jūra

Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį.  Kaip pranešė Palangos savivaldybė, Palangos krašto prijungimas prie Lietuvos vyko 1921 metų kovo 30-ąją, o miesto vardo gimtadieniu vadinama balandžio 5-oji. Šią dieną 1253-iais Palanga paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Šiais metais „Palangos dienos“ vyks dešimtą kartą.

Jūra toli, vandenynas dar toliau, tačiau tai netrukdo devyniasdešimt aštuonerių buvusiai mokytojai pritraukti smalsuolių minias į Zarasų rajoną, į savo unikalų Salako jūrų muziejų.  Ten beveik šimtmečio sulaukusi senjorė ne tik pati pasakoja apie kiekvieną savo eksponatą, o jų muziejuje per 5000, bet ir dalija priesakus ar duoda pačiupinėti vieną kitą kriauklytę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos buriuotojų sąjungai siekiant, kad Lietuva taptų reikšmingas Baltijos jūros centras, Klaipėdoje penktadienį vyks konferencija „Vartai į jūrą: Lietuvos uostų proveržis“. Joje susiburs įvairių sričių sprendimų priėmėjai, savivaldybių, ministerijų ir kitų institucijų atstovai, susiję su pajūrio uostų infrastruktūros plėtojimu. Renginyje penktadienį dalyvaus eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, Klaipėdos, rajono, Palangos ir Neringos savivaldybių vadovybė.

Lietuva prisijungė prie NATO jūrų smogiamųjų ir paramos pajėgų štabo, ketvirtadienį pranešė kariuomenė. Nuo 2020-ųjų iki dabar Lietuva skyrė štabo karininkus stebėtojų teisėmis. Prisijungimo ceremonijoje dalyvavo Karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas. Renginio metu jis susitiko su JAV karinių jūrų pajėgų VI laivyno vadu viceadmirolu Thomasu Ishee (Tomasu Iši). Karininkai aptarė saugumo situaciją Baltijos jūros regione ir tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvas.

Kyla kelis metus kritusi krova Klaipėdos uoste. Čia net pasiektas rekordas – per metus pavyko perkrauti daugiau nei milijoną jūrinių konteinerių. Tiesa, anot uostininkų, pasaulinės tendencijos neramina – sankcijos neveikia Rusijos uostų, o štai Ukrainos kroviniai sunkiai skinasi kelią per Klaipėdą. Lietuvos ekonomikos perspektyvos tapo šiek tiek šviesesnės, pagerėjo Lietuvos eksportas, vartojimas ir tam tikri tranzitiniai srautai, kurie iš tiesų yra dirbami per Klaipėdos uostą.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užsimojo kurorte turėti jūrą. Ir sako, kad taip nutiks jau po kelerių metų. Meras svarsto, kad jūros vandenį galėtų atstoti mineralinis vanduo. Tik savivaldybės opozicijos nariai netiki tokiais grandioziniais planais, kurie greičiausiai atsieitų ne vieną dešimtį milijonų eurų ir mano, kad merui pritrūko dėmesio. O kai kurie vietos gyventojai sako svajojantys ne apie jūrą, o bent jau kino teatrą.

Šiuolaikiniai keleiviai jau įpratę, kad dabar keltai – lyg plaukiojantys viešbučiai. Tačiau prieš 30 metų iš Klaipėdos į Kylį pirmąkart išplaukęs „Kauno“ keltas anuomet stebino ne tik keliautojus, bet ir darbuotojus. Pirmosios įgulos narys Arūnas Narvilas pasidalijo prisiminimais: ką reiškė anuomet išplaukti į Vokietiją, kaip atrodė keleivių ir įgulos kasdienybė ir kaip jam pavyko iš padavėjo pakilti iki komercijos vadovo.

Klaipėdos gelbėtojai savo darbo sezoną jau baigė: persirengimo kabinos uždarytos, o saugaus atstumo plūdurai išimti. Tačiau neįprastai šiltas rudens vėjas ir toliau vilioja žmones prie jūros, kurie pažymi, kad bent dušai galėtų būti dar įjungti. Rugsėjo mėnuo, tačiau perpildytais autobusais prie pajūrio keliauja ir seni, ir jauni. Vieni savo glėbyje nešasi vaikus, kiti po pažastimi laiko saulės lietsargius bei spalvotus rankšluosčius.

