kainos

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 17,6 proc. didesnės nei pernai sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 21,8 proc., o mažiausiai – darbo jėga – 10,5 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 16,1 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,5 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,6 proc., statybinių medžiagų kainoms – 0,3 proc.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinės infliacijos rodiklis rodo ne kiek kainos pasikeitė vasario mėnesį, o kiek jos padidėjo per metus – nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų vasario.

Statybos sąnaudų elementų kainos sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 15,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (17,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (16,1 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (10,3 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 16,9 proc., gyvenamųjų pastatų – 14,1 proc., negyvenamųjų pastatų – 14,2 procento.

Teigiama mėnesio infliacija Lietuvoje išlieka dėl brangstančių paslaugų ir vis dar brangių maisto prekių, o defliacijos galima tikėtis nebent vasarą, sako ekonomistai.  Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog vasarį kainų augimą lėmė pabrangusios paslaugos, tuo metu būtiniausios prekės jau pinga.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų sausiu, palyginamosiomis kainos sumažėjo 0,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Prekyba maisto produktais, gėrimais ir tabako produkcija sumenko 1,7 proc., degalais – 12,3 proc., tuo tarpu drabužiais ir avalyne – pagyvėjo 15,7 proc., baldais, buitine technika ir elektronika – 1,9 procento. Galiojusiomis kainomis prekyba per metus išaugo 15,1 procento.

Per pastaruosius metus maistas mūsų šalyje brango bene sparčiausiai visoje Europoje. Lietuvos bankas neseniai paskelbė, kad daugiausia įtakos tam turėjo energijos kainų šokas, išaugusios žemės ūkio produktų kainos ir kitos padidėjusios sąnaudos, bet jokių anomalijų nepastebėjo. Konkurencijos taryba irgi nemato reikšmingų pokyčių mažmeninės prekybos tinklų pelningumo ar koncentracijos rodikliuose, todėl daro išvadą, kad iš esmės viskas yra neblogai.

Prieš kelerius metus Kaune buvo atidaryta pirma rusiško prekybos tinklo „Mere“ parduotuvė. Dabar jų yra jau daugelyje šalies miestų, įmonė pradėjo veiklą ir Latvijoje. Kai kurie specialistai prognozuoja, kad ilgainiui tinklas gali tapti rimtu rinkos žaidėju. Prekybos tinklą valdanti bendrovė „Valientė“ oficialiai buvo įsteigta 2019 m. Skaičiuojama, kad dabar tinklui priklauso 20 parduotuvių Lietuvoje ir 5 – lietuviškos įmonės antrinei bendrovei Latvijoje.

Maždaug 2 tūkst. eurų verta su klaida nulieta lietuviška 2 eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui, sudomino daugelį gyventojų. Tokių monetų buvo išleista tik 500 vnt. ir ją turėti ar gauti, tikimybė yra labai menka. Tačiau ne tik ji gali gerokai papildyti kišenes. Retų, proginių ar kolekcinių lietuviškų monetų yra daugybė – tiek eurų, tiek litų, tiek šimtmečių senumo kitų monetų.

Dar prieš gerą dešimtmetį prekybos tinklo vardu pažymėtos prekės labiausiai asocijavosi su žemiausios kainos pasirinkimu. Į šią kategoriją patekdavo patys paprasčiausi bei kasdieniškiausi produktai, kuriems atitekdavo ir mažiau matomos lentynos. Tačiau pastaraisiais metais tokie privačių prekių ženklų produktai vis dažniau atsiranda pirkėjų krepšeliuose ir puikuojasi pagrindiniuose parduotuvių stenduose.

Pastarųjų savaičių įvykiai Lietuvoje paskatino žmones, o ypač merginas ir moteris, pasirūpinti savigynos priemonėmis. Prekyba dujų balionėliais labai suaktyvėjo, bet svarbu suprasti, kad savigynos priemonių yra ne viena ir ne dvi. Taip pat yra daug savigynos veiksmų rūšių. Taigi jos tinkamumas priklauso nuo paties žmogaus, jo sugebėjimų, galimybių, psichologijos, įvykio vietos ir situacijos.

