jūra

Redakciją, kai kuriuos Klaipėdos miesto politikus, Savivaldybės administracijos darbuotojus pasiekė vienos moters laiškas. Jos manymu, uostamiestyje diskriminuojami vyrai, nes jie negali ramiai eiti naujai įrengtu taku kopose palei jūrą. Jiems kelią pastoja moterys. Situacija labai komplikuota.

Atšilus orams vis daugiau tautiečių plūsta į Lietuvos pajūrį. Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas, Palangos ir Šventosios paplūdimių gelbėjimo tarnybų vadovas Jonas Pirožnikas pasidžiaugia, kad lietuviai prie vandens darosi atsargesni, bet vis dar tenka gelbėti neatsakingus poilsiautojus, kurie patenka į gyvybei pavojingas situacijas.

Prasidėjus vasaros sezonui dauguma žmonių jau spėjo ne tik pasidžiaugti saulės spinduliais, tačiau ir maudynėmis vandens telkiniuose. Šiuo metu vis daugiau lietuvių taip pat traukia į pajūrį, kur nekantrauja šokti per bangas ir pasimėgauti poilsiu prie jūros. Tačiau gelbėtojai turi 1 svarbų priminimą.

Nors pastarosiomis dienomis oro temperatūra perkopė 20 laipsnių padalą, tačiau į Pirmąją Melnragę atvykę klaipėdiečiai Baltijos jūros malonumais mėgautis neskuba. To priežastis – jūros pakrantę nuklojęs didžiulis dumblių sluoksnis. Be to, nosį riečia žuvų ir supuvusių kiaušinių smarvė. „Neįmanoma prieiti arčiau jūros – tiesiog pykina nuo kvapų. Jau net nekalbu apie kojų kišimą į jūrą. Vaikai taip pat negali statyti smėlio pilių jūros pakrantėje. Apmaudu.

Žaliais dumbliais persisunkęs vanduo ir negyvos žuvys – taip atrodo Baltijos pakrantė ties Klaipėda. Prasideda kasmetinis jūros žydėjimas. Mokslininkai dėl tokio intensyvaus reiškinio kaltina ūkininkus, esą upėmis atkeliavusios trąšos iš jų laukų dumblius maitina ir leidžia šiems vešėti. Žemdirbiai atkerta, esą teršia miestiečiai ir rusai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Palangoje, Baltijos jūroje, ugniagesiai ir pajūrio gelbėtojai išgelbėjo vyrą. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, penktadienio vakarą, po 17 val., buvo gautas pranešimas, kad Nemirsetos šunų paplūdimyje draugas neišplaukia iš jūros, nuo kranto – apie 20 metrų. Kai atvyko ugniagesiai, du paplūdimio gelbėtojai vyrą jau buvo priplukdę prie kranto. Du ugniagesiai gelbėtojai su hidrokostiumais padėjo vyrui išlipti iš vandens.

Artėja vasara, o su ja kartu ir maudynių sezonas jūroje. Daugelis iš mūsų mėgsta šokti per bangas ir pasimėgauti pramogomis vandens telkiniuose. Vis tik gelbėtojai įspėja, kad maudynės jūroje gali būti pražūtingos ir net baigtis mirtimi. Gali baigtis mirtimi  Kaip sako Klaipėdos paplūdimio gelbėtojai, žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą atgalinė srovė.

Į pajūrį nuvykę žmonės stebisi – pageltonavo Baltijos jūros ir Kuršių marių bangos. Nors gali atrodyti, kad vanduo užterštas, dėl tokių vandens spalvos pokyčių kalta visai ne tarša, o ant vandens nusėdusios žiedadulkės. Kuršių nerijos nacionalinis parkas socialiniuose tinkluose pasidalino pageltusio vandens nuotrauka ir paaiškino, kodėl taip įvyksta.

Pirmadienį Klaipėdos jūrų uoste įvykusios nelaimės aplinkybes narplioja tik policininkai. Nors žmogus nukentėjo darbo metu, Valstybinė darbo inspekcija tyrimo dėl šio įvykio nepradės. Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis pranešimą apie Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, įvykusią nelaimę gavo pirmadienio (gegužės 15 d.) rytą. Policija informuoja, jog apie 9.15 val. Minijos gatvėje esančios įmonės teritorijoje nukrito ir susižalojo 37 metų vyras.