Kone brangiausio Lietuvos kurorto – Nidos – verslininkai džiaugiasi – net augant ir taip kosminėms kainoms jie klientų nepritrūko, tad dabar skaičiuoja uždirbtus pelnus. O tautiečių vykti į Nidą neatbaido nei įvažiavimo mokestis, nei brangesni keltų bilietai. Vien lengvųjų automobilių šiemet į Neringą įvažiavo pustrečio tūkstančio daugiau nei pernai. Nors kalendoriuje jau ruduo, Nidoje kaitina saulė, būriais vaikštinėja ar dviračiais važinėja turistai, dar į marias tikisi išplaukti jachtos.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Iki metų pabaigos. (...) Vyksta derinimas (valstybės skatinimo schemos – BNS) su Europos Komisija, ir tas procesas yra toks, kad negali tiksliai pasakyti, kada.

Gelbėtojai įspėja visus, kurie paskutines atostogų dienas leidžia poilsiaudami prie jūros. Jų teigimu, kad šiuo metu jūroje maudytis yra draudžiama, mat vyrauja stiprios atgalinės srovės, keliančios pavojų gyvybei.  Socialiniame tinkle „Facebook“ BĮ Klaipėdos paplūdimiai informuoja apie pavojų gyvybei. „MAUDYTIS DRAUDŽIAMA!!! STIPRIOS ATGALINĖS SROVĖS, EIDAMI Į VANDENĮ, RIZIKUOJATE SAVO GYVYBE!“ – skambiai įspėja gelbėtojai.

Lietuvos pajūryje savaitgalį užfiksuotas neįprastas vaizdas, į kurį žvelgiant sunku suprasti, ar laivas ant vandens, ar ore. Pasirodo, Šventojoje nufotografuotas vaizdas – gamtos sukurta optinė apgaulė. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ kadrais pasidalinusi Inga rašė: „Laivas skrieja dangumi“. Neįprastą vaizdą pavyko užfiksuoti šeštadienį, rugpjūčio 19 dieną, 11.28 val., Šventojoje.

Meksikoje nuskendo 21-erių influencerė, kuri su draugais naktį linksminosi prie jūros kranto.  21 metų Marija Fernanda Robles nuskendo jūroje Mazatlan mieste, Meksikoje, rugpjūčio 14 d., apie 4.40 val. ryto, praėjus kelioms valandoms po to, kai kartu su draugu paskelbė mielą asmenukę. 21 metų mergina buvo populiaraus meksikiečių dainininko Luiso Ángelio „El Flaco“ dukra. María taip pat turėjo daugiau nei 25 tūkst.

Lietuvos pajūris – ne tik puiki vieta poilsiui ir vandens pramogoms. Čia netrūksta ir įspūdingos Lietuvos gamtos galios demonstravimo, mat pakėlus akis į dangų galima išvysti pačių netikėčiausių vaizdų. Vieną jų prie Būtingės prieš dvi dienas pavyko užfiksuoti Gintarui Juškevičiui – virš jūros susiformavo viesulas, pasiekęs vandens paviršių. Vyro teigimu, gamtos demonstruojamą galią jis nufotografavo liepos 31 dieną, tarp 7.50-8.10 valandos, netoli Būtingės.

Lietuvos pajūryje – neeilinis reginys, čia užsukti sugalvojo miško karalius briedis. Tiesa, toks svečias žmonių neišgąsdino, o priešingai – sukėlė jiems šypseną. Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo neeiliniu reginiu. Pasirodo, į pajūrį atsigaivinti vėsiu jūros vandeniu sugalvojo užsukti ne kas kitas, o miško karalius briedis.

BĮ „Klaipėdos paplūdimių“ socialinio tinklo „Facebook“ anketoje pasirodė skubus prašymas – prašoma padėti radus klausos aparatą jį sugrąžinti savininkui. „Melnragės paplūdimyje, jūroje vaikas pametė savo klausos implantą. Pridedu nuotrauką kaip atrodo. Gal išplaus į krantą, tad prašau pastebėję kažką panašaus nepraeikite pro šalį“, – rašoma atsiųstame pagalbos prašyme. Informuojama, kad radus klausos aparatą, jį reikėtų perduoti gelbėtojams.

