jūra

Naujausioje Didžiosios Britanijos meteorologijos biuro ataskaitoje skelbiama, kad jūros lygis kyla sparčiau nei prieš šimtmetį. Kai kuriose šalies dalyse jis kyla iki 5,2 mm per metus, o tai yra trigubai greičiau nei praėjusio amžiaus pradžioje (1,5 mm per metus). Meteorologijos biuro ataskaitoje „Jungtinės Karalystės klimato būklė 2021 m.“ taip pat teigima, kad nuo 1900 m. jūros lygis pakilo maždaug 16,5 cm.

Liepos 22 d. Ukraina ir Rusija pasirašė sutartis su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kuriomis siekiama atkurti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. Sutartis numato, kad Kijevas gali eksportuoti grūdus iš Odesos, Čornomorsko ir Južnės uostų prie Juodosios jūros. Tačiau Ukraina nepašalins savo uostus saugančių minų: vietoj to laivai keliaus saugiais atvirais keliais. Be to, Rusijos pusė dalyvaus tikrinant, ar laivuose, plaukiančiuose į Ukrainos uostus, nėra ginklų.

JAV Šiaurės Karolinoje prie Atlanto vandenyno besideginę poilsiautojai jūroje išvydo įspūdingą atmosferos reiškinį. Raitsvil Bičo miesto paplūdimyje amerikietis Philas Elsonas išvydo vandens viesulą ir nieko nelaukdamas čiupo savo mobilujį telefoną ir įspūdingą reiškinį nufilmavo. Vandens viesulai ima formuotis tada, kai oro masių persitvarkymas vyksta aukštutinėje atmosferoje ir ima skverbtis labai šaltas oras, o tuo tarpu prie žemės yra labai šilta.

Vasaros metu daugelis tautiečių traukia prie jūros pailsėti, pasimėgauti saulės spinduliais ir jūros bangomis, tačiau visiškai atsipalaiduoti nereikėtų. Jūra kartais gali įtraukti gylyn, todėl gelbėtojai paaiškino, kaip elgtis tokioje situacijoje. „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame paaiškino, kaip elgtis, jei pakliuvote į atgalinę srovę ir nebegalite grįžti atgal.

„Šį savaitgalį kartu su savo šeima planuojame važiuoti į Palangą. Nemeluosiu, kad verčiau atostogaučiau Turkijoje, kuri švara ir savo kainomis net neprilygsta lietuviškam pajūriui. Tačiau šiandien aš noriu įspėti visus, kad jie nekartotų mano klaidos, kurią darydavau daugybę metų Palangoje“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Vilma. Palanga man anksčiau tikrai patikdavo. Lietuviška jūra, miela Basanavičiaus gatvė ir raminantis jūros ošimas.

Pakistane šią savaitę apvirtus laivui, kuriuo plaukė vestuvininkai, daugiau kaip 50 žmonių laikomi žuvusiais, pareigūnams trečiadienį pareiškus, kad nėra vilties rasti daugiau išgyvenusiųjų. Perpildytame laive buvo apie 90 keleivių, kai jis pirmadienį apvirto Indo upėje Sadikabade rytinėje Pandžabo provincijoje. Iki šiol rasti 26 kūnai, daugiausia moterų ir vaikų, tačiau panašus skaičius žmonių yra dingę ir laikomi žuvusiais, sakė pareigūnai.

Klaipėdoje nuo šio rudens bus pradedami ruošti laivų keleivius aptarnaujantys stiuardai. Naujos profesijos prireikė dėl šių darbuotojų poreikio – jų trūkumas, anot laivybos kompanijų atstovų, šiuo metu yra itin didelis. Kvalifikuotais stiuardais pirmiausiai bus stengiamasi aprūpinti Lietuvos bendroves, sako Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius.

Įsibėgėjus vasaros sezonui, nemažai tautiečių vyksta pailsėti į Lietuvos pajūrio kurortus. Tačiau neretai per daug atsipalaidavę poilsiautojai pamiršta, kaip reikėtų elgtis paplūdimyje, kad atostogos nevirstų nelaime. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas sako, kad dėl atsainaus žmonių elgesio gelbėtojams darbo netrūksta ištisus metus. Jis naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie dažniausiai daromas klaidas pajūryje ir pateikė vertingų patarimų.

