jūra

Pasideginti ar tiesiog pasivaikščioti pajūryje yra kur kas maloniau, kai aplink švaru ir nesimėto įvairios šiukšlės, todėl populiariausi Lietuvos paplūdimiai yra kruopščiai valomi. Tie paplūdimiai, kuriuose apsilanko mažiau lankytojų – kasdiene priežiūra negali pasigirti. Tačiau Juodkrantėje vasarojantis vilnietis Tomas rūpinasi laukiniais šio krašto paplūdimiais. Vyras savo kuprinėje nuolat nešiojasi šiukšlių maišus ir švarina Baltijos pakrantę.

„Visai neseniai kartu su šeima grįžome iš atostogų pajūryje ir šį kartą turiu, ką pasakyti mamoms, kurių vaikai laksto pajūryje“, – savo laišką pradeda naujienų portalui tv3.lt parašiusi skaitytoja Marija. Atostogauti į pajūrį išvažiavome su draugais šeimomis. Su drauge Loreta besidegindamos pajūryje pastebėjome jauną šeimą, kuri atėjo su maždaug keturmečiu sūnumi ir trimete dukra. „Veikiausiai bus pametinukai“, – pamanėme abi.

Gamta vis nepaliauja stebinti savo reiškiniais. Šį kartą įspūdingus debesis užfiksavo austostrada Vilnius-Kaunas važiavusi Greta. Šįryt, maždaug 8 valandą, važiuodama kelio Vilnius-Kaunas atkarpa ties Rumšiškėmis Greta užfiksavo neeilinį reiškinį. Moteris sako, kad reginys buvo fantastiškas, tačiau išsisklaidė labai greitai. Akyliausi komentatoriai pastebėjo, kad tokie debesys atrodo tarsi mistinė jūra danguje.

Ketvirtadienio rytą laivyba Klaipėdos uoste vyksta, tačiau išlieka apribojimai, BNS pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Dėl oro sąlygų į uostą įplaukti šiuo metu negali vienas laivas, kuris laukia išoriniame reide, ir vienas laivas negali išplaukti iš uosto. Anot direkcijos, 8 val. duomenimis, vėjo stiprumas gūsiais fiksuotas 14-16 metrų per sekundę. Bangos aukštis jūroje vis dar siekia apie keturis metrus.  Incidentų dėl stipraus vėjo uoste neužfiksuota.

Laivyba Klaipėdos uoste trečiadienio pavakarę atnaujinta, tačiau su apribojimais. Klaipėdos uostas skelbia, kad 18 valandą fiksuotas iki 17 m/s stiprumo vėjas, bangų aukštis jūroje išlieka apie keturi metrai. Išplaukti iš uosto dėl nepalankių sąlygų šiuo metu kol kas negali 2 laivai. Išoriniame reide įplaukti į uostą laukia 7 laivai, iš kurių tik 1 dėl stipraus vėjo. Kiti laivai laukia, kada atsilaisvins krantinės, skelbia uostas.

Lietuvai priklausančio Baltijos jūros rajono gyvūnijai pavojų kelia žvejyba, tarša bei nevietinės rūšys, rodo Aplinkos apsaugos agentūros atlikta analizė. Kaip trečiadienį skelbia Aplinkos ministerija, Lietuvai priklausančiame jūros rajone ir pakrantėje gyvena apie 30 paukščių rūšių. Dauguma jų peri atokiose vietose šiaurėje, o žiemoja jūriniuose vandenyse, pasirinkdami žiemavietes ne tik pagal mitybos poreikius, bet ir pagal oro sąlygas.

Vasaros karščiams atslūgus ir pajūrys darosi vis audringesnis. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi „piktos“ jūros vaizdais, o tuo tarpu Klaipėdos paplūdimiai kabina raudoną vėliavą ir draudžia lipti į vandenį. Gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas sako, kad dėl audringos jūros žmonių pajūryje nematyti. „Žmonių pajūryje išvis nėra, vanduo iki pat kopų pasiekia. Jie tik kopose stovi ir žiūri, nes prieiti negalima. Mūsų visi gelbėtojų postai yra vandenyje“, – teigia jis.

Baltijos jūros būklės pagerinti nepavyko, ji lieka viena labiausiai užterštų pasaulyje, pastaraisiais metais augo Baltijos jūros tarša azotu iš Lietuvos, paskelbė Aplinkos ministerija. Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų.

