išmokos

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Žemės ūkio ministras žada rugsėjį pateikti galutinę viziją, kaip Lietuvos ūkininkams 2021-2027 metais bus mokamos Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos – iš viso 4,1 mlrd. eurų.   Andrius Palionis sako, kad šis perskirstymas gali duoti didesnį efektą, negu išmokų lubos, nes ES valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.  „Dėl pačio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstymo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl negali priimti sprendimo ir dėl lubų.

„Sodra“ rugpjūčio mėnesį pradeda mokėti pensijų anuitetų išmokas pirmiesiems 26 pensijų anuitetų gavėjams. Pensijų anuitetas yra paslauga, kai sumokėjus vienkartinę įmoką iš pensijų fonde sukauptų pinigų, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas. „Sodra“ garantuoja, kad mėnesio išmokos nemažės visą mokėjimo laikotarpį. Šią paslaugą „Sodroje“ gali įsigyti gyventojai dalyvavę II pakopos pensijų kaupime.

Lietuvos žemdirbių atstovai turi pastabų valdžios koridoriuose brandinamiems planams nustatyti lubas iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto gaunamoms tiesioginėms išmokoms ir įvesti progresinį jų apmokestinimą. Stambieji ūkininkai sako, kad apribojimai dar labiau sumažins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą Europoje, nes kitų šalių ūkininkai gauna didesnę paramą. Smulkieji ūkininkai luboms pritaria, tačiau nori kartelę nuleisti dar žemiau – nuo siūlomų 100 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.

Rugpjūčio pradžioje „Sodra“ pradėjo mokėti vienkartines 200 eurų išmokas, kurias turėtų gauti pensininkai, neįgalieji ir šalpos išmokų gavėjai. Visgi kai kurie tikina, kad žadėtos išmokos negavo. „Sodros“ puslapyje nurodyta – jei gavėjas yra pasirinkęs gauti pensiją į banko sąskaitą, pensijos bei vienkartinių 200 eurų išmokėjimo terminas priklausys nuo to, kurio banko paslaugomis žmogus naudojasi ir kokiame regione gyvena.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių Europos Sąjungos išmokų žemdirbiams lubų. Tikimasi, kad įvedus lubas žemės ūkio verslas taps skaidresnis, be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai gaus maždaug 25 proc. didesnes nei vidurkis išmokas.  Po susitikimo taip pat pranešta, kad svarstoma išmokoms pritaikyti progresinį mokestį bei taip sukaupti fondą remti smulkesnius ūkius bei inovacijas.

Antstolių akiratyje esantys gyventojai, besitikintys laikinos darbo paieškos išmokos, gali likti be šių lėšų. Nepateikus pažymos antstoliams, iš valstybės gauta parama gali būti nuskaityta neįspėjus. „Kadangi antstolis neturi informacijos, kokia yra į sąskaitą pervestų pajamų kilmė, jam būtina pranešti, kad tai yra darbo paieškos išmoka, kurią pervedė Užimtumo tarnyba“, – delfi.

 Tiesioginių Europos Sąjungos (ES) išmokų lubos Lietuvos žemdirbiams 2021-2027 metais turėtų siekti 100 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras. Pasak Andriaus Palionio, jos bus 50 tūkst. eurų mažesnės nei šioje finansinėje perspektyvoje. „Jeigu šitam finansiniam laikotarpyje lubos siekė 150 tūkst. eurų, tai naujame laikotarpyje sieks 100 tūkst. eurų.

„Sodra” ligos išmokoms šiemet jau išmokėjo 325 mln. eurų – 129 mln. eurų daugiau nei planuota. Pirmąjį pusmetį išduota 1,49 mln. nedarbingumo pažymėjimų, pranešė „Sodra“. Jos duomenimis, šiuo metu dar yra apie 600 žmonių, sergančių koronavirusu, privalančių izoliuotis arba slaugančių senjorus namuose ir dėl to turinčių nedarbingumo pažymėjimus.  Iš viso nuo karantino pradžios išduota per 342 tūkst. pažymėjimų dėl epideminės situacijos, iš jų vaiko priežiūrai – beveik 289 tūkst.

„Sodra“ ketvirtadienį pradeda mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems. Pinigai iki mėnesio pabaigos pasieks apie 900 tūkst. žmonių, kuriems bus išmokėta 182 mln. eurų.  Kaip BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič, lėšos bus mokamos kartu su įprastomis pensijomis, tačiau nebūtinai tą pačią dieną, kaip iki šiol.    „Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis.