Masačusetso valstijos Orlinso mieste viena amerikiečių šeima tapo žiauraus įvykio liudininkais, jį nufilmavo ir vaizdo įrašu pasidalijo socialiniuose tinkluose. Menkių Kyšulio įlankos krante buvusi šeima atidžiau įsižiūrėjo į vandenį ir pastebėjo, kad visai šalia kranto ryklys pasidarė sau puotą. Plėšrioji žuvis be gailesčio taršė apsiginti nesugebėjusį ruonį, tad šeima tapo tikros egzekucijos liudininkais.

Įšilusi Baltijos jūra maudynėmis vilioja ne tik tada, kai bristi į jūrą yra saugu, tačiau net ir tuomet, kai bangos kelia pavojų, o apie įspėjimą „Maudytis draudžiama“ praneša gelbėtojų iškelta vėliava. Dažniausiai poilsiautojams nereaguojant į pastabas įvyksta baisiausios nelaimės. Sužinokite, kokių vietų reikia vengti jūroje, kad apsaugotumėte savo ir aplinkinių gyvybę.

Po siautusių žiemos audrų į krantą žemyninėje dalyje sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje – apie 30 proc., sako mokslininkai.  Audrų niokotus pajūrio ruožus po audros ir gegužę pakartotinai aplankė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai Gintautas Žilinskas ir Darius Jarmalavičius.  „Situacija pajūryje pagerėjo ir pakankamai neblogai. Žemyno krante sugrįžo apie 60 proc.

Karštą sekmadienį Baltijos jūroje skendo paaugliai, jie visi buvo išgelbėti. 17.21 val. Klaipėdoje, Kopų gatvėje, buvo gautas pranešimas, kad Baltijos jūroje, kad prie šiaurinio molo skęsta paaugliai. Kai atvyko ugniagesiai, vieną mergaitę iš vandens jau buvo ištraukę kaituotojai, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.  Netrukus uostamiesčio gelbėtojai gavo dar vieną pranešimą apie nelaimę vandenyje. 17.57 val.

Vasara jau čia, o kartu ir atostogos. Laukiame atostogų, kad įdegtume, o kartais bandome palaikyti įdegį ir eidami į soliariumus. Ir nors ilgas gulėjimas po saule mums atrodo puikus būdas gražinti savo išvaizdą, galime ir nesusimąstyti apie pavojus. Dermatovenerologė prof. dr Matilda Bylaitė-Bučinskienė perspėja – deginimasis gali parodyti savo bjauriąją pusę ir po 20 metų. Pasak dermatovenerologės, deginimasis kaip būtinybė atsirado ne taip seniai.

Valstybės duomenų analitika socialiniame tinkle „Facebook“ parodė, kas būtų, jei pakiltų jūros lygis.  Iraše jie pateikė Lietuvos ir Europos žemėlapius, vaizduojančius, kaip pasikeistų dabartinė teritorija, jeigu jūros lygis pakiltų 70 metrų. Kas nutiktų su Lietuva? Valstybės duomenų analitika praneša, kad tektų ne tik atsisveikinti su pajūrio kurortais, bet svarbiausiu jūriniu uostu taptų Kaunas. „Atsisveikiname su Neringa, Klaipėda, Palanga.

Klaipėdos pajūryje oro temperatūra 23 laipsniai, o Baltijos vandens – 11 laipsnių šilumos. Tad pliažuose žmonės jau kloja rankšluosčius ir dekius bei bene pirmą kartą šiemet masiškai mėgaujasi lietuviško pajūrio saule. Nedaug, tačiau jau yra ir besimaudančių, sako, vanduo pats tas. Klaipėdietis Silvestras pirmą kartą šiais metais brenda į jūrą. Jaunuolis pasitreniruoja, paplaukioja ir lipa lauk. Kaip pirmam kartui užteks – sako. „Nu, šiltas vanduo, nežinau, grūdinuosi, man normaliai.

Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ trečiadienio vakarą tradiciškai pakels bures ir paskelbs naujo jūrinio sezono pradžią. Kaip pranešė viešoji įstaiga „Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“, istoriniu jūrinio paveldo eksponatu po atviru dangumi tapęs „Meridianas“ po laivo rekonstrukcijos 2012-2013 metais savo burėmis uostamiestį papuoš devintą vasarą iš eilės. Burių pakėlimo ceremonija taps įžanga ir į kitus jūrinius renginius, kurie vyks Klaipėdoje.