Prasidėjus šiltajam sezonui žmonės plūsta į kurortinius miestus – ypač populiari Šventoji. Savaitgalį jūroje kilus stiprioms bangoms nelaimių išvengti nepavyko – nuskendo iš Vilniaus poilsiauti atvykęs vyras. Savaitgalį Šventosios upės žiotyse nuskendęs vyras (1973 m.) nelaimės vietoje buvo vienas. Nelaimės liudininkų nėra, o artimieji pripažįsta, kad nuskendęs vyras buvo išgėręs.

Į Baltijos jūrą Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai paleido būrį ruoniukų. Visi mažyliai mūsų pakrantėje atsidūrė pavasarį, išmesti bangų, nusilpę ir sulysę. Mokslininkai kelis mėnesius jais rūpinosi, tad dabar sustiprėję mažyliai tiesiai iš laivo iškeliavo į laisvę.  Jauniausieji Lietuvos jūrų muziejaus ruoniukai nesupranta kas vyksta. Kodėl baseine, kuriame gyveno nuo pavasario nebeliko vandens ir kam juos gaudo tinklais.

Pirmadienį į Baltijos jūrą paleidžiami pirmieji septyni šiemet Jūrų muziejuje gydyti ruoniukai – Cukerka, Gastinčius, Guzikas, Iškadnikas, Unarava, Unčiakas ir Zabova. Kaip skelbia muziejus, iš viso šiemet jis priglaudė ir rūpinosi 17 ruonių jauniklių, kurie nusilpę ir sužaloti buvo atgabenti iš pajūrio.

Vaizdas iš paukščio skrydžio virš Graikijos Itakos salos tikrai įspūdingas, tačiau panėrus giliau pasitinka niūri realybė. Nardytojai iš vandens tempia net 76 tonas žvejų įrangos, nuskendusios būtent šalia šios salos krantų. Vaizdas šokiruoja – įrangą iš vandens tempia ir kateris, ir net specialiai atplukdytas kranas, štai taip keliantis tinklUs iš vandens.

Jūrinėms ūdroms – atokvėpio valandėlė. Mat pastaruoju metu vandenyse jos turi daug darbo – vaduoti gelmes nuo jas nusėjusių jūros ežių. Mat jūros ežiai, uždengdami Kalifornijos krantus JAV, taip neleidžia augti dumbliams ir kelia grėsmę augmenijos pasauliui jūroje. Tačiau iš pažiūros tingios jūrinės ūdros turi būdą, kaip teritoriją atsikovoti - jūros ežius jos tiesiog suvalgo. Ir, matyt, šie joms netgi mėgstamas užkandis.

Įsibėgėjant vasaros sezonui nemaža dalis tautiečių traukią prie jūros, tačiau šios vasaros pradžia jau paženklinta nelaimingais atsitikimais ir mirtimis Baltijos jūroje. BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame aiškina, kaip reikia elgtis, jei jūros bangos pradeda traukti gilyn. Plaukikas–gelbėtojas parodė, ką daryti, kai patenkate į jūroje esančią duobę. „Šiandien bangavimas, tačiau žmonės atrodo, kad nedidelis.

Cryptochiton stelleri yra moliuskų, kurie geriau žinomi kaip chitonai, rūšis, už raudonai rudą spalvą ir kiaušinišką formą pelnę „klajojančio maltos mėsos kepsnio“ pravardę. Jų keistumas ties čia nesibaigia. Šių moliuskų dantys sudaryti iš geležies turinčio mineralo, anksčiau rasto tik uolose. Turite būti kiek keistoki, jei norite išsiskirti klasifikacinėje grupėje, į kurią įeina aštuonkojai ir austrės.

Kraupi nelaimė Smiltynėje, kurios metu nuskendo moteris, gelbėdama savo vaikus, privertė sunerimti gelbėtojus. Kur ir kaip plaukioti saugu ir galima? Į klausimus tv3.lt portalui atsakė profesionalus banglentininkas Andrej Ispodnikov. 20 metų patirtį turintis banglentininkas savo „Facebook“ paskyroje neseniai skelbė vaizdo įrašą, kaip išplaukti iš jūros, jei srovė jus neša tiesiai į atvirus vandenis.

