kainos

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Bet yra tokių butų, kur vien išvydus kainą tenka griebtis už galvos. Pavyzdžiui, prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai prieš kurį laiką kainavo įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Latvijoje dėl akcizų didinimo brangsta degalai, degtinė, alus, cigaretės. Degalų akcizo tarifai padidėjo nuo sausio 1-osios, alkoholio akcizo tarifai padidės nuo kovo, tabako produkcijos - nuo liepos. Finansų ministerijos skaičiavimais, litras benzino turėtų brangti 0,048 euro, dyzelino - 0,038 euro, suskystintų dujų - 0,046 euro. Pusė litro degtinės kaina nuo kovo gali pakilti 0,532 euro, pusė litro alaus - 0,072 euro, 0,7 litro vyno - 0,119 euro.

Šiauliuose ketinama branginti vienkartinius autobusų bilietus. Kaip trečiadienį pranešė miesto savivaldybė, vienkartinių bilietų kainos keleiviams kiltų 3–5 centais, taip siekiant surinkti papildomų lėšų autobusų parkui atnaujinti. Siūlymas nustatyti 52 ir 54 centų dydžio vienkartinių bilietų įkainius bus svarstomas tarybos posėdyje vasarį. Kitų rūšių bilietų kainos nekils. Pasak savivaldybės, kainos keliamos siekiant surinkti lėšų naujiems autobusams įsigyti.

Paskutiniu metu Lietuva atsidurdavo tarp Europos šalių, kuriose labiausiai brangsta būstas. Tačiau jau šiais metais viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Nors rinka gana nevienoda, viename iš didžiųjų miestų tikimasi kainų mažėjimo. Eurostato duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį palyginus su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos augo 10,2 proc. Labiau kainos didėjo tik Čekijoje ir Airijoje.

Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ūgtelėti. Bet didžiuosiuose miestuose kiek pabrangs šildymas, kai kur daugiau teks pakloti ir už šiukšles. Apie mokesčius ir sąskaitas nuo Naujųjų – reportaže. Tam, kad per šventes namie būtų jauku, svarbu, kad namuose būtų tiesiog... šilta.

70-metė pensininkė iš Vilniaus Birutė jau kelerius metus gauna 300 eurų pensiją, tačiau dėl išaugusių kainų sako esanti priversta vis mažiau valgyti. „Kainų augimas baisus. Kiek gyvenu šitame pasaulyje, tokio augimo, kaip šiemet nebuvo. Aišku, kad keitė (apsipirkimo įpročius – BNS) – mažiau valgai, mažiau geri, pienas baisiai pabrangęs, varškė – taip pat, grietinė brango du ar tris kartus. Grietinės beveik neperku“, – pasakoja senolė.

Net ir putojančio vyno Naujųjų sutiktuvėms lietuviai įsigudrino važiuoti pirkti šalia pasienio su Latvija. Čia ties Saločiais lietuviško putojančio vyno butelis visu euru pigesnis nei Lietuvos parduotuvėse. Pasvalietė Ingrida į Latvijos pasienį užsuko specialiai apsipirkti Naujiesiems. Ir dairosi ne bet ko, o putojančio vyno. Moteris juokiasi, kad į Latvijos pasienį apsirūpinti pigesniais gėrimais užsuka ne vienas pasvalietis.

„Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugiuos, o kiti liūdės?“ – šypsodamasis į gerbėjus tarpušvenčiu kreipėsi grupės SEL lyderis Egidijus Dragūnas. Bene geriausia koncertinė grupė Lietuvoje SEL itin sėkmingus metus baigia koncertu Panevėžyje, „Cido“ arenoje, kuris vyks šiandien, gruodžio 29-ąją. Grupės įkūrėjas E.Dragūnas nusprendė 200 bilietų parduoti praktiškai pusvelčiui tiems, kurie negali jų įsigyti už pilną kainą.