Su Lietuvos vėliava plaukiančiuose laivuose ima trūkti žemiausios srities specialistų – jūreivių. Juos ruošiančių įstaigų vadovai pripažįsta, kad kasmet tokių absolventų vis mažiau. Pagrindinės to priežastys – jaunuoliams darbas jūroje nebeatrodo romantiškas, todėl jie nebent siekia tapti kapitonais, o ne eiliniais jūreiviais. Kariško ir jūriško profilio Kadetų mokyklos Klaipėdoje dešimtokai žengia į klasę.

Klaipėdos paplūdimiuose virė darbas. Uostamiesčio gyventojai susirinko į talką – tvarkė žiemos pabaigoje siautusių audrų padarinius. Nors nuveikė nemažai, tačiau organizatoriai sako, kad darbo dar laukia daug. Talkoje aktyviai dalyvavo ir pabėgėliai ukrainiečiai, sako, bent taip galintys atsilyginti už lietuvių pagalbą. Nuo ankstyvo ryto Klaipėdos pajūrio ruože sambrūzdis – dalinami grėbliai, pirštinės ir šiukšlių maišai.

Didžiausia Baltijos valstybėse keleivinių keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė iš balandžio 6-osios į birželio 3 dieną perkelianti maršruto Ryga-Stokholmas atnaujinimą. Anot bendrovės, toks sprendimas priimtas dėl menko keleivių susidomėjimo, geopolitinio neapibrėžtumo ir gerokai pabrangusių degalų.

Viename Airijos kaimelyje prie jūros vyras negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kas nutiko upelyje dėl audros Franklinas. Vasario 20-ąją Airiją supurtė galinga audra Franklinas. Cormacas McGinley savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo vaizdeliu, kaip dėl stiprios audros jūroje susiformavusios baltos putos atsidūrė į ją įtenkančiame upelyje.  Vaizdelį vyras užfiksavo viename Airijos Klero grafystės miestelyje.

Jonijos jūroje prie Kerkyros (Korfu) salos užsiliepsnojusiame kelte sekmadienį rasti palaikai, pranešė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai. Žuvusysis rastas apdegusiame vilkike. Tai yra pirmasis rastas žuvusio asmens kūnas. Gaisras su Italijos vėliava plaukiojančiame kelte „Euroferry Olympia“ kilo vėlai ketvirtadienį. Laive, plaukusiame iš Graikijos Igumenicos miesto į Brindizį Italijoje, buvo beveik 300 žmonių. Iki šiol dar nerasta 10 vilkikų vairuotojų.

Palanga šį savaitgalį kvepia šviežiais agurkais. Kurorte jau devynioliktą kartą vyksta tradicinė Stintų šventė. Tiesa, Baltijos jūra šių žuvelių šiemet pagailėjo – meškeriotojai iš bangų ištraukė vos porą, tačiau netrūksta Basanavičiaus alėjoje keptuvėse čirškančių keptų stintų. Už penkias tokias žuveles prekybininkai prašo nuo 5 iki 7 eurų. Visa Palanga kvepia šviežiais agurkais. O šiuo aromatu, saule ir besikandžiojančiu šaltuku mėgaujasi tūkstančiai žmonių.

Pekinas gali pirmasis pasiekti Pietų Kinijos jūroje neseniai sudužusį JAV naikintuvą F-35, kuriame yra įslaptintų technologijų ir kuris gali būti itin vertingas kinų kariuomenei, penktadienį pranešė britų leidinys „The Guardian“. „Pasak jūrų ekspertų, JAV gelbėjimo laivui gali prireikti daugiau nei 10 dienų, kad pasiektų sudužimo vietą, todėl kinų povandeniniai laivai gali rasti ją pirmieji“, – nurodė laikraštis.

Žiemos audros gerokai nuskalavo smėlėtus Kuršių nerijos, Palangos ir Klaipėdos paplūdimių krantus, tačiau viliamasi, kad pavasarį dalį smėlio gamta grąžins. Situaciją pajūryje stebinčių institucijų atstovai sako tragiškų šiųmečių audrų padarinių kol kas neužfiksavę, tačiau žalos esama ir eroziniai procesai pajūryje dėl gūsingo vėjo bei didelių bangų neišvengiami. Bene stipriausią poveikį turėjo praėjusią savaitę praūžusi audra.