Šeštadienį Smiltynėje nuskendo motina ir sūnus, praneša portalas delfi. Pirminiais duomenimis, kartu skendo ir mergaitė, tačiau jai išsigelbėti pavyko. Šeštadienį vakare 17:02 buvau gautas pranešimas apie jūroje skęstančią moterį su dviem vaikais. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informavo, kad Smiltynėje, moterų pleže pranešta apie skęstančią šeimą. Skendo motina ir du jos vaikai.

Savaitgalį nemažai tautiečių traukia prie jūros. Palangos meras atvykusiems turi vieną patarimą, kurį išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“.  Šarūną Vaitkų kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Ilgasis savaitgalis įsibėgėjo, tai kokia padėtis Palangoje? Palangoje padėtis rami, žmonių yra nemažai. Žmonės pasiruošę kokybiškam poilsiui, važinėja daug šeimų su vaikais. Iš tikrųjų, labai kultūringa publika. Tą parodė ir praėjęs savaitgalis, kada buvo užfiksuoti tik keli įvykiai.

Penktadienio vakarą ir šeštadienio dieną bus debesuoti su pragiedruliais orai. Daugiausiai debesų bei lietaus gali būti Aukštaitijoje. Oro temperatūra jau atitiks lietuviškos vasaros standartus. Naktį vėsiausia bus Žemaitijoje. Čia vės iki 15 laipsnių. Prie jūros ir kitur keliais laipsniais daugiau. Dieną temperatūra priklausys nuo debesų kiekio – ten kur lis, bus apie 20 laipsnių šilumos, kur išlys saulė, šils iki 25. Vanduo ežeruose ir net jūroje dabar šiltesnis nei oras.

Į pajūrį vykstame atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbų, pasikaitinti saulėje ir, žinoma, pasimaudyti Baltijos jūroje. Tačiau, kol mes ilsimės, gelbėtojai dirba išsijuosę. Jiems tai ne pramogų vieta, o pavojinga zona, kurios grėsmių dažnai neįvertiname.

Karštąjį savaitgalį BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojai dirba išsijuosę. Laimei, didelių nelaimių nėra, skendusiųjų taip pat. Gelbėtojams tenka perspėti per daug saulėje nusideginusius poilsiautojus, netgi juos žadinti, kad per daug nenusviltų. Beje, vandens temperatūra prie kranto sekmadienį – 21 laipsnis. „Klaipėdos paplūdimių" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki sako, kad, nors žmonių Klaipėdos paplūdimiuose tikrai labai daug, iš esmės situacija nėra labai bloga.

Kuršių nerijoje esantis dviračių takas Smiltynė–Nida jau ne vienerius metus kelia poilsiautojų pyktį. Įvažiuoti automobiliu į Neringos savivaldybę kainuoja dabar 30 eurų, tačiau kaip daugiau be automobilio judėti Kuršių nerijoje – neaišku. Kone per visą pusiasalį nutiestas dviračių takas yra tokios prastos kokybės, kad susižeidimų ar kaulų lūžių pasitaiko kone kiekvieną savaitę. Portalas tv3.lt nusprendė išbandyti taip poilsiautojų iškeiktą dviračių taką Smiltynė–Nida.

Klaipėdoje entuziastai švenčia tarptautinę banglenčių dieną. Specialistai veda grupines ir individualias treniruotes visiems norintiems pažaboti bangas stovint ant banglentės. Kai kurie pirmą kartą tokią pramogą išbandyti į pajūrį atvyksta net iš sostinės. Paminėti tarptautinę banglenčių dieną sutuoktinių pora Donatas ir Gintė į Klaipėdą atvyko net iš sostinės.

Po karantino jau atsinaujino delfinų terapijos Lietuvos jūrų muziejuje. Autizmo spektrą, neurologines ligas ir kitus sutrikimus turintys vaikai plaukioja baseinuose su pulku delfinų. Mažieji žaidžia su jais gaudynių, glosto ir net bučiuoja. Tiesa, delfinai taip pat yra skirtingų charakterių, tad ne tik vaikai renkasi su kuo žaisti, o ir patys delfinai mieliau bendrauja tik su jiems patinkančiais. Tiesa, dėl karantino čia nusidriekė kelių šimtų norinčiųjųjų eilės.