Vos tik atšilus orams daugybė Lietuvių patraukia ne kur kitur, o prie visų pamiltos Baltijos jūros, kur mėgaujasi saulės spinduliais ir atgaivinančiomis bangomis. Tačiau specialistai įspėja – jūroje gal veistis pavojingos bakterijos, kurių sukeliamos infekcijos gali baigtis galūnių amputacija ar net mirtimi.

Šiandien Lietuvos pajūryje buvo rastas šokiruojantis radinys – panašu, kad jūra į krantą išmetė kaulą. Tačiau aplinkybių patikslinimui į vietą buvo iškviesti ir policijos pareigūnai. Radinio nuotraukomis pasidalinę „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ nurodė, kad keistas radinys aptiktas Smiltynės paplūdimyje. „Jūra išmeta ne tik gintarą, bet ir kitokių „dovanų“. Šiandien Smiltynės paplūdimio lankytojus nustebino neįprastas radinys.

Antradienį į paplūdimį skubėjo policijos pareigūnai. „Klaipėdos paplūdimiai“ informuoja, kad esant iškeltai raudonai vėliavai, kuri skelbia, jog vandenyje maudytis draudžiama, vaikų stovyklos organizatoriai nepaisė draudimų ir rizikavo vaikų gyvybėmis juos vesdami į banguotą jūrą. „Vaikų stovyklos organizatoriai rizikuodami vaikų gyvybėmis veda juos maudytis i audringą jūrą paplūdimio teritorijoje. Iškelta raudona vėliava – MAUDYTIS DRAUDŽIAMA.

Australijos paplūdimyje aptikti į krantą išplauti griaučiai, primenantys undinės palaikus. Tai kaip reikiant nustebino vietinius gyventojus. Bobbi-Lee Oates manė, kad aptikusi kažką Keppel Sands paplūdimyje, Kvynslando valstijoje, rado lavoną ar net kažką dar visiškai nematyto, rašo mirror.co.uk. Ji sakė: „Mes važiavome palei paplūdimį ieškodami stovyklavietės, tačiau netikėtai pastebėjome kaukolę, kuri buvo labai panaši į žmogaus.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojai prie jūros atvykusiam kauniečiui tapo tikrais didvyriais – jie padėjo negalią turinčiam žmogui išpildyti jo svajonę iš išsimaudyti jūroje. „Klaipėdos paplūdimių“ socialiniuose tinkluose pasidalinta džiugi žinia, kad gelbėtojai padėjo įgyvendinti poilsiautojo svajonę, palietė šimtų žmonių širdis.

Savaitgalį Neringoje per plauką buvo išvengta skaudžios tragedijos. Jūroje puolę gelbėti skęstančią mergaitę, į bangas, nešančias gilyn į jūrą, pateko dar penki asmenys. Laimei, visi jie buvo sėkmingai išgelbėti. Reaguodami į nutikusį įvykį, gelbėtojai primena svarbiausią taisyklę, kurią privalo žinoti kiekvienas. „Žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą, atgalinė srovė.

„Kai lepina tokie gražūs orai, taip ir norisi važiuoti prie jūros. Praeitą savaitgalį, kartu su visos Lietuvos srautu, ir aš ten buvau. Labai mėgstu vakare ateiti prie jūros, kai leidžiasi saulė pasimėgauti ramybe, pajusti jūros kvapą“, – rašo tv3.lt laiške Emilija iš Kauno. Pastarasis kartas buvo tikrai labai prastas – gulėjau ant smėliuko, mėgavausi vakaro ramybe, kol staiga neišgirdau klykiančių merginų.

Redakciją, kai kuriuos Klaipėdos miesto politikus, Savivaldybės administracijos darbuotojus pasiekė vienos moters laiškas. Jos manymu, uostamiestyje diskriminuojami vyrai, nes jie negali ramiai eiti naujai įrengtu taku kopose palei jūrą. Jiems kelią pastoja moterys. Situacija labai komplikuota.

Atšilus orams vis daugiau tautiečių plūsta į Lietuvos pajūrį. Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas, Palangos ir Šventosios paplūdimių gelbėjimo tarnybų vadovas Jonas Pirožnikas pasidžiaugia, kad lietuviai prie vandens darosi atsargesni, bet vis dar tenka gelbėti neatsakingus poilsiautojus, kurie patenka į gyvybei pavojingas situacijas.

