kainos

Gražiausia porų šventė artėja, jos laukia ne tik jaunavedžiai, bet ir svečiai. Pasiruošimas vestuvėms prasideda iš anksto: kostiumai, suknelės, rezervacijos šukuosenoms, makiažui ir kiti džiuginantys rūpesčiai. Vis tik galvosūkiu gali tapti dovanos jaunavedžiams.

Sausį visiems nepriklausomiems elektros tiekėjams sumažinus fiksuotų planų kainas, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog vartotojai gali tikėtis jų tolesnio mažėjimo.  „Visos tendencijos rodo ir aš visiškai nenustebčiau, kad už kelių savaičių matytume eilinį (fiksuotų tarifų – BNS) pamažinimą“, – BNS teigė V. Poderys.

Kodėl lietuviai tapo būsto palūkanų euro zonoje lyderiais? Kiek šiais metais brangs maistas ir kitos prekės? „Dėmesio centre“ studijoje – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Tai, kad žmonės neretai renkasi kremuoti savo mirusius artimuosius – natūralu. Tačiau, ar kada teko susimąstyti, kad po sunkios ligos, ramios senatvės ar iš niekur užklupusio nelaimingo atsitikimo netekus savo augintinio, jį taip pat galima kremuoti? Pasirodo, taip. Ši paslauga vis labiau populiarėja ir Panevėžyje.

Elektros kainų šuoliai ne juokais išgąsdino tiek verslo atstovus, tiek kiekvieną gyventoją. Pasirinkus nepriklausomą tiekėją, žmonės turėjo nuspręsti – arba pasirinkti fiksuotos kainos planus, arba mokėti už elektrą pagal kainas biržoje. Tuo metu dalis gyventojų griebėsi eksperimentų ir nusprendė rizikuoti, kad pamatytų, kuriuo gi atveju gyventojai galėtų sutaupyti.

Antradienio rytą startavo oficiali prekybą į gegužės 19–21 d. Kauno „Žalgirio” arenoje vyksiantį Eurolygos finalo ketvertą. Pigiausi vienos dienos bilietai į pusfinalių ir finalų dienas kainuoja nuo 225 eurų, o už brangiausius teks pakloti 515 Eur. Į šias sumas dar neįskaičiuoti aptarnavimo mokesčiai. Norint Eurolygos ketvertą stebėti iš geriausių pozicijų abi dienas, tektų pakloti daugiau nei 1000 Eur.

Praėjusiais metais maisto kainos Lietuvoje šovė į neregėtas aukštumas ir nenustojo augti visus metus. Brango kone viskas, o apsilankymas maisto prekių parduotuvėsene juokais patuštindavo kiekvieno lietuvio piniginę. Tad kas laukia šiais metais? Ar maisto kaino pasiutpolkė tęsis toliau? Kada jos nustos augti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Dainius Dundulis ir Petras Čepkauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ penktadienį paskelbė mažinanti savo populiariausių modelių kainas Europoje ir Jungtinėse Valstijose iki 20 procentų. Elono Musko vadovaujamos bendrovės akcijos pinga jau daugiau nei metus, o penktadienio prekybos sesijos pradžioje jų vertė nukrito net 4,5 proc., prieš vėl atsigaudama.

Smarkiai brangstant paskoloms ir būtiniausioms prekėms, dalis lietuvių griebiasi už galvų, kaip gyventi, kad nereikėtų lįsti į skolas. Finansų ekspertai tvirtina, kad susitaupyti gali ir mažas algas gaunantys žmonės, o „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ragina kiekvieną atsakyti sau į klausimą, ar tikrai neišlaidavome kažkam, ko galėjome atsisakyti. Pokalbis su J. Cvilikiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Apklausos rodo, kad 7 iš 10 lietuvių jaučia finansinį nesaugumą.

Artimojo netektis yra ne tik itin skaudus, tačiau ir labai brangiai kainuojantis įvykis. Dabar už laidojimo paslaugas tenka pakloti kelis tūkstančius eurų, o valstybės išmokama pašalpa yra per maža oriai palaidoti artimąjį.

