jūra

Šiemet Lietuvoje jau nuskendo 38 žmonės, du iš jų vaikai. Vyrų nuskendo tris kartus daugiau nei moterų. Norėdami atkreipti gyventojų dėmesį į saugų elgesį prie vandens, vasarai įsibėgėjant ugniagesiai gelbėtojai surengė skęstančiųjų gelbėjimo operaciją.  Neries upėje ugniagesys gelbėtojas imituoja skęstantį žmogų. Į pagalbą specialiu ugniagesių gelbėtojų vandens motociklu skuba jo kolegos.

Narė siekia dar vienos šiukšlės. Šalia grožėjimosi jūros gelmėmis, vandenyno tyrinėtojai Filipinuose tenka ir kur kas nešvaresnė užduotis – surinkti į dugną nugulusias atliekas. Tokių šiukšlių kaip maišelis ar plastikinis butelys jūros gelmėse – ne viena ir ne dvi. Pastaruoju metu padaugėjo ir veido kaukių bei kitokių apsaugos priemonių. Ir tam, kad čia jūroje, šalia Filipnų krantų štai šie gyvūnai galėtų ramiai gyventi, reikia kažkam šias šiukšles surinkti.

Nedrąsų šunį ragina jūreiviai. Pasiklydęs ir ant ledo paliktas baltas keturkojis ilgą laiką ieško pagalbos, kol jį pastebi Arkties vandenyną kirtusios rusų laivyno pajėgos.    Laivo kapitonas Egoras Agapovas sako: „Penktadienį, gegužės 28 d. mūsų laivas plaukė ledo kanale ir buvo keturiomis myliomis nuo gretimo kaimo. Šunį pastebėjome šalia laivo, jį mūsų laivai galėjo sužeisti.

Trečiadienio rytą šilutiškė Ilona apsilankiusi Smiltynės pajūryje užfiksavo neeilinį reginį – virš jūros susidariusį rūko lanką. „8:37 ryte pamačiau šitą keistą reiškinį. Jūros nesimatė visiškai. Buvo paskendusi rūke. Ryškiai baltas buvo tik lankas virš jos. Jis buvo gana didelis ir darėsi vis ryškesnis. Nebuvau mačius tokio reiškinio“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Ilona.

Šeštadienį Palangoje – tikras poilsiautojų antplūdis. Kaitinant saulei paplūdimyje sunku rasti vietos prigulti, o kavinėse tiek daug žmonių, kad laisvas vos vienas kitas staliukas. Palangoje verda gyvenimas – pirmąjį vasaros savaitgalį poilsiautojai suplūdo į pajūrį. Žmonių pilna visur – ir paplūdimyje, ir kavinėse, ir gatvėse, vos yra vietos prasilenkti.

Retas galėtų ginčytis, kad kone geriausios lauktuvės iš pajūrio yra žuvis. Dažnam jos nusipirkti ir paragauti atvykus prie jūros tampa neatsiejama kelionės dalimi. Tačiau Palangos žuvies pardavėjai pripažįsta – iš Baltijos jūros pagautos žuvies pajūryje įsigyti gali ir nepavykti. Didžioji dalis žuvies čia atkeliauja iš tokių tolimų šalių kaip Čilė ar Argentina. O už vieną žuvį poilsiautojai nepagaili ir 40 eurų. Nuėjus į Basanavičiaus gatvę Palangoje raibsta akys.

Vairuotojų dėmesiui – dėl magistraliniame kelyje ties Kaunu vykdomų darbų ribojamas automobilių eismas, todėl savaitgaliais ir piko metu formuojasi automobilių spūstys.

Gleivės plaukioja Turkiją skalaujančioje Marmuro jūroje. Stori ir slidūs gleivių sluoksniai tikrai nesusidarė dėl gyvenančių gyvūnų. „Dėl tokios Marmuro jūros kalti žmonės. Tai yra išmetamų teršalų pasekmė ir nematau šansų dabar surasti išeitį“, – sako režisierius Tahsin Ceylan.  Apie Marmuro jūrą režisierius pasisako aštriai, mat kuria filmą būtent apie jos užterštumą.