Daugelio monetų vertė iš esmės gali atrodyti nedidelė, tačiau iš tikrųjų jos gali slėpti itin aukštą kainą, nes turi ypatingą istoriją ar specifinių bruožų. Yra kolekcionierių, renkančių tokias monetas, kurias galėtų parduoti už nemažas pinigų sumas, rašo portalas „Las provincias“. Tarp jų – neįprastą žmogeliuko (angl. stickman) piešinį turinčios 2 eurų monetos ir Lietuvoje per klaidą neteisingai iškaldintos 2 eurų monetos, pretenduojančios tapti vienomis brangiausių monetų šalies istorijoje.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trečiadienį patvirtinus dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad elektros ir dujų tarifų pirmąjį šių metų pusmetį dar kartą perskaičiuoti nebeplanuojama.  „Turbūt mažai tikėtinas toks perskaičiavimas, kadangi kainų svyravimo bent pagal šiandienos prognozes nematyti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį patvirtino dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą maždaug 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Konkurencijos taryba (KT) kol kas nepradės tyrimo, ar Lietuvoje sparčiai pabrangus maistui kurie nors rinkos dalyviai galėjo pažeisti įstatymą, trečiadienį pranešė KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas. „Remiantis statistiniais duomenimis, mūsų pačių analize, Lietuvos banko analize, negalime pagrįstai svarstyti kažkokio tyrimo dėl pažeidimo pradėjimo, kadangi tam nėra reikiamų indikacijų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį aptars Lietuvos banko (LB) tyrimą dėl maisto produktų kainų augimo, išklausys Lietuvos konkurencijos tarybos informaciją apie padėtį rinkoje.  Kaip komiteto posėdžio išvakarėse BNS sakė jo pirmininkas Mindaugas Lingė, diskusijoje bus vertinami Lietuvos konkurencijos tarybos turimi duomenys apie koncentracijos mažmeninės prekybos rinkoje tendencijas.  „Nes paskutiniai atnaujinimai yra daryti, berods, 2015 metais.

Metinės infliacijos augimo tempui nuo pernai spalio lėtėjant ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad tokios tendencijos turėtų išlikti artimiausiu metu.  „Remiantis pasaulio biržų duomenų tendencijomis, galime laukti tolesnio kainų mažėjimo. Antra dalykas, kadangi Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanas ir nežada artimiausiu metu mažinti, tai irgi veiksnys, kuris veikia vartojimą ir kainų mažėjimą“, – BNS sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius R. Rudzkis.

Trečiadienį įsigaliosiančios gamtinių dujų kainų „lubos“ pravers tuo atvejui, jeigu dujos vėl smarkiai pabrangs, sako prezidento patarėjas.  „Įsigalioję sprendimai (..) yra kaip tam tikras draudimo polisas, ir „viršpelnių“ atveju, jeigu kartais vėl kainos labai užaugtų tai turėsime ką pritaikyti, bet šiuo atveju tai tikrai nėra to poreikio, nes kainos yra kritusios iki karo lygio buvusių kainų ir dar žemiau“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros ...

Trečiadienį įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų gruodį sutarta 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinė dujų kainos riba tebus formalumas ir energetikos rinkai poveikio neturės, sako BNS kalbinti ekspertai.  Pasak jų, dujų kainoms nukritus į 2021 metų lygį, jų „lubų“ tvarkos šį šildymo sezoną aktyvuoti nereikės, be to, šiemet neturėtų pasikartoti ir pernai rugpjūtį buvęs energijos kainų šuolis.

Blogiausia, kas galėjo nutikti su elektros ir maisto kainomis, jau yra praeityje, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis. Anot jo, jei kare prieš Ukrainą nenutiks nieko netikėto, kainos dramatiškai augti neturėtų, o infliacija turėtų mažėti. Duona, mėsa ir pienas Lietuvoje brangsta labiau nei kitos maisto prekės, o pieno produktai Lietuvoje apskritai brango 50 procentų.

Jau rytoj – vienai romantiškiausių metų švenčių – šv. Valentino diena. Jai gėlių pardavėjai jau pasiruošę, kaip ir kasmet, į prekybą paleidžiamos, be konkurencijos šią dieną perkamiausios – raudonos rožės. Tiesa, dėl pakilusių kainų, už rožės žiedą šiemet teks mokėti brangiau. Vasario 14-ąją pasaulyje švenčiama šv. Valentino diena, šiai šventei dalis panevėžiečių pinigų negaili, kiti priešingai – šventės nesureikšmina ir išlaidauti nesiruošia.

Anksčiau ar vėliau daugelis žmonių pagalvoja apie arba susiduria su sužadėtuvėmis ir vestuvėmis. Nepaisant visų kitų išlaidų šventėms surengti, vienas svarbiausių dalykų jose yra žiedai. Vis tik ne visiems taip lengva nuspręsti, kokią sumą verta skirti žiedams, kad ji nebūtų „gėdinga“, bet taip pat ir neviršytų protingų ribų. Juvelyrikos atstovai nurodo, kad žiedas su natūraliu deimantu gali kainuoti tik 314 eurų, bet jam neprilygs 26 tūkst. eurų kainuojantis vieno karato žiedas.