Šeštadienį Palanga kviečia pasimėgauti išskirtiniu gintariniu lietumi – jau 15-tą kartą kurorte vyks didelio pramogautojų dėmesio kasmet sulaukiantis Gintarinis savaitgalis. Šiais metais jis bus išskirtinis, skirtas Palangos miesto 770-ajam gimtadieniui, tad iš Bangpačio rankų pažirs 77 saujos vadinamojo Lietuvos aukso.

Lietuvos jūrų muziejus pasidalino kvapą gniaužiančia istorija – antradienio vakarą į ruoniukų gelbėjimo centrą gabenti net trys ruoniukai. Socialiniuose tinkluose jūrų muziejaus atstovai patikslino, kad vienas ruoniukas gabentas iš Smiltynės, du – iš Šventosios. Ruoniuką išgelbėti pavyko Nors vieno iš pastarųjų išgelbėti nepavyko, kitam dviejų neabejingų moterų dėka nusišypsojo sėkmė. „Tačiau antrajam šventojiškiui likimas nusišypsojo.

Sekmadienio ryto duomenimis, Juodojoje jūroje yra du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, rašo UNIAN. Anot Ukrainos karinių jūrų pajėgų, bendra salvė siekia iki aštuonių raketų. Ukrainos duomenimis, iš viso Juodosios jūros vandenyse kovinę prievolę vykdo 10 priešo laivų. „Azovo jūroje – du priešo laivai, Viduržemio jūroje – iki septynių priešo laivų, įskaitant tris sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjus, iš viso salvė iki 20 raketų“, – cituojamas pranešimas.

Rusijos pajėgos į Juodąją jūrą atplukdė dar du raketų paleidimo įrenginius, rašo UNIAN. Dėl to raketų smūgių grėsmė Ukrainai išlieka didelė. „Laivų grupuotė Juodojoje jūroje beveik padvigubėjo ir dabar ją sudaro 12 laivų. Taip pat padidintas raketų nešėjų skaičius. Budi du antvandeniniai laivai, kuriuose gali būti įrengta iki 16 „Kalibr“, – cituojama Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė. Rusija ne kartą yra apšaudžiusi Ukrainą „Kalibr“ raketomis.

Lietuvai ketinant netrukus skelbti 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą, Energetikos ministerija parengė Vyriausybės nutarimų projektus dėl vietos Baltijos jūroje, kur būtų plėtojamas toks parkas, taip pat dėl reikalavimų konkurso dalyviams.   Vyriausybei priėmus nutarimus, kovo 30 dieną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų skelbti parko vystytojo konkursą, panešė ministerija.

2022 metais Lamanšo sąsiaurį į Jungtinę Karalystę iš Europos žemyninės dalies kirto daugiau nei 45 tūkst. migrantų, parodė sekmadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Taip daugiau nei 17 tūkst. migrantų buvo viršytas ankstesnių metų rekordas. Šis klausimas tapo didžiule politine problema konservatorių vyriausybei, pažadėjusiai sumažinti nelegalią imigraciją ir palaužti kontrabandininkų gaujas, vykdančias neteisėtus sienos kirtimus.

Penktadienio rytą atliekant laivo „Bulk Guatemala“ įvedimo į uostą operaciją, Klaipėdos uosto locmanui įlipus į laivą, o laivo įgulai nuimant įlipimo įrangą, pro bortą į vandenį įkrito vienas laivo įgulos narys, praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko dėl trapo gedimo. 12.45 val. į vandenį įkritusio laivo „Bulk Guatemala“ įgulos nario paieška nutraukta. Žmogus nerastas.

Lietuvos jūrų muziejų pagaliau pasiekė ilgai laukti, iš Amerikos atkeliavę, palydoviniai siųstuvai nuotoliniam ruonių stebėjimui. Todėl jau šį penktadienį aštuoni muziejaus išslaugyti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai paliks savo laikiną prieglobstį ir grįš laivu į gimtąją Baltiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šią vasarą rykliai įvairiuose pasaulio paplūdimiuose sėjo nerimą ir siaubą, o keli žmonių susidūrimai su jais baigėsi net mirtimi. Nors toks jų elgesys neramina, rykliai iš paplūdimių nesitraukia. Rugpjūčio 22 dieną Alabamoje esančiame „Orange Beach“ paplūdimyje poilsiautojai užfiksavo dar vieną gąsdinantį reginį. Paplūdimyje poilsiavusi Sarah McElvy Hill užfiksavo, kaip netoli kranto, maždaug 3 metrai nuo smėlio, vandenyje šėlo ryklys.