Šiemet Lietuvoje jau nuskendo 38 žmonės, du iš jų vaikai. Vyrų nuskendo tris kartus daugiau nei moterų. Norėdami atkreipti gyventojų dėmesį į saugų elgesį prie vandens, vasarai įsibėgėjant ugniagesiai gelbėtojai surengė skęstančiųjų gelbėjimo operaciją.  Neries upėje ugniagesys gelbėtojas imituoja skęstantį žmogų. Į pagalbą specialiu ugniagesių gelbėtojų vandens motociklu skuba jo kolegos.

Narė siekia dar vienos šiukšlės. Šalia grožėjimosi jūros gelmėmis, vandenyno tyrinėtojai Filipinuose tenka ir kur kas nešvaresnė užduotis – surinkti į dugną nugulusias atliekas. Tokių šiukšlių kaip maišelis ar plastikinis butelys jūros gelmėse – ne viena ir ne dvi. Pastaruoju metu padaugėjo ir veido kaukių bei kitokių apsaugos priemonių. Ir tam, kad čia jūroje, šalia Filipnų krantų štai šie gyvūnai galėtų ramiai gyventi, reikia kažkam šias šiukšles surinkti.

Nedrąsų šunį ragina jūreiviai. Pasiklydęs ir ant ledo paliktas baltas keturkojis ilgą laiką ieško pagalbos, kol jį pastebi Arkties vandenyną kirtusios rusų laivyno pajėgos.    Laivo kapitonas Egoras Agapovas sako: „Penktadienį, gegužės 28 d. mūsų laivas plaukė ledo kanale ir buvo keturiomis myliomis nuo gretimo kaimo. Šunį pastebėjome šalia laivo, jį mūsų laivai galėjo sužeisti.

Trečiadienio rytą šilutiškė Ilona apsilankiusi Smiltynės pajūryje užfiksavo neeilinį reginį – virš jūros susidariusį rūko lanką. „8:37 ryte pamačiau šitą keistą reiškinį. Jūros nesimatė visiškai. Buvo paskendusi rūke. Ryškiai baltas buvo tik lankas virš jos. Jis buvo gana didelis ir darėsi vis ryškesnis. Nebuvau mačius tokio reiškinio“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Ilona.

Šeštadienį Palangoje – tikras poilsiautojų antplūdis. Kaitinant saulei paplūdimyje sunku rasti vietos prigulti, o kavinėse tiek daug žmonių, kad laisvas vos vienas kitas staliukas. Palangoje verda gyvenimas – pirmąjį vasaros savaitgalį poilsiautojai suplūdo į pajūrį. Žmonių pilna visur – ir paplūdimyje, ir kavinėse, ir gatvėse, vos yra vietos prasilenkti.

Retas galėtų ginčytis, kad kone geriausios lauktuvės iš pajūrio yra žuvis. Dažnam jos nusipirkti ir paragauti atvykus prie jūros tampa neatsiejama kelionės dalimi. Tačiau Palangos žuvies pardavėjai pripažįsta – iš Baltijos jūros pagautos žuvies pajūryje įsigyti gali ir nepavykti. Didžioji dalis žuvies čia atkeliauja iš tokių tolimų šalių kaip Čilė ar Argentina. O už vieną žuvį poilsiautojai nepagaili ir 40 eurų. Nuėjus į Basanavičiaus gatvę Palangoje raibsta akys.

Vairuotojų dėmesiui – dėl magistraliniame kelyje ties Kaunu vykdomų darbų ribojamas automobilių eismas, todėl savaitgaliais ir piko metu formuojasi automobilių spūstys.

Gleivės plaukioja Turkiją skalaujančioje Marmuro jūroje. Stori ir slidūs gleivių sluoksniai tikrai nesusidarė dėl gyvenančių gyvūnų. „Dėl tokios Marmuro jūros kalti žmonės. Tai yra išmetamų teršalų pasekmė ir nematau šansų dabar surasti išeitį“, – sako režisierius Tahsin Ceylan.  Apie Marmuro jūrą režisierius pasisako aštriai, mat kuria filmą būtent apie jos užterštumą.

Netoli Didžiosios Britanijos krantų esančiame Silio salyne užfiksuotas itin retai pasitaikantis vaizdelis. Jūroje nuosava motorine valtimi plaukiojusi britė Paula Badcock pastebėjo greta plaukiantį pulką delfinų. Vaizdo įraše matyti, kaip jūriniai žinduoliai plaukė kita kryptimi unisonu vis iškildami į vandens paviršių. Moteris skaičiuoja, kad čia vienu metu kartu galėjo plaukti apie šimtas delfinų. Paprastai šie žinduoliai plaukioja grupėmis nuo 2-iejų iki 30-ies.