Švenčionių rajone esanti Pabradės gimnazija įrodė, kad nors ir gyvename rekordinių maisto kainų laikmetyje, pietus moksleiviams galima pagaminti ir už eurą. Kitose šalies ugdymo įstaigose tiek kainuoja vien sriuba, o antrasis patiekalas 2–3 eurus. Pabradės gimnazijoje stebina ne tik kainos, bet ir pietų meniu pasirinkimas. Ten lašišos kepsniai, varškės apkepas kainuoja nuo penkiasdešimties centų iki euro. O už sriubą moksleiviai moka vos 15 centų.

Vartojimo prekės ir paslaugos Latvijoje praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 0,5 proc., pranešė nacionalinė statistikos taryba. Metų (12-os mėnesių) infliacija padidėjo nuo 20,8 proc. gruodį iki 21,5 proc. sausį, o vidutinė metų infliacija pakilo nuo 17,3 proc. iki 18,5 procento. Praėjusį mėnesį labiausiai vartotojų kainų indeksą kėlė brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (1,3 proc.), neklasifikuojamos prekės ir paslaugos (3 proc.), sveikatos apsaugos paslaugos (1,8 proc.

Degalų kainos per pastarąją savaitę sumažėjo Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje atpigo tik populiariausios markės benzinas, tuo tarpu dyzelino kainos stabilizavosi, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, išskyrus 98 markės benziną, o brangiausi – Estijoje.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 31,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 5,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 3–9 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 129,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 98,4 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 33,9 proc., iki 127 eurų, Estijoje – 31,9 proc., iki 125 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 22,5 proc.

Pieną išpilantys ar nemokamai išdalinantys ūkininkai tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Valionis.  „Pieną turime parduoti, o ne atiduoti. Sako: išpilsime, padalinsime... Nieko iš to nebus. Kažkada prie Seimo vežėme... Mums reikia gauti pajamas, gauti kainą, kad padengtume savo išlaidas“, – penktadienį Socialdemokratų partijos diskusijoje su pieno rinkos atstovais teigė J. Valionis.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę mažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio 30–vasario 6 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,51 euro arba vienu euro centu mažiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo dviem centais, iki 1,67 euro. Degalai Lietuvoje išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nurodo LEA.

Metus su lyginamąja reklama pradėjęs prekybos tinklas „Lidl“ pateikia dar vieną argumentą, kodėl privatus prekės ženklas turi privalumų prieš žinomų gamintojų produkciją. Nuo penktadienio iki 25 proc. mažėja jų privataus prekės ženklo „Pilos“ sviesto kaina. 200 g sviesto pakuotė nuo šiol „Lidl“ parduotuvėse kainuos 1,99 eurų, o didžioji 375 g pakuotė – vos 2,99 euro.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinat palūkanų normas, gyventojai už būsto paskolas turi mokėti vis daugiau pinigų. Tačiau Lietuvos banko (LB) atstovas pastebi, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka pamažu grįžtą į „sveiką kelią“. Tad jeigu ji nepatirs sukrėtimų, galima tikėtis tam tikro stabilumo.

Stebint galutinę pieno kainą parduotuvėse per metus – praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais – perdirbėjų dalis šioje kainoje augo labiausiai ir siekė 25 proc. Pieš metusi ji sudarė 14,7 proc. visos kainos. Tuo metu pieno gamintojų – karvių laikytojų dalis sumenko 10,2 punkto iki 28 proc., o prekybininkų dalis – 0,1 punkto iki 29,6 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), rodo Žemės ūkio duomenų centro statistika.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pirmąjį šių metų mėnesį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango 0,7 proc. (0,52 euro), o palyginti su 2022-ųjų sausiu buvo 32,2 proc. (18,61 euro) brangesnis.

Gyventojams taupant ir parduotuvėse perkant vis mažiau, didieji prekybininkai griebiasi naujų vilionių. Vienas paskui kitą skelbia jau ne tik akcijas, bet ir mažinantys pradines būtiniausių prekių kainas. Pirkėjai priekaištauja: vos kelis procentus siekiančio kainų sumažinimo jiems neužtenka. Na, o pieno gamintojai kerta iš peties – pieno produktų kainos lentynose turi mažėti iš esmės, mat jiems už karvių pieną perdirbėjai dabar moka perpus mažiau nei pernai.

Lietuvos ekonomika kupina paradoksų: ekonominė padėtis prastėja, bendrasis vidaus produktas paskutinįjį 2022-ųjų ketvirtį, palyginus su trečiuoju, smuko beveik 2 procentais, o infliacija yra viena aukščiausių Europoje. Tiesa, nepaisant ekonominių iššūkių Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka optimistiškos: lietuvių vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu aukščiausias Europos Sąjungoje.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Grožio paslaugų – plaukų kirpimo, dažymo, manikiūro – kainos stiebiasi į viršų. Grožio specialistai sako, kad vis dar atsiliepia praėjusiais metais rekordiškai brangę energetikos ištekliai, o ir be perstojo brangstanti kosmetika – plaukų priemonės, dažai, nagų lakai ir kitos priemonės – neišvengiamai nugula į galutinę paslaugos kainą. Daugelio grožio salonų esą negelbsti net paslaugų kainų kėlimas ir jie priversti užsidaryti.