Penktadienį Klaipėdos rajone, Karklėje, prasidės antrus metus rengiama talka tvirtinti pajūrio kopas, surinkti šiukšles. Akciją rengia organizacija „Mes darom“. Anot organizatorių, pajūrio kopas nuolat ardo ir griauna vis dažnėjančios audros, stiprūs vėjai ir krantus skalaujančios bangos, todėl festivalio „Darom prie jūros“ metu žabų tvorelėmis bus apsaugotos pajūrio kopos.

Antarkties jūrinio ledo bendras plotas praeitą mėnesį buvo mažesnis nei bet kurį kitą liepos mėnesį per visą stebėjimų istoriją, pranešė padėtį per palydovus stebinti Europos Sąjungos tyrimų grupė. Stebėsenos grupė „Koperniko klimato kaitos tarnyba“ (Copernicus Climate Change Service, C3S) nustatė, kad liepą jūrinio ledo laukų Antarktyje bendras plotas buvo 1,53 mln. kv. kilometrų, tai yra apie 1,1 mln. kv. km mažesnis nei būdavo vidutiniškai liepos mėnesį 1991–2020 metais.

Šventosios miesto paplūdimyje gelbėtojui iš vandens ištraukus neblaivų asmenį pastarasis alkūne sudavė gelbėtojui į veidą, antradienį pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Anot policijos, pirmadienį apie 13.30 val. buvo gautas pranešimas, jog ties šiauriniu gelbėtojų postu jūroje maudosi keturi asmenys, nors tai daryti draudžiama, nes yra iškelta raudona vėliava. Apie 14 val. gelbėtojui ištraukus 1984 metais gimusį, neblaivų (2,54 prom.

Kitais metais Palangoje planuojama pradėti statyti poilsio ir darbo prie jūros kompleksą „Futuristai“, į kurį numatoma investuoti 50 mln. eurų, pranešė projekto autorius – verslininkas ir investuotojas, įmonių grupės „Vilniaus pakuotė“ bendrasavininkas Mindaugas Mizaras. Tai bus pirmas pagal tokį verslo modelį veikiantis kompleksas Baltijos šalyse, teigiama projekto sumanytojų pranešime. Jame gyvenantys arba dirbantys žmonės mokės už tiek laiko, kiek jame praleis per metus.

Klaipėdai minint 770-ąjį miesto įkūrimo jubiliejų pirmadienį vyks įvairūs renginiai, trims miesto menininkams bus įteikti magistro žiedai, o miestiečiams Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras dovanos oratoriją „Sakmė apie Mėmelburgą“. Rugpjūčio 1-ąją minint garbų miesto jubiliejų, kaip ir pernai Klaipėdos kultūros magistro žiedų apdovanojimą galės stebėti visi norintys klaipėdiečiai ar miesto svečiai. 16 val.

Naujausioje Didžiosios Britanijos meteorologijos biuro ataskaitoje skelbiama, kad jūros lygis kyla sparčiau nei prieš šimtmetį. Kai kuriose šalies dalyse jis kyla iki 5,2 mm per metus, o tai yra trigubai greičiau nei praėjusio amžiaus pradžioje (1,5 mm per metus). Meteorologijos biuro ataskaitoje „Jungtinės Karalystės klimato būklė 2021 m.“ taip pat teigima, kad nuo 1900 m. jūros lygis pakilo maždaug 16,5 cm.

Liepos 22 d. Ukraina ir Rusija pasirašė sutartis su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kuriomis siekiama atkurti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. Sutartis numato, kad Kijevas gali eksportuoti grūdus iš Odesos, Čornomorsko ir Južnės uostų prie Juodosios jūros. Tačiau Ukraina nepašalins savo uostus saugančių minų: vietoj to laivai keliaus saugiais atvirais keliais. Be to, Rusijos pusė dalyvaus tikrinant, ar laivuose, plaukiančiuose į Ukrainos uostus, nėra ginklų.