Vokietijos konkurencijos tarnyba ketvirtadienį atmetė šalies aviakompanijos „Lufthansa“ paaiškinimus, kad dėl pastaruoju metu fiksuoto bilietų skrydžiams tam tikrais vidaus reisais kainų augimo kalta automatizuota rezervacijos sistema.

Nei šaltas pavasaris, nei permaininga vasara, nei laukus paskandinęs ruduo nesutrukdė supilti į aruodus tokio įspūdingo derliaus: šiemet Lietuvoje rekordiškai užderėjo kainos. Lietuviški rekordai Prie didžiųjų metų švenčių slenksčio, kai kiekvienas pagal išgales stengiasi leisti sau šiek tiek daugiau, apie finansines namų ūkių lubas siekiančias, o kai kam jau ir pralaužusias kainas nesinori galvoti. Ne ta nuotaika.

Gruzijoje gyvenantys mūsų tautiečiai pasakoja apie gyvenimą šioje šalyje, algas, kainas, gruzinišką gyvenimo būdą, vyną, na ir ... apie tai, kodėl gruzinai pamėgo lietuvišką juodą duoną. TV3 Žinių žurnalistės reportažas iš Tbilisio. Lietuvę Laimą vyras į Gruziją atviliojo prieš 35-erius metus. Vyro nebėra, bet Tbilisyje – visas Laimos gyvenimas: vaikai ir mylimas auklės darbas. „Tą dainą mėgstu dėl to, kad mano vyras mėgo ją.

Per šventinį laikotarpį parduotuves tiesiog užplūsta pirkėjai. Visi ruošiasi šventiniam stalui, laukia sugrįžtančių artimųjų. Tačiau šventės nemenkai patuština pinigines. Kaip kainos šį šventinį mėnesį kito maisto parduotuvėse?  Pricer.lt atliko gruodžio mėnesio kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse. Brangiausiai už pigiausias prekes mokėta ne gruodį Pricer.

Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su balandžio-birželio mėnesiais, iš visų bendrovėms ir įstaigoms Lietuvoje teikiamų paslaugų labiausiai pabrango valymo veiklos paslaugos. Valymo paslaugos per ketvirtį pabrango 4,9 proc., kitos pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos paslaugos – 4,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį labiausiai sumažėjo transportavimo vamzdynais paslaugų kainos - 17 procentų.

Lietuva - paradoksų šalis. Uždirbame mažiau už estus, o išlaidaujame kur kas prabangiau. Pasirodo, jog tautiečiai prekėms ir paslaugoms skiria nemažiau pinigų nei ispanai ar portugalai, vejamės ir kitas vakarų valstybes. Tiek ekonomistai, tiek ir premjeras šį fenomeną aiškina vienu žodžiu - šešėlis. Skaičiuojama, kad kiekvienais metais mokesčių nuslepiama net už 10 milijardų eurų.

2017 metų trečiasis ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje didesnių staigmenų nepateikė – būsto rinkos rodikliai ir vyraujančios nuotaikos iš esmės išlieka 2016–2017 metais pasiektose aukštumose, tačiau keli rodikliai jau signalizuoja apie pirmuosius būsto rinkos stabilumo požymius – šiais metais fiksuojamas mažesnis butų sandorių skaičius, palyginti su 2016 metais, ir jau taip sparčiai nebeaugančios išduodamų naujų paskolų apimtys, skelbiama „Ober-Haus“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto rinkos apžval...

Aprimus aistroms dėl rekordines aukštumas pasiekusių sviesto kainų, sparčiausiai brangstančio produkto vardą estafetėje perėmė kiaušiniai. Kelis mėnesius ES besitęsiant tyrimams dėl pesticidu fipronilu užterštų kiaušinių, jų kaina nuo vasaros vidurio jau yra išaugusi beveik 70 proc.