Šią savaitę, kaip ir buvo žadėta, „Sodra“ pradės mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems.  Pirmosios išmokos gavėjus pasieks šį ketvirtadienį.   „Pradėsime šią savaitę. Paprastai išmokos pradedamos mokėti apie aštuntą (mėnesio – BNS) dieną, tai šį mėnesį, turbūt, pradėsime šeštą dieną.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinti aštuoni nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Du iš jų yra įvežtiniai, trys – susiję su infekcijos protrūkiu Kaune, dar du asmenys užsikrėtė po kontakto su sergančiaisiais. Vieno panevėžiečio užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Sveikatos specialistams kelia nerimą tai, jog daugėja atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyksta. E-sveikata.

Žadėtasis biudžeto pinigų lietus jau pasiekė dalies žmonių sąskaitas. Į jas jau pradėjo kapsėti vienkartinės – 120 arba 200 eurų – išmokos už vaiką. Rugpjūtį po 200 eurų gaus ir kiekvienas šalies pensininkas. Valdžia aiškina, kad po koronaviruso krizės tai ženkliai prisidės prie žmonių finansinės gerovės, visgi, tuo tiki ne visi gyventojai. O ekonomistai tikina, kad šaukštai apskritai jau po pietų. Pagalbos verslui jeigu ir reikėjo, tai gerokai anksčiau nei dabar.

„Sodra“ rugpjūtį išmokės likusias maždaug 10 mln. eurų kompensacijų už per 2009 metų krizę sumažintas įvairias pensijas, kompensacijas bei rentas.  Kaip  pranešė „Sodra“, gyventojai gaus 10 proc. netektos pensijos dalies dydžio sumas. Iš dalies kompensuotos bus tik valstybinės pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų ir karių, mokslininkų, nukentėjusių asmenų, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos.

Iki šio mėnesio pabaigos turėtų būti išmokėtos vienkartinės papildomos išmokos tiems, kas gauna vaiko pinigus. Tiesa, kol kas bent jau didžiosios miestų savivaldybės negali pasakyti tikslios dienos, kada perves pinigus gyventojams. Dar birželio pradžioje Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį siekiant sumažinti neigiamus ekonominius ir socialinius COVID-19 pandemijos padarinius, visi vaikai, gaunantys vaiko pinigus, gautų papildomą vienkartinę išmoką. Ji sieks 120 arba 200 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė siūlomas naujas vaiko priežiūros atostogų tvarkas. Iš dviejų siūlomų variantų visuomenei siūloma pasirinkti vieną. Šiais pokyčiais ministerija siekia mamas greičiau grąžinti į darbo rinką ir suteikti tėvams du mėnesius neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ką apie siūlomą tvarką mano psichologai.  „Sodros“ duomenimis šiuo metu Lietuvoje vaiko priežiūros išmokas gauna beveik 40 tūkst. gyventojų.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Pirmąjį mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar žymiai didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tėvams grįžus į darbus, o vaikams – į darželius, pastebimai sumažėjo ligos išmokas dėl ekstremaliosios situacijos gaunančiųjų skaičius. Pasibaigus ugdymo procesui mokyklose, baigtas ligos išmokų mokėjimas tėvams, kurie karantino metu prižiūrėjo pradinukus namuose. Ligos išmokos už nesergančius vaikus nebemokamos ir darželinukų tėvams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pandemijos sunkmetis jau grasina ir pensijoms. Nors Lietuvoje pensijos vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje, gali būti, kad kitąmet, kaip žadėta, jos nebedidės. Įstatymas draudžia jas kelti šalį užklupus sunkmečiui. Prezidentas Gitanas Nausėda su ministru Linu Kukuraičiu jau svarsto, kaip bėdą spręsti – pensijas įšaldyti ar taisyti įstatymą ir visgi jas didinti. Tačiau iš kokio katilo paimtų pinigų joms kelti, neaišku. Dėl koronaviruso Lietuvą užklupęs sunkmetis jau grasina ir pensijoms.

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetus.  Pensijų anuitetus iš „Sodros“ turės įsigyti tie antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, kurie bus sukaupę 10 tūkst. ir daugiau eurų. Ši riba kas penkerius metus bus indeksuojama.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau paauga kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“, rašoma pranešime spaudai. Minimalus ir maksimalus kai kurių socialinio draudimo išmokų dydis keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį.