Lenkijos ministras pirmininkas antradienį griežtai pasisakė prieš bendros euro zonos valiutos įvedimą Lenkijoje artimiausioje ateityje, pabrėžęs, kad euro įvedimas Kroatijoje šių metų pradžioje sukėlė „chaosą“ ir pragyvenimo išlaidų šuolį. Mateuszas Morawiecki pareiškė, kad Lenkijos nacionalinę valiutą – zlotą – pakeitus euru, dar pakiltų infliacija, kuri jau viršija 17 proc., ir padidėtų lenkų pragyvenimo išlaidos.

Nepaisant dukart atpigusių gamtinių dujų, gruodį dėl aukštų jų kainų laikinai amoniako gamybą sustabdžiusi Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nekeičia plano gamybą atnaujinti vasarį.  „Niekas nesikeičia, laikomasi ankstesnio plano“, – antradienį BNS sakė „Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.  Šiuo metu atostogaujantis „Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas artimiausius įmonės planus BNS žadėjo pakomentuoti trečiadienį.

Vienas iš dažniausių naujametinių pažadų – geresnis asmeninių finansų kontroliavimas. Nors karantinas šią užduotį daugeliui palengvino, savęs ribojimas daugeliui asocijuojasi su vargu, o galiausiai paliaubomis. Didžiausias pinigų siurbikas yra parduotuvės ir prekybos centrai. Kaip stebėti ne tik akcijas, bet ir etiketes, norint sutaupyti? Kainų palyginimo tinklalapio Pricer.

Ispanijos vyriausybė pirmadienį pareiškė prašysianti Europos Sąjungos (ES) pratęsti elektros kainų „lubų“ galiojimą iki 2024 metų pabaigos, kol laukiama bloko energijos rinkos taisyklių pertvarkos. Kainų „lubos“, dar vadinamos Pirėnų pusiasalio išimtimi, buvo įvestos pagal susitarimą su ES, pagal kurį Ispanijai ir Portugalijai buvo leista atsieti elektros kainą nuo dujų kainos, o tai abiejų šalių vyriausybėms suteikė galimybę gerokai sumažinti kainas vartotojams.

Jau 8 metus už prekes ir paslaugas Lietuvoje atsiskaitome eurais. Juos įsivedant pajuokiamos buvo prognozės, kad ilgainiui eurais viskas kainuos tiek, kiek kainavo litais – tai yra 3,4528 karto daugiau. Nors finansų specialistai ir patys prekybininkai tikino, kad kainos litais buvo verčiamos tuometiniu valiutų kursu į eurus, dabar pirkėjai randa įrodymus, kad kainos pasikeitė vienas prie vieno. Kiek prekė kainavo litais, dabar ji lygiai tiek pat kainuoja eurais.

Praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, labiausiai pabrango kuras, gamtinės dujos, elektra ir maisto produktai.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kietojo kuro kainos pakilo 2,4 karto, gamtinių dujų – 73,7 proc., elektros – 71,9 proc., skystojo kuro – 50,4 proc., šilumos – 34,2 proc., dyzelinių degalų – 24,6 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 13,9 proc., benzino – 4,7 proc. Tik suskystintų automobilinių dujų kainos sumažėjo 5,3 procento.

Žmonės vis labiau žiūrės, ką perka, norėdami sutaupyti, prognozuoja kainų palyginimo ekspertas iš Pricer.lt Arūnas Vizickas. Gali tekti migruoti iš brangų įvaizdį turinčio prekybos tinklo į pigesnį. Be to, ekspertas prognozuoja, kad žmonės restoranus ir kavines pakeist į maistą namuose. Mat, praėjusiais metais maisto produktų prekės brango daugiau nei 30 procentų, tačiau jau yra manančių, kad infliacija dar nemažės.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Nauji metai – naujos kainos. Lietuvoje toliau brangsta maistas. Lietuvos barai, kavinės, restoranai ragina gyventojus nenustebti išvydus nuo 5-ių iki 20 procentų pabrangusias picas, kebabus, alų. Pasak ekonomistų, kainos taip greitai baruose, restoranuose ir kitose maitinimo vietose nekiltų, jei nebūtų milžiniškos paklausos. Mat gyventojai noriai perka pačius brangius patiekalus, dėl to verslininkams nėra priežasčių nekelti kainų.