Praėjus 107 metams nuo „Titaniko“ nuskendimo, pilotuojamas povandeninis laivas apžiūrėjo jūros dugną ir užfiksavo pirmuosius 4K raiškos laivo vaizdus. Nuotraukos atskleidė, kad laivas yra labai prastoje būklėje. Rugpjūčio pradžioje tarptautinė tyrinėtojų komanda, naudodamasi pilotuojamais povandeniniais laivais, užfiksavo aukštos kokybės vaizdus. Tyliai ilsėdamasis 3800 metrų gylyje, šaltame Šiaurės Atlanto vandenyje, sudužęs laivas nebuvo matytas daugiau nei 14 metų.

1994 m. Jeffas plaukiojo banglente Floridos Flaglerio paplūdimyje, kai jam netikėtai kažkas įkando į koją. Kaltininkas greitai pasišalino ir niekada nebuvo nustatytas. Tačiau kai 2018 m. iš pūslės formos išsikišimo iškilo mažas danties gabalėlis, atsirado nauja galimybė kartą ir visiems laikams identifikuoti į Jeffo koją įkandusią žuvį. Iš pradžių Jeffas planavo danties fragmentą paversti stilingu pakabuku.

Šylant oras prie jūros plūsta ne tik poilsiautojai. Baltijos bangas bei smėlį pamėgo ir bebrai. Atėję prie vandens šie graužikai lyg niekur nieko nusiprausia ir patraukia savais keliais. Tokius neįprastus vaizdus fiksuojančius klaipėdiečius medžiotojai įspėja – norintys geresnio kadro ar nuotraukos gali likti ir be pirštų. Besiprausiantį bebrą išvydo pajūriu išėjusi pasivaikščioti klaipėdietė Deivyda. Mergina iš pradžių nesuprato koks tai gyvūnas ir ką jis ten daro: „Buvo toks rūkas.

Norint vykdyti naftos ir dujų operacijas jūroje, reikia įrengti ir prižiūrėti dideliame, maždaug 50 metrų gylyje esančią įrangą. Tam, kad nardytojai pasiektų tokį gylį, jie turi nusileisti ir pakilti ypač atsargiai. Taip pat reikia skirti laiko slėgio sumažinimui, kad išvengtų siaubingos dekompresinės ligos. Dekompresijos liga, dar vadinama kesonine, yra vienas didžiausių nardymo iššūkių. Narams leidžiantis gilyn, slėgis didėja dėl vandenyno svorio, spaudžiančio jų kūnus.

Savaitės pradžioje atvertas judėjimas tarp visų savivaldybių. Šylant orui ir artėjant vasarai daug Lietuvių jau pradėjo galvoti apie atostogas pajūryje. Viešbučiai ir poilsio namai jau laukia savaitgalį plūstančių lankytojų. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė vilnietės skaitytojos laiško, kuriame ji domisi situacija Lietuvos pajūryje. Itin daug žmonių, pasiilgusių saulės ir poilsio, prie Baltijos jūros važiuoja jau šį savaitgalį, nors karantinas ir pandemija dar nesibaigė.

Gelbėtojai skubėjo į pagalbą laivo įgulai, o daliai jūrininkų net teko šokti į siautėjančias bangas. Norvegijos jūroje vyko dramatiška gelbėjimo operacija. Iš audroje talžomo olandų laivo „Eemslift Hendrika“ Norvegijos gelbėjimo tarnyba evakavo 12 įgulos narių. Aštuonis jūrininkus jiems pavyko nukelti nuo laivo denio, tačiau bangoms smarkiai įsiūbavus laivą, jo pasvirimas tampa per didelis ir keturiems įgulos nariams teko šokti į vandenį.

Aplinkosaugininkai paskelbė naujausius skaičiavimus, kuriose vietose Baltijos jūroje bei Kuršių mariose kaupiasi daugiausia teršalų. Turėdami šiuos duomenis, specialistai jau gali imtis tolimesnių žingsnių taršai naikinti. Nors, mokslininkai jau dabar pastebi, kad Baltiją labiausiai teršia mūsų gyvenimo būdas ir buityje naudojami daiktai. Net pliušiniai žaislai. Aplinkosaugininkai skelbia tyrimo išvadas, kokios Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos labiausiai užterštos.