Netoli Didžiosios Britanijos krantų esančiame Silio salyne užfiksuotas itin retai pasitaikantis vaizdelis. Jūroje nuosava motorine valtimi plaukiojusi britė Paula Badcock pastebėjo greta plaukiantį pulką delfinų. Vaizdo įraše matyti, kaip jūriniai žinduoliai plaukė kita kryptimi unisonu vis iškildami į vandens paviršių. Moteris skaičiuoja, kad čia vienu metu kartu galėjo plaukti apie šimtas delfinų. Paprastai šie žinduoliai plaukioja grupėmis nuo 2-iejų iki 30-ies.

Praėjus 107 metams nuo „Titaniko“ nuskendimo, pilotuojamas povandeninis laivas apžiūrėjo jūros dugną ir užfiksavo pirmuosius 4K raiškos laivo vaizdus. Nuotraukos atskleidė, kad laivas yra labai prastoje būklėje. Rugpjūčio pradžioje tarptautinė tyrinėtojų komanda, naudodamasi pilotuojamais povandeniniais laivais, užfiksavo aukštos kokybės vaizdus. Tyliai ilsėdamasis 3800 metrų gylyje, šaltame Šiaurės Atlanto vandenyje, sudužęs laivas nebuvo matytas daugiau nei 14 metų.

1994 m. Jeffas plaukiojo banglente Floridos Flaglerio paplūdimyje, kai jam netikėtai kažkas įkando į koją. Kaltininkas greitai pasišalino ir niekada nebuvo nustatytas. Tačiau kai 2018 m. iš pūslės formos išsikišimo iškilo mažas danties gabalėlis, atsirado nauja galimybė kartą ir visiems laikams identifikuoti į Jeffo koją įkandusią žuvį. Iš pradžių Jeffas planavo danties fragmentą paversti stilingu pakabuku.

Šylant oras prie jūros plūsta ne tik poilsiautojai. Baltijos bangas bei smėlį pamėgo ir bebrai. Atėję prie vandens šie graužikai lyg niekur nieko nusiprausia ir patraukia savais keliais. Tokius neįprastus vaizdus fiksuojančius klaipėdiečius medžiotojai įspėja – norintys geresnio kadro ar nuotraukos gali likti ir be pirštų. Besiprausiantį bebrą išvydo pajūriu išėjusi pasivaikščioti klaipėdietė Deivyda. Mergina iš pradžių nesuprato koks tai gyvūnas ir ką jis ten daro: „Buvo toks rūkas.

Norint vykdyti naftos ir dujų operacijas jūroje, reikia įrengti ir prižiūrėti dideliame, maždaug 50 metrų gylyje esančią įrangą. Tam, kad nardytojai pasiektų tokį gylį, jie turi nusileisti ir pakilti ypač atsargiai. Taip pat reikia skirti laiko slėgio sumažinimui, kad išvengtų siaubingos dekompresinės ligos. Dekompresijos liga, dar vadinama kesonine, yra vienas didžiausių nardymo iššūkių. Narams leidžiantis gilyn, slėgis didėja dėl vandenyno svorio, spaudžiančio jų kūnus.

Savaitės pradžioje atvertas judėjimas tarp visų savivaldybių. Šylant orui ir artėjant vasarai daug Lietuvių jau pradėjo galvoti apie atostogas pajūryje. Viešbučiai ir poilsio namai jau laukia savaitgalį plūstančių lankytojų. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė vilnietės skaitytojos laiško, kuriame ji domisi situacija Lietuvos pajūryje. Itin daug žmonių, pasiilgusių saulės ir poilsio, prie Baltijos jūros važiuoja jau šį savaitgalį, nors karantinas ir pandemija dar nesibaigė.

Gelbėtojai skubėjo į pagalbą laivo įgulai, o daliai jūrininkų net teko šokti į siautėjančias bangas. Norvegijos jūroje vyko dramatiška gelbėjimo operacija. Iš audroje talžomo olandų laivo „Eemslift Hendrika“ Norvegijos gelbėjimo tarnyba evakavo 12 įgulos narių. Aštuonis jūrininkus jiems pavyko nukelti nuo laivo denio, tačiau bangoms smarkiai įsiūbavus laivą, jo pasvirimas tampa per didelis ir keturiems įgulos nariams teko šokti į vandenį.

Aplinkosaugininkai paskelbė naujausius skaičiavimus, kuriose vietose Baltijos jūroje bei Kuršių mariose kaupiasi daugiausia teršalų. Turėdami šiuos duomenis, specialistai jau gali imtis tolimesnių žingsnių taršai naikinti. Nors, mokslininkai jau dabar pastebi, kad Baltiją labiausiai teršia mūsų gyvenimo būdas ir buityje naudojami daiktai. Net pliušiniai žaislai. Aplinkosaugininkai skelbia tyrimo išvadas, kokios Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos labiausiai užterštos.