Šiaurės Korėja trečiadienį paleido, įtariama, balistinę raketą į jūrą, pranešė Pietų Korėja ir Japonija. Per dešimtmetį, kai valdžioje yra Kim Jong Unas, Šiaurės Korėjos karinės technologijos sparčiai tobulėjo, nepaisant tarptautinių sankcijų. Nors šalį apėmė dideli ekonominiai sunkumai dėl koronaviruso pandemijos, praėjusius metus žymėjo virtinė ginklų bandymų, o trečiadienį Pchenjanas surengė pirmąjį 2022-aisiais paleidimą. Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad Šiaurės Korėja apie 8 val.

Lietuvos pajūryje vyksta akcija, pavadinta „Kopoms reikia tavęs!“ Daugiau nei šimtas talkininkų, nepabūgę lietaus ir žvarbaus vėjo, tvirtino paplūdimio ruožą ties Karkle. Vos per kelias valandas žmonės šakomis padengė du tūkstančius kvadratinių metrų pustomų kopų. Taip darbštūs savanoriai Pajūrio regioniniam parkui sutaupė kone 10 000 eurų. Pajūrio gyventojai nuo bangų ir vėjo gelbėja Karklės paplūdimio kopas. Žmonių į talką susirinko per šimtą.

11-os metų patirtį įgijęs naras iš Klaipėdos turi neįprastą hobi. Ieško žmonių vandens telkiniuose pamestų daiktų. Ir nesvarbu, jog per daug įsijautę jaunavedžiai nuskandina naujutėlaičius vestuvinius žiedus, vyras sugeba juos rasti. Kartą trijų metrų gylyje teko ieškoti net iškritusių dantų protezų.  Narui Jurgiui blogo oro nėra. Net lyjant lietui, jis kabinasi įrangą ir keliauja į šaltą vandenį.

Neringos savivaldybėje, Baltijos jūros pakrantėje šeštadienį rastas mirusio vyro kūnas, praneša Policijos departamentas.  40-50 metų amžiaus nenustatytos tapatybės vyro kūnas buvo irimo stadijos, jis aptiktas apie 12 val. 20 min. ties Vecekrugo kopa. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Suklastoti laivų judėjimo platformos „MarrineTraffic“ duomenys rodė Rusijos karo laivų buvimą Lietuvos teritoriniuose vandenyse, skelbia naujienų portalas delfi.lt. Jo teigimu, „MarrineTraffic“ rodė, jog antradienio vakarą iš Karaliaučiaus išplaukė didelė Rusijos karo laivų grupė, o trečiadienio rytą bent keli laivai atsidūrė Lietuvos vandenyse šalia Klaipėdos. Vis dėlto, anot portalo, tai buvo apgaulė, kadangi duomenys buvo suklastoti.

Meksikos įlankoje mokslininkai atrado „ežerą“. Visi, kas pateks į šį baseiną jūros dugne, siaubingai kentės. Erikas Cordesas, Temple universiteto biologijos docentas, ištyrė baseiną ir aprašė savo atradimus žurnale „Oceanography“. „Tai buvo vienas nuostabiausių dalykų, esančių giliai jūroje. Nusileidžiate į vandenyno dugną ir matote ežerą arba upę. Atrodo, kad esate visai ne šiame pasaulyje“, – „Discovery News“ sakė E. Cordesas.

Pasideginti ar tiesiog pasivaikščioti pajūryje yra kur kas maloniau, kai aplink švaru ir nesimėto įvairios šiukšlės, todėl populiariausi Lietuvos paplūdimiai yra kruopščiai valomi. Tie paplūdimiai, kuriuose apsilanko mažiau lankytojų – kasdiene priežiūra negali pasigirti. Tačiau Juodkrantėje vasarojantis vilnietis Tomas rūpinasi laukiniais šio krašto paplūdimiais. Vyras savo kuprinėje nuolat nešiojasi šiukšlių maišus ir švarina Baltijos pakrantę.

„Visai neseniai kartu su šeima grįžome iš atostogų pajūryje ir šį kartą turiu, ką pasakyti mamoms, kurių vaikai laksto pajūryje“, – savo laišką pradeda naujienų portalui tv3.lt parašiusi skaitytoja Marija. Atostogauti į pajūrį išvažiavome su draugais šeimomis. Su drauge Loreta besidegindamos pajūryje pastebėjome jauną šeimą, kuri atėjo su maždaug keturmečiu sūnumi ir trimete dukra. „Veikiausiai bus pametinukai“, – pamanėme abi.

