. Lietuviškais neužsiima Varėnos UAB „Dzūkijos grybai“ direktorė Virginija Jovaišienė sako, kad grybų jau tikrai yra, bet šie metai jų bendrovei gana sunkūs.

Pigesnių produktų ieškantys lietuvaičiai Lenkijoje, jų gali rasti ir Latvijoje. Tiesa, nustebti priverstų tai, jog pigiau ten galima įsigyti ir kai kurias Lietuvos gamintojų prekes. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo lietuviškos produkcijos kainomis Latvijos ir Lietuvos „Maximos“ bei „Rimi“ prekybos tinkluose. Nuotraukų galerijoje rasite užfiksuotas nuotraukas, o lentelėje – palyginimus. Matyti, kad kiaušinių bei pieno produktų kainos – ganėtinai panašios.

Rudeninės mugės mieste laukę ir jai taupę kauniečiai šioje apsilankius labai neapsidžiaugė. Kauno miesto centre zuja šimtai prekeivių iš visos šalies, siūlančių įvairiausias prekes miesto žmonėms. Kauniečiai, užsukę ko nors nusipirkti, išvydę kainas išėjo apytuščiais maišais. Prekeiviai skundžiasi, kad dalis mugės lankytojų čia užsuka tik už dyką visko priraugauti. Kauno Laivės alėjoje neįprasti ir vaizdai, ir kvapai – riestainių ir gatvėje keptų dešrelių.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus pabrango labiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 4,4 proc., Latvijoje - 3,1 proc., Estijoje - 3,9 procento. Rugpjūtį Lietuvoje užfiksuota nulinė mėnesio infliacija. Latvijos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesius nukrito 0,2 proc., Estijos - pakilo 0,4 procento.

Vėsi ir lietinga vasara nedžiugino ne tik ketinusių smagiai pavasaroti ir pasidžiaugti šiluma, bet ir daržovių, vaisių augintojų ar ūkininkų. Dar nespėjus iki galo nuimti derliaus, jau skaičiuojami nuostoliai. Lietinga rudens pradžia neleidžia nuimti derliaus Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis teigia, kad šiemet bulvių derlius gali būti mažesnis kone trečdaliu.

Avokadų kainos Jungtinėse Valstijose pasiekė rekordinį lygį, nes Kalifornijoje gautas mažas derlius, o taip pat kilo tiekimo iš Meksikos ir kitų šalių problemų, skelbia „Dow Jones“. Nuo liepos vidurio didmeninės avokadų kainos JAV šoktelėjo 75 proc. iki 80 JAV dolerių už dėžę aukščiausio „Hass“ rūšies avokadų (48 vienetai), rodo „American Restaurant Association Inc.“ duomenys.

Izraelio miestas Tel Avivas iš tiesų svetingai pasitiko Europos vyrų krepšinio čempionato dalyvius ir savo rinktinių palaikyti atvykusius sirgalius. Jau šiandien šiame mieste baigiasi B grupės kovos. Keturios geriausios rinktinės vyks į Stambulą, o dviem rinktinėms čempionatas bus baigtas. Prieš atsisveikindami su Tel Avivu, siūlome dar kartą pamatyti, ką fotografams pavyko užfiksuoti šiame mieste. Tiesa, prieš tai minėtą svetingumą kiek apkartino krepšininkų viešbutyje įvykdyta vagystė.

Kovos dėl minimalios algos užvirė. Vyriausybė pasiryžusi ją nuo sausio kelti 20 eurų. Bet ekonomistai ir profsąjungos aiškina, kad tai – neryžtingas žingsnis – ekonominės prognozės pakankamai geros, kad mažiausiai uždirbantiems būtų galima mokėti bent 40 eurų daugiau. Tiesa, verslas regionuose jau grasina užsidarymu. Kainas rengiasi kelti ne tik smulkios, bet ir didžiosios miestų įmonės. Apie šimtu eurų didesnį minimalų uždarbį dabar negali būti nė kalbos.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos.

Kitąmet daugiau nei du mėnesius dėl remonto neveiksianti elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ įneš chaoso į elektros rinką ir į Lietuvą gali grąžinti buvusias kainų aukštumas. Nuo 2015-ųjų pabaigos veikiančia jungtimi pirmą kartą taip ilgai nebus importuojama pigi švediška elektra, tad rinkos dalyviai ruošiasi naujiems iššūkiams, kurie greičiausiai atsispindės ir elektros vartotojų sąskaitose.

Lietuvaičiai jau senokai Lenkiją vadina pigių kainų rojumi, tačiau ar įmanoma, kad tas rojus būtų ir Lietuvoje? Prekybininkai įsitikinę, situacijos Lenkijos prekybos tinklų atėjimas į Lietuvą nepakeistų, tačiau ekspertai galimybes siūlyti mažesnes kainas mato. Šiandien paaiškėjo, kad Lenkijoje viešintis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis mato galimybes, jog į Lietuvą ateitų Lenkijos prekybos tinklas.

Jau po kelių mėnesių pensijos bus skaičiuojamos visai kitokiu principu nei dabar. Išdirbti metai virs taškais, o pastarieji bus dauginami iš nustatytos sumos. Taip neva visiems pasidarys aiškiau, kokią pensiją gaus, jei dirbs ne šešėlyje. Tokia sistema palies ir į pensiją jau išėjusius senjorus. Tačiau valdininkai ramina – dabartinės pensijos dėl to nesumažės. Ekspertai kritikuoja ir tokią pertvarką. Sako, kad tai toks skaičiavimas saugumo žmonėms nesuteiks.

Iki dvikovos tarp Lietuvos ir Izraelio likus vos kelioms valandoms visi bilietai į rungtynes yra praktiškai parduoti. Bilietų kasose informuota, kad dar yra keletas bilietų šios dienos rungtynes, bet jie sparčiai tirpsta. „Taip, dar galima įsigyti, bet tik labai labai mažai. Galiu užtikrinti, kad iki rungtynių pradžios visi bilietai bus parduoti. Neabejoju, kad taip nutiks“, - tv3.lt pasakojo bilietų kasoje dirbantis vyras.

Nauji mokslo metai – vos už kelių dienų, tad būsto nesusiradusiems studentams šiuo metu, ko gero, pats paieškų įkarštis. Rinktis, atrodo, yra iš ko, tačiau kokią kainą už buto nuomą tektų ruošti į didmiesčius atvykusiems studentams, būsto paieškas atidėjusiems bene paskutinei minutei? Vilnius: buto nuoma – apytiksliai nuo 220 Eur mėnesiui Šiuo metu Vilniuje nuomojamų butų pasiūlymų portale Aruodas.lt yra apie 2200 ir jie sudaro apie 70 proc. butų nuomos skelbimų.