Lietuvos kariai nuo antradienio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistams padeda tikrinti atvykstančiuosius oro ir jūrų uostuose, pranešė kariuomenė. Jos teigimu, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir Klaipėdos jūrų uosto centriniame bei krovinių terminaluose nuo šiol dirba 14 Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių.

Nors gyventojai yra raginami laikytis karantino sąlygų ir nesibūriuoti, Klaipėdoje prie jūros sekmadienį susirinko minios žmonių. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja atsiuntė keletą nuotrauką, kuriose užfiksuota, kiek žmonių susirinko prie jūros. Lietuva įžengė į C scenarijų Ministrų kabinetas visai neseniai patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą planą, kaip etapais išeisime iš karantino.

Lietuvai planuojant statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, energetikos viceministrė sako, kad projektą norima įgyvendinti kuo greičiau. Daiva Garbaliauskaitė sako, kad pirmąjį parko statybos aukcioną numatoma surengti 2023-iaisiais, kaip ir planuota.  „Noriu nuraminti, kad tie terminai tikrai maksimaliai bus išlaikomi ir mūsų tikslas yra kuo greičiau susidėlioti ir pasižiūrėti galbūt netgi, kur galima būtų paspartinti šito jūrinio vėjo projekto vystymą.

Aplinkosaugininkai, įmonė „Orlen Lietuva“ bei mokslininkai vis dar aiškinasi, kokią žalą gamtai galėjo padaryti pirmadienį iš Būtingės naftos plūduro jūroje išsiliejusi nafta. Incidento dienos duomenis teršalų į vandenį pateko kone dvi tonos, o trečiadienį aplinkosaugininkai jau skelbia, kad į Baltiją pateko tik 480 litrų naftos.

Nuo pat Rusnės miestelio iki Jurbarko Nemuno pakrantėje laimę bando meškeriotojai. Vyrai ir moterys iš visos Lietuvos čia paromis laukia, kol ant jų meškerių užkibs delikatesu vadinama žuvis vėgėlė. Atšalus orui vėgėlės Nemunu keliauja neršti, tad dabar pats jų kibimo metas. Tiesa, šią atsargią žuvį ištraukti pavyksta ne kiekvienam. Naktis, liepsnoja laužas, o virš jo pamauti ant šakelės čirška lašiniai. Tačiau du vyrai ne iškylauti atvyko.

Tikra skęstančiųjų gelbėjimo drama vyko Antrojoje Melnragėje. Praėjusį pirmadienį jūros bangos pasikėsino į septynių paauglių gyvybes. Jei 5-iems iš jų pavyko išplaukti savo jėgomis, tai kitų dviejų gyvybės buvo pakibusios ant plauko. Laiku sureagavę gelbėtojai vieną nepilnametį į krantą ištraukė sąmoningą. Kitas tuo metu dar buvo paniręs ir jo paieškos užtruko apie 10 minučių. Šio jaunuolio būklė sudėtingiausia.

Prie Klaipėdos, tarp Antrosios Melnragės ir Neįgaliųjų paplūdimių, pirmadienį vyko didelė gelbėjimo operacija, praneša pajūrio gelbėtojai. Informuojama, kad tuo pačiu metu į jūroje esančią duobę srovė nunešė net 7 paauglius. „Septynių paauglių grupė nuplaukė už plūdurų, o grįžtant arčiau kranto srovė juos nunešė į duobę. Du paaugliai pradėjo skęsti, likę iš duobės išplaukė patys.

Pirmadienį Palangos paplūdimyje ties Nemirseta rastas, įtariama, nuskendusio vyro kūnas. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, 1993 metais gimusio vyro kūnas be smurto požymių rastas apie 17.33 val. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Neįtikėtinas vaizdas užfiksuotas Pietų Afrikos sostinėje. Banguojančios jūros pakrantė kažkuo primina audrą kapučino ar latės kavos puodelyje. Atrodo, lyg visa pakrantė būtų aplipusi saldžia plakta grietinėle. Bet vargu ar paragavus šių putų apsilaižytumėte… Tai jūros puta. Didžiuliai jos kiekiai į pakrantę vėjo nešami skrieja Keiptaune, Pietų Afrikos sostinėje. Puta taip aplipo viskas: ir pakrantės takai, ir čia stovintys automobiliai.