Prasidėjus vasaros sezonui dauguma žmonių jau spėjo ne tik pasidžiaugti saulės spinduliais, tačiau ir maudynėmis vandens telkiniuose. Šiuo metu vis daugiau lietuvių taip pat traukia į pajūrį, kur nekantrauja šokti per bangas ir pasimėgauti poilsiu prie jūros. Tačiau gelbėtojai turi 1 svarbų priminimą.

Nors pastarosiomis dienomis oro temperatūra perkopė 20 laipsnių padalą, tačiau į Pirmąją Melnragę atvykę klaipėdiečiai Baltijos jūros malonumais mėgautis neskuba. To priežastis – jūros pakrantę nuklojęs didžiulis dumblių sluoksnis. Be to, nosį riečia žuvų ir supuvusių kiaušinių smarvė. „Neįmanoma prieiti arčiau jūros – tiesiog pykina nuo kvapų. Jau net nekalbu apie kojų kišimą į jūrą. Vaikai taip pat negali statyti smėlio pilių jūros pakrantėje. Apmaudu.

Žaliais dumbliais persisunkęs vanduo ir negyvos žuvys – taip atrodo Baltijos pakrantė ties Klaipėda. Prasideda kasmetinis jūros žydėjimas. Mokslininkai dėl tokio intensyvaus reiškinio kaltina ūkininkus, esą upėmis atkeliavusios trąšos iš jų laukų dumblius maitina ir leidžia šiems vešėti. Žemdirbiai atkerta, esą teršia miestiečiai ir rusai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Palangoje, Baltijos jūroje, ugniagesiai ir pajūrio gelbėtojai išgelbėjo vyrą. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, penktadienio vakarą, po 17 val., buvo gautas pranešimas, kad Nemirsetos šunų paplūdimyje draugas neišplaukia iš jūros, nuo kranto – apie 20 metrų. Kai atvyko ugniagesiai, du paplūdimio gelbėtojai vyrą jau buvo priplukdę prie kranto. Du ugniagesiai gelbėtojai su hidrokostiumais padėjo vyrui išlipti iš vandens.

Artėja vasara, o su ja kartu ir maudynių sezonas jūroje. Daugelis iš mūsų mėgsta šokti per bangas ir pasimėgauti pramogomis vandens telkiniuose. Vis tik gelbėtojai įspėja, kad maudynės jūroje gali būti pražūtingos ir net baigtis mirtimi. Gali baigtis mirtimi  Kaip sako Klaipėdos paplūdimio gelbėtojai, žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą atgalinė srovė.

Į pajūrį nuvykę žmonės stebisi – pageltonavo Baltijos jūros ir Kuršių marių bangos. Nors gali atrodyti, kad vanduo užterštas, dėl tokių vandens spalvos pokyčių kalta visai ne tarša, o ant vandens nusėdusios žiedadulkės. Kuršių nerijos nacionalinis parkas socialiniuose tinkluose pasidalino pageltusio vandens nuotrauka ir paaiškino, kodėl taip įvyksta.

Pirmadienį Klaipėdos jūrų uoste įvykusios nelaimės aplinkybes narplioja tik policininkai. Nors žmogus nukentėjo darbo metu, Valstybinė darbo inspekcija tyrimo dėl šio įvykio nepradės. Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis pranešimą apie Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, įvykusią nelaimę gavo pirmadienio (gegužės 15 d.) rytą. Policija informuoja, jog apie 9.15 val. Minijos gatvėje esančios įmonės teritorijoje nukrito ir susižalojo 37 metų vyras.

Šeštadienį Palanga kviečia pasimėgauti išskirtiniu gintariniu lietumi – jau 15-tą kartą kurorte vyks didelio pramogautojų dėmesio kasmet sulaukiantis Gintarinis savaitgalis. Šiais metais jis bus išskirtinis, skirtas Palangos miesto 770-ajam gimtadieniui, tad iš Bangpačio rankų pažirs 77 saujos vadinamojo Lietuvos aukso.