Lietuvos restoranuose ir kavinėse daugeliui valgyti tampa vis brangiau. Didelė dalis žmonių viešąsias maitinimo įstaigas išmaino į namų virtuvę ir gamina dažniau patys. Tai pastebi ir restoranų atstovai. Anot jų, žmonės taupo, todėl į restoranus užsuka rečiau.

Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinant bazines palūkanų normas bei kartu augant Europos tarpbankinių palūkanų normai („Euribor“), Lietuvos banko vadovas sako, kad šiemet būsto kainos vis dar augs, tačiau augimas turėtų būti mažesnis nei 20 proc.  „Manau, kad metinį (būsto kainų – BNS) augimą mes turėsime teigiamą, bet kad jis turėtų grįžti į labiau suprantamus dydžius – tai taip.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad augančios maisto produktų kainos Lietuvoje buvo naudingos visai maisto gamybos grandinei – nuo žaliavų gamintojų iki pardavėjų.  „Darbinė hipotezė yra tokia, kad Lietuvoje kainos augo ne tik dėl pasiūlos pusės problemų – žaliavų ir energijos kainų šoko – bet ir dėl stiprios paklausos.

Kėdainiečiai socialiniuose tinkluose periodiškai iškelia klausimą – kas su Kėdainiais negerai, kad degalų kainos čia yra itin aukštos? Tie, kurie dažnai darbo ar asmeniniais reikalais keliauja į gretimus miestus – Panevėžį, Jonavą, Kauną, sakosi seniai pastebėję liūdną tendenciją: net didmiesčiuose degalai pigesni nei Kėdainiuose.

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkis. Patikrinti atrinktos konkrečios įmonės, atsižvelgus į „Sodros“ pateiktus duomenis apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, rašoma VDI pranešime žiniasklaidai.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda kampaniją „Mes mažiname kainas“, skirtą sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms. Nuo šiol klientams kas savaitę pasiūlys vis daugiau kasdienio vartojimo maisto prekių  už mažesnę įprastą kainą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad Lietuvoje mažmeninis vartojimas traukiasi – kai kurie žmonės nebeįperka tiek pat prekių, kiek anksčiau. Dešimtadaliu mažiau nuperkama ir maisto prekių, tačiau kainos reikšmingai mažėti neskuba.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kaip gyvensime artimiausiu metu. Kelintas mėnuo girdime, kad infliacija mažėja ir kai kurios kainos krenta.

Dalis ekonomistų blogina Lietuvos ekonomikos prognozes. Esą Lietuvoje krizės nebus, bet ekonominio nuosmukio valstybei išvengti tikriausiai nepavyks. Nors atlyginimai turėtų kilti beveik dešimtadaliu, pinigus suvalgys toliau siautėjanti infliacija ir augančios paskolų palūkanos. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio. Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius.

Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto kiti sako, jog didesnio infliacijos kritimo reikėtų tikėtis nuo vasaros vidurio, nes įtempta padėtis pasaulio rinkose kurį laiką gali palaikyti didesnį tiek metinės, tiek mėnesio infliacijos lygį.

Išankstinė metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija Lietuvoje siekia 18,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekia 0,6 procento.   Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Vyriausybei svarstant antrąjį šių metų pusmetį keisti valstybės kompensacijų gyventojams už elektrą modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas sako, jog efektyviausia būtų jas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.  Pasak jo, tokia tvarka būtų palanki ir paprastai mažiau elektros suvartojantiems socialiai pažeidžiamiems vartotojams.

Statybos sąnaudų elementų kainos gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, augo 17,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Anot jos, tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (20,1 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (15,7 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (14,3 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (4,2 proc.) sumažėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 18,4 proc., gyvenamųjų pastatų – 17,4, negyvenamųjų – 16,9 procento.

 Lietuvos gyventojų kelionės į užsienį šiemet gali brangti apie 10 proc., sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Pasak jos, pernai tokia kelionė vienam žmogui kainavo apie 850 eurų.  „Ženklų nėra, kad kainos mažės, prognozuojame, kad nebebus tokio didelio augimo, bet lengvas augimas išliks“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

Lenkijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per praėjusius metus (gruodį, palyginti su paskutiniu 2021-ųjų mėnesiu) pakilo 20,4 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) šis kainų indeksas paaugo 0,5 procento. Vien tik apdirbamosios pramonės įmonės savo produkciją per mėnesį atpigino 0,5 proc., o per metus – pabrangino 15,3 procento.