Gamta vis nepaliauja stebinti savo reiškiniais. Šį kartą įspūdingus debesis užfiksavo austostrada Vilnius-Kaunas važiavusi Greta. Šįryt, maždaug 8 valandą, važiuodama kelio Vilnius-Kaunas atkarpa ties Rumšiškėmis Greta užfiksavo neeilinį reiškinį. Moteris sako, kad reginys buvo fantastiškas, tačiau išsisklaidė labai greitai. Akyliausi komentatoriai pastebėjo, kad tokie debesys atrodo tarsi mistinė jūra danguje.

Ketvirtadienio rytą laivyba Klaipėdos uoste vyksta, tačiau išlieka apribojimai, BNS pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Dėl oro sąlygų į uostą įplaukti šiuo metu negali vienas laivas, kuris laukia išoriniame reide, ir vienas laivas negali išplaukti iš uosto. Anot direkcijos, 8 val. duomenimis, vėjo stiprumas gūsiais fiksuotas 14-16 metrų per sekundę. Bangos aukštis jūroje vis dar siekia apie keturis metrus.  Incidentų dėl stipraus vėjo uoste neužfiksuota.

Laivyba Klaipėdos uoste trečiadienio pavakarę atnaujinta, tačiau su apribojimais. Klaipėdos uostas skelbia, kad 18 valandą fiksuotas iki 17 m/s stiprumo vėjas, bangų aukštis jūroje išlieka apie keturi metrai. Išplaukti iš uosto dėl nepalankių sąlygų šiuo metu kol kas negali 2 laivai. Išoriniame reide įplaukti į uostą laukia 7 laivai, iš kurių tik 1 dėl stipraus vėjo. Kiti laivai laukia, kada atsilaisvins krantinės, skelbia uostas.

Lietuvai priklausančio Baltijos jūros rajono gyvūnijai pavojų kelia žvejyba, tarša bei nevietinės rūšys, rodo Aplinkos apsaugos agentūros atlikta analizė. Kaip trečiadienį skelbia Aplinkos ministerija, Lietuvai priklausančiame jūros rajone ir pakrantėje gyvena apie 30 paukščių rūšių. Dauguma jų peri atokiose vietose šiaurėje, o žiemoja jūriniuose vandenyse, pasirinkdami žiemavietes ne tik pagal mitybos poreikius, bet ir pagal oro sąlygas.

Vasaros karščiams atslūgus ir pajūrys darosi vis audringesnis. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi „piktos“ jūros vaizdais, o tuo tarpu Klaipėdos paplūdimiai kabina raudoną vėliavą ir draudžia lipti į vandenį. Gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas sako, kad dėl audringos jūros žmonių pajūryje nematyti. „Žmonių pajūryje išvis nėra, vanduo iki pat kopų pasiekia. Jie tik kopose stovi ir žiūri, nes prieiti negalima. Mūsų visi gelbėtojų postai yra vandenyje“, – teigia jis.

Baltijos jūros būklės pagerinti nepavyko, ji lieka viena labiausiai užterštų pasaulyje, pastaraisiais metais augo Baltijos jūros tarša azotu iš Lietuvos, paskelbė Aplinkos ministerija. Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų.

Prasidėjus šiltajam sezonui žmonės plūsta į kurortinius miestus – ypač populiari Šventoji. Savaitgalį jūroje kilus stiprioms bangoms nelaimių išvengti nepavyko – nuskendo iš Vilniaus poilsiauti atvykęs vyras. Savaitgalį Šventosios upės žiotyse nuskendęs vyras (1973 m.) nelaimės vietoje buvo vienas. Nelaimės liudininkų nėra, o artimieji pripažįsta, kad nuskendęs vyras buvo išgėręs.

Į Baltijos jūrą Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai paleido būrį ruoniukų. Visi mažyliai mūsų pakrantėje atsidūrė pavasarį, išmesti bangų, nusilpę ir sulysę. Mokslininkai kelis mėnesius jais rūpinosi, tad dabar sustiprėję mažyliai tiesiai iš laivo iškeliavo į laisvę.  Jauniausieji Lietuvos jūrų muziejaus ruoniukai nesupranta kas vyksta. Kodėl baseine, kuriame gyveno nuo pavasario nebeliko vandens ir kam juos gaudo tinklais.

Pirmadienį į Baltijos jūrą paleidžiami pirmieji septyni šiemet Jūrų muziejuje gydyti ruoniukai – Cukerka, Gastinčius, Guzikas, Iškadnikas, Unarava, Unčiakas ir Zabova. Kaip skelbia muziejus, iš viso šiemet jis priglaudė ir rūpinosi 17 ruonių jauniklių, kurie nusilpę ir sužaloti buvo atgabenti iš pajūrio.