Kainų didėjimas šiemet Lietuvoje itin didelis, lenkiantis ir kaimynines Baltijos šalis. Tačiau per metus labiausiai brango viena paslauga bei 3 produktų grupės. Iš Lietuvos statistikos departamento duomenų matyti, kad šių melų lapkričio kainas palyginus su praeitų metų, labiausiai brango restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos – 10 proc., o iš produktų – pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai – 11,4 proc., aliejus ir riebalai – 23,3 proc., alus – 25,1 proc.

Įpusėjus gruodžiui ir laukiant Kalėdų bei Naujųjų, pirkėjai ima ruoštis didžiajam šventiniam apsipirkimui. Savo ruožtu prekybos tinklai vilioja pirkėjus įvairiomis kalėdinėmis nuolaidomis ir siūlo kuo įvairesnį prekių asortimentą. Kone visi pirkėjai tikisi prieš šventes įsigyti gausų prekių krepšelį, tačiau ne visiems jis gali būti prieinamas.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 4,4 proc., Latvijoje - 2,7 proc., Estijoje - 4,2 procento. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje brango 0,3 proc., Latvijoje - 0,1 proc., o Estijoje - 0,5 procento.

Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek šešėlis, tiek nuomos kaina. Norėjo išnuomoti už 22 proc. didesnes sumas „Capital“ NT brokeris Eimantas Dumbrava Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje pristatė savo paskaičiavimus, remdamasis aruodas.lt informacija.

Kuro kainos skiriasi ne tik Lietuvos degalinėse. Net to paties tinklo degalinėje kaina skirsis priklausomai nuo šalies. Pas kaimynus latvius bus pigiau. Racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas www.pricer.lt lapkričio 24 dieną atliko kasmėnesinį degalų kainų tyrimą Vilniaus ir Kauno degalinėse, taip pat užfiksavo degalų kainas pas mūsų kaimynus: Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, Karaliaučiaus srityje.

Įžiebtos Lietuvos miestų pagrindinės eglės davė startą masinei žaliaskarių manijai. Prekybos centruose, parduotuvėse ir stovėjimo aikštelėse tūkstančiai kalėdinių eglių jau laukia savo naujų šeimininkų. Nors pirmosiomis gruodžio savaitėmis žaliaskares perka mažoji dalis lietuvių, prekybininkai jau dabar dirba pilnu pajėgumu. Sostinėje Žirmūnų mikrorajone egles pardavinėjantis Artūras sako, kad pirmąsias egles pardavė dar nespėjęs visų išrikiuoti.

Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto. Tai lemia vartojimą.

Šiandien 10 val. ryto atidaryta pirmoji „Pepco“ parduotuvė Lietuvoje, Marijampolėje. Lenkijoje lietuvius jau viliojęs prekybos tinklas susilaukė sėkmės ir Lietuvoje. Prie kasų driekiasi eilės, o žmonės perka tikrai ne po vieną prekę. Aleksandras Čikaidze, „Pepco“ Baltijos regiono operacinės veiklos vadovas tv3.lt pasakoja, kad tik atidarius parduotuvę žmonės rinkosi vangiai, tačiau po valandos srautas kur kas suintensyvėjo ir buvo pranokti visi lūkesčiai.

Jau rytoj gruodis, o gruodį prekybininkai savo vitrinas gausiai nukabina nuolaidų pasiūlymais, vilioja į parduotuves malonia kalėdine muzika ir visaip stengiasi jus priversti kuo daugiau pirkti. Deja, nuolaidos, anot pirkėjų, ne visuomet būna tikros. Kol verslininkai Kalėdoms ruošia visą savo prekybinių triukų arsenalą, ekspertai perspėja, kaip neužkibti ant kabliuko. „Lietuvoje dažnu atveju žmonės perka nuolaidas, tuos įspūdingus skaičius –50 proc., –40 proc., –90 proc.