JAV Šiaurės Karolinoje prie Atlanto vandenyno besideginę poilsiautojai jūroje išvydo įspūdingą atmosferos reiškinį. Raitsvil Bičo miesto paplūdimyje amerikietis Philas Elsonas išvydo vandens viesulą ir nieko nelaukdamas čiupo savo mobilujį telefoną ir įspūdingą reiškinį nufilmavo. Vandens viesulai ima formuotis tada, kai oro masių persitvarkymas vyksta aukštutinėje atmosferoje ir ima skverbtis labai šaltas oras, o tuo tarpu prie žemės yra labai šilta.

Vasaros metu daugelis tautiečių traukia prie jūros pailsėti, pasimėgauti saulės spinduliais ir jūros bangomis, tačiau visiškai atsipalaiduoti nereikėtų. Jūra kartais gali įtraukti gylyn, todėl gelbėtojai paaiškino, kaip elgtis tokioje situacijoje. „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame paaiškino, kaip elgtis, jei pakliuvote į atgalinę srovę ir nebegalite grįžti atgal.

„Šį savaitgalį kartu su savo šeima planuojame važiuoti į Palangą. Nemeluosiu, kad verčiau atostogaučiau Turkijoje, kuri švara ir savo kainomis net neprilygsta lietuviškam pajūriui. Tačiau šiandien aš noriu įspėti visus, kad jie nekartotų mano klaidos, kurią darydavau daugybę metų Palangoje“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Vilma. Palanga man anksčiau tikrai patikdavo. Lietuviška jūra, miela Basanavičiaus gatvė ir raminantis jūros ošimas.

Pakistane šią savaitę apvirtus laivui, kuriuo plaukė vestuvininkai, daugiau kaip 50 žmonių laikomi žuvusiais, pareigūnams trečiadienį pareiškus, kad nėra vilties rasti daugiau išgyvenusiųjų. Perpildytame laive buvo apie 90 keleivių, kai jis pirmadienį apvirto Indo upėje Sadikabade rytinėje Pandžabo provincijoje. Iki šiol rasti 26 kūnai, daugiausia moterų ir vaikų, tačiau panašus skaičius žmonių yra dingę ir laikomi žuvusiais, sakė pareigūnai.

Klaipėdoje nuo šio rudens bus pradedami ruošti laivų keleivius aptarnaujantys stiuardai. Naujos profesijos prireikė dėl šių darbuotojų poreikio – jų trūkumas, anot laivybos kompanijų atstovų, šiuo metu yra itin didelis. Kvalifikuotais stiuardais pirmiausiai bus stengiamasi aprūpinti Lietuvos bendroves, sako Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius.

Įsibėgėjus vasaros sezonui, nemažai tautiečių vyksta pailsėti į Lietuvos pajūrio kurortus. Tačiau neretai per daug atsipalaidavę poilsiautojai pamiršta, kaip reikėtų elgtis paplūdimyje, kad atostogos nevirstų nelaime. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas sako, kad dėl atsainaus žmonių elgesio gelbėtojams darbo netrūksta ištisus metus. Jis naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie dažniausiai daromas klaidas pajūryje ir pateikė vertingų patarimų.

Masačusetso valstijos Orlinso mieste viena amerikiečių šeima tapo žiauraus įvykio liudininkais, jį nufilmavo ir vaizdo įrašu pasidalijo socialiniuose tinkluose. Menkių Kyšulio įlankos krante buvusi šeima atidžiau įsižiūrėjo į vandenį ir pastebėjo, kad visai šalia kranto ryklys pasidarė sau puotą. Plėšrioji žuvis be gailesčio taršė apsiginti nesugebėjusį ruonį, tad šeima tapo tikros egzekucijos liudininkais.

Įšilusi Baltijos jūra maudynėmis vilioja ne tik tada, kai bristi į jūrą yra saugu, tačiau net ir tuomet, kai bangos kelia pavojų, o apie įspėjimą „Maudytis draudžiama“ praneša gelbėtojų iškelta vėliava. Dažniausiai poilsiautojams nereaguojant į pastabas įvyksta baisiausios nelaimės. Sužinokite, kokių vietų reikia vengti jūroje, kad apsaugotumėte savo ir aplinkinių gyvybę.

Po siautusių žiemos audrų į krantą žemyninėje dalyje sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje – apie 30 proc., sako mokslininkai.  Audrų niokotus pajūrio ruožus po audros ir gegužę pakartotinai aplankė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai Gintautas Žilinskas ir Darius Jarmalavičius.  „Situacija pajūryje pagerėjo ir pakankamai neblogai. Žemyno krante sugrįžo apie 60 proc.