Lietuvos jūrų muziejus pasidalino kvapą gniaužiančia istorija – antradienio vakarą į ruoniukų gelbėjimo centrą gabenti net trys ruoniukai. Socialiniuose tinkluose jūrų muziejaus atstovai patikslino, kad vienas ruoniukas gabentas iš Smiltynės, du – iš Šventosios. Ruoniuką išgelbėti pavyko Nors vieno iš pastarųjų išgelbėti nepavyko, kitam dviejų neabejingų moterų dėka nusišypsojo sėkmė. „Tačiau antrajam šventojiškiui likimas nusišypsojo.

Sekmadienio ryto duomenimis, Juodojoje jūroje yra du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, rašo UNIAN. Anot Ukrainos karinių jūrų pajėgų, bendra salvė siekia iki aštuonių raketų. Ukrainos duomenimis, iš viso Juodosios jūros vandenyse kovinę prievolę vykdo 10 priešo laivų. „Azovo jūroje – du priešo laivai, Viduržemio jūroje – iki septynių priešo laivų, įskaitant tris sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjus, iš viso salvė iki 20 raketų“, – cituojamas pranešimas.

Rusijos pajėgos į Juodąją jūrą atplukdė dar du raketų paleidimo įrenginius, rašo UNIAN. Dėl to raketų smūgių grėsmė Ukrainai išlieka didelė. „Laivų grupuotė Juodojoje jūroje beveik padvigubėjo ir dabar ją sudaro 12 laivų. Taip pat padidintas raketų nešėjų skaičius. Budi du antvandeniniai laivai, kuriuose gali būti įrengta iki 16 „Kalibr“, – cituojama Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė. Rusija ne kartą yra apšaudžiusi Ukrainą „Kalibr“ raketomis.

Lietuvai ketinant netrukus skelbti 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą, Energetikos ministerija parengė Vyriausybės nutarimų projektus dėl vietos Baltijos jūroje, kur būtų plėtojamas toks parkas, taip pat dėl reikalavimų konkurso dalyviams.   Vyriausybei priėmus nutarimus, kovo 30 dieną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų skelbti parko vystytojo konkursą, panešė ministerija.

2022 metais Lamanšo sąsiaurį į Jungtinę Karalystę iš Europos žemyninės dalies kirto daugiau nei 45 tūkst. migrantų, parodė sekmadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Taip daugiau nei 17 tūkst. migrantų buvo viršytas ankstesnių metų rekordas. Šis klausimas tapo didžiule politine problema konservatorių vyriausybei, pažadėjusiai sumažinti nelegalią imigraciją ir palaužti kontrabandininkų gaujas, vykdančias neteisėtus sienos kirtimus.

Penktadienio rytą atliekant laivo „Bulk Guatemala“ įvedimo į uostą operaciją, Klaipėdos uosto locmanui įlipus į laivą, o laivo įgulai nuimant įlipimo įrangą, pro bortą į vandenį įkrito vienas laivo įgulos narys, praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko dėl trapo gedimo. 12.45 val. į vandenį įkritusio laivo „Bulk Guatemala“ įgulos nario paieška nutraukta. Žmogus nerastas.

Lietuvos jūrų muziejų pagaliau pasiekė ilgai laukti, iš Amerikos atkeliavę, palydoviniai siųstuvai nuotoliniam ruonių stebėjimui. Todėl jau šį penktadienį aštuoni muziejaus išslaugyti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai paliks savo laikiną prieglobstį ir grįš laivu į gimtąją Baltiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šią vasarą rykliai įvairiuose pasaulio paplūdimiuose sėjo nerimą ir siaubą, o keli žmonių susidūrimai su jais baigėsi net mirtimi. Nors toks jų elgesys neramina, rykliai iš paplūdimių nesitraukia. Rugpjūčio 22 dieną Alabamoje esančiame „Orange Beach“ paplūdimyje poilsiautojai užfiksavo dar vieną gąsdinantį reginį. Paplūdimyje poilsiavusi Sarah McElvy Hill užfiksavo, kaip netoli kranto, maždaug 3 metrai nuo smėlio, vandenyje šėlo ryklys.

Penktadienį Klaipėdos rajone, Karklėje, prasidės antrus metus rengiama talka tvirtinti pajūrio kopas, surinkti šiukšles. Akciją rengia organizacija „Mes darom“. Anot organizatorių, pajūrio kopas nuolat ardo ir griauna vis dažnėjančios audros, stiprūs vėjai ir krantus skalaujančios bangos, todėl festivalio „Darom prie jūros“ metu žabų tvorelėmis bus apsaugotos pajūrio kopos.