Nors tikinama, kad kitais metais bus stengiamasi išlaikyti bent jau stabilias kainas, priežasčių, kodėl jos turėtų mažėti, kol kas nematyti. Mat kol atlyginimai auga, kainos taipogi augs.  Lietuvos gamintojų ir tiekėjų asociacijos konferencijoje susėdo „Maximos“ generalinė direktorė, „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir analitikas. O susėdę garsiai pasvarstė dėl ko kainos auga ir ko tikėtis toliau.

Baltijos šalys susiduria su didžiausia infliacija Europoje. Tačiau tai – mūsų asmeninė bėda, o ne Europos centrinio banko (ECB), sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, jau dabar matoma vartotojų reakcija į padidėjusias kainas – perkama mažiau. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje kalbėjo, kad globalinė ekonomika šiuo metu labai neblogos būklės, nėra matoma „Achilo kulnų“, auga perkamoji galia euro zonoje.

Artėjant Kalėdų metui pradedama galvoti apie dovanas artimiausiems. Tai ir pats prekybos įkarštis žaislų prekeiviams. Skaitytoja ieškodama žaislų pastebėjo, kad šių prekių kainos Lietuvoje itin didelės, net dvigubai palyginti su kitomis šalimis. Skaitytoja Džiuginta savo įrašu nusprendė pasidalinti ir su tv3.lt skaitytojais. Pasak jos, žaislų kainos 2–3 kartus didesnės Lietuvoje nei kitose šalyse, kur atlyginimų vidurkiai taipogi kelis kartus didesni.

Mažmeninės prekybos tinklas „Pepco“, valdantis daugiau kaip 1200 parduotuvių keliose Vidurio Europos šalyse, gruodžio 1 dieną atidarys savo pirmąją parduotuvę Lietuvoje, Marijampolėje veikiančiame prekybos centre, Dariaus ir Girėno g. 3A. Per artimiausius mėnesius „Pepco“ parduotuvės taip pat atvers duris Panevėžyje, Alytuje, Vilniuje ir Kaune. Per trejus metus Lietuvoje ketinama atidaryti 50 šio tinklo parduotuvių ir įdarbinti daugiau kaip 400 žmonių.

Lietuvių pamėgta balta mišrainė ir Kalėdų pyragai šiemet bus gerokai brangesni nei pernai. Prieš šventes šoktelėjo kiaušinių kaina, o šiemet rekordus mušęs pieno produktų kainų kilimas vis dar nerimsta. Prekybininkai godumu dėl išaugusių kainų kaltina tiekėjus, o šie gerų žinių nesiunčia – pieno produktai nepigs. Dar po Velykų dešimt M dydžio kiaušinių prekybos centruose nusipirkti buvo galima už 0,89 centus. Dabar tie patys kiaušiniai atsieina ir 1,15 eur.

Parduotuvių lentynose jau nugulė įvairiaspalviai kalėdiniai eglučių žaisliukai, girliandos, prie įėjimų pasitinka dirbtinių eglučių būrys. Visgi šventinę nuotaiką neretai gali aptemdyti išlaidos. Tad, paskaičiuokime, kiek gi šiemet išleisite, jei sumanysite įsigyti dirbtinę kalėdinę eglutę bei dekoracijas. Domintis dirbtinių eglučių kainomis taipogi pastebėta, kad dabar jų kaina skiriasi nei prieš 3 ar 5 metus. Ekonomistas teigia, kad tam įtakos turėjo ne vien infliacija.

Ieškantys nekilnojamojo turto neretai skelbimuose gali išvysti svajonių būstą, tačiau už neįkandamą sumą. Visgi prabangaus būsto segmentas vis dažniau atranda savo pirkėją, net ir didėjant kainoms. „Klientų įsigyjančių prabangų būstą buvo visada, tačiau nebuvo tiek pasiūlos, kiek jos yra šiandien, ir klientai, ieškantys prabangaus NT, dažniausiai statydavosi prabangius individualius namus gerose vietose.