Pasaulinės maisto kainos gruodį traukėsi devintą mėnesį iš eilės, nors 2022-aisiais jos siekė rekordinį lygį, rodo penktadienį paskelbti JT duomenys.  Mėnesinės maisto kainos kovą pasiekė rekordinį lygį, kai Rusijai įsiveržė į Ukrainą, svarbią žemės ūkio produkcijos gamintoją ir kviečių bei saulėgrąžų aliejaus pasaulinė tiekėja.

Šoktelėjusios prekių ir paslaugų kainos yra ne Lietuvos konkurencijos tarybos klausimas ir tarybai įtarimo šiuo metu nekelia, sako jos vadovas Šarūnas Keserauskas. Praėjusiais metais didelei daliai lietuvių teko susiveržti diržus. Šoktelėjo energijos, paslaugų ir maisto kainos. Konkurencijos tarybos vadovas sako, kad kylančios kainos įtarimo tarybai šiuo metu nekelia – reikalinga gilesnė analizė.

Prekybos tinklas „Iki“ savo pirkėjams pristato dar vieną papildomą priemonę, padėsiančią išleisti mažiau. Nuo sausio 2 dienos, „Iki“ parduotuvėse perkant už 10 eurų ir daugiau, pirkėjams bus suteikiami 10 proc. nuolaidos kuponai kitam apsipirkimui. Ir taip – visą sausio mėnesį. „Kasdien dirbame tam, kad pirkėjai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius: planuojame, ruošiame patrauklias akcijas, taip pat sutaupyti padedančias kampanijas.

Šiais metais gyventojai skaičiavo, kad jų pamėgtos prekės brango vidutiniškai 30 proc. Daugelis su nerimu laukia kitų metų, pagrindinis klausimas – kokios kainos bus kitąmet? Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi. Anot jų, kitais metais irgi kovosime su infliacija, visgi ji bus mažesnė – turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir bus mažesnė nei 10 proc.  Dabar metinė infliacija, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn.

 Prezidento patarėjai sukritikavus Vyriausybę, kad ji turėtų imtis tikslinių priemonių pažabojant maisto prekių kainas, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog nereikia kurti vaizdo, kad paprastos priemonės išspręs fundamentalias problemas.

Valstybės kontrolė (VK) teigia, kad rizikos dėl geopolitinės situacijos ir energijos išteklių kainų nemažėja, o šalies ūkio ir viešųjų finansų padėtis gali būti blogesnė nei manoma. Pasak Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento ekonomisto Jaroslavo Mečkovskio, netikėtai geri šių metų trečiojo ketvirčio tarptautinės prekybos rezultatai prisidėjo prie didesnio šalies realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Tačiau šiuo metu esama didelio neapibrėžtumo.

Ispanijos vyriausybė antradienį paskelbė apie naują maždaug 10 mlrd. eurų (10,6 mlrd. JAV dolerių) vertės priemonių paketą, skirtą sumažinti pragyvenimo išlaidas gyventojams, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) laikiną panaikinimą pagrindiniams maisto produktams. Apie naująjį paketą metų pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje paskelbė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Šešiems mėnesiams sumažinsime PVM visiems pagrindiniams maisto produktams – nuo 4 iki 0 proc.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbė, kad maisto kainos pasaulyje spalį pakilo aukščiausiai per dešimtmetį. Lietuviai kiaulienos per metus suvartoja 52 kilogramus, o tai sudaro du trečdalius visos suvartojamos mėsos.

Prasidėjus karui į Lietuvą pradėjo plūsti ukrainiečiai, taip pat ir baltarusiai. Kai būstų ėmė trūkti, jų nuomos kainos vos per keletą mėnesių stipriai šoktelėjo į viršų. Šiuo metu būstų pasiūla stabilizavosi, tačiau kainos, tikėtina, išliks pakilusios. Kainai ir pasiūlai įtakos turi ir sezoniškumas – nuomotojai tampa lankstesni, nes žiemą būstus geriau išnuomoti, nei palikti tuščius ir mokėti šildymo mokesčius.

Didžiosios metų šventės jau čia pat, tad tautiečiai skuba jas atšvęsti iš širdies. Prie prekybos centrų ir turgaviečių jau nuo ryto rikiuojasi automobilių spūstys. O parduotuvėse lietuviai kraunasi pilnus krepšius ir vežimus maisto. Dažnas pasiguodžia, kad dėl infliacijos Kūčios ir Kalėdos šiemet bus brangesnės negu pernai. Tačiau vaišėms dauguma pinigų netaupo ir skuba susitikti su artimaisiais. Automobilių spūstys jau priešpiet Vilniuje rikiuojasi prie didžiųjų prekybos centrų.