Antarkties jūrinio ledo bendras plotas praeitą mėnesį buvo mažesnis nei bet kurį kitą liepos mėnesį per visą stebėjimų istoriją, pranešė padėtį per palydovus stebinti Europos Sąjungos tyrimų grupė. Stebėsenos grupė „Koperniko klimato kaitos tarnyba“ (Copernicus Climate Change Service, C3S) nustatė, kad liepą jūrinio ledo laukų Antarktyje bendras plotas buvo 1,53 mln. kv. kilometrų, tai yra apie 1,1 mln. kv. km mažesnis nei būdavo vidutiniškai liepos mėnesį 1991–2020 metais.

Šventosios miesto paplūdimyje gelbėtojui iš vandens ištraukus neblaivų asmenį pastarasis alkūne sudavė gelbėtojui į veidą, antradienį pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Anot policijos, pirmadienį apie 13.30 val. buvo gautas pranešimas, jog ties šiauriniu gelbėtojų postu jūroje maudosi keturi asmenys, nors tai daryti draudžiama, nes yra iškelta raudona vėliava. Apie 14 val. gelbėtojui ištraukus 1984 metais gimusį, neblaivų (2,54 prom.

Kitais metais Palangoje planuojama pradėti statyti poilsio ir darbo prie jūros kompleksą „Futuristai“, į kurį numatoma investuoti 50 mln. eurų, pranešė projekto autorius – verslininkas ir investuotojas, įmonių grupės „Vilniaus pakuotė“ bendrasavininkas Mindaugas Mizaras. Tai bus pirmas pagal tokį verslo modelį veikiantis kompleksas Baltijos šalyse, teigiama projekto sumanytojų pranešime. Jame gyvenantys arba dirbantys žmonės mokės už tiek laiko, kiek jame praleis per metus.

Klaipėdai minint 770-ąjį miesto įkūrimo jubiliejų pirmadienį vyks įvairūs renginiai, trims miesto menininkams bus įteikti magistro žiedai, o miestiečiams Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras dovanos oratoriją „Sakmė apie Mėmelburgą“. Rugpjūčio 1-ąją minint garbų miesto jubiliejų, kaip ir pernai Klaipėdos kultūros magistro žiedų apdovanojimą galės stebėti visi norintys klaipėdiečiai ar miesto svečiai. 16 val.

Naujausioje Didžiosios Britanijos meteorologijos biuro ataskaitoje skelbiama, kad jūros lygis kyla sparčiau nei prieš šimtmetį. Kai kuriose šalies dalyse jis kyla iki 5,2 mm per metus, o tai yra trigubai greičiau nei praėjusio amžiaus pradžioje (1,5 mm per metus). Meteorologijos biuro ataskaitoje „Jungtinės Karalystės klimato būklė 2021 m.“ taip pat teigima, kad nuo 1900 m. jūros lygis pakilo maždaug 16,5 cm.

Liepos 22 d. Ukraina ir Rusija pasirašė sutartis su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kuriomis siekiama atkurti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. Sutartis numato, kad Kijevas gali eksportuoti grūdus iš Odesos, Čornomorsko ir Južnės uostų prie Juodosios jūros. Tačiau Ukraina nepašalins savo uostus saugančių minų: vietoj to laivai keliaus saugiais atvirais keliais. Be to, Rusijos pusė dalyvaus tikrinant, ar laivuose, plaukiančiuose į Ukrainos uostus, nėra ginklų.

JAV Šiaurės Karolinoje prie Atlanto vandenyno besideginę poilsiautojai jūroje išvydo įspūdingą atmosferos reiškinį. Raitsvil Bičo miesto paplūdimyje amerikietis Philas Elsonas išvydo vandens viesulą ir nieko nelaukdamas čiupo savo mobilujį telefoną ir įspūdingą reiškinį nufilmavo. Vandens viesulai ima formuotis tada, kai oro masių persitvarkymas vyksta aukštutinėje atmosferoje ir ima skverbtis labai šaltas oras, o tuo tarpu prie žemės yra labai šilta.