Seimas galiausiai priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta skirti vienkartinę arba periodinę 200 eurų išmoką smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, jeigu jie Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu atitiks nustatytas sąlygas.

Seimas apsispręs dėl paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Maždaug 30 tūkst. ūkininkų, kurie neturi pajamų iš darbo santykių arba yra užregistravę bedarbiais, siūloma mokėti vienkartinę 200 eurų išmoką. Už visus tris karantino mėnesius po 200 eurų subsidijas siūloma skirti 9 tūkst. ūkininkų, kurie turi darbą ir gauna pajamų, bet ne daugiau kaip minimalią algą.

Lietuvos kultūros taryba skyrė dar 103 vienkartines kompensacines išmokas savarankiškai dirbantiems kūrėjams, tai yra ketvirtadalis per antrąjį etapą išmokų prašiusių kūrėjų. Antrasis etapas priimant savarankiškai dirbančių kūrėjų, nukentėjusių nuo koronaviruso sukeltos krizės, paraiškas vyko gegužės 28 dieną. Paraiškų priėmimas netruko nė dienos, jis sustabdytas sulaukus 422 prašymų.

Karantinas baigėsi, tačiau paliko savo pėdas daugelio mūsų gyvenimuose. Kas neteko darbo, kam sumažėjo atlyginimas ir tuo pačiu padaugėjo rūpesčių. Kaip išgyventi visiems, o ypač – auginantiems vaikus? Valstybė tėveliams tiesia pagalbos ranką.

Po koronaviruso pandemijos Lietuva į šalį turistus vilios neįprastais būdais. Valdžia užsimojo turistams kompensuoti kas trečią Lietuvoje praleistą naktį – apgyvendinimo paslaugos su maitinimu užsienio svečiams nekainuos. Viešbučių ir restoranų asociacija tikina, kad vien tokių priemonių atgaivinti turizmą nepakanka. O kai kurie ekonomistai skeptiškai vertina ir tokias valdžios akcijas ir ragina nemėtyti šimtų tūkstančių eurų į balą.

Valdantieji jau ruošiasi didesnių pandeminių vaiko pinigų išmokėjimui. Prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius, Seimas nusprendė liepą vaikams skirti trigubo dydžio išmokas. Tiesa, vyriausybė jau nuogąstauja, kas bus vėliau. Seimas dar pernai įstatymu pasižadėjo vaiko pinigus kitąmet toliau didinti bent 10 eurų. Tačiau, ar bus iš ko? Vaikai džiaugiasi vasariškais orais ir pramogomis, o tėvai jau skaičiuoja, kur išleis papildomus vaiko pinigus.

Prezidentas Gitanas Nausėda padėkomis apdovanojo 18 pavyzdingų tėvų iš visos Lietuvos, daugiausia tų, kurie užaugino būrius savų ir svetimų vaikų. Prezidentas ceremonijos metu pasidalijo istorija, kaip daugiau nei prieš 40-imt metų tėtis jį slaugė po vos tragiškai nesibaigusios dviračio avarijos. Tiesa, medalių „Už nuopelnus Lietuvai“, kokius gauna moterys, vyrai negavo. Mat, pagal galiojančius įstatymus tokius medalius už puoselėjamą šeimos gali gauti tik mamos.

Artėjant rinkimams Seimas trykšta dosnumu. Vaikams jau ruošiamos išmokos po 120 ir 200 eurų. Priešpensinio amžiaus dirbantiesiems, atsidūrusiems prastovose algas žada apmokėti valstybė. Bet tuo gerumas nesibaigia – rudeniui ruošiama ir dar viena kalendorinė šventė – senelių diena, kuriai seimūnai trokšta tokios pačios svarbos kaip ir neseniai minėtai motinos dienai bei savaitgalį artėjančiai tėvo dienai. Sutuoktiniai Neringa ir Romas džiaugiasi šylančiais orais ir augančiomis dukromis.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis baigiamas ligos išmokų mokėjimas už nesergančius vaikus, kuriuos per karantiną tėvai prižiūrėjo namie. Už pradinių klasių mokinius išmokos nebebus mokamos nuo birželio 8 dienos, nes baigiasi jų mokslo metai, o už darželinukus, priešmokyklinukus ir specialiąsias mokyklas lankančius mokinius su negalia – nuo pataisos įsigaliojimo. Įstatymo pataisa įsigalios kitą dieną po prezidento pasirašymo.

Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai balsuoti už įstatymą, kuriuo būtų padidintos subsidijos prastovose esančių 60 metų ir vyresnių darbuotojų darbo užmokesčiui. Jos kompensuotų vyresnių darbuotojų algas pusmetį po to, kai baigsis karantinas. Už įstatymo projektą balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė – 6. Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas.

Seime toliau skinasi kelią subsidijos priešpensinio amžiaus darbuotojams. 60-mečiams ir vyresniems valdantieji žada dešimtadaliu didesnes subsidijas nei kitiems darbuotojams. Vyriausiems darbuotojams per sunkmetį esą labiausiai gresia atleidimas, tad valdantieji pinigais viliasi suminkštinti darbdavių širdis. Opozicija tai vadina rinkėjų papirkinėjimu ir gresiančios atleidimų bangos vilkinimu iki rinkimų.

Nuo karantino pradžios išmokoms už kūrybines prastovas paskirstyta per 620 tūkst. eurų, pranešė kultūros ministras. Jo duomenimis, šios išmokos skirtos 344 meno kūrėjams. „Paraiškų priėmimas ir tenkinimas vyksta nuolat“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Mindaugas Kvietkauskas. Vieno mėnesio minimalios algos dydžio – 607 eurų – išmokos už prastovas mokamos tris mėnesius. Pretenduoti į jas gali tik meno kūrėjo statusą turintys asmenys.

Karantino metu įmonės ir įstaigos laikosi visų saugumo reikalavimų. Dalis jų klientus vis dar aptarnauja nuotoliniu būdu. Tačiau švelnėjant karantinui kyla nesusipratimų. Palangiškė gavusi elektroniniu paštu kvietimą apsilankyti Užimtumo tarnyboje taip ir padarė. Tačiau rado užrakintas duris. O Užimtumo tarnyba tvirtina, kad į gautą laišką reikėjo nereaguoti ir konsultuotis nuotoliniu būdu.

Seimui svarstant, ar leisti dirbantiems seneliams per karantiną prižiūrėti anūkus ir gauti nedarbingumo išmoką, tokia galimybe galėtų pasinaudoti dar apie 200 žmonių, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Eglės Radišauskienės teigimu, pataisos dėl ligos išmokų seneliams galiotų atgaline data – nuo kovo 16-osios, kai buvo paskelbtas karantinas.

Lietuvos darbo užmokesčio fondas, kurį lemia dirbančiųjų skaičius ir jų vidutinės darbo pajamos, balandį buvo beveik 220 mln. eurų (14 proc.) mažesnis nei prieš koronaviruso krizę vasarį, tačiau sumažėjusias įmonių galimybes darbuotojams mokėti darbo užmokestį iš dalies amortizavo valstybės parama, teigia „Sodros“ direktorė.

Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau baigiantis mokslo metams ir nelikus apribojimų veikti ugdymo įstaigoms, ligos išmokų mokėjimas bus baigiamas daugeliui tėvų, kurie iki šiol namuose prižiūrėjo vaikus. Daugelis senjorų, gaunančių pensijas į sąskaitas mokėjimo įstaigose, priklausomai nuo to, kurio banko paslaugomis naudojasi, sulauks lėšų nuo birželio 9 iki 12 dienos.

Ketvirtadienį Seime paskubomis svarstomos Vyriausybės patvirtintos Užimtumo įstatymo pataisos. Jomis keičiama karantino metu nustatyta tvarka, kaip mokamos subsidijos prastovose buvusių darbuotojų darbo užmokesčiui. Po pateikimo už pataisas balsavo 74 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 19 susilaikė. Dabar pataisas svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o jau kitą savaitę jos turėtų būti priimtos galutinai.

Seimui ketvirtadienį teikiamos pataisos, kuriomis Vyriausybė siūlo mokėti subsidijas darbdaviams, ekstremalios situacijos ar karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas. Valdantieji tikina, kad tai atgrasys verslą nuo senjorų atleidimo, o patys žmonės išvengs skurdo grėsmės. „Mes pritariame viskam, ką mūsų Vyriausybė siūlo“, – paklaustas, ar valdantieji pritars ministrų kabineto siūlymui, atsakė valstiečių frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Karantino metu užsivėrus ugdymo įstaigoms dirbantys tėvai ar globėjai įgijo galimybę prižiūrėti savimi negalinčius pasirūpinti vaikus namie ir gauti ligos išmoką iš „Sodros“. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė įstatymo pataisą, kad dar tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui būtų aiškiai nustatoma ligos išmokų mokėjimo pabaiga – išmokos už nesergančių vaikų priežiūrą būtų mokamos tik tais atvejais, kai lieka apribojimų veikti ugdymo įstaigoms.

Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui dėl papildomų išmokų vaikams, siekiant pagerinti šeimų padėtį per koronaviruso epidemiją ir per didesnį vartojimą paskatinti ekonomiką. Klausimą Vyriausybės posėdyje pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasiūlė pritarti įstatymo projektui, tačiau tuo pačiu teigė, jog Seimas projektą turėtų tobulinti.

Nuo pirmadienio į mokyklas leidžiama grįžti pradinių klasių ir specialiųjų mokyklų mokiniams. Mokyklos gali rinktis, ar iki ugdymo proceso pabaigos tęs mokymą nuotoliniu būdu, ar leis mokiniams fiziškai sugrįžti į klases. Nuo mokyklų pasirinkimo priklausys namuose pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų prižiūrinčių tėvų bei globėjų veiksmai – dalis galės grįžti į darbą, dalis tęs nedarbingumą vaiko priežiūrai. Tokia situacija truks iki ugdymo proceso pabaigos.

Seimas pradėjo svarstyti du skirtingus siūlymus, kurie sumažintų finansinę naštą šeimoms su vaikais, kad būtų lengviau išbristi iš krizės po pandemijos. Vienas jų – tai prezidento Gitano Nausėdos siūlymas skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais. Kitas – parlamentarių siūloma PVM lengvata kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms. Ekonomistai šiuos įstatymo projektus vertina kritiškai, tačiau pabandė įžvelgti, kuris iš jų yra geresnis.

Opozicijos lyderis konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad prezidento pasiūlymai dėl darbo mokesčių mažinimo ir papildomų išmokų šeimoms su vaikais turi būti svarstomi peržiūrint biudžetą. „Dar praeitos savaitės susitikime su prezidentu minėjau, kad be nematant viso biudžeto tokį dovanų lietų sunku vertinti. Tikimės, kad prezidentas pareikalaus, kad jo pasiūlymai būtų svarstomi kartu peržiūrint ir biudžetą“, – BNS penktadienį sakė G. Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasiūlė laikinai sumažinti darbo mokesčius ir skirti vienkartines išmokas šeimoms su vaikais, siekiant skatinti ekonomiką krizės metu. Papildomą 500 mln. eurų paketą prezidentas pateikė, kai pasirašė Seimo priimtą įstatymą dėl vienkartinių 200 eurų išmokų pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms. G. Nausėda siūlo sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 15 proc.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus – balandį, palyginti su pernai balandžiu – išaugo ketvirtadaliu, pranešė „Sodra“. Jiems gegužę bus išmokėta per 26 mln. eurų, kai tuo tarpu pernai tą patį mėnesį išmokos siekė 15 mln. eurų.   Preliminariais duomenimis, nedarbo išmokas už balandį gaus 76 tūkst., prieš metus jas gavo 58,9 tūkst. žmonių.    Balandį „Sodra“ nedarbo išmokas paskyrė per 17 tūkst. naujų bedarbių, juos išmokos pasieks po  gegužės 20-osios.

Visi sprendimai dėl neįgalumo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių, kurių galiojimas baigiasi karantino metu, bus automatiškai tęsiami visą karantino laikotarpį ir dar 3 mėnesius pasibaigus karantinui. Tas pats būtų taikoma, jei sprendimo galiojimas baigiasi netrukus po karantino – tai reiškia, kad 3 mėnesius nuo karantino pabaigos datos galios iki tol priimtas sprendimas dėl negalios.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia dar nepriėmęs sprendimo, ar pasirašys įstatymą dėl 200 eurų išmokų pensininkams, socialiai remtiniems bei ieškantiems darbo žmonėms, rašo portalas lrt.lt. Pasak G. Nausėdos, jis pritaria pačiai išmokų idėjai, tačiau nori, kad parama pasiektų daugiau visuomenės grupių, įskaitant šeimas su mažais vaikais, ir kad lėšos būtų išmokėtos anksčiau nei vasaros pabaigoje. Anot prezidento, jis svarsto galimybę parengti savo siūlymus, o Seimo priimtą įstatymą vetuoti.