Suderinta metinė infliacija spalį Lietuvoje buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Tai jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai Lietuva pirmauja ES pagal kainų augimą. Lietuvoje infliacija spalį siekė 4,2 proc., Estijoje – 4 proc., o Latvijoje – 2,7 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Metinis kainų augimas spalį fiksuotas visose ES valstybėse. Visoje ES vidutinė infliacija spalį siekė 1,7 proc., o vien euro zonoje - 1,4 procento.

 Lietuvoje statybos darbų per devynis šių metų mėnesius atlikta už 1,738 mlrd. eurų, arba 8 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausį-rugsėjį. Pašalinus darbo dienų įtaką, statybos darbų apimties padidėjimas siekė 8,5 procento. Lietuvos statybos įmonės užsienyje statybos darbų šiemet atliko už 177,9 mln. eurų, arba 0,4 proc. mažiau nei per devynis 2016-ųjų mėnesius (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką - taip pat 0,4 proc. mažiau), pranešė Statistikos departamentas.

Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje lapkritį per metus sumažėjo 0,6 proc., tačiau palyginti su spaliu – šiluma brango 6,2 procento. Kainų komisija pranešė, kad vidutinė šilumos kaina be PVM lapkritį siekia 4,99 cento (be PVM) už kilovatvalandę – 0,6 proc. mažiau nei pernai lapkritį, tačiau 6,2 proc. daugiau nei spalį. Pigiausiai lapkritį už šilumą mokės Utenos gyventojai – 4,24 cento (su PVM) už kilovatvalandę, daugiausiai Biržų rajono – 9,21 cento.

Valdžios siūlymas nuo kitų metų didinti akcizą dyzelinui kelia nerimą Lietuvos verslininkams. Šie kreipiasi į Vyriausybę ir pateikia savo skaičiavimus, kuriais remiantis, jiems labiau apsimokės kurą piltis Lenkijoje. tv3.lt primena, kad Finansų ministerija siūlo akcizą dyzeliniam kurui padidinti nuo 330,17 euro iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų.

Nors nekilnojamojo turto kainos auga visuose šalies didmiesčiuose, sostinę Vilnių jau pralenkė Kaunas. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2008 metų.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. (šių metų rugsėjį buvo fiksuojamas 0,5 proc.

Lietuvoje brangsta jau ne tik būtiniausios prekės. Kainos į viršų šoka net ir turguje, net ir dėvėtų drabužių pardavėjų palapinėse. Pirkėjai tokius kainų pokyčius pastebi labai akivaizdžiai. Tuo įsitikinome trečiadienio rytą užsukę į centrinį Kėdainių turgų, kur dėvėtais drabužiais tądien prekiavo keletas prekeivių, o tuo tarpu pirkėjų buvo vos vienas kitas. „Prekyba žlugusi“ Pakalbinti prekeiviai teigė, kad jų darbas yra sezoninis.

Lietuvoje smarkiai išaugo daržovių ir vaisių supirkimo kainos. Vien lietuviški obuoliai dėl prasto derliaus dabar superkami pustrečio karto brangiau nei prieš metus. O tai pranašauja dar didesnį kainų šuolį. Dėl nepalankių orų ūkininkams trūksta ir kitų vaisių bei daržovių. Žemdirbiai baiminasi, kad dalis derliaus gali supūti, o tai gali ir gerokai kilstelti rudens gėrybių kainas parduotuvių lentynose.

Pieno produktai pasaulinėje ir vidaus rinkoje kitais metais gali pigti, o tam įtakos turės rinkos cikliškumas, mano rinkos analitikas. Tuo metu „Rokiškio sūrio“ vadovas prognozuoja, kad kitąmet pigs sviestas, o kitų pieno produktų kainos bus stabilios. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, jog pieno produktų kainoms daugiausiai įtakos turės rinkos cikliškumas. „Pieno sektorius yra labai cikliškas ir kas kelerius metus matome besikeičiančias ciklo dalis.