Karštą sekmadienį Baltijos jūroje skendo paaugliai, jie visi buvo išgelbėti. 17.21 val. Klaipėdoje, Kopų gatvėje, buvo gautas pranešimas, kad Baltijos jūroje, kad prie šiaurinio molo skęsta paaugliai. Kai atvyko ugniagesiai, vieną mergaitę iš vandens jau buvo ištraukę kaituotojai, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.  Netrukus uostamiesčio gelbėtojai gavo dar vieną pranešimą apie nelaimę vandenyje. 17.57 val.

Vasara jau čia, o kartu ir atostogos. Laukiame atostogų, kad įdegtume, o kartais bandome palaikyti įdegį ir eidami į soliariumus. Ir nors ilgas gulėjimas po saule mums atrodo puikus būdas gražinti savo išvaizdą, galime ir nesusimąstyti apie pavojus. Dermatovenerologė prof. dr Matilda Bylaitė-Bučinskienė perspėja – deginimasis gali parodyti savo bjauriąją pusę ir po 20 metų. Pasak dermatovenerologės, deginimasis kaip būtinybė atsirado ne taip seniai.

Valstybės duomenų analitika socialiniame tinkle „Facebook“ parodė, kas būtų, jei pakiltų jūros lygis.  Iraše jie pateikė Lietuvos ir Europos žemėlapius, vaizduojančius, kaip pasikeistų dabartinė teritorija, jeigu jūros lygis pakiltų 70 metrų. Kas nutiktų su Lietuva? Valstybės duomenų analitika praneša, kad tektų ne tik atsisveikinti su pajūrio kurortais, bet svarbiausiu jūriniu uostu taptų Kaunas. „Atsisveikiname su Neringa, Klaipėda, Palanga.

Klaipėdos pajūryje oro temperatūra 23 laipsniai, o Baltijos vandens – 11 laipsnių šilumos. Tad pliažuose žmonės jau kloja rankšluosčius ir dekius bei bene pirmą kartą šiemet masiškai mėgaujasi lietuviško pajūrio saule. Nedaug, tačiau jau yra ir besimaudančių, sako, vanduo pats tas. Klaipėdietis Silvestras pirmą kartą šiais metais brenda į jūrą. Jaunuolis pasitreniruoja, paplaukioja ir lipa lauk. Kaip pirmam kartui užteks – sako. „Nu, šiltas vanduo, nežinau, grūdinuosi, man normaliai.

Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ trečiadienio vakarą tradiciškai pakels bures ir paskelbs naujo jūrinio sezono pradžią. Kaip pranešė viešoji įstaiga „Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“, istoriniu jūrinio paveldo eksponatu po atviru dangumi tapęs „Meridianas“ po laivo rekonstrukcijos 2012-2013 metais savo burėmis uostamiestį papuoš devintą vasarą iš eilės. Burių pakėlimo ceremonija taps įžanga ir į kitus jūrinius renginius, kurie vyks Klaipėdoje.

Su Lietuvos vėliava plaukiančiuose laivuose ima trūkti žemiausios srities specialistų – jūreivių. Juos ruošiančių įstaigų vadovai pripažįsta, kad kasmet tokių absolventų vis mažiau. Pagrindinės to priežastys – jaunuoliams darbas jūroje nebeatrodo romantiškas, todėl jie nebent siekia tapti kapitonais, o ne eiliniais jūreiviais. Kariško ir jūriško profilio Kadetų mokyklos Klaipėdoje dešimtokai žengia į klasę.

Klaipėdos paplūdimiuose virė darbas. Uostamiesčio gyventojai susirinko į talką – tvarkė žiemos pabaigoje siautusių audrų padarinius. Nors nuveikė nemažai, tačiau organizatoriai sako, kad darbo dar laukia daug. Talkoje aktyviai dalyvavo ir pabėgėliai ukrainiečiai, sako, bent taip galintys atsilyginti už lietuvių pagalbą. Nuo ankstyvo ryto Klaipėdos pajūrio ruože sambrūzdis – dalinami grėbliai, pirštinės ir šiukšlių maišai.