Prie Egipto šiaurinės pakrantės nuskendo 11 žmonių, poilsiavusių paplūdimyje, žinomame dėl savo akmeninių bangolaužių ir stiprių srovių, penktadienį pranešė vietos valdžia. Tragedija įvyko prie Viduržemio jūros esančio Aleksandrijos miesto pakrantėje, kur vienas mažas berniukas įbėgo į vandenį ir ėmė skęsti, informavo vietos centrinė turizmo administracija. Į jūrą gelbėti berniuko įšokusį vyrą taip pat pagavo srovė.

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Klaipėdoje apsilankę už aplinkosaugą atsakingi politikai žada, jog situacija pasikeis. Esą susivienys net aštuonių šalių, kurių krantus skalauja Baltija, atstovai ir jūrą ims švarinti. Griežtų patikrinimų neišvengs ir ūkininkai. Vis dėlto, į tokius planus skeptiškai žiūri ne tik visuomenė, bet ir mokslininkai.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos švenčia 28-ąjį gimtadienį, o tokios šventės proga karo jūrininkai atveria savų kajučių duris, pasakoja apie kamuojančią jūros ligą, buitį laive, pratybas ir ginkluotę. Karinių laivų flotilėje Klaipėdoje šventė. 28-ąsias atkūrimo metines mini Lietuvos karinės jūros pajėgos. Nors karinių jūrų pajėgų istorija skaičiuojama nuo tarpukario, tačiau dar praėjusio tūkstantmečio pradžioje mūsų protėviai laivus naudojo ne tik prekybai, o ir karybai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro birželio 25 dienos duomenimis informuoja, kad Baltijos jūroje, dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros, susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms.

Baltijos jūros vanduo Kuršių Nerijoje yra švarus, o Smiltynės paplūdimiuose maudytis dar draudžiama. Naujausi Kuršių Nerijos maudyklų laboratoriniai tyrimai rodo, kad vanduo atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus, pirmadienį pranešė Neringos savivaldybė. Baltijos jūros vandens pavyzdžiai atrinkti birželio 23-iąją Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos paplūdimiuose. Tirtas ir šių paplūdimių smėlis – kirminų kiaušinėlių ir jų lervų nenustatyta.

Tai turėjo būti šventinis plaukimas, galimybė pasitreniruoti kartu likus vienam vakarui iki oficialios vasaros sezono pradžios. Tačiau pirmasis bandymas po karantino draudimų atšaukimo įveikti bangas penkiems jauniems ir tvirtiems Nyderlandų sportininkams kainavo gyvybes. Mirtiną pavojų sukėlė staiga susidariusios nepalankios gamtos sąlygos, netikėtai susiformavusios jūros putos. Visi penki olandai buvo patyrę banglentininkai ir patys kitus mokė šios sporto šakos meno.

Į Lietuvą atkeliavus karštų orų bangai poilsio ištroškę tautiečiai traukia prie jūros. Palangoje dirbantys gelbėtojai ir policijos atstovai perspėja poilsiautojus, nors karantinas šalyje atšauktas, tačiau tam tikrų atsargumo priemonių dar reikia laikytis, kaip ir saugaus dviejų metrų atstumo. Policija taip pat įspėja poilsiautojus, atvykstančius nuosavu automobiliu, kad statytų ir važiuotų tik ten, kur leidžiama. Perspėjo, kad saugotų savo turtą, nes pasitaiko visokių ilgapirščių.

Jei dar tikitės pasimėgauti saule smėlėtuose paplūdimiuose, verčiau paskubėkite. Klimato pokyčiai gali pridaryti rimtų bėdų. Maždaug pusės smėlėtų pasaulio paplūdimių iki šio amžiaus pabaigos gali nebelikti, jei dėl klimato pokyčio nebus imtasi efektyvių veiksmų, teigiama žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime. Naujasis tyrimas pasinaudojo palydoviniais pakrančių vaizdais, fiksuotais 35-erius metus.

Ispanijos paplūdimiuose įrenginėjami „deginimosi kvadratai“ su atskiromis zonomis turistams, rašoma thesun.co.uk. Kai kuriuose regionuose taip pat numatytos atskiros erdvės skirtingoms amžiaus grupėms bei šeimoms. Silgaro paplūdimyje šiaurės vakarų Ispanijoje kuriami nauji planai. Vietos savivaldybės Feisbuko puslapyje paskelbtame vaizdo įraše matomas paplūdimys, padalintas į penkias atskiras sekcijas. Kiekvienoje jų yra 780 vietų, pažymėtų virve, kurias skiria pusantro metro.