Besivystant „Rimi“ ir „Iki“ susijungimui, aiškėja prekybos užkulisiai Lietuvoje. Konkurencijos tarybos paviešintuose dokumentuose atskleidžiamos dalys apie taikomas kainodaras bei galimas rizikas. Viešuose dokumentuose galima rasti informacijos, kaip skirtingi prekybos tinklai nustato kainas bei, ar jų nuomone į rinką galėtų įžengti naujas žaidėjas.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

Spartus kainų augimas pastebimas visoje trijose Baltijos šalyse. Tačiau ar derėtų jį stabdyti ir ar tai gali padaryti prekybos tinklai? Štai lietuviško mažmeninės prekybos tinklo „Maximos“ Estijoje generalinis direktorius Vygintas Šapokas savo „LinkedIn“ paskyroje pranešė, kad „Maxima Eesti“ investuoja 4 mln. eurų į kainų mažinimą. „Tai mūsų indėlis bendrose pastangose suvaldyti maisto produktų infliaciją Estijoje“, – rašė jis.

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį. Ekonomistas teigia, kad verslininkams turėtų būti akivaizdu – visų sąnaudų į kainą perkelti negalima. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiais metais didžiausią įtaką bendram kainų augimui darė didesni akcizai alkoholiui, augusios žaliavų kainos bei darbo užmokesčio augimas. Iš maisto produktų labiausiai augo pieno produktų bei alaus kainos.

Pastaruoju metu šoktelėjusi šalies infliacija kitais metais gali būti stabilizuota, o jos pagrindiniu varikliu išliks augantys atlyginimai. BNS kalbinti ekonomistai tvirtino, jog šiemet didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainų augimui turėjo didėjantys atlyginimai, kai kurių maisto produktų brangimas ir alkoholio akcizų didinimas. Tačiau kitais metais pastarųjų įtaka kainoms turėtų sumažėti, todėl ir infliacija gali būti mažesnė nei šiemet.

Kraupus paradoksas. Keturis kartus daugiau uždirbantis vidutinis vokietis perka pigesnius rūbus bei batus nei statistinis lietuvis. Ir tikrai ne dėl vokiečių taupumo, pasirodo – drabužiai Lietuvoje kainuoja brangiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Lyg ant mielių šalyje kylančios kainos užaugino ir bene dešimtmetį nematytą infliaciją. Ji Lietuvoje dabar siekia beveik penkis procentus ir tris kartus viršija visos Bendrijos vidurkį.

Seimas spręs, ar kitąmet toliau didinti tabako akcizus. Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, dėl to cigarečių pakelio vidutinė kaina padidėtų apie 10 centų. Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisą. Akcizą tabakui siūloma padidinti nuo kitų metų kovo. Anksčiau V. Šapoka yra pareiškęs, kad tabako akcizai didinima siekiant gerinti visuomenės sveikatą, o ne gauti daugiau pajamų į biudžetą.

Po krizės būsto kainos auga ir po truputį grįžta į buvusias vietas. Tačiau yra nekilnojamojo turto (NT) analitikų, kurie teigia, kad kainos nebeaugs, o netgi mažės. Eurostato duomenimis, lyginant šių metų II ketvirtį su praeitų metų, labiausiai kainos Europos Sąjungoje (ES) didėjo Čekijoje (13,3 proc.), Airijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Italijoje (–0,2 proc.

Paslaugų kainos Lietuvoje auga itin sparčiai. Prognozuojama, kad ir kitais metais infliaciją palaikys būtent paslaugų kainų augimas. Tačiau ar tai neprives prie to, kad žmonės paprasčiausiai atsisakys mokamų malonumų? „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje užfiksuoti apyvartos pokyčiai restoranuose ir nemaloni prognozė ateičiai.