Didžiausia Baltijos valstybėse keleivinių keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė iš balandžio 6-osios į birželio 3 dieną perkelianti maršruto Ryga-Stokholmas atnaujinimą. Anot bendrovės, toks sprendimas priimtas dėl menko keleivių susidomėjimo, geopolitinio neapibrėžtumo ir gerokai pabrangusių degalų.

Viename Airijos kaimelyje prie jūros vyras negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kas nutiko upelyje dėl audros Franklinas. Vasario 20-ąją Airiją supurtė galinga audra Franklinas. Cormacas McGinley savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo vaizdeliu, kaip dėl stiprios audros jūroje susiformavusios baltos putos atsidūrė į ją įtenkančiame upelyje.  Vaizdelį vyras užfiksavo viename Airijos Klero grafystės miestelyje.

Jonijos jūroje prie Kerkyros (Korfu) salos užsiliepsnojusiame kelte sekmadienį rasti palaikai, pranešė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai. Žuvusysis rastas apdegusiame vilkike. Tai yra pirmasis rastas žuvusio asmens kūnas. Gaisras su Italijos vėliava plaukiojančiame kelte „Euroferry Olympia“ kilo vėlai ketvirtadienį. Laive, plaukusiame iš Graikijos Igumenicos miesto į Brindizį Italijoje, buvo beveik 300 žmonių. Iki šiol dar nerasta 10 vilkikų vairuotojų.

Palanga šį savaitgalį kvepia šviežiais agurkais. Kurorte jau devynioliktą kartą vyksta tradicinė Stintų šventė. Tiesa, Baltijos jūra šių žuvelių šiemet pagailėjo – meškeriotojai iš bangų ištraukė vos porą, tačiau netrūksta Basanavičiaus alėjoje keptuvėse čirškančių keptų stintų. Už penkias tokias žuveles prekybininkai prašo nuo 5 iki 7 eurų. Visa Palanga kvepia šviežiais agurkais. O šiuo aromatu, saule ir besikandžiojančiu šaltuku mėgaujasi tūkstančiai žmonių.

Pekinas gali pirmasis pasiekti Pietų Kinijos jūroje neseniai sudužusį JAV naikintuvą F-35, kuriame yra įslaptintų technologijų ir kuris gali būti itin vertingas kinų kariuomenei, penktadienį pranešė britų leidinys „The Guardian“. „Pasak jūrų ekspertų, JAV gelbėjimo laivui gali prireikti daugiau nei 10 dienų, kad pasiektų sudužimo vietą, todėl kinų povandeniniai laivai gali rasti ją pirmieji“, – nurodė laikraštis.

Žiemos audros gerokai nuskalavo smėlėtus Kuršių nerijos, Palangos ir Klaipėdos paplūdimių krantus, tačiau viliamasi, kad pavasarį dalį smėlio gamta grąžins. Situaciją pajūryje stebinčių institucijų atstovai sako tragiškų šiųmečių audrų padarinių kol kas neužfiksavę, tačiau žalos esama ir eroziniai procesai pajūryje dėl gūsingo vėjo bei didelių bangų neišvengiami. Bene stipriausią poveikį turėjo praėjusią savaitę praūžusi audra.

Šiaurės Korėja trečiadienį paleido, įtariama, balistinę raketą į jūrą, pranešė Pietų Korėja ir Japonija. Per dešimtmetį, kai valdžioje yra Kim Jong Unas, Šiaurės Korėjos karinės technologijos sparčiai tobulėjo, nepaisant tarptautinių sankcijų. Nors šalį apėmė dideli ekonominiai sunkumai dėl koronaviruso pandemijos, praėjusius metus žymėjo virtinė ginklų bandymų, o trečiadienį Pchenjanas surengė pirmąjį 2022-aisiais paleidimą. Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad Šiaurės Korėja apie 8 val.

Lietuvos pajūryje vyksta akcija, pavadinta „Kopoms reikia tavęs!“ Daugiau nei šimtas talkininkų, nepabūgę lietaus ir žvarbaus vėjo, tvirtino paplūdimio ruožą ties Karkle. Vos per kelias valandas žmonės šakomis padengė du tūkstančius kvadratinių metrų pustomų kopų. Taip darbštūs savanoriai Pajūrio regioniniam parkui sutaupė kone 10 000 eurų. Pajūrio gyventojai nuo bangų ir vėjo gelbėja Karklės paplūdimio kopas. Žmonių į talką susirinko per šimtą.