Kuršių nerijoje esantis Juodkrantės miestelis skendi tamsiuose debesyse. Uodų trūklių čia devynios galybės. Vietiniai bei poilsiautojai spjaudosi, o gamtininkai aiškina, kad šiuo metu žmonės dalyvauja trūklių vestuvių šokyje. Šis truks tik kelias dienas, o tada visi vabzdžiai žus. Maža to, dėl užplūdusių vabzdžių kalti patys žmonės. Jie, žinoma, nekanda, tačiau lenda į akis. Gerai, kad yra kaukė. Vis tik karantinas davė savo. Savaitgalį šių vabzdžių Kuršių nerijoje buvo dar daugiau.

Kalifornijos pakrantėje – liūdnas radinys. Ant smėlio bangų išplauta jauna kuprotojo banginio patelė. Vietos mokslininkai aiškinasi žinduolio mirties priežastis. Dėl karantino neįprastai tuščiame Kalifornijos San Francisko Baker Beacho paplūdimyje – liūdnas vaizdas. Bangos į krantą išmetė jauną, 37 pėdų, tai yra 11 metrų ilgio, jau yrančią kuprotojo banginio patelę. Įprastai šios rūšies banginių patelės užauga iki 15-16 metrų ilgio ir sveria net 30 tonų.

Karantinas gamtai negalioja – ji vis labiau bunda. Stipriau pašilus, iš žemės pradėjo lįsti baliniai vėžliukai. Rudenį išsiritę, per žiemą reti ir saugomi ropliai šiltai tūnojo žemėje. Didžiausia jų populiacija – Dzūkijoje. Tik štai šiemet iš žemės išlindę vėžliukai susidūrė su netikėta ir didele problema – dingo jų namai. Tai yra pelkės ir kiti vandens telkiniai. Jie tiesiog išdžiūvo.

Klaipėdos uostas greitai turės naują vadovą, tačiau maištas dėl jo kyla kandidatui dar net nepradėjus eiti pareigų. Susisiekimo ministerijos konkursą laimėjo buvęs ilgametis uosto darbuotojas Algis Latakas – tas pats, kuris kartu su pirmtaku Arvydu Vaitkumi vos prieš metus buvo valstiečių sąrašo kandidatas į Klaipėdos tarybą. Seimo opozicija tvirtina, kad valstiečiai į svarbų ir šiltą postą įsisodino savą žmogų.

Šilta ir besniegė žiema leido jau kovo pradžioje pradėti pajūrio takų atnaujinimo darbus. „Lietuvos rytas“ rašo, jog jau baigiama atnaujinti apie tūkstantį kvadratinių metrų medinių takų. Dalis gerokai praplatinti, kad ant jų galėtų prasilenkti vežimėliais į paplūdimį važiuojantys neįgalieji. Pasak laikraščio, Palangos ir Šventosios paplūdimių kopose iš viso yra apie 12,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto medinių takų, dalį jų kiekvieną pavasarį reikia remontuoti.

Aukcione Kopenhagoje parduotas neįtikėtino dydžio gintaro gabalas, sveriantis beveik 40 kg. Tiesa gintaras ne įprastas, o vadinamasis kopalas – jaunas gintaras – jūros dugne pragulėjęs mažiau nei mums įprasti bangų išmetami gintariukai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ant stalelio guli miltuotas duonos kepalas. Bet pažvelgus iš arčiau aiškėja, kad čia tikrai ne didžiulis kepaliukas.

Lietuvos pajūryje savaitgalį rasti gabalai neaiškios medžiagos, panašios į parafiną, čia galėjo patekti iš Rusijos, BNS informavo Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). „Aplinkos apsaugos agentūros buvo paprašyta atlikti atgalinį taršos sklaidos modeliavimą. Tai atlikus nustatyta, kad šios medžiagos galimai pateko į Lietuvos teritoriją iš Rusijos“, – BNS pirmadienį informavo AAD atstovė Ieva Krikštaponytė.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos agentūra „Rospotrebnadzor“ penktadienį paskelbė sustiprinusi spinduliuotės stebėseną Tolimųjų Rytų regione dėl užfiksuoto radiacijos padidėjimo Pietų Kinijos jūroje. „Remiantis informacija, gauta iš Pasaulinio aplinkos stebėsenos tinklo, Pietų Kinijos jūroje užfiksuotas spinduliuotės fono padidėjimas dėl radiacinio incidento.