Vaizdas iš paukščio skrydžio virš Graikijos Itakos salos tikrai įspūdingas, tačiau panėrus giliau pasitinka niūri realybė. Nardytojai iš vandens tempia net 76 tonas žvejų įrangos, nuskendusios būtent šalia šios salos krantų. Vaizdas šokiruoja – įrangą iš vandens tempia ir kateris, ir net specialiai atplukdytas kranas, štai taip keliantis tinklUs iš vandens.

Jūrinėms ūdroms – atokvėpio valandėlė. Mat pastaruoju metu vandenyse jos turi daug darbo – vaduoti gelmes nuo jas nusėjusių jūros ežių. Mat jūros ežiai, uždengdami Kalifornijos krantus JAV, taip neleidžia augti dumbliams ir kelia grėsmę augmenijos pasauliui jūroje. Tačiau iš pažiūros tingios jūrinės ūdros turi būdą, kaip teritoriją atsikovoti - jūros ežius jos tiesiog suvalgo. Ir, matyt, šie joms netgi mėgstamas užkandis.

Įsibėgėjant vasaros sezonui nemaža dalis tautiečių traukią prie jūros, tačiau šios vasaros pradžia jau paženklinta nelaimingais atsitikimais ir mirtimis Baltijos jūroje. BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame aiškina, kaip reikia elgtis, jei jūros bangos pradeda traukti gilyn. Plaukikas–gelbėtojas parodė, ką daryti, kai patenkate į jūroje esančią duobę. „Šiandien bangavimas, tačiau žmonės atrodo, kad nedidelis.

Cryptochiton stelleri yra moliuskų, kurie geriau žinomi kaip chitonai, rūšis, už raudonai rudą spalvą ir kiaušinišką formą pelnę „klajojančio maltos mėsos kepsnio“ pravardę. Jų keistumas ties čia nesibaigia. Šių moliuskų dantys sudaryti iš geležies turinčio mineralo, anksčiau rasto tik uolose. Turite būti kiek keistoki, jei norite išsiskirti klasifikacinėje grupėje, į kurią įeina aštuonkojai ir austrės.

Kraupi nelaimė Smiltynėje, kurios metu nuskendo moteris, gelbėdama savo vaikus, privertė sunerimti gelbėtojus. Kur ir kaip plaukioti saugu ir galima? Į klausimus tv3.lt portalui atsakė profesionalus banglentininkas Andrej Ispodnikov. 20 metų patirtį turintis banglentininkas savo „Facebook“ paskyroje neseniai skelbė vaizdo įrašą, kaip išplaukti iš jūros, jei srovė jus neša tiesiai į atvirus vandenis.

Šeštadienį Smiltynėje nuskendo motina ir sūnus, praneša portalas delfi. Pirminiais duomenimis, kartu skendo ir mergaitė, tačiau jai išsigelbėti pavyko. Šeštadienį vakare 17:02 buvau gautas pranešimas apie jūroje skęstančią moterį su dviem vaikais. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informavo, kad Smiltynėje, moterų pleže pranešta apie skęstančią šeimą. Skendo motina ir du jos vaikai.

Savaitgalį nemažai tautiečių traukia prie jūros. Palangos meras atvykusiems turi vieną patarimą, kurį išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“.  Šarūną Vaitkų kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Ilgasis savaitgalis įsibėgėjo, tai kokia padėtis Palangoje? Palangoje padėtis rami, žmonių yra nemažai. Žmonės pasiruošę kokybiškam poilsiui, važinėja daug šeimų su vaikais. Iš tikrųjų, labai kultūringa publika. Tą parodė ir praėjęs savaitgalis, kada buvo užfiksuoti tik keli įvykiai.

Penktadienio vakarą ir šeštadienio dieną bus debesuoti su pragiedruliais orai. Daugiausiai debesų bei lietaus gali būti Aukštaitijoje. Oro temperatūra jau atitiks lietuviškos vasaros standartus. Naktį vėsiausia bus Žemaitijoje. Čia vės iki 15 laipsnių. Prie jūros ir kitur keliais laipsniais daugiau. Dieną temperatūra priklausys nuo debesų kiekio – ten kur lis, bus apie 20 laipsnių šilumos, kur išlys saulė, šils iki 25. Vanduo ežeruose ir net jūroje dabar šiltesnis nei oras.