Lietuvos kariai nuo antradienio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistams padeda tikrinti atvykstančiuosius oro ir jūrų uostuose, pranešė kariuomenė. Jos teigimu, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir Klaipėdos jūrų uosto centriniame bei krovinių terminaluose nuo šiol dirba 14 Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių.

Nors gyventojai yra raginami laikytis karantino sąlygų ir nesibūriuoti, Klaipėdoje prie jūros sekmadienį susirinko minios žmonių. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja atsiuntė keletą nuotrauką, kuriose užfiksuota, kiek žmonių susirinko prie jūros. Lietuva įžengė į C scenarijų Ministrų kabinetas visai neseniai patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą planą, kaip etapais išeisime iš karantino.

Lietuvai planuojant statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, energetikos viceministrė sako, kad projektą norima įgyvendinti kuo greičiau. Daiva Garbaliauskaitė sako, kad pirmąjį parko statybos aukcioną numatoma surengti 2023-iaisiais, kaip ir planuota.  „Noriu nuraminti, kad tie terminai tikrai maksimaliai bus išlaikomi ir mūsų tikslas yra kuo greičiau susidėlioti ir pasižiūrėti galbūt netgi, kur galima būtų paspartinti šito jūrinio vėjo projekto vystymą.

Aplinkosaugininkai, įmonė „Orlen Lietuva“ bei mokslininkai vis dar aiškinasi, kokią žalą gamtai galėjo padaryti pirmadienį iš Būtingės naftos plūduro jūroje išsiliejusi nafta. Incidento dienos duomenis teršalų į vandenį pateko kone dvi tonos, o trečiadienį aplinkosaugininkai jau skelbia, kad į Baltiją pateko tik 480 litrų naftos.

Nuo pat Rusnės miestelio iki Jurbarko Nemuno pakrantėje laimę bando meškeriotojai. Vyrai ir moterys iš visos Lietuvos čia paromis laukia, kol ant jų meškerių užkibs delikatesu vadinama žuvis vėgėlė. Atšalus orui vėgėlės Nemunu keliauja neršti, tad dabar pats jų kibimo metas. Tiesa, šią atsargią žuvį ištraukti pavyksta ne kiekvienam. Naktis, liepsnoja laužas, o virš jo pamauti ant šakelės čirška lašiniai. Tačiau du vyrai ne iškylauti atvyko.

Tikra skęstančiųjų gelbėjimo drama vyko Antrojoje Melnragėje. Praėjusį pirmadienį jūros bangos pasikėsino į septynių paauglių gyvybes. Jei 5-iems iš jų pavyko išplaukti savo jėgomis, tai kitų dviejų gyvybės buvo pakibusios ant plauko. Laiku sureagavę gelbėtojai vieną nepilnametį į krantą ištraukė sąmoningą. Kitas tuo metu dar buvo paniręs ir jo paieškos užtruko apie 10 minučių. Šio jaunuolio būklė sudėtingiausia.

Prie Klaipėdos, tarp Antrosios Melnragės ir Neįgaliųjų paplūdimių, pirmadienį vyko didelė gelbėjimo operacija, praneša pajūrio gelbėtojai. Informuojama, kad tuo pačiu metu į jūroje esančią duobę srovė nunešė net 7 paauglius. „Septynių paauglių grupė nuplaukė už plūdurų, o grįžtant arčiau kranto srovė juos nunešė į duobę. Du paaugliai pradėjo skęsti, likę iš duobės išplaukė patys.

Pirmadienį Palangos paplūdimyje ties Nemirseta rastas, įtariama, nuskendusio vyro kūnas. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, 1993 metais gimusio vyro kūnas be smurto požymių rastas apie 17.33 val. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Neįtikėtinas vaizdas užfiksuotas Pietų Afrikos sostinėje. Banguojančios jūros pakrantė kažkuo primina audrą kapučino ar latės kavos puodelyje. Atrodo, lyg visa pakrantė būtų aplipusi saldžia plakta grietinėle. Bet vargu ar paragavus šių putų apsilaižytumėte… Tai jūros puta. Didžiuliai jos kiekiai į pakrantę vėjo nešami skrieja Keiptaune, Pietų Afrikos sostinėje. Puta taip aplipo viskas: ir pakrantės takai, ir čia stovintys automobiliai.