Šiais laikais grožis nemažai daliai žmonių yra labai svarbus, tad turintys finansinių galimybių gyventojai yra pasirengę mokėti už įvairiausias procedūras, palengvinančias rūpinimosi išvaizda kasdienybę. Daugeliui grožio procedūrų, tokių kaip plaukų dažymas, manikiūras, įvairios injekcijos kainuoja nemažai, o ir norint palaikyti aukštus standartus į šias procedūras tenka vaikščioti reguliariai.

Lietuvos ir Estijos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį toliau didino, tuo tarpu Latvijos – kiek sumažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas pakilo 1,6 proc., Estijos - 0,2 proc., Latvijos – nukrito 0,1 procento. Per metus šis kainų indeksas labiausiai išaugo Latvijoje, o kukliausiai - Estijoje.

Prieš pat šventes ir šventinį eglučių pirkimo vajų ėmė sklisti gandas, kad mes Lietuvoje esą labai permokame už žaliaskares ir kad patraukus link Varšuvos ir sustojus kone pirmame už Lietuvos sienos esančiame eglučių prekybos taške galima už nedidelę pinigų sumą nusipirkti gražią eglutę. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lenkijos eglučių pardavėjai išrikiavę turimų prekių asortimentą vilioja geromis kainomis ne tik savus, bet ir mūsiškius.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Tiek šiemet, tiek ir 2023 m. gyventojų atlyginimai augs ne taip sparčiai, kaip kainos. Nors infliacijos tempas ir sulėtės, jis bus vis tiek greitesnis už pajamų augimą. Pasiguosti galima nebent tuo, kad didesnės ekonominės krizės nebus. Taip galima spręsti iš trečiadienį paskelbto naujausio Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus.

Kalėdos – ne tik stebuklų, bet ir dovanų metas. Ir visai nepriklausomai nuo to, kokio storio pinigines turime – nudžiuginti artimą norime kiekvienas. Tačiau, pasirodo, kad apsukresni lietuviai dovanų Lietuvoje nebeperka, o įsigyja jas Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, mat ten – pigiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Ponia Danutė į Lenkijos Suvalkų miestą atrūko iš pačios Utenos.

Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.

Reikšmingai kylant maisto kainoms, Vyriausybė neketina reguliuoti šios rinkos, bet sieks palaikyti gyventojų perkamąją galią, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Tiesa, prognozuojama, kad tiek šiemet, tiek kitais metais kainos augs greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. Dėl to realios gyventojų pajamos susitrauks – net ir už didesnę sumą pinigų jie įstengs nusipirkti mažesnį kiekį prekių ir paslaugų.

Per didžiąsias metų šventes sau ir savo artimiesiems esame įpratę nieko negailėti. Tačiau šiemet mūsų norai atsieis ypač brangiai – tokių maisto, dovanų ir žaislų kainų dar niekuomet nesame matę. Jau šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kaip sutaupyti per šventes, kai kainos – istorinėse aukštumose? Apie tai laidoje diskutuoja žolininkė ir senovinių papročių žinovė Adelė Karaliūnaitė bei maisto ir kitų prekių kainų ekspertas Arūnas Vizickas.

Artėjant magiškiausiam metų laikotarpiui į darbą kimba ir Kalėdų seneliai. Jų paslaugas užsisako tiek darželiai, tiek mokyklos, tiek įmonės, tiek privatūs klientai, o kai kuriuos Kalėdų senius tenka rezervuoti net metus prieš. Kalėdines programas siūlančios bendrovės ir privatūs asmenys pasidalino savo programų įvairove: magai, elfai, Snieguolės ar net Hario Poterio veikėjai, fokusai, eksperimentai ir žaidimai. Kai kurie į šventes gali atvykti gyvai, kiti – pasveikinti virtualiu skambučiu.

Lietuviams vos beįperkant drastiškai išbrangusį maistą, nubudo jau ir politikai. Socialdemokratai su konservatoriais pjaunasi, kas kaltas, kad Lietuvoje maistas pabrango kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Socialdemokratai reikalauja Finansų ministeriją atlikti tyrimą, kas šalyje sukėlė maisto kainas ir iš to kraunasi pelnus. Tačiau Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokios užduoties kratosi ir tyrimą perša kitoms institucijoms.