Ugniagesiai gelbėtojai sekmadienį sako gavę du pranešimus apie Baltijos jūroje skęstančius, iš valčių išvirtusius, žmones. Visi trys žvejai išsigelbėjo patys, sušalę jie perduoti medikams, praneša LRT.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistai teigia, kad 11 val. 34 min. buvo gautas pranešimas apie Šventojoje apsivertusią motorinę valtį. Iki ugniagesių atvykimo du žvejai krantą pasiekė patys. Sušalę vyrai perduoti medikams.  13 val. 49 min.

Unikalus reiškinys Klaipėdos pliažuose. Baltijos krantas nusėtas šimtais negyvų medūzų. Įprasta, kad jos čia nešamos srovių atkeliauja vasaros pabaigoje, o kodėl medūzas bangos išmetė lapkričio viduryje – mįslė net gamtininkams. Neįprastas reiškinys uostamiestyje. Baltijos jūros pakrantė ties pirmąja Melnrage nusėta šimtais medūzų. Pasivaikščioti išėję klaipėdiečiai stebisi tokiu reiškiniu, nagrinėja pakėlę euro monetos dydžio medūzas ir svarsto, kodėl taip nutiko.

Klaipėdos simbolis – barkentina „Meridianas“ netrukus gali sulaukti kaimyno. Už jo norima prišvartuoti pasenusį ir tarnybai nebeninkamą Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą. O jame įrengti muziejų. Dalis klaipėdiečių baiminasi, kad karinis laivas čia visai netiks ir užstos vaizdą į Senamiestį, o kiti mano, jog tai puikus būdas pritraukti daugiau turistų. Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ 1958 metais pastatytas Vokietijoje, o 1977 modernizuotas, jis medžiojo minas.

Ką daryti, kad ant kopos krašto stovintis švyturys nenugarmėtų į jūrą? Tokį galvosūkį spręsti teko Danijos inžinieriams. Kviečiame stebėti įspūdingą švyturio gelbėjimo operaciją. Įspūdingas Rubjerg Knude švyturys šiaurinėje Danijoje stovi ant 60 metrų aukščio uolėtos kalvos. Jis skaičiuoja net 120 metų ir yra tapęs turistų traukos centru – kasmet čia apsilanko apie ketvirtis milijono lankytojų.

Savaitgalio popietė nedideliame, šviesos ir žmonių šurmulio pilname restoranėlyje ant jūros kranto. Skamba lyg atostogų romano puslapiuose aptiktas sakinys, tiesa? Tačiau kasmet pilnėjančiame Lietuvos pajūryje atsirado būtent tokia idiliška, it knygose aprašyta vieta, žaisimingu pavadinimu „Baltas Ruonis“. Sekmadienio pavakarę keliaudama į šį, duris dar visai neseniai atvėrusį restoraną, nenumaniau, ko galėčiau tikėtis. Internete neradau jokios informacijos apie čia tiekiamą maistą.

Jūreiviai Shannon Lenz ir Tom Whitehead pateko į neeilinę kelionę Ramiajame vandenyne: plaukė per jūrą, kuri buvo padengta uoliena. Vaizdas tikrai priverčia aiktelėti, o pagalvojus apie plaukimą per nuolatines uolienas – kelia nerimą. Patys jūreiviai teigia, kad vulkaninės uolienos padengė visą horizontą. Iš viso jie per šias uolienas plaukė apie 8 valandas, o visą laiką nesimatė nei trupučio vandens. Vyrų kelionę žiūrėkite vaizdo siužete.

Ispanijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad šalia pietrytinės šalies pakrantės nukrito kariuomenės lengvasis šturmo lėktuvas. Kaip pranešama, orlaivis C-101 pirmadienį nukrito į jūrą per mokamąjį skrydį. Vietos nacionalinė televizija parodė, kaip lėktuvas krenta į vandenį šalia La Manga dek Mar Menoro paplūdimio, kur lankosi itin daug turistų. Pirmai buvo manyta, kad skridusiam pilotui pavyko kapituliuotis ir jo ieškoti buvo pasiųstos gelbėtojų komandos.