Jau kurį laiką žmonės yra skatinami investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, siekiant tiek sutaupyti, tiek prisidėti prie ekologijos. Tačiau dėl neapdairaus ir neatsakingo įmonių darbo nuosava elektrinė gali tapti nuostolingu galvos skausmu ir taip atgrasyti kitus nuo šios investicijos. Į žurnalistus kreipęsis „Elektrum Lietuva“ klientas papasakojo, kad nuosavą saulės elektrinę nusprendė įsirengti siekdamas prisidėti prie gamtos tausojimo.

Artėja dvi svarbios šventinės datos. Parduotuvėse jau prasidėjo nemenkas šurmulys – ieškome dovanų artimiesiems, draugams ar kolegoms. Tačiau kur žmonės renkasi švęsti didžiąsias šventes? Ar turizmas šventiniu laikotarpiu klesti? Kokios kainos sutikti šventes sodyboje prie žindinio? Ar dar spėsite pačiupti vietą šventėms? Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“. Anot kaimo turizmo asociacijos vadovės Agnės Vaitkuvienės, švęsti didžiąsias šventes sodybose yra nauja tendenci...

Artėjant Kūčioms gyventojai ne tik lankosi prekybos centruose ir ieško reikalingų produktų, bet skuba įsigyti ir kalėdaičių. Jų šiandien galima gauti įvairiais būdais. Vieni žmonės kalėdaičius įsigyja bažnyčiose, kiti perka internetu. O dar kiti juos patys kepa muziejuje, vykdomos edukacijos metu.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Birutė pasakojo, kad užpernai įsigijo tiek kalėdaičių, kad jų liko ir pernykštėms šventėms.  „Juos įsigijau už auką bažnyčioje.

Lietuvoje didžiulis kainų augimas toliau slegia gyventojų pinigines, tačiau infliacijos tempas lėtėja. Šalyje antrą mėnesį iš eilės metinė infliacija šiek tiek mažėja, Statistikos departamento duomenimis, siekia beveik 23-is procentus. Pasak ekonomistų, kainų augimas šalyje išsikvėpė. Net ir tie verslininkai, kurie saugo savo pelną ir dirbtinai kelia kainas gali būti priversti jas mažinti, jei susidurs su pirkėjų pasipriešinimu. Vienoje Panevėžio kepykloje dirba 12 žmonių.

Vokiečiai vyksta į Kaliningrado sritį „peržiemoti“ dėl aukštų komunalinių paslaugų kainų, Rusijos valstybinei televizijai pasakojo regiono vadovas Antonas Alichanovas. „Kaimynai, beje, keista, bet atvyksta. Yra pavieniai vokiečiai, kurie atvažiuoja pas mus peržiemoti. Nes buto nuoma, komunaliniai mokesčiai už keturis mėnesius Kaliningrade – tai kaip vienas mėnuo kur nors Diuseldorfe. Su vienu tokiu turėjome pokalbį.

Eksportuotų prekių kainos Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,7 proc., importuotų prekių – 4,7 proc., skelbia Statistikos departamentas. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 47,4 proc. – atpigo elektra. Cementas, kalkės ir gipsas atpigo 14 proc., bendrosios paskirties mašinos – 3,5 proc., bet pabrango žalia nafta – 9,3 proc., sodinamieji gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys – 8,5, rafinuoti naftos produktai – 7,4 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 47,4 proc.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, pakilo 13,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas tuo pat laikotarpiu pabrango 12,5 proc., o senesnės statybos būstas – 14 procentų. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos paaugo 1,3 procento. Vien pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 0,1 proc., o antrinėje – 1,5 procento.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas, o kai kuriais atvejais už dvi praleistas naktis Vilniaus senamiestyje gali tekti pakloti ir daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Trumpalaikės būsto nuomos skelbimų portale „Booking.com“ surasti skirtingų apgyvendinimo vietų galima ne vieną, tačiau, vilniečiui Tomui išvydus siūlomą skelbimą, jam tiesiog atvipo žandikaulis, mat nurodyta kaina už apartamentų nuomą, pasak jo, buvo tarsi iš kosmoso.